Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Mindaugas Tomonis

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Žygeivių dalyvavimas katalikiškuose pasipriešinimo judėjimuose sovietmečiu

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Mindaugas Tomonis – Atgimimo nesulaukęs signataras

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Mindaugas Tomonis – Atgimimo nesulaukęs signataras

Parašytas: 10 Lap 2015 18:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Mindaugas Tomonis
(1940-1975)

M.Tomonis – Atgimimo nesulaukęs signataras

http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/m-to ... ras/212039

Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-11-07 06:00

"Nepamiršk, jog turėdamas galingiausią ginklą - talentą esi tarp pasaulio stipriųjų. Žodis šiais laikais - baisesnis naikintojas ir gynėjas negu vandenilinės bombos", - rašė Mindaugas Tomonis.
Asmeninio albumo nuotraukos

Signatarų namuose lapkričio 5 dieną buvo paminėtos disidento Mindaugo Tomonio 40-osios žūties metinės.

Šį poetą, filosofą pažinoję žmonės laiko tikru signataru, nes tai, ką jis dar 1975 metais buvo surašęs savo laiške Maskvai – prašė pasmerkti Lietuvos, Latvijos, Estijos okupaciją ir reikalavo atkurti šių šalių nepriklausomybę – buvo pasiekta tik 1990 metais.

1974 metais chemiku Paminklų konservavimo institute dirbantis M. Tomonis atsisakė restauruoti Kryžkalnio „Motiną“ (paminklą sovietinei armijai).

Jis pareiškė, kad nešlovins Lietuvos pavergėjų ir kad pirmiau reikia pastatyti paminklą Sibiro kankiniams. Be to, savo raštiškame atsisakyme dirbti Kryžkalnyje dar ir reikalavo atkurti Lietuvos nepriklausomybę, dėl to greit atsidūrė psichiatrijos ligoninėje.

Po keleto ten praleistų mėnesių savo idėjų neišsižadėjo: tuometinio ateizmo muziejaus lankytojų knygoje pasmerkė melagingą sovietinę ateizmo propagandą, reikalavo Lietuvos nepriklausomybės, demokratijos, sąžinės laisvės.

Tuos pačius reikalavimus pakartojo ir 1975 metų birželį į Maskvą Sovietų Sąjungos komunistų partijos suvažiavimui išsiųstame laiške.

Po dviejų dienų prievarta vėl išvežtas į psichiatrijos ligoninę. Lapkričio 5 dieną rastas ant geležinkelio bėgių netoli Rasų kapinių.

Nemokėjo apsimetinėti

Kaip pasakojo jo bendražygis skulptorius Gediminas Radzevičius, kasmet bendraminčius suburiantis į disidento žūties minėjimo renginius, M. Tomonis gyveno skaidriai pagal savo įsitikinimus: negalima lenktis okupantui, ir nesilankstė.

„Kiti gal būtų darę kompromisą, būtų pavalę tą akmenį, būtų susitarę su savo sąžine, kad tai – tik akmuo, tik simbolis. Tačiau M. Tomonis suprato, kad simbolis reiškia daug. Jis nemokėjo apsimetinėti, prisitaikyti. Nesangulavo su sistema, – sakė G. Radzevičius. – Pamenu, ir aš gerai suvokiau kūrybos galią, kai kagėbistai mane išsikvietę „auklėjo“, kad ne ta kryptim dirbu (koplytstulpius, rūpintojėlius drožiau). Vienas tada pasakė, kad tai blogiau už granatą. Sako, granata sprogs, ir viskas, o darbai stovės ir visiems kvaršins galvas. Jie tai puikiai suprato, todėl ir statė savo „žymeklius“, balvonus. Simboliai turi tiek galios, kiek sugeba kvaršinti žmonėms galvas.“

G. Radzevičių su M. Tomoniu supažindino Algirdas Patackas.

„Pasišnekėdavome apie sielos, švarios sąžinės išsaugojimą, netarnavimą sovietinei sistemai. Aš nestojau į Dailės institutą, nes nenorėjau lankyti ateizmo paskaitų, tai prieštarauja mano įsitikinimams. Skulptūras lipdyt ir kasdien atsiskaityt Dievui galėjau ir be instituto. Taip dirbant man sovietų valdžia neegzistavo. Išsiaiškinę pažiūras susidraugavom“, – pasakojo G. Radzevičius.

Stasys Tomonis.
/Valerijos Dichavičienės nuotrauka

Tokių žmonių – vienetai

Kaip prisimena G. Radzevičius, daug kam buvo keista M. Tomonio mirtis.

„Pirmiausia, visi žino, kad traukiniui pervažiavus per žmogų jis taip nuo greičio mėtomas, sumalamas, kad vos atpažinsi. O čia buvo tik nutraukta galva – tarsi žmogus padėtas ant bėgių ir labai lėtai pervažiuota. Dabar jau niekas neišsiaiškins, kaip buvo iš tikrųjų. Dokumentai išvežti į Maskvą. Tada, pamenu, ir tarp kunigų buvo kilusi sumaištis – savižudis ar ne, laidoti su bažnyčios apeigomis, ar ne. Drąsiausias iš jų Alfonsas Svarinskas atėjo ir palaidojo, – pasakojo G. Radzevičius. – Tačiau nereikia akcentuoti žūties. Čia kaip ir bunkery susisprogdinęs partizanas. Ar jis savižudis, ar kovotojas? Žinoma, kad kovotojas, žuvęs karo veiksmuose. Į M. Tomonio mirtį irgi reikia taip žvelgti.“

Tai, ką M. Tomonis nesislapstydamas buvo parašęs, pasakęs dar 1975 metais, buvo įgyvendinta tik 1990 metais.

„Jis – nerašytinis signataras, – teigė G. Radzevičius. – Panašią deklaraciją, „Moralinį ultimatumą SSSR vyriausybei“ į Kremlių buvo išsiuntęs ir disidentas Algirdas Statkevičius, tačiau savo pavarde nepasirašė.

M. Tomonis pasirašė. Tokių žmonių vienetai.

Pamenu, mūsų būrelis – M. Tomonis, A. Patackas, Mečys Laurinkus, Algirdas Saudargas, Birutė Burauskaitė, Saulius Žukas, Vidmantas Povilionis, Juozas Prapiestis, dar daug žmonių – stengėsi nesusitepti ta svetima ideologija, neįsileisti to „brudo“ į save.

Kūrėme tam tikrą struktūrą, dauginome, platinome draudžiamą spaudą. Vėliau išleidome net savo laikraštį „Pastogė“. Pirmas numeris buvo skirtas M. Tomoniui. A. Patackas už tai buvo įkalintas.“

"Kūriau skulptūras, koplytstulpius kaip retransliatorius, skleidžiančius kitokią nei sovietai su savo balvonais energiją. Tai buvo mano atsakas į susidorojimą su Mindaugu Tomoniu", - sakė Gediminas Radzevičius.
/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Sutelkė bendražygius

„M. Tomonio žūtis mus, bendražygius, sutelkė, – pasakojo G. Radzevičius. – Daviau sau pažadą, kad jo siekį – pastatyti paminklą Sibiro kankiniams – įgyvendinsiu.

1981 metais Alsėdžių (Plungės rajono) bažnyčios šventoriuje, kunigui Vaclovui Stirbiui sutikus, pastačiau 5 metrų aukščio ąžuolinį paminklą „Nenugalėtas Kristus“ su Gedimino stulpais, Vyčio kryžiumi.“

V. Stirbys už ryšius su partizanais dešimt metų buvo praleidęs Sibire. Kai jis kartą skulptoriui pasakė, kad negalintis numirti, kol Sibiro kankiniams paminklo nebus, šis apsidžiaugė.

„Pastačiau, nes nebijojau, dirbtuves iš manęs buvo jau seniai atėmę, iš meno draugijos išmetę, nes dirbau ne ta kryptimi. Negalėjau gauti valstybinių užsakymų, tačiau turėjau kūrybos laivę, man liko šventoriai, altoriai, privačios teritorijos. Daug kur pastačiau darbų kaip nežinomas skulptorius, – pasakojo G. Radzevičius. – Pamenu, A. Patacko tėvas man buvo sakęs, kad rašančiųjų yra, jų užteks, o darančiųjų tai, ką aš darau, ant pirštų suskaičiuosi. Prie skulptūrų ir kagėbistams dažnai sunku prikibti. Kūriau skulptūras, koplytstulpius kaip retransliatorius, skleidžiančius kitokią nei sovietai su savo balvonais energiją. Tai buvo mano atsakas į susidorojimą su M. Tomoniu.“

Po Mindaugo Tomonio žūties Gediminas Radzevičius 1981 metais įgyvendino jo idėją - Alsėdžių (Plungės r.) bažnyčios šventoriuje pastatė 5 metrų aukščio paminklą Sibiro kankiniams.

Jis buvo kaip kelrodis

M. Tomonis buvo gražiai pasakęs apie žodžio galią: „Žodis šiais laikais – baisesnis naikintojas ir gynėjas negu vandenilinės bombos, pajėgesnis negu našiausia technika.“

Kai žuvo – jam buvo 35-eri.

Nors linko į literatūrą, rašė eiles, filosofines apybraižas, buvo pasirinkęs chemiko specialybę, kad nereikėtų tarnauti sistemai.

„Galėjo daryti karjerą, buvo laboratorijos vedėjas. Turėjo šeimą, našlaičiai liko du sūnūs. Tačiau jis negalėjo elgtis kitaip, negalėjo būti nešvarus prieš savo sąžinę, buvo taip auklėtas, taip gyvenimą suprato. Gal ir negalvojo, kad taip žiauriai su juo pasielgs, – svarstė G. Radzevičius. – Jei būtų elgęsis kitaip, gal dar būtų gyvas. Tačiau būtų laipteliu žemiau. Dabar tokį Tomonį turime. Jis – nerašytas signataras, sugebėjęs pakelti kartelę, paviešinęs tai, apie ką daug kas kalbėjo pusiau slapčia.

Procesas tarp inteligentų, žygeivių, folklorininkų jau buvo užsuktas.

Iš vienos pusės M. Tomoniui nepasisekė, jį sunaikino, bet iš kitos pusės, galima sakyti, jis išsaugojo save amžinybės projekcijoje. Jis buvo kaip kelrodis, žybtelėjo, sugebėjo mums palikti savo žinią.

Džiaugiuosi, kad pavyko išsaugoti jo kūrybą, 1995 metais išleidome jo kūrybos knygą.

Pavyko jo vardu pavadinti gatvę netoli žūties vietos. Gatvėje – tik vienas namas su gal penkiais butais. Nunešiau ir padovanojau jiems knygą, kad žinotų, kieno vardu jų gatvė.“

M. Tomonio žūties vietoje (maždaug kilometras nuo Markučių Naujosios Vilnios link) 1995 metais G. Radzevičius pastatė kryžių.

Nuo tada prie šio kryžiaus Šv. Kazimiero bažnyčios chore „Ave verum“ giedančio signataro Jono Šimėno iniciatyva kasmet rengiamos gegužinės pamaldos.

„Šalia švilpia traukiniai, primindami tragišką žūtį, ir meldžiamasi už tuos, kurie mylėjo ir tebemyli laisvę“, – sakė J. Šimėnas. ****

Mindaugo tėvas Stasys Tomonis, dar 1939 metais atlietuvinęs savo pavardę (iš Tomaševičiaus tapo Tomoniu), tuomet dirbo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Pagal specialybę kaip teisininkas sovietmečiu darbo negavo, nes jis – Lietuvos aktyvistų fronto, surengusio 1941 metų birželio sukilimą, dalyvis.

Žmonos mirties ir sūnaus žūties buvo taip paveiktas, kad vis eidavo ir eidavo į Rokantiškių kapines.

Kartą stabtelėjo pas pažįstamus, Šilo gatvėje gyvenančius fotomenininkus Dichavičius. Valerija Dichavičienė dar spėjo jį su apšarmojusia barzda įamžinti.

Iškalbingas S. Tomonio portretas – fotomenininkės knygoje „Jie buvo greta mūsų“.

© Lietuvos žinios

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Kritijas

Pranešimo tema: Re: Mindaugas Tomonis – Atgimimo nesulaukęs signataras

Parašytas: 13 Sau 2023 14:54

Užsiregistravo: 13 Sau 2023 14:49
Pranešimai: 1

Ačiū, kad pažindinate visuomenę su tokiomis asmenybėmis!

Norėtųsi dar daugiau sužinoti apie šį žmogų. Gal yra kokia biografija ar išsamesnis tekstas?

Dėkingas

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Mindaugas Tomonis – Atgimimo nesulaukęs signataras

Parašytas: 13 Sau 2023 19:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Mindaugas Tomonis

https://lt.wikipedia.org/wiki/Mindaugas_Tomonis

Gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius, Lietuva

Mirė 1975 m. lapkričio 5 d. (35 metai)
Vilnius, Lietuva
Palaidotas (-a) Rokantiškių kapinės

Tautybė Lietuvis

Tėvas Stasys Tomonis
Motina Jonė Sutkevičiūtė

Sutuoktinis (-ė) Aldona Vilčinskaitė
Vaikai Rytis, Audrius

Veikla poetas, filosofas, kovotojas už Lietuvos laisvę

Pareigos technikos mokslų kandidatas
Alma mater Kauno politechnikos institutas

Mindaugas Kazimieras Tomonis (slp. Tomas Kuršys) – poetas, filosofas, kovotojas už Lietuvos laisvę – gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, žuvo 1975 m. lapkričio 5 d. Vilniuje.

Buvo rastas ant geležinkelio bėgių. Buvo kankintas ir nužudytas KGB (sovietų okupantų) kaip kitamintis ir Lietuvos Rezistencijos dalyvis.

Biografija

Tėvas Stasys Tomonis (1915–1992) (pavardę sulietuvino 1939 m. – iš Tomaševičiaus tapo Tomoniu) tuo metu, kai gimė Mindaugas, buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas.

Motina – Jonė Sutkevičiūtė-Tomonienė (1909–1975) – gimė ir praleido vaikystę Čikagoje, JAV. Jos tėvai buvo kilę iš smulkių Baisogalos apylinkės bajorų. Tėvas mirė 1923 m., motina našlė su dukra 1927 m. persikėlė gyventi į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Jonė Sutkevičiūtė vertėsi privačiomis anglų kalbos pamokomis, rašė apsakymus, neblogai tapė. 1939 m. ištekėjo už Stasio Tomonio.

Mindaugą Tomonį pakrikštijo kunigas Kristupas Čibiras Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Krikšto metu jis gavo du vardus – Mindaugas Kazimieras. Augo iš pradžių Vilniuje. Per 1944 m. mūšius Tomonių šeima buvo Kampų kaime prie Nevėžio (Kėdainių r.). Tų metų rudenį išsikėlė į Kauną, apsigyveno buvusiuose dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namuose (dabar – muziejus).

1946 m. rudenį Mindaugas pradėjo lankyti aštuonmetę Jono Jablonskio mokyklą Žaliakalnyje. 1950 m. Mindaugas perėjo į Komjaunimo vidurinę mokyklą (taip tuomet vadinosi Aušros gimnazija). Buvo gabus ir stropus mokinys, tik labai nekalbus ir nedrąsus. Anksti pradėjo rašyti eilėraščius, bendradarbiavo spaudoje, dažniausiai į Kauno tiesą rašė trumpas informacijas apie Respublikinės bibliotekos įvairius kultūrinius renginius (ten tuo metu dirbo jo tėvas), taip pat kritines žinutes apie mieste pastebėtas įvairias negeroves.

1957 m. sėkmingai baigė vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno politechnikos institutą studijuoti chemijos technologijos. 1962 m. pavasarį vedė Aldoną Vilčinskaitę. Baigęs institutą, išvyko į paskyrimo vietą Kuršėnuose – Daugėlių silikatinių plytų gamyklą. 1963 m. pradžioje gimė sūnus Rytis, o rudenį šeima atsikėlė į Vilnių, kur jau gyveno tėvai ir seserys.

Pradėjęs dirbti Mokslų akademijos Chemijos instituto aspirantu, disertacijai pasirinko temą apie stiklo gamybą.

1964 m. pabaigoje Mindaugas su šeima apsigyveno Kaune, įsidarbino Statybos ir architektūros mokslo tyrimų institute, pakeitė disertacijos temą. 1965 m. pradžioje gimė antras sūnus Audrius.

M. Tomonis toliau labai intensyviai dirbo, baigė visus eksperimentinius darbus ir 1967 m. sėkmingai apgynė disertaciją, gavo technikos mokslų kandidato laipsnį. Nepamiršo ir poezijos, vienas kitas eilėraštis išspausdintas Kuršėnų laikraštyje, Šluotoje.

1968 m. Mindaugas su šeima grįžo į Vilnių, įsidarbino Puslaidininkių fizikos institute, po to perėjo dirbti į Restauracines dirbtuves (vėliau – Paminklų konservavimo institutas).

Kūryba

1970 m. laiške poetui Eugenijui Matuzevičiui rašė, jog sugrįžo į Vilnių kad būtų arčiau tikrųjų poetų. M. Tomoniui rašymas buvo būtinybė, jis naktimis studijavo Šventąjį Raštą, Leibnico, Kanto, Nyčės, Solovjovo, Maceinos, Vydūno, kitų žymių filosofų veikalus.

1970–1975 m. buvo aktyviausias ir kūrybingiausias laikotarpis M. Tomonio kūryboje: išleisti du poezijos rinkiniai – „Pro snaigių užuolaidą“ ir „Rašmenys ant smėlio“, filosofinė apybraiža „Žinia“, skirta artėjančioms Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms. Tomo Kuršio slapyvardžiu pasirašyti eilėraščiai pasirodo Poezijos pavasaryje, Literatūroje ir mene. 1971 m. Mindaugas Tomonis tapo Jaunųjų rašytojų sekcijos nariu.

Jo eilėraščiuose perteikiama pasipriešinimo totalitarinei sovietinės sistemos prievartai idėja. 1973 m. rezistenciją skatinantys M. Tomonio eilėraščiai išspausdinti Metmenyse (nr. 26). Nuo 1973 m. Mindaugas Tomonis pradėjo rengti Lietuvos filosofijos istoriją.

Rezistencinė veikla

1974 m. pradžioje Paminklų konservavimo institutas Mindaugą Tomonį siuntė ištirti Kryžkalnio paminklo sovietinei armijai būklę. M. Tomonis atsisakė vykti, o pasiaiškinime reikalavo demokratijos, spaudos ir sąžinės laisvės, o svarbiausia – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jis atleidžiamas iš darbo, tačiau po kurio laiko vėl priimamas atgal.

Vėliau Mindaugas Tomonis gavo karinio komisariato kvietimą atvykti į karinius mokymus. Jis atsisako tarnauti Sovietų armijoje. M. Tomonis prievarta paguldomas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę ir išlaikomas joje ketvertą mėnesių. Ligoninėje M. Tomoniui per didelėmis dozėmis buvo prievarta leidžiami psichiką veikiantys preparatai (neuroleptikai), taikomos kitos psichiką trikdančios priemonės.

Per 4 mėnesius ligoninėje M. Tomonis priaugo daug svorio. Grįžęs iš ligoninės, toliau dirbo Paminklų konservavimo institute, rašė eilėraščius, taisė Žinią. 1974 m. gruodžio ir 1975 m. sausio mėnesiais ateizmo muziejaus, įrengto Šv. Kazimiero bažnyčioje, lankytojų knygoje M. Tomonis įrašė du ilgus įrašus. Įrašuose atvirai pasmerkė melagingą sovietinę ateizmo propagandą, pranašavo besiartinantį ateistinio siautėjimo epochos galą.

1975 m. birželio 25 dieną išsiuntė laišką CK nariams ir SSKP XXV suvažiavimui, kartodamas tuos pačius reikalavimus: Lietuvos nepriklausomybės, demokratijos, tikros sąžinės laisvės.

1975 m. birželio 27 dieną M. Tomonis antrą kartą prievarta išvežamas į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę, kur jam tęsimas psichikos žalojimas.

1975 m. birželio 29 d. miršta M. Tomonio motina. Mindaugas išleidžiamas iš ligoninės tik liepos pabaigoje su sąlyga, jog nuolat lankysis ligoninėje antidepresanto neuroleptiko Moditeno injekcijoms. Visų Šventųjų dieną Mindaugas Tomonis su šeima aplanko motinos kapą. Grįžęs su seserimis tariasi, kaip gruodžio 1-ąją švęs tėvo šešiasdešimtmetį, o lapkričio 5-ąją išeina į darbą ir vakare į namus nebegrįžta. Jis tą dieną slapta įkalinamas Vilniuje KGB kalėjime ir tardomas, kankinamas bei nužudomas. Artimieji laidotuvių metu aiškiai matė šautines žaizdas Mindaugo galvoje. Ant kaklo buvo peilio pjautinės žaizdos, nebūdingos traukinio pervažiavimui.

KGB oficialiai artimiesiems praneša, jog Mindaugo kūnas buvo rastas ant geležinkelio bėgių netoli Rasų kapinių. Artimiesiems paprašius parodyti žūties vietą, tai delsiama padaryti. Po keleto dienų yra parodoma inscenizuota žūties vieta, aplieta krauju ir šalia numesti keli asmeniniai daiktai.

Vilniaus Gelžkelio suvestinėse tomis dienomis nėra užregistruota nei viena avarija, kurioje buvo užmuštas žmogus. Mindaugo artimieji ir giminės tiesiogiai daug kartų bauginami ir tardomi KGB darbuotojų, jiems liepiama neieškoti tiesos dėl Mindaugo žūties, jų namuose vykdomos kratos.

Mindaugo Tomonio šeimos nariai ir giminės buvo persekiojami KGB ilgą laiką, šis persekiojimas nesibaigė net ir po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Nuorodos

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/1 ... mi_02.html
http://www.voruta.lt/lietuvos-nepriklau ... -simbolis/ Archyvuota kopija 2016-11-01 iš Wayback Machine projekto.
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklara ... ties-sydas Archyvuota kopija 2016-04-24 iš Wayback Machine projekto. Archyvuota kopija 2016-04-24 iš Wayback Machine projekto.http://www.rasyk.lt/rasytojai/mindaugas-tomonis.html
http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/m-to ... ras/212039 Archyvuota kopija 2016-10-12 iš Wayback Machine projekto.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Mindaugas Tomonis – Atgimimo nesulaukęs signataras

Parašytas: 13 Sau 2023 19:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Mindaugo Tomonio auką prisimenant

https://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/ ... mi_02.html

Mindaugas Tomonis
(1940-1975)

Lapkričio 5-ąją sukako 30 metų, kai po KGB surengtų kankinimų psichiatrijos ligoninėje tragiškai žuvo jaunas katalikas, poetas, filosofas, mąstytojas, paminklų restauratorius konservuotojas Mindaugas Tomonis.

Tai buvo gūdūs sovietinės okupacijos metai, kai buvo persekiojama bet kokia laisva mintis, bet koks laisvas žodis.

Tuomečiame Kauno politechnikos institute įgijęs chemiko technologo specialybę, nuo 1969 metų dirbęs Paminklų konservavimo instituto chemijos laboratorijos katedros vedėju, 1974 metais M.Tomonis savo parašytu pareiškimu atsisakė restauruoti Kryžkalnyje paminklą sovietinei armijai. Už tokį savo valios pareiškimą Mindaugas netrukus buvo patalpintas į psichiatrijos ligoninę.

Tų pačių metų pabaigoje tuomečiame Ateizmo muziejuje (Šv.Kazimiero bažnyčia) atsiliepimų knygoje padarė įrašą dėl katalikų teisių slopinimo.

1975 metų pabaigoje baigė rašyti pagrindinį savo gyvenimo kūrinį "Žinia", skirtą M.K.Čiurlioniui atminti.

Daug savo eilėraščių Mindaugas skelbė "Poezijos pavasaryje", "Literatūroje ir mene", taip pat išeivių žurnale "Metmenys".

1975 m. birželio 25 d. Mindaugas parašė laišką Lietuvos kompartijos centro komitetui, kuriame pagrindė minties laisvės krikščioniškai kultūrai būtinumą, reikalavo religijos laisvės, tačiau po dviejų dienų buvo prievarta išvežtas į psichiatrijos ligoninę - taip nusprendė KGB
"gydytojai nuo antisovietinių (tiksliau, tautinių ir krikščioniškų) įsitikinimų".

Po poros dienų nuo patirtų išgyvenimų mirė Mindaugo motina - tai buvo dar nauja "KGB gydytojų" auka.

Po mėnesio išleistas iš ligoninės buvo įvairiausiai prievartaujamas - verčiamas vartoti jo sveikatą ardančias tabletes, šantažuojamas dėl tėvo, Lietuvių aktyvistų fronto nario, veiklos, skleidžiamos kalbos, kad KGB deda pastangas jį nusižudyti, jam atimta teisė kūrybiškai reikštis darbe.

Po keleto mėnesių dvasinių ir psichinių kankinimų M.Tomonis buvo rastas žuvęs po traukinio ratais.

Prisimindami prieš 30 metų ant laisvės aukuro paaukotą M.Tomonio auką, spausdiname keletą jo eilėraščių (juos publikuodavo Tomo Kuršio slapyvardžiu). Penktadienio numeryje supažindinsime su jo rašytais pareiškimais, ginančiais tautos ir tikinčiųjų teises.

---------------------------------------

Mindaugas TOMONIS

Paukščio preliudas....
....ateis vaizdakalbiai
kalbės gražiais vaizdais
o dienos eis ir eis
nuplikusiais keliais......

paukštis atskris
veidrodinėm akim
tylės nečiulbės
- - - - - - - - - - - - -
jiems žadą atims

Paukšti Paukšti....
o kryžiai
nebylūs išaugs

aplink tyloje
jų tiek daug
tiek daug......

* * *

balsai balsai....

raudą girdi ar rūstį....
bangos gieda ar šaukia....
vėl prieš Nežinią būsim

būtį ne vieną išlaukę....

tie aidai ar iš Dievo
atminties amžinos praeities:

visa kas gyva ilgėdavos
Jo ir visad ilgėsis....

ilgesį man dainuoji
man ir visiems ir skausmą
lyg viltis amžinoji
kryžiumi aš įaugsiu

į atšiaurią pakrantę....
vėl prieš kelią tylėsim
mums matyt šitaip lemta

laukt vienišiems nors dviese

* * *

keturiasdešimt bažnyčių:
plaka erdves
variniai liežuviai:
NE MUMS, VIEŠPATIE,
NE MUMS,
bet savo vardui duok garbę
...o ugnys o ugnys šešėlių juodų
akyse..

© 2005 "XXI amžius"

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Mindaugas Tomonis – Atgimimo nesulaukęs signataras

Parašytas: 13 Sau 2023 19:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Rašytojai

https://www.rasyk.lt/rasytojai/mindaugas-tomonis.html

Mindaugas Tomonis

Gimė: 1940-08-28
Mirė: 1975-11-05

Mindaugas Tomonis (slp. Tomas Kuršys) – poetas, filosofas – gimė 1940 m. rupjūčio 28 d. Vilniuje. Mirė 1975 m. lapkričio 5 d. ten pat.

Tėvas Stasys Tomonis (gimė 1915 m. Petrograde, mirė 1992-aisiais Vilniuje; 1939 metais savo pavardę sulietuvino, iš Tomaševičiaus tapo Tomoniu) tuo metu, kai gimė Mindaugas, buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas. Vėliau, sovietų okupuotoje Lietuvoje, vienas Jūrų skautų korporacijos įkūrėjų, 1941-aisiais įsteigto Lietuvos aktyvistų fronto dalyvis darbo pagal specialybę negavo. Dirbo redaktoriumi, paskui tapo bibliografu ir šį darbą dirbo 40 metų.

Mindaugo mama Jonė Sutkevičiūtė-Tomonienė (1909-1975) gimė Čikagoje ir ten gyveno 18 metų. Jos tėvai buvo kilę iš smulkių Baisogalos apylinkės bajorų. Tėvas mirė anksti, kai mažajai Jonutei buvo ketveri metai. Grįžusi į Lietuvą, Mindaugo mama apsistojo Kaune, vertėsi privačiomis anglų kalbos pamokomis. 1939 metais ištekėjo už Stasio Tomonio. Bandė rašyti apsakymus, neblogai tapė.

Mindaugą Tomonį pakrikštijo kunigas Kristupas Čibiras Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Krikšto metu jis gavo du vardus – Mindaugas Kazimieras. Augo iš pradžių Vilniuje. Per 1944 metų mūšius Tomonių šeima buvo Kampų kaime prie Nevėžio (Kėdainių r.). Tų metų rudenį išsikėlė į Kauną, apsigyveno buvusiuose dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namuose (dabar – muziejus).

1946-ųjų rudenį Mindaugas pradėjo lankyti aštuonmetę Jono Jablonskio mokyklą Žaliakalnyje. 1950-aisiais Mindaugas perėjo į Komjaunimo vidurinę mokyklą (taip tuomet vadinosi Aušros gimnazija). Buvo gabus ir stropus mokinys, tik labai nekalbus ir nedrąsus. Anksti pradėjo rašyti eilėraščius, bendradarbiavo spaudoje, dažniausiai į Kauno tiesą rašė trumpas informacijas apie Respublikinės bibliotekos įvairius kultūrinius renginius (ten tuo metu dirbo jo tėvas), taip pat kritines žinutes apie mieste pastebėtas įvairias negeroves.

Vidurinę mokyklą sėkmingai baigė 1957 metais ir įstojo į Kauno politechnikos institutą studijuoti chemijos technologijos. 1962 metų pavasarį vedė Aldoną Vilčinskaitę. Baigęs institutą, išvyko į paskyrimo vietą Kuršėnuose – Daugėlių silikatinių plytų gamyklą. 1963-ųjų pradžioje gimė sūnus Rytis, o rudenį šeima atsikėlė į Vilnių, kur jau gyveno tėvai ir seserys. Pradėjęs dirbti Mokslų akademijos Chemijos instituto aspirantu, disertacijai pasirinko temą apie stiklo gamybą. 1964-ųjų pabaigoje Mindaugas su šeima apsigyveno Kaune, įsidarbino Statybos ir architektūros mokslo tyrimo institute, pakeitė disertacijos temą. 1965-ųjų pradžioje gimė antras sūnus Audrius. Toliau labai intensyviai dirbo, baigė visus eksperimentinius darbus ir 1967-aisiais sėkmingai apgynė disertaciją, gavo technikos mokslų kandidato laipsnį. Nepamiršo ir poezijos, vienas kitas eilėraštis išspausdintas Kuršėnų laikraštyje, Šluotoje. 1968 metais Mindaugas su šeima grįžo į Vilnių. Iš pradžių įsidarbino Puslaidininkių fizikos institute, o paskui perėjo dirbti į Restauracines dirbtuves (vėliau – Paminklų konservavimo institutas).

Kaip prisipažįsta 1970 metais poetui Eugenijui Matuzevičiui rašytame laiške, viena priežasčių, dėl kurių sugrįžo į Vilnių, – tikrųjų poetų kaimynystės ilgesys, nes pagaliau supratęs, „kas yra poezija“, ir tapęs poezijos fanatiku... Rašymas jau tapo būtinybe. Naktimis paties įsirengtame mažame tamsiame kambarėlyje, vadintame laboratorija, studijuoja Šventąjį Raštą, Leibnico, Kanto, Nyčės, Solovjovo, Maceinos, Vydūno, kitų žymių filosofų veikalus.

1970-1975 metai aktyviausi ir kūrybingiausi. Tomo Kuršio slapyvardžiu eilėraščių pasirodo Poezijos pavasaryje, Literatūroje ir mene. 1971-aisiais Mindaugas Tomonis tampa Jaunųjų rašytojų sekcijos nariu. Per šiuos „kuršiškus“ metus parengia du poezijos rinkinius – Pro snaigių užuolaidą ir "Rašmenys ant smėlio", filosofinę apybraižą "Žinia", kurią paskiria artėjančioms Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms. Eilėraščiuose stipriau suskamba pasipriešinimo totalitarinei sovietinės sistemos prievartai gaida. 1973 metais tokio pobūdžio Tomonio eilėraščių buvo išspausdinta Metmenyse (nr. 26). Ketina parengti Lietuvos filosofijos istoriją.

1974-ųjų pradžioje Paminklų konservavimo institutas jį siuntė ištirti Kryžkalnio paminklo sovietinei armijai būklę. Mindaugas atsisakė vykti, o pasiaiškinime reikalavo demokratijos, spaudos ir sąžinės laisvės, o svarbiausia – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jį atleido iš darbo, tačiau po kurio laiko vėl priėmė atgal. Tada karinis komisariatas pasiuntė kvietimą į karinius mokymus. Mindaugas atsisakė tarnauti sovietų armijoje. To okupaciniam režimui jau buvo per daug – nepaklusnusis pilietis prievarta paguldomas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę ir išlaikomas joje ketvertą mėnesių. Grįžęs iš ligoninės, toliau dirbo Paminklų konservavimo institute, rašė eilėraščius, taisė "Žinią". 1974 metų gruodžio ir 1975 metų sausio mėnesiais įrašė du ilgus įrašus ateizmo muziejaus, įrengto Šv. Kazimiero bažnyčioje, lankytojų knygoje. Įrašuose drąsiai ir atvirai smerkė grubią ir melagingą sovietinę ateizmo propagandą, pranašavo besiartinantį ateistinio siautėjimo epochos galą. 1975-ųjų birželio 25 dieną išsiuntė laišką CK nariams ir SSKP XXV suvažiavimui, kartodamas tuos pačius reikalavimus: Lietuvos nepriklausomybės, demokratijos, tikros sąžinės laisvės. Birželio 27 dieną antrą kartą prievarta išvežamas į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę.

1975 metų birželio 29 dieną miršta motina. Mindaugas išleidžiamas iš ligoninės tik liepos pabaigoje su sąlyga, kad lankysis antidepresanto moditeno injekcijoms. Visų Šventųjų dieną su šeima aplanko motinos kapą. Grįžęs su seserimis tariasi, kaip gruodžio 1-ąją švęs tėvo šešiasdešimtmetį, o lapkričio 5-ąją išeina į darbą ir vakare į namus nebegrįžta... Jo kūną randa ant geležinkelio bėgių netoli Rasų kapinių. Ant to paties geležinkelio, kuriuo sovietai į Sibirą trėmė niekuo nenusikaltusius mūsų tautiečius, tarp jų ir Mindaugo senelius. Mindaugui buvo tik trisdešimt penkeri...

Bibliografija:

Žinia: Filosofinė apybraiža, poezija, dienoraščio fragmentai, laiškai, dokumentai. – Vilnius: Baltos lankos, 1995. – 570 p.

Apie Mindaugą Tomonį:

Tomonis, Mindaugas, Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 3, Vilnius, 1971, p. 560.
H. L., Vienas klaikumo pavyzdys, Draugas, 1975, liepos 26.
Mindaugas Tamonis psichiatrinėje, Lietuvių katalikų bažnyčios kronika, t. 3, Chikago, 1976, p. 213-221.
Mindaugas Tamonis – saugumo auka, Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, t. 3, Chikago, 1976, p. 213-221.
Mindaugas Tamonis, Aidai, 1976, nr. 1, p. 43.
Mindaugas Tomonis, 1940-1947, Metmenys, nr. 31, 1976, p. 3.
Nepalietęs nieko nesužinosi, Metmenys, nr. 31, 1976, p. 176-177.
R. Liaudis, Taip rašo pogrindžio Aušra, Tėviškės žiburiai, 1976, spalio 7.
R. Liaudis, A. a. Mindaugas Tamonis, Aušra. 1975.X-1977.II.16, Lietuva, Čikaga, 1977, p. 59-61.
L. Apyaušris, Mintys, apmąstant susidorojimą su Mindaugu Tamoniu, Aušra. 1975.X-1977.II.16. Lietuva, Čikaga, 1977, p. 62-65.
[Algirdas Patackas], Sukako 3 metai, Pastogė, 1978, nr. 1, p. 12-14. Perspausdinta: publikaciją pavadinus „Šitaip rašoma apie Mindaugą Tamonį Lietuvoj“ Drauge, 1980, rugsėjo 6; Sietyne, nr. 4, 1989, p. 33-36.
Romas Sokodolskis, Naujo pogrindžio leidinio Pastogės alternatyva, Pasaulio lietuvis, 1980, nr. 7/8, p.27-29.
Tomonis, Mindaugas, Lietuvių enciklopedija, t. 37, Bostonas, 1985, p. 605-606.
[Darius Kuolys] Kita Lietuva, Sietynas, nr. 4, 1989, p. 22-24.
Dalia Jazukevičiūtė, Rekviem draustam gyvenimui, Respublika, 1990, kovo 24, 27.
Gediminas Kirkilas, Keli štrichai Mindaugo Tomonio portretui, Respublika, 1990, balandžio 5.
Gediminas Radzevičius, „Nagai juodos nakties“, Respublika, 1990, balandžio 25.
Algirdas Patackas, Mindaugo Tomonio atminimui, Apžvalga, 1990, lapkričio 1-15.
A. G. [Arvydas Genys], Nesudegusi šviesa, Eisra, 1992, nr. 1, p. 8.
Arvydas Genys, Nežinios žinia, Eisra, 1992, nr. 3, p. 6.
Sigitas Geda, Prie Mindaugo Tomonio biografijos, Šiaurės Atėnai, 1992, birželio 5.
Vilius Litvinavičius, Prisimenant Mindaugą Tamonį, XXI amžius, 1992, lapkričio 20.
Vida Petrauskaitė, M. Tomonio paslaptis dar neįminta, Šiaulių kraštas, 1992, gruodžio 30.
Vida Petrauskaitė, Dėl ko turėtų verkti Hipokratas, Gydytojų žinios, 1993, nr. 5, p. 3.
Sigitas Geda, Tyliosios dievoieškos poetas, Šiaurės Atėnai, 1993, sausio 8.
S. Gerarda-Šiuliauskaitė E., Nenusilenkęs melui, Caritas, 1993, nr. 1, p. 42-44.
[Apie disidentą Mindaugą Tamonį], Nenugalėtoji Lietuva, t. 1, Vilnius, 1993, p. 337-342.
Vakarų Europos ir Tarybų Sąjungos intelektualams: H. Beliui, G. Grasui, L. Kolskovskiui, E. Jonesku, S. Siniavskiui, A. Solženicynui ir A. Sacharovui [Lietuvių kreipimasis dėl M. Tomonio žūties], ibid.., p. 341-342.
Janina Riškutė, Mindaugą Tomonį prisimenant, Literatūra ir menas, 1993, lapkričio 6.
[Jūratė Tomonytė], [Mindaugas Tomonis], Naujasis židinys, 1994, nr. 7-8, p. 47.

P. S.: Dažnai spaudoje M. Tomonio pavardės pirmasis skiemuo rašytas klaidingai. Nuorodose jis rašomas taip, kaip buvo spausdinta.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Mindaugas Tomonis – Atgimimo nesulaukęs signataras

Parašytas: 13 Sau 2023 19:27

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Mindaugas Tomonis

http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmint ... s_biog.pdf

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: