Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 01 Geg 2024 04:00

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 25 Lie 2012 22:58 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27113
Miestas: Ignalina
Ar pasikeitė pasaulis po A.B.Breiviko?


2012 liepos mėn. 25 d. 11:00:02
Ričardas Čekutis

METINĖS. Tūkstančiai norvegų dalyvavo minėjimo renginiuose Osle. Šalies sostinės katedroje buvo aukojamos mišios už mirusiuosius

Norvegija paminėjo šalyje surengtų žudynių metines - Andersas Beringas Breivikas (Anders Behring Breivik) pernai liepos 22 d. nužudė 77 ir sužeidė dar 242 žmones Osle ir Utojos saloje.

Ar šis beprasmiškas teroro aktas pakeitė pasaulį? Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su filosofais Krescencijumi Stoškumi ir Romualdu Ozolu.

K.Stoškus: Į tai, kad šiuolaikinis pasaulis gali ko nors išmokti, daug vilčių nededu. Pasaulis yra pernelyg susiskaldęs, susipriešinęs, galingųjų stumdomas, kad jam galėtų padaryti kokį nors poveikį tokie dalykai, ką jau kalbėti apie lemtingą poveikį.

Žinoma, stebėtina, kad pati tragedija įvyko taikiausioje, demokratiškiausioje šalyje. Nors gal kaip tik dėl to ten tai ir įvyko... Keista, bet dažniausiai tokiose šalyje panašūs dalykai ir įvyksta. Gal tai savotiškas lakmuso popierėlis - tie, kurie nuogąstavo dėl tokių dalykų ir nerimavo, šiandien labai karštai reaguoja ir svarsto: ar čia buvo daugiau beprotybės, ar tiesiog suveikė begalinė garbėtroška, o gal dramatiškas signalas visai civilizacijai apie pasaulio neįgalumą, kurį nežinia kaip reikia gydyti.

Šiuo metu vyksta pasauliniai integracijos procesai ir visa modernioji civilizacija yra pasukusi šiuo keliu. Todėl pradėčiau svarstyti ne nuo A.B.Breiviko, o nuo postmodernybės įsigalėjimo, o kartu ir visiškos beprasmybės išplitimo, nekontroliuojamo technologijų augimo, galų gale, absurdiško civilizacijos vertybių naikinimo.

Žmonija šias vertybes naikina savo rankomis, tad gal ir nenuostabu, kad atsiranda tokie žudikai bepročiai - jie tėra tokios visuomenės atspindys. Šiame procese išryškėja beprotybė, tačiau tokia beprotybė yra iškalbinga. Matyt, čia galioja formulė: kiti žmonės kalba apie viską, o bepročiai pasako tiesą, nes jiems nereikia maskuotis, taikytis prie konjunktūros ar mados.

Tai yra beprotybės aktas. Jis kalba apie tai, kad procesas, vadinamas globalizacija, ir atneša tokius padarinius, kuriuose ne tiek A.B.Breivikas dominuoja, kiek bendra krizė. O krizė yra iškalbinga. Daugelis ją tebevadina finansine ekonomine krize, tačiau, mano galva, tai yra visos civilizacijos moralinė dvasinė krizė.

Kadaise tautos buvo uždaresnės. Globalizacijos mechanizmai kiek neutralizuoja agresiją, išversdami ją į oficialią politiškai korektišką kalbą. Kitaip sakant, silpnesnio skriausti negali, tačiau ir šioje srityje jau gerokai persūdyta.

Tų silpnųjų yra visokių - moterys, neįgalieji, vadinamosios seksualinės mažumos, tautinės bendruomenės, imigrantai ir t.t. Atrodė, kad jų atžvilgiu turi būti realizuotas kažkoks teisingumas, bet kai vyksta tokie globalūs pasauliniai procesai, jie jau nebesiskaito su moralinėmis vertybėmis, žaidžiama galiomis. Mums šiuo požiūriu gal kiek lengviau.

Pažiūrėkime, kas vyksta kokioje nors Italijoje - ten tiesiog plūsta ištisi srautai iš Afrikos, iš arabų kraštų. Kai tik sužvanga ginklai, visada per Viduržemio jūrą į Europą pradeda plūsti pabėgėliai. Taigi italai jau susiduria su savo šalies nutrypimo problema.

Lietuva vis dar šio srauto nuošaly, bet jis, matyt, anksčiau ar vėliau neaplenks ir mūsų. Esama signalų, kad imigrantų kontrolė bus griežtesnė visoje Europoje, bet kad dabar vyktų kokie nors griežtesni pokyčiai tarptautinėje politikoje, aš nepastebėjau.

R.Ozolas: Manau, kad A.B.Breivikas nepadarė jokio poveikio viešajam mąstymui, tačiau nepolitiniam mąstymui, be jokios abejonės, padarė. Nes kad ir ką kas kalbėtų, kad ir kaip žiauru tai būtų, A.B.Breivikas pasiekė tai, ko norėjo, t.y. užbrėžė ribą. Lygiai kaip musulmonai nubrėžė ribą 2001-ųjų metų rugsėjo 11-ąją, lygiai taip Europa nubrėžė ribą Norvegijoje.

A.B.Breiviko išpuolį laikyčiau labiau pakenkusiu tam Europos vidiniam apsisprendimui, kuris buvo išdėstytas Angelos Merkel kalboje, kai ji pasakė, kad daugiakultūriškumas žlugo. Dabar Europai bus sunkiau savo tradicijos ribose, t.y. kultūrinio veikimo būdu, spręsti tuos aiškiai suvoktus Europos imperinio laikotarpio palikimo klausimus.

Juk ir Didžioji Britanija, ir Prancūzija įvedė savo imperinės praeities kompensavimo praktiką, leisdamos buvusių imperijos okupuotų ir kolonizuotų kraštų žmonėms atvykti į metropoliją - į Londoną, į Paryžių. Žinoma, labai stipriai čia veikia ta prancūzų revoliucijos nuostata apie visų žmonių lygybę ir brolybę be jokių kultūrinių skirtumų. Tas veikia, be jokios abejonės.

Amerikoje šio principo įsikūnijimą pačiais radikaliausiais pavidalais šiandien matome ypač ryškiai. Ne tik XVIII-XIX a. Amerika buvo paribio valstybė. Šiandien ji taip pat yra paribio valstybė, ypač žiūrinti Azijos plėtros požiūriu. Juk kinai sugeba valdyti net globalizmo politikos procesus ir jie tai daro savo kultūrinės kontrolės mechanizmais. O štai Amerika nesugeba šito daryti.

Vokietija pagaliau suvokė, kad jokie kito tikėjimo žmonės niekada nesiintegruos į vokiškai europietišką kultūrą. Prancūzų revoliucijos idėja yra ydinga iš principo ir bent jau vokiečiai tai suvokė.

O šis suvokimas, ko gero, buvo pats didžiausias atradimas Europai per pastarąjį dešimtmetį.

A.B.Breivikas pakišo koją, pasiūlydamas grįžti į europinį radikalizmą - ne kultūrinį, o būtent imperinį radikalizmą, kuris labai keistai XX amžiuje buvo iškreipęs visą Euraziją, sukurdamas Hitlerio ir Stalino režimus.

Daugiakultūrizmo šalininkams A.B.Breivikas yra labai patogus. Dabar tokiam statistiniam pusiau raštingam europiečiui patogu ieškoti analogijų su šitais režimais.

Manau, kad reikia labai diferencijuotai įvertinti tai, kas padaryta A.B.Breiviko, ir tai, kas yra daroma A.Merkel.

Manau, Europa turi išlaikyti savo tapatumą ir veikti per kultūrą. Nors ji yra jauna, palyginti su Kinija, kuri skaičiuoja savo kultūros tūkstantmečius, bet vis dėlto Europa yra jau tiek subrendusi, kad sugeba reflektuoti save šitame pokyčių amžiuje gana adekvačiai. Europa pradeda suvokti, ką ji turi daryti, kad išsaugotų savo tapatybę.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/p ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007