Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Žygeivių judėjimo veteranas, KPI žygeivių vadas, Juozas Dapkevičius

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių ir Ramuvos judėjimų kūrėjai. Šiuose judėjimuose dalyvavę žmonės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Žygeivių judėjimo veteranas, KPI žygeivių vadas, Juozas Dapkevičius

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Žygeivių judėjimo veteranas, KPI žygeivių vadas, Juozas Dapkevičius

Parašytas: 08 Sau 2011 01:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Žygeivių judėjimo veteranas, KPI žygeivių vadas, Juozas Dapkevičius

Žmogaus fenomenas - tyliai daryti didelius darbus
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/k ... us_darbus/

2010 spalio mėn. 09 d. 08:46:10
Parengė Gerimantas Statinis

“Dabar mano tikslas - jaunimui parodyti nematytus kraštus”, - sako Lietuvos keliautojų sąjungos ir Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas Algimantas Jucevičius.

A.Jucevičius gimė 1942 metais Kaune, augo Kėdainių rajone Labūnavoje, baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kauno politechnikos institute, dirbo Lietuvos tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institute.

Penkerius metus dirbo Kauno turistų klube, dar 5 metus - Respublikinėje turizmo ir ekskursijų taryboje, vėliau perėjo į Vilniaus keliautojų klubą, atkūrus Lietuvai Nepriklausomybę ir subyrėjus profsąjungų struktūroms įkūrė Lietuvos keliautojų klubų asociaciją, o po metų - Lietuvos keliautojų sąjungą, nuo 1996 metų ėmė dirbti Lietuvos asociacijoje “Sportas visiems” generaliniu sekretoriumi.

- Visos kelionės prasidėjo mokyklos suole, - pasakojo pašnekovas, - besimokant Kauno 1-ojoje vidurinėje (dabar - “Aušros” gimnazijoje). Pirmos kelionės buvo po Lietuvą, o paskui ir toliau.

Pasaulio pažinimu sudomino geografijos mokytoja, mūsų buvo visa “armija”: Tadas Šidiškis, Rimas Matulis ir Juozas Dapkevičius, kurie ir šiandien sukasi kelionių organizatorių rate.

Už Lietuvos ribų pirmą kartą į Karpatus išvykome 1959 metais, tuomet jau vadovavau turistų grupei. 1960 metais pirmieji rimtesni žygiai buvo Karelijoje ir Altajaus kalnuose. Nuo to laiko tęsiasi mano kelionių maratonas per gyvenimą. Sentimentai jaunystėje keliautoms vietoms...

*********************************************************

Šaltinis - Vidmantas Povilionis. Autobiografija Seimo svetainėje.
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5388&p_k=1

Veikla

1967 m. įsijungiau į Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektrotechnikos fakulteto žygeivių grupę.

Nuotraukoje KPI EF žygeiviai 1968 metų vasarą prieš kelionę į Tian Šanį. Iš kairės sėdi: Vidmantas Povilionis, Onutė Lukoševičiūtė, Česlovas Drazdauskas, Julius Ulickas; stovi: Antanas Kovas, Juozas Dapkevičius, Artūras Balkevičius. Azijoje prie būrio prisijungė Regina Vansevičiūtė.

Pakeliui į kalnus, Saratovo srities Černapadinės (Čiornaja Padina) kaime http://www.culture.lt/satenai/?leid_id= ... st_id=4907 aplankėme 1863 metų sukilimo tremtinių palikuonis ir užrašėme jų pasakojimus.

Taip pat žiūr. temas:

"Ąžuolas" - KTU žygeivių klubas (buvęs KPI turistų klubas "Ąžuolas")
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=770

Ištrauka:

"KTU žygeivių korporacijos “Ąžuolas” šaknys siekia mūsų amžiaus šešto dešimtmečio pabaigą. Tuometinis KPI turistų klubas, vadovaujamas Algio Dainausko, yra šios organizacijos pramotė. Tuo metu į KPI turistų klubą rinkdavosi apie 20 žmonių ir įvykdavo keli žygiai per metus.

Nuo 1960 metų KPI turistų klubui pradėjo vadovauti Juozas Dapkevičius. Suaktyvėjus žygių veiklai, klubui išsiplėtus atsirado,
poreikis suskirstyti atskiras grupeles į sekcijas. Į sekcijas pradėta skirstyti pagal fakultetus. Sekcijos nariai rinkdavosi sekcijos vadą, o sekcijų vadai rinkdavo klubo pirmininką.

1964 metais J. Dapkevičius baigė KPI ir pradėjo šefuoti Elektrotechnikos fakulteto žygeivius.

Jo bendražygis buvo Julius Beinortas, vėliau vedęs į žygius Panevėžio “Ekrano turistus”, 1974 metais organizavo žygį “Simono Daukanto taku” ir t.t.

1964 m. J. Dapkevičius baigė KPI ir pradėjo kuruoti Elektrotechnikos fakulteto žygeivius. Būdamas aiškus lyderis, bet negalėdamas skirti pakankamai laiko, jis į sekciją pakvietė Lietuvos istorijos bei tradicijų žinovą Joną Vitkauską – Fidelį. Šis apimtas įkvėpimo tęsė pradėtą darbą: vadovavo teminiams kultūriniams žygiams, rinko ir kaupė kraštotyros medžiagos archyvą, diegė patriotizmą bei meilę kraštui, nepritardamas tuometinei santvarkai rašė draudžiamas eiles.

1966 metais susiformavo aiški Elektrotechnikos fakulteto sekcija “Eiklios kojos”. Jos pirmas vadas buvo Jonas Vitkauskas (rašęs draudžiamas eiles; šiuo metu jau miręs).

“Eiklios kojos” – pirmasis “Ąžuolo” pavadinimas. Ši sekcija jau turėjo
savo uniformą (tamsiai žali marškiniai, šviesios kelnės, šviesus diržas ir kepurė, siūta Lietuvos kareivių uniforminės kepurės pavyzdžiu (nepriklausomos Lietuvos), turėjo ir elgesį pagal turisto statutą, kurio laikomasi iki šių dienų. Buvo atliekami rimti sudėtingi žygiai. Buvo suformuoti konkretūs rimti tikslai.

J. Dapkevičių, J. Vitkauską galėtume laikyti vienais iš korporacijos “Ąžuolas” kūrėjų; jos dvasiniais tėvais."

Žygių tikslai ir žygeivystė (schema)
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=4390

Šaltinis - Traktatas apie Žygeivius, 1997, išleido Lietuvos Žygeivių Sąjungos Panevėžio skyrius, Panevėžys.

Schemos autorius - Juozas Dapkevičius (Kaunas).

***********************************************************

"KAD TIEK KOVŲ NENUEITŲ VELTUI"
http://www.atoveiksmis.lt/index.php?opt ... &Itemid=57

Žygeivių klubo "Ąžuolas" įkūrėjas gerb. p. Juozas Dapkevičius suteikia mums visiems galimybę paklausyti gerbiamo Lietuvos visuomenės veikėjo Viliaus Bražėno kalbos.

Ši kalba - kreipimasis į kiekvieną Lietuvos pilietį, prašymas "pabusti" ir dirbti Lietuvos labui.

Nuostabiai lengvai klausosi ir nuostabiai vertinga. Trukmė apie valandą (įsirašant į savo kompiuterį užima 236 Mb).

Klausykite, darykite ir platinkite: "Kad tiek kovų nenueitų veltui".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žygeivių judėjimo veteranas, KPI žygeivių vadas, Juozas Dapkevičius

Parašytas: 17 Vas 2020 23:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Nematoma sovietmečio Lietuvos visuomenė
Neformalių sisteminių ir nesisteminių tinklų skirties peržiūra

NSV20 Juozas Dapkevičius

http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... pkevicius/

2019-01-05 Zilvinas

Apibūdina žygeivių judėjimo susiformavimo ir klubo „Ąžuolas“ atsiradimo istoriją. Išsamiai pasakoja apie pilkapio supylimo S. Dariaus tėviškėje istoriją ir po jo sekusį KGB spaudimą. Prisimena Punios sutarties parengimo aplinkybes ir vaidmenį. Pasakoja apie įvairių žygeivių klubų ryšius ir turistinius sąskrydžius, aptaria žygeivystės judėjimo ir kraštotyros sąsajas. Išsamiai pasakoja apie dalyvavimą etnografinėse šventėse, ypač vėlinių ir Rasų, didžiųjų sambūrių koordinavimo darbą. Lygina Rasų ir Joninių šventes. Išvardina skaitytą pogrindžio spaudą. Kalba apie „Ąžuolo“ ir didžiųjų sambūrių simbolikos kūrimą. Prisimena ekspedicijas į lietuvių etnografinius kaimus Rusijoje.

Interviu minimi asmenys: Tadas Šidiškis, Rimantas Matulis, Vincas Kavaliauskas, Julius Beinortas, Gražina Didelytė

Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2014 m. birželis 13 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra

1966–1972 m., 1973–1979 m., 1980–1986 m., 1987–1988 gegužės mėn., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis, Kaunas „Pastogė“, kraštotyra, LKBK, Pilkapio supylimas S. Dariaus tėviškėje 1969, Punios sutartis 1966, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, savilaida, turistų sąskrydžiai, žygeiviai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žygeivių judėjimo veteranas, KPI žygeivių vadas, Juozas Dapkevičius

Parašytas: 26 Sau 2024 18:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

V. E. Bortkevičienė. „Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim“: 65-eri Juozo Dapkevičiaus metai žygiuose

https://alkas.lt/2020/11/19/v-e-bortkev ... -zygiuose/

Virginija Elena Bortkevičienė, www.alkas.lt
2020-11-19 14:06:27

Juozas Dapkevičius | Asmeninė nuotr.

Juozas Dapkevičius – daugialypė asmenybė, turinti dvigubą profesinį pasirengimą – inžinieriaus chemiko ir inžinieriaus elektriko. Tai daug, tačiau dar svarbesni darbai, kuriems Jis skyrė savo gyvenimą kaip žmogus, Lietuvos patriotas.

Juozo Dapkevičiaus – žygeivių judėjimo pradininko – veikla prasidėjo dar vidurinės mokyklos suole, vėliau tęsėsi buvusiame Kauno Politechnikos instituto Žygeivių klube, kur tapo šio klubo pirmininku ir iki dabar bendradarbiauja su jo nariais.

Lapkričio mėnesį Juozas švenčia 80 metų jubiliejų. Draugai, bičiuliai – buvę ir esami žygeiviai sveikina bendražygį ir linki dar daug gražių kelionių, prisimindami, kaip jų metu vadovo dėka plėtėsi žvilgsnis į Lietuvos istoriją, kultūros paveldą, etnokultūrą, gamtą, gilėjo meilė Tėvynei, gimtajai kalbai, stiprėjo patriotiniai jausmai.

Juozas gimė Kaune, Adelės ir Jono Dapkevičių šeimoje. Būdamas devynių mėnesių neteko tėvelio. Po karo mama su Juozu gyveno pas tetą Leipalingio apylinkėje. Buvo sunkūs pokario metai. Prasidėjo vežimai į Sibirą. Juozo tetos šeimyna pakliuvo į išvežamųjų sąrašą, o kadangi Juozas su mama gyveno pas ją, į didelę kelionę buvo prijungti ir jie. Kai buvo suguldyti nakvynei, Juozo mama, paėmusi tris vaikus (Juozą ir du pusseserės mažylius) ir pasinaudojusi proga, pabėgo. Juozas buvo išgelbėtas nuo Sibiro platybių.

Vėliau šeima grįžo į Kauną. Mokslus Juozas pradėjo Jablonskio vidurinėje, o tęsė – Kauno Komjaunimo vardo vidurinėje mokykloje (dabar Aušros gimnazija). Šioje mokykloje prasidėjo Juozo žygeiviškos kelionės. Čia išaugo kone visi pagrindiniai žygeivių vadai: Tadas Šidiškis, Rimantas Matulis, Algimantas Jucevičius.

Didžiųjų pertraukų metu jie būrėsi į susirinkimus, kuriuose aptardavo ir planuodavo savaitgalio žygius netoli Kauno. Grupes sudarydavo kelios dešimtys, o kartais net iki šimto keliautojų. Buvo įkurtas mokyklos turistų klubas. Žygių dalyviai domėjosi Lietuvos istorija, piliakalniais, akmenimis, įvairiais medžiais ir kt. Įdomu tai, kad turistų klubui ir visiems žygiams vadovavo patys vaikai, o mokykloje dirbo mokytojų, kuriuos vadindavo Mokytojais iš didžiosios raidės. Jiems (Mokytojams), grįžę iš žygių, vaikai pasipasakodavo apie aplankytas vietas, patirtus džiaugsmus ir sunkumus.

Bėgo metai, Juozas įstojo į Kauno Politechnikos institutą. Čia veikė turistų klubas, kurio nariu jis tapo nedelsdamas. Atsirado naujų draugų iš visos Lietuvos. Prasidėjo kelionės ne tik po Lietuvą, bet ir už jos ribų. Kadangi studentus ribojo finansinės galimybės, į tolimesnes keliones teko važinėti pakeleivingomis mašinomis, prekiniais traukiniais. Reikia pasakyti, kad kelionės prekiniais traukiniais buvo labai paklausios, bet nelegalios. Tokius keliautojus apsauga kartais išprašydavo iš traukinių, bet dažnai pavykdavo pasiekti numatytą tikslą.

Juozui buvo labai svarbus jaunųjų turistų dorovinis veidas. Jis siekė, kad turistai gražiai elgtųsi, nesiblaškytų, būtų drausmingi, tvarkingi, kartais net pasipuošę išskirtinėmis aprangomis. Juozas griežtai laikėsi padorumo ir blaivybės sumanymų: žygiuose buvo nutarta negerti alkoholinių gėrimų, pagarbiai elgtis su bendražygėmis mergaitėmis.

Žygiuose buvo puoselėjami patriotiniai jausmai. Turistai dainuodavo daug lietuvių liaudies dainų, žavėdavosi lietuvių kalba, jos grožiu, gamindavo lietuviškus valgius, skaitydavo eiles, ypač Maironio, kurio poezijoje tiek daug Tėvynės meilės. Dvasiniu lietuvių kalbos vadovu buvo Kazimieras Eigminas, lietuvių kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras, nuolatinis kraštotyros kelionių ir žygių dalyvis.

Patriotiniai daigai šaknijosi ir šeimoje. 1983 m. minint lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 50-metį, Aukštųjų Šančių kapinėse Kaune dalyvavo visa Juozo Dapkevičiaus šeima (Juozas, jo žmona Jovita ir trys maži vaikai). Vaikai buvo aprengti Lietuvos vėliavos spalvomis – vienas geltonais, kitas žaliais, o trečias raudonais rūbeliais.

Minėjime aplink sukaliojosi vyrai tamsiais akiniais, šalia kapinių tvoros stovėjo kelios milicijos mašinos, liaudyje vadinamos „voronokais“. Vaikai, išrikiuoti reikiama tvarka, kruopščiai uždeginėjo žvakutes. Jautėsi įtampa, tačiau saugumiečiams Juozo žmona buvo parengusi atsakymą – vaikai mėgsta žaisti šviesoforą, tai ir aprengiau šviesoforo spalvomis.

Baigus institutą, Juozą paskyrė į Marijampolės cukraus gamyklą, tačiau žygeiviškų kelionių su KPI klubu jis neapleido, traukiniu važinėdavo į susirinkimus ir ieškojo naujo vado darbui su KPI žygeiviais. Ilgainiui toks žmogus atsirado – iš miesto turistų klubo prie KPI turistų prisijungė Jonas Vitkauskas. Šis žmogus iš visų išsiskyrė apsiskaitymu, istorijos išmanymu, ypatingai tvarkinga apranga ir kruopščiu žygių planavimu. Prasidėjo nauja žygeiviško judėjimo banga, daugėjo klubo narių, gilėjo žygių turinys.

Reikia pripažinti, kad žygeivių veikla buvo pastebėta saugumo. Ne kartą vadai turėjo aiškintis, tačiau veikla buvo gerai rengiama ir niekas nenukentėjo. Kadangi Jonas buvo stipriau saugumo persekiojamas, jis nutraukė ryšius su žygeiviais, tačiau klubas veikia ir šiandien.

Vėliau klubui vadovavo Šarūnas Boruta. Tada, be jau įprastinės žygeiviškos veiklos, atsirado ryšiai su Eucharistijos bičiuliais, žygeivių klubą pasiekdavo ir „stambesnio kalibro“ pogrindiniai leidiniai, tokie kaip Lietuvos katalikų bažnyčios Kronika. Stipriai užslaptinta ji keliavo per jaunųjų žygeivių rankas. Šiuo laikotarpiu klubas įgijo Ąžuolų vardą.

Žygeiviškose kelionėse Juozas įveikė daug kelių kelelių, drauge su turistais ėjo, važiavo, skrido tūkstančius kilometrų, jų visų išvardinti nėra galimybės, tačiau nors kelias paminėsiu.

Žygis į Sibiro kaimus – rusiškai juos vadino Šedova, Baisogola, Čiornąja Padina (lietuviškai Šeduva, Baisogala ir kt.) Žygio tikslas – aplankyti 1863 m. sukilimo lietuvių tremtinių palikuonis, panagrinėti jų kalbą, papročius. Vykdami į Sibirą gavo užduočių iš mūsų Mokslų akademijos. Reikėjo surašyti ten gyvenančius žmones pagal jų tautybę, padaryti tų kaimų planus. Užduotis buvo įvykdyta.

Žygių ciklas „Simono Daukanto taku“, kurio tikslas buvo pakartoti XIX a. antrajame dešimtmetyje S. Daukanto pėsčiomis nueitą kelią iš Lenkimų (S. Daukanto gimtinės) į Vilnių. Kaip maži upeliai, subėgdami į bendrą vagą, sudaro didelę upę, taip tada Lietuvos žygeiviai iš įvairių miestų ir miestelių, įvairių profesijų žmonės skubėjo į išskirtinį žygį. Tai buvo apie penkiolikos dalių, metus laiko trukęs žygis. Vienas iš žygio vadovų buvo Juozas Dapkevičius. Jis sakė: Mes turėjome puikų dvasinį skydą – S. Daukantą – istoriką, rašytoją, pripažintą protingą asmenybę. Už jos mes slėpėme ir vedėme savą Trojos arklį – Tėvynės meilę, patriotizmą, rengtumą ir, aišku, nepriklausomybę nuo oficialios valdžios.

Negalima nepaminėti ir sudėtingų daugiadienių žiemos žygių. Štai 1969 m. vyko slidžių žygis Priepoliariniame Urale. Jis truko daugiau kaip dvidešimt dienų, buvo vienintelis toks. Žygiui vadovavo istorinis slidžių ir kalnų turistas Antanas Babieža. Uralo kalnuose ir sniegynuose žygeiviai įveikė ne vieną šimtą kilometrų. Juozas šiame žygyje turėjo pastovias „maistininko“ pareigas.

Drauge su kitais žygeiviais dalyvavo gelbstint Stepono Dariaus tėviškę. 1969 m. Vilniaus universiteto turistų klubui buvo pranešta liūdna žinia, kad vasarą melioratoriai žada sunaikinti visus S. Dariaus tėviškės pėdsakus. Jie nutarė surengti Lietuvos žygeivius ir supilti pilkapį tautos didvyrių atminimui. Švenčiant Pergalės dieną, į Judrėnus susirinko keli šimtai žygeivių. Kieme po didžiuliu ąžuolu buvo supiltas pilkapis ir prie jo pastatytas akmuo su įrašų „Dariui ir Girėnui“.

Šiandien bekeliaudamas Juozas užsiima dar ir kita veikla. Bevaikštant po mūsų miškus buvo pastebėta, kad daugelį vietų, kur slapstėsi partizanai, kurias baigia paslėpti užmiršimo dulkės. Susirinkę Ąžuolų klubo nariai nutarė rinkti išsamias žinias apie užmarštin nueinančius partizaninio judėjimo dalyvius, su jais susijusias vietas ir įamžinti pačių sukurtais žymekliais.

Vyresnieji KTU žygeivių Ąžuolų klubo nariai nutarė žymeklius žuvusiems Lietuvos partizanams statyti savo lėšomis ir jėgomis. Visų žymeklių autorius yra skulptorius Rimantas Milkintas. Žymekliai – tai stilizuotas Vyčio kryžiaus kūrinys, susidedantis iš keturių, simetriškai išdėstytų kolonų, kurios sudaro Vyčio kryžiaus vaizdą iš visų keturių pusių. Kūrinį su lentele laiko žmogaus ūgio dydžio kolona. Žymekliai yra vienodo dydžio ir aukščio, skiriasi tik užrašų tekstai.

Žymeklis Šunkariuose | Asmeninė nuotr.

Per trumpą laiką pastatytas ne vienas žymeklis: Kazlų Rūdos miške netoli Šunkarių kaimo prie Julijono Būtėno – Strėvės bunkerio. Šiandien bunkerio vietoje duobė, o prie jos stovi Ąžuolų klubo žymeklis. Įdomu, kad J. Būtėnas bunkeryje girdėdavo, kaip šnekasi virš jo vaikščiojantys sovietų kariai.

Žymeklis Upynoje | Asmeninė nuotr.

Upynos miestelyje (Šilalės raj.) Čia 1948–1950 m. stribai – sovietų okupantų civiliai bendrininkai – tardė, kankino ir žudė Lietuvos partizanus. Vietos gyventojai dalinosi prisiminimais ir parodė, kur pakasti 10 partizanų, žuvusių Upynoje.

Dar vienas – Šlynakiemyje Punsko valsčiuje (Lenkija). Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas žuvo 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemio pušynėlyje įrengtoje slėptuvėje. Kartu su juo už laisvę savo gyvybę paaukojo ir jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas.

Netoli Adutiškio link sienos su Baltarusija pastatytas žymeklis partizanų vado Vincento Žaliaduonio ir jo bendraminčių dokumentų radimvietei įamžinti. Tvarkant kelią buvo rasti šio partizanų vado dokumentai, kurie buvo sudėti į metalinį bidoną. Duobelė, kurioje rado dokumentus, yra šalia žymeklio.

Žymekliai – išoriniai pagarbos ir atminties ženklai – gal laikui bėgant sudūlės, bet jų sumanymas sudygs naujuose Ąžuoluose, skleisis naujomis formomis, semiančiomis stiprybę iš Pirmeivių. Gerbiamas ir mylimas, Juozai, mūsų Ąžuolų Ąžuole, dar ilgai gyvuok ir ošk, stiprindamas lietuvio dvasią!

Susiję straipsniai:

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių
V. E. Bortkevičienė ir J.Prasauskas. Lietuvos karvedys J.K.Katkevičius-Katkus
V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Igno Bogušo ir Pranciškaus Ksavero Bogušo pėdsakais
O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas
R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti
O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu
O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951)
R. Žiliukas: Mes gerbiame kitas tautas, bet ir mus, lietuvius, reikia gerbti
Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę
M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video)
V. Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką
O. Voverienė. Rašytojas Jonas Avyžius

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: