Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 27 Bal 2024 09:33

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 41 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 23 Gru 2006 19:44 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Žydų naikinimas (genocidas, holokaustas)

Nusikaltimais prieš žydus įtariamas lietuvis - teisme
2006 kovo mėn. 20 d., BNS
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... id=9072381

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 10 Geg 2007 17:15. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 10 Geg 2007 17:15 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Kiek žydų buvo sunaikinta Lietuvoje


     1942 m. sausio 31 d. masines Lietuvos žydų žudynes vykdžiusios operatyvinės grupės A vadas W. Stahleckeris pranešė Vyriausiajai reicho saugumo valdybai, kad Lietuvoje nužudyta daugiau kaip 136 tūkst. žydų.

     Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras atlieka plataus masto tyrimą, mėgindamas sudaryti bent apytikslį nusikaltimų ir jų dalyvių registrą:

http://www.balsas.lt/naujiena/390357/ta ... ebus-video

Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... id=9072381

   Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės

Šaltinis - http://ldn-knigi.lib.ru/JUDAICA/Holokaustas.htm

   Net 94% Lietuvos žydų tapo sąmoningo žydų tautos naikinimo, vadinamo holokaustu, aukomis.

Šaltinis - http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/docs/10k04t04k.rtf
Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 metais
Arvydas Anušauskas

   Tačiau žydų genocidas Lietuvoje buvo išskirtinė tragedija - žydų bendruomenė Lietuvoje per trejus hitlerinės okupacijos metus buvo visiškai sunaikinta, žuvo apie 95% Lietuvos žydų.

   Kiek Lietuvos žydų iš viso buvo nužudyta nacių okupacijos metais? Čia įvairūs autoriai pateikia skirtingus skaičius.

   Žymus holokausto tyrinėtojas R.Hilbergas teigia, kad Lietuvoje prieškarinėse sienose (be Vilniaus srities) buvo nužudyta iki 130 000 žydų. Operatyvinio būrio 3/A padalinys Vilniuje ir srityje iki 1941 m. lapkričio 25 d. nužudė dar 34 622 žydus. Taigi, pagal R.Hilbergą išeitų, kad Lietuvoje buvo nužudyta apie 165 tūkstančius žydų.

   1941 m. sausio 1 d. duomenis, 1940 m. Lietuvoje gyveno 208 tūkstančiai (6,86% Lietuvos gyventojų) žydų.

   Karo pradžioje į Rusiją pasitraukė apie 8,5 tūkstančiai žydų.

   Vokiečių okupacijos metais iš Kauno ir Vilniaus getų pabėgo 1 500-2 000 žydų. Apie 2-3 tūkstančiai žydų sulaukė karo pabaigos Vokietijos koncentracijos stovyklose.

   Lietuvoje iš viso vokiečių okupacijos metu nužudyta 195-196 tūkstančiai žydų. Šis aukų skaičius nėra labai tikslus, tačiau jis yra artimas tikrovei.

http://webcache.googleusercontent.com/s ... lr=lang_lt

ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 5

HOLOKAUSTAS LIETUVOJE: SKAIČIŲ PINKLĖSE


JEGELEVIčIUS SIGITAS

   Iš pradžių tiesiog būtina akcentuoti tris dalykus:

   1) niekas iš lietuvių istorikų neneigė ir neneigia, kad Lietuvoje vokiečių okupacijos metais vyko masinis žydų naikinimas, nors kartais tokį neigimą ir bandoma primesti;

   2) niekas iš lietuvių visuomenės neneigia ir niekuomet neneigė, kad tam tikra dalis lietuvių, naujojo okupanto paskatinti ar savo iniciatyva, dalyvavo žydų žudynėse;
 
   3) vokiečių okupacijos metai buvo žydų katastrofa, nes tuomet buvo sunaikinta dauguma Lietuvos žydų bendruomenės, nemažai į Lietuvą atbėgusių Lenkijos žydų ir kažkiek iš Vakarų atvežtų žydų.

    Šiame straipsnyje mus domins tik skaičiai. Bandysime bent preliminariai nustatyti, kiek iš tikrųjų Lietuvos žydų buvo sunaikinta arba bent jau kiek žydų buvo išžudyta pačioje Lietuvoje.

    Praėjo daugiau kaip pusšimtis metų, bet iki šiol dar nėra tai išsiaiškinta.

    Tai būtina padaryti, nes tiek periodikoje, tiek įvairiose studijose operuojama įvairiais skaičiais. Tai rodytų, kad tokie empiriniai tyrimai būtini.

    Tik pabandžius sugretinti publicistų ir mokslininkų apyvartoje esančius holokausto skaičius, iš karto atsiduriame jų pinklėse. Kartais netgi atrodo, kad kažkas tyčia painiojo tuos skaičius. Beje, galima kalbėti tik apie holokausto aukų skaičių, o ne apie statistiką, kurią bent jau primityviai turėtume įsivaizduoti kaip nuoseklų duomenų rinkimą ir jų klasifikavimą remiantis tam tikra metodika. Tai niekuomet nebuvo daroma.

   Bandymas aiškintis ir tikslinti holokausto aukų skaičių jokiu būdu neįžeidžia tų aukų atminimo. Vieną kartą tiesiog būtina tai išsiaiškinti.
______________________________

   Red. pastaba: Šis straipsnis parašytas pranešimo, kurį autorius 1996 m. gruodžio mėn. skaitė moksliniame seminare „Lietuvos Judaica’ 96“, pagrindu, kadangi seminaro organizatoriai, atrodo, nepajėgs paskelbti visos jo medžiagos.

   Tokio pobūdžio tyrinėjimai būtini todėl, kad sovietmečio oficialiuose dokumentuose, dokumentų rinkinių komentaruose, propagandinėse bei rimtose istorikų studijose randami gana skirtingi duomenys. Negalima pervertinti ir vokiečių kariškių ar specialiųjų tarnybų raštinių skrupulingumo, pateikiant informaciją šiuo klausimu. Neretai mes pernelyg geros nuomonės apie tariamą vokiečių skrupulingumą: ir juos dažnai paveikdavo politiniai ar kitokie konjunktūriniai svyravimai. Savo raštuose nevengė, bet ir nesiekė didelio tikslumo, įsivaizduodami, kad jų šioje srityje niekas smulkmeniškai netikrins, o žydai Rytų srityse vis tiek būsią išnaikinti.

   Sovietmečio oficialiuose dokumentuose gana akivaizdus abejingumas karo aukoms. Buvusios Ypatingosios valstybinės komisijos veikla nebuvo nuosekli. Komisija dirbo labai skubotai ir, visko kaip reikiant neišsiaiškinusi, 1945 m. pabaigoje nustojo veikusi. Nepalyginamai atkaklesni ir kryptingesni šioje srityje buvo mūsų kaimynai lenkai, kurie net keletą dešimtmečių po karo pabaigos vis dar ieškojo duomenų apie karo aukas bei nuostolius ir tuos duomenis skrupulingai fiksavo.

    Paskelbti ir visiems lengvai prieinami du sovietmečio oficialūs dokumentai, suteikiantys apibendrintos informacijos mums rūpima tema. Tai Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos TSR bei 1946 m. sausio 23 d. Pabaltijo karo apygardos karo prokuroro kaltinimo išvada byloje dėl vokiškųjų fašistinių grobikų piktadarybių Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijose.

    Šiuose abiejuose dokumentuose pirmą kartą paskelbti bendri duomenys apie vokiečių okupacijos aukas Lietuvoje. Tie duomenys gana prieštaringi. Ypatingosios valstybinės komisijos pranešime pažymėta, kad per vokiečių okupacijos metus Lietuvoje sunaikinta 165 000 karo belaisvių ir daugiau kaip 300 000 taikių gyventojų1 (po skaičių, kurie paimti iš šaltinių, pateikiame tokį aukų įvardijimą, koks jis yra tame šaltinyje).

    Išeitų, kad Lietuvoje iš viso sunaikinta apie 465 000 žmonių. Tame pat dokumente įrašyta, kad Kauno IX forte sunaikinta per 70 000 taikių gyventojų, o Paneriuose sušaudyta ir sudeginta ne mažiau kaip 100 000 žmonių2.

    Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuose šaltiniuose niekur neminimi žydai, nors jų sušaudyta Lietuvoje labai daug. Tai bendra sovietmečio nuostata: vengti informacijos apie sunaikintus žydus. Visos aukos dangstomos „taikių tarybinių piliečių“ vardu. Šiame dokumente žydai įvardyti bene tik vieną kartą. Ir tai lyg tarp kitko, rašant apie Kauno IX fortą, kuriame buvę „sušaudyta įvairių tautybių žmonių: rusų, ukrainiečių, baltarusių, lietuvių, lenkų, žydų“3. Neabejotinai šiame išvardijime žydai turėjo būti įrašyti pirmiausia.

    Minėtoje kaltinimo išvadoje užfiksuota, kad Lietuvoje nužudyta „700 000 taikių tarybinių piliečių bei karo belaisvių“4. Čia pat paminėta, kad Paneriuose nužudyta daugiau kaip 100 000 gyventojų žydų. Beje, niekur kitur nerastas toks nužudytų Paneriuose žydų skaičius.

    Vėliau visuose rašiniuose ir įsigalėjo 700 000 Lietuvoje sunaikintų žmonių skaičius, nors tiek negausime bandydami sudėti įvairius aukų skaičius. Apskritai sovietmečiu nebuvo toleruojami bandymai patikslinti tikrai nerealų aukų skaičių.

    Beje, yra dar vienas bendras vokiečių okupacijos metų aukų skaičius – 370 000 Lietuvos gyventojų5. Į šitą skaičių neįeina karo belaisviai bei kiti užsieniečiai, sunaikinti Lietuvos teritorijoje. Šitą skaičių galima būtų bandyti išanalizuoti. Jis nėra tikslus, bet gal bent jau artimas tiesai. Tik tokia analizė nėra šio mūsų straipsnio tikslas.

    Bandydami išsiaiškinti Lietuvos žydų holokausto skaičių, visų pirma turime išsiaiškinti, kiek Lietuvoje karo išvakarėse gyveno žydų. Čia vėlgi matome skaičių įvairovę.

    Adolfas Damušis, remdamasis prielaida, kad žydai sudarę 8% Lietuvos gyventojų, skaičiuoja, jog jų čia 1941 m. gyvenę 234 0006. Aleksis Faitelsonas, nežinia kuo remdamasis, rašo, kad Lietuvoje gyveno 250 000 žydų7. Enciklopedijoje nurodyta 1939 m. pabaigoje Lietuvoje gyvenus 240 000 žydų8.

     Šių eilučių autoriaus turimais archyviniais duomenimis, 1940 07 01 Lietuvoje gyveno 209 070 žydų, arba 7,2% visų Lietuvos gyventojų9. Šį skaičių ir reikėtų laikyti priimtiną, nes jis vienintelis yra pakankamai dokumentuotas.

     Gana panašiais skaičiais operuoja Liudas Truska. Jo nuomone, karo išvakarėse Lietuvoje gyveno 215 000 žydų, t. y. per 7% visų gyventojų10. Beje, visi skaičiuoja žydus kartu su Vilniumi (pagal minėtus archyvinius duomenis, Vilniuje ir kitose atgautose teritorijose gyveno 68 447 žydai).

     Nužudytų Lietuvos žydų skaičiai gana prieštaringi. Nelabai aiškūs ir Lietuvoje nužudytų užsienio žydų skaičiai.

     Holokausto skaičių įvairovę ir prieštaringumą rodo tokie pavyzdžiai: Ypatingosios valstybinės komisijos pranešime užfiksuota, kad Vilniaus apskr. Plikojo kalno dauboje sušaudyta 10 000 žmonių11 (manytina, kad dauguma nužudytųjų – tai Vilniaus apskr. žydai iš Naujosios Vilnios, Mickūnų, Lavoriškių, Šumsko, Medininkų, Totorkaimio ir kt. vietovių). Toks pat skaičius minimas ir kaltinamojoje išvadoje12. Tik čia kapų vietovė pavadinta Lapių kalneliu. O Vilniaus žydų bendruomenė 1945 05 23 rašte Ypatingajai valstybinei komisijai nurodė, kad Plikajame kalne nužudyta 55 000 žydų13. Beje, tame rašte taip pat nurodyta, kad iš 65 000 Vilniaus žydų išžudyta 63 000.

    Šiaip jau gana kruopštūs autoriai Kazys Rukšėnas ir Vladislovas Sinkevičius didelėje, bet lietuvių istorikų mažai naudojamoje studijoje apie žmonių naikinimą Lietuvoje vokiečių okupacijos metais pažymi, kad 1941 08 26 Pažemio miške buvo sušaudyti visi Zarasų apskrities žydai – 8 000 žmonių14. Masinių žudynių dokumentų rinkinio priede užfiksuota, kad minėtą dieną Pažemio miške sušaudyti 2 569 žmonės15. Beje, tuose kapuose stovi sovietmečiu pastatytas paminklas, kuriame atminimo įrašas yra ir žydų kalba. Tai labai retas faktas sovietmečiu.

    Kazys Rukšėnas ir Vladislovas Sinkevičius mini, kad 1941 09 09 Klydžionių kaime prie Butrimonių sušaudyti 1 232 žydai (976 vyrai ir moterys, 256 vaikai)16. Minėto dokumentų rinkinio priede pažymėta, kad 1941 09 09 Klydžionių kaime sušaudyta 740 vyrų, moterų ir vaikų17.

    O Jeruzalėje išleistoje dokumentinėje apybraižoje yra dviejų paminklų Butrimonių apylinkėse (matyt, Klydžionių kaime) sušaudytiems Butrimonių, Stakliškių, Birštono, Punios žydams nuotraukos. Vienas paminklas žymi 265, o kitas – 976 aukas18 (viso 1 241). Itin prieštaringi duomenys apie Telšių apskrities Gerulių miško aukas: šių dokumentų rinkinio priede įrašyta 1 580 sušaudytų vyrų, moterų ir vaikų19, o Kazys Rukšėnas ir Vladislovas Sinkevičius mini ten sušaudytus 10 000 žmonių.20 Panašių prieštarų yra ir daugiau.

    Kiek apskritai buvo sunaikinta Lietuvos žydų? Čia informacija irgi nevienoda. Aleksis Faitelsonas mini, kad Lietuvoje išžudyta 80% žydų iš 250 000 čia gyvenusių21.

    Išeitų, kad išžudyta 200 000 Lietuvos žydų. Toks skaičius vienintelį kartą įrašytas tarybinėje enciklopedijoje22.

    Liudas Truska irgi mini, kad buvo sunaikinta apie 200 000 Lietuvos žydų, t. y. maždaug 90% prieš karą čia gyvenusių23.

    Sara Ginaitė savo nedidelėje studijoje rašo, kad Lietuvoje buvo nužudyta apie 170–180 tūkst. žydų, t. y. 94% Lietuvoje iki karo gyvenusių žydų24.

    Beje, literatūroje randama labai skirtingai nurodytą nužudytų Lietuvos žydų procentą (80, 90, 92, 94).

    Sprendžiant pagal periodiką, susidaro vaizdas, jog užsienyje cirkuliuoja dar kitokie nužudytų Lietuvos žydų skaičiai: 220 ar net 240 tūkst. Tad šis skaičius bene turi tendenciją didėti.

    Adolfas Damušis nurodo dar kitokį nužudytų Lietuvos žydų skaičių – 165 000.

    Šitokį skaičių jis gavo darydamas prielaidą, kad Lietuvoje 1941 m. gyveno 234 031 žydas ir pasinaudodamas Dovo Levino pateikiamais deportuotų, emigravusių ir sušaudytų žydų skaičiais.

    Galima padaryti dar vieną prielaidą, pasinaudojus jau minėta archyvine statistikos lentele, kur yra ir žydų statistika, t. y. atimant iš tos sumos kai kuriuos Dovo Levino skaičius26: išvežtų į Sibirą – 7 000, pasitraukė su Raudonąja Armija 1941 m. – 15 000, išliko gyvi Lietuvoje ar išėjo iš konclagerių Vokietijoje – 28 000, iš viso 50 000.

    Taip skaičiuojant išeitų, kad išžudyta 159 070 Lietuvoje gyvenusių žydų (209 070 – 50 000 = 159 070). Beje, S. Ginaitė mano, kad gyvi išliko 15–17 tūkstančių Lietuvos žydų27.

    Visiškai atskiras yra atgabentų iš užsienio žydų naikinimo Lietuvoje klausimas. Tikslių bei tikrų skaičių neturime, o turimi duomenys, matyt, netikslūs ir neprieštaringi.

    Maskvos archyvuose esančiais Ypatingosios valstybinės komisijos duomenimis, IX forte buvo nužudyta apie 10 000 užsieniečių. Matyt, remiamasi liudininkų parodymais, o tai tokiais atvejais nėra itin patikimas šaltinis.

    Daug kur randame informacijos apie 1941 m. gruodžio mėn. čia sušaudytus 3 000 atvežtų žydų. Ir ši informacija, atrodo, remiasi liudininko parodymais.

    Lietuvos istorijos vientomyje (rusų kalba) užfiksuotas 7 000 užsienio žydų nužudymo IX forte faktas28 (be nuorodų į šaltinius). Galima tiksliai dokumentuoti tik viena – IX forte buvo žudomi žydai, atvežti iš Vakarų. Atrodytų, kad čia buvo išžudyta nuo 3000 iki 10 000 atvežtų žydų.

    Kazys Rukšėnas ir Vladislovas Sinkevičius tvirtina, kad nuo 1941 m. rugsėjo mėn. į IX fortą naikinimui buvo vežami žydai iš Lenkijos, Čekoslovakijos, Prancūzijos, Austrijos, Olandijos, Belgijos, Monako ir netgi Alžyro29. Šis daugelio kraštų išvardijimas gerokai abejotinas, juolab, kad autoriai nepateikia įrodymų.

   Pabaigoje pateikiame lyginamąją lentelę, kurioje archyve esanti Lietuvos gyventojų žydų 1940 metų statistika lyginama su literatūroje esančiais Lietuvoje nužudytų žydų skaičiais. Ji akivaizdžiai rodo, kad holokausto problema Lietuvoje iš esmės netyrinėta.

    Šiame straipsnyje pateikiamus dalykus galime priimti ar atmesti. Tik atmetant reikėtų pateikti kuo nors konkrečiai paremtus skaičius, t. y. rimtus kontrargumentus. Kol tokie argumentai bus pateikti, šiame straipsnyje pateiktus dalykus reikėtų laikyti bent jau svarstytina prielaida.

    Atskirai tyrinėtinas holokausto pradžios Lietuvoje klausimas. Tai irgi labai svarbi tema, artima holokausto mastų temai. Ši tema dabar yra įgavusi ryškų politinį foną. Kai kas, nepaisydami 1941 metų realijų holokausto pradžią sieja su Birželio sukilimu, t. y. suplaka žydų, kaip tautos, naikinimą su politinėmis represijomis bei jų pasekmėmis.

    Tyrinėtina ir holokausto vykdytojų tema, nes tai, kas šiuo klausimu yra rašyta, negali būti pripažinta pakankamai rimtais tyrinėjimais. Visos šios pastabos rodytų, kad holokausto Lietuvoje problema rimtai tyrinėtina. Ieškotina naujų dokumentuotų duomenų, naujų argumentų ir apibendrinimų, galinčių padėti nustatyti istorinę tiesą.

                                                Pastabos:

   1. 1940 07 01 gyvenusių žydų skaičius pateiktas pagal gyventojų skaičius Lietuvoje tautybėmis lentelę, žr.: LCVA. F. R-743. Ap. 5. B. 47. L. 79.

   2. Nužudytų žydų skaičiai pateikti suskaičiavus pagal masinių žudynių vietų sąrašą: Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. V., 1973. D. 2. P. 389–414. Atrinktos tik tos žudynių vietos, kur prie nužudytų žmonių skaičiaus yra prierašas „vyrai ir moterys“ arba „vyrai, moterys, vaikai“ ir pan., taip pat ir tos vietos, kur nurodyta žudynių


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 28 Sau 2011 00:28. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 28 Spa 2007 17:12 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 04 Vas 2007 10:46
Pranešimai: 177
   Mano galva, būtina tirti ir priežąsti, dėl ko žydai buvo naikinami.

    Juk nuo senų-senovės žydai buvo gujami iš daugelio Europos šalių. Vytautas, parodęs jiems prielankumą, po jų išgujimo iš Ispanijos, turėjo paskelbti dekretą, kad valstybės įstatymai nedraustų jiems apsigyventi Lietuvoje.

    Dėl lietuvių dalyvavimo holokauste irgi būtina aiškintis išsamiai.

    Man tėtis yra pasakojęs, kad lietuvis vetgydytojas, nedavęs žydui leidimo prekiauti netinkama jautiena, buvo jo nužudytas. Žydelis paspruko iš Lietuvos. Tai kaip manot, ar vetgydytojo artimieji, pasitaikius progai nekeršijo to žydelio artimiesiems?

    Ir reikia manyti, kad skriaudų nuo žydų lietuviai patyrė ne vieną. Be abejo, visuose tautose yra žmonių, kurie nejaučia jokių skrupulų tokiems darbeliams.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 28 Lap 2007 20:45 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Поляк rašė:
    Смотрю разговор разошелся не на шутку. Кестас я вас не узнаю. Я очень удавлен вашими высказываниями.

   Начну высказывания по поводу созданий литовских и эстонских подразделений участвующих в геноциде евреев. Давайте забудем о национализме и будим объективны. Ведь мы с вами тоже, какой то частью должны отвечать за нашу историю. Я скажу прямо Россия не была изначально такой уж и чистой во Второй Мировой войне. Вспомним секретный договор Гитлера со Сталиным:


СЕКРЕТНЫЙ ДОПОЛНИТЕЛЬНЫЙ ПРОТОКОЛ
К ДОГОВОРУ О НЕНАПАДЕНИИ МЕЖДУ ГЕРМАНИЕЙ И СОВЕТСКИМ СОЮЗОМ.

При подписании договора о ненападении между Германией и Союзом Советских Социалистических Республик нижеподписавшиеся уполномоченные обеих сторон обсудили в строго конфиденциальном порядке вопрос о разграничении сфер обоюдных интересов в Восточной Европе. Это обсуждение привело к нижеследующему результату:

1. В случае территориально-политического переустройства областей, входящих в состав Прибалтийских государств (Финляндия, Эстония, Латвия, Литва), северная граница Литвы одновременно является границей сфер интересов Германии и СССР. При этом интересы Литвы по отношению Виленской области признаются обеими сторонами.

2. В случае территориально-политического переустройства областей, входящих в состав Польского Государства, граница сфер интересов Германии и СССР будет приблизительно проходить по линии рек Нарева, Вислы и Сана.

Вопрос, является ли в обоюдных интересах желательным сохранение независимого Польского Государства, и каковы будут границы этого государства, может быть окончательно выяснен только в течение дальнейшего политического развития.

Во всяком случае, оба Правительства будут решать этот вопрос в порядке дружественного обоюдного согласия.

3. Касательно юго-востока Европы с советской стороны подчеркивается интерес СССР к Бессарабии. С германской стороны заявляется о ее полной политической незаинтересованности в этих областях.

4. Этот протокол будет сохраняться обоими сторонами в строгом секрете.

Москва, 23 августа 1939 года

По уполномочию
Правительства СССР
В. Молотов

За Правительство Германии
И. Риббентроп



  Да я согласен Советский Союз имел колонизаторскую идеологию. Но давайте признаем наши черные пятна в истории. От них нам не скрыться.

      Как и эстонцы, литовцы имели огромные отряды  участвующих в геноциде евреев и причем тут негативное  отношения литовцев к евреем ?! Это были не люди, а твари имелись в каждых государствах. Как вы интеллигентный  и умный человек даже такими словами можете оправдывать этих ублюдков! Даже если и евреи участвовали в колонизаторском движении Советской армии я уверен ,что не этот фактор повлиял на участия литовских и эстонских отрядов в геноциде евреев. Именно тот аспект послужил этому, что эти люди выбрали как им на то время казалось более легкий и злой путь , но позже это не послужила им на пользу.

     Только эстонские отряды уничтожили более 150 тыс. евреев. Только вдумайтесь в эту цифру. Но вспомним и другой факт, что также из эстонских людей было большинство входивших в состав  красной армии. И кстати напомню, что именно эстонцы в первых рядах участвовали в освобождении Талина.


Уважаемый Поляк,

   постараюсь постепенно ответить на все ваши вопросы и замечания:

Примечание 1 -положение в Эстонии (и даже Латвии) во время WW2 знаю поверхностно, поэтому буду говорить только о Литве.

Примечание 2 - Мне кажется, вы путаете латышские отряды (и дивизии СС) с литовскими - таких литовских отрядов и дивизий в немецкой армии не было во время WW2 (были латышские и эстонские), а те отряды самообороны Литвы, которые были созданы, в геноциде евреев не участвовали - они воевали с "красными" (советскими диверсионными отрядами) и "белыми" (польскими АК отрядами в Восточной Литве).


    Вы почему то говорите о колонизации Литвы евреями - однако такой колонизации до войны не было (после войны - было). Конечно, и до войны евреи из СССР приезжали в Литву в составе разных военных подразделений (особенно НКВД), но  для литовцев главной проблемой были совсем не они, а именно местные евреи, так как они очень хорошо знали местные условия, людей, литовский язык, а также, что очень важно - русский язык, когда очень редкий литовец, даже коммунисты и комсомольцы, до войны знали русский.

    Поэтому именно они были идеальными "проводниками" при массовых арестах литовской интелигенции, чиновников, ученых, партийных активистов и других, внесенных в 1939-1941 годах в Особые  "списки" НКВД.

    Именно местные евреи составляли эти Особые "списки" НКВД - в этот особый  "список" НКВД по инструкции попадали, например, даже все, кто учился в высших школах за пределами Литвы и России, все знавшие эсперанто и так далее.

    В Литве советами было растреляно (или сослано в тюрмы СССР и их растреляли там) несколько десятков тысяч людей из Литвы, попавших в эти списки. Многих очень зверски пытали перед растрелом - после освобождения тюрем восставшими литовцами (еще до прихода немцев) найдено множество до не узнаваемости изуродованных тел заключенных и камеры пыток. Фотографии их тел и этих камер тогда печатались во всех газетах Литвы. Некоторые имеются и в Интернете.

***********************************************************

Преступления коммунизма
(тексты под фото на литовском и на английском языках):


    Большевики в Литве, Латвии и Эстонии делали то же, что и в России, Украине, Беларуси ,....

     Сами посмотрите документальные фото - предупреждаю, они не для слабонервных

Part I year  1917 - 45
http://www.lietuvos.net/istorija/communism/

Part II year  1945 - 80
http://www.lietuvos.net/istorija/commun ... nism_2.htm

***********************************************************

     Если говорить об евреях, живших в Литве до 1941 года, то я пытался обьяснить отношение литовцев к ним после событий 1939-1941 года.

    Тут надо очень четко разделить два разных эпизода, которые советская (а также и Западная - в основном, еврейская) пропаганда специально смешивает в одну "кучу".

    В 1941 году, 22-23 июня во всей Литве началось восстание. В нем участвовали свыше 100 000 литовцев, которые уже до войны были организованные в разные отряды подпольным руководством Литвы.

     В основном эти отряды боролись не с частями отступающей Красной армии (хотя такие бои тоже происходили), а с местными предателями, служившими советам после оккупации и частями НКВД. Именно на них нападали восставшие и это было заранее спланировано.

     Пойманных местных предателей, энкаведистов, советских, партийных и комсомольских активистов, комиссаров по всей Литве, как правило, растреливали на месте. Простых солдат обычно только разоружали и или вообще отпускали, или садили под охрану.

     Другое дело, что почти все эти местные предатели, энкаведисты, советские, партийные и комсомольские активисты, комиссары были еврейской национальности - или местные, или приезжие.

     Советская и западная пропаганда после войны всегда эти события представляли и теперь представляют как еврейский геноцид, хотя это не имеет ничего общего с событиями, которые произошли уже после того, как Литву оккупировали немцы и все местные евреи были согнаны в гето.

    Предателей и комиссаров восставшие литовцы расстреливали не потому, что они были евреи, а за их очень конкретные "дела" - ведь все они были на счету у восставших и по каждому из них было прекрасно известно, что он конкретно натворил в годы советской оккупации.

    Геноцид вообще евреев, как народа, начался много позже - и проходил под непосредственным руководством гестапо и спец. команд СД. Более подробно тут - см. Доклад Егера
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%95%D0 ... 1%80%D0%BB


     Надо сказать, что в последующем геноциде - растрелах евреев Литвы -  принимало непосредственное участие очень небольшое число людей - несколько спец. подразделений под командованием офицеров СД - всего несколько сот человек. Фамилии их всех хорошо известны (из них литовцами было около половины, остальные других национальностей - русские, поляки, белорусы, татары и так далее). Фактически все они или погибли во время войны, или были пойманы советской контрразведкой (интересно то, что несколько из них после войны служили в НКВД и МГБ), или американскими спец. службами.

    Могу добавит и то, что почти два года все эти лагеря и гето евреев в Литве охраняли совсем не немцы, или литовские полицейские, а сами евреи - немцами была создана особая еврейская полиция. Она даже на расстрелы сопровождала своих сородичей. Это не вымысел какой то - я сам лично опрашивал разных свидетелей и все они это подтвердили (я некоторое время работал в Центре по изучению геноцида и резистенции). Об этом написали и сами выжившие евреи в своих мемуарах, изданных в том числе и в Израиле.

*************************************************************  

    Другое дело, что большинство литовцев (особенно старшее поколение) после событий 1939-1941 годов (и потом, начиная с 1942 года - когда часть выживших евреев вернулись в Литву и начали зверствовать, в составе разных спец. групп Смерша и НКВД) до сих пор считают евреев предателями и к ним особой симпатии не чуствуют.

    Ведь после войны опять приехало из СССР очень много евреев, которые заняли почти все руководящие должности в Литве. И старшее поколение литовцев до сих пор смотрит на евреев с большой подозрительностью - как на потенциальных предателей и прислужников советов (теперь - России).

    К этому "добавило масла в огонь" и события после провозглашения восстановления независимости Литвы, когда представители разных мировых еврейских организаций (особенно из США и Израиля), а также и евреи со всего мира, устремились в Литву и начали требовать возвращения всего имущества, которое принадлежало до войны евреям - в не зависимости от степени родства и даже наличия нужных доказательных документов.  Несколько раз таких "наследников" поймали, когда они пытались подсунуть разные фальшивые документы. Не смотря на это, очень многое им уже возвратили, когда самим литовцам аналогичное имущество по литовским законам не возвращают.

    Особенно общественность Литвы возмутило то, что многомиллионыые по своей стоимости дома и участки земли в Вильнюсе и Каунасе были возвращены некоторым евреям, которых литовский суд ищет, обвиняя их в геноциде литовского народа и участии в карательных акциях против мирного населения после войны.

   Они сбежали в Израиль, и это государство наотрез отказывается их выдать Литве для привлечения к суду.

   Проблем в отношениях добавило и то, что многие промышленные обьекты, здания, участки земли в центрах городов неожиданно оказались каким то образом почти задаром "прихватизированные" именно евреями - гражданами Израиля или США (или еще каких то государств), часто бывших литовских граждан, работавших в КГБ и партийных структурах.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Gru 2007 19:04 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
   6. Насчет геноцида евреев - насколько мне известно, то во всех занятых немцами странах СД создавала небольшие спец. группы, которые и занимались уничтожением евреев, цыган, гомосексуалов, педофилов, умственно отсталых и большевиков-комиссаров. И это держалось в большом секрете даже от немецкого населения.

    Ведь то же самое происходило и в СССР - многие ли знали, что сотни тысяч людей растреливаются спец. командами "исполнителей" НКВД везде, где СССР устанавливал свой военный контроль.

**********************************************************

    Надо также добавить, что армейские дивизии СС (Ваффен СС - Waffen-SS) в геноциде евреев не участвовали. Эти дивизии в немецкой армии были как гвардейские дивизии в Красной армии.

    Ваффен СС были элитные фронтовые дивизии, а не карательные. Они создавались по национальному принципу во всех государствах, которые были заняты немцами (кроме Польши и Литвы). И отбор в эти дивизии был очень жестким - туда брали только самых лучших, сильных и отважных добровольцев. Одним из условий было, например, проверка на способность вырыть за несколько минут окоп и там ждать прохода танка. Тех, кто не выдерживал и пытался бежать - расстреливали или давили танки.

    Ваффен СС всегда бросали на самые важные и трудные участки фронтов и они обычно или одерживали победу или погибали, но никогда не сдавались или убегали.

    Надо добавить, что были еще и "Риттер СС" - суперэлитные подразделения в СС. Туда отбор был еще жесче - в том числе и по генеологическому происхождению - брали только потомков древних рыцарских родов.  

    Советская пропаганда постоянно стремилась "спутать" Ваффен СС и Риттер СС со спец. подразделениями СД, которые исполняли карательные и "расстрельные" функции, и разными подразделениями  в составе СС, которые охраняли концлагеря.

    В Латвии и Эстонии (и в Украине) были созданы именно дивизии Ваффен СС, а не карательные-охранные подразделения СС. Эти дивизии отчаянно воевали на восточном фронте против большевиков и делали это очень умело.

    Другое дело, что и в Литве, и в Польше, и в Латвии, и в Эстонии - в том числе и в России - СД создала из местного населения также и небольшие "убойные" зондеркоманды (по 30-50 человек) для "черной работы". Официально они тоже были частью СС (как и вся СД - политическая разведка и контрразведка, а также разные спец. подразделения для "особых задач", в том числе и для организации и исполнения ликвидации евреев, цыган, гомосексуалов, педофилов, умственно отсталых и большевиков-комиссаров).


*************************************************************

     Почему именно в Польше и Литве немцам не удалось создать добровольческие дивизии СС?

     Ответ тоже известен - Польша и поляки с самого начала войны считали немцев своими врагами, как и советов. Немецкое руководство это понимало и даже издало приказ о том, что людей польской национальности запрещается мобилизовывать в ряды немецкой армии.

     Между прочим, многие литовцы (особенно в Восточной Литве) этим воспользовались и показали свои довоенные документы, в которых было написано, что они имели польское гражданство. Поэтому их не мобилизовали в германскую армию.

     У литовцев исторически еще с 13 века сложилось негативное отношение к немцам, как одним из главных врагов Литвы. В 1938 году после захвата Гитлером Клайпедского края (северной части Малой Литвы - южная часть так и осталась в составе Германии после 1918 года - это практически нынешняя Калининградская область, а настоящая этническая древняя Пруссия почти вся досталась после WW2 Польше), литовцы считали немцев своим врагом номер 1 (номер 2 была Польша, и только номер 3 - СССР).

     Однако после событий 1939-1941 годов общественное мнение в Литве сильно изменилось - немцы из врага стали спасителями от большевистского ужаса.

    Все таки отношение литовцев к немцам изменилось не настолько, чтобы они добровольно шли в военные части, которые официально были не литовские, а немецкие. Поэтому литовцы не только не пошли добровольцами в формируемые части СС, но и всячески избегали принудительную мобилизацию в немецкую армию, которая проводилась по всей Литве в 1941-1944 годах.

    В Латвии и Эстонии (и в Финляндии, к которой, как наиболее родственному народу, очень благоприятно относились эстонцы) положение было совсем иное - там общественное мнение уже давно (несколько веков) считало Германию своим союзником в борьбе с Российской империей, позже - с Советами. Ведь именно немецкие добровольцы в 1918-1920 годах помогли этим народам отстоять свою молодую независимость.

     После событий 1939-41 годов  - начиная с Финской войны, в которой на стороне финнов воевало много добровольцев - особенно из Эстонии, Швеции и Германии, и последующей советской оккупации, эти народы немецкую армию встречали с восторгом, как своих освободителей, спасителей и давних друзей - в том числе и по общей борьбе с советами еще с 1918-1920 годов.

     Поэтому естественно, что тысячи добровольцев сразу же хлынули в создаваемые элитные национальные дивизии Ваффен СС в Латвии и Эстонии - у них ведь и знаки отличия были латышские и эстонские.

http://country-osi.narod.ru/pribalt_nashivki.html

(Примечание - литовского легиона СС создать не удалось, но нашивки были изготовлены заранее)  

     Эти дивизии потом очень храбро воевали на Восточном фронте и никогда не сдавались или отступали без приказа. Именно поэтому бойцы этих дивизий в современной Латвии и Эстонии считаются национальными героями, которые ценой своей жизни спасали свои народы от большевистского террора и полного уничтожения.

    Сейчас об этом помалкивают, но уже во время войны в Литве стало известно, что по приказу Сталина всех литовцев, латышей и эстонцев после войны "переселят" в Сибирь, также и западных украинцев.

   Это планировалось сделать после высылки народов Кавказа, Крыма, калмыков и поволжских немцев.

   Ингров, ижоров, водов, карелов, сетов из приграничной линии с Финляндией "выслали" и в основном просто уничтожили уже в 1939 году. То же самое сделали с литовцами и поляками, жившими на территории Белорусской ССР (в границах до 1939 года).

    В 1945 году Суслов в совещании высшего партактива Литвы это подтвердил лично - на вопрос одного партийного деятеля литовца, "правда ли, что всех литовцев увезут в Сибирь", он сказал прямо: "Литва останется, но без литовцев".

    Что и пытались сделать - каждый год в Сибирь, Воркуту, Казахстан вывозили до 100 000 литовцев.

    Окончательно довести до конца этот план не удалось по нескольким причинам:

     - не хватало ж. д. транспорта,

     - литовская партизанская армия (около 100 000 бойцов) и подполье отчаянно сопротивлялась (особенно в 1945-48 годах) и наносила очень большой урон оккупационным войскам. А после и перед каждой "высылкой", в леса и подполье, в партизанские отряды, уходили все новые десятки тысяч молодежи.  

     - третий фактор - международное положение. СССР готовилась к 3 мировой войне и боялась, что Запад нападет раньше, чем СССР создаст свою атомную бомбу, поэтому не проводила особенно широких и жестоких акций в Прибалтике (до 1948 года).  

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 26 Sau 2008 17:05 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Lietuvis JAV įtariamas dėl karo nusikaltimų
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=15757340

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... 7340&com=1

Žygeivis, 2008 01 26 16:02

Masinį žydų naikinimą Vokietijos naciai Europoje pradėjo 1941 metais. Per ketverius metus buvo išžudyta apie 6 mln. žydų.
------------------------------- ----------------------

     Įdomu, kada žydai galų gale Internete paskelbs pilnus šitų 6 milijonų sąrašus, nurodant pavardes, vardus, gimimo datą ir vietą bei žūties aplinkybes?

     Kažkodėl iki šiol šis darbas visai nejuda, nors praktiškai visi dokumentai yra išlikę.

     Lietuviai, tik atgavę nepriklausomybę, tuoj pat pradėjo viešai skelbti ne tik žuvusių, bet ir ištremtųjų sąrašus, ir jie vis papildomi bei patikslinami.

     Tą patį daro latviai, estai, lenkai, ukrainiečiai, net rusai, o štai žydai kažkodėl iki šiol atkakliai vengia paskelbti viešai šiuos sąrašus.

     Ir tai labai įtartina.

Žygeivis, 2008 01 26 16:11

zygeiviui, 2008 01 26 16:03
vaziuok i Yad VAshem - galesi perskaityt.
------------------------------- ---------------

     Įdomu, kokie dabar metai, negi nėra Interneto, kad kiekvienas, besidomintis istorija, turi važiuoti į Izraelį, norėdamas perskaityti keletą pavardžių?

     Beje, ten irgi pilnų, viešai paskelbtų, sąrašų nėra - puikiai tai žinau, nes teko šiais klausimais užsiiminėti. Ir tai žino kiekvienas, kas dirbo su šia tema. Taigi, prašom nemulkinti žmonių.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Kov 2008 16:59 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Šaltinis - N.Vasiliauskaitė. Lietuva IR fašizmas?
Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=2

Prodigy, 2008 03 21 15:33

    Rytų Europoje yra didelis antisemitizmas, nes žmonės žino kad išrinktoji tauta atnešė jai Komunizmo vergovę.

    1956m Vengrijos sukilimo metu, kada rusų tankai įvažiavo į Budapeštą surado beveik 2000 žmonių pakartų ant stulpų - beveik visi iš jų buvo žydai ir komunistai.

    Pabaltijiečius fašistais irgi vadina dėl to, kad jie puikiai supranta, kad penkiakampė žvaigždė nuo šešiakampės niekuo nesiskiria.

    Pabaltijyje per parą buvo sunaikinti sifilitiko Lenino paminklai - Rusijoje jie stovi, nes žydų inteligentai žviegia visuose mass media, kad jų griauti negalima, nes tai istorija.

    Rytų Europiečiai ir dabar visi valdomi Komunistų - nes jiems buvo perduota valdžia tik su viena sąlyga - jokio nacionalizmo. Taip komunistai iš CK dabar tapo žydomasonais iš "Rotary" ir "Lions".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 26 Lap 2010 22:30 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

3 dalis iš Zundelio knygos "6 milijonai: prarasti ir vėl sugrąžinti"


                                3. GYVENTOJAI IR EMIGRACIJA

   Statistiniai duomenys apie žydų gyventojus nežinomi pakankamai detaliai visose šalyse, o taip pat nežinoma, kiek žydų buvo deportuota 1939-45 m.

   Tačiau pagal egzistuojančius statistinius duomenis, ypač pagal tuos, kurie liečia emigraciją, galima parodyti, kad žydų, žuvusių per karą, skaičius sudaro tiktai labai mažą dalį tų "šešių milijonų".

    Pagal Chambers Encyclopaedia, žydų, gyvenusių ikikarinėje Europoje, skaičius sudarė šešis su puse milijono. Tai yra, jeigu tikėti legenda apie "masinį sunaikinimą", tai pokarinėje Europoje tada praktiškai neturėjo likti žydų. Bet Baseler Nachrichten, neutralus šveicarų laikraštis, naudodamasis žydų statistiniais duomenimis, nustatė, kad tarp 1933 ir 1945 m. pusantro milijono žydų emigravo į JAV, Angliją, Švediją, Ispaniją, Portugaliją Australiją, Palestiną ir netgi Kiniją bei Indiją. Tai patvirtina žydų žurnalistas Bruno Blau, kuris pateikia tą patį skaičių 1948 m. rugpjūčio 13 d. Niujorko žydų laikraštyje Aufbau. Iš šių emigrantų maždaug 400 tūkstančių persikėlė iš Vokietijos prieš 1939 m. rugsėjį, kuomet prasidėjo karas. Tai taip pat patvirtinta Pasaulinio Žydų Kongreso publikacijoje "Vienybė diasporoje" ( Unity in Dispersion, p. 377), kurioje sakoma: "Daugumai Vokietijos žydų pavyko išvykti iš Vokietijos iki karo pradžios". Prie Vokietijos žydų galima pridėti, kad 220 tūkstančių iš bendro 280 tūkstančių skaičiaus Austrijos žydų emigravo iki 1939 m. rugsėjo, o nuo 1939 m. kovo Žydų emigracijos institutas Prahoje padėjo 260 tūkstančių žydų emigruoti iš Čekoslovakijos. Po 1939 m. rugsėjo Vokietijoje, Austrijoje ir Čekoslovakijoje liko tiktai 360 tūkstančių žydų. Apie pusė milijono emigravo iš Lenkijos iki karo pradžios. Šie skaičiai reiškia, kad žydų emigrantų skaičius iš kitų Europos šalių (Prancūzija, Olandija, Italija, Rytų Europos šalys) buvo maždaug 120 tūkstančiai. Tokiu būdu masinis žydų išvykimas iki karo ir jo metu sumažina žydų skaičių Europoje iki maždaug penkių milijonų. Prie šių imigrantų mes taip pat turime pridėti tuos žydus, kurie pabėgo į Sovietų Sąjungą po to, kai Vokietija užpuolė Lenkiją, o taip pat tuos, kurie vėliau buvo evakuoti iš teritorijų, kurias pasiekdavo vokiečių kariuomenė. Dauguma iš evakuotųjų buvo Lenkijos žydai, bet be šitų, pagal Raitlingerį, maždaug 300 tūkstančių žydų iš kitų Europos šalių prasibrovė į sovietinę teritoriją tarp 1939 ir 1941 m. Tokiu būdu, bendras žydų, persikėlusių į Sovietų Sąjungą, skaičius buvo maždaug pusantro milijono.

   F. Fosteris (Freiling Foster), kurio straipsnis apie žydus Sovietų Sąjungoje buvo išspausdintas žurnale Colliers 1945 m. birželio 9 d., rašo, kad 2,2 milijono persikėlė tenai nuo 1939 m., gelbėdamiesi nuo nacių, bet pusantro milijono, turbūt, arčiau realybės.

   Tokiu būdu žydų migracija į Sovietų Sąjungą sumažina žydų skaičių Vokietijos okupuotose teritorijose iki maždaug trijų su puse milijono. Iš šių reikia atimti tuos, kurie gyveno neutraliose šalyse, kuriems pavyko išvengti karo pasekmių. Pagal 1942 m. World Almanac, p. 594, žydų, gyvenančių Anglijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Airijoje, Turkijoje ir Gibraltare, skaičius sudarė 413 tūkstančių (Anglija, nors ir nebuvo neutrali, bet jos teritorija nebuvo okupuota).

                               Trys milijonai žydų Europoje

    Tokiu būdu, pagal gyventojų ir emigracijos statistinius duomenis, žydų skaičius Vokietijos okupuotose teritorijose buvo maždaug trys milijonai. Maždaug tokį patį skaičių mes gausim, jeigu peržiūrėsim žydų gyventojų, buvusių okupuotose teritorijose, statistinius duomenis. Daugiau nei pusė žydų, persikėlusių į Sovietų Sąjungą po 1939 m., buvo iš Lenkijos. Galima dažnai išgirsti tvirtinimus, kad karas su Lenkija pridėjo tris milijonus žydų vokiečių kontrolei, ir kad beveik visi Lenkijos žydai buvo sunaikinti. Bet faktai kalba apie kitą: žydų surašymas, atliktas Lenkijoje 1931 m. parodė 2 732 600 (Reitlinger, "Die Endlosung", ("Galutinis sprendimas"), p. 36). Autorius nurodo, kad bent jau 1,170 milijoni iš jų buvo sovietų okupacijos zonoje 1939 m. rugsėjį, iš kurių maždaug milijonas buvo evakuoti į Uralą, Vidurinę Aziją ir Pietų Sibirą po vokiečių įsiveržimo 1941 m. birželį (ten pat, p. 50). Kaip mes jau nurodėme, maždaug pusė milijono žydų emigravo iš Lenkijos iki karo. Žurnalistas Reimondas Arturas Devis rašė, kad maždaug ketvirtis milijono pabėgo iš Lenkijos laikotarpiu nuo karo su Vokietija pradžios iki įsiveržimo Vokietijos į SSRS, ir juos buvo galima sutikti praktiškai bet kurioje Sovietų Sąjungos dalyje ("Odyssey Through Hell" ("Odisėja per pragarą"), New York, 1946).

   Išskaičiuojant visą tai iš 2 732 600 ir pridedant normalų gyventojų prieaugį, kuris, žinoma, buvo nuo 1931 iki 1939 m., mes matome, kad ne daugiau kaip 1,1 milijono Lenkijos žydų galėjo būti vokiečių kontrolėje 1939 m. pabaigoje. Gyventojų statistikos tyrinėjimas buvo atliktas Istorijos institute Miunchene, jis buvo išspausdintas ataskaitoje Gutachten des Instituts fur Zeitgeschichte (Istorijos instituto tyrinėjimai), Munchen,1956.

    Prie šio skaičiaus mes galime pridėti 360 tūkstančių žydų, pasilikusių Vokietijoje, Austrijoje ir Čekoslovakijoje po žymios ikikarinės emigracijos. Iš 320 tūkstančių Prancūzijos žydų 120 tūkstančių buvo deportuoti, pagal prokuroro pareiškimą Niurnbergo procese, nors, pagal Raitlingerį, buvo deportuota 50 tūkstančių. 1

  1 - pagal geležinkelio transporto dokumentus deportuotų skaičius sudarė 75 721 (iš knygos Michael A. Hoffman, "The Great Holocaust Trial", Wiswell Ruffin House, Third Edition, 1995).

  Tokiu būdu, bendras žydų skaičius vokiečių kontrolėje buvo mažiau nei du milijonai. Deportacijos iš Skandinavijos šalių buvo labai nežymios ir jų visai nebuvo iš Bulgarijos. Ir po Olandijos (140 tūkstančių), Belgijos (40 tūkstančių), Italijos (50 tūkstančių), Jugoslavijos (55 tūkstančiai), Vengrijos (380 tūkstančių) ir Rumunijos (725 tūkstančiai) žydų gyventojų prisijungimo bendras skaičius tik nedaug viršijo tris milijonus.

   Nedidelis išsiskyrimas skaičiuose iš šių dviejų apskaičiavimų aiškintinas tuo, kad antrasis metodas naudoja gyventojų statistiką, surinktą iki karo, ir jis neįskaičiuoja emigracijos, kuri sudarė maždaug 120 tūkstančių iš tų šalių, kurios vėliau buvo okupuotos Vokietijos. Tokiu būdu, abu apskaičiavimo metodai duoda maždaug tuos pačius rezultatus - trys milijonai žydų vokiečių okupuotose teritorijose.

                                  Evakuotieji sovietų žydai

   Tikslūs duomenys apie žydus Sovietų Sąjungos teritorijoje nežinomi ir todėl dažnai stipriai perdedami. Žydų statistas Jakobas Leščinskis ( Jacob Leszczynski) tvritina, kad 1939 m. SSRS teritorijose, vėliau okupuotose Vokietijos, buvo 2,1 milijonas žydų. Priedo apie 260 tūkstančių gyveno Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

   Luisas Levinas (Louis Levine), Amerikos žydų pagalbos Rusijai tarybos prezidentas, 1946 metų spalio 30 d. Čikagoje, po savo kelionės į Sovietų Sąjungą, pareiškė: "Karo pradžioje žydai buvo vieni iš pirmųjų, kuriuos evakavo iš vakarinių sričių, kurioms grėsė okupacija. Du milijonai žydų buvo taip išgelbėti".

   Šį skaičių patvirtina žydų žurnalistas Deividas Bergelsonas (David Bergelson), kuris jidiš kalba leidžiamame Maskvos laikraštyje Ainikeit 1942 metų gruodžio 5 d. parašė: "Dėka evakuacijos, dauguma (aštuoniasdešimt procentų) Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos ir Latvijos žydų buvo išgelbėti". Raitlingeris sutinka su žydų autoritetu Džozefu Šechtmanu ( Joseph Schechtman), kuris sako, kad didelis skaičius žydų buvo evakuoti, nors tarp 650 ir 850 tūkstančių negalėjo išvažiuoti (Reitlinger, "The Final Solution", p. 499). Kas dėl žydų, pasilikusių okupuotoje SSRS teritorijoje, žuvusių skaičių galima įvertinti tik labai apytikriai. Pagal Vokietijos kariuomenės vertinimus, partizanų mūšiuose žuvo maždaug šimtas tūkstančių sovietų žmonių, įskaitant tuos, kurie buvo sušaudyti per represijas, vykdomas Vokietijos kariuomenės SD grupių, o taip pat komisarus, paimtus į nelaisvę.

              Pagal neutralią Šveicariją, šešių milijonų skaičius nerealus

   Taigi, mes matome, kad vokiečiai negalėjo nužudyti šešių milijonų žydų, kadangi jie tiek paprasčiausiai neturėjo savo kontrolėje. Neskaičiuojant Sovietų Sąjungos, žydų skaičius okupuotoje Europoje vos viršijo tris milijonus, toli gražu ne visi iš kurių buvo internuoti. Kad priartėti netgi prie pusės iš tų "šešių milijonų", reikėjo nužudyti kiekvieną žydą, gyvenantį Europoje. O yra žinoma, kad po karo Europoje buvo didelis skaičius žydų. Filipas Fridmanas ( Philip Friedman) knygoje "Their Brother's Keepers", ("Savo brolių saugotojai"), New York, 1957, p. 13 tvirtina: "bent jau milijonas žydų išgyveno nacių pragaro mėsmalę", o Žydų jungtinis paskirstymo komitetas ( Jewish Joint Distribution Committee) pateikia oficialų skaičių 1 559 600. tokiu būdu, jei mes priimsime šį skaičių, tai žuvusių žydų skaičius negalėjo viršyti pusantro milijono. Tokią pačią išvadą daro ir šveicarų žurnalas Baseler Nachrichten. 1946 m. birželio 13 d. straipsnyje, pavadintame «Wie hoch ist die Zahl der judischen Opfer?» ("Koks didelis yra žydų aukų skaičius?") parodoma, kad naudojant statistinius gyventojų duomenis, kuriuos mes jau pateikėme, daugių daugiausia pusantro milijono žydų galima vertinti kaip žuvusius. Tačiau mes parodysim, kad netgi mažesnis skaičius yra tikėtinesnis. Baseler Nachrichten, pavyzdžiui, pateikia skaičių 1 559 660 žydų pokarinėje Europoje, bet vėliau pasirodė, kad tų žydų, kurie "išgyveno", kompensacijų skaičius viršijo "oficialų" gyvų žydų skaičių daugiau kaip du kartus (!), bet šia informacija straipsnio autoriai tuo metu dar, aišku, negalėjo pasinaudoti.

                             Neįmanomas gyventojų prieaugis

    Statistiniai pokarinio laikotarpio žydų gyventojų duomenys taip pat prieštarauja šiai legendai apie šešis milijonus.

    Pagal 1938 metų World Almanac žydų skaičius pasaulyje sudarė 16,588 tūkstančius, tačiau New York Times 1948 metų vasario 22 dieną pateikė skaičių tarp 15,6 ir 18,7 milijono. Iš to matyti, kad per karą žuvusių žydų skaičius matuojamas tūkstančiais, o ne šimtais tūkstančių, ir juo labiau ne milijonais.

    Iš šešiolikos su puse milijono 1938 metais atėmus neva nužudytus šešis milijonus gauname dešimt su puse milijono, t.y. išeina, kad žydų gyventojų padaugėjo penkiais milijonais, jeigu imti apatinę New York Times skaičių, ir daugiau nei aštuoniais milijonais, jei imti skaičių 18,7 milijono. Reikia suprasti, kad toks gyventojų prieaugis įvyko vos per dešimtį metų, daugiau pusė kurių teko karo laikų metams! Tai paprasčiausiai nerimta.

    Didžioji dalis iš tų "šešių milijonų" buvo emigrantai ir persikėlėliai į Sovietų Sąjungą, JAV, Angliją, į Europos šalis, nepaliestas karo. Emigracija į Palestiną buvo taip pat gana žymi, ypač karo pabaigoje. Po 1945 m. pilni laivai veždavo žydus į Palestiną, kas kėlė žymius nepatogumus Anglijos vyriausybei, kurios administracijai tuo metu priklausė Palestina. Atvykstančiųjų skaičius buvo toks didelis, kad 1946 m. lapkričio 5 d. vyriausybinė publikacija (numeris 190) aprašė šį antplūdį kaip antrąjį Išėjimą.

    Bet dauguma žydų emigrantų atvykdavo į JAV, beje, jų skaičius viršijo imigracines kvotas. 1963 m. rugpjūčio 16 d. Izraelio ministras pirmininkas Ben-Gurionas pasakė, kad žydų gyventojai JAV sudaro 5,6 milijono, o galbūt ir visus devynis ( Deutsche Wochenzeitung, 1963 m. lapkričio 23 d.).

    Albertas Meisalas (Albert Maisal) straipsnyje "Mūsų naujieji amerikiečiai", išspausdintame žurnale "Readers Digest" 1957 m. sausy, rašo: "Netrukus po karo, pagal prezidento dekretą, devyniasdešimt procentų visų vizų, išleidžiamų pagal kvotas Centrinei ir Rytų Europai, buvo skiriama "perkeltiems asmenims". [č ia Zundelis ne visai tikslus, nes tarp DP ("displaced persons") buvo ne vien žydai, bet ir daug kitų tautybių žmonių, tarp jų ir lietuvių]

    Mes pateikiame nekrologo, išspausdinto Amerikos žydų savaitraštyje Aufbau 1972 m. birželio 16 d., kopiją, jų ten spausdinama daug. Maža iliustracija to, kad žydų imigrantai JAV dažnai keičia savo vardus. Šiame nekrologe nuo gimimo Konigsberger iš Frankfurto pavirto Arthur'u Kingsley. Galbūt šie žmonės buvo "suskaičiuoti" kaip dalis tų išgarsintųjų "šešių milijonų"?


************************************************************
The Jewish Defense League (JDL)

Сколько евреев погибло в годы Катастрофы?


    Откуда нам это известно?

    Дошли ли до нас их имена?

    Не существует точного числа евреев, убитых в годы Катастрофы.

     Общепринятая цифра – шесть миллионов – названа Адольфом Эйхманом, одним из высших чинов СС.
 
     Большинство исследователей склоняются к мнению, что количество жертв колеблется между пятью и шестью миллионами. Самые первые подсчеты начинаются с цифры в 5,1 млн (профессор Рауль Хильберг) и доходят до 5.95 млн (Яков Лещинский). Более поздние исследования профессора Исраэля Гутмана и д-ра Роберта Розетта, опубликованные в Энциклопедии Катастрофы, оценивают потери еврейского народа в 5.59 – 5.85 млн, а в исследованиях, проведенных под руководством д-ра Вольфганга Бенца говорится о числах между 5.39 и 6 млн. Некоторые насчитывают до 9 млн убитых.

     Основным источником этой статистики являются сравнительные данные довоенных и послевоенных переписей населения. Также используются нацистские документы, содержащие сведения о многочисленных депортациях и акциях уничтожения.

Сколько евреев погибло в каждой стране?


Страна / Еврейское население до войны (1939) / Минимальные потери / Максимальные потери

Австрия 185.000 50.000 50.000
Бельгия 65.700 28.900 28.900
Богемия и Моравия 118.310 78.150 78.150
Болгария 50.000 0 0
Венгрия 825.000 550.000 569.000
Германия 566.000 134.500 141.500
Греция 77.380 60.000 67.000
Дания 7.800 60 60
Италия 44.500 7.680 7.680
Латвия 91.500 70.000 71.500
Литва(без Вилно)168.000 140.000 143.000
Люксембург 3.500 1.950 1.950
Нидерланды 140.000 100.000 100.000
Норвегия 1.700 762 762
Польша 3.300.000 2.900.000 3.000.000
Румыния 609.000 271.000 287.000
Словакия 88.950 68.000 71.000
Советский Союз 3.020.000 1.000.000 1.100.000
Финляндия 2.000 7 7
Франция 350.000 77.320
Эстония 4.500 1.500 2.000
Югославия 78.000 56.200 63.000

Всего 9.796.840 5.596.029 5.860.129

Округленные числа 9.797.000 5.596.000 5.860.000


Сколько евреев погибло в Катастрофе на оккупированной территории Советского Союза?


Количество погибших и спасшихся евреев по советским республикам, включая и территории, аннексированные Советским Союзом в 1939-40 годах.

Республика / Остались на оккупированной
территории / Спаслись / Погибли

Белоруссия 570.000 – 600.000/14.000 – 18.000/ 556.000 – 582.000

Украина 1.475.000 – 1.550.000/23.000 – 32.000/ 1.452.000 – 1.518.000

Россия 60.000 – 75.000 5.000/55.000 – 70.000/

Молдавия 227.000 – 232.000/51.000 – 53.000/ 176.000 – 179.000

Литва 205.000 – 210.000/9.000 – 10.000/ 196.000 – 200.000

Латвия 74.000 – 75.000/1.000/73.000 – 74.000

Эстония 1.000 – 1.500/-/1.000 – 1.500

Всего 2.612.000 – 2.743.500/103.000 – 119.000/ 2.509.000 – 2.624.000

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 26 Lap 2010 22:58. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 26 Lap 2010 22:43 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
НАЦИОНАЛЬНЫЙ СОСТАВ ВОЕННОПЛЕННЫХ В СССР

(В ПЕРИОД С 22.06.1941 Г. ПО 2.09.1945 Г.)


Национальность военнопленных Общее количество чел.

Немцы 2389560
Японцы 639635
Венгры 513767
Румыны 187370
Австрийцы 156682
Чехословаки 69977
Поляки 60280
Итальянцы 48957
Французы 23136
Югославы 21822
Молдаване 14129
Китайцы 12928
Евреи 10173
Корейцы 7785
Голландцы 4729
Монголы 3608
Финны 2377
Бельгийцы 2010
Люксембуржцы 652
Датчане 457
Испанцы 452
Цыгане 383
Норвежцы 101
Шведы 72

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Lap 2010 14:57 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
„Holokausto neigėjas“ P. Stankeras teigia Holokaustą 800 puslapių knygoje (papildyta)

Autorius: Arūnas Brazauskas 2010.11.26 22:02

http://www.balsas.lt/naujiena/513034/ho ... -papildyta
http://www.balsas.lt/print/513034

Leonidas Donskis parašė savo bloge:

„Trečiadienis, 2010-11-24 13:57

(...)

    Keletas detalių maloniajam skaitytojui. Visų pirma, šiuo atveju (bet tik juo ir nieku gyvu ne kokiu nors kitu) aš nesiruošiu paklusti mūsų kalbos normintojų valiai ir rašyti žodį „Holokaustas“ iš mažosios raidės. Ne todėl, kad taip jį rašė ir teberašo šiam terminui jo dabartinę reikšmę suteikęs rašytojas Elie Wieselis ir juolab ne todėl, kad tik taip jis rašomas anglų kalba.

    Visada šį žodį rašysiu iš didžiosios raidės...“

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/513034/ ... i-apacioje


Holokaustas ir holokaustas pagal Donskį

http://www.balsas.lt/naujiena/512833/ho ... gal-donski
http://www.balsas.lt/print/512833

Autorius: Arūnas Brazauskas 2010.11.25 18:01

Paveikslėlis

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/512833/ ... i-apacioje

Gerbėjas
2010-11-26 23:59:08


     Brazauskas pagavo Donskį už liežuvio ir sako: Cit Donski, nevaidmainiauk.

     Labai panšu į tai, kad Donskis h raidę rašo nuo pirmadienio iki penktadienio, na o šeštadieniais raidę H. Sekmadieniais Donskis ilsisi.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Lap 2010 16:07 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Minties policija: operatyvus susidorojimas su istoriku


http://naujienos.istorija.net/2010/11/m ... tyvus.html

Pranešimą parašė Tomas Baranauskas
2010-11-27

Paveikslėlis

      Ketvirtadienį, lapkričio 25 d. už straipsnį žurnale "Veidas" per valandą iš darbo Vidaus reikalų ministerijoje buvo išmestas istorikas dr. Petras Stankeras.

      Nuo momento, kai šią publikaciją pastebėjo ir savo komentaruose P. Stankero atleidimo pareikalavo kraštutinės kairiosios organizacijos "Naujoji kairė 95" (NK95) veikėjos Daiva Repečkaitė ir Nida Vasiliauskaitė iki pranešimo apie P. Stankero atleidimą iš darbo praėjo vos dvi paros.

      Per tą laiką į P. Stankero publikaciją spėjo sureaguoti europarlamentaras Leonidas Donskis ir net septynių užsienio šalių ambasadoriai (Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos, Olandijos ir Suomijos).

      Nepriekaištingai operatyvų ir stulbinančiai plataus tarptautinio masto Minties policijos darbą geriausiai iliustruoja iškalbinga šių įvykių chronologija:

Tolimesnį tekstą ir komentarus skaityti čia:

http://naujienos.istorija.net/2010/11/m ... tyvus.html


Anonymous rašė...

     Manau, kad Petrui "atsilyginta" ne už šį straipsnį, bet už knygą, aprašytą straipsnyje:

Susitaikymas dar neįvyko
Vytautas Visockas
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/1 ... ng_01.html ,

kurioje paaiškinta, kad holokausto metu patys žydai žudė savo tautiečius:

     "...Žydų kolaboracionizmo tėvu ir žydų policijos (Judenpolizei – Jupo) įkūrėju laikomas pagarsėjusiojo Adolfo Eichmano pavaduotojas hauptšturmfiureris Aloyzas Bruneris (Alois Brunner).

      Jis organizavo žydų Tvarkos tarnybą Berlyne, padėjusią jam deportuoti Berlyno žydus į getus ir mirties lagerius Rytuose.

      Getams vadovavo vokiečių komendantai, prie kurių buvo kuriami žydų savivaldos organai – seniūnų tarybos, o dideliuose getuose – žydų tarybos (judenratai)...

      Žydų getai Lietuvos teritorijoje buvo pavaldūs civilinei vokiečių administracijai, nors faktiškai jiems vadovavo SS.

      Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į getų teritorijose sukurtą žydų policiją, rašo P. Stankeras. Žydų bendruomenėje tai buvo visiškai naujas reiškinys. Ne išimtis buvo ir Lietuva.
 
       Lietuvos generalinės apskrities teritorijoje (Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose) geto administracinėje sudėtyje veikė žydų policija, kurią kuravo atitinkamų sričių komisariatų žydų reikalų referentai.

       Sukurti getuose žydų policiją nuspręsta sričių komisarų pasitarime 1941 m. liepos 27 dieną Kaune. Komplektuojant žydų policiją dalyvavo vokiečiai ir judenratų vadovai. Tarp žydų policininkų [...] buvo nemažai gestapo agentų. Policijos vadovo pareigas dažniausiai ėjo vienas iš judenrato narių.

       Pagrindinės žydų policijos funkcijos: geto gatvių apsauga, įėjimų ir išėjimų priežiūra, daiktų atėmimas, siuntimų į darbus organizavimas, pagalba vokiečiams pogromų metu.

       Eiliniai žydų policininkai buvo ginkluoti guminėmis lazdomis, o vadai – pistoletais ir rankinėmis granatomis.

       Ostlando reichskomisaro 1941 m. rugpjūčio 13 dienos direktyvoje rašoma:

       „Geto gyventojai vidinius reikalus tvarkys per savo valdymo organus, kuriuos prižiūrės gebitskomisaras arba štadtskomisaras, arba jų paskirti asmenys. Vidaus tvarkos palaikymui gali būti sukurta žydų policija. Žydai policininkai gali būti apginkluoti guminėmis lazdomis arba lazdomis; ant dešiniosios rankovės, kaip skiriamąjį ženklą, privalo ryšėti raištį su geltona žvaigžde. Visiška geto izoliacija turi būti įgyvendinama pagalbinės policijos, sudarytos iš vietos gyventojų, pastangomis. [...]

        Žydų tarybos (judenrato) pirmininkas A. Fridas Vilniaus geto policijos viršininku paskyrė puikų administratorių Jakobą Gensą. Jo pavaduotoju tapo advokatas Josifas Miškatas..." - tai tik citatos iš V.Vysocko straipsnio.

        Tuomet gal "Minties policija" laiku nepastebėjo knygos, gal nesuspėjo - štai dabar ir atsigriebė.

        Galima būtų numoti ranka į kilusią polemiką dėl šio straipsnio, tačiau patys matote, kuo žmogui baigiasi tiesos paieškos ir žodelis "neva": lyg supuolę varnai ir varnos kapojo tol ir tiek, kad žmogu išmetė iš darbo.

         Deja, šitaip elgiasi kai kurie mūsų tautiečiai, ką ten beprisiminti "raudonuosius" ir "ruduosius".

         Lygiai taip pat kapoja ir gerbiamą rašytoją Jona Mikelinską, jį stengiasi sutrypti tik dėl to, kad jis nagrinėja holokausto priežasties temą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Lap 2010 22:38 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Žydai turi ginklų! – Die Juden haben Waffen!


http://www.balsas.lt/print/513118
http://www.balsas.lt/naujiena/513118/zy ... ben-waffen

Autorius: Arūnas Brazauskas
2010.11.27 20:15

   Viešajai nuomonei šurmuliuojant dėl „Stankero bylos“ kai kas teigia, kad su Petru Stankeru norima susidoroti dėl to, kad jis nušvietė žydų policijos veiklą Lietuvos getuose per Antrąjį pasaulinį karą.

   P. Stankero knygos vietas apie žydų policiją yra glaustai atpasakojęs Vytautas Visockas:

Ir žydai šaudė žydus...

Žiūr. http://www.balsas.lt/print/513118

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/513118/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 19 Gru 2010 20:38 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
V.Šiurkus. Holokausto atmintis ir jos neigimas

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vsi ... d=39832041

Vygandas Šiurkus, www.DELFI.lt
2010 gruodžio mėn. 19 d. 13:58

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2010 12 19 19:33


      Istorikams galų gale laikas išsamiai išnagrinėti holokausto priežastis ir jas pateikti pasauliui, o ne amžinai plepėti apie jo neigimą ar teigimą.

      Beje, ir žydams jau seniai laikas būtų viešai paskelbti visų holokausto aukų sąrašus, nurodant pavardes, vardus, amžių, nužudymo vietą, datą, socialinę padėtį, užimtas pareigas, kas ir kaip nužudė ir pan.

      Lietuviai, latviai, estai, ukrainiečiai, lenkai, netgi rusai, kitos tautos (ypač Centrinės Europos) jau seniai skelbia ir vis tikslina milijoninius komunizmo aukų sąrašus, o žydai kažkodėl vengia atlikti šį, jiems patiems ypač būtiną, darbą. Nors jų galimybės žymiai didesnės, nei, pvz. lietuvių.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Gru 2010 16:50 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
V.Troščenka: kas žudė žydus Lietuvoje ?

http://www.balsas.lt/naujiena/517162/v- ... -lietuvoje

Vladimiras Troščenka
2010.12.22 09:32

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/517162/ ... i-apacioje
http://www.balsas.lt/print/517162

Žygeivis
2010-12-22 15:45:49


     1. Ar jau ne laikas baigti pliurpti "vokrug da okolo" ir pavardėmis, nurodant kiekvieno tautybę, pateikti tikslius dokumentuotus žydų, gyvenusių Lietuvos Valstybėje, žudikų sąrašus (žinoma, nepainiojant žydų holokausto su žydų bolševikų ir enkavedistų išnaikinimu karo pradžioje, ką dažnai daro įvairūs "raudonieji istorikai").

     2. Lygiai tokį patį sąrašą būtina sudaryti, nurodant pavardes, vardus, tautybę bei pareigas tų, kurie naikino Lietuvių Tautą Lietuvos Valstybėje, pradedant sovietų užgrobta Rytų Lietuva 1939 m. rugsėjo 17 d.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Gru 2010 14:46 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

A. Kubilius: Holokausto skausmas yra ir Lietuvos skausmas


http://www.balsas.lt/naujiena/516899/a- ... s-skausmas

2010.12.20 19:01

     Ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir jį lydintys oficialios delegacijos nariai Jeruzalėje (Izraelis) apsilankė pasauliniame Holokausto tyrimų, dokumentų rinkimo, švietimo ir atminties centre Jad Vašemo muziejuje.

     Susipažinęs su muziejaus ekspozicija, premjeras A. Kubilius padėjo vainiką Atminimo salėje, kur ant grindų surašyti žydų tautos masinių žudynių ir kapaviečių pavadinimai. Deja, yra ten ir Lietuvos vietovardis – Ponery (Paneriai).

     „Holokausto skausmas yra ir Lietuvos skausmas. Lietuvos žydų netektis yra didžiulė tragedija mano tautai ir kitoms Europos tautoms. Mes niekada nepamiršime žydų tautos tragedijos ir jos aukų. Mes niekada nepamiršime nusikaltimų. Nepamiršime didvyrių, kurie gelbėjo nekaltus žmones“, – svečių knygoje užrašė premjeras A. Kubilius.

     Lietuvos Vyriausybės vadovas sakė, kad jis didžiai vertina Jad Vašemo muziejaus pastangas saugojant mūsų bendrą istoriją ir žmogiškąsias vertybes. Premjeras A. Kubilius informavo muziejaus vadovybę, kad 2011 metų rudenį, minint holokausto 70-ąsias metines, Vilniuje planuojama surengti tarptautinę konferenciją ksenofobijos ir antisemitizmo tema „Visuomenės tolerancijos ugdymas. Istorijos atminties pamokos“ ir supažindino su rengiamo projekto „Panerių memorialo plėtra“ koncepcija.

     1953 m. Izraelyje specialiu Kneseto nutarimu buvo įkurtas Jad Vašemo (Yad Veashem) Holokausto ir didvyriškumo institutas. Jis siekia trijų tikslų: įamžinti, tirti ir auklėti. Jad Vašemas – holokausto aukų ir didvyrių atminties muziejus, kuriam taip pat priklauso Holokausto tyrimų centras, tarptautinė Holokausto studijų mokykla ir milžiniška duomenų apie kiekvieną auką bazė.

     Institute peržiūrimi likusių gyvų žydų pristatyti dokumentai ir gelbėtojams suteikiamas pasaulio tautos teisuolio vardas, jie apdovanojami medaliu ir garbės raštu, jų garbei Teisuolių alėjoje pasodinamas medis.

"Balsas.lt"  

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/516899/ ... i-apacioje

Žygeivis
2010-12-20 23:33:06


"1953 m. Izraelyje specialiu Kneseto nutarimu buvo įkurtas Jad Vašemo (Yad Veashem) Holokausto ir didvyriškumo institutas. Jis siekia trijų tikslų: įamžinti, tirti ir auklėti. Jad Vašemas – holokausto aukų ir didvyrių atminties muziejus, kuriam taip pat priklauso Holokausto tyrimų centras, tarptautinė Holokausto studijų mokykla ir milžiniška duomenų apie kiekvieną auką bazė."
-----------------------------------------

     Įdomu, kaip tą bazę būtų galima pasižiūrėti?

     Gal kas žino kokią nuorodą?


P.S.1. Ir kiek toje bazėje nacių sunaikintų žydų vardų, pavardžių (pvz., ar yra tie "magiški" 6 milijonai)?

P.S.2. Ar joje yra duomenys apie sovietų sunaikintus žydus, taip pat žydus, kariavusius įvairių armijų gretose WW2 metu (įskaitant ir Vokietijos bei jos sąjungininkų armijas) ir žuvusius, mirusius nuo ligų, nelaimingų atsitikimų metu ir pan.?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 28 Sau 2011 00:36 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Taško „žydšaudžių“ temoje dar nebus


http://www.balsas.lt/print/390357
http://www.balsas.lt/naujiena/390357/ta ... ebus-video

Autorius:Tomas Čyvas 2010.05.19 08:30

Paveikslėlis

LGGRTC specialistai Arūnas Bubnys ir Alfredas Rukšėnas
(Balsas.lt nuotr.)


     „Aš manau, kad galutinio taško padėti yra neįmanoma, bet tyrimas yra reikalingas“, - mano istorikas Arūnas Bubnys.

     „Balsas.lt“ studijoje šia tema diskutavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) Genocido ir rezistencijos departamento direktorius Arūnas BUBNYS bei vyriausiasis specialistas, programų koordinatorius Alfredas RUKŠĖNAS,  taip pat portalo vyriausiasis redaktorius Arūnas BRAZAUSKAS.

      „Jeigu kalbėtume apie Lietuvos gyventojų, dalyvavusių holokauste skaičių, tai čia matome milžiniškas paklaidas. Pavyzdžiui, lietuvių išeivijoje manoma, kad lietuvių dalyvavo kelios dešimtys, maksimum – keli šimtai asmenų. Tuo tarpu Izraelio tyrinėtojų duomenimis, vienokia ar kitokia forma dalyvavo dešimtys tūkstančių“, - sako A. Bubnys.

       Vienas iš Izraelio leidinių teigia, kad dalyvavo 23 000 asmenų, o pavardžių, neskaitant atskirų straipsnių, kuriuose jos minimas, paskelbta 3893. „Pavardės buvo skelbiamos pagal tuometinį administracinį suskirstymą, t.y. pagal apskritis. Vienoje apskrityje galėjo būti daugiau, kitose mažiau, o didžiausioje – Kauno apskrityje – minimos 1192 pavardės“, - pasakoja A. Bubnys.

       Anot jo, LGGRTC tyrimo ėmėsi po to, kai Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje tinklalapis paskelbė sąrašą, kuriame figūravo ir žymių Lietuvos pokario partizanų pavardės: Adolfo Ramanausko-Vanago, Juozo Lukšos-Daumanto ir kt. „Atlikome išsamų tyrimą dėl paminėtų vadų ir neradome archyvuose jokių duomenų apie jų dalyvavimą“, - teigia A. Bubnys.

       Deja, pasak istoriko, negalima paneigti fakto, kad tarp pokario rezistentų buvo ir tokių asmenų, kurie dalyvavo holokauste.

       Izraelio tyrinėtojų skelbiami dideli skaičiai, anot A. Bubnio, sudaryti remiantis išgyvenusių žydų atsiminimais ir galbūt kai kurių istorikų tyrinėjimais, tačiau aiškūs šaltiniai nenurodomi. „Mes vis dėlto remiamės Lietuvos ypatinguoju archyvu (buvusiu KGB archyvu) ir jame esančiomis bylomis. Viso yra 48 000 bylų. Vienoje byloje gali būti ne vienas asmuo. Tai bendras skaičius bylų, iškeltų asmenims už bet kokią antisovietinę veiklą. Kiek viso žmonių buvo nutiesta už dalyvavimą holokauste, nėra žinoma. Tai mūsų tyrimo objektas. Žinoma tik tiek, kad už dalyvavimą holokauste mirties bausme nuteisti apie 250 žmonių“, - pasakoja jis.

      Abu mokslininkai pabrėžia, kad Izraelyje pateikiami sąrašai, kaip paaiškėja atidžiai nagrinėjant turimus duomenis, yra labai netikslūs, kaip ir statistika. Kai kuriais atvejais netgi paaiškėja, jog dalyje teritorinių vienetų dalyvavusieji išvis būna neapskaityti, kitur skaičiai padidinti.

      Ar LGGRTC išlįs iš teismų, jei paskelbs holokausto dalyvių sąrašus? Juk teismuose neretai žlugdavo Liustracijos komisijos mėginimai įvardinti kagebistus, remiantis operatyvininkų užrašais ir kitais dokumentais, kurie aiškūs specialistams, bet tampa neaiškūs teisėjams.

      LGGRTC vyresnysis specialistas Alfredas Rukšėnas sakė esąs tikras, kad skelbiama būtų tik tai, ką būtų įmanoma įrodyti, o A. Bubnys pabrėžia, jog darbas truks dar keletą metų ir išvis neaišku, ar tokie sąrašai bus skelbiami. Greičiausiai bus skelbiama tik statistika, nors sprendimas dėl to dar nepriimtas.

      Kiek buvo asmenų spaudusių gaiduką, kaip traktuoti garsiųjų savisaugos batalionų raštininkus ir virėjus? Kokie socialiniai prieškarinės Lietuvos sluoksniai išaugino daugiausiai holokausto dalyvių? Ar šiandien būtų techniškai sudėtinga suorganizuoti kokią nors grupę asmenų, galinčią vykdyti panašius nusikaltimus?

Apie visa tai – video pokalbis
http://www.balsas.lt/naujiena/390357/ta ... ebus-video

Šaltinis: "Balsas.lt"

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/390357/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 28 Sau 2011 00:46 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
S. Alperovičius: Tarptautinę holokausto dieną Lietuva prisimena menkai video
http://www.balsas.lt/naujiena/522558/s- ... nkai-video

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/522558/ ... i-apacioje

Žygeivis
2011-01-27 23:43:59


     Pagrindinis klausimas - kodėl visada ir visur pabrėžiami tik žydai?

     Pvz., įdomu, kuo žydai yra svarbesni už čigonus? Juk naciai čigonus naikino dar aršiau nei žydus.

     Ir kodėl iki šiol netgi ES atsisako pripažinti komunizmo nusikaltimus - juk vien ukrainiečių nužudė keliais milijonais daugiau nei naciai žydų. O kur dar daugybė kitų tautų, sunaikintų komunistų - juk SSSR per "sovietmetį" apskritai "išnyko" kelios dešimtys tautų?

     O, pvz., vien tik Kinijoje išnaikinta dešimtys milijonų tautinių mažumų žmonių.

     Beje, komunistinėje SSSR buvo sunaikinta ir žydų labai daug (apie pusę milijono, jei ne daugiau), tačiau apie tai niekada joks Vyzentalio centras net "nepypteli"? Kodėl?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 15 Vas 2011 00:48 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
    Satanistai turi inkviziciją? Holokaustas - viena iš "Sindbado kelionės" lygio pasakų, tokių, kaip "izraelio istorija" ar "senasis testamentas".

    Kas WWII aukas apskelbė "žydais"? - Nacistinė Vokietijos propaganda ir nacistų pasekėjai - sionistai.

    Sionizmo propaganda - hitlerininkų propagandos negatyvas.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 01 Spa 2011 05:39 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 29 Bal 2011 03:13
Pranešimai: 140
Miestas: Vilnius
    INFORMACIJA: Akcentuoti masiškai žudomų lietuvių neva tai antisemitizmą yra šventvagiška, žiauriai klastinga, neadekvatu.

      Komunizmo, bolševizmo, masinio tautų žudymo doktrinos, kūrėjai yra žydai, RAUNONIEJI NACIAI (NKVD, KGB - 50 proc. žydų) sunaikino šimteriopai daugiau nekaltų žmonių nei rudieji naciai.

      Holokaustą patyrę žydai turėtų padėti priversti Rusija sumokėti Lietuvai kompensaciją už genocidinius nusikaltimus, masinius lietuvių žudymus trėmimų priedangoje.

Arvydas Damijonaitis, žydų gelbėtojos vaikaitis.

_________________
Arvydas


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 18 Gru 2011 23:08 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Министр: рядовые граждане должны больше знать о дипломатии Литвы
http://ru.delfi.lt/news/politics/minist ... d=53096747

http://ru.delfi.lt/news/politics/articl ... &com=1&s=2

Žygeivis,
2011 12 18 21:28


p-kris,
2011 12 18 21:14
>>> перебила присланных в ее части красных комиссаров-жыдов и все воинские и чекистские части большевиков...

Браво!!! Только с жидами поосторожней, литвины конечно имеют отношение к Красной Заразе, но не стоит подводить весь Еврейский Народ под одну мерку. Они есть неотъемлемая часть Литовской истории и многие боролись с Красными плечем к плечу с Гитлеровскими дивизиями на территории Восточной Пруссии)
-------------------------

        А я ведь и пишу - "красных комиссаров-жыдов", а не всех жыдов.

       Жыды, конечно, разные были, но все таки основная их масса в Литве к большевикам поперла - с этим не поспоришь.

        Примечание - Кто знает, почему в Москалистане литовских жыдов почему то называют евреями, когда они сами себя всегда жыдами называли?

Žygeivis,
2011 12 18 22:04


Lietuva,
2011 12 18 21:37

Žygeivis,
2011 12 18 21:28 Жыды, конечно, разные были, но все таки основная их масса в Литве к большевикам поперла - с этим не поспоришь.
----

Видимо и дети все как один вступили в партию большевиков. Поэтому миролюбивые граждане клумпистана уничтожили всех евреев поголовно.
---------------------------

       Во первых - смени свой лживый ник LIETUVA - ты же по литовски даже читать не умеешь, не только писать. Я например, по русски пишу свободно, но себя ником РУССКИЙ или РОССИЯ не именую. :)

       Во вторых - уничтожили в Литве не всех евреев, а большинство - по последним уточненным данным примерно 165 000 из 220 000 проживавших в Литве в 1940 г. - это вместе с Восточной Литвой и северной частью Малой Литвы.

       Кроме того из них около 20 000 погибли от рук совдеповских энкаведистов или в Красной армии при разных обстоятельствах.

       Вообще странно, что в Израиле до сих пор не составили полного списка погибших евреев и не выложили его в интерне - с фамилиями, именами, годом и местом рождения, проживания, гибели и главное - обстоятельствах гибели.

       Теперь эту работу вынуждены делать в Литве, а сами евреи как то совсем не горят желанием "поставить точки над и"?

       В третьих - в 1941 г. в июне месяце после Великого Литовского Восстания литовские повстанцы и литовская армия уничтожала только явных врагов Литовского Государства - конечно, среди них красные жыды составляли абсолютное большинство. Но в этом сами эти жыды и виноваты - они предали страну, которая их приютила.

       Остальных жыдов Литвы уничтожали эсэсовские зондер команды, под управлением немецких офицеров, уже послн того, как немцы запретили работу Литовского Правительства. И это продолжалось до конца войны.

       Во всех этих зондеркомандах всего служило несколько сот человек - рядовых солдат. Среди них литовцы составляли около половины, а остальные были русские, поляки, белорусы, татары, украинцы...

       Между прочим, главные жыдовские гетто в Литве охраняли полицаи-жыды. Там в охране не было не только литовцев, но и немцев. Некоторые расстрелы соплеменников тоже совершали сами жыды-полицаи.

       Все это уже документально доказанные факты, только их до сих пор стыдливо умалчивают.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 03 Sau 2012 15:08 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Šaltinis - В Литовской армии женщин больше, чем в армиях большинства стран НАТО
http://ru.delfi.lt/news/live/v-litovsko ... d=53646251

Komentarai
http://ru.delfi.lt/news/live/article.ph ... &com=1&s=1

Žygeivis,
2012 01 02 17:32


      У дурней москалей явно короткая память - наверное, совсем уже ее пропили - они даже забыли, как их сотнями мочили в Чечне литовские "белые колготки"... :) :) :)

Žygeivis,
2012 01 02 17:50


.....geivisu,
2012 01 02 17:42
А ты забыл, что делали, с попавшими в руки солдат, энтими белыми колготками?
--------------

       То, что москали бешенные звери и им все международные правила обращения с пленными пофиг, известно уже с незапамятных времен - они ведь и истинно русский Новгород со Псковом в свое время подчистую вырезали, и половину белорусов перебили в 17 веке, а что творили в Малой Литве в 1945 г., то никакими словами невозможно описать.

       Это у них в генах - наверное еще со времен Чингис-хана.

       Не зря говорят сами русские, что после монголо-татарского ига на Руси русских не осталось.

Žygeivis,
2012 01 02 18:38


серый дляZygeivis,
2012 01 02 18:12

То,что москали бешеные звери...
---

      В каунасском гараже "Летукис",убийце, который убивал евреев ломом
------------------

      Скажу то, что совдеповская пропаганда постоянно и преднамеренно умалчивает:

      - эта кучка "невинных" евреев, а точнее красных большевистских жыдов, были теми надзирателями и следователями тюрьмы ОГПУ в Каунасе, которых поймали и потом прикончили этих красных жыдов-гэпэушников их же бывшие узники - те немногочисленные жертвы красного террора, которых эти жыды-гэпэушники пытали не один месяц самыми зверскими способами, но которые как то сумели выжить.

       Выйдя на свободу они жестоко отомстили своим палачам - как говорится в Библии "око за око"...

       Добавлю, что среди этих нескольких выживших узников из тюрьмы ОГПУ, которые потом прикончили их пытавших палачей-жыдов, были не только литовцы, но люди разных национальностей - все те, кого красные оккупанты считали опасными для своей кровожадной власти и посадили в свою тюрьму.

       Однако об этом красная пропаганда и сейчас боится даже заикнуться, хотя все эти факты литовцы знают еще с 1941 г., когда вся эта история была до мельчайших подрбностей документированна и оглашена в газетах, а позже и в отдельной книге, посвященной жертвам красного террора в Литве.

Žygeivis,
2012 01 02 19:43


серый> Zugelis18:38,
2012 01 02 18:53

200000 жидов гэпэушников в Литве - по моему это нереально.
------------

      Ты полный дебил, мудак или олигофрен?

      Где я писал о 200 000 большевиках-жыдах в Литве?

      Разговор был очень конкретный - именно о гараже "Летукис" в 1941 г.

      (Как вы думаете, почему никогда не пишут, что именно тут была тюрьмя ОГПУ в 1940-41 г. во время совдепоской оккупации?)

       А жыдов Литвы в самой Литве в 1942-43 г. уничтожали в основном уже специальные немецкие зондер-команды (несколько сот человек, среди которых были очень разные люди, в том числе даже бывшие энкаведисты русские, а литовцев там было меньше половины).

      Добавлю, что и сами жыды своих же несчадно мочили - ведь все гетто охраняли сами же жыды-полицаи.

      О чем тоже стыдливо умалчивается до сих пор.

      Примечание - евреи живут в Москалистане, а в Литве - жыды (они сами себя только так и называли - это разьяснение тем, кто плохо знает историю Литвы).

      В Литве до WW2 жили около 200-220 тысяч жыдов (считая вместе с Малой Литвой и Восточной Литвой в границах по договорам 1920 г.), а погибло во время войны около 165 тысяч.

      Остальные в основном смылись еще до войны в Палестину или Западную Европу, а также через СССР, Транссибом, в Японию и дальше "по белу свету". :)

      Тут такой очень шустрый японский-советский двойной шпион Сугихара славно потрудился на благо Иностранного отдела ОГПУ.

       Ведь именно эти жыды позже стали основными шпионами совдепии в США и Британии, и выкрали для советов немало секретов создания атомной бомбы.

       Помните знаменитое "Юстас - Алексу" - эту деталь Юлиан Семенов не из пальца высосал... :) :) :))

       В самой совдепии погибло на фронтах около 10 000 жыдов из Литвы (в основном в 16-ой "литовско-жыдовской" дивизии) и несколько тысяч погибло в совдеповских лагерях или в других местах.

       Также несколько тысяч красных жыдов - огэпэушников, комиссаров и комсомольцев ликвидировали литовские повстанцы из Армии Свободы Литвы во время Великого Литовского Восстания 23-27 июня 1941 г.

       Позже еще несколько сот местных жыдов прикончили простые крестьяне, когда эти жыды зверствовали в литовских деревнях, сбежав с гетто и сколотив бандитские шайки.

Žygeivis - Хутору,
2012 01 02 21:17


      Ну и что из того, что я написал, не совпадает с тем, что начирикал ты? :)

      Только побольше "вокруг до около".

      Основной вопрос совсем иной - почему до сих пор ни сами литовские жыды, ни Израиль не публикует полные списки евреев, убитых во время WW2 - с подробностями, кто, где, как, кем был, где жил, как погиб...?


      Например, литовцы, как только Литва освободилась (и раньше - уже в 1988 г.), тотчас начали составлять и публиковать поименные списки своих погибших и убитых, ссыльных и т.д., в 1939-1960 г., выпускать огромные справочники, постоянно уточняя эти данные, а евреи такие данные наоборот - реально засекретили.

      Почему?


Žygeivis,
2012 01 02 22:20


Хутор исчезающий,
2012 01 02 21:27
Основной вопрос совсем иной - почему до сих пор ни сами литовские жыды, ни Израиль не публикует полные списки
-----------------------
Урод !!! Так вы же всех "литовских жыдов" уничтожили
-------------------

      Дебил совдеповский, ты лучше почитай, что сами бывшие литовские жыды в своих мемуарах пишут.

      Этих литовских жыдов - литваков - в мире хоть пруд пруди, и в Израиле они большие начальники, и в США, и в Швейцарии, и в Южной Африке местной компартией руководят...

      Да и в Литве еще немало осталось.

      А в гараже "Летукис" под присмотром немецких офицеров и солдат 27 июня 1941 г. были убиты около 50 красных жыдов-энкаведистов и комиссаров (их поймали и туда привезли,
между прочим, немцы) - все они были взрослые мужики, никаких младенцев и даже баб там не было.

      Убивал с ломиком бывший узник тюрьмы ОГПУ (НКВД) в Каунасе Йозас Сурмас, онемечившийся литовец, германский гражданин из Малой Литвы, агент гестапо, за что и попал в тюрьму ОГПУ. Ему помогали еще несколько освобожденных из тюрьмы заключенных - но не местных (кто они такие были, за что сидели в тюрьме НКВД, так и не ясно до сих пор).

       Сурмас после войны погиб в совдеповских лагерях (официальная версия - во время несчастного случая). Его показания до сих пор засекреченные в РФ.

       Всем руководил член немецкой эйнзацгруппы Stahlecker и его переводчик Richard Shweicer (Сурмас был агентом именно Shweicerа - они оба из одного местечка).

       Фотографировали немецкие офицеры и армейский фотограф Wilhelm Gunsil. Он недавно умер в Германии, но оставил свои письменные воспоминания (однако они до сих пор засекреченные).

       Еще интересно то, что в 1958 г. в ФРГ было возбуждено уголовное дело, но его прикрыли.

       В 1960 г. в СССР КГБ тоже возбудил уголовное дело, но и тут это дело прикрыли и засекретили.

       Вообще, все послевоенные архивы НКВД и КГБ по этому делу в РФ почему то тоже до сих пор засекреченные.

       Почему и в ФРГ, и в СССР эти уголовные дела прикрыли и засекретили, до сих пор не ясно.

       Вот такое реальное, а не совдеповско - пропагандистское положение дел.

Žygeivis,
2012 01 02 22:35


Хутор исчезающий,
2012 01 02 21:18
Кстати, с какого бодуна лабасы СОГЛАСИЛИСЬ выплачивать компенсацию за геноцид... Или я что-то придумал..
-----------------

      Ну ты и пирдун хренов, точно из глухого сибирского хутора в Литву припер - "слышал, что одна баба на базаре кукарекала, и подумал.." :) :) :)

      Не за геноцид компенсация, а за литвакское жыдовское религиозное (то есть юдейское) и общественное недвижимое имущество, которое сейчас принадлежит государству или уже "прихватизировано". :)

      Однако разные жыдовские организации никак между собой не могут мирно договориться, как им этот куш поделить - друг другу глотки рвут... :)

Žygeivis,
2012 01 02 22:46


Хутор исчезающий,
2012 01 02 22:28
Почему и в ФРГ, и в СССР уголовные дела прикрыли и засекретили, до сих пор не ясно.
----------------------------Скл адно звонишь...И всё же на ГЛАВНЫЙ ВОПРОС не ответил....ПОЧЕМУ "жыдам" выплачиваете деньги...И почему покойный Бразаускас ИЗВИНЯЛСЯ в Израиле.

***************

      Да за ту же "прихватизацию" жыдовского литвакского юдейского недвижимого имущества, проведенную во времена правления того же Бразаускаса. :) :) :)

      Миллионеры ведь как грибы после дождя само собой не растут - богатства надо откуда то стырить.

      Вот и тырили те, кто у рычагов реальной власти сидел.

      Ты бы повнимательней пошурши в интерне и посмотри, в чьих "мозолистых красных лапах" оказалось это имущество. :)

      А теперь придется за это "прихватизированное" жыдовское имущество платить компенсацию жыдам всем налогоплательщикам.

Žygeivis,
2012 01 02 23:01


Хутор исчезающий,
2012 01 02 22:41
В 1941 г. лучшая баскетбольная команда Литвы соревновалась с немцами в маленьком городке возле Вильнюса. Литовцы победили немцев и вместо почетного кубка им предложили расстрелять евреев. Радости игроков не было предела. Они согнали евреев из ближайшего городка к башне, и каждый баскетболист расстрелял по 10 человек — мужчин, женщин и детей.
-----------------------

       Ну это уже даже не серая большевистская пропаганда, а совсем уж черная - сплошная ложь
- на подобие той, какую долгие годы раскручивали совдеповские власти насчет убийств более 22 000 польских офицеров в Катыни и в других местах - что их расстреляли немцы.

       Однако эта махровая ложь под давлением Польши была расскрыта, когда РФ рассекретила архивы.

       В сентябре 1992 г. в Архиве президента РФ (бывшем архиве ЦК КПСС) были найдены сверхсекретные документы, из которых следовало, что на основании решения Политбюро ЦК ВКП(б) в апреле-мае 1940 г. сотрудники НКВД СССР расстреляли 14 552 пленных польских офицеров, полицейских, развед­чиков и др. из Козельского, Осташковского и Старобельского лагерей для военно­пленных, а также 7 305 польских заключенных, содержавшихся в тюрьмах западных областей Белорусской ССР и Украинской ССР.

       14 октября 1992 г. копии этих документов с большим ажиотажем были предъявлены польской и российской общественности.

ради правды,
2012 01 02 23:08


      Основной источник статистических данных о Катастрофе европейского еврейства — сравнение предвоенных переписей населения с послевоенными переписями и оценками.

      По оценкам «Энциклопедии Холокоста» (издана музеем Яд-Вашем), погибло до 3 миллионов польских евреев, 1,2 миллиона советских евреев (энциклопедия приводит раздельную статистику по СССР и странам Прибалтики), из них 140 тысяч евреев Литвы и 70 тысяч евреев Латвии; 560 тысяч евреев Венгрии, 280 тысяч — Румынии, 140 тысяч — Германии, 100 тысяч — Голландии, 80 тысяч евреев Франции, 80 тысяч — Чехии, 70 тысяч — Словакии, 65 тысяч — Греции, 60 тысяч — Югославии. В Белоруссии было уничтожено более 800 тысяч евреев.

Žygeivis,
2012 01 02 23:23


ради правды,
2012 01 02 23:08
Основной источник статистических данных о Катастрофе европейского еврейства — сравнение предвоенных переписей населения с послевоенными переписями и оценками. По оценкам «Энциклопедии Холокоста» (издана музеем Яд-Вашем), погибло до 3 миллионов польских евреев, 1,2 миллиона советских евреев (энциклопедия приводит раздельную статистику по СССР и странам Прибалтики), из них 140 тысяч евреев Литвы
----------------------

       Основная нестыковка с числами евреев в Литве возникает из за того, что разные исследователи берут разные границы Литвы - включая или не включая Клайпедский край (то есть Северную часть Малой Литвы), включая или не включая Восточную Литву (всю - с границами по договорам 1920 г., или только некоторые ее части), включая или не включая Южную Литву (Сейнай, Пунскас, Сувалкай, и особенно Балстоге, где до войны жило очень много жыдов).

      Поэтому литовские исследователи считают, что в Литве в границах по договорам 1920 г., вместе с Северной частью Малой Литвы, всего жило примерно 200-220 тысяч жыдов-литваков.

      Из них во время всей WW2 погибло примерно 165 000 жыдов - по самым разным причинам и в разных местах, фронтах, лагерях...

      Как видно из «Энциклопедии Холокоста» (изданой музеем Яд-Вашем), погибло примерно 140 тысяч евреев Литвы (не уточняя обстоятельств) - то есть тут скорее всего взяты уменьшенные границы Литвы - без части Восточной Литвы и Южной Литвы.

Žygeivis,
2012 01 02 23:33


Справка,
2012 01 02 23:17
В течение первых пяти месяцев нацистской оккупации в Литве были уничтожены 200—220 тысяч евреев
------------------

      Вот еще один "великий справочник" нарисовался. :) :) :)

      Ты бы арифметику сначала выучи.

      В Литве всего жило не более 220 000 жыдов-литваков, и то если считать с Малой Литвой, Южной и Восточной - Балстоге (Бялысток) и Гардином (Гродно), Ашмяна (Ошмяна) и т.д.

      Кроме того основная масса жыдов-литваков была ликвидированна в начале 1942 г., а также в 1943 г.

      Не зря главный официальный источник по холокосту в Израиле Институт Яд Вашем дает число 140 000.

      И то не ясно, где и когда конкретно сколько погибло.

      Ведь только в Красной Армии погибло свыше 10 000 жыдов-литваков.

ради правды,
2012 01 02 23:54


      Попытка установить точное число жертв «окончательного решения» сопряжена с чрезвычайными трудностями как из-за отсутствия проверенных данных о масштабах геноцида на ряде территорий (особенно Восточной Европы), так и по причине различного определения границ государств и понятия «гражданство».

      Даже при определении числа жертв Освенцима, где вёлся частичный учёт узников, называются разные цифры: четыре миллиона (Нюрнбергский процесс над главными военными преступниками, 1946);[19] два-три миллиона (по данным лагерных эсэсовцев П. Броада и Ф. Энтресса); 3,8 млн (чехословацкие учёные О. Краус и Э. Кулька); один миллион (Р. Хильберг); два миллиона (Люси Давидович, М. Гилберт); 1,1-1,5 млн (Ф. Пипер, Польша); 1,4-1,5 млн. (Г. Уэллерс, США, И. Бауэр, Израиль).

       Тем более невозможно установить число жертв массовых казней, охватывавших, наряду с местным еврейским населением, множество жителей-неевреев. Меры секретности, предпринятые в ходе реализации «окончательного решения», недостаток статистических данных (например, о количестве евреев, погибших во время бегства с оккупированных территорий, или евреев-военнопленных, убитых по расовым мотивам), а также многолетнее замалчивание Катастрофы европейского еврейства в СССР усложняют уточнение его общих масштабов.

       Напр., евреев растрелянных советскими партизанами (данные в музее Холокауста в Вильнюсе) считать жертвами кого, фашиствоа или коммунистов ?

       Но по крайней мере литовская армия точно не замешана в этих убийствах. И не важно что там теперь много женщин. Это не плохо и не хорошо. Это реальность.

      И напр. мне (чисто гипотетически), если убьет меня пуля, будет абсолютно дзин - женский или мужской пальчик нажал на курок.

Žygeivis- Пилигриму,
2012 01 03 14:03


Пилигрим56,
2012 01 03 10:44

-----------
Žygeivis,
2012 01 03 00:22
А какие числа, методики расчетов, источники данных ты хотел узнать?
-----------

... о том, сколько вы евреев грохнули? Так об этом дохрена информации...

Только читай не саюдистские сказки, а солидные исследования. Только искать самому придется,...
------------------------

      Как только речь о конкретики - так сразу в кусты, пропагандисты совдеповско москальские хреновы - "искать самому придется,...." :) :) :)

      Примечание - А может все таки обьяснишь, чем тебя не устраивает «Энциклопедия Холокоста» (изданная музеем Яд-Вашем)?

      Ведь именно это главный официальный источник в Израиле по холокосту - Институт Яд Вашем.


      И он дает число погибших 140 000 литваков-жыдов, не вникая в подробности, где конкретно и как они погибли (ведь, например, в том числе и в самой Совдепии свыше 15000 литваков-жыдов погибли на фронте, в тылу и в сталинских лагерях).


      Так что ваши сказки про 220 000 жыдов-литваков, убиенных в Литве, вы можете распространять только безмозглым дурням, не знающим другие языки кроме финно - татаро - москальского сленга.

**********************************************************

Израильский министр возглавит делегацию на "Марше жизни"
http://ru.delfi.lt/news/live/izrailskij ... d=53677483

Факт,
2012 01 04 15:22


Шествие в память о погибших в годы Холокоста евреев в Вильнюсе было впервые организовано в 2009 году по инициативе Союза евреев-выходцев из Вильнюса и окрестностей, проживающих в Израиле.
----------------------

       А совдеповские упыри-москали постояннно пургу несут, что всех литваков-жыдов укокошили во время ВОВ.

       Вот вам и доказательство обратного - у них и в Израиле уже свой союз имеется.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Sau 2012 17:16 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Šaltinis - http://ru.delfi.lt/opinions/comments/ar ... &com=1&s=2

niko,
2012 01 23 15:46


      из коментариев такое впечатление, что сидят какие то этатные коментаторы. И нелепо, за уши вытаскивают из дерьма Россию.
Статья о лжи Мида России сегодня, и о довоенных события в Литве.

      А тут все разные "точки" и "запятые" переводят стрелки во времена второй мирой войны. Да уж если Вам так запали в душу растрелы фашистами еврее в Литве.

      Не копирйте разную фигню. Смотрите данные Израиля. Сегодня при открытом интернете, тяжело лапшу вешать.

      Смотрите что по жертмам говорят сами евреи.

      Основной источник статистических данных о Катастрофе европейского еврейства — сравнение предвоенных переписей населения с послевоенными переписями и оценками. По оценкам «Энциклопедии Холокоста» (издана музеем Яд-Вашем),

      погибло до 3 миллионов польских евреев,

      1.2 миллиона советских евреев (энциклопедия приводит раздельную статистику по СССР и странам Прибалтики), из них:

140 тысяч евреев Литвы и
70 тысяч евреев Латвии;


560 тысяч евреев Венгрии,
280 тысяч — Румынии,
140 тысяч — Германии,
100 тысяч — Голландии,
80 тысяч евреев Франции,
80 тысяч — Чехии,
70 тысяч — Словакии,
65 тысяч — Греции,
60 тысяч — Югославии.

     В Белоруссии было уничтожено более 800 тысяч евреев.

до войны,
2012 01 23 15:57


      Националистические лидеры, пришедшие к власти в результате государственного переворота 17 декабря 1926 г., выдвинули лозунг «Литва — литовцам» и приступили к вытеснению евреев из экономики страны.

      Коммерческие кооперативы, конкурировавшие с еврейскими торговцами, были фактически освобождены от налогов; евреи постепенно утрачивали свои позиции в импортно-экспортной торговле; последовавшая за аграрной реформой 1922 г. быстрая урбанизация литовского населения лишила многих евреев традиционных источников средств существования.

      В результате ухудшения экономического положения свыше 20 тыс. евреев покинули Литву в период между двумя мировыми войнами (из них свыше 9 тыс. уехали в подмандатную Палестину).

во время войны,
2012 01 23 15:59


       Первая массовая акция произошла 24 июня 1941 года: члены зондеркомманды «Тильзит», состоявшей из полицейских Восточной Пруссии, расстреляли около 100 евреев в литовском местечке Кретинга.[3]

       Уже в конце июля 1941 г. в Каунасе были убиты немцами и их литовскими пособниками тысячи евреев; из 60 тыс. евреев Вильнюса около 45 тыс. погибли в ходе массовых расстрелов в оврагах около Понар, продолжавшихся до конца 1941 г. Волна убийств прокатилась по всей Литве.

       К началу 1942 г. остатки еврейских общин сохранялись лишь в городах Каунас, Вильнюс, Шяуляй и Швенченис.

       В гетто действовали подпольные группы. В вильнюсском гетто в сентябре 1943 года произошло восстание. После его подавления последние несколько тысяч евреев были 23 сентября 1943 года отправлены в лагеря в Эстонии[4].

       Часть организованных бойцов ушла из гетто Вильнюса и Каунаса в леса и вела партизанскую войну против нацистов и литовских националистов.

       Трагедия Холокоста унесла жизни 95 % довоенного еврейского населения (200 тысяч человек, по другим сведениям 215—220 тысяч) Литвы[5].

       К 1944 году в Вильнюсе оставалось всего 600 евреев.

Вот где настоящий рекорд,
2012 01 23 16:21


      Именно в Польше убили свыше 3 миллионов евреев.

      А тех, кто сумел выжить в лагерях смерти и попытались возвратиться домой, уже после войны, при большевиках, добили сами поляки.

Žygeivis,
2012 01 23 17:11


p-kris,
2012 01 23 16:48
В июне 1941 года, накануне захвата Литвы нацистами, на её территории проживали 220 000 евреев.
---------------------

       Во первых - уточни эту территорию Литвы в июне 1941 года (реально бывшую под властью Литвы или только номинально, по разным договорам 1920-1940 г.), например:

- с северной частью Малой Литвы или без нее (ведь 23 мая 1939 г. ее оккупировали немецкие войска),

- с Восточной Литвой или без нее (и в каких именно границах, так как они менялись в это время несуолько раз),

- с Южной Литвой или без нее (ведь Сувалкию Сталин 1941 01 10 "купил у Гитлера" за 7,5 миллионов долларов; в этот день Шелленберг и Молотов об этом подписали третий секретный протокол - о разделе "зон вляния").

        Во вторых - уточни сколько литовских жыдов-литваков угнали в Сибирь в 1939-1941 г., и сколько из них выжило в концлагерях Гулага.

В третьих - уточни сколько литовских жыдов -литваков сами убежали в Совдепию, и сколько из них выжило до конца войны.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 31 Sau 2012 00:28 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

S. Sužiedėlis: žudant žydus lietuvių buvo ne saujelė, o tūkstančiai


http://www.balsas.lt/naujiena/578708/s- ... ukstanciai

http://www.balsas.lt/News/print/578708

2012.01.30 07:00

       Milersvilio universiteto (JAV) profesorius Saulius Sužiedėlis ragina nemanipuliuoti istorija. Profesoriaus teigimu, lietuvių, kurie gelbėjo žydus, yra daugiau, nei manyta, bet ir žudant dalyvavo ne saujelė, o tūkstančiai lietuvių. „Sugebėkime į save pažiūrėti atvirai. Nuo to visiems pasidarytų tik lengviau“, – sako S. Sužiedėlis.

Atmeta kraštutinumus


– Kokie klausimai holokausto istorijoje skaudžiausi?

       – Skaudžiausias – lietuvių dalyvavimas holokauste. Jei visi lietuviai iki vieno būtų gelbėję žydus, kitaip į tą klausimą žiūrėtume.

– Kokius mitus apie holokaustą laikas palaidoti?

       – Kad dalyvavusiųjų skaičius buvo nežymus. Reikia pripažinti, kad lietuvius, tiesiogiai dalyvavusius žudymuose, reikia skaičiuoti tūkstančiais, o ne šimtais.

       Kitas mitas – kad žudė tik visuomeninės padugnės. Iš tiesų prisidėjo ir išsilavinę žmonės. Pavyzdžiui, Telšiuose dalyvavo mokytojų.

       Gana gąsdinantis reiškinys, kad žiaurumas nepriklauso nuo išsilavinimo. Ir taip buvo ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje.

       Antras mitas – kad dauguma lietuvių dalyvavo holokauste.

       Gelbėtojų buvo gerokai daugiau, nei anksčiau galvojome. Lietuva pagal Jad Vašemo (Izraelio parlamento įsteigtas mokslinių tyrimų bei švietimo apie Holokaustą centras, teikiantis Pasaulio tautų teisuolio vardus – red. past.) kriterijus, yra gana aukštai (pagal gyventojų skaičiaus ir dalyvavusiųjų gelbėjime proporciją).

       Manau, kad 2– 3 tūkstančiai šeimų tikrai aktyviai bandė padėti žydams.

       Vienas iš didžiausių mitų – pačioms aukoms primesta kaltė: „kažkuo žydai patys kalti.“

       Kartais sakoma: „Žiūrėkit, kaip žydai elgiasi Izraelyje okupuodami palestiniečių žemes“. Tai neturi nieko bendro su tuo, kas vyko 1941 metais!

       Kartais gana neteisingai Vakarų Europos akademikai kaltina lietuvius. Lietuviai nebuvo nė kiek blogesni už kitus. Prancūzijoje, Olandijoje buvo labai platus kolaboravimas, naikinant žydus.

        Mano nuomone, svarbiausia pasižiūrėti į save, nebijant kompleksų. Kaip Tomas Venclova sako, čia yra lietuvių reikalas. Ne žydų ar kitų. Sugebėkime į save pažiūrėti atvirai, be jokių iliuzijų. Nuo to visiems pasidarytų tik lengviau.

Kartu ir atskirai


– Holokaustas Europoje ir holokaustas Lietuvoje. Ar Lietuvos holokaustas turi išskirtinių bruožų?

       – Įžanga į naikinimą prasidėjo Lietuvoje, naikinta labai staigiai viešiausiu, kruviniausiu būdu – šaudant.

        Lietuva buvo okupuota vokiečių, todėl, kaip valstybė, neturi jokios juridinės kaltės. Bet visuomenė turi jausti atsakomybę.

        Vokietijoje ir Vengrijoje žydai buvo asimiliuoti į visuomenę. Šiose šalyse kilo problema, kaip atsakyti į klausimą, kas yra žydas? Ir ką su juo daryti?

– Žydai Lietuvoje buvo tos pačios visuomenės dalis ar „kiti“?

        – Paradoksas: jie buvo Lietuvos piliečiai, valstybės subjektas, bet visuomenės gyveno atskirai. Mišrių vedybų buvo labai mažai.

        Kai kurie procesai rodė, kad visuomenės šiek tiek suartėjo. Manau, patriotizmas nebūtinai turi būti etninis. Kai kurie Lietuvos žydai tikrai buvo Lietuvos patriotai.

        XIX amžiuje lietuviai ir žydai gyveno šalia vienas kito, bet ne vienas su kitu. Tas pats buvo Lenkijoje ir kitur.

Vokiečiai būtų naikinę ir be lietuvių


– Laikotės nuomonės, kad holokaustą vokiečiai būtų įvykdę ir be lietuvių pagalbos.

       – Vietiniai kolaborantai situaciją „palengvino“. Bet vokiečiai ir savo jėgomis būtų atlikę, ką suplanavo.

– Ar įmanomas bendras vardiklis tarp lietuvių ir žydų, kalbant apie 1941 metus?

       – Pirmosios okupacijos įvaizdžiai – žydų dalyvavimas okupacinėse struktūrose, gėlių mėtymas rusų kariuomenei – lieka kolektyvinėje pasąmonėje. Holokausto muziejuje Vašingtone rodomos kitos nuotraukos – kaip lietuviai mėto gėles vokiečių kariškiams.

       Gėlių mėtymas beveik nieko nereiškia. 1945 metais gegužį į Prahą įvažiavusi sovietų kariuomenė gavo gėlių. Bet gėlės mėtytos ne stalinizmui, o todėl, kad žmonės jautė kažkokį išsilaisvinimą.

        Kai žlugo A. Smetonos režimas, džiaugėsi ne tik kai kurie žydai. Buvo ir politinių oponentų džiaugsmo, kad dingsta diktatūra. Ne visi suprato, kas laukia.

Gynyba – įvykių menkinimas


– Kuo skiriasi požiūris į holokaustą išeivijoje, sovietinėje ir šiandieninėje Lietuvoje?

       – Išeivijoje turėjome visas galimybes susipažinti su holokausto klausimu, bet, matyt, suveikė savigynos instinktas ir mes gyvenome labiau uždaroje visuomenėje.

       Sovietmečiu žydiška holokausto specifika nebuvo pabrėžiama. Žuvo tarybiniai žmonės. Tai buvo ginklas, panaudotas prieš „buržuazinius nacionalistus“, ypač išeivijoje. Jie esą nusikaltėliai, jie dalyvavo – tokia nuomonė proteguota užsienyje.

       Nepriklausomoje Lietuvoje parašyta nemažai straipsnių, knygų, holokausto tema domisi kelios dešimtys jaunų mokslininkų. Kai kurie yra studijavę Izraelyje, moka hebrajų, jidiš kalbas.

       Studijuoti holokausto klausimą lietuviai gali savo jėgomis. Ir, manau, žymiai objektyviau.

– Terminas „genocidas“ šiandien vartojamas dažnai ir jau įgauna naujų prasmių?

       – Problema, kad mes pradedame vadinti genocidu viską: ir bibliotekų uždarymą, ir pensijų mažinimą. Žodis tampa bevertis, šabloniškas.

        Man artimesnis terminas „nusikaltimas prieš žmoniją“. Tarp masinių žudynių ir genocido moraline prasme nėra skirtumo – tas pats didelis nusikaltimas. Genocidas nėra žiauresnis už masines žudynes ar atvirkščiai.

       Kurį laiką, manau, išliks klausimas, ką reiškia genocidas, kaip apie jį kalbėti, neįžeidžiant kitų, bandant laikytis objektyvumo.

        Sovietai turėjo akivaizdžių priežasčių priešintis, kad į Jungtinių Tautų konvencijos genocido apibrėžimą nebūtų įtrauktas naikinimas ir pagal socialines, politines grupes.

– Kodėl holokausto tema Lietuvoje iki šiol sunku diskutuoti?


       – Ilgus metus ši tema nebuvo liesta. Sunkiausia kalbėti apie saviškių kaltes. Suveikia psichologinis momentas: kai žmogus jaučiasi apkaltintas, ginasi visais būdais. Tai niekam neatneša jokios naudos.

       Reikia pačiam rasti moralinį svertą. Nes procese dalyvavo žmonės, kurie tautine kilme, kalba man artimi. Noriu suprasti, kodėl jie taip padarė, kas prie to privedė bei įvertinti. Ir būti teisingu aukoms.

       Pagunda apsiginti yra. O vienas iš apsigynimo būdų – įvykių neigimas arba menkinimas.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Šaltinis: Šiaulių kraštas

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/578708/ ... i-apacioje

Žygeivis
2012-01-30 23:09:00


       Įdomu, kiek lietuvių išgelbėjo nuo bolševikų žydai?

       Nei vieno tyrimo šiuo klausimu, deja, nesu matęs - netgi nei vieno tokio fakto.

       Taip pat nemačiau nei vieno oficialus rimto istorikų tyrimo, kiek žydų Lietuvoje tarnavo bolševikams ir patys naikino lietuvius arba padėjo tai daryti.

     Štai čia p. Sužiedėlis galėtų labai rimtai padirbėti ir po to paskelbti savo tyrimų rezultatus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Vas 2012 20:50 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Objektyvūs skaičiai


Šaltinis - http://www.lrytas.lt/?id=13294052311329009675&view=6

754. Objektyvūs skaičiai
2012-02-17 16:15
IP: 78.60.185.218


       Žydų literatūroje rašoma, kad Lietuvoje yra mažiausiai 350 teisuolių, gelbėjusių žydus holokausto metu. Skaičius nuolat didėjantis.

       Suskaičiuokime: gauname Lietuvoje yra vienas teisuolis apie 10 000 gyventojų. Gyventojų skaičiui Lietuvoje mažėjant šis skaičius auga. Visoje Europoje yra 800 milijonų gyventojų.

       Izraelio duomenimis viso Europoje yra 15 000 teisuolių. Skaičiuojame: Europos vidurkis - vienas teisuolis 53 333 gyventojų. Išvada: Lietuvoje teisuolių yra 5 kartus daugiau, negu Europos vidurkis.

       Lietuvoje Tarptautinė istorinio teisingumo komisija Pasaulio Tautų teisuolių apdovanojimus organizuoja bendradarbiaudama su Izraelio ambasada, Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi bei Lietuvos žydų bendruomene. Pagal jų skaičius teisuolių Lietuvoje dar daugiau.

       Specialiais Jad Vashem atminimo medaliais už nesavanaudišką pagalbą žydams Holokausto metais tai yra PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIŲ APDOVANOJIMU yra apdovanota per 22 tūkst. įvairių valstybių atstovų. Tarp jų yra ir 780 Lietuvos piliečių (LR ambasados Izraelyje tinklapis).

       Manau, kad žydus šaudė gal 100, gal 150 mūsų išsigimėlių (JAV, SSSR ir Vokietijos teismuose viso nuteisti 86 lietuviai). Lietuvoje aplamai nebūdavo žydų pogromų (skirtingai nuo Rusijos).

       Teisuoliai statistikoje aiškiai vyrauja. Ką veikia mūsų žiniasklaida ir politikai, kodėl nepateikia prof. Kacui ir nepaplatina tokios akivaizdžios statistika pagrįstos informacijos: Lietuviai - Žydų Gelbėtojų Tauta.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 22 Bir 2012 21:44 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
V.Valiušaitis. Kodėl istorikai bijo faktų?


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vva ... d=58972115

Vidmantas Valiušaitis,
http://www.DELFI.lt
2012 m. birželio 22 d. 09:39

Naciai siekė per lietuvišką administraciją legalizuoti savo veiksmus žydų atžvilgiu.

Henry A. Zeigeris, knygos „The Case Against Adolf Eichmann“ redaktorius ir komentarų autorius, cituoja generolo F. W. Stahleckerio raportą, rašytą 1941 m. spalio 15 d. Heinrichui Himmleriui, Vokietijos vidaus reikalų ministrui.

Jame rašoma: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos valstybės smarkiai nukentėjo nuo bolševikų vyriausybės ir žydų, kol jos buvo inkorporuotos į SSSR, buvo tikėtasi, kad jos (t.y. patys gyventojai) atsilygins priešams, likusiems po Raudonosios armijos atsitraukimo. Saugumo policijos pareiga buvo sukurstyti šiuos apsivalymo judėjimus ir nukreipti juos teisinga linkme tam, kad kuo greičiau būtų pasiektas šio apsivalymo tikslas. Žvelgiant į ateitį buvo nemažiau svarbu pateikti lengvai įrodomą ir nepajudinamą faktą, kad išsilaisvinę gyventojai patys ėmėsi pačių griežčiausių priemonių prieš bolševikus ir žydus, ir kad vokiečių valdžios nurodymai liktų tarsi nuošalyje“. F. W. Stahleckeris tame pat raporte toliau skundžiasi: „Mūsų nuostabai, nebuvo paprasta sukelti plačius pogromus prieš žydus“.

Kitas amerikiečių autorius dr. Philipas Friedmanas, buvęs Kolumbijos universiteto žydų istorijos lektorius ir knygos „Their Brothers Keepers“ autorius, cituoja kitus Franzo Stahleckerio, ypatingosios paskirties SS grupės, veikiančios Baltijos šalyse, vado („SS Brigadeführer Franz Stahlecker, Commander of Einsatzgruppe A, operating in Baltic countries“) žodžius: „Mūsų instrukcijų pagrindu, saugumo policija kiek įmanoma greičiau ėmėsi spręsti žydų klausimą. Tačiau mes manėme, kad reikėtų, jog saugumo policija iš karto nesiimtų ypatingai griežtai persekioti, kas galėtų sukelti negatyvią reakciją net ir tarp vokiečių. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad pati tauta ėmėsi persekioti žydus“.

Nuo savęs Ph. Friedmanas priduria: „Tačiau Stahleckeris, kuris vykdė samdinių verbavimą iš fašistų partizanų junginių, bedarbių policininkų ir nusikaltėlių pasaulio, su nuostaba ir nusivylimu atrado, kad lietuviai, kaip taisyklė, atsisakydavo galimybės, kurią jiems pasiūlydavo tūkstantmetis Reichas. „Tai nebuvo paprastas dalykas, - skundėsi Stahleckeris, - suorganizuoti efektyvius veiksmus, nukreiptus prieš žydus.“

Istorikas dr. Arvydas Anušauskas, vienas labiausiai įsigilinusių profesionalų į „Lietūkio“ garažo, kurioje sovietų okupacijos metais veikė NKVD būstinė, bylą, gegužės 18 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo: „Man teko „Lietūkio“ garažo tyrimą pristatyti Vašingtone, Holokausto muziejuje. Vokietijos archyvuose pavyko surasti labai aiškų ryšį, kurio, matyt, nerasdavo anksčiau. Tarp Richardo Schweizerio, Stahleckerio vertėjo, ir žmogaus, kuris buvo to pogromo dalyvis. Buvusio Lietuvos piliečio, vokiečių kilmės, kurį galima vadinti tiesiai šviesiai, kad tai buvo Gestapo darbuotojas. Pasitraukęs iš Lietuvos 1940 m. ir 1941 m. sugrįžęs“.

Jo vardas Juozas Surmas. Kaip ir Schweiceris, kilęs iš Kybartų, pasienio su Rytprūsiais miestelio. Tas žmogus, pasak A. Anušausko, suvaidino esminį vaidmenį „Lietūkio“ garažo įvykiuose. Organizavo grupę kalinių, kuriuos bolševikai 1940–1941 m. laikė Kauno kalėjime. Išėję iš kalėjimo, susitiko su Shweiceriu ir gavo užduotį organizuoti žydų pogromą. Tas ryšys turėjo būti nematomas.

A. Anušauskas: „Puikiai lietuviškai kalbantis, po karo, beje, apsimetė lietuviu. Buvo demaskuotas, įkalintas. Paleistas britų. Dėl to, kad žinojo daug informacijos apie agentūrą, kuri liko Sovietų Sąjungoje. Šiuo atveju aš tiesiog konstatuoju, kad tas ryšys nustatytas. Taip, jis buvo ilgai neigiamas“.

Žydšaudžių portretai


Žmonių, kurie jungėsi į žudynes noriai, buvo daugiau. Keletas pavyzdžių.

Verneris Liovė – nacių šnipas. Į Lietuva atvyko 1937-aisiais. Turėjo majoro laipsnį. Nepriklausomos Lietuvos valdžia juo nepasitikėjo. Tačiau Justo Paleckio vyriausybės švietimo ministras pasirašė įsakymą priimti V. Liovę dirbti mokytoju Kupiškyje. Statėsi lojaliu marksistu. Apsigyveno priemiestyje, turėjo radijo siųstuvą. Vengė fotografuotis. Tik kartą pateko į objektyvą 1940 metais Kupiškio mokytojų bendroje nuotraukoje. Prasidėjus karui, V. Liovė Kupiškyje organizavo masines žudynes ir visų žydų sušaudymą. Po karo gyveno Vakarų Vokietijoje.

Vladas Požėla - NKVD agentas iš Pakruojo. Itin uoliai organizavo ir vykdė vietinių žydų žudymą. Netrukus tapo Šiaulių apygardos komisaro Geweckės pirmuoju patarėju. Lietuviai saugumo policijos valdininkai ir visuomenininkai bendromis pastangomis, rizikuodami savo likimu, surinko dokumentus. Įrodė, kad advokatas V. Požėla buvo slaptas NKVD agentas - skundikas, NKVD centro Vilniuje tiesioginis patikėtinis. Jo įskundimu daugelis lietuvių, įskaitant visai jauną moksleivį, buvo pražudyta bolševikų kalėjimuose. Nustatyta ir jo slapyvardė - Popovas. Bet vokiečiams įspūdžio tai nedarė. Tik po to, kai pavyko surasti dokumentus, įrodančius, kad Požėla-Popovas stengėsi pražudyti ir savo kaimyną dvarininką baroną von Roppą, ir tik kai Roppas pats tuo įsitikino, tada jie šitą „patarėją“ areštavo ir nedelsdami sušaudė.

Paklausykime dar sykį dr. A. Idzelio:

„Klasikinis pavyzdys - Antanas Gecevičius. Jis buvo baigęs karo mokyklą 1940 metais. Aviacijos karininkas. Per pirmąją okupaciją buvo NKVD operatyvinis darbuotojas. Dalyvavo trėmimuose. Kai užėjo vokiečiai, tapo vienu iš batalionų vadų. Šaudė žydus Minske. Buvo vienas iš rimtų žudikų. Kai karas pakrypo vokiečių nenaudai, policijos batalionai buvo likviduoti. Dalis tų vyrų buvo permesti į Italiją. Ten Gecevičius vokiečių dalinio sudėtyje kovojo prieš lenkus, veikusius drauge su britais. Paskui perbėgo pas lenkus, tapo Antoni Giecewicz, lenkų junginyje ėmė kovoti prieš vokiečius. Pasibaigus karui, jau kaip „alijantų karo veteranas“ Anthony Gecas, atvyko į Škotiją. Ten gyveno ir mirė (2001), nors į amžiaus galą prieš jį buvo pradėta byla. Tačiau nuteistas nebuvo.

Tai klasikinis žydšaudžio pavyzdys. Jis buvo lietuvių tautos išdavikas, nes dirbo NKVD. Paskui išdavė rusus, dirbo vokiečiams. Vėliau apleido vokiečius ir dirbo alijantams Italijoje. Jis yra gavęs iš vokiečių aukščiausią apdovanojimą „Geležinį kryžių“, vadinamąjį „hagenkroicą“, o iš lenkų - karinį kryžių „Už narsą“. O buvo išdavikas ir žydšaudys. Jam nerūpėjo niekas. Tai prototipas žmogaus, šaudžiusio žydus ir užėmusio vadovaujančias pozicijas“.

O ką rodo Laikinosios Vyriausybės protokolai?


Jau antrajame LLV posėdyje 1941 m. birželio 25 d. konstatuojama: „Visa eilė ministerių praneša apie žiaurumus, kuriuos vykdo paskiri sovietų kariuomenės daliniai su vietos gyventojai ir apie didvyriškus žygius partizanų“.

Nutarta: „Partizanų veiklą stiprinti, bet iš partizanų kiek galima greičiau išskirti nepageidaujamą elementą, kurie pripuolamai yra prisiplakę“.

Vadinasi, jau antrą savo darbo dieną Vyriausybė pastebi, kad vyksta kažkokie nekontroliuojami dalykai, veikia tam tikri junginiai, kurie nežinia ką išdarinėja.

Birželio 26 d., trečias, LLV posėdis, 13 val.: „Ministeriai plačiai pasiinformuoja apie dabartinę Lietuvos būklę, partizanų veiklą ir tą didelę žalą, kurią sudaro likę paskiri sovietų kariuomenės padaliniai vietos gyventojams. <...> Patirta apie žiaurias žudynes Pravieniškių durpyne, Babtuose ir visoje eilėje Lietuvos vietų“.

Birželio 26 d. protokolas Nr.4: „J. Ambrazevičius nusiskundė, kad blogai veikia saugumas ir pasitaiko areštų bei kratų pas asmenis, kurie visai nekalti. <...> Pasisakyta, kad Klimaičio partizanų būrys veikia ne drauge su Lietuvos ginkluotų pajėgų štabu“ ir taip toliau.

Ir tik kitą dieną, birželio 27. d. sužinoma: „Ūkio ministeris Žemkalnis pranešė apie nepaprastai žiaurius žydų kankinimus Kaune, „Lietūkio“ garaže. <...> Patirta, kad šie veiksmai yra padaryti žmonių, kurie nieko bendra neturi nei su Aktyvistų štabu, nei su Partizanų štabu, nei su Laikinaja vyriausybe.

Vadinasi, Klimaitis apsišviečia anksčiau, nei įvyksta „Lietūkio“ garažo įvykiai. Tuo metu patys įvykiai iš karto suvokiami kaip „nieko bendra neturintys“ su sukilimu. Ir tai fiksuota LLV protokoluose!

Tame pačiame birželio 27 d. protokole Nr.5 pažymima: „Burmistras praneša, kad į jį kreipiasi Vokiečių kariuomenės pareigūnai įvairiais reikalais, kurie pražengia jo kompetencijos ribas“. Kitaip tariant, permanentinis vokiečių spaudimas ir manipuliacijos prasideda nuo tos valandos, kai tik naciai įžengia į Kauną.

Meluoja ir nesigėdija


Liepos pradžioje, tuojau po pirmųjų ekscesų, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis sukvietė apie 60 rinktinių visų nepriklausomybės laikais veikusių politinių srovių atstovų, žinomesnių visuomenės veikėjų ir valstybininkų, nepatekusių į J. Paleckio „kabineto“ narių - A. Sniečkaus, A. Guzevičiaus, M. Gedvilo - tinklus ir išvengusių sunaikinimo. Šiam visuomenės elitui J. Brazaitis pristatė vyriausybės darbus ir planus, prašydamas jų pritarimo, politinio palaikymo ir patarimų kaip veikti toliau.

K. Škirpos įgaliotinis dr. Grigas Valančius, atvykęs iš Berlyno ir dalyvavęs tame susirinkime, taip aprašo įvykį:

„Brazaitis sumaniai vedė posėdį, vykusiai moderavo, sintetino. Išklausyti visuomenės bei partijų atstovų pasisakymai. Jie buvo stiprūs, optimistiški, skatinantys Vyriausybę kietai laikytis, nesvyruoti ir vadovauti valstybei, nepaisant okupanto trukdymų. Ypatingai džiaugiausi puikiais valstiečių liaudininkų lyderio Z. Toliušio pareiškimais: „Jokių reikalavimų dėl Vyriausybės sudėties ar kitokių, partijos vardu jums (Vyriausybei) nestatome ir negalima statyti šiose aplinkybėse. Svarbiausias dalykas - išsilaikykite patys ir tuo iškovosite Lietuvai valstybinį nepriklausomumą...“ Jam pritarė ir kitas senas politikos vilkas - prof. A. Tumėnas. Lėtu, vos girdimu, bet kiaurai pergalvotu ir protingu žodžiu jis nurodė svarbiausią uždavinį - jokiomis aplinkybėmis nesitraukti iš valstybingumo kelio, kuriuo pradėta eiti ir nesileisti į jokias Zivilverivaltungo formas bei machinacijas...“.

Kaunietis Chaimas Bargmanas, gilių istorinių šaknų litvakas, kraštotyrininkas, surinkęs unikalių liudijimų apie žydų tragediją Lietuvoje, mini jau pirmosiomis karo dienomis arkivyskupo J. Skvirecko ir vyskupo V. Brizgio raštą Kauno karo komendantui, kuriuo protestuojama „dėl okupantų savivalės Lietuvos piliečių žydų atžvilgiu“.

Kaunietis kraštotyrininkas ne be ironijos pastebi, kad pasirodžius tokiai informacijai, „Lietuvos „tituluotieji istorikai“ tuojau pat turėjo griebtis minėtojo dokumento paieškų. Deja, garsieji istorikai bevelija elgtis taip, lyg šios publikacijos iš viso nebūtų buvę“.

Kaunietis tvirtina, kad arkiv. J. Skvireckas savo dienoraštyje rašo tiesą - jis iš tikro, drauge „su didele grupe Lietuvos inteligentų, yra pasirašęs tokį raštą“.

Ch. Bargmanas liudija: „Žinau, kas buvo memorandumo sumanytojas (arba bent vienas iš sumanytojų). Kaune dar yra bent vienas gyvas liudininkas, prisimenantis, kaip buvo renkami parašai. Yra ir keliasdešimt žmonių, girdėjusių bene paskutiniojo šio rašto signataro viešą pasakojimą“.

Anot kauniečio kraštotyrininko, daugkartiniai jo kreipimaisi - tiek žodžiu, tiek raštu - į aukščiausius ir autoritetingiausius Lietuvos asmenis, jokių pozityvių rezultatų nedavė: „Sugebėjau išsiaiškinti, kad nei vienas profesionalus Lietuvos istorikas nėra dirbęs su Vokietijos armijos-vermachto Kauno karo komendantūros archyvu. Mano supratimu, mūsų istorijos mokslo korifėjai net nežino kur šie archyvai apskritai yra... Tuo tarpu Lietuvos gestapo archyvus, esančius Vokietijos mieste Liudvigsburge, tyrinėjo ne mažai istorikų iš Lietuvos“.

Įdomu, kad Laikinosios Vyriausybės kontaktai iki pat liepos pabaigos, kol buvo įvesta civilinė vokiečių valdžia, tebuvo su vermachto atstovais. Politiniu lygiu palaikyti kontaktus su LLV draudė birželio 24 d. Vokietijos URM direktyva.

„Ypač dėl žydų buvo aiški sankirta, - liudija G. Binkis. - Bet jėga buvo vokiečių pusėje. Galėjo tik laikinai kiek užvilkinti, nustumti, bet radikaliai išspręsti šitų dalykų nebuvo įmanoma. Naciai pradėjo reikalauti suvaryti juos į getą. Kauno komendantas - J. Bobelis. Vokiečiai veikti nori jo vardu. O jis - absoliučiai priešingas. Jo name Aguonų gatvėje slėpėsi žydų šeima. J. Bobelis sukosi kaip išmanydamas, stengdamasis nepabloginti žydų padėties, nors jam buvo be galo sunku. Abejonių dėl pasitikėjimo šita vyriausybe nebuvo. Priešingai, niekas neabejojo, kad tai „mūsų vyriausybė“. Abejonė buvo viena: ar ji išsilaikys, ar išliks? Vokiečiai veikė drauge su nacionalsocialistų partija. Jonas Vokietaitis, Izidorius Taunys, Jonas Pyragius, kiti labai puolė Laikinąją vyriausybę. Pradėjo spausti iš lietuviškos pusės, nebe iš vokiečių. Kol galų gale prieš J. Ambrazevičiaus vyriausybę nacionalistai liepos mėnesį surengė pučą, J. Bobelį nušalino, viską perėmė vokiečių pastatyta generalinių tarėjų administracija. Represijos prieš žydus suintensyvėjo.“

Tačiau Darius Udrys kala prie kryžiaus vieną J. Brazaitį: „Kad ir kokia moraline kazuistika bepasikliautume, esmė yra ta, jog nėra jokio būdo atskirti Ambrazevičiaus-Brazaičio vyriausybės nuo LAF ir nacių žodžių ir veiksmų“.

Ką galima į tai atsakyti? Nebent dar kartą pacituoti L. Rubinšteiną: „Dabartiniai meluoja nesustodami, nuoširdžiai ir įkvėptai. <...> Meluoja ir nesigėdija. Jie žino, kad meluoja... Ir mes žinome, kad jie meluoja“.

Atsišaukimas į tautą


Šioje vietoje dedu tašką. Neturiu iliuzijų pakeisti žmonių galvoseną, perskverbtą Juozo Žiugždos istoriografinės mokyklos perspektyva . Tačiau žmonės, kurie pajėgūs mąstyti patys, kurie geba kritiškai vertinti gyvenimo tikrovę, kurie net tik kalba, bet ir girdi ką sako kiti, tikiu, gali atskirti pelus nuo grūdų. Jiems ir pacituosiu Laikinosios Vyriausybės atsišaukimą į tautą, parašytą ir paskelbtą tada, kai vokiečių Kaune dar nebuvo ir jų cenzūra ant spaudos dar nebuvo spėjusi uždėti savo letenos.

"Nepriklausomos Lietuvos valstybe jau atstatyta. Raudonoji armija išbėgdama išsivežė ir savo sukurtos vadinamosios tarybinės Lietuvos valdovus. Raudonosios Lietuvos istorija baigta, ir jos puslapį užverčiam. Užverčiam kaip klaikų košmarišką sapną, nes tie vieneri metai ir aštuonios dienos suspėjo sugriauti ar apgriauti tai, kas geriausio mūsų darbo žmonių buvo sukurta per dvidešimt metų. Suardė visą ūkininko buitį, sugriovė mūsų darbininkų bei tarnautojų pusiausvyrą tarp pajamų ir išlaidų. Išgrobė, išvežė įmonių įrengimus ar sunaikino įmones, su tokiu vargu žmonių kurtas. Išvežė ar sukimšo į kalėjimus keliasdešimt tūkstančių mūsų tautos sūnų. O likusius vertė aklais savo rusiškojo imperializmo ir bolševikinio šovinizmo įrankiais.

Paskutinėmis dienomis atstatytosios nepriklausomybės faktą teko dar apmokėti labai gausiomis mūsų nekaltų civilinių gyventojų ir mūsų partizanų kraujo ir gyvybės aukomis.

Šiandien sykiu su visa tauta mes lenkiam galvas prieš šiuos didvyrius kankinius, nukankintus ar herojiškai kritusius kovoje. Tėvynės vardu lenkiamės prieš jų didžiąją auką - auką dėl Tėvynės.

Su meile minim herojiškas pastangas tų lietuvių, kurie susispietę į Aktyvistų Frontą, ruošė nepriklausomos Lietuvos atstatymą.

Vokiečių žygis į Rytus įgalino mus paskelbti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jis sustiprino mumyse pasitikėjimą, kad ir mažos tautos nežūsta, nors laikinai ir būtų paglemžtos. Jis leido mums įsijungti vėl į Vakarų kultūros pasaulį.

Bendradarbiavimo tarp Didžiosios Vokietijos ir Lietuvos konkrečioms formoms išryškėjus, bus sudaryta nuolatinė Lietuvos Vyriausybė, ir prasidės naujai kuriamos atgimusios valstybės darbas. Tai nebus toks darbas, kaip mūsų visų blogo atminimo režime prieš 1940 m. birželio 15 d., negarbingai pasibaigęs valstybės sulikvidavimu. Nebus ir toks, kaip tarybinėje Lietuvoj prieš 1941 m. birželio 23 d., raudonojo režimo metu.

Naujos epochos, naujas gyvenimas, nauja kūryba. Valstybės pastangos bus sutelktos pakelti gerovę ne vienos grupės ar partijos, ne vieno žmogaus, bet tų visų Lietuvos žmonių, kuriems nuoširdžiai rūpi lietuvių tauta, šie sunkūs metai ir paskutinės dienos parodė, kas yra tautai ištikimi, kuo tauta gali atsiremti vargo dienomis. Tai lietuviai ūkininkai, darbininkai, inteligentinis jaunimas. Kelti jų materialinę ir dvasinę gerovę, kelti gerovę visos šitos tautos daugumos, įtraukti juos i valstybės valdymą pagerbiant kiekvieno savarankišką iniciatyvą, - tai reiškia tiesti tautos gyvenimui tikruosius pagrindus.

Ir ne tarpusavio klasių kova mums reikalinga. Nereik mums kovos tarp darbininko ir ūkininko, nes abudu yra tokie pat darbininkai. Mes per maža esame tauta, kad galėtume vieni kitus tarpusavio kovoj naikinti. Tegul tokią prabangą leidžia sau šimtamilijoninės valstybės, o mums brangus kiekvienas lietuvis, be luomo ir pažiūrų skirtumo. Ir dėl to mūsų vienas kelias - visų darbas, visų sutartinis darbas.

Darbas ne tam, kad darbininką eksploatuotų privatinis kapitalistas ar valstybė. Pastaroji, kaip patyrėme iš žiaurios praeities, darbininkui gali būti tokis pat išnaudotojas, kaip ir privatinis kapitalistas, - ji ne tik šykštuoliškai išnaudoja žmogų, bet tuo pačiu metu griauja visą gyvenimą.

Darbas tam, kad pagerėtų gyvenimas visų tų, kurie dirba ūkyje, ar fabrike, ar kontoroje, ar mokslo meno srityje. Darbas tam, kad pats dirbantysis žmogus ir valstybės piliečių visuma pajustų, kad gyvenimas gerėja, o jei negerėja, tai kad matytų, jog visi naštą kelia vienodai bendroje nepriklausomoje valstybėje ir planingai veržiasi į geresnes dienas.

Ir tikrai - būkime pasiruošę dar visko pakelti. Apiplėšti likome - ir ūkininkas, ir darbininkas, ir tarnautojas. Karo našta visą pasaulį vis sunkiau slegia. Tačiau tapome laisvi. Ta viena mintis padės pakelti - turi padėti - visus nepriteklius. Ji turi paskatinti kiekvieną lietuvį, mylintį savo kraštą, imtis kasdieninių pareigų su tokiu pasiryžimu, su tokiu nesireklamuojamu atsidėjimu, su kokiu šiomis dienomis mūsų didvyriai ėjo mirti dėl tėvynės. Gyventi dėl tėvynės yra taip pat herojizmas kaip ir mirti dėl jos.

Laikinoji Vyriausybė nieko nežada. Ji jaučia, kad ir be tų pažadų tauta jos siekimus supranta ir pritaria. Tie gi siekimai yra ne Laikinosios Vyriausybes sudaryti, o tik jos paimami iš vijų trijų milijonų širdžių ir jos formuojami - norime būti nepriklausomi, pasiryžę aukotis ir viską atiduoti Lietuvai.

Nepriklausomos Lietuvos Laikinoji Vyriausybė
1941 m. birželio 25 d."

Kur čia liaupsės A. Hitleriui? Kur antisemitizmas? Kur neapykantos kurstymas?

Būčiau labai laimingas sulaukęs dienos, jeigu ką nors panašaus pajėgtų sukurti ir tesėti dabartinės Vyriausybės.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vva ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema: Re:
StandartinėParašytas: 23 Bir 2012 19:00 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Žygeivis rašė:
       Žydų literatūroje rašoma, kad Lietuvoje yra mažiausiai 350 teisuolių, gelbėjusių žydus holokausto metu. Skaičius nuolat didėjantis.  

"Žydus" naikinusių ir juos gelbėjusių buvo panašiai po vienodai - po apie 1000. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 24 Bir 2012 02:33 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Ar turime moralinę teisę atsiriboti nuo tų, kurių dėka mes Lietuvoje, o ne jidišlande su nordiniu jeruzalimu? Ir ne pabėgėlių stovykloje prie Pskovo ir Gomelio, skaitydami, kad litvakai sugrįžo po 1000 m. į Grand duchy of Litwa (pagal Norman Davies).

Ir ar galima skirti žydšaudžius ir 1941 m. sukilimo dalyvius? Tų laikų šaltiniai jų neskirsto ir vadina tiesiog partizanais.

Ar JAV ir Anglijos istoriografija skirsto bombonešių pilotus, bombardavusius miestus ir fabrikus?

Juk mes naudojamės žydšaudžių veiklos rezultatais.

Galima rašyt, kas būtų, jei...

Galimi variantai - Palestinos, čečėnų - ingušų ar karelų - suomių tipo "bendravalstybė", koks nors naujadaras vietoj Birobidžano "žydų ATSR".

Ar adekvati reakcija yra sunaikinti 200 tūkst. svetimšalių, siekiant išvengti tuo metu atrodančios realia bei pvz. 1949 m. Palestinos pavyzdžiu įrodytos grėsmės Lietuvai?

1949 m. Palestinoje buvo 3 mln. palestiniečių, apie 100 tūkst. žydų (kuriems priklausė 8 proc. Palestinos žemių). Žydai tuo metu, norintys keltis į Palestiną, vadinti palestiniečiais. Skaičiai ir pavadinimai nieko neprimena? O dabar palestiniečių, kurių apie 11 mln., bet kurie praradę savo šalį, daug kas nelaiko atskira tauta.

Ar laikytų pabėgėlių stovyklose kur Baltarusijoje gyvenančius lietuvius atskira tauta, o ne pvz. litvinų baltarusų porūšiu, jei jidišlandas (ar Grand Duchy of Litwa) su litvakais būtų dabartinėje Lietuvoje?

Ar tai utopijos - prašom, leidžiami jidišlando žemėlapiai ir "jidišlando istorija" lietuvių kalba, pažiūrėkite knygynuose (pavartyt galima nemokamai).

Ar galima pateisinti 200 tūkst. žmonių nužudymą tuo, kad tai padėjo išvengti bent 50 proc. galimo Palestinos likimo? Kuris ne mano sugalvotas, kaip ir litvakistinės jidišlando ir "litvakų kultūros" bei jų "kultūrinės erdvės" vizijos. Aš manau, kad taip. Tai ar galime mes gėdytis, smerkti žydšaudžius ir nuo jų atsiriboti?

Ar JAV ir Anglija atsiribojo nuo WWII lakūnų, Lenkija nuo AK, Ispanija nuo konkistadorų, Rusija nuo Jermako, Mongolija nuo Čingischano ir t.t.

Taip pat etiniai klausimai - kas didesnė nuodėmė - neadekvati, klaidinga ir perdėta reakcija su gerais ketinimais ir vedant pareigai bei įsitikinimams, ar bailumas ir abejingumas?

Kiek svetimšalių galima sunaikinti, siekiant prevenciškai išvengti galimo pavojaus savo tautai?

Ar, atsidūrusiai paskutiniame apkase (praradusiai jau devyniolikai dvidešimtųjų dar prieš kelis šimtmečius turėtos teritorijos) silpna ir maža tauta gali būti kaltinama neadekvačiu jėgos naudojimu prieš slavus ir tiurkus (tarp kurių ir chazarai žydai), kuriems priklauso šeštadalis pasaulio? Ir kurie atėjo pas mus, o ne mes pas juos, siekdama apsisaugoti nuo realiai matomos grėsmės?

Dar keista - visi pretendentai į Lietuvą - lenkai ir žydai - akcentuoja tariamą lietuvių nekultūringumą ir savo kultūrą bei kultūrinius indėlius. O savo nesėkmes Lietuvoje lenkai ir žydai traktuoja, kaip Lietuvos kultūros netektis.

Kultūra duotam areale gali būti tik viena. Tai tiesiog seka iš kultūros termino, sąvokos. Jei atsiranda žydų ar lenkų kultūros, tai ten jau nėra lietuvių kultūros arealo. Yra specifinių naujadarinių multikultūrinių valstybių - pvz. JAV, Izraelis, Belgija ar Kanada. Ir tas specifinis jų multikultūriškumo derinys sudaro jų savitumą.

Be Vokietijos nežinau šalies, kurios istorikai savo šalyse atliktus etninius valymus laikytų blogiu. Tai ko mes turim veidmainiaudami teigiamą reiškinį - žydų naikinimą - laikyt neigiamu, pakenkusiu Lietuvai ir už tai atgailauti? Kad neišmestų iš ES ir įgytume reputaciją Europoje? Matom, kad įgijinėjam Lenkijos vasalo ir jidišlando reputaciją. O kur toji drąsi šalis?


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 04 Kov 2013 15:56 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Naciai galėjo nužudyti iki 20 mln. žmonių, rodo naujas, šokiruojantis tyrimas


http://www.delfi.lt/news/daily/world/na ... d=60824707

http://www.DELFI.lt
2013 m. kovo 4 d. 14:11

Nacių vykdytas Holokaustas galėjo nusinešti iki 20 mln. žmonių gyvybių - kur kas daugiau negu rodė ankstesni skaičiavimai, atskleidė naujas tyrimas.

Milijonus žmonių pražudė nacių įkalinimo ir žudymo mašina, kurios naikinimo mastai buvo daug didesni negu manyta anksčiau, rašo „The Telegraph“.

Iki šiol buvo manoma, kad Holokausto metu buvo nužudyta nuo 5 mln. iki 6 mln. žydų bei dar 6 mln. kitų tautybių žmonių, kuriuos taip pat persekiojo nacių režimas.

Nauji duomenys rodo, jog naciai galėjo nužudyti arba įkalinti nuo 15 iki 20 mln. žmonių.

Jie buvo gauti po 13 metų trukusio Holokausto memorialinio muziejaus Vašingtone tyrimo ir pribloškė kai kuriuos Holokausto tyrinėtojus. Šio muziejaus istorikai sudėjo kartu ir studijavo didžiulį kiekį dažnai skirtingų bylų bei Holokausto tyrinėjimų.

„Mūsų tyrimo rezultatai yra šokiruojantys, - laikraščiui „The Independent“ sakė tyrimo direktorius Geoffrey Megargee. – Mes sudėjome skaičius, kurių anksčiau niekas nebuvo surinkęs. Nors stovyklų sistemos buvo pakankamai gerai ištirtos, nemažai jų dar nebuvo tyrinėtos“.

Aušvicas ir Varšuvos getas seniai yra tapę šiurpiais masinio žudymo simboliais, tačiau muziejus nustatė, kad jie tėra dalis plataus tinklo, įkalinusio ir išnaikinusio milijonus žmonių.

Šio tyrimo objektu buvo tapę 42 400 stovyklų ir getų visoje Europoje, įskaitant priverstinio darbo stovyklas ir nacių „globos“ centrus, kuriuose nėščioms moterims prievarta buvo daromi abortai arba jų naujagimiai būdavo nužudomi iš karto po gimimo. Į tyrimą taip pat buvo įtrauktos stovyklos, kalėjimai ir žudynių vietos, kurias naudojo marionetiniai nacių režimai tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Rumunija.

Mirties vietų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis negu ankstesniais tos pačios institucijos skaičiavimais ir rodė, kad jose galėjo būti nužudyta nuo 15 mln. iki 20 mln. žmonių.

„Šie skaičiai yra kur kas didesni, negu iš pradžių manėme, - sužinojęs naujausius duomenis per vieną interviu teigė Vokietijos istorijos instituto Amerikoje direktorius Hartmutas Berghoffas. – Žinojome, koks siaubingas gyvenimas buvo stovyklose ir getuose, bet šie skaičiai yra neįtikėtini“.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/world/na ... &com=1&s=1

Žygeivis
2013-03-04 14:44


Paprastas klausimas:

Jei šitiek žydų išgalabijo vien tik naciai (o kur dar, pvz., bolševikų išgalabyti žydai - ko jų niekas niekada neskaičiuoja), tai iš kur pasaulyje dabar jų tiek daug prisiveisė (pagal įvairius duomenis - žydų dabar pasaulyje nuo 12 iki 20 milijonų)?

Ir dar taip greitai - vos per kelias dešimtis metų jų vėl pilna visa Europa, jau nekalbu apie Izraelį, JAV ir kitas šalis?


to
2013-03-04 14:46


?rašė:
O kiek žydų Europoje prieš karą buvo?


yra 2 atsakymai

Pagal Chambers Enciklopedija, žydų, gyvenusių ikikarinėje Europoje, skaičius sudarė šešis su puse milijono.

Tai yra, jeigu tikėti legenda apie "masinį sunaikinimą", tai pokarinėje Europoje tada praktiškai neturėjo likti žydų.

Bet Baseler Nachrichten, neutralus šveicarų laikraštis, naudodamasis žydų statistiniais duomenimis, nustatė, kad tarp 1933 ir 1945 m. pusantro milijono žydų emigravo į JAV, Angliją, Švediją, Ispaniją, Portugaliją Australiją, Palestiną ir netgi Kiniją bei Indiją.

Tai patvirtina žydų žurnalistas Bruno Blau, kuris pateikia tą patį skaičių 1948 m. rugpjūčio 13 d. Niujorko žydų laikraštyje Aufbau.

Iš šių emigrantų maždaug 400 tūkstančių persikėlė iš Vokietijos prieš 1939 m. rugsėjį, kuomet prasidėjo karas.

Tai taip pat patvirtinta Pasaulinio Žydų Kongreso publikacijoje "Vienybė diasporoje" (Unity in Dispersion, p. 377), kurioje sakoma: "Daugumai Vokietijos žydų pavyko išvykti iš Vokietijos iki karo pradžios".

Prie Vokietijos žydų galima pridėti, kad 220 tūkstančių iš bendro 280 tūkstančių skaičiaus Austrijos žydų emigravo iki 1939 m. rugsėjo, o nuo 1939 m. kovo Žydų emigracijos institutas Prahoje padėjo 260 tūkstančių žydų emigruoti iš Čekoslovakijos.

Po 1939 m. rugsėjo Vokietijoje, Austrijoje ir Čekoslovakijoje liko tiktai 360 tūkstančių žydų.

Apie pusė milijono emigravo iš Lenkijos iki karo pradžios.


Šie skaičiai reiškia, kad žydų emigrantų skaičius iš kitų Europos šalių (Prancūzija, Olandija, Italija, Rytų Europos šalys) buvo maždaug 120 tūkstančiai.

Tokiu būdu masinis žydų išvykimas iki karo ir jo metu sumažina žydų skaičių Europoje iki maždaug penkių milijonų.

Prie šių imigrantų mes taip pat turime pridėti tuos žydus, kurie pabėgo į Sovietų Sąjungą po to, kai Vokietija užpuolė Lenkiją, o taip pat tuos, kurie vėliau buvo evakuoti iš teritorijų, kurias pasiekdavo vokiečių kariuomenė.

Dauguma iš evakuotųjų buvo Lenkijos žydai, bet be šitų, pagal Raitlingerį, maždaug 300 tūkstančių žydų iš kitų Europos šalių prasibrovė į sovietinę teritoriją tarp 1939 ir 1941 m.

Tokiu būdu, bendras žydų, persikėlusių į Sovietų Sąjungą, skaičius buvo maždaug pusantro milijono.

F. Fosteris (Freiling Foster), kurio straipsnis apie žydus Sovietų Sąjungoje buvo išspausdintas žurnale Colliers 1945 m. birželio 9 d., rašo, kad 2,2 milijono persikėlė tenai nuo 1939 m., gelbėdamiesi nuo nacių, bet pusantro milijono, turbūt, arčiau realybės.

Tokiu būdu žydų migracija į Sovietų Sąjungą sumažina žydų skaičių Vokietijos okupuotose teritorijose iki maždaug trijų su puse milijono.

Iš šių reikia atimti tuos, kurie gyveno neutraliose šalyse, kuriems pavyko išvengti karo pasekmių.

Pagal 1942 m. World Almanac, p. 594, žydų, gyvenančių Anglijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Airijoje, Turkijoje ir Gibraltare, skaičius sudarė 413 tūkstančių (Anglija, nors ir nebuvo neutrali, bet jos teritorija nebuvo okupuota).

pamąstymas
2013-03-04 14:33


Matyt sionistams 6 milijonų jau ėmė nepakakti. Mato, kad žmonėms kelia įtarimą šešių milijonų ir šešių Dovydo žvaigždės kampų sutapimas.

Tiesa, per Niurnbergo procesą jie buvo užgiedoję apie 40 milijonų, bet šiek tiek persistengė, todėl teko skaičiuką kiek nuleisti.

Dabar vėl bando padidinti skaičiuką nuo šešių milijonų. Gal sukilo apetitas naujoms kompensacijoms?

Kiek teko skaityti bešališkų tyrėjų išvadas, tai holokausto aukų skaičius svyruoja apie 2-3 milijonus.

Beje žuvusiųjų tarpe - nei vieno iš stambiosios ir viduriniosios buržuazijos, o daugiausia žemesniųjų socialinių sluoksnių atstovai, kurie buvo paaukoti be didelio gailesčio.

Įdomiausia, kad beveik visi Europos žydai nėra semitiškos kilmės ir neturi nieko bendro su senaisiais izraelitais.

Ispanijos žydai kilo iš Šiaurės Afrikos berberų, o Centrinės ir Rytų Europos žydai aškenaziai - tiurkiško etnoso chazarų palikuonys.

Realistas
2013-03-04 15:06


Paradoksalu, bet Sovietai kur kas daugiau žmonių numarino (net palyginus su šiais padidintais skaičiais), ir ne tik jie.

Pvz. anglai tuo metu badu numarino 15-18 mln. iraniečių, bet apie tai niekas Vakaruose nekalba, kaip ir apie anglų vykdytą tyčinį genocidą Indijoje.

O kur dar prancūzų ir kitų "civilizuotųjų" masiniai genocidai Afrikoje ir kitur?

T.y. net anglai tuo metu daug daugiau žmonių pražudė nei naciai, taip kad kas didesnis "blogio įsikūnijimas", Hitleris ar Čerčilis su kompanija?

Apie Staliną net nekalbu.

Vienintelė priežastis kodėl Hitleris vaizduojamas nepalyginamai blogesnėje šviesoje nei tokie patys blogiečiai Vakarų ir Rytų lyderiai, nes jis pralaimėjo karą, o istoriją rašo nugalėtojai.

BL!
2013-03-04 15:12


Iš rusiškos Vikipedijos

С августа по декабрь на территории Литвы было убито от 130 до 140 тысяч евреев[8].

Командир айнзатцкоманды 3 Карл Егер 1 декабря 1941 года составил подробный отчёт о массовых убийствах[7].

Согласно отчёту, подразделением в тесном сотрудничестве с литовскими добровольцами был уничтожен 136 421 еврей (46 403 мужчины, 55 556 женщин и 34 464 ребёнка), а также 1064 коммуниста, 653 психически больных и 134 прочие жертвы[42]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 21 Gru 2013 17:03 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
Спецсообщение НКГБ СССР о Вильнюсском гетто.

Paskelbta - http://allin777.livejournal.com/248883.html

Государственный архив Литвы ф. K-1, оп. 46, д. 4906, л. 5-7.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 28 Vas 2014 20:02 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
NKVD provokacija sunaikino visą rezistenciją Žemaitijoje


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nkv ... d=64094224

Vidmantas Valiušaitis,
http://www.DELFI.lt
2014 m. vasario 27 d. 14:03

Antro pasaulinio karo metu buvo tam tikras skaičius žydų, kurie dirbo gestapui. Kaip buvo ir stribai, apsimetę partizanais.

Žmonės turėjo būti labai atsargūs, kad nepakliūtų į provokacijas, – sako dr. Augustinas Idzelis, Lituanistikos tyrimų ir studijų centro Čikagoje vadovas. Savo knygoje „Lithuania: The Holocost 1941“ jis atskleidžia svarbių aplinkybių.

Štai NKVD kontržvalgybos skyrius išplatino Žemaitijoje falsifikuotą LAF'o atsišaukimą. Tos operacijos rezultatas buvo tas, kad buvo sunaikinta visa rezistencija Žemaitijoje ir areštuotas vienas jos vadų kapitonas Osvaldas Žadvydas, – pasakoja Idzelis.

– Ką tik baigėte redaguoti naują savo knygą apie Antrojo pasaulinio karo dramą Lietuvoje. Prieš aštuonerius metus buvote parašęs „Lithuania: The Holocost 1941“. Kodėl ji nebuvo išleista?

– Ačiū Dievui, kad nebuvo išleista. Kai dabar peržiūrėjau visą medžiagą, kurią buvau surinkęs, matau, kiek daug atsirado naujos medžiagos, naujų dokumentų. Nutariau imti tam tikras dalis iš jau parašytosios knygos, jas perdirbti, papildyti naujausia faktorgafine medžiaga ir parengti atskiras studijas. Tose studijose nagrinėjamas ne vien holokaustas, bet ir kiti dalykai, susiję su 1941 metų įvykiais.
Advertisement

Mano knyga dabar yra baigta. Parašyta anglų kalba, gerai dokumentuota. Ją sudaro penkios atskiros studijos. Kiekviena studija yra savarankiška.

– Kokia pagrindinė kiekvienos iš studijų problematika?

– Pirmojoje nagrinėju klausimą, kuris, manau, yra pagrindinis: kiek žydų gyveno Lietuvoje, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas? Aš nagrinėju žydų demografiją tarp 1939 m. rugsėjo 1 d. ir 1941 m. liepos 1 d.

Aišku, mes neturime tikslaus gyventojų surašymo duomenų. Bet aš išstudijavau visus šaltinius, kuriuose kalbama arba bent užsimenama apie žydų skaičių Lietuvoje.

Mano išvada, kad tas skaičius yra bent 20-30 tūkstančių mažesnis, nei įprasta manyti. Tvirtinama, kad Lietuvoje būta tarp 225-250 tūkstančių žydų, kai kraštas buvo okupuotas vokiečių. Šis skaičius, pagal mano analizę ir šaltinius, yra šiek tiek išpūstas. Mano apskaičiavimais, 1939 m. rudenį Lietuvoje galėjo būti tarp 190 ir 200 tūkstančių žydų.

Pačioje Lietuvoje žydų skaičius buvo, palyginti, nedidelis. Be Vilniaus krašto karo išvakarėse čia gyveno 130-132 tūkst. žydų.

Nemaža autorių nurodo didesnį skaičių – 153 tūkst. Bet tai pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo 1926 m. duomenys. Iki 1939 m. rudens nemažas skaičius žydų iš Lietuvos išvyko. Yra gana tiksli demokrafinė statistika.

Istorikas Dovas Levinas parodo, kad žydų emigracija iš Lietuvos tais laikais buvo gan didelė. Daugiausia žydai vyko į Palestiną. Bet daug jų išvažiavo į Pietų Afriką. Apie 30 proc. visų žydų, kurie apleido Lietuvą tarpukario laikotarpiu, atsirado Pietų Afrikoje. Kiti įsikūrė Palestinoje. Mažesnis skaičius apsigyveno Pietų Amerikoje.

Kai 1939 m. atgavome Vilniaus kraštą, gavome ir labai didelį skaičių žydų. Vilnius reikšminga dalimi buvo žydiškas miestas. Be to, Vilniuje ir Vilniaus krašte buvo daug žydų pabėgėlių iš Lenkijos, kurie bandė gelbėtis Lietuvoje nuo nacių ir sovietų okupantų.

Taigi, 1941 m. birželio mėnesį, kai Lietuva buvo okupuota vokiečių, žydų skaičius Lietuvoje, įskaitant Vilniaus kraštą, galėjo būti, sakyčiau, 190-195 tūkst.

Kai sakoma, kad Lietuvoje žuvo ketvirtis milijono žydų, toks skaičius, žinoma, neatitinka tikrovės. Tiek žydų Lietuvoje negyveno.

– Bet juk naciai vežė žydus į Lietuvą iš Prancūzijos, Olandijos, kitur...

– Atvežė kokius 5-6 tūkstančius. Bet tai nebuvo Lietuvos žydai. Juos dera skirti nuo Lietuvos žydų, kurie čia gyveno. Tie, kurie buvo atvežti iš kitur, turėtų būti atspindimi Prancūzijos, Olandijos ar Vokietijos statistikoje, ne Lietuvos.

– Kokios kitos Jūsų knygos dalys?

– Antroji dalis yra trumpesnė, bet irgi svarbi. Čia nagrinėju kaip Aleksandras Slavinas ir NKVD kontržvalgybos skyrius skleidė dezinformaciją Žemaitijoje, siekdami sunaikinti rezistenciją. Jie išplatino 1941 m. kovo 19 d. LAF vardu parašytą atsišaukimą, kurį daugelis žmonių priėmė kaip autentišką, parašytą LAF'o Berlyne. Bet faktiškai jis buvo pagamintas A. Slavino.

Aš parodau, kaip tas tariamas dokumentas Žemaitijoje buvo paskleistas. Tos operacijos rezultatas buvo tas, kad buvo sunaikinta visa rezistencija Žemaitijoje ir areštuotas vienas jos vadų kapitonas Osvaldas Žadvydas.

1941 m. gegužės mėn. rezistencija Žemaitijoje faktiškai buvo likviduota. Į A. Slavino tinklą pakliuvo daug žmonių, jie atsidūrė Telšių kalėjime. Dauguma jų buvo nukankinti Rainių miškelyje. O. Žadvydas ir kai kurie kiti buvo uždaryti Kauno kalėjime. Dalis jų prasidėjus karui buvo išlaisvinti, kiti – išvežti į Červenę ir jie ten sušaudyti.

Kapitonas O. Žadvydas išliko gyvas, grįžo į Lietuvą. Savo atsiminimuose tą epizodą yra įdomiai aprašęs. Šie atsiminimai buvo spausdinti „Kario“ žurnale, o ištraukos paskelbtos Antano Martinionio knygoje apie sukilimą.

– Paminėjote tariamą LAF dokumentą – NKVD klastotę, skirtą sukilėliams dezorientuoti ir kompromituoti. Koks tai dokumentas?

– Tai 1941 m. kovo 19 d. atsišaukimas „į pavergtus brolius ir seseris lietuvius“. Jį pasirašo Berlyno LAF informacijos skyrius. Raginama šį dokumentą kopijuoti ir kuo plačiau paskleisti po visą Lietuvą.

Atsišaukime skelbiama, kad netrukus prasidės karas. Visi žmonės turi pasiruošti priimti vokiečių kariuomenę, suteikti reikalingą pagalbą.

Be kita ko įrašytas labai keistas imperatyvas, esą, visi kolaborantai, kurie bendrininkavo su komunistais, galės atpirkti savo kaltę, jei nužudys bent vien žydą.

Tas sakinys laikomas įrodymu, kad Berlyno LAF štabas buvo antisemitinio nusistatymo ir faktiškai siūlė Lietuvos gyventojams daryti pogromus prieš žydus.

Šis tariamas dokumentas buvo atspausdintas 1970 metais sovietų išleistame rinkinyje „Documents accuse“ ir dabar cituotas beveik visuose istorijos veikaluose anglų kalba, nagrinėjančiuose holokaustą Lietuvoje. Pateikiamas kaip lietuviško antisemitizmo pavyzdys.

Dalykas tas, kad šis dokumentas buvo paruošas Aleksandro Slavino. Jis buvo geras ekspertas. Žinojo, ką daro.

Ir tas jo dokumentas atliko savo juodą darbą – lietuviai sukilėliai manė, kad bus karas. Jie mobilizavosi. Bet karo nebuvo. Prasidėjo masiniai sukilėlių areštai. Ypač Telšių apskrityje.

Savo knygoje parodau, kaip tie dokumentai buvo paskleisti. Be kita ko, kalbu apie vieną LAF sukilėlį, kuris buvo NKVD areštuotas ir užverbuotas dirbti jiems. Jis prisidėjo prie to dokumento išplatinimo Žemaitijoje. Tas žmogus buvo iš Kretingos. Ir Kretinga buvo šios dezinformacijos centras.

– Kokie argumentai kalba, kad tai buvo falsifikatas, o ne tikras LAF dokumentas?

– Tame dokumente nurodyta data: jis, atseit, atspausdintas Berlyne kovo 19 d. O kovo 20-21 d. žmonės jį jau kopijavo Kretingoje. Turint galvoje anų laikų susisiekimo priemones, o ypač tai, kad įveikti sovietų budriai saugomą sieną buvo labai sunku, tas dokumentas, jeigu jis būtų autentiškas, negalėjo taip greitai iš Berlyno atsirasti Lietuvoje. Yra dokumentiškai patvirtinta, kada tas atsišaukimas buvo kopijuojamas Lietuvoje. Esama taip pat įrodymų, kad tas dokumentas buvo gautas paštu iš Klaipėdos. Ir po to kažkoks žmogus jį čia paskleidė.

– Betgi sovietai paštą visiškai kontroliavo, tikrino kiekvieną laišką iš užsienio, juo labiau – iš nacistinės Vokietijos...

– Būtent. Neįtikėtina, kad toks laiškas būtų galėjęs praslysti pro NKVD koštuvus be jų pritarimo. Antras dalykas, Berlyno LAF tikrai nebūtų rašęs, kad atspausdinta Berlyne. Jie būtų rašę Vilnių ar kitą vietovę, bet niekad – Berlyną. Trečias ir svarbiausias dalykas: NKVD norėjo, kad sukilėliai mobilizuotųsi, esą tai karo pradžia. Ir jie mobilizavosi. Ir pakliuvo į spąstus.

Bet tas dokumentas praleido vieną esminę detalę. Visi LAF sukilėliai turėto ryšėti trispalvius raiščius su raidėmis TDA – Tautinio darbo apsauga. Ir būtent šios detalės tame dokumente nėra.

A. Slavinas to nežinojo. Kaip Berlyno LAF galėjo raginti lietuvius pasiruošti sutikti vokiečius ir praleisti tokią svarbią detalę? Vokiečiai juk nežinotų, ar čia sukilėliai, ar raudonieji aktyvistai, kurie buvo jų priešai. Sukilėliai tada būtų vokiečių sušaudyti.

Tai A. Slaviną išduoda. Jeigu tas dokumentas būtų pagamintas Berlyne, jie būtų tą informaciją įdėję.

Yra ir daugiau detalių, bet čia ne vieta į jas leistis. Knygoje apie tai rašau plačiau.

– Kokios kitos knygos dalys?

– Svarbiausioji knygos dalis, maždaug 200 mašinėle rašytų puslapių, liečia Kauno LAF organizavimą, Birželio sukilimą ir Laikinosios vyriausybės veiklą nuo birželio 22 iki birželio 28 dienos. Tai labai svarbus laikotarpis, Lietuvos istorikų nepakankamai išnagrinėtas.

Organizuotas pasipriešinimas sovietams Kaune prasidėjo per 1940 metų Vėlines. Studentai skautai, ateitininkai organizavo masines demonstracijas miesto kapinėse Vytauto prospekte.

Ir jie sąmoningai pasirinko tas kapines. Kadangi takeliai ten buvo siauri, susirinkus masei žmonių, sovietų saugumas negalėtų greitai įsiveržti, efektyviai vykdyti areštus.

Jaunimas dainavo patriotines dainas, giedojo giesmes. Ir vis tiek prie kapinių vartų buvo areštuota gana daug žmonių ir išvežta į areštines.

Tai buvo pirmoji organizuota rezistencijos prieš sovietinę okupaciją apraiška. Nekalbu apie antisovietinių lapelių spausdinimą, atsišaukimų klijavimą. Tokių spontaniškų veiksmų buvo daug. Bet renginys miesto kapinėse per Vėlines buvo jau rimta paraiška į organizuotą rezistenciją.

Šią akciją organizavę žmonės vėliau sudarė LAF organizacijos branduolį.

Kapai lietuviams – šventa vieta. Ten buvo palaidoti Darius ir Girėnas, įžymūs kultūros, visuomenės, valstybės veikėjai. Ten pat buvo ne vien lietuvių katalikų, bet ir pravosalvų, protestantų, net totorių kapinių sekcijos. Totorių mečetė tebestovi iki šiol. Ir vokiečių karių kapai buvo nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų. Tose kapinėse buvo palaidoti ir 1941 m. Birželio sukilėliai.

Ne veltui sovietų valdžia tas kapines vėliau panaikino. Kadangi tose kapinėse atsispindėjo Lietuvos, ypač Kauno istorija.


Taigi, čia buvo rezistencijos pradžia.

Trys žmonės iškyla kaip pasipriešinimo vadai: Pilypas Narutis (jis buvo studentų koalicijos pirmininkas), Levas Prapuolenis ir Adolfas Damušis.

Paskiau prisidėjo dar skautai, buvo net ir tautininkų. Pavyzdžiui, Jurgis Valiulis, labai aktyvus Kauno LAF narys. Vėliau jis pakeitė pavardę į Karolio Drungos. Jo sūnus Mykolas dabar gyvena Lietuvoje, yra žymus komentatorius.

Jo tėvui sukilimo metu priklausė labai reikšmingas vaidmuo. Jis buvo iš tautininkų, jaunas studentas, bet kritiškas Smetonai. Studentai buvo nepatenkinti senų tautininkų elgesiu, kad jie nesipriešino okupacijai.

– Kodėl išskiriate laikotarpį nuo birželio 22 iki birželio 28 d.?

Birželio 28 dieną visos sukilėlių formuotės buvo nuginkluotos ir panaikintos. Jų vietą užėmė Kauno tautinio darbo apsaugos batalionas. Jis buvo suorganizuotas prie Kauno karinės komendantūros. Nemaža dalis šios struktūros kuopų atsidūrė voldemarininkų rankose. O voldemarininkai faktiškai buvo vokiečių įrankis.

Laikinoji vyriausybė įtakos batalionui neturėjo. Keletas to bataliono kuopų įsivėlė į žydų šaudymus VII forte.

Birželio 28-oji yra kritiška data. Sukilimas faktiškai tą dieną baigėsi – sukilėlių grupės pranyko, prasidėjo vokiečių okupacija pilna to žodžio prasme.

– Kokias temas nagrinėjate tolesnėse knygos dalyse?

– Viena jų liečia „Lietūkio“ garažo skerdynes. Peržvelgiu visą tuo klausimu literatūrą: kaip tai pristatoma iš vokiečių, žydų, lietuvių liudininkų parodymų taško. Liudijimų yra gana daug. Ypač vokiečių. Jų parodymai ne tik svarbūs, bet jie turi ir daug to epizodo nuotraukų.

Buvo tik vienas žydas liudininkas, kurio atsiminimai paskelbti. Visų liudijimai daugiau ar mažiau teisingi. Kiekvienas žmogus pastebi šiek tiek skirtingus dalykus. Tos skerdynės tęsėsi kokias 6 valandas. Nebuvo taip, kad tai atsitiko pusę valandos ar valandą. Prasidėjo iš ryto ir truko iki popiečio. Skirtingos grupės žydų buvo atvestos į tą garažo kiemą. Yra įvairiausių interpretacijų.

Svarbiausias dalykas – kas organizavo? Yra keletas versijų.

Viena iš jų, kad ten buvo Hamannas (Joachim Hamann, SS štumbanfiureris (majoras), Hamano skrajojančio būrio vadas, vienas iš holokausto vykdytojų Lietuvoje – V.V.).

Išlikusi nuotrauka, kurioje jis matomas su peruku ir geležiniu strypu, stovintis prie lavonų.

Paveikslėlis

Joachimas Hammanas

Istorikas Arvydas Anušauskas mano, kad kruviną susidorojimą organizavo vokiečių kilmės lietuvis iš Kybartų Juozas Surmas.

Jono Dainausko interpretacija, kad organizatorius buvo Hamannas.

– J. Dainauskas buvo to įvykio liudininkas?

– J. Dainauskas susitiko su J. Hammanu Kauno sunkiųjų darbų kalėjime po to, kai 1941 m. liepos 8 d. gestapo buvo areštuotas ir ten uždarytas, atsisakius jam Lietuvos saugumą velti į akcijas prieš žydus.

Jägeris (Karl Jäger, SS štandartenfiureris, 3/A operatyvinio būrio vadas, vienas iš Holokausto kaltininkų – V.V.) ir Hammanas bandė gauti iš jo tam tikros informacijos.

Jie norėjo, kad Dainauskas aktyviai dirbtų jiems. Bet jis atsisakė. Nebuvo sunaikintas, kadangi vis tiek vokiečiams jis buvo naudingas. Jie išgaudavo iš jo informacijos ypač apie lenkų pogrindį Lietuvoje. Dainauskas, matyt, šiek tiek žinojo ir apie komunistų pogrindį.

– A. Slavinas turbūt ne veltui J. Dainauskui rodė ne eilinį dėmesį...

– Todėl, kad abu buvo saugume pirmosios sovietų okupacijos laikais (1940-1941). Tik vienas dirbo Lietuvai, kitas – prieš Lietuvą: tarnavo kominternui, siekė Lietuvą sunaikinti.

J. Dainauskas nepabėgo į Vokietiją, kaip kiti saugumiečiai. Kadangi jis kovojo su naciais, juos sekė. Faktiškai, buvo priverstas trumpam tapti enkavedistu. Bet buvo netikras. Su jais dirbo, pažino jų metodus iš vidaus. Todėl jiems buvo ypatingai pavojingas. Jis išnaudojo savo padėtį.

Turiu dokumentaciją, generolo S. Raštikio laišką. Jis rašė teismui, kuris vyko Amerikoje, kai Dainausktas norėjo tapti Amerikos piliečiu. Amerikos teisingumo ministerija protestavo, sakė, kad jis buvo komunistų agentas. O S. Raštikis paliudijo: taip, jis dirbo NKVD, bet man pranešė, kad sovietų saugumas rengiasi mane areštuoti. Taip jis galėjo pasitraukti iš Lietuvos. S. Raštikis pabėgo į Vokietiją 1941 m. kovo mėnesį.

Savo atsiminimuose S. Raštikis apie tą incidentą kalba. Jis sako, kad informaciją apie tai, kad jį planuojama suimti, gavo iš lietuvio, dirbusio NKVD įstaigoje. Bet rašo, kad kol kas negali minėti jo vardo. Tai buvo Dainauskas.

– Kas dar rašoma Jūsų knygoje?

– Paskutinėje dalyje nagrinėju Kauno geto steigimo bylą. Yra kontroversija, susijusi su koncentracijos stovyklos steigimu. Aš tuos klausimus svarstau. Jų nevengiu, analizuoju kiekvieną priekaištą. Įskaitant priekaištus Katalikų bažnyčiai, kad Bažnyčia esą nieko nedarė. Naudoju daugelį tų pačių šaltinių, kuriuos naudoja ir kiti istorikai Lietuvoje, bet mano išvados skiriasi. Kadangi aš naudojuosi ir ta dalimi informacijos, kuri yra ignoruojama.

– O kas yra ignoruojama?

– Ypač mėgstama cituoti arkivyskupo Juozapo Skvirecko dienoraštį. Kažkokio laikraščio straipsnio sužavėtas jis ten pastebi, kad Hitleris neva teisingai galvojo. Bet toks detalės išėmimas iš konteksto ignoruoja jo padėtį ir mąstymą.

J. Skvireckas jau buvo senyvas žmogus. Gyveno ne pačiame Kaune, o vasarnamyje netoli Kauno. Jo informacijos šaltiniai buvo tik vokiečių cenzūros kontroliuojami laikraščiai ir gana reti svečiai, kurie jį aplankydavo tame užmiestyje.

Vienu metu jį aplankė toks kunigas ir daktaras Matulionis. Jis pasakojo apie „Lietūkio“ garažo skerdynes. Ir prašė, kad J. Skvireckas imtųsi to reikalo – protestuotų. J. Skvireckas bandė susisiekti su Jurgiu Bobeliu, Kauno komendantu. Bandymai buvo daromi. Šitas klausimas nėra iki galo išnagrinėtas.

Kitas dalykas, vokiečių SD Bažnyčios galva norėjo pastatyti Vincentą Brizgį. Jie manė, kad V. Brizgys bus parankesnis manipuliacijoms. Bet jis irgi atsisakė.

Sakoma, kad Bažnyčios hierarchai nepalaikė ryšio su žydais. Labai supaprastintas požiūris. V. Brizgys negalėjo žinoti, ar tie žydai yra autentiški žydų visuomenės atstovai ar jie buvo dvigubi agentai, kurie dirbo gestapui ir ateina provokuoti. Buvo tam tikras skaičius žydų, kurie dirbo gestapui. Kaip buvo stribai, apsimetę partizanais, taip buvo panašių incidentų ir tais laikais. Žmonės turėjo būti labai atsargūs, kad nepakliūtų į provokacijas.

Paveikslėlis

Augustinas Idzelis
© Asmeninio archyvo nuotr.


Augustinas Idzelis turi daug titulų: MA, PhD, JAD. Ne kiekvienas Lietuvoje juos teisingai perskaitys ir supras, tad dera paaiškinti. Tai – moksliniai laipsniai: istorijos magistro, daktaro geografijos srityje ir dar vienas daktaro – teisės srityje.

Baigė Vakarų Rezervo, Kento ir Klivlendo Marshallo Law universitetus. Kento universitete dėstė įvairius geografijos kursus, o vėliau Klivlende ilgą laiką praktikavo teisę. 2006-aisiais iš Ohajo valstijos persikėlė į Čikagą. Lietuviškoje šeimoje drauge su žmona Regina užaugino tris sūnus. Šiuo metu vadovauja Lituanistikos tyrimų ir studijų centrui (Lithuanian research and studies center, Inc.).

Su Augustinu Idzeliu kalbėjomės Čikagoje 2013 metų spalio 9-ąją.

http://www.DELFI.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 08 Lie 2014 20:54 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
***************************************************************

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... =540#53235

Мих Ан rašė:
Гражданин Жигяйвис, что касается доводов о евреях в СССР, то в отношении них не было специальной цели уничтожения (то есть чтобы уничтожить всех евреев).


Для сравнеия - у Гитлера тоже не было цели уничтожения всех евреев - и документов об этом хватает, в том числе и разных соглашений о выкупе некоторых групп евреев, и реальных дел - в том числе нелегальной пересылке их в Палестину (переселили около 60 000 евреев вместе с их имуществом), и так далее...

Об этом уже давно опубликованны документы, например в книге Едвина Блека http://en.wikipedia.org/wiki/Edwin_Black

Как то всегда забывают упомянуть, что именно МИД Германии по распоряжению Гитлера официально обратилось к правительству Великобритании с просьбой разрешить переселение всех евреев Германии в Палестину. А правительство Великобритании наотрез отказалось.

Сам Гитлер имел очень близкие финансовые и дружественные связи с разными евреями, например, с австрийским банкиром A.M. Rothschild. Когда гестапо его арестовало, то по личному приказу Гитлера его сразу же отпустили. А сам Гимлер руководил переправкой богатсв Ротшильдов в Швейцарию.

Мих Ан rašė:
К тому же в руководстве СССР разных уровней было и сохранялось значительное число евреев...


В руководящих должностях гитлеровской Германии тоже было немало евреев - и это тоже прекрасно известно, но замалчивается.

Например A.Rosenberg (еврей из Латвии), Wilhelm Franz Canaris (еврей из Греции), Adolf Eichman, Heinrich Himmler и Joseph Goebbels (их отцы евреи), Rudolf Hess (мать еврейка), Julius Streicher (настоящая фамилия Abraam Goldberg) - издатель нацистского официоза „Der Sturmer“, Hermann Goering был женат на еврейке,...

И так далее...

Гитлер сам лично подтвердил список 77 высокопоставленных евреев Рейха (генералов, адмиралов и так далее), которые по специальному указу были признаны "немцами" - среди них и фельдмаршал авиации Erhard Milch http://en.wikipedia.org/wiki/Erhard_Milch

А всего в вермахте служили примерно 150 000 евреев, и многие были награждены самыми высокими орденами Рейха (для служивших в Вермахте евреев тоже было издано специальное постановление "не считать их евреями" :)).

Мих Ан rašė:
Под репрессии попадали разные национальности, не только евреи. И сидели в лагерях вместе.


Под репрессии в гитлеровской Германии тоже попадало множество национальностей - и сидели они в лагерях тоже вместе...

Мих Ан rašė:
Я лично не считаю себя антисемитом, хотя, сионистов не уважаю, мягко говоря. Но не каждый еврей сионист.


А я наоборот - уважаю именно сионистов, то есть тех евреев, которые не только теоретически, но и практически возвратились на свою историческую родину - в Израиль ("к горе Сион").

Сионизм - это самый настоящий еврейский национализм. И мы - националисты разных этносов - сионистов поддерживаем, как и истинных националистов всех других этносов, считающих, что каждый народ должен жить на своей историко-этнической родине, а не шастать по миру в поисках лучшей жизни или захватывать историко-этнические земли других народов.

И поэтому боремся с космополитами и великодержавными имперцами - не зависимо от того, к каким этносам они принадлежат.

Добавлю, что термин "антисемит", применяя его к евреям, вообще нонсенс, так как самый многочисленный семитский этнос в мире - это арабы, а не евреи. :)

****************************************************************

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... =540#53277

Мих Ан rašė:
Термин "антисемитизм" придуман не нами. Насчёт родственности арабов и евреев известно, согласен.


Этот термин появился в Европе, когда тут никаких семитов арабов не было - только семиты евреи.

А сейчас этот термин уже полный анахронизм, так как уже и в Европе арабов намного больше чем евреев.


**************************************************************

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... =540#53274

Мих Ан rašė:
В Германии в период 3-го рейха евреи сидели изолированно, как в гетто в городах, так и в отдельных бараках или блоках в лагерях смерти.

При Иосифе евреи, отбывавшие срок, были со всеми остальными национальностями.



В гитлеровских концлагерных бараках разные "враги народа" сидели в разных бараках (и то не всегда), но в тех же лагерях.

А у Иосифа в его концлагерных бараках перемешивали "врагов народа" (хотя "особо опасных", например иностранцев, тоже держали отдельно от остальных).

Вот и вся разница в концлагерной системе двух соперничавших социалистов...
:)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 02 Rgp 2014 13:19 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Nuo senų senovės buvo suprastas žydų pavojingumas ir juos buvo bandoma visokiais būdais riktinti:

"Vakarų Europos žydai, viduramžiais gyvenę kvartaluose, naujaisiais laikais pateko į labiau juos ribojantį ir varžantį getą. Jo prototipu tapo ir bendrinį pavadinimą tokiai žydų gyvenimo miestuose formai suteikė 1516 m. Venecijos miestiečių sprendimas vienoje miesto saloje suformuoti žydų atskirtį užtikrinančią dalį, kuri tapo vienintele jiems leistina vieta gyventi mieste.

LDK miestiečiai taip pat bandė riboti žydų sklaidą miestuose, geto idėja, kaip priemonė suvaldyti žydų ekonominę konkurenciją, jiems atrodė tinkama ir siektina.

Miestiečiai skųsdamiesi išsakydavo standartinius argumentus: žydai kuriasi reprezentacinėse ir verslui patraukliausiose gatvėse, smukdo miestiečių ekonominę veiklą ir kenkia krikščionims.

Bandydami riboti žydų pasklidimą miestiečiai nebuvo išradingi. Pamažu išsiskyrė universalūs žydų gyvenamosios erdvės mieste ribojimo būdai: nustatoma mieste žydams priklausančių sklypų kvota, miesto ir žydų bendruomenės susitarimo metu esanti žydų sklaidos būklė mieste fiksuojama kaip ateityje nekisianti, draudžiama žydams gyventi ir verslauti pagrindinėse gatvėse ir turgaus aikštėje".

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... 4300?cf=df


"Lie­tu­vo­je vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad Lie­tu­vos ka­rai­mai yra ne­di­de­lės tiur­kų kil­mės gen­ties cha­za­rų pa­li­kuo­nys su ka­rai­tų ti­kė­ji­mu kaip at­ski­ra re­li­gi­ja, tu­rin­čia sa­va­ran­kiš­kas dog­mas, tra­di­ci­jas ir dva­si­nę hie­rar­chi­ją.

Ka­raiz­mo prin­ci­pą su­da­ro Se­no­jo Tes­ta­men­to in­di­vi­dua­lus in­terp­re­ta­vi­mas ne­prik­lau­so­mai nuo au­to­ri­te­tų. Net­gi re­li­gi­nė­se šven­tė­se ka­rai­mams daug svar­biau tau­ti­nis pa­pro­ti­nis mo­men­tas, ku­ria­me la­bai ryš­kiai iš­reikš­tas tiur­kiš­ka­sis pra­das.

Nė­ra vie­na­reikš­mio at­sa­ky­mo, ką ga­lė­tų reikš­ti pa­ts žo­dis ka­rai­mai, nuo ko jis ki­lęs: ar tai re­li­gi­nė gru­pė, iš­pa­žįs­tan­ti ka­raiz­mą, su­for­ma­vo et­ni­nę gru­pę – ka­rai­mus ar at­virkš­čiai, tiur­kų kil­mės gen­tis iš Kry­mo priė­mė ka­raiz­mą, tuo me­tu lai­ky­tą nuo ju­daiz­mo at­ski­lu­sia sek­ta.

Aust­ri­jos im­pe­ra­to­rė Ma­ri­ja Te­re­sė 1774 me­tais sa­vo raš­tu su­tei­kė ka­rai­tams ly­gias tei­ses su krikš­čio­ni­mis už jų „pa­vyz­din­gai do­rą cha­rak­te­rį" ir, kad jie be­veik vi­si buvo ūki­nin­kai, žem­dir­biai ar dar­ži­nin­kai. (Žy­dai to ne­tu­rė­jo jo­kio­je vals­ty­bė­je ir jų pa­grin­di­nis vers­las bu­vo su­si­jęs su pi­ni­gais, kas tuo me­tu lai­ky­ta ne­gar­bin­gais už­siė­mi­mais.)

Ru­si­jos im­pe­ri­jo­je ka­rai­tai iš­si­rei­ka­la­vo pa­na­šias tei­ses, t. y. 1795 me­tais im­pe­ra­to­rė Je­ka­te­ri­na II at­lei­do ka­rai­mus nuo dvi­gu­bų mo­kes­čių, už­dė­tų žy­dams, jiems leis­ta įsi­gy­ti že­mės".
http://www.skrastas.lt/?data=2014-08-16 ... 1408027777
Pastarasis pavyzdys, rodydamas karaimų teigiamus skirtumus nuo žydų, kartu rodo žydų, kaip sluoksnio, minusus.

:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 21 Vas 2015 00:23 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Зачем Сталин создал Израиль
https://www.youtube.com/watch?v=Bb2koewANt0
Na ką: kovojo, iškovojo.
Bet garantuotai buvo visko - tame tarpe žiaurumų arabų atžvilgiu, dėl ko anie ir bėgo.
Betgi iš tikrųjų: galėtų turėti dvi valstybes, bet panašu, kad arabai nebemoka normaliai gyventi - teroras kaip ilgalaikė politika veda į niekur.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 01 Sau 2016 23:15 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
(№426) Kęstutis Čeponis, Литва - Василий Шеварах (№400)

http://imhoclub.lv/ru/material/rossija_ ... z3w1eMT5TS

По еврейскому вопросу...

Во первых, мало кто знает, что в средние века единственное европейское государство, которое согласилось принять со всей Европы изгоняемых евреев, была Литовская Держава.

Евреи жили в Литве несколько веков и их никто тут не угнетал - к примеру, евреи в Литве имели такие же права, как и литовские байорай (шляхта).

Однако, когда в 1939 г. красные вошли в Восточную Литву и Вильнюс, а в 1940 г. оккупировали Литву, именно евреи в массовом порядке рынулись помогать совкам, вступать в компартию и комсомол, стали переводчиками в НКВД и МГБ, и основными палачами в застенках НКВД...

Именно местные евреи были проводниками, указывая энкаведистам дома, где живут литовцы, которых красные палачи приходили арестовывать для последующих пыток и растрела, или выселять в Сибирь.

Поэтому за два года советской оккупации отношение литовцев к евреям изменилось кардинально.

Во время Великого Литовского Восстания восставшие прикончили несколько тысяч предателей, которые пошли служить красным совкам.

И основная масса этих предателей были местные евреи - члены компартии, комсомола, НКВД и МГБ.


Но повстанцы не трогали других евреев, даже членов семей предателей.

Однако, когда пришли немцы, немцами созданные ейнзацкоманды СД начали сгонять евреев в гето - официально сообщалось, что их всех переселят.

Говорили даже, что отправят в Палестину - сейчас уже из западных архивов известно, что и на самом деле немцы в то время вели секретные переговоры с англичанами, но англичане на отрез отказались разрешить перевезти евреев из Европы в Палестину, о чем сейчас в Британии робко помалкивают.

Литовцы же после двух лет совковой оккупации вполне справедливо считали, что предателям и совковым коллаборантам-еврееям не место в Литве.

Никто тогда не думал, что немцы всех евреев начнут уничтожать.

Однако когда англичане решительно отказались разрешить переселение евреев в Палестину, в руководстве Германии приняли политическое решение евреев ликвидировать.

После этого в Литве ейнзацкомандами СД было расстреляно около 160 000 евреев (и еще около 10 000 - евреи из Польши, Голландии и других западных стран).

Для сравнения в Польше в то время расстреляли около 3 000 000 евреев.

***************************************************************

http://imhoclub.by/ru/material/god_1953 ... z4UdslXvBF

(№76) Александр Литевский, Латвия - George Bailey (№73)

В Литве целые местечки были уничтожены руками самих литовцев.
Немцы только присматривали за тем, чтобы имущество евреев доставалось им.

(№81) Kęstutis Čeponis, Литва - Александр Литевский (№76)

Не врите, уважаемый.

В Литве никто евреев в каждом местечке не уничтожал - они сами по приказу властей собирались в гетто, которых в Литве немцы учредили несколько десятков.

А уж затем их постепенно растреливали ейнзацкоманды, под руководством СД и при очень бдительном присмотре немцев.

Айнзацгруппы
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%90%D0 ... 0%BF%D1%8B

Таких ейнзацкоманд в Литве действовало несколько - их основу составляли эсесовцы, присланные из Германии.

Более подробно тут - см. Доклад Егера
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%95%D0 ... 1%80%D0%BB

Карл Егер (нем. Karl Jäger; 20 сентября 1888, Шаффхаузен, Швейцария — 22 июня 1959) — штандартенфюрер СС (полковник), командир Айнзацкоманды.

Этнические литовцы в них составляли менее половины. Остальные были поляки, москали, белорусы, и др., а также еврейские полицейские - о чем сейчас стараются помалкивать и на Западе, и на Востоке...

Еврейская полиция
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%95%D0 ... 0%B8%D1%8F

В Варшавском гетто еврейская полиция насчитывала около 2500 человек; в Лодзь до 1200 человек; во Львове до 500 человек; в Вильнюсе до 250 человек и т. д.[5]

Всего же в этих ейзацкомандах было несколько сот человек, среди них этнических литовцев не более сотни.

---------------------------------------------------------

Не путайте расстрелы евреев с расстрелами пойманных большевиков, комиссаров, советского комсомольско-партийного актива и разных совковых диверсантов, особенно во время Великого Литовского Восстания 22-28 июня 1941 г.

Вот этих тогда где вылавливали, там и расстреливали - и поэтому разных памятников на их могилах понатыкано по всей Литве еще во времена совковой оккупации.

То, что среди них абсолютное большинство были евреи (и местные, и совковые), уже беда их самих - не надо им было становится предателями и врагами Литовской Державы.

(№88) Kęstutis Čeponis, Литва - George Bailey (№85)

---Холокост был начат членами «Литовского фронта активистов» до прихода немецких оккупационных войск 22 июня 1941 года.---

Абсолютная ложь.

Если, конечно видный большевик еврей Атамукас не считает холокостом уничтожение пойманных энкаведистов, большевиков и комиссаров во время Великого Литовского Восстания - а именно такое смешивание все большевики и делают до сих пор.

В Литве во время восстания никто не трогал ни евреев, ни москалей, которые сами лично не участвовали в антилитовских большевистских преступлениях Совка в Литве в 1939-1941 г.

Даже многих комсомольцев-евреев, ввиду их юного возраста, восставшие часто отпускали домой, всыпав им по заднице шомполами - чтобы помнили и больше с большевиками не якшались.

(№89) Kęstutis Čeponis, Литва - arvid miezis (№87)

----Ради чистоты расы и еврейских зубов в Литве уничтожили около 200 000 евреев.----

И это ложь.

Точные данные говорят, что в Литве (вместе с разными большевиками и совками) было убито примерно 145 000 евреев.

Часть из них были евреями, которые сбежали в Литву из Польши, а также были привезены немцами из европейских стран.

Вот, к примеру, очень точные данные из доклада Егера:

В общей сложности было более 100 казней в 71 различном месте: 136 421 еврей (46 403 мужчины, 55 556 женщин и 34 464 ребёнка), 1064 коммуниста, 653 умственно отсталых и 134 других.

P.S. В отчет попали и евреи, которых айнзацкоманда Егера уничтожила на территории Белоруссии и Латвии.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 03 Sau 2017 00:45 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... C_1942.jpg

Paveikslėlis

Немецкая карта-отчёт айнзацгруппы А, на которой Эстония показана в качестве «юденфрай»

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 03 Lap 2017 21:43 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.by/ru/material/kurica_ ... ?c=1208849

№134 Kęstutis Čeponis, Литва - Марк Козыренко (№133)

НКВД-МГБ-КГБ давным давно составили доскональные списки всех литовцев, кто во время "временной немецко-фашистской оккупации территории Литовской ССР" участвовал в расстрелах "советских граждан", и по каждому заведено угаловное дело - в итоге большинство из них еще при Сталине и Хрущеве сами были расстреляны, а в лучшем случае были осуждены на 25 лет концлагерей.

Другое дело, что в НКВД-МГБ-КГБ в эти списки дополнительно включали также всех, кто по каким то причинам был опасен совковым оккупационным властям - особенно тех литовцев, которые успели эвакуироваться на Запад и там активно занимались антисоветской политикой.

********************************************************

https://imhoclub.lv/ru/material/vstrech ... ?c=1210665

№125 Виктор Чистяков, Латвия - Kęstutis Čeponis (№94)

Совковая чушь берётся из Гугла: пишете "холокост в литве" и сразу попадаете в подробные описания этого кошмара, к которому Вы демонстрируете полное безразличие и неучастие.

Вы ещё расскажите нам, как литовцы укрывали евреев от фашистов, вот смеху будет.

№146 Kęstutis Čeponis, Литва - Виктор Чистяков (№125)

Статистика безпристрастна - в расстрелах мирных евреев (не путать с разными вооруженными еврейскими большевистскими бандами в Литве) принимали участие (то есть сами расстреливали) примерно 200 этнических литовцев, остальные были жители Литвы, но совсем не литовцы.

С другой стороны около 2300 именно литовcких семей спасали евреев от гибели, а в регистре Еврейского Музея Гаона свыше 3000 фамилий спасателей-литовцев:

The archive of the Gaon Jew Museum in Vilnius has a Register, which holds records of 2300 names of family-rescuers. Among them there are: 237 representatives from intelligentsia — teachers, doctors, lawyers, writers, musicians and professors; 237 office employees; 120 priests; two seminaries; four monasteries. The Register of rescued Jews holds records of 3000 names.

Viktorija Sakaitė. Žydų gelbėjimas.
http://genocid.lt/Leidyba/4/viktorij.htm

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Gelbėtojų skyriaus archyve sudarytas daugiau kaip 2300 šeimų, Lietuvos teritorijoje gelbėjusių žydus, vardinis sąrašas.

Jame nurodytos gelbėtojų pavardės, kur tuo metu gyveno šeima, kuo vertėsi, kiek buvo vaikų, gelbėtų žydų pavardės ar vardai, išgelbėtų žmonių skaičius. Jei žydų šeimai ar pavieniams asmenims nepavyko išsigelbėti, aprašomas jų ir gelbėtojų likimas.

То есть число литовцев, спасавших евреев, примерно в 10-15 раз больше, чем литовцев, которые сами участвовали в расстрелах мирных евреев.

****************************************************

P.S. Для исторической правды надо добавить, что не известен ни один еврей, который спас от расстрела или ссылки в совковый концлагерь хоть одного литовца (мужчину, женщину или ребенка) во время совкового геноцида в 1939-1941, 1944-1960 годах, когда совки уничтожили или угнали в совковое рабство в концлагеря, на почти верную смерть, более миллиона литовцев.

А ведь только в структурах совковой власти в Литве (да и во всем Совке) были десятки тысяч евреев - и местных, и приезжих - и они очень активно и крайне жестоко участвовали в геноциде литовского этноса.

Документов об этом многие тысячи даже в сохранившихся архивах МГБ-НКВД-КГБ, особенно тех, что сохранились в Литве (а ведь очень многие архивные дела совки или уничтожили, или вывезли в Москалию - и они там до сих пор закрыты от исследователей).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 31 Gru 2017 20:44 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.lv/ru/material/sssr_sh ... ?c=1227511

№110 Kęstutis Čeponis, Литва - Ярослав Александрович Русаков (№106)

В Литве, в резком отличии от Латвии и Эстонии, немцам так и не удалось создать части СС.

**********************************************************


(№291) Виктория Лазарева, Россия - Kęstutis Čeponis (№274)

http://imhoclub.lv/ru/material/ignoriro ... z43IbPVoXA

"В период оккупации немцы и местные коллаборационисты систематически преследовали и истребляли еврейское население Литвы.

Геноцид евреев осуществлялся на основе официальной доктрины Третьего Рейха «окончательного решения еврейского вопроса».

На первом этапе проводились аресты и массовые убийства. С осени 1941 года небольшое число уцелевших изолировали в нескольких гетто, в конце оккупации было проведено почти поголовное уничтожение оставшихся[13].

В результате такой политики было уничтожено до 95—96 % евреев, проживавших в Литве до начала войны[7][14][15].

К моменту нападения Германии на СССР в Литве жило от 225 до 265 тысяч евреев, включая 13—15 тысяч беженцев из Польши[7], 6 тысяч беженцев из Клайпеды и 10—12 тысяч евреев в переданных из Белоруссии Литве осенью 1940 года районах.

В отличие от других оккупированных немецкими нацистами стран, где геноцид евреев проводился постепенно (начиная с ограничения гражданских прав, потом ограбление, концентрация евреев в гетто и перемещение их в лагеря смерти), массовые казни евреев в Литве начались с первых же дней — с антисоветского восстания, отступления Красной армии и прихода немецкой армии

С августа по декабрь 1941 года на территории Литвы было убито от 130 до 140 тысяч евреев.

К ноябрю остатки еврейских общин (около 40—43 тысяч человек) были сосредоточены в гетто четырёх городов — Вильнюса, Каунаса, Шяуляя и Швянчёниса, где их заставляли работать на немецкую военную промышленность. Условия жизни в гетто были невыносимыми из-за сильной скученности, недостатка питания и распространения болезней.

Всего к концу января 1942 года в результате массовых казней, смерти от холода и голода в Литве погибло 185 000 евреев (80 % жертв Холокоста в Литве).

К этому времени в гетто Вильнюса было около 20 000 евреев, Каунаса — 17 000, Шяуляя — 5000, Швянчёниса — около 500 человек.

4—5 апреля 1943 года в Понарах были убиты все 4000 человек, узников гетто в Швянчёнисе и ряда небольших гетто в окрестностях Вильнюса.

21 июня Генрих Гиммлер издал приказ о ликвидации всех гетто и передаче оставшихся евреев в концентрационные лагеря. В конце лета управление гетто было передано от гражданских властей органам СС[21].

С 6 августа по 23 сентября 1943 года прошла депортация узников вильнюсского гетто. 23 июня 1943 года Каунасское и Шяуляйское гетто были преобразованы в концентрационные лагеря, которые просуществовали до времени прихода Красной Армии, в июле 1944 года.

На территории Литвы осуществлялись также убийства иностранных евреев, депортированных нацистами из европейских стран.

Всего на территории Литвы было убито от 8 до 10 тысяч польских евреев и 6 тысяч евреев из других стран Европы.

Существенную роль в геноциде сыграло содействие нацистам местного населения. "(с)

(№322) Kęstutis Čeponis, Литва - Виктория Лазарева (№291)

А что вы удивляетесь - после оккупации 1939-1941 года литовцы евреев, без колебаний, с первого дня оккупации предавших Литву, с великой радостью и огромным усердием повсеместно и массово побежавших служить большевистским оккупантам в "деле большевизации" Литвы, мягко выражаясь, не долюбливали, но в массовых расстрелах евреев участвовало менее двух сотен этнических литовцев.....

№146 Kęstutis Čeponis, Литва - Виктор Чистяков (№125)

Статистика безпристрастна - в расстрелах мирных евреев (не путать с разными вооруженными еврейскими большевиками и их бандами в Литве) принимали участие (то есть сами расстреливали) примерно 200 этнических литовцев, остальные были жители Литвы, но совсем не литовцы.

С другой стороны около 2300 именно литовcких семей спасали евреев от гибели, а в регистре Еврейского Музея Гаона свыше 3000 фамилий спасателей-литовцев:

The archive of the Gaon Jew Museum in Vilnius has a Register, which holds records of 2300 names of family-rescuers. Among them there are: 237 representatives from intelligentsia — teachers, doctors, lawyers, writers, musicians and professors; 237 office employees; 120 priests; two seminaries; four monasteries. The Register of rescued Jews holds records of 3000 names.

Viktorija Sakaitė. Žydų gelbėjimas.
http://genocid.lt/Leidyba/4/viktorij.htm

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Gelbėtojų skyriaus archyve sudarytas daugiau kaip 2300 šeimų, Lietuvos teritorijoje gelbėjusių žydus, vardinis sąrašas.

Jame nurodytos gelbėtojų pavardės, kur tuo metu gyveno šeima, kuo vertėsi, kiek buvo vaikų, gelbėtų žydų pavardės ar vardai, išgelbėtų žmonių skaičius. Jei žydų šeimai ar pavieniams asmenims nepavyko išsigelbėti, aprašomas jų ir gelbėtojų likimas.

То есть число литовцев, спасавших евреев, примерно в 10-15 раз больше, чем литовцев, которые сами участвовали в расстрелах мирных евреев.

****************************************************

P.S. Для исторической правды надо добавить, что не известен ни один еврей, который спас от расстрела или ссылки в совковый концлагерь хоть одного литовца (мужчину, женщину или ребенка) во время совкового геноцида в 1939-1941, 1944-1960 годах, когда совки уничтожили или угнали в совковое рабство в концлагеря, на почти верную смерть, более миллиона литовцев.

А ведь только в структурах совковой власти в Литве (да и во всем Совке) были десятки тысяч евреев - и местных, и приезжих - и они очень активно и крайне жестоко участвовали в геноциде литовского этноса.

Документов об этом многие тысячи даже в сохранившихся архивах МГБ-НКВД-КГБ, особенно тех, что сохранились в Литве (а ведь очень многие архивные дела совки или уничтожили, или вывезли в Москалию - и они там до сих пор закрыты от исследователей).


****************************************************

https://imhoclub.lv/ru/material/a_ne_po ... ?c=1261642

№600 Latvijas Patriōts - Kęstutis Čeponis (№598)

Вы не просто рассказывайте - вы кайтесь и просите прощения (если тут о каком-либо прощении вообще можно говорить).

А еще было бы неплохо содрать с вас компенсацию в пользу уцелевщих при холокосте.

Наподобие того, как Германия платила (или до сих пор платит, не знаю).

№608 Kęstutis Čeponis, Литва - Latvijas Patriōts (№600)

----вы кайтесь и просите прощения--

А при чем тут мы? :)

Во первых, не мы заставили евреев переехать жить в Литву из Германии. Они сами по своей воле веками переезжали в Литву.

Во вторых, не мы виноваты, что не все евреи еще до войны не уехали в Палестину, как это сделали сионисты.

В третьих, не мы начали войну, а Совок и Германия, которые нас поочередно оккупировали.

И в четвертых, не мы, а Британия и США запретили перевозить евреев из Германии и ею оккупированных стран в Палестину и США, как Британии и США предлагал Гитлер.

-----------------------------------------------------------

Поэтому не мы и отвечаем за то, что на нашей земле творили оккупационные власти Совка и Германии.

*****************************************************************

После совковой оккупации 1939-1941 года литовцы евреев, без колебаний, с первого дня оккупации предавших Литву, с великой радостью и огромным усердием повсеместно и массово побежавших служить большевистским оккупантам в "деле большевизации" Литвы, мягко выражаясь, не долюбливали, но в массовых расстрелах евреев участвовало менее двух сотен этнических литовцев.....

Статистика безпристрастна - в расстрелах мирных евреев (не путать с разными вооруженными еврейскими большевиками и их бандами в Литве) принимали участие (то есть сами расстреливали) примерно 200 этнических литовцев, остальные были жители Литвы, но совсем не литовцы.

С другой стороны около 2300 именно литовcких семей спасали евреев от гибели, а в регистре Еврейского Музея Гаона свыше 3000 фамилий спасателей-литовцев:

The archive of the Gaon Jew Museum in Vilnius has a Register, which holds records of 2300 names of family-rescuers. Among them there are: 237 representatives from intelligentsia — teachers, doctors, lawyers, writers, musicians and professors; 237 office employees; 120 priests; two seminaries; four monasteries. The Register of rescued Jews holds records of 3000 names.

Viktorija Sakaitė. Žydų gelbėjimas.
http://genocid.lt/Leidyba/4/viktorij.htm

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Gelbėtojų skyriaus archyve sudarytas daugiau kaip 2300 šeimų, Lietuvos teritorijoje gelbėjusių žydus, vardinis sąrašas.

Jame nurodytos gelbėtojų pavardės, kur tuo metu gyveno šeima, kuo vertėsi, kiek buvo vaikų, gelbėtų žydų pavardės ar vardai, išgelbėtų žmonių skaičius. Jei žydų šeimai ar pavieniams asmenims nepavyko išsigelbėti, aprašomas jų ir gelbėtojų likimas.

То есть число литовцев, спасавших евреев, примерно в 10-15 раз больше, чем литовцев, которые сами участвовали в расстрелах мирных евреев.

P.S. Для исторической правды надо добавить, что не известен ни один еврей, который спас от расстрела или ссылки в совковый концлагерь хоть одного литовца (мужчину, женщину или ребенка) во время совкового геноцида в 1939-1941, 1944-1960 годах, когда совки уничтожили или угнали в совковое рабство в концлагеря, на почти верную смерть, более миллиона литовцев.

А ведь только в структурах совковой власти в Литве (да и во всем Совке) были десятки тысяч евреев - и местных, и приезжих - и они очень активно и крайне жестоко участвовали в геноциде литовского этноса.

Документов об этом многие тысячи даже в сохранившихся архивах МГБ-НКВД-КГБ, особенно тех, что сохранились в Литве (а ведь очень многие архивные дела совки или уничтожили, или вывезли в Москалию - и они там до сих пор закрыты от исследователей).

№611 Marija Iltiņa, Латвия - Kęstutis Čeponis (№594)

----"Это вам подтвердит любой, кто во время войны тут жил."----

Их почти уже нет в силу возраста.

Евреев уничтожали, и это факт.

Свою "лепту" внесли и латыши, как и поляки, проживающие в Латвии. Все ли? Далеко не все.

Но ничего более ужасного, чем уничтожение евреев по национальному признаку, на территории Латвии я не знаю.

Про другие национальности уничтожающих я не имею права говорить, так как они не мои.

№613 Kęstutis Čeponis, Литва - Marija Iltiņa (№611)

--"Это вам подтвердит любой, кто во время войны тут жил." - Их почти уже нет в силу возраста.---

Не знаю, как у вас, но у нас их еще много.

К примеру, мой отец (ему сейчас 86), его две двоюродные сестры (одной 89, другой 87), а вокруг бабушек такого возраста тоже много живет.

И они о войне много чего рассказывали... И сейчас все прекрасно помнят...

----Про другие национальности уничтожающих я не имею права говорить, так как они не мои.----

Не знаю как в Латвии, а в Литве имеются поименные списки всех членов этих зондеркоманд, и их национальный состав.

И абсолютное большинство еще при советах были осуждены.

Интересно и то, что среди них оказалось не мало анентов НКВД-МГБ - как выяснилось из архивов КГБ.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 28 Sau 2020 23:11 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
---Вот вы, литовцы, уничтожили 220 тысяч литовских евреев---

Сразу две сказки.

Во первых, в Литве уничтожено во время WW2 не 220 000 евреев, а примерно 160 000.

--------------------------------------------------

Во всей Литве (вместе с Клайпедским краем, который в 1939 г. захватила Германия, и в Вильнюсском крае) по точным архивным данным 1940 07 01 проживало 209 070 евреев - в том числе в Вильнюсе и Восточной Литве проживало тогда 68 447 еврея.

Из них в Сибирь советы угнали примерно 7 000 евреев, сбежали с красными в 1941 г.– 15 000, выжили в Литве и концлагерях Германии – 28 000.

То есть всего примерно 50 000.

В Литве же было убито 159 070 евреев, в том числе и около 15 000 евреев, сбежавших из Польши, а также было убито несколько тысяч евреев, привезенных немцами из Западной Европы.

Абсолютное большинство из этих евреев были уничтожены немецкими айнзацкомандами, в которых не было ни одного литовца.

Литовцы же уничтожили несколько тысяч евреев большевиков и их подсобников во время Великого Литовского Восстания 22-28 июня 1941 г. - однако в Израиле Литве в свое время ответили на официальный запрос о преступлениях евреев-большевиков, что в Израиле этих большевиков евреями не считают. :)

Кроме того в нескольких специальных полицейских частях, созданных немцами в Литве, около трети были литовцы (остальные русские, поляки, белорусы, татары) - эти части в основном участвовали в уничтожении евреев на территории Белоруссии, там же они воевали с красными партизанами.

P.S. Не понимаю, почему постоянно пишут разные сказки, когда имеются официальные отчеты немцев:

Немецкая карта-отчёт айнзацгруппы А
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... C_1942.jpg

Paveikslėlis

Цифры - Доклад Егера
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... 3%BCck.jpg

Paveikslėlis

Более подробно тут - см. Доклад Егера
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%95%D0 ... 1%80%D0%BB

Карл Егер (нем. Karl Jäger; 20 сентября 1888, Шаффхаузен, Швейцария — 22 июня 1959) — штандартенфюрер СС (полковник), командир Айнзацкоманды.

После начала войны с СССР с июля 1941 года был руководителем айнзацкоманды 3 в составе айнзацгруппы A и действовавшей в Литве.

С 23 сентября 1941 года до декабрь 1943 был командиром полиции безопасности и СД в Литве со штаб-квартирой в Каунасе[3].

Егер стал известным благодаря своему отчёту от 1 декабря 1941 года, в котором он подробно упоминал число в 138 272 погибших евреев, цыган, душевнобольных и прочих:

"Сегодня я могу констатировать, что цель решения «еврейского вопроса» в Литве благодаря айнзацкоманде 3 была достигнута.

В Литве больше нет евреев за исключением рабочих и их семей. [...]

Этих рабочих евреев и их семьи мне бы также хотелось «убрать», что, однако, вызвало резкие противодействие со стороны гражданской администрации (рейхскомиссара) и вермахта и запрет: этих евреев и их семьи нельзя расстреливать."

****************************************************

https://imhoclub.lv/ru/material/blokada ... nt=1430624

№42 Vitjok's Vecais → Виталий Матусевич, 27.01.2020 17:22

Маштабы- Холокост в Белоруссии

Массовые убийства начались практически одновременно с приходом немецких войск и продолжались до полного освобождения республики.

Точная информация о количестве жертв и общей численности евреев, проживавших на белорусской территории к моменту начала Холокоста, отсутствует.

Однако, по данным большинства научных источников, погибло примерно от 600 до 800 тысяч человек, то есть от 74 до 82 % еврейского населения Белоруссии.

В послевоенной Белоруссии события Холокоста подвергались замалчиванию по идеологическим причинам.

P.S. от 600 до 800 тысяч человек !!!!!!!!!! Вы хотите еще с кем то сравнить?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 17 Geg 2021 19:30 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.lv/ru/material/za_chto ... nt=1557057

№240 Kęstutis Čeponis → Виктор Чистяков, 17.05.2021 18:26

---Вы под присмотром Гитлера-Освободителя зверски убили 200.000 евреев---

Абсолютная ложь.

Во всей Литве (вместе с Клайпедским краем, который в 1939 г. захватила Германия, и Вильнюсском крае) по точным архивным данным НКВД 1940 07 01 проживало 209 070 евреев - в том числе в Вильнюсе и Восточной Литве проживало тогда 68 447 еврея.

Из них в Сибирь советы угнали примерно 7 000 евреев, сбежали с красными в 1941 г.– 15 000, выжили в Литве и концлагерях Германии – 28 000.

Всего примерно 50 000.

В начале 1940 года в Вильнюс сбежало много евреев из Польши, но они очень быстро перебрались сначала в Каунас, а затем и совсем уехали из Литвы - разными способами.

Один только японский консул в Каунасе Сугихара выдал документы на выезд свыше 6 000 евреев.

------------------------------------------------------------------------

В Литве же было убито 159 070 евреев, в том числе и около 15 000 евреев, сбежавших из Польши, а также было убито несколько тысяч евреев, привезенных немцами из Западной Европы.

Абсолютное большинство из этих евреев были уничтожены немецкими эйнзацкомандами, в которых не было ни одного литовца.

Об этом сохранились архивные немецкие документы и их отчеты.

К примеру, см. Доклад Егера
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%95%D0 ... 1%80%D0%BB

С августа по декабрь на территории Литвы было убито от 130 до 140 тысяч евреев.

Командир айнзатцкоманды 3 Карл Егер 1 декабря 1941 года составил подробный отчёт о массовых убийствах.

Согласно отчёту, подразделением Егера был уничтожен 136 421 еврей (46 403 мужчины, 55 556 женщин и 34 464 ребёнка), а также 1064 коммуниста, 653 психически больных и 134 прочие жертвы.

--------------------------------------------

Литовцы же уничтожили несколько тысяч евреев большевиков и их подсобников во время Великого Литовского Восстания 22-28 июня 1941 г. , когда энкаведисты, большевики, комсомольцы и другие красные активисты убегали из Литвы. Между прочим все они были вооружены.

Добавлю, что в Израиле Литве в свое время ответили на официальный запрос о преступлениях евреев-большевиков, что в Израиле этих большевиков евреями не считают.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 19 Rgs 2021 15:42 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/4086684 ... nt_mention

Kęstutis Čeponis

Ira Bukaniene, kaip jau rašiau, visi tie, kas patys šaudė žydus, puikiai yra žinomi pavardėmis - ir dauguma jų buvo nubausti dar sovietmečiu. Lietuvių jų tarpe buvo ne daugiau poros šimtų. Kiti buvo rusai, baltarusiai, lenkai...

Kalbant būtent apie sušaudytus Lietuvos žydus, tai jų absoliučią daugumą sušaudė visai ne lietuviai, o vokiečiai. Lietuvių batalionas šaudė žydus Baltarusijoje ir Lenkijoje, bei dalį į Kauną atvežtų žydų iš Europos šalių.

Bet kuriuo atveju tai nesuteikė jokios teisės sovietams ir žydams naikinti Mažosios Lietuvos lietuvius.

Deja, visi tie dešimtys tūkstančių sovietų karių, kurie masiškai naikino lietuvius, badė juos durtuvais, prievartavo lietuvių merginas, moteris ir mergaites, taip ir nebuvo nuteisti ir nubausti - skirtingai, nei tie lietuviai, kurie dalyvavo šaudant žydus.

Izraelis, Rusija ir Baltarusija griežtai atsisako perduoti Lietuvai lietuvių genocide dalyvavusius asmenis. Jau nekalbant apie tai, kad patys juos nuteistų ir nubaustų.

Štai tokie "dvigubi standartai".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 24 Bir 2023 22:16 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

https://lv.imhoclub.com/ru/material/a_z ... ent1686286

№70 Анатолий Первый → Kęstutis Čeponis, 23.06.2023 08:55

Выдержка из доннесения Stahlecker о событиях в Каунасе [Документ L-180 Нюрнбергского Трибунала].

"In Litauen gelang dies zum ersten Mal in Kauen durch den Einsatz der Partisanen. Es war überraschenderweise zunächst nicht einfach, dort ein Judenprogrom grösseren Ausmasses in Gang zu setzen. Dem Führer der oben bereits erwähnten Partisanengruppe, Klimatis, der hierbei in erster Linie herangezogen wurde, gelang es, auf Grund der ihm von dem in Kauen eingesetzten kleinen Vorkommando gegebenen Hinweise ein Progrom einzuleiten, [p.22] ohne dass nach aussen irgendein deutscher Auftrag oder eine deutsche Anregung erkennbar wurde. Im Verlaufe des ersten Progroms in der Nacht vom 25. zum 26.6. wurden über 1.500 Juden von den litauischen Partisanen beseitigt, mehrere Synagogen angezündet oder anderweitig zerstört und ein jüdisches Wohnviertel mit rund 60 Häusern niedergebrannt. In den folgenden Nächten wurden in derselben Weise 2.300 Juden unschädlich gemacht. In anderen Teilen Litauens fanden nach dem in Kauen gegebenen Beispiel ähnliche Aktionen, wenn auch in kleinerem Umfange, statt, die sich auch auf zurückgebliebene Kommunisten erstreckten.

Durch Unterrichtung der Wehrmachtsstellen, bei denen für diese Vorgehen durchweg Verständnis vorhanden war, liefen die Selbstreinigungsaktionen reibungslos ab. Dabei war es von vornherein selbstverständlich, dass nur die ersten Tage nach der Besetzung die Möglichkeit zur Durchführung von Progromen boten. Nach der Entwaffnung der Partisanen hörten die Selbstreinigungsaktionen zwangsläufig auf."

-----------------------------

"В Литве это было впервые достигнуто в Каунасе за счет использования партизан. Удивительно, но поначалу было непросто провести там масштабный еврейский погром. Руководителю упомянутой выше партизанской группы Климайтису, призванному в первую очередь к этому, удалось инициировать погром на основании сведений, данных небольшим передовым отрядом, дислоцированным в Каунасе, [с.22] без какого-либо немецкого приказа или немецкого предложения. Во время первого погрома в ночь с 25 на 26 июня более 1500 евреев были уничтожены литовскими партизанами, несколько синагог были подожжены или иным образом разрушены, а еврейский жилой район с около 60 домами был сожжен. В последующие ночи таким же образом были обезврежены 2300 евреев. Подобные действия, хотя и в меньшем масштабе, имели место в других частях Литвы по примеру Каунаса, а также распространились на оставшихся коммунистов. Благодаря информированию властей вермахта, которые полностью понимали эту процедуру, действия по самоочищению прошли гладко. С самого начала было очевидно, что только первые дни после оккупации давали возможность проведения погромов. После разоружения партизан акции самоочищения под нажимом прекратились."

№77 Kęstutis Čeponis → Анатолий Первый, 23.06.2023 18:07

Вот главное - отряд Климайтиса был создан немцами.

И еще - большинство евреев, убитых в начале войны в Литве, были активными большевиками, комсомольцами, партийно-советскими активистами, работали в НКВД или НКГБ.

Читай что там написано:

"В Литве это было впервые достигнуто в Каунасе за счет использования партизан.

Удивительно, но поначалу было непросто провести там масштабный еврейский погром.

Руководителю упомянутой выше партизанской группы Климайтису, призванному в первую очередь к этому, удалось инициировать погром на основании сведений, данных небольшим передовым отрядом, дислоцированным в Каунасе,"

Этот "небольшой передовой отряд, дислоцированный в Каунасе" и был часть айнзацгруппы СД.

А Климайтис, как я уже писал, был давним агентом СД.

И весь его "отряд партизан" состоял из таких же агентов СД.

№88 Kęstutis Čeponis → Анатолий Первый, 24.06.2023 21:17

Вопрос к тебе:

Когда Израиль сам осудит или передаст Литве на суд тех евреев, которые участвовали в геноциде литовского этноса?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 41 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007