Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - VILNIAUS UNIVERSITETO KRAŠTOTYRININKŲ RAMUVA

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Lietuvos Žygeivių ir Ramuvos sąjūdžių istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

VILNIAUS UNIVERSITETO KRAŠTOTYRININKŲ RAMUVA

Puslapis 1 iš 1

[ 8 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: VILNIAUS UNIVERSITETO KRAŠTOTYRININKŲ RAMUVA

Parašytas: 23 Kov 2007 00:15

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Vladas Braziūnas. Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos ištakos

http://www.ramuva.lt/index.php/istorijos/itakos

Kraštotyrininkų ramuvos judėjimas eina iš giliai ir toli, nesunku įžiūrėti jo sąsajas su plačiu prieškario nepriklausomybės metų lituanistiniu sąjūdžiu, likusiu gyvu žmonių atmintyje. Lituanistiniai Mokslų akademijos institutai, lituanistikos – plačiąja prasme – katedros pirmiausia Vilniaus universitete bus buvę lietuvybės židiniai, pokary užnešti brutalios ideologijos pelenų, bet po jais – niekad neišblėsę. Tautosakos, kalbos, etnografijos studijos bei ypač vasaros praktikos ir studentams vėrė akis ir širdis, Lietuvos žmonių dvasią rodė esant gražią, išmintingą ir tvarią.

Apskritai ramuvos ištakų, postūmių link jos galėjo būti – ir buvo – kuo įvairiausių, neatsiejamų taip pat ir nuo kiekvieno žmogaus, būsimos ramuvos pusėn ėjusio, asmeninės gyvenimiškosios ir intelektinės patirties, pagaliau nuo bendrų visuomenės nusiteikimų bei įvykių ne tik Lietuvoje, bet ir pasauly: žinios jų trokštančias ausis vis tiek pasiekdavo – ne vien per „Amerikos balso“ trukdžius (tarkim, 1968-aisiais – apie Prahos pavasarį, Paryžiaus studentų „revoliuciją“). XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje ramuvos galimybė jau, regis, tvyrojo ore. Žmonių, kurių širdies reikalas buvo tą galimybę paversti tikrove, taip pat radosi.

Kol kas čia per drąsu būtų apsistoti ties konkrečiais organizaciniais dariniais ir vardyti juos kaip Vilniaus universiteto ramuvos pirmtakus, šaltinius ar gretutines tėkmes: visa tai atkurtina – taip pat ir šioje svetainėje – kaip įmanoma kruopščiau, nuosekliau ir nešališkiau, neskubant bendrinti ir skelbti galutinių išvadų. Tarp atskirų faktų esamas ar numanomas ryšys nebūtinai visada tiesioginis, juolab priežastinis.

Tarkim, 1957 metais Vilniaus universiteto Istorijos fakultete studento Antano Stravinsko iniciatyva įkuriamas mokslinis kraštotyros būrelis. Jo mokslinis vadovas Vacys Milius, vėliau – Pranė Dundulienė. Būrelis vienijo apie 80 studentų. 1961 m. įkuriama Lietuvos kraštotyros draugija (pirmininkas – kultūros ministro pavaduotojas Vytautas Jakelaitis, pavaduotojas – Antanas Stravinskas), 1963 m. pradedamas leisti straipsnių rinkinys „Kraštotyra“.

1967 m. vasario 18 d. Vilniuje įsteigiama Lietuvos–Indijos draugija (oficialiai – Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijos Indijos sekcija; pirmininkas Ričardas Mironas, pavaduotojas – Jonas Trinkūnas).

Ši draugija subūrė filologų – būsimų Vilniaus miesto ramuvos narių – branduolį.

1967 m. birželį būsimieji Vilniaus miesto ramuvos (kai kurie iš jų – ir būsimieji Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos) žmonės surengia Rasos šventę Kernavėje, 1968 m. kovo 22 d. pamini Vydūno 100-ąsias gimimo metines.

Oficialiai Vilniaus miesto ramuva įsteigiama 1969 metų pradžioje.

Septintajame dešimtmetyje Vilniaus universiteto žmonėms, besidomintiems etnine kultūra ar Lietuvos istorija, imant burtis (tarkim, atkuriamas Lietuvos istorijos būrelis Istorijos fakultete; pirmininkė Vida Jukniūtė) ir aktyviau reikštis, „kraštotyriškėja“ ir universiteto turistų klubas, jame įkuriama kraštotyros sekcija, vadovaujama matematiko Vidimanto Kučo.

1968 m. balandį tradiciniame Lietuvos aukštųjų mokyklų turistų susitikime Butrimonyse studentai nusprendžia ateityje vadintis žygeiviais; per dvejus metus prie beveik visų Lietuvos aukštųjų mokyklų turistų klubų įsikuria žygeivių sekcijos.

Universiteto turistų klubo pirmininkas Valentinas Baltrūnas pabrėžia („Tarybinis studentas“, 1969.X.3): „svarbu [...], kad mes ne tik turistai, bet ir žygeiviai, o tai reiškia – mylime ir saugome gamtą, domimės ir branginame liaudies kultūros vertybes, stengiamės giliau pažinti tėvynę, mokame linksmintis“.

Lygia greta randasi ir etnografinių (dabar sakytumėm – folkloro) ansamblių sąjūdis. Kraštotyros, ansamblių, žygeivių idėjos sunkiai atsiejamos, kiekvienas renkasi sau artimesnį barą, dažnas ne vieną. Neretai tuos barus sunku ir atskirti.

1969 m. spalio 26 d. grupė būsimų Vilniaus universiteto ramuvos steigėjų – Vladas Braziūnas, Vida Jukniūtė (vėliau Girininkienė), Edmundas Stankevičius, Jonas Trinkūnas – keliauja į Karmazinus (Vilniaus raj.) apžiūrėti ir paruošti vietos Ilgių (Vėlinių) šventei.

Po savaitės Karmazinuose pirmąkart švenčiamos Ilgės (Vėlinės); šventę rengia, dalyvauja ir dar neįteisinta VU kraštotyrininkų ramuva kartu su VU turistų klubo žygeivių sekcija.

1969 m. lapkričio 25–30 d. Vilniaus universitete surengiamos „Kraštotyrinės dienos“, joms vadovauja Česlovas Kudaba.

Lapkričio 26 d. Lietuvos komunistų partijos Vilniaus universiteto komiteto posėdyje patvirtinama Kraštotyros taryba (pirmininkas doc. Č. Kudaba).

Gruodžio mėnesį komjaunimo Vilniaus universiteto komitetas svarsto Universiteto klubų bei literatų ir kraštotyros būrelių veiklą; „koreguoti dalykiniu-profesiniu bei organizaciniu atžvilgiu“ kraštotyros būrelio veiklą pavedama Lietuvos TSR istorijos katedrai ir Universiteto kraštotyros tarybai.

Kraštotyrininkai jau telkiasi ne tik Istorijos fakultete ir Turistų klube, bet ir Gamtos fakultete. (1970 m. pabaigoje „kraštotyrinė sekcija“ rasis ir Ekonomikos fakultete; vėliau iš čia su visu būriu bendraminčių į ramuvą ateis, ilgamečiu nepamainomu jos vadovu taps ir Venantas Mačiekus.)

1970 m. sausio 24–25 d. grupė būsimos Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos steigėjų bei veiklesnių jos žmonių (vadovaujami docentų Jono Kabelkos ir Juozo Pikčilingio) lankosi Griškabūdyje, Rygiškiuose; vasario 10 d. vykstama į žemaičių Užgavėnes Alsėdžiuose, Plateliuose.

1970 m. vasario 27 d. Vilniaus universiteto laikraščio „Tarybinis studentas“ puslapis skiriamas Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos veiklai.

Straipsnelis, kurį pasirašo Arvydas Šliogeris, pirmasis oficialus ramuvos vadovas (faktiškai vadovavo Jonas Trinkūnas), vadinasi „Kviečiame į mūsų ramuvą“.

Kitu straipsneliu Viktorija Daujotytė kviečia į Martyno Mažvydo atminimui skirtą vakarą, įvyksiantį 1970 m. kovo 4 d. (apie lietuvių raštijos pradininką čia pasakojo profesoriai Jurgis Lebedys ir Jonas Palionis). Šis vakaras ir laikomas pirmuoju viešu jau įvardytos Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos renginiu.

Vladas Braziūnas, 2010.III.2

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Kov 2007 00:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

D.Skudžinskaitė

Interviu su doc. A.Vaicekausku

Šaltinis - http://fcis.vdu.lt/VDU%20Naujienos/FAV4 ... =Printable

--------------------------------------------------------------------------------

Stipendiją Arūnas Vaicekauskas išleisdavo knygoms

Danutė Skudžinskaitė

Šį kartą į studentų taikinį pakliuvo VDU Etnologijos ir folkloristikos katedros dėstytojas doc. Arūnas Vaicekauskas.

Buvo malonu sėdėti studentų pamėgtame bare „Fortas“, gurkšnoti arbatą ir klausytis dėstytojo, kurio paskaitų klausiau dar prieš metus, prisiminimų apie jo studijų metus. Buvo neįtikėtina, kad paskaitų metu atrodęs toks rimtas, jis gali kartu būti ir toks paprastas žmogus.

A.Vaicekauskas apie save:

„Esu kilęs iš Kauno, tiksliau – iš Šančių. Baigiau Kauno 6-tą vidurinę mokyklą, studijavau istoriją Vilniaus universitete. Po studijų du mėnesius padirbėjęs VU Mokslinės bibliotekos rankraščių skyriuje buvau visai įgudęs skaityti senuosius dokumentus ne tik lenkų, bet ir senąja slavų kalba; lotyniškai taip pat galiu skaityti, bet pažodžiui versti nesugebėčiau. Gerai moku lenkų (ji būtina istorikui), rusų kalbas. Kur kas prasčiau anglų...

Vis dar jaučiuosi esąs VU kraštotyrininkų „Ramuvos” nariu, nors oficiali draugijos veikla užgeso beveik prieš dešimtį metų. Priklausau prie tų ramuviškių, kurie negali apsieiti vienas be kito. Progai pasitaikius mes susitinkame, drauge organizuojame vasaros stovyklas savo vaikams, švenčiame kartu šventes.

Mėgstu keliauti. Kelionės subrandino mane kaip žmogų. Bastytis pradėjau nuo 4 klasės. Tolimiausias pasaulio kampelis, kuriame pabuvojau, nešinas kuprine – Kamčiatka. Jei būtų daugiau laiko, vėl mielai leisčiausi į kelią. Ir šiandien didesnę savo laisvalaikio dalį praleidžiu gamtoje”.

Ar prisimenate savo pirmąją dieną universitete? Buvote pažangus studentas?

Studijų pirmoji diena Universitete būdavo oficiali šventė. Turiu prisipažinti, kad per penkerius studijų metus nė karto nedalyvavau tokiose šventėse.

Foto:

http://fcis.vdu.lt/VDU%20Naujienos/FAV4 ... 2?src=.PNG

Buvau lyg ir pažangus, bet ne moksliukas.

Ar teko kada nusirašinėti egzaminų metu?

Beveik nepažįstu studentų, kuriems nebūtų tekę nusirašinėti, tačiau turiu prisipažinti, kad pats niekada taip nesielgiau. Nenusirašinėjau net tuomet, kai visi aplinkiniai sakydavo, kad kitaip neįmanoma išlaikyti egzamino. Ir kažkaip pavykdavo. Ir rezultatai geri būdavo. Todėl ir dabar labai pykstu ant studentų, kai jie mėgina gudrauti.

Foto:

http://fcis.vdu.lt/VDU%20Naujienos/FAV4 ... 6?src=.PNG

1986 m. po diplomo įteikimo su "kambariokais" (A.Vaicekauskas viduryje)

Na, o studijų metais galvojote, kad teks dirbti dėstytoju?

Gal ne tiek dėstytoju, kiek mokslininku. Apie tai galvojau dar būdamas mokykloje. Vien todėl į universitetą stojau du kartus, nes ką tik baigęs mokyklą pirmą kartą neįstojau – pritrūko vieno, o gal net ir pusės balo. Turėdamas pakankamai gerą atestatą ir stojamųjų egzaminų rezultatus galėjau studijuoti Vilniaus pedagoginiame institute, bet mano tikslas buvo mokslinis darbas. Mokytojo darbas man neatrodė patrauklus.

Po Vilniaus universiteto mandatinės komisijos sprendimo aš ir dar trys draugai susiradome VU Istorijos fakulteto dekaną ir paklausėme, ką jis patartų daryti. Dekanas patarė stoti į technikos mokyklą, kurioje atleidžiama nuo karinės tarnybos, o po metų vėl bandyti stoti į universitetą. Taip ir padarėme. Susitarėme su draugais susitikti kitais metais per stojamuosius egzaminus. Ir susitikome.

Jums teko dirbti studijų metais?

Tuo metu dirbančių studentų buvo labai nedaug. Aš visą savo dėmesį skyriau studijoms.

Sklando gandai, kad jūsų kartos studentai gaudavo gana dideles stipendijas.

Turint gyvenamąjį plotą, gaunamos stipendijos visai užtekdavo prasimaitinti. Tačiau aš didesnę savo stipendijos dalį išleisdavau knygoms antikvariniame knygyne. Gal todėl ji man neatrodė didelė, nors ir gaudavau padidintą stipendiją.

O ar teko pajusti gyvenimo bendrabutyje privalumus?

Nuo pirmų iki paskutinių studijų metų gyvenau bendrabutyje. Mano kambario draugai buvo labai šaunūs. Universitete egzistavo tokia tvarka, kad I–II kursų studentai gyvena po tris kambaryje, o vyresnių kursų studentai galėjo kraustytis į dviviečius, tačiau mums taip patiko gyventi drauge, kad šia privilegija nepasinaudojome.

Kaip leisdavote studentiškus vakarus?

Jau minėjau, kad nuo pirmųjų studijų metų priklausiau universiteto kraštotyrinkų draugijai „Ramuva”. Visą savo laisvalaikį – ne tik vakarus, bet ir savaitgalius, dalį vasaros – praleisdavau su klubo bendraminčiais.

1982–1983 metais Vilniuje labai sustiprėjo folklorinis judėjimas, todėl pasitaikydavo, kad net 4 dienas per savaitę dalyvaudavome vakaronėse. Taigi šokdavome, šokdavome, šokdavome... ir kitaip linksmindavomės. Kaip toj dainoj: „Nuo sesijos lig sesijos gyvenam mes ir linksminamės, o sesijos tik dukart per metus”. Nei prieš studijas, nei po jų negyvenau taip aktyviai kaip tuomet.

Foto:

http://fcis.vdu.lt/VDU%20Naujienos/FAV4 ... 4?src=.PNG[/img]

Iškyla Vilnele su "aitvariečiais" 1985 m.

Kadangi studijavote istoriją, tikriausiai teko dalyvauti ir įdomiose ekspedicijose?

Ekspedicijose dalyvavau daugiau ne kaip istorikas, o kaip kraštotyrininkų klubo narys. Aktyvus dalyvavimas šio klubo veikloje galiausiai nulėmė ir šiandieninę mano specialybę bei tyrinėjimų sritį.

Tais laikais studijuojantiems istoriją būdavo privalomos dvi ekspedicijos. Baigę pirmą kursą pusė studentų važiuodavo su profesore P.Dunduliene į etnografijos ekspediciją, o kiti – į archeologinę ekspediciją, į Kernavę. Kadangi visą laiką galvojau būti archeologu, tai išvykau į Kernavę. Tačiau per „Ramuvos” rengiamas ekspedicijas visuomet dirbau etnografų grupėje, kurioms vadovaudavo prof. Vacys Milius.

Kaip jau sakiau, tai nulėmė tolesnį mano pasirinkimą – aspirantūrą etnografijos skyriuje, o vėliau – ir darbą VDU, Etnologijos ir folkloristikos katedroje.

Kaip manote, ar dabartiniai studentai labai skiriasi nuo jūsų laikų studentų?

Jeigu turėsime galvoje studentaujančius, tai jie beveik nesiskiria, – yra tokie pat abejingi dėstomam dalykui, ateinantys į universitetą tik gauti diplomo.

Siekiantys žinių studentai skiriasi ir net gerokai. Mes būdavome suskirstyti į grupes, kuriose bendravimas būdavo labai glaudus, todėl ir studentai buvo daug draugiškesni, vieningesni. Vis dar negaliu priprasti, kad VDU studentas nepažįsta savo „kursiokų”. Akivaizdu, kad šių dienų studentai tampa individualistais. Tas atsispindi ir moksle.

Dalis studijuojančių iš pat pradžių žino, kad nuo to, kaip sieks mokslo, priklausys būsimoji karjera. Mūsų laikais karjera pirmiausiai priklausė nuo politinio lojalumo ir tik po to – nuo pažangumo. Be to, mes visi turėjome dirbti pagal paskyrimus. Paprastai apie juos sužinodavome tik pačioje studijų pabaigoje, tad ir konkurencinės aistros pradėdavo kunkuliuoti tik prieš pat paliekant universitetą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva

Parašytas: 03 Kov 2011 01:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva

http://www.ramuva.lt/

* Pradžia
* Apie mus
* Darbai ir šventės
o Ekspedicijos
o Vakaronės
o Žygiai
o Talkos
o Pasidainavimai
o Paskaitos
o Krikštynos
o Naujieji metai
o Palydos
o Ramuvėlės
o Sambūriai
* Istorijos
* Ištakos
* Metai ir žmonės
* Mūsų mintys
* Ženklai
* Pavadinimas
* Žvaigždė
* Vėliavos
* Stovi žirgelis...
* Priesaika
* Litanija
* Vinjetės
* Dainos
* Atspindžiai
* Bibliografija
* Nuorodos
* Nuotraukų albumai
* Vaizdo įrašai
* Diskusijos

Ši interneto svetainė skirta reiškiniui, vadinamam Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva. Oficialiai ji veikė nuo 1970 iki 1997 metų. Nors iš tikrųjų ir dabar nėra niekur dingusi, nes ramuva – tai pirmiausia žmonės, mylintys savo tautos kultūrą, ją gaivinantys ir skleidžiantys.

Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos darbuotė itin gyva ir reikšminga buvo prievartinio tarybinio internacionalizmo metais, kai visa intelektinė veikla, kraštotyros ypač, buvo griežtai kontroliuojama tuometinės valdžios, kai už tautinių vertybių puoselėjimą galėjai netekti darbo ar net atsidurti kalėjime.

Apie mus

http://www.ramuva.lt/index.php/apie-mus

Kelios ramuviškių kartos, baigusios Vilniaus universitetą, dabar yra išsklidusios po visą Lietuvą, tad progų didesniu būriu susitikti, ramiai pasišnekėti tepasitaiko nedažnai. Ši svetainė, be kita ko, padės jiems gaivinti studijų laikų prisiminimus, sužinoti apie naujausius ramuviškių renginius.

Daugelį metų sklandė idėjos surinkti į vieną vietą įvairią medžiagą apie Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvą ir padaryti prieinamą visų kartų ramuviškiams ir apskritai visuomenei. Parengti ir išleisti knygą apie ramuvą kol kas sunkiai sekasi, be to, būtų sudėtinga ją papildyti nauja medžiaga ir vėliau parašytais ramuviškių atsiminimais.

Šaltoką 2009 metų rudens vakarą susirinkę Trečiūnuose šnekėjomės ir apie artėjantį mūsų ramuvos keturiasdešimtmetį, svarstėme, kaip jį galėtume paminėti. Tuomet ir kilo mintis sukurti VU ramuvos svetainę, kurią būtų galima nuolatos papildyti surinkta medžiaga: prisiminimais, nuotraukomis, faksimilėmis. Įgyvendinti šią idėją ėmėsi Vitolis, vėliau prisijungė Viktoras ir pamažu ėmė ryškėti svetainės kontūrai.

Kviečiame visus ramuviškius prisidėti prie šios svetainės gyvavimo: rašyti straipsnius, siųsti nuotraukas ar tiesiog draugiškais patarimais bei pasiūlymais palaikyti rašančius.

Vitolis ir Viktoras

Žygiai

http://www.ramuva.lt/index.php/darbai-ir-sventes/zygiai

Istorijos

http://www.ramuva.lt/index.php/istorijos

Ženklai

http://www.ramuva.lt/index.php/zenklai

Straipsniai...

* Žodis ramuva
* Romuva ir ramuva
* Ramuviškių priesaika
* VU kraštotyrininkų ramuvos litanija

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Kov 2011 14:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Valdas Rutkūnas. Studentų ramuva kelia Lietuvą

http://alkas.lt/2011/03/25/valdas-rutku ... a-lietuva/

Kovo 25, 2011 13:00
Valdas Rutkūnas, http://www.alkas.lt

Studentija visais laikais susijusi su jaunystės veržlumu, žinių troškimu, naujų iššūkių kėlimu ir ryžtu. Tai yra viena svarbiausių visuomenės dalių, rodanti, kuria linkme eina šalis, koks gyvenimas mūsų laukia ateityje. Kartu negalima būtų pasakyti, kad tai pati išmintingiausia tautos dalis, nes jaunystė susijusi ir su ieškojimais bei klystkeliais.

Pasaulio istorijoje yra nemažai liūdnų pavyzdžių, kaip jaunimo judėjimai pasitarnaudavo griovimui, smurtui ir fanatizmui. Kinų studentai chunveibinai prieš kelis dešimtmečius tarnavo komunistiniam režimui ir beveik sugriovė senąją kinų kultūrą; Afganistano studentai talibai įvedė fudamentalistinį islamo režimą.

Visgi didžioji studentijos dalis visuomet atstovavo šviesiąsias jėgas ir būtent studentai daugiausiai priešinasi globalizacijai, aktyviai dalyvauja gamtosaugoje, tautinės kultūros išsaugojime, sugražinant tautines vertybes, į kurias visuomet kėsinosi grobuoniška vartotojiška kultūra.

Lietuvos XIX- XX a. pradžios tautinis atgimimas neabejotinai susijęs su studentija. Daugelis tautos žadintojų būtent studijų laikais ėmė domėtis lietuvių kultūra, Lietuvos istorija. Nemažai iš jų kalbėjo lenkiškai ir tik studijuodami pradėjo mokytis lietuvių kalbos, nes iki tol vyravo nuomonė, kad tai prastuomenės kalba. Tautinės kultūros atgimimas sudarė sąlygas atgimti ir nacionalinei mūsų valstybei.

Sovietiniais laikais tautinė kultūra dėl sudaiktėjimo paplitimo ir komunistinės ideologijos priešiškumo balansavo ant išnykimo ribos. Tačiau 7-jame dešimtmetyje, vadinamajame „sovietinio atšilimo“ laikotarpyje, kilo naujas pasipriešinimo vartotojiškumui, gamtos ir kultūros niokojimui jaunimo judėjimas, pavadintas kraštotyrininkų ramuva.

“Mes įsteigėme Vilniaus kraštotyrininkų ramuvą, norėdami patys geriau pažinti per tūkstantmečius sukrautus liaudies kultūros turtus ir padėti susipažinti su jais visuomenei. Mes manome, kad šviesus liaudies žvilgsnis į ateitį, jos sveika pasaulėjauta, grindžiama žmogaus ir visatos vieningumo pajautimu, grožio ir gėrio supratimas pravers mūsų laiko žmonėms. Todėl ramuvos kūrėjų tikslas – ne tik tyrinėti liaudies kultūros apraiškas, bet ir padėti žmonėms turėti iš jų naudą kasdieniniame gyvenime. Liaudies meną, papročius, tautosaką mes laikome ne užgesusiomis vertybėmis, o mūsų kasdienai reikalingų dvasinių vertybių šaltiniu.”(Ramuva. 1969.01.31).

„Ramuvos vardą nutarta rašyti mažąja raide, nes ketinta ramuvas steigti visoje Lietuvoje, jis turėjo pakeisti klubo vardą. Ramuvos ypatumas buvo tas, kad joje buvo akcentuojama kultūrinė praktinė veikla. Liaudies kultūra turinti grįžti į gyvenimą, o ne būti tik muziejine vertybe.

Pirmame 1969 m. išleistame „Ramuvos“ laikraštėlio numeryje yra įžanginis straipsnelis „Ką ramuva veiks“. Jame rašoma: „Ramuvoje klausysimės senų žmonių dainuojamų dainų ir sakmių, pasakų bei stengsimės jas suvokti; dainuosime ir seksime patys; švęsime senas liaudiškas šventes, kurias kadaise pasisavino ir bandė sau pritaikyti krikščionybė; minėsime įvairias kultūrines sukaktis. Be to, keliausime po gimtąjį kraštą, lankysime jo žmones ir paminklus“ (Ramuva, 1969. I. 31).

„Toks idėjos ryšys su veikimu buvo svarbiausia ramuviečių veiklos ypatybė. Tradicinės kultūros vertybės turėjo gyvuoti, o ne gulėti knygų lentynose ar muziejuose. Todėl veikla ir idėjos buvo neatskiriamos“ – rašo Jonas Trinkūnas knygoje „Lietuvių Senosios Religijos Kelias“ (Vilnius, Asveja, 2009, p. 244).

Tautinis pakilimas buvo labai gyvybingas ir stiprus: šimtai jaunimo važiavo rinkti tautinės kultūros paveldo į Lietuvos kaimus, mokėsi dainų ir šokių, pradėtos švęsti Rasos, Vėlinių ir kitos kalendorinės šventės, buvo iš naujo atkuriamos apeigos ir tradicijos.

Niūrioje, pilkoje sovietinėje realybėje, kurioje žmonės dažnai atsipalaiduodavo tik alkoholio pagalba, ramuvietiškas judėjimas buvo nesustabdomas, kaip ugnikalnio išsiveržimas, šviežias, kaip šilo ošimas, gaivus, kaip šaltinio vanduo. Liaudies dainas atvira širdimi dainuojantys jaunuoliai, žibančios šokėjų akys ir įkaitę jų veidai, linksma armonikų melodija, kaitri aukurų ugnis, tautinių marškinių lino baltumas buvo naujo neišvengiamo Lietuvos atgimimo ženklai ir nepriklausomybės dvasios jėga. Pradėti kurti folkloriniai ansambliai, kurie visuomet savo sceninius pasirodymus užbaigdavo gyvomis vakaronėmis. Tautinio atgimimo vadai nutarė įkurti pirmąją studentų tautinės kultūros organizaciją.

1970 m. įkuriama Vilniaus Universiteto kraštotyrininkų ramuva. Senieji „Mokslų motinos“ skliautai kartą į savaitę aidėdavo nuo studentų dainų ir šokių, vyko susitikimai su tautos paveldo žinovais, liaudies vertybių lobyno studijos. Savaitgaliais studentai keliaudavo pažinti gimtojo krašto ir tiesiogiai perimti tautinės kultūros vertybių iš liaudies pateikėjų.

Studentiško entuziazmo pakilimas buvo labai didelis, todėl, kaip tik pasibaigus „atšilimo“ laikotarpiui, tai neliko nepastebėta sovietinių ideologinių struktūrų, kurių viena svarbiausių užduočių buvo gniaužti bet kokius tautiškumo proveržius. Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva pateko į griežtą sovietinio saugumo kontrolę. Ramuvos idėjinis vadovas, dėstytojas Jonas Trinkūnas buvo išmestas iš universiteto su išplatintais įsakymais nepriimti į jokį kitą darbą. Naujasis kraštotyrininkų vadovas dėstytojas Venantas Mačiekus turėjo kiekvieną savaitę atsiskaitinėti apie ramuvos veiklą saugumo įgaliotiniui Vilniaus universiteto prorektoriui.

Teko panaudoti didžiausią diplomatijos meną, išradingumą ir laviravimą, kad studentų kraštotyrininkų ramuva galėtų tęsti savo veiklą. Todėl veikloje ir ataskaitose tekdavo pakaišioti sovietams priimtinų ideologinių akcentų. Taigi veikla tapo pusiau konspiracinė, bet išlaikė tautinę dvasią, ugdė tautines vertybes. Kiekvienais metais vis kitoje Lietuvos apylinkėje vykdavo kompleksinės kraštotyros ekspedicijos, kur iki pusantro šimto studentų rinkdavo kalbos dalykus, dainas, pasakojamąją tautosaką, liaudies muziką, ratelius ir šokius, etnografinę medžiagą, istorines, gamtines, sociologines žinias, liaudies meną, architektūrą ir kitas liaudies kultūros vertybes. Ir tai nebuvo vien sausas mokslinis tyrinėjimas. Kiekvienas ekspedicijos vakaras baigdavosi uždegančiais liaudiškais šokiais ir dainomis – tai būdavo tarsi gyvojo tautiškumo proveržis vis kitoje Lietuvos vietoje, kuris įjungdavo ilgalaikę prigimtinės kultūros atgijimo programą.

Surinkta kraštotyrinė medžiaga buvo tvarkoma, saugoma fonduose, leidžiamos monografijos ir galiausiai visa tai kas išsaugota vėl buvo gražinama į gyvenimą. Per keliasdešimt metų studentų dėka buvo nuveiktas milžiniškas tautos gyvybiškumą išsaugantis darbas – svarbiausia buvo suspėta laiku perimti tautinės kultūros pagrindus iš mūsų senolių, taip užtikrinant kultūros perimamumą ir tęstinumą. Buvo nuveiktas darbas, kurio daugelis ekonomiškai stipresnių šalių nepajėgė padaryti, kadangi tose šalyse dėl ankstyvesnio krikščionybės atėjimo ir greitesnio vartotojiškos kultūros įsigalėjimo, didžioji dalis tautiškos kultūros išnyko iki atsiradimo naujų technologijų, įgalinančių plačiai fiksuoti senąją kultūrą.

VU kraštotyrininkų ramuva sėkmingai atlaikė visą sovietmetį, tačiau prigeso jau laisvoje Lietuvoje, kai XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje tautinės vertybės imtos ignoruoti o jaunimo veikla imta kreipti į daiktiškumą, į tariamą „itegraciją į Vakarus“

VU ramuvos 40-mečio proga buvo susirinkęs didelis būrys ramuviečių. Pirmasis Universiteto kraštotyrininkų ramuvos pirmininkas filosofas Arvydas Šliogeris ištarė lemtingus žodžius: „Sovietmečiu Lietuvoje buvo vykdomas genocidas – naikinama tauta, bet dabartinis genocidas žymiai didesnis, nes dabar tauta nesugeba atpažinti savo priešo, nesugeba apsiginti ir ji žūsta“. Profesoriaus žodžius patvirtina statistika: pagal savižudybių skaičių, mažą gimstamumą ir emigraciją pirmaujame.

Jei išsilaikys tokie naikinimosi rodikliai, paskutinis Lietuvis mūsų Tėvynę paliks po 70 metų. Tai ne tik genocidas, bet ir katastrofa! Lietuva kasmet netenka virš 80 tūkstančių tautiečių! Ir tokie dalykai vyksta ne dykumoje, ne žemės drebėjimų, tornado, cunamių siaubiamoje valstybėje, bet nuostabioje žydinčioje, vaisingoje žemėje, kurioje nėra jokių gamtinių kataklizmų, nevyksta jokie kariniai konfliktai, neužteršta aplinka, neužgriozdinta milijoniniais miestais. Čia ta žemė, kurioje tūkstantmečius gyveno mūsų protėviai, puikiai galime gyventi mes ir mūsų ainiai.

Lietuvos žmonėms būtina skubiai susitelkti, pakilti naujam atgimimui, surasti tvirtą pagrindą atsparai ir gyvavimui. Pakilimas bus sėkmingas tuomet, kai į jį įsijungs jaunimas su priešakine jėga studentija.

Koks dabartinio Lietuvos studento portretas? Tai jaunuolis, didžiąją dalį laiko praleidžiantis prigludęs prie kompiuterio, nusivylęs, pasyvus, neiniciatyvus, išsibarstęs vartotojas, o ne kūrėjas, susirūpinęs kaip gauti, o ne duoti, besidairantis kur emigruoti… Vaizdas prastas, nedžiugina ir jaunimo bendravimo kultūra, gausiai paramstyta alkoholiu, kvaišalais. Studentiškų organizacijų beveik nėra, o esančios yra silpnos ir neaktyvios, dažniausiai susijusios su karjeros nuostatomis. Nenuostabu, kad šiame liūdnokame fone, dauguma abiturientų svarsto galimybę ir stengiasi studijuoti užsienyje.

Neseniai kalbėjausi su viena Londono studente. Lietuvių studentai Anglijos universitetuose susibūrę į klubus. Pasidomėjus, pašnekovė papasakojo, jog dalyvavusi dviejuose jos universiteto lietuvių susibūrimuose: vienas buvo eilinis „tūsas“ , antras – didelis žingsnis į priekį – virė cepelinus. Panašu, kad ir emigracijoje lietuvių studentai nėra naują pasaulį kuriančia jėga.

Šiame nuosmukio ir nusivylimo dugne neišvengiamai prasikala ir šviesių tautinių daigų. Vis daugiau Lietuvos studentų dalyvauja folkloro ansambliuose, klubuose, neformaliose tautinės kultūros būreliuose. Jie sugeba susikurti gaivias oazes – čia jau nesutiksi pilko statistinio studento. Tačiau tai daugiausia uždaros, palyginti negausios grupės, o didžioji masė studentijos lieka nuošalyje. Kaip tyras oras dabar yra būtinas platus studentų judėjimas, suprantantis, kad be bendro kultūrinio pagrindo be tautinių vertybių visumos perėjimo lietuvių tauta neturi ateities.

Būtina nauja atgimimo banga. Tam reikia žmonių, ieškančių bendro būvio galimybių. Ir čia gali pasitarnauti prieš keliasdešimt metų įkurtos ir Lietuvą pažadinusios ramuvos idėja.

Simboliška, kad pirmojo pavasarinio mėnesio pirmąjį pirmadienį (kovo 7 d.), tarsi tinkamiausiu pradžios ir budimo laiku, senuosiuose Vilniaus universiteto rūmuose susirinko būrys patyrusių VU ramuviečių ir dabartinių studentų. Susirinko su ryžtu atkurti ramuvą, todėl visos kalbos buvo skirtos, kaip perduoti patirtį jaunimui, kaip toliau veikti ir bendradarbiauti, studentai išsakė savo lūkesčius.

Dabar susiklostė nauja situacija – kaimuose mažai beliko senųjų tradicinės kultūros pateikėjų, tačiau gyvąją tradiciją dabar gali perduoti anuometiniai studentai. Jie įgavę patirties išmoko žinias ir įgūdžius, įgytas studijų metais ramuvoje, taikyti savo gyvenime, pratęsė tautos tradiciją ir suteikė jai gyvybės. Dabar atėjo svarbus ir neatidėliotinas metas patirtį perduoti jauniesiems studentams – yra gebančių mokyti dainų, šokių, pagroti vakaronėse, vesti žygius, skaityti paskaitas. Tradicinėje kultūroje visais laikais buvo gerbiama patirtis ir išmintis – šios idėjos gyvuoja ir ramuvoje.

Ramuvos atkūrimo renginys prasidėjo daina, o baigėsi vakarone:

Video čia:
http://alkas.lt/2011/03/25/valdas-rutku ... a-lietuva/

Vilniaus Universiteto ramuva atgijo. Jau įvyko pirmosios paskaitos, pirmieji studentų susitikimai ir pasitarimai. Sumanyta į užsiėmimus, paskaitas, renginius kviestis ir Vilniaus vyresniųjų klasių moksleivius. Jau atsirado mokyklų, norinčių bendradarbiauti. Kokia ateitis ir galimybės laukia pakilusios ramuvos?

Atsivėrė iniciatyva sukurti lietuvio šviesuolio trijų pakopų ugdymo sistemą:

1) tautinės kultūros žinių, įgūdžių ir mokėjimų lavinimas (dainų, šokių, muzikavimo, tautodailės, senųjų amatų mokymai ir t.t.);

2) žinių ir mokėjimų taikymas ir praktika: vakaronės, žygiai, stovyklos, kalendorinės šventės ir t.t.);

3) veikla Lietuvai ir žmonėms: ekspedicijos, tyrinėjimai, talkos, projektinė-kūrybinė veikla ir t.t.

Tokia sistema leistų kryptingai ugdyti jauną žmogų nuo mokymų iki brandžios asmenybės, kuri pati gali skleisti tautos kultūrą ir vertybes visuomenėje. Jei pavyktų sėkmingai išvystyti tokią veiklą Vilniaus Universitete, atsivertų keliai tam ir kitose aukštosiose mokyklose. Svarbiausia, kad patys studentai pajustų tautinės kultūros gyvybę, bendravimo džiaugsmą ir kūrybos laimę.

Kam turėtų rūpėti toks naujas studentiškas judėjimas? Pirmiausia patiems universitetams, nes tai galimybė pakelti tautinę savimonę ir sustabdyti akademinio jaunimo emigraciją. Studentams – nes tai galimybė įgauti tvirtą kultūrinį pagrindą, reikiamas žinias ir gebėjimus pilnatviškam gyvenimui. Visuomenei – nes tai galimybė, kad jauni išsilavinę, tautą gerbiantys žmonės liks Lietuvoje, bus sustabdytas tautos nykimas, Lietuva pakils. Todėl reikalingos visų sutelktos pastangos padėti tautinės studentijos proveržiui.

Tam ir atkuriama ramuva – nepolitinė, nereliginė kultūrinė organizacija, kurioje gali dalyvauti bet kurios tautybės studentai, gerbiantys tradicinę lietuvių kultūrą.

Juk dabar laisvoje Lietuvoje turime daug didesnes galimybes nei sovietiniais laikais atgaivinti ir išplėsti tokią veiklą. Turime geras galimybes ugdyti naują, savo protėvių vertybes gerbiantį ir puoselėjantį žmogų. Tai įvyks, jei suprasime, susitelksime ir veiksime.

Žygeivis
2011 03 26 at 13:55 · Reply

Kam gi reikia dėti tokias “suakcentuotas” “ideologines klišes” pačioje straipsnio pradžioje:

“Pasaulio istorijoje yra nemažai liūdnų pavyzdžių, kaip jaunimo judėjimai pasitarnaudavo griovimui, smurtui ir fanatizmui. Kinų studentai chunveibinai prieš kelis dešimtmečius tarnavo komunistiniam režimui ir beveik sugriovė senąją kinų kultūrą; Afganistano studentai talibai įvedė fudamentalistinį islamo režimą.”

Panašiai kaip rašydavo sovietmečiu – “viskas būtų gerai, bet va …” :)

Apskritai, apie kokius Lietuvos “talibus”, “chunveibinus” ir pan. galima kalbėti 1965-1970 m.?

Tada ramuvos kūrėsi, kovodamos su akiplėšišku Lietuvos rusinimu ir lietuvių tautinės kultūros naikinimu.

Ir “tuometiniais “talibais” buvo labai gerai oficialios sovietinės valdžios palaikomi “tarybiniai aktyvistai” (lygiai kaip ir komunistinėje Kinijoje – chunveibinai).

Pasiskaitykite:

Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva

http://www.ramuva.lt/

Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva

http://www.ramuva.lt/

Ši interneto svetainė skirta reiškiniui, vadinamam Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva. Oficialiai ji veikė nuo 1970 iki 1997 metų. Nors iš tikrųjų ji nebuvo niekur dingusi, nes ramuva – tai pirmiausia žmonės, mylintys savo tautos kultūrą, ją gaivinantys ir skleidžiantys.

Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos darbuotė itin gyva ir reikšminga buvo prievartinio tarybinio internacionalizmo metais, kai visa intelektinė veikla, kraštotyros ypač, buvo griežtai kontroliuojama tuometinės valdžios, kai už tautinių vertybių puoselėjimą galėjai netekti darbo ar net atsidurti kalėjime.

Kelios ramuviškių kartos, baigusios Vilniaus universitetą, dabar yra išsklidusios po visą Lietuvą, tad progų didesniu būriu susitikti, ramiai pasišnekėti tepasitaiko nedažnai. Ši svetainė, be kita ko, padės jiems gaivinti studijų laikų prisiminimus, sužinoti apie naujausius ramuviškių renginius.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: VILNIAUS UNIVERSITETO KRAŠTOTYRININKŲ RAMUVA

Parašytas: 17 Geg 2012 21:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Regimanto ramuva

http://www.kf.vu.lt/~regis/rr/

anketa
studija
apmatai
apmatai (kiek apmatai)
apmatai 5
knygos apie ramuvą autoriams
instrukcija autoriams

ramuvos paštas
ramuvos įvykiai
ramuvos bibliografija
versmė
kruopos
kruopos 2004

joniškėlio ekspedicijos dienoraštis
ramuvos laiškai
ramuvos dainynas
ramuvos šokiai
trakai 85-03-03
šeteniai 03 04 05 05
šetenių meška o
paberžė (daiktai gieda) o
apie viską o

Šetenių ramuva 2008-9
Šetenių ramuva 2008-9
Šetenių ramuva 2008-9

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: VILNIAUS UNIVERSITETO KRAŠTOTYRININKŲ RAMUVA

Parašytas: 26 Lap 2012 20:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

V.Mačiekus: Gyvenimas kraštotyros ekspedicijų ritmu

http://alkas.lt/2012/11/24/venantas-mac ... t%C2%ADmu/

Daiva Červokienė, http://www.satenai.lt
2012 11 24 10:15

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: VILNIAUS UNIVERSITETO KRAŠTOTYRININKŲ RAMUVA

Parašytas: 02 Vas 2020 17:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

VILNIAUS UNIVERSITETO KRAŠTOTYRININKŲ RAMUVA

Puslapiai internete, kur minima Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva
http://www.google.lt/search?hl=lt&q=VIL ... %3Dlang_lt

************************************************************************************

Šaltinis:
http://www.kf.vu.lt/~regis/rr/apmatai5.html (Projektas (5 var., 2001 03 23)

Projektas (5 var., 2001 03 23)

Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva

Sociokultūrinio fenomeno analitinė dokumentinė studija

(15-18 lankų teksto, 250-350 fotografijų, ~50 kitų iliustr. ~250-300 puslapių 20x30 cm, sąmata: 40.000-55.000)

Redakcijos žodis: Kas tai yra

I. LIETUVOS (DVASIOS) KRAŠTOVAIZDYJE
(ramuvos fenomenas)

Autorius. Tema
Apimt.
Rūpinasi
Term.
+

1. Venantas Mačiekus. Ramuvos samprata
8-20

2001.12
*

2. Paulius Subačius. Ramuvos sociokultūrinis fenomenas
8-20

2001.12
*

3. Arūnas Vaicekauskas. Ramuva ir jos kontekstas (fenomenas)
8-20

2001.12
*

4. Vaiva Starkauskaitė. Ramuvos fenomenas [praskleisti temą]
8-20
Klaudijus
2001.12
*

5. Viktorija Daujotytė. Ramaus darbo prasmė
<5
Vladas
2001.05
*

6. Nikolajus Michailovas. Ramuva europiniu žvilgsniu; baltistų terpė
8-20

2001.12
*

7. Artūras Judžentis. Ramuva: tauta ir kitos tautos (taut. mažumos)
6-18

2001.12
*

II. ISTORIJA
(raidos etapai ir momentai)

Autorius. Tema
Apimt.
Rūpinasi
Term.
+

1. Antanas Stravinskas. Priešistorė: VU mokslinis kraštotyros būrelis (1957 m.)
<1
Venantas, Klaudijus
2001.05
*

2. VU lituanistų, istorikų (etnografų) ekspedicijų patirtis
<1

2001.05

3. Vacys Milius, Antanas Tyla. Vilniaus kraštotyrininkų kompleksinių ekspedicijų patirtis
<1

2001.05

4. Vida Jukniūtė-Girininkienė. Priešistorė: VU Lietuvos istorijos būrelis
<2
Venantas, Klaudijus
2001.05
*

5. Vingaudas Baltrušaitis...
<1
Venantas, Klaudijus
2001.05
*

6. Arūnas Vaicekauskas. Priešistorė (sociokultūrinis pusiau legalaus būriavimosi fenomenas: ramuvos Vilniuje ir Kaune); VU kraštotyrininkų ramuva iki 1970 m. kovo 4 d.
<6-8+

2001.05
*

7. Vacys Bagdonavičius. Savimonės plaustas
<4
Vladas
2001.05
*

8. Jonas Trinkūnas. Priešistorė (Rasos, miesto r., leidiniai+pvz.); pirmieji treji metai
<6
Klaudijus, Vladas
2001.05
*

9. Regimantas Pranaitis. VU kraštotyrininkų ramuva po 1970 m. kovo 4 d.
<3

2001.10
*

10. Romualdas Ozolas. Aukščiausias dvasios pakilimas, skaudžiausias smūgis
<5
Vladas
2001.05
*

11. Venantas Mačiekus. Kraštotyrininkų būrelis Ekonomikos fakultete
<2
Venantas
2001.05
*

12. Zita Kelmickaitė. Kartu ir greta (ansambliai; Konservatorijos kraštotyrininkai)
<6
Vladas, Klaudijus
2001.05
*

13. Vidas Bezaras. Pakeliui (žygeiviai)
<6
Klaudijus
2001.05

14. Globa ir „globa” (VU kraštotyros tarybos, Kraštotyros draugijos, jos Vilniaus skyriaus ir kt.)
<3
Venantas
2001.10

15. VU visuomeninių profesijų fakultetas ir ramuva
<2
Venantas
2001.05

16. Paminklų apsaugos rėmimo fondas ir ramuva
<2
Venantas
2001.05

17. Jūratė Vosylytė. VU kraštotyrininkų ramuva KGB, LKP, LLKJS ir kt. dokumentuose (+ pvz.)
10–20
Paulius
2001.12
*

18. Jonas Kubilius. Požiūris
<6
Venantas
2001.10

19. Juozas Tamašauskas. Požiūris
<4
Venantas
2001.10

20. Bronius Sudavičius, Povilas Bernatavičius. Požiūris
<3
Vladas, Venantas
2001.10

21. Lionginas Šepetys, Jonas Aničas. Požiūris
<3
Vladas, Venantas
2001.10

22. Arūnas Vaicekauskas. VU kraštotyrininkų ramuva: 1988-1991 m.
<6

2007.10
*

23. Lina Balčiūtė. VU kraštotyrininkų ramuva ir Sausio 13-oji
<4
Paulius+D&E Zai.
2001.05

24. Gražina Meilutytė-Mališauskienė. Sklaida (ramuviškiai veikia aplinką)
<2
Vladas
2001.05
*

25. Rima Rutkūnaitė. Sklaida (Kelmės pavyzdys)
<2
Klaudijus
2001.05

26. Algis Svidinskas. Sklaida (Rokiškio pavyzdys)
<1,5
Arūnas
2001.05

27. Irena Skurdenienė. Sklaida (Panevėžio pavyzdys)
<1,5
Arūnas
2001.05
*

28. [Arba atvartas apie sklaidą: Levutė S., Birutė P. etc., etc.]
<5
?
2001.10

29. Chronologinė lentelė..........[Venantas, Vladas + ............................]
? <>8

2001.12
*

III. PAVELDAS
(Ką ramuva davė/paliko)

1. Venantas Mačiekus. Ką ir kaip ramuva davė (bendravimas su mokslo įstaigomis)
<4

2001.10
*

2. Bonifacas Stundžia. Kalbotyrai. pvz.
A
Vladas
2001.05
*

3. Vacys Milius (?). Etnografijai. pvz.
A
Venantas
2001.05
*

4. Povilas Krikščiūnas, Bronė Katilevičiūtė-Stundžienė. Folkloristikai. Pvz.
A
Klaudijus
2001.05
*

5. Aloyzas Petrašiūnas. Istorijai (kolchozų istorijai). pvz.
A
Paulius
2001.05

6. Jonas Mardosa (Anelė Vosyliūtė?). Sociologijai. pvz.
A
Paulius
2001.05

7. Vingaudas Baltrušaitis&Erika Nenartavičiūtė. Tėviškės muziejui. pvz.
A
Venantas
2001.05

8. Artūras Judžentis. Mokslininkai – ramuvos draugai, konsultantai, ekspedicijų dalyviai (grupių vadovai): Jonas Bruveris, Jadvyga Čiurlionytė, Pranė Dundulienė, Aleksas Girdenis, Kazys Grigas, Jonas Kabelka, Bronislava Kerbelytė, Česlovas Kudaba, Jurgis Lebedys, Vacys Milius, Jonas Palionis, Juozas Pikčilingis, Donatas Sauka, Leonardas Sauka, Vytautas Stanikūnas, Eugenija Šimkūnaitė, Antanas Tyla, Norbertas Vėlius…;
pačių ramuvių (iš)augimas į mokslininkus
A

9. ramuva ir ramuviškiai kitų institucijų ekspedicijose: Kraštotyros d-jos (Dalia Survilaitė), LLTI, LK inst., Konservatorijos…
A>>
Vladas+Venantas
2001.05

10. Kaip į knygas dėta. Margarita Kazakevičiūtė
A
Venantas
2001.05

IV. KALBA
(ramuvos ženklai)

1. ramuva: žodis ir ženklas / etimologija. Artūras Judžentis
A>>

2001.10

2. Vytauto Mažiulio straipsnio apie ‘ramuva’ faksimilė

Artūras

3. Vėliavos, emblemos, skelbimų antraštės, TStud. vinjetės
A
Vladas; Viktoras
2001.05

4. „Stovi žirgelis“ istorija ir tekstas. Regimantas Pranaitis
A

2001.05

5. Litanija: istorija ir tekstas. (Kasparas? Girdenis?)
2xA>>
Vladas
2001.05

6. Litanija: parodijos kaip folk. žanro aptarimas. Bronė Stundžienė
<3
Vladas?
2001.05

V. ETNOGRAFIJA
(ramuva kaip etnografinis reiškinys / ramuvos kalendorius)

1. Pirmakursių sutiktuvės. Birutė Palujanskaitė A
Arūnas
2001.10

2. Pasidainavimų ir pasišokimų vakarai:
A

2001.10

3. Pasidainavimai (vedančiosios ir vedantieji). Loreta Vilkienė
A
Venantas
2001.10

4. Pasišokimai (muzikantai, šokių mokytojai). Loreta Vilkienė
A
Venantas
2001.10

5. Pirmakursių vakaras. Birutė Palujanskaitė
A
Arūnas
2001.10

6. Paskaitų vakarai. Valentinas Brandišauskas
A
Arūnas
2001.10

7. Ekskursijos po Vilnių. Danguolė Čeponytė
A
Viktoras
2001.10

8. Vakaronės. Janina Latonaitė-Vileikienė
A
Viktoras
2001.10

9.

2001.10

10. Skaidrių montažai. Egidijus Zaikauskas
A
Paulius, Viktoras
2001.10

11.

2001.10

12. Talkos

2001.10

13. Kapinės. Vida Girininkienė, Snieguolė Rastenytė (Lina Vadoklytė)
A
Venantas, Klaudijus
2001.10

14. „Privatus“ žemės ūkis. Audronė Vaitonytė-Kleišmantienė
A
Arūnas
2001.10

15. Žygiai: Viktoras Dagys
A

2001.10

16. savaitgalio. Viktoras Dagys
A

2001.10

17. švenčių. Viktoras Dagys
A

2001.10

18. programiniai daugiadieniai. Viktoras Dagys
A

2001.10

19. svetur. Viktoras Dagys

2001.10

20.

2001.10

21. Krikštynos: I laikotarpis. Valerijonas Žalkauskas A
Vladas
2001.10

22. II laikotarpis. Artūras Judžentis
A

2001.10

23. III laikotarpis
A
Paulius
2001.10

24. Naujieji Metai. Asta Šekštelytė-Žernienė
A
Arūnas
2001.10

25. Etnografinių valgių vakaronės. Milda Augulytė
A
Venantas
2001.10

26. Diplomantų palydos. Levutė Samuolytė-Karčiauskienė
A
Arūnas
2001.10

27.

28. Kalendorinės šventės:
A

2001.10

29. Rasos:

30. ankstyvosios. Klaudijus Driskius

31. vėlyvosios. Paulius Subačius

A

A

2001.10

32. Vėlinės
A
Paulius
2001.10

33. Adventiniai vakarai
A

2001.10

34. Kalėdos

35. Užgavėnės

36. Velykos
A

A

A
Vladas

Vladas

Regimantas
2001.10

37. Jubiliejai. Rima Krušaitė-Aranauskienė
A
Arūnas
2001.10

Ekspedicijos:

1 Žiūrų ir Vilniaus krašto Dzūkija, 1970 – …
A

2001.10

2 Griškabūdis (etnografinė), 1970
A

2001.10

3 Dūkštos, 1970
A

2001.10

4 Tverečius, 1971
A

2001.10

5 Sariai (Šutų apyl.), 1972
A

2001.10

6 Luokė, 1973
A

2001.10

7 Joniškėlis, 1974
A

2001.10

8 Žagarė, 1975
A

2001.10

9 Kvėdarna, 1976
A

2001.10

10 Tauragnai, 1977
A

2001.10

11 Upninkai, 1978
A

2001.10

12 Panemunėlis, 1979
A

2001.10

13 Obeliai– Kriaunos, 1980
A

2001.10

14 Pilviškiai–Gižai (Paežeriai), 1981
A

2001.10

15 Pašvitinys, 1982
A

2001.10

16 Lauksargiai, 1983
A

2001.10

17 Seirijai, 1984
A

2001.10

18 Mielagėnai, 1985
A

2001.10

19 Ylakiai, 1986
A

2001.10

20 Sintautai, 1987
A

2001.10

21 Papilys, 1988
A

2001.10

22 Giedraičiai, 1989
A

2001.10

23 Gražiškiai, 1990 [Aušra Vaicekauskaitė-Puskunigienė]
A
Paulius
2001.10

24 Plateliai, 1991
A

2001.10

25 Kapčiamiestis, 1992
A

2001.10

26 Viešintos, 1993
A

2001.10

27 Lomiai, 1994
A

2001.10

28 Kriukai, 1995
A

2001.10

29 Žiobiškis, 1997
A

2001.10

Žiemos ekspedicijos A

2001.10

...... Individualios ir grupinės ekspedicinės išvykos (Tverečius, Ricieliai…)
A
Vladas
2001.10

...... Joniškėlis (1975). Viktoras Dagys[1]
A

2001.10

...... Kvėdarna (1977). Povilas Krikščiūnas
A
Viktoras
2001.10

Dusmenys (1988, 1989). Dalia Balvočiūtė-Zaikauskienė A
Paulius
2001.10

Dieveniškės (1991)
A

2001.10

Savaitgalių ekspedicijos (1970–…). Jonas Trinkūnas A
Vladas? Regim?
2001.10

Ekspedicijos:

refleksija: Marcelė Paulauskienė. Žiūruose*

Natalija Manikienė. Kudirkos Naumiesty

Joana Vaigauskaitė. Luokėj

Albinas Kazlauskas, Aldona Rapkevičienė,

Antanas Stapulionis. Joniškėly

Romualda Vaitkienė. Žagarėj…
A
Vladas
2001.10

Ramuvėlė A
Viktoras?
2001.05

VI. ŽMONĖS

„Banginiai“:

Jonas Trinkūnas
A

2001.05

Venantas Mačiekus
A

2001.05

Bonifacas Stundžia, Artūras Judžentis. Kazimieras Eigminas
A

2001.05

Laima Kazlauskaitė-Pacevičienė+. Rimantas Kasparas
A

2001.05

Kartos: Senieji=

Vlado (atėję ramuvon 1969–1970 m. rudenį): Vingaudas Baltrušaitis, Vladas Braziūnas, Stasys Buchaveckas, Jonas Daniliauskas, Rasa Didenkaitė (Laurinaitienė), Kazimieras Eigminas, Kazimieras Garšva, Regina Jakučiūnaitė, Veronika Janulevičiūtė (Povilionienė), Vida Jukniūtė (Girininkienė), Rimantas Kasparas, Alfredas Kazlauskas, Regina Kiškytė (Kiškienė), Eugenijus Laurinaitis, Erika Nenartavičiūtė (Baltrušaitienė), Angelė Orenderaitytė, Raimondas Paškevičius, Regimantas Pranaitis, Aldona Ragevičienė, Inija Rutkūnaitė (Trinkūnienė), Irena Sabonytė, Antanas Stanevičius, Edmundas Stankevičius, Nijolė Šimelionytė (Laurinkienė), Rūta Šimkutė, Zita… (Šliogerienė), Arvydas Šliogeris, Elena Tervidytė, Jonas Trinkūnas, Vida Viltrakytė (Daniliauskienė), Anelė Vosyliūtė, Valerijonas Žalkauskas…
A

2001.10

Bonifaco, Viktoro (atėję 1971 m.): Živilė Antanaitytė (Krikščiūnienė), Viktoras Dagys, Gima Girdzevičiūtė (Pranaitienė), Danguolė Juzeliūnaitė, Bronė Katilevičiūtė (Stundžienė), Vida Liegytė (Butkienė), Dalia Masilionytė (Kaminskienė), Gražina Meilutytė (Mališauskienė), Bonifacas Stundžia, Dalia Survilaitė, Meilutė Vaitekūnaitė (Ramonienė), Aldona Vaitkevičiūtė, Anelė Zagurskaitė (Žalkauskienė)…
A

2001.10

(1972:) Gražina Kadžytė, Antanas Kšenavičius (Šenavičius), Virginija Traškevičiūtė…
A

2001.10

(1973:) Alma Ylekytė (Braziūnienė), Danutė Kazilionytė, Audronė Kazlauskaitė, Valentina Piekaitė (Dagienė), Genovaitė Ručinskaitė (Kačiuškienė), Rima Rutkūnaitė...
A

2001.10

(1974:) Dalia Ylekytė, Vincenta Smolinskaitė (Garšvienė)...
A

2001.10

(1975:) Laima Kazlauskaitė (Pacevičienė), Povilas Krikščiūnas...
A

2001.10

(1976:) Danutė Daleckaitė (Kodienė)…
A

2001.10

.............
A

2001.10

Šiošės
A

2001.10

..............
A

2001.10

Krizės A

2001.10

Kriakai [Živilė Driskiuvienė] A

2001.10

Po Kriakų (Vaicekauskaitė >>) A

2001.10

Paskutinieji (Astos ir Kęsto) A

2001.10

Dailės instituto, Konservatorijos, kitų aukštųjų mokyklų studentai, M.K.Čiurlionio meno mokyklos, kitų vidurinių mokyklų moksleiviai ramuvoje (daugiausia ekspedicijose): Taida Balčiūnaitė, Jonas Daniliauskas, Zita Kelmickaitė, Šarūnas Nakas, Živilė Ramoškaitė (Sverdiolienė), V.Rudinskaitė, Birutė Šarkūnaitė, Evaldas Vyčinas…

A

2001.10

Regimantas Pranaitis. Ramuviškių šeima

Gražina Kadžytė. Svočiadieniai
2A

2001.10

Anelė Vosyliūtė? Ramuvos sociologinis vaizdas
A
Venantas!
2001.10

VII. TAUTOSAKA
(atsiminimai)

Aleksejus Andronovas. „ Į pirmą savo (…) ekspediciją atvažiavau 1992 metais…”

Vilija Gladutytė-Janušauskienė

Asta Karkauskaitė-Rinkevičienė. Kokią ramuvą pažinau (iš asmeninių dienoraščių)

Laima Kazlauskaitė-Pacevičienė. Einu į ramuvą

Svarbieji priedai:

Bibliografija. Vladas Braziūnas, Vincenta Smolinskaitė-Garšvienė…

Anotuota asmenvardžių rodyklė

Vietovardžių rodyklė

P A S T A B O S: „A“ reiškia atvartą – schemą žr. toliau

********************************************************************************

Knygos darymo modelis

Knygai medžiaga, išskyrus „fundamentinius“ straipsnius ir atsiminimus, renkama kaip ekpedicijoje – išsidalijama po temą ir kiekvienas (geriausia – pora) apklausia savo tema pradedant nuo Venanto (jei reikia) ir baigiant savo artimiausiais bičiuliais ramuviškiais ar atvirkščiai, nueina į archyvą (jei reikia), paskui susintetina medžiagą ir:

a) parašo 1,5-2,5 mašinraščio puslapio „fenomeno“ aptarimą, - t. y. kas tai yra ir kuo įdomu, svarbu, reikšminga sau, draugams, Lietuvai... konkreti ekspedicija, veiklos forma, istorinis laikotarpis ir pan. (derinti žvilgsnį iš vidaus ir iš šalies, asmenines emocijas ir objektyvų vertinimą)

b) pateikia sąrašo, lentelės, schemos, datų, pavadinimų, pavardžių sekos etc. pavidalu faktologiją, kuri atrodo įdomi ar reikšminga (prie pasišokimų – muzikantų sąrašas, prie talkų – tvarkomų kapų sąrašas, prie ekspedicijos – kaimai, kuriuose surengtos vakaronės, įdomiausių pateikėjų pavardės, dalyvių skaičius ir pan.)

c) parenka 2-4 mašinraščio puslapius ištraukų iš ano meto tekstų – „padarų“, dienoraščių, laiškų, anuometinių publikacijų spaudoje etc.

d) pateikia vaizdinės medžiagos – fotografijų bei skaidrių, o taip pat piešinių etc.

Knygos finansavimo schema:

(Iždas

Lietuvos žemės ūkio bankas, banko kodas 260101495, sąskaitos Nr.61711336, Mačiekus Petras Venantas)

200 prenumeratorių x 50 lt – 10.000 Lt.

20 rėmėjų bent po 250 lt – 5.000 Lt

VU – 5.000 Lt

Kultūros ministerija – 15.000 lt

Tautos fondas – 5.000 Lt

...........................................

Aparatas:

vadybininkas >> ???

prenumeratos administratorė Asta Driskiuvienė

besirūpinantys:

Venantas Mačiekus, Vladas Braziūnas, Regimantas Pranaitis, Artūras Judžentis, Nikolajus Michailovas, Viktoras Dagys, Arūnas Vaicekauskas, Paulius Subačius.................................................................................

Atvarto principinė struktūra:

--------------------------------------------------------------------------------

[1] Viktorui: „Ši, anot mūsų vado ketvirtakursio matematiko Viktoro Dagio, miniekspedicija – mums jau trečia.” - Pranaitis R. Po Jeniškių pakluonėlę // Tarybinis studentas. - 1975. - Vas. 7(10?). - P.(?). - Iliustr.: [2] V.Braziūno nuotr.; [J.Daniliausko pi

Ankstesnis variantas

Šaltinis - http://www.kf.vu.lt/~regis/rr/studija.html

Planuojama išleisti:

Sociokultūrinio fenomeno analitinė dokumentinė studija

(15-18 lankų teksto, 250-350 fotografijų, ~50 kitų iliustr. ~250-300 puslapių 20x30 cm, sąmata: 40.000-55.000)

Redakcijos žodis: Kas tai yra

I. LIETUVOS (DVASIOS) KRAŠTOVAIZDYJE
(ramuvos fenomenas)

Autorius. Tema
Apimt.
Rūpinasi
Term.
+

Česlovas Kudaba. Mintys

Dienoraštis (Dūkštos?)
?

?
Venantas

Paulius

2001.05
+

Vacys Bagdonavičius. Plaustas
<5
Vladas
2001.05

Donatas Sauka. Pragiedrulys
<5
Vladas
2001.05

Viktorija Daujotytė. Ramaus darbo prasmė
<5
Vladas
2001.05

Romualdas Ozolas. Aukščiausias pakilimas, skaudžiausias smūgis
<5
Vladas
2001.05

Zita Kelmickaitė. Kartu ir greta (ansambliai)
<6
Vladas
2001.05

Vidas Bezaras / Tadas Šidiškis (atsarg. var.). Pakeliui (žygeiviai)
<6
Klaudijus
2001.05

Venantas Mačiekus. Ramuvos samprata
8-20

2001.12

Artūras Judžentis. Ramuva: tauta ir kitos tautos (tautinės maž.)
8-20

2001.12

Nikolajus Michailovas. Baltistų terpė
8-20

2001.12

Arūnas Vaicekauskas. Ramuva ir jos kontekstas (fenomenas)
8-20
Paulius
2001.12

Vaiva Starkauskaitė. Ramuvos fenomenas
8-20
Klaudijus?
2001.12

Paulius Subačius. Ramuvos sociokultūrinis fenomenas
8-20

2001.12

4

II. ISTORIJA
(raidos etapai ir momentai)

Autorius. Tema
Apimt.
Rūpinasi
Term.
+

Priešistorė (būreliai) Vida Girininkienė, Vingaudas Beltrušaitis ...
<2
Venantas
2001.05

Priešistorė (ramuvos, krikščionys ir pagonys) Arvydas Šliogeris. Algirdas Patackas. Tadas Šidiškis...
<3
Paulius
2001.05

Priešistorė: (Rasos, miesto r., leidiniai+pvz.). Jonas Trinkūnas
<5
Klaudijus
2001.05

Perėjimas į VU krašt. ramuv. Regimantas Pranaitis
<4

2001.10

KGB uodega. Venantas Mačiekus
<4

2001.05

KGB dokumentuose Arūnas Streikus. Birutė Burauskaitė (?) + pvz.
<10
Paulius
2001.12

Jonas Kubilius. Požiūris
<6
Venantas
2001.10

Juozas Tamašauskas. Požiūris
<4
Venantas
2001.10

Bronius Sudavičius. Požiūris
<4
Vladas
2001.10

Lina Balčiūtė. Ramuva 1991 sausio 13
<4
Paulius+D&E Zai.
2001.05

Gražina Meilutytė-Mališauskienė. Sklaida (ramuviškiai veikia plinką)
<2
Vladas
2001.05

Valdas Rutkūnas. Sklaida
<2
Vladas
2001.05

[Arba atvartas apie sklaidą: Levutė S., Birutė P. etc., etc.]
<5
?
2001.10

Chronologinė lentelė.............................[Venantas + ............................]
? <>8

2001.12

III. PAVELDAS
(Ką ramuva davė/paliko)

Venantas Mačiekus. Kaip ramuva davė (bendravimas su mokslo įst.)
<4
2001.10

Bonifacas Stundžia. Kalbotyrai. pvz.
A
Vladas
2001.05

Vacys Milius (??). Etnografijai. pvz.
A
Venantas
2001.05

Povilas Krikščiūnas. Folkloristikai. pvz.
A
Klaudijus
2001.05

Aloyzas Petrašiūnas. Istorijai (kolchozų istorijai). pvz.
A
Paulius
2001.05

Jonas Mardosa (Anelė Vosyliūtė?). Sociologijai. pvz.
A
Paulius
2001.05

Vingaudas Baltrušaitis&Erika Nenartavičiūtė. Tėviškės muziejui. pvz.
A
Venantas
2001.05

ramuva ir ramuviškiai kitų institucijų ekspedicijose:
A>>
Vladas+Venantas
2001.05

Kraštotyros d-ja (Dalia Survilaitė), LLTI, LK inst., Konservatorija

Kaip į knygas dėta. Margarita Kazakevičiūtė
A
Klaudijus
2001.05

IV. KALBA
(ramuvos ženklai)

ramuva: žodis ir ženklas / etimologija. Artūras Judžentis
A>>
2001.10

Vytauto Mažiulio straipsnio apie ‘ramuva’ faksimilė

Artūras

Vėliavos, emblemos, skelbimų antraštės, TStud. vinjetės
A
Vladas; Viktoras
2001.05

„Stovi žirgelis“ istorija ir tekstas. Regimantas Pranaitis
A

2001.05

Litanija: istorija ir tekstas. (Kasparas? Girdenis?)
2xA>>
Vladas
2001.05

Litanija: parodijos kaip folk. žanro aptarimas. Bronė Stundžienė?
<3
Vladas?
2001.05

V. ETNOGRAFIJA
(ramuva kaip etnografinis reiškinys / ramuvos kalendorius)

Pirmakursių sutiktuvės A

2001.10

Pasidainavimų ir pasišokimų vakarai:
A

2001.10

pasidainavimai (vedančiosios ir vedantieji)
A

2001.10

pasišokimai (muzikantai, šokių mokytojai)
A

2001.10

pirmakursių vakaras
A

2001.10

Paskaitų vakarai
A

2001.10

Ekskursijos po Vilnių
A

2001.10

Vakaronės
A

2001.10

Skaidrių montažai. Egidijus Zaikauskas
A

2001.10

Talkos

2001.10

Kapinės. Vida Girininkienė?
A
Venantas?
2001.10

„Privatus“ žemės ūkis
A

2001.10

Žygiai: Viktoras Dagys
A

2001.10

savaitgalio. Viktoras Dagys
A

2001.10

švenčių. Viktoras Dagys
A

2001.10

programiniai daugiadieniai. Viktoras Dagys
A

2001.10

svetur. Viktoras Dagys

2001.10

Krikštynos: I laikotarpis A

2001.10

II laikotarpis. Artūras Judžentis
A

2001.10

III laikotarpis
A

2001.10

Naujieji Metai
A

2001.10

Etnografinių valgių vakaronės. Vacys Milius
A
Venantas
2001.10

Diplomantų palydos: I laikotarpis
A

2001.10

II laikotarpis
A

2001.10

Kalendorinės šventės:
A

2001.10

Rasos
A

2001.10

Vėlinės
A

2001.10

Adventiniai vakarai
A

2001.10

Užgavėnės
A

2001.10

Jubiliejai
A

2001.10

Ekspedicijos:

refleksija: Marcelė Paulauskienė. Žiūruose

Natalija Manikienė. Kudirkos Naumiesty

Joana Vaigauskaitė. Luokėj
A
Vladas
2001.10

1 [Surašyti eilės seka!!!]
A

2001.10

Žiemos ekspedicijos A

2001.10

...... ?

Dusmenys. Dalia Balvočiūtė-Zaikauskienė A
Paulius
2001.10

Dieveniškės.
A

2001.10

Savaitgalių ekspedicijos A
Vladas? Regim?
2001.10

Ramuvėlė A
Viktoras?
2001.05

VI. ŽMONĖS

„Banginiai“:

Rimantas Kasparas.
A

2001.05

Kazimieras Eigminas.
A

2001.05

Venantas Mačiekus.
A

2001.05

Kartos: Senieji
A

2001.10

Vlado
A

2001.10

?........
A

2001.10

Viktoro
A

2001.10

?...........
A

2001.10

...........
A

2001.10

...........
A

2001.10

............
A

2001.10

.............
A

2001.10

Šiošės
A

2001.10

..............
A

2001.10

Krizės A

2001.10

Kriakai A

2001.10

Po Kriakų (Vaicekauskaitė >>) A

2001.10

Paskutinieji (Astos ir Kęsto) A

2001.10

A

2001.10

Regimantas Pranaitis. Ramuviškių šeima
A

2001.10

Anelė Vosyliūtė? Ramuvos sociologinis vaizdas
A
Vladas?
2001.10

VII. TAUTOSAKA
(atsiminimai)

Aleksejus Andronovas. „ Į pirmą savo (…) ekspediciją atvažiavau 1992 metais…”

Vilija Gladutytė-Janušauskienė.....

Svarbieji priedai:

Bibliografija. Gima Girdzevičiūtė-Pranaitienė?

Anotuota asmenvardžių rodyklė

Vietovardžių rodyklė

P A S T A B O S: „A“ reiškia atvartą – schemą žr. toliau

*****************************************************************************************

Knygos darymo modelis

Knygai medžiaga, išskyrus „fundamentinius“ straipsnius ir atsiminimus, renkama kaip ekpedicijoje – išsidalijama po temą ir kiekvienas (geriausia – pora) apklausia savo tema pradedant nuo Venanto (jei reikia) ir baigiant savo artimiausiais bičiuliais ramuviškiais ar atvirkščiai, nueina į archyvą (jei reikia), paskui susintetina medžiagą ir:

a) parašo 1,5-2,5 mašinraščio puslapio „fenomeno“ aptarimą, - t. y. kas tai yra ir kuo įdomu, svarbu, reikšminga sau, draugams, Lietuvai... konkreti ekspedicija, veiklos forma, istorinis laikotarpis ir pan. (derinti žvilgsnį iš vidaus ir iš pašalies, asmenines emocijas ir objektyvų vertinimą)

b) pateikia sąrašo, lentelės, schemos, datų, pavadinimų, pavardžių sekos etc. pavidalu faktologiją, kuri atrodo įdomi ar reikšminga (prie pasišokimų – muzikantų sąrašas, prie talkų – tvarkomų kapų sąrašas, prie ekspedicijos – kaimai, kuriuose surengtos vakaronės, įdomiausių pateikėjų pavardės, dalyvių skaičius ir pan.)

c) parenka 2-4 mašinraščio puslapius ištraukų iš ano meto tekstų – „padarų“, dienoraščių, laiškų, anuometinių publikacijų spaudoje etc.

d) pateikia vaizdinės medžiagos – fotografijų bei skaidrių, o taip pat piešinių etc.

Esminga:

iki vasario 14 d. 18.00 susitikimo (LKI):

a) sudaryti preliminarų sąrašą savo kartos žmonių ir kitų ramuviškių, su kuriais įmanu užmegzti kontaktą ir eventualiai pasiūlyti „rinkti“ kurią nors „temą“

b) atidžiai peržiūrėti planą – kuo galima papildyti, ką išmesti, kas prisiima kokių dar įsipareigojimų – ir pildyti bei siųsti versijas kitiems

c) pagalvoti dėl kompiuterinės adresų duomenų bazės

Knygos finansavimo schema:

200 prenumeratorių x 50 lt – 10.000 Lt.

20 rėmėjų bent po 250 lt – 5.000 Lt

VU – 5.000 Lt

Kultūros ministerija – 15.000 lt

Tautos fondas – 5.000 Lt

...........................................

...........................................

*******************************************************************

Aparatas:

vadybininkas>> Viktoras Šarpis?

prenumeratos administratorius >> Asta Driskiuvienė?

besirūpinantys:

Venantas Mačiekus, Vladas Braziūnas, Regimantas Pranaitis, Artūras Judžentis, Nikolajus Mikhailovas, Viktoras Dagys, Arūnas Vaicekauskas, Paulius Subačius…

Atvarto principinė struktūra:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: VILNIAUS UNIVERSITETO KRAŠTOTYRININKŲ RAMUVA

Parašytas: 12 Vas 2020 17:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Tarybinis studentas, 1988 m. sausio 8 d., Nr.1

Ramuva - V. Mačionytė. Įvairiatautė Vilniaus kultūra.

Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 8 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: