Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Če Gevara

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai » Propagandiniai istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Če Gevara - kairiųjų ir ultrakairiųjų jaunimo stabas

Puslapis 1 iš 1

[ 16 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Patriotas

Pranešimo tema:

Parašytas: 20 Sau 2009 19:43

Užsiregistravo: 29 Spa 2007 14:00
Pranešimai: 125
Miestas: Alytus

Martyna rašė:

Jo, šitas dalykas, kad silpnesnius patraukia skinai yra gryna tiesa, nors dauguma bando šita paneigti (ypač kas priklauso skinams), nes tokius dalykus jiems gėda sakyt.

Pamenu, kaip kartą barake pas drauge gulėjau ant lovos ir į kambarį užėjo kažkoks skinelis, pradėjo vapėt kažką panosėj dėl tos trispalves ant mano kožos, bet paskui įsišnekėjom, tai aš jo paklausiau, kuo ji skinizmas patraukė, tai jis tik patrūkčiojo pečiais, dar paminėjo, kad Romper Stomper yra neblogas filmas. O svarbiausia, kad pas ji ant bomberio ir vokiečių erelis buvo ir šiaip daug lietuviškos atributikos, o pats nesupranta kodėl. :img01:

Na, bet manau čia iš tos serijos kaip mano klasioke turi rankinuka su Che Guevara, tai kas aš jos paklausiau ar tu suvoki, kas jis per vienas? Tai tik numojo ranka - ai, gražus vyras. Tragikomedija gaunasi.

Tokie ten tie tradai, save taip vadina, o iš tiesų tai ten, kaip aš juos mėgstu vadint, pankai su skinų apranga, bet dėl šventos ramybes visur juos tradais vadinu - jie patys yra tikri, kad jie tradai, tai tebūnie.

Che Guevara - dabar mada. Tipo jaunimo revoliucijos ženklas. Gėda.

_________________
Waffen-SS

Lietuva-Lietuviams!!!

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 20 Sau 2009 20:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Patriotas rašė:

Che Guevara - dabar mada. Tipo jaunimo revoliucijos ženklas. Gėda.

Deja, bet mažai kas žino, kas tas Če Gevara buvo iš tikrųjų, ir kokių jis siekė tikslų.

Raudonieji ir įvairūs anarchistai jį padarė savo didvyriu, tačiau iš tikro jis nebuvo nei anarchistas, nei komunistas, nei netgi prosovietinis socialistas. Jis ir su Kastro susipyko dėl to, kad tas susidėjo su sovietais, kuriuos Če Gevara laikė dar blogesniais nei JAV.

Kiek domėjausi Če Gevara, tai man susidarė gana aiškus įspūdis, jog jis buvo tvirtas Lotynų Amerikos nacionalistas, tačiau kairiųjų socialinių pažiūrų (o kitokių pažiūrų to meto - 1950-1965 metų - Lotynų Amerikoje vargu ar buvo įmanoma būti), "kietai" nusistatęs prieš JAV imperialistinius užmojus Lotynų Amerikoje.

Beje, Če Gevara labai aiškiai pasisakė už indėnų tautų teises Amerikoje.

Atvirai kalbant, tai ir Kastro iš pradžių buvo visai ne koks komunistas, o Kubos nacionalistas, kurio tikslas buvo panaikinti JAV monopolijų viešpatavimą Kuboje. Tačiau aplinkybių (JAV atviros agresijos) verčiamas jis susidėjo su SSSR. O po to jau jam nebuvo kur dėtis - sunku pakeisti įtvirtintą politinę liniją bei ideologiją, neprarandant valdžios.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 01 Vas 2010 23:00. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Sau 2009 03:27

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Pritariu Žygeiviui.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Juozas Prasauskas.

Pranešimo tema: JAUNIMUI - PASIDOMĖKITE. KAS YRA TROLIS KOMPIUTERIJOJE

Parašytas: 25 Sau 2009 21:37

Užsiregistravo: 08 Lie 2007 17:18
Pranešimai: 442
Miestas: Vilnius - Birštonas

MARTYNA IR NACIONALISTE BEI KITI JAUNIEJI - PASIDOMĖKITE VIKIPEDIJOJE, KAS YRA TROLIS IR KOKS JO VAIDMUO KOMPIUTERIJOJE BEI FORUMUOSE....

DĖL F.KASTRO - JO VAIDMUO KUBOJE BUVO DAUG KUR POZITYVUS. BET TARNAVO JIS SSSR INTERESAMS.

TAI DRĄSUS, GABUS, GERAS KARO VADAS. JIS NUVERTĖ BATISTĄ, VALDŽIUSĮ KAIP VIENVALDIS KUBOS VADOVAS - IŠSILAIPINO SU 79 PARTIZANINIAM KARUI PASIRYŽUSIAIS KOVOTOJAIS. PIRMO MŪŠIO METU GYVŲ LIKO TIK 12, IR PRADĖJO PLĖSTI KOVĄ SU BATISTOS REGULIARE ARMIJA - PATRAUKĖ PER NACIONALIZMĄ KUBOS ARMIJĄ IR PER PUSĘ METŲ UŽĖMĖ HAVANĄ.

KUBA YRA IDEALIAUSIAS PASAULIO KURORTAS, ANTRAS PO HAVAJŲ /perspektyvoje galimas prijungimas prie JAV/. JAV SUPRATUSI, KAD ATITENKA SSSR KUBA, BANDĖ IŠSILAIPINTI, BET KASTRO GYNYBAI NAUDOJO NET ŽVEJŲ BOTUS, JUOSE STATYDAMAS PATRANKAS IR KULKOSVAIDŽIUS.

JAV PASIRODĖ VISIŠKAI NEGABI VESTI KARO VEIKSMUS PRIEŠ TOKIĄ SILPNĄ, BET RYŽTINGĄ KARIUOMENĘ IR KUBA LIKO NEUŽIMTA - VALDOMA KASTRO, O ČE GEVARA BUVO NEBEREIKALINGAS KASTRO, TAD PASIUNTĖ Į BOLIVIJĄ.

Parašė J.vPR. LIETUVA PIRMIAUSIA.

martyna, nacionalistas, patriotas ir kiti
klauskite manę --- veb@blog.lt --- tai mano vienas iš e-mail.

JUMS ATSAKYSIU DAR....

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: JAUNIMUI - PASIDOMĖKITE. KAS YRA TROLIS KOMPIUTERIJOJE

Parašytas: 25 Sau 2009 22:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

juozasprasauskas rašė:

JAV SUPRATUSI, KAD ATITENKA SSSR KUBA, BANDĖ IŠSILAIPINTI ...

Ne visai taip - tuo metu dar nebuvo aiškaus Kastro posūkio į SSSR pusę - ir jis pats, ir jo artimiausi bendražygiai nenorėjo susidėti su SSSR. Todėl iš pradžių ginklus pirko Prancūzijoje ir kitose ne sovietinėse valstybėse.

Tačiau JAV oligarchų bei mafijos (o ji valdė visus Kubos kurortus bei lošimo namus) ekonominiai interesai (bei baimė, kad taip gali pasielgti su JAV monopolijų turtu ir kitos Lotynų Amerikos valstybės) lėmė, kad Kenedis davė įsakymą nuversti Kastro.

Štai tada Kastro liko tik viena galimybė išgyventi - susidėti su SSSR.

juozasprasauskas rašė:

JAV SUPRATUSI, KAD ATITENKA SSSR KUBA, BANDĖ IŠSILAIPINTI

ČE GEVARA BUVO NEBEREIKALINGAS KASTRO, TAD PASIUNTĖ Į BOLIVIJĄ.

Kastro tikrai nesiuntė Če Gevarą į Boliviją. Iš tikro tai dar gerokai anksčiau Če Gevara rimtai susipyko su Kastro - jų požiūriai labai skyrėsi (ypač požiūris į SSSR pagalbą).

Iš pradžių Če Gevara dar sudalyvavo pilietiniame kare Konge (bandė padėti Lumumbai), po to nuvyko į Čekoslovakiją - "pasitobulinti" ir gauti naujų ginklų. Tik tada nutarė vykti į kurią nors Lotynų Amerikos šalį ir pradėti savo partizaninį karą.

Beje, vietiniai komunistai Bolivijoje jį išdavė - nesuteikė lauktą paramą. Panašu, kad tai buvo SSSR ir KGB bei GRU darbas: jie žinojo nacionalistines Če Gevaros nuostatas ir nenorėjo, kad jo vadovaujami partizanai paimtų valdžią Bolivijoje (o po to ir visoje Lotynų Amerikoje).

Apskritai, Če Gevaros būrio sugavime daug neaiškumų - yra ir tokių prielaidų, kad Če Gevarą jankiams išdavė sovietai, nurodę per savo agentūrą jo buvimo vietą (kur jis turėjo susitikti su vietinių komunistų atsiųstu papildymu bei atsargomis).

Kada nors visa tiesa, tikiuosi, išaiškės.

Žygeivis rašė:

Bičiulis rašė:

Iš straipsnio apie Gevarą:

Cituoti:

Sekantis svarbus Che žingsnis – būdamas Alžyre, kalbėdamas apie imperializmą jis ima kritikuoti Tarybų Sąjungą.

Dėl Če Gevaros galiu kai ką pridurti, tik abejoju ar tavo garbinamas puslapis tai paskelbtų.

Kaip tu manai, kodėl SSSR nebuvo paskelbtas (bent jau viešai, prieinamai visiems, o ne tik specializuotų tarnybų atstovams) bent vienas Če Gevaros kūrinys? Skelbdavo tik nedideles ištraukas.

Todėl, kad Če Gevara buvo gana aršus sovietinės sistemos ir SSSR kritikas, o vėliau ir netgi atviras priešas.

Jis buvo vienas iš tų kelių Kubos revoliucijos lyderių iš artimiausios Kastro aplinkos, kurie labai griežtai prieštaravo suartėjimui su sovietiniais "imperialistais".

Kada Kastro, realių aplinkybių verčiamas, vis tik susidėjo su Chruščiovu, Če Gevara galų gale nebeišlaikė ir pasitraukė iš visų valstybinių postų. Po to kariavo Konge, važinėjo po Europą, pvz. Čekoslovakiją (kur tapo dar aršesniu SSSR priešu), Afriką, Lotynų Ameriką, netgi bandė suartėti su kinais ir kt.

KGB tai puikiai žinojo ir aktyviai sekė Če Gevarą.

Kada Če Gevara sumąstė vykti į Boliviją (pakurstytas vieno savo seno bendražygio - KGB agento), jam buvo pažadėta žymi Bolivijos kompartijos paramą, tačiau realiai Bolivijos kompartijos vadams (o jie visi be išimties buvo KGB užverbuoti dar jiems besimokant Maskvoje) buvo įsakyta neteikti Če Gevaros būriui absoliučiai jokios paramos - net atvirkščiai, jį kritikuoti.

Netgi yra gana pagrįstų įtarimų, kad KGB (o gal ir GRU) gavo įsakymą išduoti Če Gevarą amerikiečiams - bet ne gyvą, o tik jo lavoną. Vis tik jį pagavo gyvą ir tada teko jį sušaudyti. Ir tai atliko dvigubas agentas.

Šios gudrios KGB operacijos išdavoje CŽV gavo tik lavoną, be jokių galimybių jį ištardyti ir "pasaulinio garso revoliucionieriaus", nužudyto kląstingo CŽV, įmidžą. O SSSR valdžia atsikratė labai pavojingo jos planams Kuboje, ir visoje Lotynų Amerikoje, asmens.

Štai po to SSSR ir Vakaruose KGB pinigais buvo išpūstas Če Gevaros "pomirtinis šou", tačiau jo knygų SSSR vis tiek nespausdino.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Bal 2011 14:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Revoliucijos šungrybis

http://www.alfa.lt/straipsnis/10892688/ ... 3-28_13-13

Aidas Puklevičius
„Playboy“
2011-03-28 13:13

Su Ernesto Che Guevaros šlove ir legendomis gali lygintis nebent Motina Tereza. Tačiau albanų vienuolės portretai daug rečiau klijuojami ant marškinėlių, jos anfo mintinai nesimoko grafičių amatininkai, o ir žmonių išgalabijo tikrai mažiau nei fotogeniškasis marksistas.

Jeigu tavo spintoje kandys graužia marškinėlius su Che Guevaros atvaizdu, gali toliau nebeskaityti – tik susinervinsi, pulsi rašyti piktą laišką „Playboy“ reakcijai, pradėsi mąstyti apie savižudybę ir kitaip gadinsi sau laisvalaikį. Tačiau jeigu tokią šventvagystę sveikam protui ir geram skoniui ruošiasi atlikti tau artimas žmogus – brolis, svainis ar viršininkas, perskaityk ir perspėk jį – dar ne vėlu, dar viską galima pataisyti.

Mitas. Ernesto Che Guevara užaugo turtingoje šeimoje, gavo puikų išsilavinimą, tačiau viską paaukojo dėl vargingesnių savo bendrapiliečių.

Tikrovė. Nors dažnai mėgstama pabrėžti, kad Che buvo gydytojas (suprask, Eskulapo priesaiką davęs pilietis musės tikrai neskriaus), tikrovėje Che tik šiek tiek pasimokė ir metė mokslus. Nepaisant visų legendų apie tai, kad gydytoju jį paskatino tapti mylimos močiutės liga. Arba močiutės jis nemylėjo, arba ji nebuvo tokia ligota. Faktas yra tas, kad Che ne tik kad neturėjo mediko diplomo, bet ir niekada nepraktikavo medicinos. Netgi savo partizanų būryje vyrai verčiau kviesdavosi kitą bendražygį lopyti žaizdas, o ne Che.

Tai, žinoma, nereiškia, kad jaunasis Ernesto negavo išsilavinimo. Jo tėveliai buvo iš ganėtinai aristokratiškos ir snobiškos argentiniečių šeimos, kuri iš aukšto žiūrėjo tiek į juodaodžius, tiek į amerikiečius. Pats Ernesto dažnai mėgo girtis kilęs iš pirmojo Rio de la Platos vicekaraliaus genealoginio medžio, ką liudija jo vaikystės draugė Dolores Martin „New York Times“ žurnale 1968 metais.

Tai, kad tėvai buvo aristokratai, nereiškia, jog jie nebuvo „politiškai susipratę“. Mamutė Celia buvo savamokslė marksistė ir visur įžvelgdavo JAV imperialistų intrigas. Tėvukas sugebėjo sėkmingai subankrotinti visus savo pradėtus biznius nuo matės arbatos plantacijų iki statybos bendrovės, o juk žinoma, kad niekas taip sėkmingai nekursto antikapitalistinių sentimentų kaip nesėkmingas verslas. Kitaip tariant, Ernesto vaikystėje tikrai nebuvo revoliucinis šviesuolis, knygius? Taip, toks klasikinis mamos vaikas, iki pat viršugalvio pripumpuotas savo gimdytojų snobizmo ir ideologinių svaičiojimų.

Mitas.Che ir Castro kirto imperializmui į pačią jautriausią vietą – engiamiausią ir labiausiai išnaudojamą šalį Lotynų Amerikoje, po diktatoriaus Batistos karišku padu aimanuojančią Kubą.

Tikrovė. Atsivertus 1957 metų UNESCO ataskaitą galima perskaityti, kad „...vidutinis dienos darbo užmokestis Kuboje yra aukštesnis nei Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje. 44 procentai kubiečių yra saugomi socialinės rūpybos įstatymų, daugiau nei jų JAV.“ Nereikia užmiršti, žinoma, kad minėtos Europos šalys dar ropštėsi iš II pasaulinio karo griuvėsių, tačiau tokia statistika vis tiek neprimena kruvinai numelžtos šalies vaizdelio, kokį mėgsta piešti Che garbintojai.

Ženevoje įsikūrusios Pasaulinės darbo organizacijos duomenimis, 1958 metais vidutinis dienos darbo užmokestis Prancūzijoje buvo 2,73 dol., Belgijoje – 2,70 dol., Vokietijoje – 2,73 dol., Jungtinėse Valstijoje – 4,06 dol., o Kuboje – 3 dol.

Kubos žvejai tuo metu uždirbdavo daugiau už kolegas Naujajame Orleane. Kubiečių namuose buvo daugiau televizorių vienam gyventojui nei jų turėjo europiečiai, o automobilių daugiau nei tuo metu teko japonams.

Aišku, atėjus į valdžią komunistams situacija šiek tiek pasikeitė. Iki revoliucijos trečia pagal proteino kiekį maiste Vakarų pusrutulyje nacija buvo priversta įvesti maisto normavimą. Beje, palyginus 1842 metų Ispanijos karaliaus nustatytus maisto racionus Kubos vergams, jie, kad ir kaip skaičiuosi, lenkia Castro ir Che nustatytas maisto normas Kubos proletarams.

Mitas.Che ir Castro revoliucija Kuboje buvo herojiškas partizaninis karas, nuvertęs iki dantų ginkluotą Fulgencio Batistos režimą.

Tikrovė. Mulatu Batista Kuboje nepatenkintų buvo tikrai daug. Tačiau tikrai ne tik varguomenė. Batista net nebuvo įleistas į Havanos jachtų klubą, nes jo nariai buvo vien baltaodžių elitas. Toks pat snobiškas ir rasistiškai nusiteikęs elitas, kurio tipiškais atstovais buvo Castro ir Che.

Tačiau skirtingai nuo Havanos aristokratų ir verslininko, abu komunistai visiškai nesiruošė dalintis būsimu pyragu su savo rėmėjais. Rėmėjais? O kaip kitaip galima pavadinti žmones, kurie dosniai finansavo partizanų armiją, aprūpindavo ją ne tik ginklais, bet ir didelėmis pinigų sumomis. Užfiksuoti dažni faktai, kai Batistos karininkai be mūšio perleisdavo miestą po miestą Castro daliniams gavę iki 100 tūkstančių dolerių kyšį grynaisiais. Šie pinigai buvo tikrai ne iš kaimo varguolių surinkti.

Netgi tais atvejais, kai reikalas prieidavo iki ginkluotų susirėmimų, jie būdavo be galo menki, palyginti su kitais pilietiniais karais Lotynų Amerikoje.

Garsiajame Santa Klaros mūšyje, apie kurį trimitavo viso pasaulio spauda, žuvo aštuoni Kubos vyriausybės kareiviai ir du partizanai. Tikrai nieko panašaus į monumentalias batalijas.

Nieko stebėtino, kad Kubos armija vangiai kovojo su partizanais. Batista buvo nusibodęs visiems, netgi toms pačioms JAV, kurios uždraudė bet kokį ginklų eksportą į Kubą. Todėl maitinama dosniais Castro kyšiais, negaudama amunicijos ir oro paramos iš Havanos, armija verčiau traukėsi dėdama ginklus nei kovodama.

Mitas. Ernesto Che Guevara buvo žmogus, troškęs laisvės ir taikos savo šaliai, jos žmonėms, tiesęs ranką visoms pasaulio valstybėms ir tautoms.

Tikrovė. 1962 metų lapkričio 17-ąją FTB išlukšteno Kubos saugumo agentų sąmokslą. Pagal jį Niujorko „Macy“, „Gimbel“, „Bloomingsdale“ universalinėse parduotuvėse ir centrinėje Manhatano stotyje teroristai turėjo paslėpti tuziną detonatorių ir pusę tonos trotilo. Sprogimas buvo numatytas kitą savaitę, per vadinamąjį Juodąjį penktadienį, kai po Padėkos dienos visi amerikiečiai suserga pirkimo karštine.

Jeigu šis sumanymas atrodo pakankamai nekaltas, kas čia tokio pagąsdinti nutukusias kapitalistines kiaules ir atgrasyti jas nuo beprasmio pinigų eikvojimo. Juk 2004 metų kovo mėnesio sprogimams Madrido traukiniuose „Al Qaeda“ panaudojo viso labo 100 kg TNT. Tai yra Kubos agentai, kuriems dirigavo Che Guevara, planavo susprogdinti penkis kartus galingesnius sprogmenis trijose didžiausiose ir labiausiai žmonių prikimštose pasaulio universalinėse parduotuvėse. Būtų žuvę tūkstančiai žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Bet gal Che čia niekuo dėtas? Kurgi ne. Che Guevara asmeniškai prižiūrėjo Kubos KGB, ten pavadintos DGI (Dirección General de Inteligencia) įkūrimą ir ypač rūpinosi šios žinybos Išlaisvinimo departamentu. Būtent jame buvo verdami ir vykdomi antiimperialistinės kovos receptai.

Mitas.Ernesto Che Guevara simbolizuoja hipišką septintojo dešimtmečio dvasią. Jo netvarkinga barzda ir kukli kariška palaidinė yra įsikūnijusi panieka buržuazinio pasaulėlio tvarkai ir nuobodybei.

Tikrovė. Abu paties Ernesto sūnūs Ernesto ir Camilo buvo taip toli nuo hipių, kad toliau neįmanoma įsivaizduoti – jie išvyko mokytis į KGB akademiją Maskvoje ir ten penkerius metus nešiojo tvarkingas kariškas šukuosenas. Jo vaikaitis, Canekas, Sanchezas, tiesa, groja gitara, nekerpa barzdos ir mūvi suplėšytus džinsus. Tačiau jis pabėgo iš senelio sukurto socialistinio rojaus ir nesiruošia ten grįžti.

Vėlgi, nebūsime priekabūs. Maža kas, tėvai juk neatsako už vaikus, ir tuo labiau vaikaičius. Ką apie jaunystės idealus, maišto prieš sustabarėjusius stabus dvasią kalbėjo pats Che? „Laimingiausios jaunuolio dienos yra tada, kai jis mato savo kulkas, pasiekiančias priešą.“ Požiūris į roką ir kitokią meninę saviveiklą? Lašelis jo mokymų savanoriškai prievartiniam darbui išvežtiems Kubos jaunuomenės atstovams „jūs turite ne tik dirbti laimingi ir išdidūs, bet tuo pačiu metu skanduoti oficialius šūkius ir dainuoti vyriausybės patvirtintas dainas“. Ir neduokdie, kas nors užšvęs naktį ir pavėluos į darbą. „Jaunimas privalo išmokti mąstyti ir veikti kaip masė“. Vienoje garsioje kalboje Che netgi prisižadėjo „išnaikinti individualizmą šalyje. Tai nusikalstama – mąstyti kaip individui“.

Mitas. Che buvo dešinioji Fidelio ranka, užtikrinanti naują tvarką Kuboje, metama ten, kur buvo sunkiausia ir sėkmingai realizuojanti visus patikėtus uždavinius.

Tikrovė. Ernesto tikrai sėkmingai tvarkėsi su revoliucijos priešų naikinimu. Tačiau Castro jį paskyrus Ekonomikos ministru, reikalai ėmė šlyti. Istorijos apie tai, kaip Che Guevara savo dekretu įsteigė kastuvų fabriką, kelnių gamyklą ir pieštukų kombinatą, nėra anekdotai, tai tikri faktai.

Tačiau mažai kam žinoma, kad Che Guevara importavo iš Čekoslovakijos šimtus sniego valymo mašinų tikėdamas, jog iš jų pavyks sumontuoti puikius cukranendrių kombainus. Rezultatas – visiškas fiasko. Cukranendrės buvo tiesiog sutrintos į miltus, o iš derliaus išėjo šnipštas.

Dar menkiau žinomas faktas, kad Che, užsimanęs išmokyti kubiečius savo gimtosios Argentinos mėgstamo futbolo, liepė iškirsti vieną geriausių Kubos cukranendrių plantacijų „Central Macareno“ šalia Sent Fuego, o jos vietoje bandė pastatyti stadioną, kuris netruko apželti piktžolėmis.

Sovietų Sąjunga nėra geriausias pasaulio istorijos sėkmingo verslo modelio pavyzdys, tačiau netgi Kubai į pagalbą atsiųsti sovietų funkcionieriai meldė Castro atleisti Che iš bet kokių postų, susijusių su ekonomika, kol jis visiškai nenusmukdė šalies.

Mitas. Che buvo didis humanistas. Jam nebuvo nieko svarbiau už pažemintųjų teises, kurias gynė tiek iki revoliucijos, tiek po jos.

Tikrovė. Pirmasis įstatymas dėl viešosios tvarkos paėmus valdžią sugrąžino į Kubą mirties bausmę, dar daugiau ją įteisino jos galiojimą anksčiau padarytiems nusikaltimams. Tik pasibaigus revoliucijai Havanos kalėjimuose tupėjo dešimt kartų daugiau žmonių nei Batistos laikais. Iš 6,4 milijono gyventojų 7 876 žmonės buvo sušaudyti revoliucijos eskadronų. O per visą laikotarpį iki 1970-ųjų skaičius išaugo dvigubai.

Palyginimui – Hitleris iki II pasaulinio karo pradžios Vokietijoje nebuvo išžudęs tiek žmonių.

Anne Applebaum savo knygoje „Gulagas“ yra apskaičiavusi, kad per visą sovietinę represinę sistemą perėjo 18 milijonų žmonių. Stalino SSSR gyveno 220 milijonų. Per Kubos lagerius perėjo 300 tūkstančių žmonių. Pritaikius proporcinį skaičiavimą – tai daugiau nei Stalino laikais.

Ir dar vienas palyginimas su nacių Vokietija. Tarp 1933 ir 1937 metų iš 70 milijonų Vokietijos gyventojų 129 tūkstančiai pabėgo iš šalies. Kuboje iš 6,4 milijono pabėgo pusė milijono.

Mitas. Che buvo genialus strategas ir taktikas, o jo knyga „Partizaninis karas“ yra privalomas vadovėlis visiems planetos kariūnams.

Tikrovė. Jau rašėme, kad dažniausiai Che mūšius laimėdavo nešiodamas priešininkams riebius otkatus. Savo knygą jis nusirašė iš tiek pat chaotiškų Mao vadovėlių, tačiau tai dar nebūtų taip blogai.

Blogiau, kad jis niekada gyvenime nesugebėjo bent pusėtinai realizuoti savo taktinių postulatų praktikoje. Nutaręs sukelti pasaulinę revoliuciją Afrikoje jis susidėjo su Simbos genties vyrais, kurie tikėjo, jog geriausiai nuo aviacijos antpuolių juos gali apsaugoti genties šamano amuletai.

Pirmoji Che misija – garnizono, saugančio Fort Bendelos hidroelektrinę ant Kimbio upės Rytų Konge. Nepraėjus nė pusvalandžiui Che prarado pusę savo žmonių, o likusieji pabėgo metę ginklus. Che nenusiminė ir ėmė svaičioti apie Afrikos išlaisvinimo armijos įkūrimą, o pradžiai – Kongo karinės akademijos įsteigimą. Tačiau netrukus jam nusibodo visas sumanymas ir jis savo revoliucines svajones perkėlė į Boliviją.

Atsargos CŽV karininkas Mario Riveronas kvatojosi prisimindamas, kaip jis lygino Che knygą su jo praktiniais veiksmais.

„Jis nuolat pasiklysdavo, išskaidydavo savo pajėgas į kelias dalis, kurios klaidžiodavo greta viena kitos nesugebėdamos susitikti, stovyklavietėse palikdavo nesudegintus dokumentus ir žemėlapius, nieko nenutuokė apie partizanų stebėjimą iš oro, o geriausia yra tai, kad jo partizanų armija per visą laiką nesugebėjo užverbuoti nė vieno vietinio gyventojo.“

Mitas. Che buvo paimtas į nelaisvę tik po ilgos ir įnirtingos kovos, kovėsi iki pat paskutinio šūvio, buvo išsekęs po ilgos ir alinančios kampanijos Bolivijoje.

Tikrovė. Kai partizanų likučiai buvo susemti Bolivijos kariuomenės, pas visus belaisvius buvo rasta tik ginklų. Tuo tarpu Che kuprinėje buvo ir žirklės, ir šukos, ir šepetėlis, ir netgi nedidelis veidrodis. Savaime suprantama, sveikas požiūris į higieną nėra smerktinas, tačiau atrodo, kad Che daugiau planavo savo sensacingą PR triumfą būsimame teisme nei partizaninės kampanijos sėkmę.

Nors plačiai reklamuojama tai, kad jo karabinas užsikirto, mažiau kalbama apie tai, kad abiejuose jo Walther pistoletuose tebebuvo pilnos dėtuvės šovinių. Jo žodžiai iškėlus rankas buvo „aš jums būsiu naudingesnis gyvas nei miręs“. Tuo pačiu metu kiti jo grupės nariai kovėsi toliau.

Didžiausią sutrikimą jo akyse Bolivijos karininkai pamatė tada, kai pasakė jam, jog kaip ginkluotas įsiveržėlis į Bolivijos teritoriją jis privalės mirti. Che visai ne taip įsivaizdavo savo revoliucinio kelio pabaigą.

Antra vertus, jeigu jis būtų pamatęs ateitį ir išvydęs, kiek bus prispausdinta marškinėlių, puodelių, ženkliukų ir skėčių su jo atvaizdu, gal ir būtų likęs patenkintas. Šiaip ir taip jis įrodė, kad nieko nėra gajesnio kaip žmonių sąmonėje įsišakniję mitai. Ypač, kai to mito egzistavimu yra gyvybiškai suinteresuotas paskutinis mirštantis komunistinis režimas. Castro buvo visiškai teisus leisdamas Che į užsienio avantiūras: miręs „revoliucijai“ jis tapo tūkstantį kartų naudingesnis nei gyvas.

Tikri Che faktai

Mirė 39 metų

Dukart vedęs

5 vaikų tėvas

27 knygų ir pamfletų autorius

Žaidė regbį

Sirgo astma

Žavėjosi Freudu

Puošia 3 pesų monetą

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Bal 2011 23:17

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Yra ir šiek tiek tiesos, bet pagrinde absurdas.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Bal 2011 12:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Bičiulis rašė:

Yra ir šiek tiek tiesos, bet pagrinde absurdas.

Gal gali sukonkretinti, bei nurodyti, kuo tu remiesi?

Nes mano turimais duomenimis visa tai tiesa - ypač apie Če "ekonominius" sugebėjimus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Bal 2011 17:37

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Taip, aš neneigiu dėl ekonomikos - nėra ko norėti, juk Che nebuvo ekonomistas, jis buvo praktikas, jo vieta buvo gulėti džiunglėse, o ne po ministeriją vaikščioti.

Taip pat pritariu, jog jis rašymo stilių nusižiūrėjo nuo Mao - pats skaičiau tiek vieno, tiek kito darbus ir stilius tikrai panašus, dar anksčiau tai buvau pastebėjęs.

Absurdas yra dėl tų šukų ar ko ten dar, kurias neva turėjo Che Bolivijoje. Kiek teko girdėti (ir matyti nuotraukas), kai jį rado, jis nebebuvo į žmogų panašus. Nebent dėl įdomumo buvo pasiėmęs visus tuos daiktus, bet jais nesinaudojo.

Taip pat dėl to papirkinėjimo niekad nesu girdėjęs nieko panašaus, todėl spėju, jog tai tėra autoriaus fantazija.

Arba, pvz., kai kur pasakoma tik dalis tiesos - turiu galvoje Santa Klaros mūšį. Tiesa, kad ten žuvo vos keli kariai, bet autorius nepamini, jog tai buvo vienas paskutinių susirėmimų, kada Batistos armija jau buvo absoliučiai pakrikusi ir pasidavinėjo be kovos. Įnirtingiausių mūšių laikotarpis jau seniai buvo praėjęs.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Bal 2011 18:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

1. Dėl papirkinėjimų - teko kai ką girdėti (skaityti kai kurias užuominas).

Čia jau koks Čekuolis galėtų patikslinti - jis apie to meto Kubą tikrai daug žino.

Be to nepaneigiamas faktas, jog plantacijų ir fabrikų savininkai Kastro sukilėlių buvo apdėti nemenkais mokesčiais - tik kur sukilėliai dėdavo surinktus milžiniškus pinigus "sovietinė istorija nutyli".

2. Dėl tų "didelių mūšių" - dar sovietmečiu esu skaitęs įvairių kūrinių bei pasakojimų apie Kastro partizanus (daugiausia rusų kalba) ir jau tada pastebėjau, kad praktiškai nieko nerašo apie realius mūšius su Batistos armija. Aprašomi tik įvairūs smulkūs susidūrimai.

Taigi, čia tikrai "balta istorinė dėmė".

Manau, kad anglų kalba turėtų būti daugiau informacijos.

Kadangi puikiai moki angliškai, galėtum paieškoti interne.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Bal 2011 18:08

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Tam nereikia net interneto. Perskaityk Ernesto Gevaros "Prisiminimus apie Kubos revoliucinį karą" - yra lietuviškai - ir pamatysi, jog beveik visas partizaninis karas susidėjo iš begalės mažesnių ar kiek didesnių susirėmimų. Viską sudėjus, kiek pamenu, žuvusiųjų kiekis nebuvo jau toks ir mažas.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Bal 2011 18:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Bičiulis rašė:

Miestų užėmimas visada susijęs su dideliais nuostoliais ir stambiais gatvių mūšiais. Jei tokių nebuvo, vadinasi tikrai "nupirko". :smile66:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Bal 2011 18:36

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Čia reiktų tikslinti. Gal būta ir didelių operacijų, nors, kiek pamenu, tai jis nelabai apie jas kalba savo knygoje (nebent blogai pamenu )

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Bir 2011 19:41

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Žygeivi, nelabai suprantu aš tavo nuomonės. Pats sakei, jog Gevara būtų Lotynų Amerikos nacionalistas. Gevara taip pat aiškiai yra pareiškęs, kad jo tikslas suvienyti Lotynų Ameriką. Tai ar čia nėra tas pats, kas Europos nacionalistas ar Europos suvienijimas, o kitaip tariant kosmopolitas ir imperininkas?

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Bir 2011 19:51

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Bičiulis rašė:

Ką kada Gevara yra pareiškęs, galima surašyti storą knygą.

Tačiau realiai jis jokių veiksmų šia kryptimi neatliko.

P.S. Iš kitos pusės žiūrint, žinoma, Gevara negali būti laikomas "klasikiniu nacionalistu" - jis juk apskritai ne indėnas, o baltųjų kolonistų palikuonis.

Vargu ar jam net mintis buvo kilusi apie Amerikos senųjų tautų valstybių sukūrimą.

Nacionalistu jis gali būti laikomas tik kovos su JAV imperialistine agresija fone, kada esamų Pietų ir Centrinės Amerikos valstybių nepriklausomybės išsaugojimas objektyviai padeda ir senųjų Amerikos tautų siekių įgyvendinimui - pvz., kečua kalba jau valstybinė Peru, panašia kryptimi judama ir kai kuriose kitose valstybėse.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Bir 2011 20:11

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Cituoti:

Tačiau realiai jis jokių veiksmų šia kryptimi neatliko.

Manau, kad į Boliviją ne šiaip vyko kariauti.

Cituoti:

Nacionalistu jis gali būti laikomas tik kovos su JAV imperialistine agresija fone, kada esamų Pietų ir Centrinės Amerikos valstybių nepriklausomybės išsaugojimas objektyviai padeda ir senųjų Amerikos tautų siekių įgyvendinimui - pvz., kečua kalba jau valstybinė Peru, panašia kryptimi judama ir kai kuriose kitose valstybėse.

Labai jau čia pritempei.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 16 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai » Propagandiniai istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: