Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Kiek iš tikro žydų žuvo WW2: "6 milijonai: prarasti ir vėl sugrąžinti"

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai » Propagandiniai istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kiek iš tikro žydų žuvo WW2: "6 milijonai: prarasti ir vėl sugrąžinti"

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kiek iš tikro žydų žuvo WW2: "6 milijonai: prarasti ir vėl sugrąžinti"

Parašytas: 15 Bal 2007 00:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

3 dalis iš Zundelio knygos "6 milijonai: prarasti ir vėl sugrąžinti"

3. GYVENTOJAI IR EMIGRACIJA

Statistiniai duomenys apie žydų gyventojus nežinomi pakankamai detaliai visose šalyse, o taip pat nežinoma, kiek žydų buvo deportuota 1939-45 m.

Tačiau pagal egzistuojančius statistinius duomenis, ypač pagal tuos, kurie liečia emigraciją, galima parodyti, kad žydų, žuvusių per karą, skaičius sudaro tiktai labai mažą dalį tų "šešių milijonų".

Pagal Chambers Encyclopaedia, žydų, gyvenusių ikikarinėje Europoje, skaičius sudarė šešis su puse milijono. Tai yra, jeigu tikėti legenda apie "masinį sunaikinimą", tai pokarinėje Europoje tada praktiškai neturėjo likti žydų. Bet Baseler Nachrichten, neutralus šveicarų laikraštis, naudodamasis žydų statistiniais duomenimis, nustatė, kad tarp 1933 ir 1945 m. pusantro milijono žydų emigravo į JAV, Angliją, Švediją, Ispaniją, Portugaliją Australiją, Palestiną ir netgi Kiniją bei Indiją. Tai patvirtina žydų žurnalistas Bruno Blau, kuris pateikia tą patį skaičių 1948 m. rugpjūčio 13 d. Niujorko žydų laikraštyje Aufbau. Iš šių emigrantų maždaug 400 tūkstančių persikėlė iš Vokietijos prieš 1939 m. rugsėjį, kuomet prasidėjo karas. Tai taip pat patvirtinta Pasaulinio Žydų Kongreso publikacijoje "Vienybė diasporoje" ( Unity in Dispersion, p. 377), kurioje sakoma: "Daugumai Vokietijos žydų pavyko išvykti iš Vokietijos iki karo pradžios". Prie Vokietijos žydų galima pridėti, kad 220 tūkstančių iš bendro 280 tūkstančių skaičiaus Austrijos žydų emigravo iki 1939 m. rugsėjo, o nuo 1939 m. kovo Žydų emigracijos institutas Prahoje padėjo 260 tūkstančių žydų emigruoti iš Čekoslovakijos. Po 1939 m. rugsėjo Vokietijoje, Austrijoje ir Čekoslovakijoje liko tiktai 360 tūkstančių žydų. Apie pusė milijono emigravo iš Lenkijos iki karo pradžios. Šie skaičiai reiškia, kad žydų emigrantų skaičius iš kitų Europos šalių (Prancūzija, Olandija, Italija, Rytų Europos šalys) buvo maždaug 120 tūkstančiai. Tokiu būdu masinis žydų išvykimas iki karo ir jo metu sumažina žydų skaičių Europoje iki maždaug penkių milijonų. Prie šių imigrantų mes taip pat turime pridėti tuos žydus, kurie pabėgo į Sovietų Sąjungą po to, kai Vokietija užpuolė Lenkiją, o taip pat tuos, kurie vėliau buvo evakuoti iš teritorijų, kurias pasiekdavo vokiečių kariuomenė. Dauguma iš evakuotųjų buvo Lenkijos žydai, bet be šitų, pagal Raitlingerį, maždaug 300 tūkstančių žydų iš kitų Europos šalių prasibrovė į sovietinę teritoriją tarp 1939 ir 1941 m. Tokiu būdu, bendras žydų, persikėlusių į Sovietų Sąjungą, skaičius buvo maždaug pusantro milijono.

F. Fosteris (Freiling Foster), kurio straipsnis apie žydus Sovietų Sąjungoje buvo išspausdintas žurnale Colliers 1945 m. birželio 9 d., rašo, kad 2,2 milijono persikėlė tenai nuo 1939 m., gelbėdamiesi nuo nacių, bet pusantro milijono, turbūt, arčiau realybės.

Tokiu būdu žydų migracija į Sovietų Sąjungą sumažina žydų skaičių Vokietijos okupuotose teritorijose iki maždaug trijų su puse milijono. Iš šių reikia atimti tuos, kurie gyveno neutraliose šalyse, kuriems pavyko išvengti karo pasekmių. Pagal 1942 m. World Almanac, p. 594, žydų, gyvenančių Anglijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Airijoje, Turkijoje ir Gibraltare, skaičius sudarė 413 tūkstančių (Anglija, nors ir nebuvo neutrali, bet jos teritorija nebuvo okupuota).

Trys milijonai žydų Europoje

Tokiu būdu, pagal gyventojų ir emigracijos statistinius duomenis, žydų skaičius Vokietijos okupuotose teritorijose buvo maždaug trys milijonai. Maždaug tokį patį skaičių mes gausim, jeigu peržiūrėsim žydų gyventojų, buvusių okupuotose teritorijose, statistinius duomenis. Daugiau nei pusė žydų, persikėlusių į Sovietų Sąjungą po 1939 m., buvo iš Lenkijos. Galima dažnai išgirsti tvirtinimus, kad karas su Lenkija pridėjo tris milijonus žydų vokiečių kontrolei, ir kad beveik visi Lenkijos žydai buvo sunaikinti. Bet faktai kalba apie kitą: žydų surašymas, atliktas Lenkijoje 1931 m. parodė 2 732 600 (Reitlinger, "Die Endlosung", ("Galutinis sprendimas"), p. 36). Autorius nurodo, kad bent jau 1,170 milijoni iš jų buvo sovietų okupacijos zonoje 1939 m. rugsėjį, iš kurių maždaug milijonas buvo evakuoti į Uralą, Vidurinę Aziją ir Pietų Sibirą po vokiečių įsiveržimo 1941 m. birželį (ten pat, p. 50). Kaip mes jau nurodėme, maždaug pusė milijono žydų emigravo iš Lenkijos iki karo. Žurnalistas Reimondas Arturas Devis rašė, kad maždaug ketvirtis milijono pabėgo iš Lenkijos laikotarpiu nuo karo su Vokietija pradžios iki įsiveržimo Vokietijos į SSRS, ir juos buvo galima sutikti praktiškai bet kurioje Sovietų Sąjungos dalyje ("Odyssey Through Hell" ("Odisėja per pragarą"), New York, 1946).

Išskaičiuojant visą tai iš 2 732 600 ir pridedant normalų gyventojų prieaugį, kuris, žinoma, buvo nuo 1931 iki 1939 m., mes matome, kad ne daugiau kaip 1,1 milijono Lenkijos žydų galėjo būti vokiečių kontrolėje 1939 m. pabaigoje. Gyventojų statistikos tyrinėjimas buvo atliktas Istorijos institute Miunchene, jis buvo išspausdintas ataskaitoje Gutachten des Instituts fur Zeitgeschichte (Istorijos instituto tyrinėjimai), Munchen,1956.

Prie šio skaičiaus mes galime pridėti 360 tūkstančių žydų, pasilikusių Vokietijoje, Austrijoje ir Čekoslovakijoje po žymios ikikarinės emigracijos. Iš 320 tūkstančių Prancūzijos žydų 120 tūkstančių buvo deportuoti, pagal prokuroro pareiškimą Niurnbergo procese, nors, pagal Raitlingerį, buvo deportuota 50 tūkstančių. 1

1 - pagal geležinkelio transporto dokumentus deportuotų skaičius sudarė 75 721 (iš knygos Michael A. Hoffman, "The Great Holocaust Trial", Wiswell Ruffin House, Third Edition, 1995).

Tokiu būdu, bendras žydų skaičius vokiečių kontrolėje buvo mažiau nei du milijonai. Deportacijos iš Skandinavijos šalių buvo labai nežymios ir jų visai nebuvo iš Bulgarijos. Ir po Olandijos (140 tūkstančių), Belgijos (40 tūkstančių), Italijos (50 tūkstančių), Jugoslavijos (55 tūkstančiai), Vengrijos (380 tūkstančių) ir Rumunijos (725 tūkstančiai) žydų gyventojų prisijungimo bendras skaičius tik nedaug viršijo tris milijonus.

Nedidelis išsiskyrimas skaičiuose iš šių dviejų apskaičiavimų aiškintinas tuo, kad antrasis metodas naudoja gyventojų statistiką, surinktą iki karo, ir jis neįskaičiuoja emigracijos, kuri sudarė maždaug 120 tūkstančių iš tų šalių, kurios vėliau buvo okupuotos Vokietijos. Tokiu būdu, abu apskaičiavimo metodai duoda maždaug tuos pačius rezultatus - trys milijonai žydų vokiečių okupuotose teritorijose.

Evakuotieji sovietų žydai

Tikslūs duomenys apie žydus Sovietų Sąjungos teritorijoje nežinomi ir todėl dažnai stipriai perdedami. Žydų statistas Jakobas Leščinskis ( Jacob Leszczynski) tvritina, kad 1939 m. SSRS teritorijose, vėliau okupuotose Vokietijos, buvo 2,1 milijonas žydų. Priedo apie 260 tūkstančių gyveno Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Luisas Levinas (Louis Levine), Amerikos žydų pagalbos Rusijai tarybos prezidentas, 1946 metų spalio 30 d. Čikagoje, po savo kelionės į Sovietų Sąjungą, pareiškė: "Karo pradžioje žydai buvo vieni iš pirmųjų, kuriuos evakavo iš vakarinių sričių, kurioms grėsė okupacija. Du milijonai žydų buvo taip išgelbėti".

Šį skaičių patvirtina žydų žurnalistas Deividas Bergelsonas (David Bergelson), kuris jidiš kalba leidžiamame Maskvos laikraštyje Ainikeit 1942 metų gruodžio 5 d. parašė: "Dėka evakuacijos, dauguma (aštuoniasdešimt procentų) Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos ir Latvijos žydų buvo išgelbėti". Raitlingeris sutinka su žydų autoritetu Džozefu Šechtmanu ( Joseph Schechtman), kuris sako, kad didelis skaičius žydų buvo evakuoti, nors tarp 650 ir 850 tūkstančių negalėjo išvažiuoti (Reitlinger, "The Final Solution", p. 499). Kas dėl žydų, pasilikusių okupuotoje SSRS teritorijoje, žuvusių skaičių galima įvertinti tik labai apytikriai. Pagal Vokietijos kariuomenės vertinimus, partizanų mūšiuose žuvo maždaug šimtas tūkstančių sovietų žmonių, įskaitant tuos, kurie buvo sušaudyti per represijas, vykdomas Vokietijos kariuomenės SD grupių, o taip pat komisarus, paimtus į nelaisvę.

Pagal neutralią Šveicariją, šešių milijonų skaičius nerealus

Taigi, mes matome, kad vokiečiai negalėjo nužudyti šešių milijonų žydų, kadangi jie tiek paprasčiausiai neturėjo savo kontrolėje. Neskaičiuojant Sovietų Sąjungos, žydų skaičius okupuotoje Europoje vos viršijo tris milijonus, toli gražu ne visi iš kurių buvo internuoti. Kad priartėti netgi prie pusės iš tų "šešių milijonų", reikėjo nužudyti kiekvieną žydą, gyvenantį Europoje. O yra žinoma, kad po karo Europoje buvo didelis skaičius žydų. Filipas Fridmanas ( Philip Friedman) knygoje "Their Brother's Keepers", ("Savo brolių saugotojai"), New York, 1957, p. 13 tvirtina: "bent jau milijonas žydų išgyveno nacių pragaro mėsmalę", o Žydų jungtinis paskirstymo komitetas ( Jewish Joint Distribution Committee) pateikia oficialų skaičių 1 559 600. tokiu būdu, jei mes priimsime šį skaičių, tai žuvusių žydų skaičius negalėjo viršyti pusantro milijono. Tokią pačią išvadą daro ir šveicarų žurnalas Baseler Nachrichten. 1946 m. birželio 13 d. straipsnyje, pavadintame «Wie hoch ist die Zahl der judischen Opfer?» ("Koks didelis yra žydų aukų skaičius?") parodoma, kad naudojant statistinius gyventojų duomenis, kuriuos mes jau pateikėme, daugių daugiausia pusantro milijono žydų galima vertinti kaip žuvusius. Tačiau mes parodysim, kad netgi mažesnis skaičius yra tikėtinesnis. Baseler Nachrichten, pavyzdžiui, pateikia skaičių 1 559 660 žydų pokarinėje Europoje, bet vėliau pasirodė, kad tų žydų, kurie "išgyveno", kompensacijų skaičius viršijo "oficialų" gyvų žydų skaičių daugiau kaip du kartus (!), bet šia informacija straipsnio autoriai tuo metu dar, aišku, negalėjo pasinaudoti.

Neįmanomas gyventojų prieaugis

Statistiniai pokarinio laikotarpio žydų gyventojų duomenys taip pat prieštarauja šiai legendai apie šešis milijonus.

Pagal 1938 metų World Almanac žydų skaičius pasaulyje sudarė 16,588 tūkstančius, tačiau New York Times 1948 metų vasario 22 dieną pateikė skaičių tarp 15,6 ir 18,7 milijono. Iš to matyti, kad per karą žuvusių žydų skaičius matuojamas tūkstančiais, o ne šimtais tūkstančių, ir juo labiau ne milijonais.

Iš šešiolikos su puse milijono 1938 metais atėmus neva nužudytus šešis milijonus gauname dešimt su puse milijono, t.y. išeina, kad žydų gyventojų padaugėjo penkiais milijonais, jeigu imti apatinę New York Times skaičių, ir daugiau nei aštuoniais milijonais, jei imti skaičių 18,7 milijono. Reikia suprasti, kad toks gyventojų prieaugis įvyko vos per dešimtį metų, daugiau pusė kurių teko karo laikų metams! Tai paprasčiausiai nerimta.

Didžioji dalis iš tų "šešių milijonų" buvo emigrantai ir persikėlėliai į Sovietų Sąjungą, JAV, Angliją, į Europos šalis, nepaliestas karo. Emigracija į Palestiną buvo taip pat gana žymi, ypač karo pabaigoje. Po 1945 m. pilni laivai veždavo žydus į Palestiną, kas kėlė žymius nepatogumus Anglijos vyriausybei, kurios administracijai tuo metu priklausė Palestina. Atvykstančiųjų skaičius buvo toks didelis, kad 1946 m. lapkričio 5 d. vyriausybinė publikacija (numeris 190) aprašė šį antplūdį kaip antrąjį Išėjimą.

Bet dauguma žydų emigrantų atvykdavo į JAV, beje, jų skaičius viršijo imigracines kvotas. 1963 m. rugpjūčio 16 d. Izraelio ministras pirmininkas Ben-Gurionas pasakė, kad žydų gyventojai JAV sudaro 5,6 milijono, o galbūt ir visus devynis ( Deutsche Wochenzeitung, 1963 m. lapkričio 23 d.).

Albertas Meisalas (Albert Maisal) straipsnyje "Mūsų naujieji amerikiečiai", išspausdintame žurnale "Readers Digest" 1957 m. sausy, rašo: "Netrukus po karo, pagal prezidento dekretą, devyniasdešimt procentų visų vizų, išleidžiamų pagal kvotas Centrinei ir Rytų Europai, buvo skiriama "perkeltiems asmenims". [č ia Zundelis ne visai tikslus, nes tarp DP ("displaced persons") buvo ne vien žydai, bet ir daug kitų tautybių žmonių, tarp jų ir lietuvių]

Mes pateikiame nekrologo, išspausdinto Amerikos žydų savaitraštyje Aufbau 1972 m. birželio 16 d., kopiją, jų ten spausdinama daug. Maža iliustracija to, kad žydų imigrantai JAV dažnai keičia savo vardus. Šiame nekrologe nuo gimimo Konigsberger iš Frankfurto pavirto Arthur'u Kingsley. Galbūt šie žmonės buvo "suskaičiuoti" kaip dalis tų išgarsintųjų "šešių milijonų"?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai » Propagandiniai istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: