Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Seime paminėtos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Lietuvos Žygeivių ir Ramuvos sąjūdžių istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Seime paminėtos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Seime paminėtos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės

Parašytas: 05 Spa 2012 19:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės (programa, tiesioginė transliacija)

http://alkas.lt/2012/10/05/seime-bus-mi ... s-metines/

http://www.alkas.lt
2012 10 05 09:27,

Transliacijos pradžia 10.08 d. 11 val.

Romuvos apeigos Vilniuje prie Lizdeikos aukuro

Spalio 8 dieną, pirmadienį, (LR Seimo III rūmų Konferencijų salėje) įvyks konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Žiūrėkite konferencijos tiesioginę transliaciją ČIA
http://media3.lrs.lt/STLIVE

Konferencija prasidės ugnies apeiga. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos Krivis, romuviai, žygeiviai ir Vilniaus Universiteto ramuvos žmonės įkurs simbolinį ugnies aukurą.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45 –mečiui ir Senovės baltų religinės bendrijos įregistravimo 20-mečiui paminėti skirtoje konferencijoje pranešimus skaitys ir pasisakys etnokultūrinio bei žygeivių sąjūdžio pradininkai Jonas Trinkūnas, Vacys Bagdonavičius ir Nijolė Balčiūnienė, Tadas Šidiškis, Rimantas Matulis, politologė Ainė Ramonaitė, etnologas Jonas Vaiškūnas, LR Seimo narys konferencijos globėjas Gintaras Songaila ir kiti. Skambės Vėtros Trinkūnaitės ir apeigų folkloro grupės „Kūlgrindos“ giesmės ir muzika.

Lietuvos nepriklausomybės 20-metis paskatino atsigręžti į tautos nueitą kelią. Sąjūdžio priešaušryje tautos budimas reiškėsi įvairiais pavidalais, kurių vienas ryškiausių buvo etnokultūrinis sąjūdis siekęs išsaugoti tautinį savitumą puoselėjant iš protėvių paveldėtą tautinę kultūrą. Kraštotyrininkų bendruomenė įsitraukė į Ramuvos ir žygeivių judėjimus, patraukusius nemažą jaunimo būrį. Žygeivių sąjūdis užgimė Vilniaus universiteto studentų širdyse. Prieš 45 metus Kernavėje ramuviečiai surengė vidurvasario Rasos šventę, ji ir tapo tautinės kultūros atbudimo simboliu. Po Rasos šventės siekta prikelti ir kitas baltiškas šventes bei tradicijas.

Rasos šventė Kernavėje | Alkas.lt, V.Kašinsko nuotr.

Komunistinė valdžia, išsigandusi tokio Ramuvos populiarumo, 1971 metais šį judėjimą užraudė, o po to pradėjo ir sistemingą etnokultūrinio „nacionalizmo“ persekiojimą. Tačiau gimstančios Dainuojančios bangos sustabdyti jau buvo neįmanoma. Šis dvasinis budimas ir parengė tautą Sąjūdžio perversmui.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsirado galimybė įteisinti ir senojo baltų tikėjimo prisikėlimą, taip prieš 20 metų buvo įteisinta Senojo baltų tikėjimo religinė bendruomenė Romuva.

„Minėdami šias datas pabrėžiame mūsų lietuviškų tradicijų svarbą, jų tęstinumą ir gyvybingumą. Romuva, jungianti dešimtis bendruomenių Lietuvoje ir svetur iki šiol sėkmingai tęsia baltų tikėjimo tradicijas“, – sako Lietuvos Romuvos Krivis J.Trinkūnas.

Konferenciją rengia: Senovės baltų religinė bendrija Romuva, Lietuvių etninės kultūros draugija, Vilniaus universiteto Žygeivių klubas.

Rasos šventė Verkiuose

KONFERENCIJA “PRIE DAINUOJANČIOS REVOLIUCIJOS IR SĄJŪDŽIO IŠTAKŲ. ROMUVOS IR ŽYGEIVYSTĖS JUDĖJIMAMS 45-eri”.

Laikas: 2012 m. spalio 08 d. pirmadienis 11 val.

Vieta: LR Seimo III rūmų Konferencijų salė

Aukuro uždegimas, atidarymo kalba – Nijolė Balčiūnienė, Inija Trinkūnienė.

J.Trinkūnas – Atgimimo pradžios – kraštotyroje. 11.10 – 11.30

R.Ozolas – Sąjūdžio filosofija. 11.30 – 11. 45

A.Patackas – Rasos šventės unikalumas. 11.45 – 12.00

V. Bagdonavičius – Pradėjome su Vydūnu. 12.00 – 12.15

A.Gudelis – Rasos kontekstas. 12.15 – 12.25

N.Balčiūnienė – Žygeivių savimonės keliu. 12.25 – 12.35

V. Baltrūnas –Studijų metai, kaip vienas ilgas žygis. 12.35 – 12.45

T. Šidiškis – Žygeivių judėjimas sovietinėje Lietuvoje. 12.45 – 12.55

Dainuoja Vėtra Trinkūnaitė ir apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ 13.00 – 13.30

Kavos pertrauka – 13.30 – 14.00

II dalies pranešimų trukmė po10 min.

G. Songaila – Žygeivių bei romuviečių dvasia ir Lietuvos ateitis.

B.Burauskaitė – Tylusis pasipriešinimas.

I.Trinkūnienė – Romuvos dvidešimtmečio ženklai.

A. Ramonaitė – Gyvenantys savaip tada ir dabar: žygeivystė kaippasipriešinimas sistemai.

J.Vaiškūnas – Romuva – Lietuvos dvasinis pagrindas.

M. Valaitienė – Jaunimas Romuvoje.

Vilniaus universiteto Žygeivių klubo atstovas - Eglė Čeponytė

Diskusijos – R. Matulis, V. Rutkūnas ir kt.

Konferencijos globėjas – Seimo narys Gintaras Songaila

Norintys dalyvauti iki 5 d.15 val.registruojasi el.paštu:
Nijole.balciuniene@lrs.lt
Įėjimas į Seimą per III rūmus.

Susiję straipsniai:

Seime įvyks dvi Sąjūdžio pradininkų spaudos konferencijos (tiesioginė transliacija)
Krivio dienos proga Vilniuje vyko Romuvos Krivulė
Nijolė Balčiūnienė pasakoja apie Žygeivių judėjimą
Kas siekia silpninti Lietuvos etninės kultūros ir paveldo valstybinę apsaugą? (video) (tiesioginė transliacija)
Tautininkai konferencijoje aptarė rinkimų programą (nuotraukos)

Komentarai
http://alkas.lt/2012/10/05/seime-bus-mi ... s-metines/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės

Parašytas: 07 Spa 2012 20:15

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės

Taigi, Romuviečiai, Kraštotyrininkai, Žygeiviai, Folklorininkai-Etnokultūrininkai, tai mūsų visų 45-erių metų visuomeninio judėjimo skirto Lietuvių tautos išlikimui jubiliejus.

Jums sudalyvauti šioje konferencijoje yra didelė garbė ir pasididžiavimas. Dabar yra proga susitikti, išklausyti vieni kitų, pabendrauti, susipažinti.

Daugelis mes vieni kitų nepažįstame, nes to reikalavo tuometinės veiklos sąlygos: ir romuviečiai ir kraštotyrininkai ir žygeiviai ir folklorininkai buvome dažnai tardomi ir ne tik KGB kabinetuose.

1973-ias metais sovietinei nomenklatūrai žodis KRAŠTOTYRININKAS buvo keiksmažodis. Yra graži proga susitikti. Nelaukime kada kurį iš judėjimo dalyvių reikės palydėti į jau paskutinę kelionę.

Savo vardu pirmiausia kviečiu atvykti dar sovietmečiu veikusius Kaune tuos, kuriuos geriausiai pažįstu:

Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyriaus tautosakos sekcijos (įkurtos 1970 – KGB uždarytos 1973 03 30) narius,

Vaikų ekskursinės - turistinės bazės (įk. 1971 – KGB užd. 1973) narius,

Kauno politechnikos instituto kraštotyros būrelio (įk. 1973 – KGB užd. 1978 vasario pradžioje) narius,

Lietuvos liaudies buities muziejaus Muzikinio-folklorinio būrelio (įk. 1974 – KGB užd. 1975) narius,

FTEPI kraštotyros klubo TĖVIŠKĖ (1974 – KGB užd. 1983) narius,

M. Karklelio teatro studijos (įk. 1975 – užd. 1983) narius,

Kauno Mokytojų namų folkloro ansamblio (Cidaro veselija) narius,

Lietuvos žemės ūkio akademijos folkloro ansamblio narius, PILĖNŲ žygeivius,

Kauno politechnikos instituto žygeivius ŽILNINUS, ĄŽUOLUS, KELIŪNUS,

Kraštotyrininkų keliautojų dviračiais narius,

KRMTI folkloro ansamblio narius,

be to kviečiu ir Kaune ir kituose miestuose, ir Lietuvoje ir etninėje Lietuvoje, ir senus ir jaunus, ir anksčiau ir dabar, veikusius ir veikiančius nepasididžiuoti ir atvykti, pasidžiaugti nuveiktais darbais, pabūti kartu, susipažinti.

Atleiskite kad Jūsų tiek daug ir visų neišvardinsiu.

Albinas Vaškevičius

---------------------------------------------------------

Kadangi į Seimo rūmus būsime įleidžiami pagal sąrašą, tai apie atvykimą rašykime laiškus el. paštu Nijolei Balčiūnienei Nijole.balciuniene@lrs.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės

Parašytas: 19 Spa 2012 22:54

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27077
Miestas: Ignalina

Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)

http://alkas.lt/2012/10/19/romuviai-ir- ... uotraukos/

www.alkas.lt
2012 10 19 22:41
Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Spalio 8 dieną Seime įvyko konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Konferencija prasidėjo trumpa ugnies apeiga. Buvo įkurtas simbolinis ugnies aukuras.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45-mečiui ir Senovės baltų religinės bendrijos įregistravimo 20-mečiui paminėti skirtoje konferencijoje pranešimus skaitė ir prisiminimais dalijosi etnokultūrinio bei žygeivių sąjūdžio pradininkai Jonas Trinkūnas, Vydūno draugijos pirmininaks dr. Vacys Bagdonavičius, žygeivė ir romuvė Nijolė Balčiūnienė, garsūs žygeiviai Tadas Šidiškis ir Rimantas Matulis, romuvė Inija Trinkūnienė, politologė Ainė Ramonaitė, etnologas Jonas Vaiškūnas, mitologas dr. Dainius Razauskas LR Seimo narys konferencijos globėjas, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila ir kiti.

Pertraukose tarp pranešimų skambėjo Vėtros Trinkūnaitės ir apeigų folkloro grupės „Kūlgrindos“ giesmės ir muzika.

Prieš 45 metus Kernavėje ramuviečiai surengė vidurvasario Rasos šventę, ji ir tapo tautinės kultūros atbudimo simboliu. Po Rasos šventės siekta prikelti ir kitas baltiškas šventes bei tradicijas. Vėliau ši veikla pagimdė paveldosauginį judėjimą ir galiausiai išsiliejo Sąjūdžiu.

Žiūrėkite konferencijos vaizdo įrašą (lrs.lt):
http://alkas.lt/2012/10/19/romuviai-ir- ... uotraukos/

Lietuvos Romuvos Vaidilės Inijos Trinkūnienės kalba pasakyta minėjime:

I.Trinkūnienė. Romuvos dvidešimtmečio ženklai

Gabija ugnela, sukurta žibėkie užkopta gobėkie. Tu gobėjai nurimusi ilgus šimtmečius, ėmei rusenti atgimstant mūsų valstybei prieš šimtmetį; dabar tau laikas degti, žibėti, skleistis. Rasos šventės aukuro liepsna tu nušvietei nykųjį sovietmetį, tu sklindi iki dabar vis stiprėdama, įžiebdama viltį, jėgą ir galią lietuviams Lietuvoje ir lietuviams svetur, stiprini ir šalia gyvenančių tautų pasitikėjimą, rodydama jiems pavyzdį, kaip gyventi ir sugyventi šiandien.

Būrio bendraminčių įžiebta 1967 metais Kernavėje Ramuvos liepsna 1992 metais įsiliepsnojo ir tapo oficialiai registruota ir įvardinta Romuva – Senovės baltų religine bendrija.

Šios dvi datos ragina pažvelgti į nueitą kelią ir atrasti juo ėjusių pėdsakus.

Kaip mes atpažįstame pėdas ir pėdsakus? Pagal tai, kiek juose protėvių stiprybės ir galių. Galias mes įgauname per galią teikiančius simbolius, ženklus, daiktus, veiksmus – apeigas.

Todėl čia svarbu įvardinti juos, mums reišmingiausius – galią teikiančius, vienijančius.

Kokie tie daiktai, ženklai ir simboliai?

Dabar jau neabejodami galime pasakyti, kad tai tie, kuriuos naikino ateiviai kryžiuočiai – užpildami aukurus, gesindami šventąją ugnį, iškirsdami šventąsias girias, suskaldydami šventuosius akmenis, „pašventindami“ šventuosius vandenis ir šaltinius, laužydami ir badydami būgnus ir dūdas, drausdami mūsų giesmes ir papuošalus.

Jie be atvangos, uoliai, naikino mūsų dvasinės raiškos ženklus.

Romuvos – senosios prigimtinės religijos atgimimą ženklina visų šių galios atributų atgimimas ir sklaida. Romuvos atgimimas žengia sykiu su ugnies aukurų šviesa, ąžuolų sodinimu, būgnų, dūdmaišių ir senųjų giesmių garsais.

Čia svarbu pažymėti svarbiausias datas ir įvykius.

1993 metais ugnies apeigomis ant Gedimino kalno pašventinta prezidento vėliava.

1996 metais ugnis užkurta pastačius Gedimino paminklą.

Ugnies aukurus uždegėme laidodami Vydūną, Mariją Gimbutienę, Gintarą Beresnevičių.

Svarbiausiose Lietuvos šventvietėse – Rambyne, Verkiuose, Gedimino kapo kalne, Kernavėje, ant Birutės kalno Palangoje, ant Šatrijos, Kauno santakoje, Kelmės Medžiokalnyje ir kitur nuolatos užkuriami aukurai.

Aukurai kuriami kalendorinių ir valstybinių švenčių proga. Šiais metais per rudens lygiadienį minint Baltų vienybės dieną piliakalnių sąšaukos metu ugnys buvo uždegtos ant 300 piliakalnių.

Dar svarbiau, kad yra kuriami bendruomenių aukurai ir sodybų aukurai.

Šiais metais sutuokdami jaunuosius aukurą kūrėme kiekvieną savaitgalį – šimtą kartų –daugiausia Vilniaus šventyklose, ant Karmazinų alkakalnio, kitose šventyklose ir sodybose.

Prieš trejus metus šventoji ugnis buvo įžiebta pirmojoje Lietuvoje senosios religijos šventykloje po stogu Švenčionių rajone Dvarciškiuose, kuriasi šventykla Molėtuose. Mūsų siekis – Romuvos šventykla Vilniuje, kur žmonės, išpažįstantys prigimtinį tikėjimą, galėtų rinktis ir kūrenti šventąją ugnį, pagerbti protėvius ir dievus giesmėmis ir maldomis. Šiuo metu kiekvieną sekmadienį uždegama apeiginė ugnis ant Gedimino kalno.

Prieš šimtmečius iškirstos ąžuolų girios atgimsta. Jie iškirto ąžuolus, bet paliko giles. Jos dygsta, stiebiasi ir tvirtėja. Ąžuolas – vyriškas, liepa – moteriškas medis. Mums vis dar trūksta vyriškų kovos galių. Gal todėl lietuviai sodina ąžuolynus. Ąžuolas – Perkūno medis. Perkūno galių mums ypač reikia šiandien stiprinant savo tapatumą, gebėjimą išgyventi ir skleistis bei daugintis šiame vienodėjančiame pasaulyje.

Ąžuolai, įsišaknydami gimtojoje žemėje, rodo mums Žemės motinėlės Žemynos stiprybę ir galias. Taip jie sujungia moterišką ir vyrišką pradus. Ąžuolynai sodinami įvairiomis Lietuvai svarbiomis progomis, tai ir Basanavičiaus ąžuolynas, ir Lietuvos tūkstantmečio ąžuolynas. Tai mūsų bendrumą ir ryšį su protėviais žyminčios giraitės – alkai. Prie jų šliejasi ąžuoliukai ir liepos, kasmet vis gausiau sodinami laiminant mažuosius romuvius pagal protėvių papročius.

Prie ąžuolų alkų glaudžiasi ir virtualusis Alkas.lt, kuris ne mažiau svarbus nei tikrieji.

Girių glūdumoje, Labanoro girioje mūsų dienų sulaukė dūda – labanoro dūda, viena iš tų, kurios buvo pasmerktos sunaikinti. Jų dabar jau daug Lietuvoje – dūdmaišių ir dūdmaišininkų. Sykiu su būgnais Labanoro dūdos stiprina mus per apeigas, taip kaip ir kanklės, taip kaip ir sutartinės. Senosios giesmės ir sutartinės lydi mūsų apeigas, susaisto mus su protėviais ir dievais. Kūlgrindos atkurtos giesmės dievams skamba ne tik apeigose, bet ir valstybiniuose renginiuose:

2009 metais – Romuvos Krivio giedama giesmė Perkūnui atidarė Lietuvos dainų šventę.

Šiais metais spalio 19 dieną sukanka 10 metų, kai Gedimino kapo kalne įšventintas Romuvos Krivis.

Mus stiprina protėvių ženklai – pasiekę mus juostų raštuose, iškalti žalvaryje. Žalvario, sidabro papuošalai. 1981 metais nukalta žalvario sagė praėjus keliems šimtams metų nuo paskutinės palaidotos taip pat buvo ženklas atgimstančios protėvių dvasios. Šiandien mes jau turime pasirinkimą – senuosius papuošalus gamina ne vienas žalvario meistras ir jų nukalti ir išlieti sūkurėliai-žaltinės svastikos – darnos ženklas – stiprina mus Deivės Laimos galiomis.

Paminėjau, mano nuomone, svarbiausius ženklus ir įvykius, rodančius protėvių tradicijos tąsą, Romuvos augimą ir stiprėjimą.

O dabar su jumis dalinuosi giesme, pasiekusia mus iš senųjų – sutartinių kūrėjų laikų. Tai darnos sutartinė, darnos ir sutarimo malda – Rimo – ramybė – tūto – aktyvumas ir jų sąjunga – sutariela.

Skamba Giesmė: Rimo rimo tūta rimo rimo tūta sutariela, sutariela:

Jono Vaiškūno nuotraukos:
http://alkas.lt/2012/10/19/romuviai-ir- ... uotraukos/

Komentarai
http://alkas.lt/2012/10/19/romuviai-ir- ... uotraukos/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: