Gediminaičių stulpai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Gediminai% ... B3_stulpai
Gediminaičių stulpai – vienas svarbesnių Lietuvos valstybingumo simbolių, valdančiojo valdovo simbolis, naudotas Gediminaičių ir Jogailaičių valdovų.
Pirmas žinomas panaudojimas – 1397 metų Vytauto antspaude, vėliau Vytautui pavaldūs pulkai žygiavo su šiuo ženklu žymėtomis vėliavomis Žalgirio mūšyje.
Yra kelios Gediminaičių stulpų kilmės teorijos, viena teorija sieja ženklą su Gediminaičių kildinimu iš romėniškos columna giminės, kita versija – kad stulpai išsivystė iš slaviškų prekių plombų (panašūs ženklai rasti Drohičino plombose).
Žiūr. http://www.istorija.net/photos/show-alb ... hotoid=449)
Žiūrėti:
http://www.google.lt/search?hl=lt&clien ... =&aq=f&oq=
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... huania.png
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... dymina.png
Gediminaičių stulpai – vienas simbolių, kuris nuo XIV a. pabaigos iki šių dienų plačiai naudojamas viešajame gyvenime.
Nuo 1397 jie buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas. Manoma, kad panašų ženklą galėjo turėti Vytauto tėvas, Trakų kunigaikštis Kęstutis. Po Vytauto mirties stulpų simbolį perėmė jo brolis Žygimantas Kęstutaitis. Nėra abejonės, kad šis herbas iš pradžių reprezentavo kunigaikščio Kęstučio giminę.
XVI a. jį pradėjo naudoti ir Jogailos įpėdiniai. Tada šis ženklas tapo visos Gediminaičių dinastijos simboliu.
Heraldikoje aukso arba geltonos spalvos Gediminaičių stulpai vaizduojami raudoname lauke, o nuo XVI a. antrosios pusės raudoname lauke, bet jau sidabro arba baltos spalvos.
XVI a. pradžioje Lietuvos metraštininkai herbo figūrą pavadino Stulpais ir priskyrė legendiniam Gediminaičių dinastijos pradininkui Palemonui, neva atkeliavusiam į Lietuvą iš Italijos.
XIX a. istorikas, karo inžinierius Teodoras Narbutas šiam ženklui suteikė Gedimino stulpų pavadinimą, turėdamas galvoje, kad jį pradėjo naudoti didysis kunigaikštis Gediminas.
XX a. pradžioje šie stulpai dar buvo vadinami Stiebų vartais. Dabar šiam simboliui apibūdinti mokslininkai vartoja neutralų Gediminaičių stulpų pavadinimą.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Gediminaičių stulpai naudoti labai plačiai. Jie vaizduoti XIV a. ir vėlesnėse Lietuvos monetose, kunigaikščio Vytauto pulkų, dalyvavusių Žalgirio mūšyje, vėliavose, XV a. Lietuvos pranciškonų ir 1581–1795 valstybės didžiuosiuose antspauduose.
Источник - Литва. Первые монеты (конец XIV века)
http://coinsold.amazonit.ru/lietuva/eu_lietuva1.html
Герб "Колюмны" ("Gedimino stulpai") на литовских денариях
(эти монеты предположительно относятся к правлению Казимира Ягеллончика (1440-1492))
Kartu su Vytimi jie buvo išlieti ant XVI–XVII a. lietuviškų patrankų vamzdžių. Šiuo ženklu buvo puošiamos didžiojo kunigaikščio žirgynų žirgų kamanos ir Lietuvos didiesiems kunigaikščiams priklausiusių valdų riboženkliai.
I Lietuvos Respublikos laikais Gediminaičių stulpai, kaip skiriamieji ženklai, buvo naudojami Lietuvos kariuomenės karių uniformoms, karinei technikai ženklinti.
1944–1953 Gediminaičių stulpų simbolį uniformų ženklinimui ir ginklų puošybai naudojo Lietuvos partizanai.
Sovietinės okupacijos metais uždrausti šie istoriniai simboliai 1988 tapo sudėtine Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio emblemos dalimi. Jie buvo įkomponuoti į dail. Giedriaus Reimerio sukurtą Sąjūdžio simbolį.
Vėliau Gediminaičių stulpus ir Jogailaičių kryžių, kaip valstybės simbolius, ėmė naudoti įvairios valstybinės ir visuomeninės institucijos.
