Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Žygeivių 1969 m. supiltas milžinkapis Dariui ir Girėnui

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių ir Ramuvos literatūra, žygių aprašymai ir dienoraščiai, knygos, straipsniai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Žygeivių 1969 m. supiltas milžinkapis Dariui ir Girėnui

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Žygeivių 1969 m. supiltas milžinkapis Dariui ir Girėnui

Parašytas: 18 Vas 2007 20:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.vgtu.lt/leidiniai/inzinerija ... inzh19.htm

INŽINERIJA
Nr.19 (1061)
1999 m. gegužės 18 d.
AVIATORIŲ PASVEIKINIMAS

Rūta ŠALTENYTĖ

Liaudies dainų klubas "Raskila" ir žygeiviai susirinkę S. Dario gimtinėje (Judrėnai) pasidalijo prisiminimais, kaip čia prieš trisdešimt metų šalies studentai, moksleiviai Atlanto nugalėtojui lakūnui S. Dariui supylė trijų metrų aukščio milžinkapį. 1969 metais tai buvo nepaprastai drąsi jaunimo akcija.

Jos štabe aktyviai dalyvavo ir bene vienintelis iš VISI studentas Voldemaras Valenta.

Milžinkapio supylimo trisdešimtmečio paminėjimas prasidėjo lygiai pirmą valandą.

Ir tuo laiku virš legendinio lakūno S. Dariaus gimtinės ratus ėmė sukti VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto direktoriaus pavaduotojo praktikai lakūno-instruktoriaus Virgilijaus Kaminsko ir orlaivių pilotavimo specialybės studentų Antano Matučio, Daliaus Ūdrio valdomas lėktuvas. Jie atliko mokomąjį skrydį į Klaipėdą ir, šiek tiek pakeitę maršrutą, pasveikino minėjimo dalyvius, pasiuntė į žemę A. Gustaičio aviacijos instituto direktoriaus, aktyvaus raskiliečio prof. Jono Stankūno nuoširdžius sveikinimus ir dovanėlę - saldainių maišelį.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 05 Lap 2007 23:49. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Vas 2007 22:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Jums pilkapį supylėm...

Buvusio UTK pirmininko Valentino Baltrūno Kęstučiui Čeponiui atsiųstas laiškas ir 1969 metų straipsnio kopijos:

Kadangi pastebėjau jūsų domėjimąsi 1969 m. supiltu milžinkapiu Dariaus ir Girėno garbei, siunčiu 1969-05-22 d. Šilalės rajono laikraščio "Artojas" reportažą, aut. R. Masteika, V. Gaudėšiaus nuotraukos) apie šį renginį (kelis nuskenuotus, jau "panešiotus", puslapius).

Laikraštį tada man atsiuntė Medvėgalio mokyklos mokytojas ir kraštotyrininkas Antanas Brazauskas (laikraščio paraštėje yra jo autografas).

Gal bus įdomu, nes tai, ko gero, vienintelė to meto žiniasklaidos informacija. Mat to renginio išvakarėse pažadėję dalyvauti
"Komjaunimo tiesa" ir aviatorių "Sparnai" kažko išsigando ir neatvyko.

Sėkmės,
Valentinas Baltrūnas

Jums pilkapį supylėm...

1969-05-22 d. Šilalės rajono laikraščio "Artojas" reportažas, aut. R. Masteika, V. Gaudėšiaus nuotraukos:

Milžinkapio supylimas, ąžuolinio stogastulpio ir paminklo atidarymas Stepono Dariaus gimtinėje Judrėnuose 1969 m. gegužės 9 d.

Paminklinio akmens Stasio Girėno gimtinėje Vytogaloje atidarymo iškilmės 1969 m. gegužės 10 d.

Laikraščio pavadinimas

Straipsnio anonsas

Pats straipsnis

Straipsnio lapas, kurį pasirašė Medvėgalio mokyklos mokytojas ir kraštotyrininkas Antanas Brazauskas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Sau 2012 14:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Vykintas Vaitkevičius. Ar sunku supilti kalną? (nuotraukos, audio, video)

http://alkas.lt/2011/12/29/v-vaitkevici ... lti-kalna/

Vykintas Vaitkevičius, http://www.alkas.lt
2011 12 29 02:06

Jonas Vaiškūnas prabilo apie tai, kad tautą vienija medžiai. Tačiau įkvėpiantis bičiulio etiudas neatskleidė, kokiu būdu. Pasaulio medžio vaizdinys savaime negali sutelkti žmonių, jeigu jie tokio noro nereiškia ir nededa tam pastangų.

Reiškiu nuomonę, kad labiausiai su tautos vienybės idėja yra susiję s u p i l t i kalnai.

Kalbėdami apie senovės lietuvių piliakalnius, pilkalnius ir pilales pirmiausiai kalbame ne apie pilių kalnus ir piliavietes, bet apie supiltus kalnus, kuriuos v i s i po saują, prijuostę, kepurę ar batą nešė ir pylė. Kalnai sutelkė žmones, kurie juos pylė, norėdami išsaugoti atmintį, palikti ženklą, pakartoti darbus dievų, kurie p i r m i e j i iš smilčių žėrė kalnus ir kalnelius.

Mano nuostabai gervėtiškiai kalnus ir kalnelius dažnai dar vadina senoviškai – kauprėmis ir kauprelėmis. Iškyla tas pats kaupimo, žemės pylimo ir žėrimo vienon vieton motyvas (plg. daugelį Rytų Lietuvos – Vakarų ir Vidurio Baltarusijos pilkapių, kurie vadinami kapčiais, baltarusių kalba – капцы).

Paralelė tarp piliakalnių ir pilkapių – akivaizdi. Beveik 900 metų (nuo III iki XI a.) lietuvių gentis arba lietuvių genčių sąjunga pylė pilkapius. Praėjus dar beveik 900 metų po to, kai plačiu užmoju buvo dirbami laukai ir kertami miškai, juose išliko daugiau kaip 6000 pilkapių sampilų! Jų skersmuo svyruoja nuo 5–6 m iki 30–35 m. Šis pilkapių fenomenas, būtinybė k i e k v i e n a m dalyvauti juos pilant, patvirtina tradicijos prasmę ir paryškina jos istorinę svarbą. Tauta telkėsi pildama kalnus.

Milžinkapis Stepono Dariaus sodyboje
| klaipedadistrict.lt nuotr.

Ar sunku supilti kalną?

Po ilgai trukusios tylos į šį klausimą atsakė keleto dešimčių žygeivių būrys, kuris 1969 m. gegužės 9 dieną lakūno Stepono Dariaus gimtosios sodybos kieme Dariškėje, Klaipėdos r., supylė Milžinkapį.

Pilkapis buvo pašvęstas Lituanicos didvyriams, saugojo S. Dariaus tėviškę nuo sunaikinimo ir svarbiausia – intuityviai sugrąžino prie kitados kalnų suvienytos tautos kultūros.

Ant Dariškės pilkapio, apjuosto akmenų vainiku, tądien taip pat buvo išpiltos žemės, žygeivių atgabentos su savimi iš Kauno, Vilniaus, Marijampolės, Vilkaviškio ir kitų vietovių.

Prieš kelias savaites kartu su dr. Gintautu Zabiela apskaičiavome, kad maždaug 60–80 žmonių, naudojusių kastuvus ir neštuvus per dieną supylė apie 9 m skersmens, 2,5 m aukščio pilkapį.

Prieinu išvados, kad supilti kalną – įveikiamas uždavinys. Kur kas sunkiau sutelkti tokiam darbui, atrasti tai, kas vienija ir verčia tą vienybės jausmą už viską labiau b r a n g i n t i.

P.S. Supiltų kalnų tema iškyla taip pat Aistės Smilgevičiūtės, Roko Radzevičiaus ir „Skylės“ dainoje Aštuoni karžygiai:

Gintaro Žalnoros Lietuvos piliakalnių foto albumas:
http://alkas.lt/2011/12/29/v-vaitkevici ... lti-kalna/

Komentarai
http://alkas.lt/2011/12/29/v-vaitkevici ... lti-kalna/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žygeivių 1969 m. supiltas milžinkapis Dariui ir Girėnui

Parašytas: 14 Kov 2013 22:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Džiugas Baltrūnas. Jums pilkapį supylėm...

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ylem/97130

2013-03-12

Darius ir Girėnas

Norvegijoje doktorantūrą studijuojantis Džiugas Baltrūnas su „Bernardinai.lt“ skaitytojais dalijasi savo pranešimu, skaitytu Norvegijos lietuvių jaunimo sąjungos organizuotame Kovo 11-osios minėjime LR ambasadoje Osle.

1969 metų gegužės 9-10 d. Universiteto turistų (dabar – VU žygeivių) klubas kartu su aviatoriais, architektais ir kitais bendražygiais legendiniam Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą atminti netoli Judrėnų miestelio esančiose Dariškėse (buv. Rubiškėse), S. Dariaus gimtinėje per vieną dieną kastuvais, neštuvais, kibirais bei brezento atraižomis supylė 3 metrų aukščio pilkapį.

Pastatytas paminklinis akmuo ir akmens aukuras, įkastas keturių metrų aukščio meniškas stulpas su užrašu „1933-1969“, pilkapyje įkastame vamzdyje iškilmingai palaidota iš muziejaus gauta lėktuvo „Lituanica“ nuolauža, o vakare uždegtas aukuras, skambėjo kanklių muzika, lietuviškos dainos, poezija, kalbos.

Kitą dieną įvykiai persikėlė į S. Girėno tėviškę Vytogalą, kur buvo pastatytas paminklinis akmuo, dalytasi prisiminimais, aikštėje vyko skaidrių iš lakūnų gyvenimo peržiūra.

Gegužės 9 d. diena buvo pasirinktina neatsitiktinai – norint suorganizuoti renginį, reikėjo gauti Vilniaus universiteto komjaunimo komiteto ir tuometinio prorektoriaus pritarimą.

Tai neišvengiamai pakoregavo oficialią renginio interpretaciją – Pergalės dienos proga prisiminti hitlerinės Vokietijos nacių pašautus lakūnus.

Nepaisant to, kad žygeiviai gavo rektorato leidimą ir susitarė dėl autobusų į Klaipėdos ir Šilalės rajonus, kelionės į Dariškes išvakarėse tuometinis žygeivių klubo pirmininkas, mano tėtis Valentinas Baltrūnas buvo kviestas pas prorektorių.

„Išvykimo dieną man pranešė, kad skambino iš rektorato ir prašė skubiai prisistatyti. Įtaręs kažką negero, nukūriau prie universiteto garažų M. K. Čiurlionio gatvėje, kur jau lūkuriavo dalis bendražygių.

„Autobusų nebus, kelionė uždrausta“, – taip mums buvo pranešta. Nusprendėm – pirmyn!“ – prisimena tėtis.

Žygeiviai Dariškes pasiekė aplinkiniais keliais savomis jėgomis, autostopu ir traukiniais (iki Kauno).

Rengiantis renginio vakarinėms iškilmėms, į palapinę, kur vyko organizatorių pasitarimas, įsmuko Klaipėdos rajono partijos komiteto darbuotoju prisistatęs asmuo, ir pasiūlė skirstytis, kol neįvyko provokacijos ar kas nors neiškėlė trispalvės.

Skulptoriaus ir poetas Vytauto Mačiuikos dėka pavyko „svečią“ išprašyti lauk ir pasitarimas buvo tęsiamas.

Sąlyginai ramiai reagavo universiteto vadovybė žygeiviams jau sugrįžus į sostinę, įpareigodama studentus pratęsti „misiją“ ir panašų pilkapį kitąmet supilti tarybiniams partizanams. 1970 metų pavasarį toks pilkapis ir iškilo Švenčionių rajone, prie Peršaukščio ežero, tiesa, ne per vieną dieną, o per kelis mėnesius trukusius studentų karinio parengimo užsiėmimus, panaudojant techniką.

Nors į 1969 metais organizuotą renginį buvo kviesti žurnalistai iš „Komjaunimo tiesos“ ir „Sparnų“ leidinių redakcijų, jie neatvyko, o įvykį išsamiau aprašė tik Šilalės rajono laikraštis „Artojas“.

Džiugu, kad nepaprastai drąsi to meto jaunimo akcija tebėra iki šiol gyva mūsų prisiminimuose, o šiuo metu Gražinos Sviderskytės vykdomas „Lituanicos“ tyrimas atskleidžia naujas šios Lietuvai svarbios istorijos detales.

Įdomu ir tai, jog prieš tai ne kartą pergabenti ir perlaidoti lakūnų palaikai vėl buvo atkasti 1968 metais, likus vos metams iki minėtų įvykių.

Visuomet, artėjant Kovo 11-ąjai, prisimenu gražią saulėtą dieną prie LR Seimo, kur mane, 7-erių metų vaiką iš Vievio, kur tuo metu gyvenome, atsivežė tėtis.

Prieš akis iškyla barikados aplink Seimą, o į atsikišusias vinis prismaigstyti rubliai, Virgis Stakėnas su dryžuotais kaip zebras akiniais, vėjo malūnėliai ir trispalvės.

Tiesa, daug vėliau supratau, tai buvo ne 1990, o 1991 metų Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto priėmimo metinės, bet šventė vis vien buvo išgyventa širdimi.

Į Vilniaus Lazdynų mikrorajoną persikėlėm gyventi 1992 metų sausio pradžioje. Nežinau, ar todėl, kad namai buvo netoli televizijos bokšto, bet sausio 12-osios vakarą tėtis prie jo nusivedė.

Prisimenu tuomet dar bokštą juosusią spygliuotą tvorą, gausybę susirinkusių žmonių ir liepsnojančius laužus.

Pastarieji vaikystės prisiminimai lėmė, kad bene 20 metų kiekvienos sausio 13-osios išvakarėse vėl nueidavau prie bokšto. Iš pradžių vaikas, o vėliau paauglys bandžiau suvokti, kodėl kasmet ten susirenka vis mažiau žmonių.

Pamažu suprantu, kad pati brangiausia istorija yra ta, kuri perduodama ir išgyvenama. Tegu ir vaiko akimis, tegu ir praėjus metams po tikrųjų įvykių. Istorija visam gyvenimui.

Istorija, kuri įpareigoja.

Šiandien gyvename laisvoje šalyje. Laisvės kelias nebuvo ir tebėra nelengvas, tačiau už jokį supiltą pilkapį nebegresia pašalinimas iš universiteto ar žymė byloje.

Tik ar norim, ar turim drąsos ir ryžto šiandien tą pilkapį pilti?

Ar neužmigome belaukdami geresnių laikų Lietuvoje ar būdami išvykę iš jos? O gal lietuvio patrioto etiketę sau klijuojame vos tik pasroviui pažygiavę siaurose Vilniaus gatvėse tarpų kitų niekaip neįsitenkančioje margaspalvėje eisenoje?

Istoriją kuriame patys, neleiskime, kad ją už mus kurtų kiti.

Bernardinai.lt

Komentarai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žygeivių 1969 m. supiltas milžinkapis Dariui ir Girėnui

Parašytas: 03 Gru 2019 16:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Istoriniu požiūriu įdomus bakalauro darbas - surinkta daug faktologinės informacijos apie lietuvių legendinius lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną bei jų atminimo pagerbimą (paminklai, muziejai, knygos, straipsniai...):

LAURA GRICIŪTĖ. S. DARIAUS IR S. GIRĖNO KULTAS: RAIDA IR IŠRAIŠKOS
http://www.llks.lt/pdf/L.Griciute.%20Da ... aiskos.pdf

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS, HUMANITARINIS FAKULTETAS, ISTORIJOS KATEDRA
Istorijos specialybės IV kurso studentė, bakalauro darbas
Mokslinis vadovas dr. Salvijus Kulevičius
Šiauliai, 2011

Ištrauka (p. 22):

1969 m. gegužės 9-10 dienomis kraštotyrininkai ir kiti aktyvistai ėmėsi S. Dariaus ir S. Girėno gimtųjų sodybų tvarkymo darbų. Ypač susiimta dėl to, kad S. Dariaus tėviškę – Rubiškes (po lakūno žūties pavadintas Dariaus kaimu) pagal melioracijos planus buvo ruoštasi nušluoti nuo žemės paviršiaus75.

Kraštotyrininkai į pagalbą pasitelkę aviatorius, ryžosi gelbėti sodybvietę.

Jauni patriotiškai nusiteikę žygeiviai 1969 m. gegužės 9 d. kieme, po didžiuoju ąžuolu, supylė pilkapį ir pastatė didžiulį akmenį su įrašu „Dariui ir Girėnui“. Išlikusiame akmeninių namo pamatų kampe buvo pritvirtinta granitinė atminimo lenta su įrašu „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933“. Šitaip sodybvietė buvo išsaugota.

Kitą dieną S. Girėno gimtinėje, Vytogalos kaime, turistai-kraštotyrininkai ir aviatoriai pastatė paminklinį akmenį.

***********************************************

Kęstučio Čeponio papildymas:

Milžinkapis Stepono Dariaus sodyboje, supiltas žygeivių 1969 m. - foto
http://alkas.lt/wp-content/uploads/2011 ... ict-lt.jpg

-----------------------------------------------------------------------

Buvusio UTK pirmininko Valentino Baltrūno Kęstučiui Čeponiui atsiųstas laiškas ir 1969 metų straipsnio kopijos:

"Kadangi pastebėjau jūsų domėjimąsi 1969 m. supiltu milžinkapiu Dariaus ir Girėno garbei, siunčiu 1969-05-22 d. Šilalės rajono laikraščio "Artojas" reportažą, aut. R. Masteika, V. Gaudėšiaus nuotraukos) apie šį renginį (kelis nuskenuotus, jau "panešiotus", puslapius).

Laikraštį tada man atsiuntė Medvėgalio mokyklos mokytojas ir kraštotyrininkas Antanas Brazauskas (laikraščio paraštėje yra jo autografas).

Gal bus įdomu, nes tai, ko gero, vienintelė to meto žiniasklaidos informacija. Mat to renginio išvakarėse pažadėję dalyvauti "Komjaunimo tiesa" ir aviatorių "Sparnai" kažko išsigando ir neatvyko.

Sėkmės,
Valentinas Baltrūnas"

---------------------------------------

Jums pilkapį supylėm...

1969-05-22 d. Šilalės rajono laikraščio "Artojas" reportažas, aut. R. Masteika, V. Gaudėšiaus nuotraukos:

Milžinkapio supylimas, ąžuolinio stogastulpio ir paminklo atidarymas Stepono Dariaus gimtinėje Judrėnuose 1969 m. gegužės 9 d.

Paminklinio akmens Stasio Girėno gimtinėje Vytogaloje atidarymo iškilmės 1969 m. gegužės 10 d.

Laikraščio pavadinimas
http://www.socintegrum.ru/pictures/images/1a.jpg

Straipsnio anonsas
http://www.socintegrum.ru/pictures/images/2.jpg

Pats straipsnis
http://www.socintegrum.ru/pictures/images/4.jpg
http://www.socintegrum.ru/pictures/images/3.jpg

Straipsnio lapas, kurį pasirašė Medvėgalio mokyklos mokytojas ir kraštotyrininkas Antanas Brazauskas
http://www.socintegrum.ru/pictures/images/rotat5.jpg

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žygeivių 1969 m. supiltas milžinkapis Dariui ir Girėnui

Parašytas: 02 Vas 2020 17:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Paminėtas milžinkapio supylimo 50-metis - 2019 m. gegužės 11 d.

https://naujienos.vu.lt/paminetas-milzi ... -50-metis/

VU Žygeivių klubas
2019-05-13 16:28

VU Žygeivių klubas paminėjo Dariaus ir Girėno jubiliejų. VU ŽK nuotr.

Gegužės 11 d. mūsų didvyrio lakūno Stepono Dariaus gimtinėje (Klaipėdos r. Judrėnų sen.) įvyko renginys, skirtas S. Dariaus ir S. Girėno garbei supilto milžinkapio 50-mečiui.

Šventinę programą pradėjo ir jai iki galo vadovavo Lietuvos aviacijos muziejaus S. Dariaus gimtinės vadovas Mėčislovas Raštikis.

Visiems pakiliai sugiedojus Tautišką giesmę, buvo papasakota apie S. Dariaus gimtinės praeitį: buvusį Rubiškės vienkiemį, S. Dariaus lankymąsi, sodybos sudeginimą, gūdžius sovietinės melioracijos laikus, pastangas gelbėti sodybvietę, o vėliau ir atstatyti visą sodybą.

1969 m. gegužės 9-oji iš tikro įsimintina. Tada čia – S. Dariaus gimtinėje – susirinko žmonės iš Vilniaus ir Kauno, įvairių Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos rajonų. Tarp organizatorių – ir Vilniaus universiteto žygeiviai.

Nepaisant universiteto vadovybės ir vietinės valdžios trukdymų, organizatorių skaičiavimu, būta per 700 dalyvių. Visą dieną buvo pilamas pilkapis, net ir lyjant. Pagrindiniai darbo instrumentai – kastuvai, neštuvai, kibirai, brezento atraižos. Tam tikrą galvosūkį kėlė grunto ištekliai. Į apyvartą ėjo netoliese kastas priesmėlis, žvyras, velėna, akmenys.

Pilkapio centre vertikaliai buvo įkastas per 30 cm skersmens vamzdis iš lėktuvo „Lituanica“ nuolaužų, gautų iš muziejaus simboliniam palaidojimui. Nors lietus, purvynas ir troškulys vargino pilkapio pylėjus, tačiau darbas nenutrūko visą dieną.

Architektai ir statybininkai pakėlė sudegusios S. Dariaus gimtosios sodybos pamatus ir prie jų pritvirtino iš Vilniaus atsivežtą memorialinę lentą su užrašu „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896–1933“.

Vaidilutei uždegus aukurą, iš įvairių kraštų atvykę žygeiviai ant pilkapio išpylė atsivežtas žemes, taip pat ir nuo lakūnų kapo Kaune. Į vertikalų vamzdį pilkapyje buvo nuleista dėžutė su keliomis lėktuvo „Lituanica“ nuolaužomis.

Giedojo mūsų šaunioji dainininkė, tuo metu buvusi Vilniaus universiteto studentė Veronika Janulevičiūtė-Povilionienė, savo eiles deklamavo poetas, buvęs tremtinys Jonas Graičiūnas, kalbėjo didvyrių amžininkas aviatorius Tomas Zauka, kiti renginio dalyviai.

Dabartinio renginio vedėjui M. Raštikiui pakvietus, šalia prieš 50 metų supilto milžinkapio išsirikiavo atvykę žygeivystės veteranai – savotiško žygdarbio dalyviai: Vilniaus universiteto žygeiviai Tadas Šidiškis, Rimantas Matulis, Kęstutis Labanauskas, Nijolė Balčiūnienė, Aleksandras Buitkus, Vladas Satkauskas, Sigitas Kučas, Danutė Katkevičiūtė, Valentinas Baltrūnas, o iš Kauno – žygeivių klubo „Ąžuolas“ atstovas Juozas Dapkevičius.

Kiekvienam iš jų, gavus organizatorių simbolinę dovanėlę, teko prisistatyti ir trumpai pasidalyti vienu kitu prisiminimu. Prisiminimais apie S. Dariaus ir S. Girėno skydį per Atlantą, aviacijos raidą Lietuvoje taip pat pasidalijo atvykę aviatorių, Lietuvos aviacijos muziejaus atstovai. Renginio dalyviai susidomėję apžiūrėjo labai rūpestingai parengtas ekspozicijas S. Dariaus gimtojoje sodyboje, prieš 50 metų supiltam pilkapiui skirtą talentingų vaikų piešinių parodėlę po atviru dangumi.

Pasirodo, kad milžinkapio pylimas dar nesibaigęs.

Maišelį žemių nuo Gedimino kapo kalno išpylė Vilniaus universiteto Žygeivių klubo pirmininko Vytauto Rumsko vadovaujami dabartiniai universiteto žygeiviai, taip pat atstovai iš įvairių Klaipėdos ir Šilalės savivaldybių vietovių.

Organizatorių teigimu, ši tradicija bus tęsiama, kaip ir tradicija įvairiomis progomis pasodinti ąžuoliuką. Šį kartą ąžuoliuką sodino aviatoriai ir žygeiviai, muziejaus šeimininkai ir Klaipėdos savivaldybės vadovai. Šventės metu vyko vaikų sklandymo parodomieji skrydžiai, taip pat lėktuvų ir ultralengvųjų orlaivių skrydžiai, radijo bangomis valdomų lėktuvų modelių demonstravimas ir skraidymas. Pabaigoje koncertavo šaunios liaudiškos muzikos kapelos.

Atsisveikinę su gražios šventės organizatoriais S. Dariaus gimtinėje, iš Vilniaus atvykę žygeiviai nuskubėjo į netoliese esančią S. Girėno gimtinę Vytogaloje (Šilalės savivaldybė). Čia prieš 50 metų tų pačių žygeivių, aviatorių ir vietinės bendruomenės pastangomis buvo pastatytas paminklinis akmuo, žymintis kito Atlanto nugalėtojo – S. Girėno gimtinę.

Šiandien, praėjus pusšimčiui metų po milžinkapio S. Dariui ir S. Girėnui supylimo, vis dažniau pasigirsta vertinimų, kad tuo metu tai buvo vienas patriotiškiausių renginių, turėjęs įkvepiantį poveikį tautinės savimonės formavimui tarp studentijos, pasipriešinimui brukamai sovietinei ideologijai.

Pribrendus sąlygoms ir susiklosčius palankioms aplinkybėms, visa tai prisidėjo prie sėkmingo tautos žygio laisvės ir nepriklausomybės keliu.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: