 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
|
Nematoma sovietmečio Lietuvos visuomenė
Neformalių sisteminių ir nesisteminių tinklų skirties peržiūra
The server administrator jogile.ulinskaite@tspmi.vu.lt
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.vu.lt/
Apie projektą
Projekto aprašymas:
Pokomunistinių šalių dabarties socialinės, politinės ir ekonominės problemos, tokios kaip korupcija, nomenklatūrinių ryšių gajumas, pilietinės visuomenės silpnumas, dažnai kildinamos iš komunistinio laikotarpio visuomenės sanklodos. Įdėmesnis žvilgsnis į to meto visuomenę leidžia teigti, kad, nepaisant ideologinio plano ir totalitarinės režimo ambicijos sukontroliuoti visas žmonių gyvenimo sferas, šiose šalyse egzistavo neformalių socialinių ryšių tinklas, išsprūdęs iš režimo kontrolės.
Prie tokių tinklų, viena vertus, galima priskirti režimui nepaklūstančias jaunimo subkultūras, nesisteminius inteligentų ratelius ir kt.
Kita vertus, „nematomą“ visuomenės audinį sudarė ir sistemoje „parazituojantys“ nomenklatūriniai tinklai, blato ryšiais grįsti „aprūpinimo“ tinklai, esmingai iškraipę ekonominį režimo funkcionavimą ir ideologinį planą, tačiau tuo pačiu tapę neatskiriama tikrosios sovietinės realybės savastimi ir funkcionavimo pamatu.
Nors paties režimo skirtingas požiūris į šiuos neformaliuosius tinklus (vienus iš jų sistema sistemingai persekiojo, o kiti galėjo beveik netrukdomai tarpti) signalizuoja apie skirtingą jų prigimtį, sovietologų darbuose ši skirtis nėra suprasta ir konceptualizuota. Dėl to dabartinių posovietinių visuomenių tyrėjai negali adekvačiai suvokti sovietmečio visuomenės struktūros ir įvertinti jos pasekmių dabartiniams procesams, nustatyti, kokie iš sovietmečio paveldėti tinklai skatina pilietinės visuomenės formavimąsi, o kurie veda prie „amoralaus šeimyniškumo“ – korupcijos, klientelizmo, patronažo sistemos – ir kodėl.
Tyrimu siekiama pažinti, kokiais principais (savi)organizavosi sovietmečio visuomenė, ir mesti iššūkį supaprastintam požiūriui į visuomenių komunistiniuose režimuose sanklodą, lemiančią tolimesnę jų (politinę) raidą.
Pagrindinis tyrimo tikslas – ištyrus Lietuvos visuomenės neformaliąją mikrostruktūrą vėlyvuoju sovietmečiu, nustatyti ir pagrįsti skirtį tarp su (posttotalitarine) sistema sugyvenusių bei ją reprodukavusių visuomenės tinklų ir alternatyvią socialinę tvarką kūrusių, sistemos mažiau toleruotų neformaliųjų tinklų.
Tyrime keliama hipotezė, jog ši skirtis sutampa su socialinio kapitalo teorijoje iki galo nekonceptualizuota perskyra tarp „negatyviojo“ (skatinančio korupciją ir klientelizmą) ir „pozityviojo“ (skatinančio pilietinės visuomenės plėtrą ir efektyvų institucijų veikimą) socialinio kapitalo.
Antrasis šio projekto tikslas – kokybinių duomenų (atliktų interviu ir archyvinės medžiagos) apie Lietuvos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą sovietmečiu kaupimas, sisteminimas ir viešinimas.
Projekto metu bus siekiama surinkti ir sutvarkyti (transkribuoti, aprašyti, kataloguoti) projekto tyrėjų ankstesnių tyrimų ir šio projekto metu atliktus interviu su sovietmečio kultūros, mokslo, meno, pogrindžio, neformalių jaunimo subkultūrų ir judėjimų veikėjais, nomenklatūros atstovais. Atrinktus interviu planuojama publikuoti, kitus padaryti prieinamus akademinei bendruomenei.
Tyrimas išsiskiria taikoma metodologija, tarpdiscipliniškumu ir keliama teorine problema. Pagrindiniai projekto rezultatai bus kokybinio duomenų archyvo sukūrimas, kolektyvinė monografija, 2 šaltinių (interviu ir archyvinės medžiagos) publikacijos, 7 moksliniai straipsniai, 10 pranešimų mokslinėse konferencijose.
Projekto vadovė: prof. dr. Ainė Ramonaitė
Projekto dalyviai: dr. Rūta Žiliukaitė, Jūratė Kavaliauskaitė, dokt. Jogilė Ulinskaitė
Projekto trukmė: 2012 m. spalis – 2015 m. rugsėjis
Finansuotojas: Lietuvos mokslo taryba
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinimo priemonė Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“
Kaip naudotis tyrimų duomenų baze?
Tyrimo bazėje šiuo metų yra sukaupta apie 500 interviu su sisteminiais ir nesisteminiais sovietmečio Lietuvos visuomenės veikėjais, taip pat su Sąjūdžio lyderiais ir aktyvistais.
Šiuo metu bazėje yra šios interviu kolekcijos:
„Nematoma sovietmečio Lietuvos visuomenė: neformaliųjų sisteminių ir nesisteminių tinklų skirties peržiūra“ (2012-2015). Pagrindinis tyrimo tikslas – ištyrus Lietuvos visuomenės neformaliąją mikrostruktūrą vėlyvuoju sovietmečiu, nustatyti ir pagrįsti skirtį tarp su (posttotalitarine) sistema sugyvenusių bei ją reprodukavusių visuomenės tinklų ir alternatyvią socialinę tvarką kūrusių, sistemos mažiau toleruotų neformaliųjų tinklų. Šioje kolekcijoje sukaupti šio tyrimo metu atlikti interviu su savilaidos leidėjais, etnokultūrinio sąjūdžio, „Bermudų trikampio“ erdvės veikėjais, inteligentais, dalyvavusiais „Garažų istorijoje“, sovietinės nomenklatūros veikėjais ir kt.
„Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija“ (2009-2011). Tyrime siekiama ištirti socialines organizacines Sąjūdžio prielaidas, t.y. atsakyti į klausimą, kokių socialinių tinklų pagrindu susiformavo Sąjūdis. Šio tyrimo metu buvo apklausti praktiškai visi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės dalyviai, Sąjūdžio iniciatoriai, taip pat svarbūs savaimios visuomenės veikėjai. Kolekciją taip pat sudaro interviu su Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Šiaulių rajono, Ukmergės ir Pasvalio Sąjūdžio kūrėjais ir aktyviais dalyviais.
Valdemaro Klumbio kolekcija (2001 – 2013). V. Klumbio interviu kolekcija pradėta formuoti 2001 m. rašant darbą apie savilaidos leidinį „Perspektyvos“, imti interviu iš jo leidėjų bei skaitytojų siekiant atkurti leidinio istoriją, jo sklaidą visuomenėje bei įtaką skaitytojams. Vėliau pradėjus tirti kultūrinę rezistenciją sovietinėje Lietuvoje ir tuometinius inteligentijos elgesio modelius interviu imti iš sovietmečio Lietuvos kultūrinio elito narių siekiant gauti duomenų apie formalias ir neformalias jų praktikas, santykius su režimo institucijomis, tarpusavio komunikaciją, draugystės bei pasitikėjimo sampratas bei išraiškas.
Aurimo Šukio kolekcija (2008 – 2010). A. Šukio interviu kolekcija susiformavo renkant medžiagą daktaro disertacijai „Intelektualų alternatyvi veikla sovietų Lietuvoje 1956–1988 m.“ Kalbėtasi daugiausia su intelektualais bei pogrindžio atstovais aiškinantis prisitaikymo bei pasipriešinimo ribas ir formas, sovietinės visuomenės funkcionavimą bei santykių su režimu ypatybes, tuometinio bendravimo tarp žmonių bruožus. Ypatingas dėmesys skirtas alternatyvaus, nesovietiško gyvenimo būdų bei praktikų raiškų aiškinimuisi. Interviu rinkti 2008-2010 m. Vilniuje ir Kaune.
Sauliaus Grybkausko kolekcija (2009 – 2014). Interviu atlikti S. Grybkausko 2009-2011 metais vykdytos podoktorantūros stažuotės „Antrasis“ sovietinėje respublikoje: LKP CK II sekretorius ir jo klientų tinklai Lietuvoje 1940-1990 m.“ (finansuotą LMT pagal SF-PD-2009-08-17-0042) ir 2012-2014 m. metais vykdyto projekto “Sovietinis generalgubernatorius. Kompartijų antrieji sekretoriai Sovietų Sąjungos respublikose” (LMT finansuotas MIP-002/2012). Pagrindinis projekto tikslas – atskleisti TSRS sovietinių respublikų kompartijų Centro komitetų Antrųjų sekretorių sistemos funkcionavimą, jos ryšį su TSRS nacionaline ir ekonomine politika bei reikšmę sovietinio režimo (Kremliaus) gebėjimui gauti patikimą informaciją apie politinę, ūkio ir tautinę situaciją, retransliuoti Maskvos sprendimus į respublikas
Ieškodami Jus dominančių interviu, galite naudotis laisva paieška arba žiūrėti pagal interviu dalyvių veikimo sritį, laikotarpį, vietovę arba reikšminius interviu žodžius (skirtingos paieškos funkcijos pasiekiamos dešiniajame ekrano kampe).
Įrašuose pateikiami trumpi interviu aprašymai, informacija apie interviu vietą ir kolekciją bei interviu prieinamumą. Įrašo pavadinime pateikiamas interviu dalyvio vardas ir pavardė ir interviu numeris.
Duomenų bazėje aprašyti interviu garso arba vaizdo įrašai ir/arba jų transkripcijos saugomi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (Vokiečių g. 10, Vilnius). Norinčius jais pasinaudoti savo tyrimams, prašome kreiptis į Ainę Ramonaitę (el. paštas aine.ramonaite@tspmi.vu.lt).
***********************************************************
K7 Rytis Girskas
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... s-girskas/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie dalyvavimą „Giliuko“ žygeivių klube, vėliau klube „Atgaja“. Apibūdina aktyviausius „Atgajos“ narius. Nurodo „Atgajos“ ir Sąjūdžio renginius, kuriuose dalyvavo, pasakoja apie bičiulius ir bendraminčius, su kuriais juose lankėsi. Išvardina klausytas grupes ir radijo stotis.
Interviu minimi asmenys: Almonaitis, Gricius
Tyrimas: Sąjūdžio fenomenas. Interviu vieta: Kaunas.
Interviu data: 2011 m. kovas 31 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra
etnokultūrinis sąjūdis, Kaunas, roko kultūra, Sąjūdis „Atgaja“, mitingai, pankai, žygeiviai
AŠ11 Julius Šalkauskas
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... alkauskas/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie Joną Noreiką ir šeimai pažįstamus partizanus. Prisimena stojimą į aspirantūrą Leningrado universitete. 1961 m. įsisteigė Kraštotyros draugija, rengusi kompleksines kraštotyros ekspedicijas 1964-1973 m. Pasakoja, kaip kraštotyros ekspedicijų metu rinko liaudies dainas. Pasakoja apie Vilniaus miesto „Ramuvos“ steigimąsi, Vaižganto [gali būti, kad Vydūno – red. past.] jubiliejaus minėjimą 1969, ekspedicijas į Gervėčius. Į „Ramuvos“ diskusijas kviesdavosi Zaborskaitę, Lukšienę. Pasakoja apie žygeivių judėjimą, ryšius su Liaudies dainos klubu („Raskila“). Dalyvavo Indijos bičiulių draugijoje
Interviu minimi asmenys: Jonas Noreika, Norbertas Vėlius, Jonas Trinkūnas, Jonas Kubilius, Meilė Lukšienė, Vanda Zaborskaitė
Tyrimas: Aurimo Šukio kolekcija. Interviu vieta: . Interviu data: 2009 m. sausis 10 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra
1966–1972 m., 1973–1979 m., 1980–1986 m., etnokultūrinis sąjūdis, Vilnius Indijos bičiulių draugija, kraštotyros ekspedicijos, Liaudies dainos klubas („Raskila“), Rasos ir kitos kalendorinės šventės, Vilniaus miesto „Ramuva“, žygeiviai
NSV15 Vaclovas Bagdonavičius
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... onavicius/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie vad. Indijos bičiulių draugijos veiklą, ypač Vydūno jubiliejaus minėjimą, Rasų švenčių organizavimą. Įvardina informacijos perdavimo būdus. Lygina Rasos šventes ir Jonines, oficialiuosius liaudies muzikos ansamblius ir etnografinius ansamblius, Kauno ir Vilniaus etnografinius judėjimus. Prisimena skaitytus savilaidos ir išeivijos leidinius. Kalba apie KGB spaudimą. Apibūdina skirtingus pasitikėjimo ir atvirumo lygmenis.
Interviu minimi asmenys: Antanas Gudelis, Jonas Trinkūnas, Alfonsas Andriuškevičius
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2014 m. birželis 20 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra
1966–1972 m., 1973–1979 m., etnokultūrinis sąjūdis, mokslininkai ir menininkai, Vilnius Indijos bičiulių draugija, LKBK, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, Vilniaus miesto „Ramuva“, Vydūno jubiliejaus minėjimas 1968
NSV16 Nijolė Balčiūnienė
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... lciuniene/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie dalyvavimą Vilniaus turistų klubo ir žygeivių, ypač Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto klubo „Gabija“ veikloje. Mini keliones po gamtos ir kultūrinio paveldo objektus Lietuvoje, Kaliningrado sr. (Rusija), etnografinius lietuvių kaimus Baltarusijos ir Rusijos teritorijoje, žygeivių sąskrydžius. Prisimena įsitraukimą į etnokultūrinį judėjimą, dalyvavimą Ramuvos ir Liaudies dainų klubo („Raskila“) veikloje. Apibūdina etnografinių švenčių rengimą ir prisimena jų eiga. Apibūdina „Gabijos“ sudėtį ir žygių pobūdį. Išsamiai pasakoja apie pilkapio supylimą D. Dariaus gimtinėje. Įvardina KGB bandymus daryti spaudimą, rinkti informaciją ir provokuoti. Išsamiai pasakoja apie 1968–1972 m. Rasų šventes, lygina jas su Joninėmis.
Interviu minimi asmenys: Tadas Šidiškis, Rimantas Matulis, Vidmantas Kučas, Jonas Trinkūnas, Valentinas Baltrūnas, Eugenija Šimkūnaitė, Mira Bordonaitė
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2014 m. gegužė 30 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
1966–1972 m., 1973–1979 m., 1980–1986 m., etnokultūrinis sąjūdis, Vilnius “Gabija”, kraštotyros ekspedicijos, Liaudies dainų klubas „Raskila“, Pilkapio supylimas S. Dariaus tėviškėje 1969, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, turistų sąskrydžiai, Vilniaus universiteto turistų klubas (UTK), VU kraštotyrininkų ramuva, žygeiviai
NSV17 Bronius Mažylis
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... s-mazylis/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie įsitraukimą į žygeivystės judėjimą. Pokalbio metu išryškėja Panevėžio žygeivių klubo „Ąžuolėlis“ savitumas: greta žygių po visą Lietuvą – domėjimasis regiono gamtos ir kultūros paminklais, tautodailės ir tautosakos paveldu, pastangos paminklais įamžinti mažiau žinomas paveldo vietas. Išsamiai apibūdinami žygių ciklai „Daukanto kelias“, „Dainų versmė“, Rasos švenčių rengimas ir eiga. Prisimena P. Vaičaičio 100 m. jubiliejaus minėjimą. Mini vad. Žuvies dieną, kai vykdavo pasitarimai ir ankstesnių žygių aptarimai. Įvardina skaitytą ar per radiją klausytą savilaidą. Kalba apie KGB pastangas daryti spaudimą.
Interviu minimi asmenys: Juozas Dapkevičius, Tadas Šidiškis, Tėvas Stanislovas Dobrovolskis, Petras Dūda, Birutė Burauskaitė
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2014 m. balandis 30 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra
1966–1972 m., 1973–1979 m., 1980–1986 m., 1987–1988 gegužės mėn., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis „Aušra“, „Ąžuolas“, „Pastogė“, folkloras, kraštotyra, Liaudies dainos klubas („Raskila“), LKBK, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, turistų sąskrydžiai, žygeiviai permalink
NSV18 Julius Beinortas
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... beinortas/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie įsitraukimą į žygeivystės judėjimą. Pokalbio metu išryškėja Panevėžio žygeivių klubo „Ąžuolėlis“ savitumas: greta žygių po visą Lietuvą – domėjimasis regiono gamtos ir kultūros paminklais, tautodailės ir tautosakos paveldu, pastangos paminklais įamžinti mažiau žinomas paveldo vietas. Išsamiai apibūdinami žygių ciklai „Daukanto kelias“, „Dainų versmė“, Rasos švenčių rengimas ir eiga. Prisimena P. Vaičaičio 100 m. jubiliejaus minėjimą. Mini vad. Žuvies dieną, kai vykdavo pasitarimai ir ankstesnių žygių aptarimai. Įvardina skaitytą ar per radiją klausytą savilaidą. Kalba apie KGB pastangas daryti spaudimą.
Interviu minimi asmenys: Juozas Dapkevičius, Tadas Šidiškis, Tėvas Stanislovas Dobrovolskis, Petras Dūda, Birutė Burauskaitė
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2014 m. balandis 30 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra
1966–1972 m., 1973–1979 m., 1980–1986 m., 1987–1988 gegužės mėn., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis „Aušra“, „Ąžuolas“, „Pastogė“, folkloras, kraštotyra, Liaudies dainos klubas („Raskila“), LKBK, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, turistų sąskrydžiai, žygeiviai
NSV19 Alfreda Petrulienė
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... etruliene/
2019-01-05 Zilvinas
Prisimena informacijos apie Kėdainių ir Panevėžio krašto tautinį paveldą rinkimą, jo apsaugos ir restauravimo, atmintinų vietų įamžinimo darbus. Išsamiai pasakoja apie bendravimą su Tėvu S. Dobrovolskiu. Apibūdina įsiliejimą į Panevėžio žygeivių klubą „Ąžuolėlis“ 1975 m. Prisimena vad. „žuvies dienas“ – pasitarimus ir žygių aptarimus. Mini, jos daugino „Kroniką“. Pasakoja apie „Daukanto kelio“ ir „Dainų versmių“ žygių ciklus, apibūdina žygeivių naudotus informacijos perdavimo būdus. Kalba apie dalyvavimą Rasose, Vėlinėse ir kt. kalendorinėse etnografinėse šventėse, lygina Rasos šventes ir Jonines. Pasakoja apie KGB pastangą daryti spaudimą žygeiviams.
Interviu minimi asmenys: Tėvas Stanislovas Dobrovolskis, Julius Beinortas, Donatas Samėnas, Romualdas Račkauskas, Bronius Mažylis, Aldona ir Juozas Braidokai, Petras Dūda, Regina Gadliauskaitė, Dalia Petruškaitytė
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2014 m. balandis 30 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
etnokultūrinis sąjūdis, pogrindis ir savilaida folkloras, KGB, kraštotyra, LKBK, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, turistų sąskrydžiai, žygeiviai
NSV20 Juozas Dapkevičius
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... pkevicius/
2019-01-05 Zilvinas
Apibūdina žygeivių judėjimo susiformavimo ir klubo „Ąžuolas“ atsiradimo istoriją. Išsamiai pasakoja apie pilkapio supylimo S. Dariaus tėviškėje istoriją ir po jo sekusį KGB spaudimą. Prisimena Punios sutarties parengimo aplinkybes ir vaidmenį. Pasakoja apie įvairių žygeivių klubų ryšius ir turistinius sąskrydžius, aptaria žygeivystės judėjimo ir kraštotyros sąsajas. Išsamiai pasakoja apie dalyvavimą etnografinėse šventėse, ypač vėlinių ir Rasų, didžiųjų sambūrių koordinavimo darbą. Lygina Rasų ir Joninių šventes. Išvardina skaitytą pogrindžio spaudą. Kalba apie „Ąžuolo“ ir didžiųjų sambūrių simbolikos kūrimą. Prisimena ekspedicijas į lietuvių etnografinius kaimus Rusijoje.
Interviu minimi asmenys: Tadas Šidiškis, Rimantas Matulis, Vincas Kavaliauskas, Julius Beinortas, Gražina Didelytė
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2014 m. birželis 13 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra
1966–1972 m., 1973–1979 m., 1980–1986 m., 1987–1988 gegužės mėn., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis, Kaunas „Pastogė“, kraštotyra, LKBK, Pilkapio supylimas S. Dariaus tėviškėje 1969, Punios sutartis 1966, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, savilaida, turistų sąskrydžiai, žygeiviai
NSV22 Birutė Burauskaitė
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... rauskaite/
2019-01-05 Zilvinas
Mini neformalias saviugdos grupes, kuriose teko dalyvauti ir trumpai apibūdina jų veiklą: Kauno politechnikos instituto filosofijos studijų būrelį, lingvistų būrelį Vilniuje. Pasakoja apie įsitraukimą į etnokultūrinį judėjimą, dalyvavimą „Ramuvos“, vėliau Liaudies dainų klubo („Raskila“) veikloje, etnografinėse ekspedicijose ir žygeivių veikloje. Išsamiai apibūdina Rasas ir kitas etnografines šventes, lygina Rasas su Joninėmis. Pasakoja apie bendravimą su rusų disidentais ir keliones į Maskvą, ryšius su įvairių savilaidos leidinių rengėjais. Apibūdina informacijos perdavimo būdus. Lygina Vilniaus ir Kauno etnokultūrinius judėjimus.
Interviu minimi asmenys: Algirdas Patackas, Julius Beinortas, Arvydas Šliogeris, Nijolė Paulaitytė, Jonas Trinkūnas, Zita Vanagaitė, Stasys Venckevičius, Ričardas Daunoras, Rimantas Matulis, Sergejus Kovaliovas, Antanas Terleckas, Jūratė Eitminavičiūtė
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2014 m. rugsėjis 26 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
1966–1972 m., 1973–1979 m., 1980–1986 m., 1987–1988 gegužės mėn., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis, pogrindis ir savilaida, Vilnius kraštotyros ekspedicijos, Liaudies dainos klubas („Raskila“), Rasos ir kitos kalendorinės šventės, ryšiai su kitomis šalimis, savilaida, Vilniaus miesto „Ramuva“, žygeiviai
NSV23 Antanas Gudelis
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... s-gudelis/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie Indijos bičiulių draugijos įkūrimą ir veiklą, „Ramuvos“ įkūrimą. Išsamiai prisimena Vydūno 100 m., A. Poškos 80 m. gimimo jubiliejų minėjimus. Išsamiai pasakoja apie Rasos švenčių sumanymą, rengimą ir eigą, lygina su Joninėm. Pasakoja apie KGB spaudimą. Lygina etnokultūrinį judėjimą su oficialiąja liaudies kultūra.
Interviu minimi asmenys: Jonas Trinkūnas, Vacys Bagdonavičius, Ričardas Mironas, Veronika Janulevičiūtė-Povilionienė, Eugenija Šimkūnaitė, Jadvyga Čiurlionytė, Vydūnas, Antanas Poška
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2014 m. rugsėjis 23 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
1966–1972 m., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis, Vilnius „Ratilio“, folkloras, kraštotyra, lituanistai, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, Teatras, VU kraštotyrininkų ramuva, Vydūno jubiliejaus minėjimas 1968
NSV39_1 Algirdas Patackas
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... -patackas/
2019-01-05
Pasakoja apie pogrindinės spaudos kontekstą, „Pastogės“ idėjos gimimą, šio leidinio tikslą, taip pat techninius leidybos aspektus. Įvardija priežastis dėl trumpo „Pastogės“ gyvavimo. Prisimena aspirantų bendrabučio literatūrinį būrelį. Pasakoja apie „Ethos“ leidinio išleidimą, bendradarbiavimą kitoje pogrindinėje savilaidoje („Aušra“, LKB Kronika, „Lietuvos ateitis“). Mini rezistencijos archyvą, saugoma Kauno karininkų ramovėje. Prisimena KGB persekiojimus, sekimą, suėmimą ir teismą bei persekiojimus 1986 m grįžus iš kalėjimo. Prisimena liaudies dainų klubo veiklą Vilniuje, eucharistijos bičiulių veiklą Kaune. Lygina „Pastogės“ leidimo taktiką su kitais leidiniais. Prisimena veiklą Brazauskų rate Šančiuose, taip pat veiklą Povilo Butkevičiaus aplinkoje. Lygina šių dviejų katalikiško pogrindžio lyderių veikimo taktikas. Prisimena savo tėvo, Antano Patacko, asmenybę ir veiklą.
Interviu minimi asmenys: Aldona Katkauskaitė, Gražina Didelytė, Saulius Kelpša, Mindaugas Tomonis, Gytis Ramoška, Robertas Grigas, Vytautas Andziulis, Juozas Gražys, Juozas Brazauskas, Povilas Butkevičius, Antanas Patackas, Juozas Prapiestis, Gema Vosyliūtė, Arvydas Šliogeris
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Kaunas. Interviu data: 2013 m. birželis 30 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
1966–1972 m., 1973–1979 m., 1980–1986 m., 1987–1988 gegužės mėn., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis, Kaunas, pogrindis ir savilaida, Vilnius etnokultūrinis sąjūdis, Eucharistijos bičiuliai, katalikiškas pogrindis, tautinis pogrindis, žygeiviai permalink
NSV39_2 Algirdas Patackas
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... -patackas/
2019-01-05
Pasakoja apie šeimą, mokyklos ir studijų metų atmosferą, suformavusią A. Patacko pasaulėžiūrą. Mini, jog iš pradžių dalyvavo A. ir J. Brazauskų savišvietos grupėje, vėliau – P. Butkevičiaus. Pasakoja apie lituanistinio būrelio, leidusio „Pastogę“, formavimąsi. Prisimena dalyvavimą žygių cikle „Daukanto takas“, žygeivių keliones į Kaliningrado sritį, lietuviškus Baltarusijos kaimus, dalyvavimą Vydūno minėjime 1968 m.
Interviu minimi asmenys: Anelė Brazauskienė, Juozas Brazauskas, Tadas Šidiškis, Rimantas Matulis, Algirdas Saudargas, Gediminas Ilgūnas
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2014 m. lapkritis 7 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra
1966–1972 m., 1973–1979 m., 1980–1986 m., 1987–1988 gegužės mėn., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis, Kaunas, pogrindis ir savilaida, Vilnius „Pastogė“, J. Brazausko mokykla, Liaudies dainos klubas („Raskila“), Rasos ir kitos kalendorinės šventės, savilaida, turistų sąskrydžiai, žygeiviai
NSV73 Saulius Dambrauskas
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... mbrauskas/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie dalyvavimą FTEPI ansamblio rengtose etnografinėse šventėse ir paskaitose, Žemės ūkio akademijos etnografiniame ansamblyje. Išsamiai pasakoja apie ansamblių edukacinę veiklą, Rasų ir kitų kalendorinių švenčių rengimą. S. Dambrauskas apibūdina etnografinius ansamblius, kuriems vadovavo arba kuriuos įkūrė: „Dailės“ kombinate, Zapyškio kultūros namuose. Apibūdina tėvo Liudo Dambrausko disidentinę veiklą, veiklą, pasakoja apie trispalvės iškėlimą mokyklose ir savilaidos slėpimą namuose. Prisimena KGB darytą spaudimą, pašalinimą iš studijų ir pastangas sugrįžti į studijas. Prisimena studijas A. Strazdelio universitete, nurodo stojimo į komjaunimą aplinkybes. Lygina Vilniaus ir Kauno etnokultūrinius judėjimus. Įvardina ryšius su latvių etnokultūrinio judėjimo dalyviais.
Albinas Vaškevičius, Jūratė Eitminavičiūtė, Vytenis Andriukaitis, Ramunė Butkevičiūtė-Jurkuvienė, Marija Vosylienė, Elytė Kilikevičiūtė, Liudas Dambrauskas, Dainis Stalts, Helmi Stalts, Povilas Butkevičius, Jūratė Pikelytė
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Kaunas. Interviu data: 2014 m. lapkritis 29 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
1973–1979 m., 1980–1986 m., 1987–1988 gegužės mėn., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis, Kaunas, pogrindis ir savilaida „Perspektyvos“, A. Strazdelio universitetas, folkloras, KGB, liberalusis/kairysis pogrindis, Mitingas prie Mickevičiaus paminklo 1987, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, ryšiai su kitomis šalimis, savilaida
NSV74 Vincas Kavaliauskas
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... aliauskas/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie turistų klubų įkūrimą, darbą turistinę veiklą organizavusiose ir koordinavusiose institucijose. Išsamiai prisimena visuomeninės Kleboniškio girininkijos įkūrimą ir turizmui pritaikytų erdvių įrengimą jose. Apibūdina Punios sutarties parengimo aplinkybes. Išsamiai pasakoja apie turistinių žygių, pažintinių ekskursijų, autožygių, turistinių sąskrydžių rengimą. Pateikia keletą detalių kamufliažinių technikų naudojimo, derinant žygeivių renginių detales su sovietine valdžia. Detaliai pasakoja apie piliakalnio supylimą S. Dariaus gimtinėje. Apibūdina KGB pastangas daryti spaudimą. Mini dalyvavimus archeologiniuose kasinėjimuose, informacijos apie ekologinę žalą linijos, “žaliojo telefono” sukūrimą Kauno turistų klube.
Juozas Dapkevičius, Jūratė Eitminavičiūtė, Algimantas Jucevičius
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Kaunas. Interviu data: 2014 m. lapkritis 27 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
1966–1972 m., 1973–1979 m., 1980–1986 m., 1987–1988 gegužės mėn., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis, Kaunas, paminklosauga „Sakalas“, kraštotyra, paminklosauga, Pilkapio supylimas S. Dariaus tėviškėje 1969, Punios sutartis 1966, turistų sąskrydžiai, žalieji, žygeiviai
NSV75 Marija Razmukaitė
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... azmukaite/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie liaudies dainininkių terceto sudarymą iš Vilniaus universiteto akademinio choro dalyvių per Vydūno 100 m. jubiliejaus minėjimą 1968 m. Apibūdina dalyvavimą Vilniaus miesto „Ramuvos“ veikloje ir prisimena kompleksines etnografines ekspedicijas Lietuvoje bei Baltarusijos lietuvių kaimuose. Mini dalyvavusi archeologiniuose kasinėjimuose. Prisimena dalyvavimą etnografinėse šventėse, ypač Rasose, įvardija kai kuriuos kitus dalyvius. Pasakoja apie Kalėdų švenčių rengimą Lietuvos mokyklose. Lygina oficialius ir etnografinio sąjūdžio ansamblius. Prisimena spaudimą stoti į komjaunimo organizaciją.
Pranas Sližys, Aldona Ragevičienė, Audronė Žiurlytė-Kaukienė, Veronika Janulevičiūtė-Povilionienė, Birutė Burauskaitė, Dalia Krikščionaitytė-Šurnienė
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2014 m. gruodis 16 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
1966–1972 m., etnokultūrinis sąjūdis, Vilnius folkloras, kraštotyra, lituanistai, Rasos ir kitos etnografinės šventės, Vilniaus miesto „Ramuva“
V77_1 Vytautas Musteikis
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... musteikis/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja, kad didelę įtaką vaikystėje turėjo brolis, per jį susipažino su dailininkais. Mokykloje buvo įkūrę kraštotyros muziejų, nuo 14 metų dalyvavo archeologinėse ekspedicijose. Būdamas moksleivis susipažino su Rimantu Matuliu ir „Liaudies dainos“ klubu. Pasakoja apie Rasos švenčių organizavimą. Dirbdamas Paminklų konservavimo institute bendravo su Tadu Šidiškiu. Pasakoja apie dalyvavimą Istorijos fakulteto ansamblyje, jam priklausė žmonės ir iš kitų fakultetų, taip pat dalyvavo UTK „Aitvarų“ sekcijoje. Pasakoja apie susidūrimą su Saugumu. Dalyvavo paminklosaugos veikloje ir „Talkos“ klube.
Interviu minimi asmenys: Tadas Šidiškis, Gintaras Songaila
Tyrimas: Sąjūdžio fenomenas.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2010 m. lapkritis 25 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra
1973–1979 m., 1980–1986 m., 1987–1988 gegužės mėn., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis, Vilnius „Aitvarai“, „Talka“, Liaudies dainos klubas („Raskila“), Rasos ir kitos kalendorinės šventės, Vilniaus universiteto turistų klubas (UTK), VU Istorijos fakulteto folkloro ansamblis
V77_2 Vytautas Musteikis
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... musteikis/
2019-01-05 Zilvinas
VU kraštotyrininkų ramuvos veikla neatrodė pakankama, todėl steigė naują VU Istorijos fakulteto folkloro ansamblį. Intensyviai bendravo su latviais, didelė buvo „Skandinieki“ ansamblio įtaka. Pasakoja apie „Rumšiškių seminaro“ pradžią. Vasarą rengdavo etnokultūrinio judėjimo nariams kursus apie etnografines tradicijas. Pasakoja apie „Balticos“ festivalį ir kurtą folkloro asociacija „Baltica“. Pasakoja apie paveldosauginę veiklą ir „Talkos“ klubo veiklą, organizuotas talkas. Dalyvavo Arsenalo pirmuosiuose kasinėjimuose. Pasakoja apie santykius bei bendrą veiklą su „Žemynos“ ir „Atgajos“ klubais.
Interviu minimi asmenys: Talmantas, Romualdas Ozolas
Tyrimas: Sąjūdžio fenomenas.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2012 m. gruodis 7 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra
1973–1979 m., 1980–1986 m., 1987–1988 gegužės mėn., 1988 birželio mėn. – 1989 m., etnokultūrinis sąjūdis, Vilnius „Atgaja“, „Rumšiškių seminaras“, „Talka“, „Žemyna“, ryšiai su užsieniu, VU Istorijos fakulteto folkloro ansamblis
NSV78 Albinas Vaškevičius
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... skevicius/
2019-01-05 Zilvinas
Prisimena įsitraukimą į etnografinį sąjūdį Kauno politechnikos institute, kraštotyros būrelyje (dalyvavo 1973–1976 m.), apibūdino jo veiklą. Išsamiai pasakoja apie ekskursiją po Dzūkiją 1973 m., vėliau pirmą dalyvavimą Rasos šventėje tais pačiais metais. Charakterizuoja etnokultūrinio judėjimo dalyvių bendravimo ypatumus: betarpiškumą, privatumo išsaugojimą, slaptos informacijos vengimą. Lygina etnokultūrinio sąjūdžio ir liaudies dainų bei šokių ansamblių folkloro sampratas. Įvardina kraštotyros ekspedicijų ir folkloro ansamblių sąsajas, pabrėžia jų ryšius su žygeivių judėjimu. Prisimena KGB spaudimo apraiškas. Pasakoja apie Rumšiškių muziejaus muzikinio folklorinio būrelio įkūrimą, jo rengtas etnografines šventes. Kalba apie jo branduolio persikėlimą į FTEPI, sustabdžius veiklą Rumšiškėse. Prisimena veiklos M. Karklelio teatro trupėje laikotarpį.
Gintautas Masaitis, Nijolė Pliuraitė, Povilas Butkevičius, Ramunė Butkevičiūtė, Vytenis Andriukaitis, Petras Vėlyvis, Jūratė Eitminavičiūtė, Gražina Didelytė, Ida Stankevičiūtė, Jūratė Pikelytė, Mamertas Karkelis
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė.
Interviu vieta: Kaunas. Interviu data: 2014 m. sausis 22 d. Audio: nėra Transkripcija: nėra Sutikimas: nėra
1973–1979 m., 1980–1986 m., etnokultūrinis sąjūdis, Kaunas folkloras, FTEPI (Kraštotyros klubas „Tėviškė“), kraštotyra, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, Rumšiškių muziejaus muzikinis folklorinis būrelis, Teatras, žygeiviai
NSV82 Rimantas Matulis
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... s-matulis/
2019-01-05
Pasakoja, kaip mokykloje pradėjo organizuoti žygius, o įstojęs į Vilniaus universitetą įkūrę atskirą turistų klubą. Žygius organizuodavo į Karaliaučių, Baltarusiją, Latviją, Estiją. Įsteigė Pabaltijo turistų sąjungą, kuri veikė slaptai. Per Algirdą Patacką užmezgė ryšius su pogrindžio savilaida, per Račiūną susidūrė su LKBK, ją kopijuodavo ir perduodavo leidinį į užsienį. Organizuodavo ir vesdavo Rasų šventes. Pasakoja apie organizuotus žygeivių žygius. Bando paaiškinti, kaip formuodavosi pasitikėjimas žmonėmis.
Juozas Prapiestis, Jonas Trinkūnas, Pranas Račiūnas, Antanas Terleckas
Tyrimas: Nematoma sovietmečio visuomenė. Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2013 m. gruodis 13 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
1966–1972 m., 1973–1979 m., etnokultūrinis sąjūdis, pogrindis ir savilaida, Vilnius, folkloras, katalikiškas pogrindis, Liaudies dainos klubas („Raskila“), LKBK, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, ryšiai su kitomis šalimis, savilaida, turistų sąskrydžiai, žygeiviai
V83_1 Romualdas Ozolas
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... as-ozolas/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie jaunystę, bendravimą su Bronislovu Genzeliu, „Filosofijos istorijos chrestomatijų“ leidybą. Organizavo Tomo Mano seminarą Nidoje. Pasakoja apie Čepaičio buto ratelį, „Žinijos“ draugijos diskusijas, Rumšiškių seminarą. Pasakoja apie Tilto g. 6 namo paminklosauginę akciją. Pasakoja apie Sąjūdžio steigimo išvakares ant Tauro kalno, Sąjūdžio steigiamąjį susirinkimą. Pasakoja kaip buvo kuriamas „Kultūros barų“ žurnalas bei leidžiamas laikraštis „Atgimimas“. Dalyvavo Norberto Vėliaus kraštotyros ekspedicijose, Ramuvos veikloje.
Interviu minimi asmenys: Alvydas Medalinskas, Eigirdas Gudžinskas, Artūras Skučas, Gintaras Songaila, Bronislovas Genzelis, Jonas Trinkūnas
Tyrimas: Sąjūdžio fenomenas.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2010 m. kovas 29 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
mokslininkai ir menininkai, Sąjūdis, Vilnius Diskusija Verkių rūmuose 1988 06 02, filosofų klubas („Kultūra ir istorija“), kraštotyros ekspedicijos, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, Sąjūdžio IG įkūrimas 1988 06 03
V83_2 Romualdas Ozolas
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... as-ozolas/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie asmeninio požiūrio dėl valstybingumo atkūrimo kelių ir ekologijos idėjų svarbos susiformavimą. Prisimena dalyvavimą kraštotyros ekspedicijose. Argumentuoja filosofų politinio aktyvumo Atgimimo metais priežastis. Pasakoja apie „Problemų“ redkolegijos reorganizavimą. Apibūdina savo skaitytas paskaitas Inžinierių namuose ir jų surengimo aplinkybes. Kalba apie dalyvavimą „Žemynos“ klubo veikloje, 1987 m. vykusius filosofijos seminarus Nidoje ir paskaitas „Žinijos“ draugijoje. Prisimena šio ciklo nutrūkimo aplinkybes. Svarsto apie lietuvio ryšio su žeme pobūdį, šio ryšio įtaką tautiniam sąmonėjimui Sąjūdžio kūrimosi išvakarėse.
Interviu minimi asmenys: Bronislovas Genzelis, Eugenijus Meškauskas, Plečkaitis, Rolandas Pavilionis
Tyrimas: Sąjūdžio fenomenas.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2011 m. gegužė 26 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
mokslininkai ir menininkai, Sąjūdis, Vilnius „Žemyna“, filosofai, žalieji
V93 Saulius Pikšrys
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... s-piksrys/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie dalyvavimą žygeivių judėjime, apie „Ąžuolo“ turistų klubo sekciją, bendravimą su „Pilėnų“ klubu ir „Atgajos“ kūrimą. Pasakoja apie archeologinius kasinėjimus, talkas Kauno senamiestyje. Pasakoja apie „Atgajos“ ryšius su „Talkos“ klubu, „Žemyna“. Pasakoja apie organizuotas aplinkosaugines akcijas, žygius. Pasakoja apie Lietuvos žaliųjų judėjimo steigimąsi.
Interviu minimi asmenys: Saulius Gricius, Deividas Urbonas, Juozas Dapkevičius, Linas Kulakauskas, Ida Stankevičiūtė, Artūras Šuliokas, Algis Lipskas, Vytautas Petkevičius
Tyrimas: Sąjūdžio fenomenas.
Interviu vieta: Kaunas. Interviu data: 2010 m. liepa 1 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra
etnokultūrinis sąjūdis, Kaunas, žalieji „Atgaja“, „Ąžuolas“, „Pilėnai“, „Talka“, „Žemyna“, Ekologinis protesto žygis 1988, Kauno roko klubas, Lietuvos žaliųjų judėjimas, žalieji, žygeiviai
V95 Veronika Povilionienė
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... ilioniene/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie dalyvavimą kraštotyros ekspedicijose, dainavimą chore. Pasakoja apie dalyvavimą Rasų šventėse. Dalyvavo susikuriant folkloro ansambliui „Ratilio“. Pasakoja apie savo ratelį žmonių, Vydūno minėjimus, žygius. Pasakoja, kaip žiūrėdavo Lenkijos televiziją Kaune, lenkišką, čekišką, vokišką spaudą. Organizuodavo bendrus žygius su latviais ir estais. Pasakoja apie Povilo Mataičio Folkloro teatrą, su juo važinėdavo po Tarybų Sąjungą. Pasakoja apie bendrus koncertus su „Antim“, Petru Vyšniausku. Pasakoja apie Sąjūdžio renginiuose dainuotas dainas.
Interviu minimi asmenys:
Tyrimas: Sąjūdžio fenomenas. Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2010 m. liepa 19 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra
etnokultūrinis sąjūdis, Kaunas, Vilnius „Antis“, „Ratilio“, folkloras, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, ryšiai su kitomis šalimis, žygeiviai
V96 Vidmantas Povilionis
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... ovilionis/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie Kauno Sąjūdžio grupę, grupės darbo organizavimą ir jos narius, Algirdo Kaušpėdo vaidmenį. Pasakoja apie vaikystę Kaune, giminės tradicijas ir ryšį su prieškario laikotarpiu. Pasakoja, kaip įkūrė pogrindinę organizaciją, leido pogrindinę spaudą. Dėl tokios veiklos buvo sulaikytas ir kalėjo Mordovijos lageryje. Bendravo su folkloro judėjimo žmonėmis Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, dalyvavo žygeivių judėjime, Knygų bičiulių draugijoje, Lietuvos kultūros fondo veikloje. Pasakoja, apie ratelį, kuris rinkdavosi Rumšiškėse Liaudies buities muziejuje. Bendravo su Povilo Butkevičiaus rateliu. Namie turėjo arbatos klubą, kur rinkdavosi daug skirtingų žmonių, sąjūdiečiai.
Interviu minimi asmenys: Povilas Butkevičius, Algirdas Patackas, Tadas Šidiškis, Aringas Gorodeckis, Algirdas Kaušpėdas, Jūratė Eitminavičiūtė, Zita Vanagaitė
Tyrimas: Sąjūdžio fenomenas.
Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2010 m. balandis 26 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
etnokultūrinis sąjūdis, Kaunas, pogrindis ir savilaida, Sąjūdis „Antis“, „Ąžuolas“, „Rumšiškių seminaras“, Kauno Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, KGB, ryšiai su kitomis šalimis, žygeiviai
V108 Gintaras Songaila
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... -songaila/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie „Talkos“ klubo įkūrimą, siekiant išsaugoti Kernavę ir Vilniaus senamiestį. Pasakoja apie „Talkos“ veiklą, organizuotus renginius ir talkas. Dalyvavo žygeivių, „Ramuvos“ veikloje. Pasakoja apie susitikimą su Estijos liaudies fronto atstovu Ivaru Raigu Mokslų akademijoje. Pasakoja apie Sąjūdžio steigiamąjį susirinkimą ir Iniciatyvinės grupės įsteigimą. Pasakoja apie bendravimą su Jaunųjų paminklosaugininkų klubu, „Žemynos“ klubu, „Atgajos“ klubu.
Interviu minimi asmenys: Ivaras Raigas, Vytautas Musteikis, Jonas Vaiškūnas, Gediminas Jucys
Tyrimas: Sąjūdžio fenomenas. Interviu vieta: Vilnius. Interviu data: 2010 m. spalis 28 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: nėra
etnokultūrinis sąjūdis, paminklosauga, Sąjūdis, Vilnius „Atgaja“, „Talka“, „Žemyna“, Jaunųjų paminklosaugininkų klubas, Rasos ir kitos kalendorinės šventės, Sąjūdžio iniciatyvinės grupė, turistų sąskrydžiai, VU Istorijos fakulteto folkloro ansamblis, žygeiviai
V115 Tadas Šidiškis
http://www.visuomenesovietmeciu.tspmi.v ... -sidiskis/
2019-01-05 Zilvinas
Pasakoja apie žygeivių judėjimo atsiradimą, Punios šilo susitarimą. Organizavo pirmąjį žygeivių sąskrydį, pasakoja apie žygeivių organizacijas Lietuvoje. Pasakoja apie žygius, istorinių objektų, paminklų lankymą, pilkapio pylimą Stepono Dariaus gimtinėje. Bendravo su Pabaltijo žygeiviais, rengė bendrus sąskrydžius. Pasakoja apie „Ramuvos“ klubo veiklą.
Interviu minimi asmenys:
Tyrimas: Sąjūdžio fenomenas. Interviu vieta: Vilnius.
Interviu data: 2010 m. liepa 18 d. Audio: yra Transkripcija: yra Sutikimas: yra
etnokultūrinis sąjūdis, Vilnius “Gabija”, Pilkapio supylimas S. Dariaus tėviškėje 1969, Punios sutartis 1966, ryšiai su kitomis šalimis, turistų sąskrydžiai, Vilniaus miesto „Ramuva“, Vilniaus universiteto turistų klubas (UTK), VU kraštotyrininkų ramuva, žygeiviai
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
