Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - V. Troščenka: vienas Lietuvis vertesnis nei milijonas lenkų

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai » Propagandiniai istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

V. Troščenka: vienas Lietuvis vertesnis nei milijonas lenkų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: V. Troščenka: vienas Lietuvis vertesnis nei milijonas lenkų

Parašytas: 29 Spa 2013 20:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27113
Miestas: Ignalina

V. Troščenka: vienas Lietuvis vertesnis nei milijonas lenkų

http://www.balsas.lt/naujiena/525489/v- ... as-lenku/2

2011.02.16 09:31

Neseniai skaičiau antrojo pasaulinio karo Lenkijos okupacijos istorija.

Visiems žinoma, kad iš esmės mažesnė Vokiečių kariuomenė sutraiškė milijoninę lenkų kariuomenę beveik nesutikdama pasipriešinimo.

Aišku buvo bandymų kontratakuoti. "Žymioji“ lenkų kavalerija kardais puolė Vokiečių tankus. Žiežirbos biro į visas puses, kai bepročių vadų pasiųsti mirti kavaleristai, kapojo Vokiečių tankų pabūklus. Bet kelios pabūklų salvės ir lenkų karininkai drąsiai išsibėgiojo po užsienius (kurti vyriausybių tremtyje), palikdami savo karius ir tautą skerdynėms.

Skaitant šią tragišką lenkų tautos chronologiją, man įsiminė viena istorija, kuomet Lietuvis Vladas Raginis (pagal Vilniaus krašto okupacines lenkų taisykles jį vadino Władysław Raginis), tarnavęs lenkų kariuomenės kapitonu, nepaliko savo dalinio, bet drąsiai ėmėsi iniciatyvos, sudrausmino jam pavaldžius lenkus ir sugebėjo ilgą laiką pasipriešinti žymiai didesnėms Vokiečių pajėgoms.

Šis Lietuvis su 720 karių atlaikė 42 200 vokiečių karių ir 350 tankų puolimą.

Būtent šis Lietuvis yra pripažintas lenkų didvyriu, sugebėjusiu bent iš dalies apginti milijoninės lenkų kariuomenės garbę.

Imperatorius Napoleonas yra pasakęs „Kare žymiai geriau, kai liūtas vadovauja zuikiams, nei kuomet zuikis vadovauja liūtams.“

Iš esmės visada susimąstydavau, kodėl lenkai po Rusijos imperijos okupacijos išėjo stipresni nei Lietuviai?

Nors iki pat Lietuvos ir Lenkijos padalinimo Lietuva ne tik, kad nenusileido lenkams savo valstybės didybėje, bet iš esmės valdė ir tą pačią Lenkiją.

Atsakymas atėjo stebint žiurkių gyvenimą. Žiurkės sugeba išgyventi bet kokiomis sąlygomis.

Lietuviai visada buvo kariai, kurie patys viską valdė, o lenkai jau nuo Jogailos laikų buvo priversti prisitaikyti prie to, kad juos valdo Lietuviai. Iš esmės jie priprato gyventi landų ir prisitaikėlišką žiurkių gyvenimą.

Būtent tas prisitaikymas ir landumas padėjo lenkams visai neblogai gyventi Rusijos imperijos sudėtyje, o tiesmukiems ir garbingiems kariams Lietuviams, toks žiurkių gyvenimas buvo lyg mirties nuosprendis.

Todėl daugelis tikrų mūsų karo aristokratų žuvo arba tapo artojais, kuriuos vėliau taip išdidžiai niekšingai niekino landumo ir prisitaikėliškumo virtuozai lenkai.

Bet netgi ta aplinkybė, kad lenkai po Maskvos okupacijos išėjo stipresni nei Lietuviai, nebūtų jiems naudinga.

Žvelgiant istoriškai, jeigu Lietuvis Pilsudskis nebūtų išdavęs savo tėvynės Lietuvos ir nepradėtų vadovauti Lenkijai, tokios valstybės kaip Lenkija greičiausiai vis vien nebūtų. Na arba būtų kokios Slovakijos dydžio ir politinio svorio.

Kodėl?

Nes Tuchačevskio kariuomenės sustabdymas ir sunaikinimas yra būtent Lietuvio Pilsudskio karo genijaus vaisius.

Lenkai patys gali tik daug ir bobiškai girtis, bet realybėje jie nei geri kariai, nei diplomatai, nei valstybės ir bendruomenės administratoriai.

Viskas ką jie sugeba savo pasigyrimuose, tai Lietuvos istoriją ir karines pergales pristatyti taip, lyg tai būtų jų pergalės ir jų istorija.

Kažkada, kai aktyviai dalyvavau politiniame gyvenime, vienas profesorius „draugiškai“ pasiūlė naudoti jo pavardę ir autoritetą pasirašant politines įžvalgas ir viešo gyvenimo analitinius straipsnius.

Jis sakė: "aš tituluotas mokslininkas, todėl tai sudarys galimybę efektyviau įsisąmoninti tavo idėjas visuomenėje".

Po to pasiūlymo susimąsčiau, kad mes gyvename kažkokioje iškreiptoje tikrovėje.

Jeigu prie kokio straipsnio autoriaus pavardės pridėta koks Prof. ar Dr., tuojau pat visuomenei tai asocijuojasi su kokybiška ir naudinga informacija.

Realybėje moksliniai titulai tėra tamsių žmonių valdymo vienas iš mechanizmų.

Būtent todėl 1994 metais pasirašant sutartį su Lietuvą, lenkai gudragalviškai istorinių įvykių vertinimą pasiūlė perduoti „mokslininkams“.

Kai netoliaregiai lietuviai sutiko, beliko tik technikos klausimas, kaip pamaloninti profesorių titulus nešiojančius Lietuvos istorijos formuotojus tam, kad „mokslinės“ išvados atitiktų Lenkijos interesus.

Užteko poros ordinų ir šiokių tokių užstalių, kad garbės spindesio apakinti mužikėliai, nešiojantys profesoriaus titulus, visai visuomenei pradėtų autoritetingai aiškinti, kad jokios Vilniaus okupacijos nebuvo, o buvo „pilietinis karas“.

Būtent ši mužikiška profesūra įvedė kažkokią makabrišką sąvoką „naujieji Lietuviai ir senieji Lietuviai“.

Pradėjo aiškinti dėl lenkų kalbos būtinumo mūsų valstybėje ir t.t.

Mes turime pagaliau atsipeikėti nuo tuščios titulų garbės spindesio ir suprasti, kad bet koks mūsų bendrapilietis, kuris myli Lietuvą ir netarnauja užsieniečiams, yra žymiai vertesnis nei milijonas „iššvertskūrių“ profesorių.

Apie tokius išdavikus apaštalas Paulius laiške Efeziečiams sakė: Jų galas - pražūtis, jų Dievas - pilvas ir jų šlovė jų gėdoje. Jie temąsto apie žemiškus dalykus.

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/v-trosc ... i-apacioje

Komentarai Veidaknygėje
https://www.facebook.com/groups/1997030 ... ment_reply

Kęstutis Čeponis

Tautų išlikime yra tik dvi galimybės: arba tauta išlieka, arba neišlieka.

Kitaip sakant ir yra tik "balta" arba "juoda", o jokių "tarpinių atspalvių" realiame tautų išlikime niekada nelieka - sukeltas propagandinis "smogas" išsisklaido ir pamatome "juodai baltą" realybę.

Kęstutis Čeponis

Atsakant į klausimą: kaip ir kodėl tautos išlieka arba neišlieka, atsakymą galima pateikti tik vieną - studijuokime tautų istoriją ir nagrinėkime, kodėl vienos tautos išliko ir išsiplėtė, o kitos išnyko, "suvalgytos" savo godžių kaimynų...

Pvz., Lietuvių tautos istorinis pavyzdys šiuo atveju yra labai pamokantis ir aiškiai įrodantis, jog mes ėjome klaidingais keliais, kurie mus ir atvedė į dabartinę padėtį, kada tautos etninė žemė per mažiau nei 1000 metų sumažėjo kelis kartus, o nedidelę dalį atgavome tik per pastaruosius 100 metų.

Kartu ir praradome daugybę savo Tautos narių, kurių dauguma, beje, ne žuvo kovodami su Tautos priešais, o tyliai ir ramiai nutautėjo - ir jų palikuonys (maždaug nuo 10 iki 20 milijonų, jei ne daugiau...) dabar save jau laiko kitų tautų nariais.

Štai tokia "juoda" realybė, kurią mes pasiekėme, nes ėjome klaidingais keliais - ir blogiausia, jog ir dabar dar tais pačiais keliais tebeiname, nes šimtai tūkstančių lietuvių jau emigravo iš Lietuvos, o lietuvių likučiai įvairių okupantų užgrobtose etninėse Lietuvių Tautos žemėse jau baigia galutinai nutautėti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai » Propagandiniai istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: