Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Paaiškinsiu antrojo pasaulinio karo priežastis, nešiojantiems rožinius akinius

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai » Propagandiniai istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Paaiškinsiu antrojo pasaulinio karo priežastis, nešiojantiems rožinius akinius

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

virgis

Pranešimo tema: Paaiškinsiu antrojo pasaulinio karo priežastis, nešiojantiems rožinius akinius

Parašytas: 09 Rgs 2010 14:09

Užsiregistravo: 01 Rgs 2010 14:24
Pranešimai: 7

Kad tai suprasti reikia pradėti nuo Josifo Stalino (Džiugašvili), kurio motina buvo žydė ir jis pats, todėl irgi skaitėsi žydu (judėjumi). Jis nepriklausė (baltąjai) Levitų kastai, o tik buvo jų tarnas (juodasis) judėjus.Juodasis judėjus, tai tas kuris turi baltosios rasės kraujo, motina arba tėvas yra baltieji. Baltieji judėjai Levitai niekada nesimaišo su kitomis rasėmis, nes laiko jas žemiau gyvulių (taip parašyta TOROJE), o juoduosius judėjus tik savo tikslų vykdytojais ir pusiau gyvuliais, kurių nelabai ir brangino.

Stalinas (juodasis judėjus, levitų valios vykdytojas) pradėjo vesti savo politiką, pasaulinis viešpatavimas, bet tik jam valdant, atsiskiriant, nuo pasaulinę vyriausybę norinčių sukurti levitų (Jakovo Šifos, Rodšildo, Morgano, Rokfelerio ir kitų žydų milijardierių), kas labai papiktino juos. Tai buvo savotiškas maištas žydų tarpe.

Įgyvendinti savo įdėją fiks, Stalinas galėjo tik paėmus vadžią ir sunaikinus visus konkurentus šalyje (lenino šalininkus žydus, nes 90 procentų SSSR vyriausybės sudarė žydai) ir pasisavinti jų išvežtą į užsienio bankus auksą. To atsiskyrimo įrodymas, Leibos Bromšteino (Trockio) išsiuntimas iš SSSR 1929 metais sausio 18 dieną. Žinant Stalino būdą, darosi truputi keista, kodėl jis nesunaikino savo mirtino priešo, kai jis buvo jo rankose, netgi leido jam išvykti su visu partijos archyvu (kuris iki šiol kruopščiai saugojama Stentfordo bibliotekoje daugiau nei pačių amerikiečių paslaptys). Tai įrodo, kad jis tada, dar bijojo savo buvusių šeimininkų ir neskaitė tuo metu pakankamai stipriu, jiems pasipriešinti. Stalinas suprato, kad susidoroti su visais (lenino gvardijos) veikėjais iš karto nepavyks, todėl jis tai įvykdė dviem etapais. Susidorojo su vienais, padedant kitiems, o paskui ir su tais kitais. Buvę bendražygiai, sodinami į NKVD rūsius, apkaltinus juos tėvynės išdavimu ar svetimos šalies agentais, (kas iš tikro buvo tiesa, nes visi jie tarnavo svetimšaliams baltiesiems judėjams, Levitams, apiplėšę Rusijos ir kitų tautų liaudį ir išvežę auksą iš šalies). Ten jų tardytojai nepalikdavo ramybėj iki tol, kol neišgaudavo iš jų bankų kodus, kuriuose saugojosi išvežtas auksas, jei kodas nepasitvirtindavo kankinimai tęsėsi ir netik jų, bet ir jų šeimos narių.

Vienokiais ar kitokiais būdais Stalinas susigrąžino didžiąją dalį išvežto aukso ir panaudojo jį savo karinei pramonei sukurti, tuo pačiu priartindamas savo siekius, pasaulinį viešpatavimą. 1940 metais rugpjūčio 20 dieną Meksikoje nužudomas Leiba Bromšteinas (Trockis), tuo Stalinas metė tiesioginį iššūkį savo buvusiems šeimininkams, įsitikinęs, kad jis yra pakankamai pasiruošęs ir stiprus pasipriešinti savo buvusiems šeimininkams, Levitams.

Susikūrė dvi stiprios judėjų grupuotės: Levitų finansinė baltųjų judėjų grupuotė ir gana turtinga juodųjų judėjų grupuotė, užgrobusių valdžią sovietų sąjungoje. Abi jos siekė pasaulinio viešpatavimo. Toks buvusių tarnų naglumas, labai nepatiko baltąjai levitų grupuotei, kuri sukūrė naują planą, kad pasaulio valdymas būtų jų, o ne juodūjų rankose.

Vokietija, nuskriausta ir apiplėšta po pirmojo pasaulinio karo, buvo ideali šalis organizuoti ir įvykdyti judėjų planą, užkariauti pasaulį. Judėjų finansinė oligarchija pradėjo kurti fašistinę Vokietiją. Geresnio laiko susikurti nacional-socializmui ir nereikėjo. Prieš rinkimus 1933 metais į nacional-socialistų partijos sąskaitą pravesta 1310000 dolerių, privačių pervedimų 586000 dolerių. Vokietija suklestėjo, nacional-socialistai įgavo žmonių pasitikėjimą.

The 1933 Political Contributions

Who were the industrialists and bankers who placed election at disposal of the Nazi party in 1933? The list of contributors and the amount of their contribution is as follows:

Financial contributions to Hitler: feb. 23 – mar. 13, 1933;
(The Hjalmar Schacht account at Delbuck, Schickler Bank)
Political Contributions by Firms (with selected affiliated Directors)

Amount Pledged

Percent of Firm Total

Verein fuer die Bergbaulichen Interessen (Kirdorf)
$600,000.00
45.8
I.G. Farbenindustrie (Edsel Ford, C.E. Mitchell, Walter Teagle, Paul Warburg)
$400.000.00
30.5
Automobile Exhibition, Berlin (Reichsverbund der Automobilindustrie S.V.)
$100,000.00
7.6
A.E.G., German General Electric (Gerard Swope, Owen Young, C.H. Minor, Arthur Baldwin)
$60,000.00
4.6
Demag
$50,000.00
3.8
Osram G.m.b.H.
$40,000.00
3.0
Telefunken Gesellschaft Fuer drahtlose Telegraphie
$35,000.00
2.7
Accumulatoren-Fabrik A. G. (Quandt of A.E.G.)
$25,000.00
1.9
Total from industry
$1,310,000.00
99.9
Plus Political Contributions by Individual Businessmen[1]:
Karl Hermann
$300.000,00
Director A. Steike (BUBIAG Braunkohlen — u. Brikett — Industrie AG)
$200.000,00
Dir. Karl Lange Geschaftsfuhrendes Vostandsmitglied des Vereins, Deutsches Maschinenbau — Anstalten
$50.000,00
Dr. F. Springorum (Chairman: Eisen-und Stahlwerke Hoesch AG)
$36.000,00
Didžioji dauguma taip vadinamų paaukojimų tenka Amerikos bankams, kurie priklausė judėjams. Bet tai dar ne viskas. Nacional-socialistams paėmus valdžią ir Hitleriui gavus kanclerio portfelį į Vokietijos bankus sraunia upe pradėjo plaukti amerikietiškas (judėjiškas) kapitalas.

Wall Street Syndicate Manager
Participation in German industrial issues in U.S. capital market
Pofits on German loans
Percent of total
Dillon, Read & Co.
$241.325.000,00
$2,7 million
29,2
Harris, Forbers & Co.
$186.500.000,00
$1,4 million
22,6
National City Co.
$173.000.000,00
$5,0 million
20,9
Speyer & Co.
$59.500.000,00
$0,6 million
7,2
Lee, Higginson & Co.
$53.000.000,00
n.a.
6,4
Guaranty Co. of N.Y.
$41.575.000,00
$0,2 million
5,0
Kuhn, Loeb & Co.
$37.500.000,00
$0,2 million
4,5
Equitable Trust Co.
$34.000.000,00
$0,3 million
4,1
TOTAL:
$826.400.000,00
$10,4 million
99,9
«Wall Street and the rise of Hitler» Antony C. Sutton, p. 110-111, 2002, Publisher GSG & Associates, USA, ISBN 0-945001-53-3.

«Wall Street and the rise of Hitler» Antony C. Sutton, p. 29, 2002, Publisher GSG & Associates, USA, ISBN 0-945001-53-3

Pagal tuos laikus fantastinės sumos. Visi šie pinigai investuojami į Vokietijos karinę pramonę, nors tuo pačiu metu JAV buvo pats įkarštis Didžiosios depresijos (1929-1939 metų krizė). Atėjus į vadžią Hitleriui dingo nedarbas, prasidėjo greitas ekonominis pakilimas. Viskas logiška, didžiosios depresijos eigoje daugumas stambiausių bankų ir pelningiausios pramonės sritys perėjo į judėjų rankas. Judėjų financiniai oligarchai puikai žinojo į ką jie investuoja savo kapitalą, o butent į būsimą karą. Jų net nejaudino grąžins fašistinė vokietija pinigus ar ne.

Atėjus į valdžią Adolfui Šiklgruberiui (Adolf Hitler/Adolf Shiklgruber), Stalinas irgi pradėjo stiprinti savo karinį potencialą. Vienoje ir kitoje pusėje valdžioje buvo (juodieji judėjai), kurie anksčiau ar vėliau turėjo susigrumti dėl taip trokštamo pasaulinio viešpatavimo, ko ir siekė (baltieji judėjai) levitai, buvę jų šeimininkai. Raudonasis ir pilkasis maras, buvo vienos ir tos pačios judėjų finansinės oligarchijos vaisiai. Pilnai jų finansuojamos , o ideologija pilnai atitiko Toros mokymą, pilnas dvasinis ir fizinis gojų (ne žydų) pavergimas.

Tokiu būdu prieš antrojo pasaulinio karo pradžią susikūrė dvi (juodųjų) judėjiškos grupuotės. Amerikoje (baltųjų). Visos jos siekė tik vieno, pasaulinio viešpatavimo, panaudojant tam pačius gojus ir kad jų žūtų kuo daugiau, judėjų sukurtoje mėsmalėje.

Bet įvykiai vyko ne taip, kad patenkintų grupuočių planus, nors (baltūjų judėjų) planas įvykdytas didžiąja dalimi, skirtingai nei juodųjų judėjų.

Prieš kara JAV neturėjo didelės įtakos pasauliniame viešpatavime, po antrojo pasaulinio karo ji tapo svarbiausia valstybe pasaulyje, ekonominiame pakilime.

SSSR per karą prarado apie 28 milijonus žmonių, Vokietija prarado 9 milijonus ir tai tik dėl to, kad judėjų finansinė viršūnėlė įgautų pasaulinį viešpatavimą. Aišku šimta procentų įvykdyti savo plano baltieji judėjai neįvykdė, nes nenubaudė juodųjų SSSR judėjų už nepaklusnumą, bet tai ir nebuvo jų pagrindinis tikslas.

Dabar apie taip vadinamą holokostą.

Jau po pirmojo pasaulinio karo 1919 metų spalio 19 dienos viename Niujorko žydiškame laikraštyje jie (judėjai) bandė rėkti, apie tuos pačius 6 milijonus sunaikintų žydų, bet tada į tai niekas nekreipė dėmesio, tuos falsifikuotus duomenis.

Po antrojo pasaulinio karo judėjai tapo gudresni ir valdė dauguma masinės informacijos priemonių JAV, Europoje. Tai ir buvo pagrindinė priežastis paskleisti mitą apie žydų tautos nuskriaudimą nuo fašistinės Vokietijos, kuri buvo finansuojama pačių žydų oligarchų iš JAV, o pačios nacional-socialistų partijos viršūnėje buvo daug grynakraujų žydų ir pysiaužydų.

Nekalbu, kad ir pats Adolfas Hitleris, skaitėsi švariu judėjumi, nes jo motina buvo žydė. Bet ir tai dar ne viskas vokiečių armijoje tarnavo 150 tūkstančių judėjų nuo eilinių kareivių iki generolų ir daugumas iš jų gavo valstybinius apdovanojimus už nepriekaištingą tarnybą Trečiajam reichui.

Tai, kad jokio holokosto nebuvo įrodė kanadietis Ričardas Harvudas savo knygoje "Šeši milijonai – prarastų ir rastų”, kurioje remiantis tiktai realiais faktais rodo, kad žuvusių buvo tik 256000 žydų. Po aštuonių metų teismo, dėl knygos išleidimo, jam pavyko įrodyti, kad visi panaudotieji knygoje duomenys yra visiškai tikslūs ir patikimi. Aštuonerius metus viso pasaulio geriausieji judėjų advokatai bandė paneigti knygoje pateiktus faktus, bet jiems to padaryti nepavyko. O kas žino apie tai? Beveik niekas, nes masinės informacijos priemonės yra judėjų rankose.

Po pasaulį toliau vaikšto holokosto mitas, kurio niekada nebuvo. Nebuvo nei gazo kamerų, nei krematorijų, kur degino judėjus. Tiksliau buvo krematorijai, bet juose degino tifu ir kitomis ligomis sirgusių žmonių lavonus, tarp kurių žydų buvo nedaug. Tokių krematorijų buvo visame pasaulyje ir degindavo lavonus sergančių žmonių.

Kas papuldavo į koncentracijos stovyklas? Papuldavo tik tie, kurie priešinosi okupacijai. Paprasčiausiai vyko karas tarp dviejų judėjiškų grupuočių. Holokosto iškėlimo tikslas judėjų masinėse informacijos priemonėse aiškus, parodyti judėjus kaip tautą – fašizmo auką ir nukreipti visuomenės dėmesį, nuo tikrų, judėjų vykdomos politikos, aukų, sukurti pasaulyje situaciją tokią, kad bet kokia sionizmo kritika, yra aršiai puolama masinėmis informacijos priemonėmis (jiems ir priklausančiomis), kaltinama antisemitizmu. Karo organizatoriai ir valdytojai tapo, kaip ir to karo aukomis, kurie gali daryti šiame pasaulyje viską, ką nori , siekiant užgrobti valdžią, nes niekas neturi teisės net kritikuoti jų veiksmus. Rykliai ryja savo aukas, o aukos juos turi matyti nekaltais avinėliais.

Po antrojo pasaulinio karo, pasaulis buvo padalintas į dvi stovyklas baltųjų judėjų grupuotės ir juodųjų, jiems nepaklususių, prasidėjo šaltasis karas, dėl pasaulinio viešpatavimo, o visos kitos tautos tapo tik jų įrankiais tam viešpatavimui pasiekti.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai » Propagandiniai istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: