Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lietuvių ir žydų santykiai

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai » Propagandiniai istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvių ir žydų santykiai - kas gali juos pagerinti?

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvių ir žydų santykiai - kas gali juos pagerinti?

Parašytas: 26 Vas 2013 19:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Romualdas Beniušis. Žydų gelbėtojai verti ne mažiau pagarbos nei rezistentai

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ntai/96209

2013-02-26

2013 m. sausio 27-ąją minėjome Tarptautinę holokausto aukų dieną. Jos išvakarėse leidykla ,„Baltos lankos“, padedama tarptautinio autorių kolektyvo, išleido istorinę studiją „Lietuvos žydai“, padėsiančią nors kiek užpildyti žydų gyvenimo Lietuvoje istorines spragas.

Tikimasi, kad ši knyga kartu su praėjusiais metais Seimo priimtu Geros valios kompensacijos įstatymu padės gerinti lietuvių ir žydų tarpusavio santykius, atkurti istorinį teisingumą.

Pagal šį įstatymą per ateinantį dešimtmetį valstybė išmokės 128 milijonus litų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą žydų bendruomenių turtą.

3 milijonai litų turės būti panaudoti Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų nukentėjusiems žydams remti.

Atrodytų, kad Lietuvoje nacių organizuoto ir su vietinių talkininkų pagalba vykdyto holokausto pasekmių likvidavimo sferoje daroma pakankamai – prisiimama atsakomybė už istorines skriaudas, gerinami santykiai su pasauline žydų bendruomene, rašomos ir leidžiamos knygos, organizuojami renginiai, tačiau to, mano akimis, neužtenka.

Lietuva turėjo ir tebeturi galimybę iš šalies, kurioje buvo žudomi žydai, tapti žydus gelbėjusia šalimi. Ypatingų pastangų ir lėšų tam nereikia. Tik noro ir politinės valios.

Žmonės nacių okupacijos metais išdrįsę gyventi pagal Kristaus mokymą: „Ką padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 34–46) ir taip nuo pražūties gelbėję žydus, laikytini tokiais pat rezistentais, kaip ir pokario metų partizanai, tik jų pasipriešinimas okupantams buvo neginkluotas. Žydų gelbėtojai taip pat rizikavo savo ir šeimos narių gyvybėmis, ne vienas iš jų buvo nužudytas, pateko į nacių mirties stovyklas. Esu įsitikinęs, šiems žmonėms, be dabar įteikiamo Žūvančiojo gelbėjimo kryžiaus, turi būti suteikiamas ir rezistento statusas.

Kilnumas ir pasiaukojimas gelbėjant nuo žūties nekaltą savo šalies bendrapilietį, neretai kaimyną – vaiką, senelį, moterį, vyrą ne mažiau didvyriška ir verta pagarbos, kaip ir ginkluota kova už savo Tėvynės laisvę. Juo labiau kad naciai neturėjo jokios teisės spręsti, kam Lietuvoje mirti, o kam gyventi. Be to, šis judėjimas, kilęs iš žmonių širdžių, tikėjimo ir meilės artimui, neturėjęs jokio vadovavimo, iki galo išsaugojo savo garbę ir moralę, ko nepasakysi apie pokario rezistencinį judėjimą, kuriame dalyvavo žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie holokausto. Kad ir kaip būtų skaudu, tai reikia pagaliau pripažinti ir įvertinti.

Mūsų valstybė turi pagaliau priimti solidžią žmonių, gelbėjusiųjų žydus, atminimo įamžinimo programą. Visuose šalies miestuose ir miesteliuose ant gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, bažnyčių, vienuolynų turėtų būtų tvirtinamos atminimo lentos apie čia išgelbėtus žydus, gelbėtojų pavardės įamžinamos jų vardais pavadinant gatves, mokyklas, šios vietos turėtų būti pažymėtos turistiniuose žemėlapiuose ir kelionių maršrutuose, kaip lankytinos ir atmintinos. Neabejoju, kad tokių vietų turime daugiau nei žydų masinių žudynių vietų, nors šiandien, deja, yra atvirkščiai. Didžiausiuose šalies miestuose turėtų būti įkurtos Pasaulio teisuolių alėjos su atminimo lentose iškaltais žydus gelbėjusiųjų žmonių vardais.

Kilnumas ir pasiaukojimas gelbėjant nuo žūties nekaltą savo šalies bendrapilietį, neretai kaimyną – vaiką, senelį, moterį, vyrą ne mažiau didvyriška ir verta pagarbos, kaip ir ginkluota kova už savo Tėvynės laisvę

Pasaulio tautų teisuolis – tai garbės vardas, kurį Izraelio valstybė suteikia kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems nuo pražūties holokausto aukas.

Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį – tokie žodžiai išgraviruoti Teisuolio medalyje.

Apie Pasaulio teisuolių alėjos kūrimą pirmoji Lietuvoje prabilo Vilniaus miesto savivaldybė, bet, mano galva, pasirinkta ne visai tinkama vieta – Jeruzalės rajone, toli nuo miesto centro.

Teisuolių alėjos turi būti kuriamos kuo arčiau miesto širdies, lengvai pasiekiamos turistų, o ne nukeliamos į sunkiai pasiekiamus priemiesčius ar net užmiesčius. Juk jie – mūsų tautos pasididžiavimas.

Lietuvoje pagaliau turi iškilti ir paminklas žydų gelbėtojui – Pasaulio teisuoliui.

Dar 2004 m. rugpjūčio 19 dieną žinomas lietuvių rašytojas Icchokas Meras, pats išgelbėtas nuo mirties holokausto metu, raštu viešai kreipėsi į tuometinius valstybės vadovus, prašydamas pareikšti savo valią, kad Vilniuje iškiltų paminklas žydų gelbėtojams. Deja, jo prašymas liko be atsako. O paminklo sukūrimo galimybė, matyt, net nesvarstyta.

Sunku surasti geresnę vietą šiam paminklui nei Lukiškių aikštė, juolab kad, praėjus jau daugiau nei 20 metų po paminklo Leninui nuvertimo, ji tebestovi tuščia, be jokio akcento, o konkretesnių idėjų taip ir nesubrandinama.

Paminklų kunigaikščiams, kariškiams turime pakankamai, kada pagaliau turėsime ir gelbėtojams? Ten pat galėtume įkurti ir Pasaulio teisuolių alėją, Teisuolių garbei pasodinant po medelį, kuriems užaugus, aikštėje sužaliuotų parkas. Pasirinkta vieta unikaliai tam tinka.

Šalia komunistinio teroro aukų muziejaus buvusiuose KGB rūmuose, Lukiškių aikštės centre, iškiltų paminklas Pasaulio teisuoliams – žydų gelbėtojams, savo veikla ir pasišventimu kovojusiems prieš nacizmą.

Norėčiau dar kartą pabrėžti, kova su naciais bei jų vykdomą atskirų tautų masinio naikinimo politiką yra ne mažiau garbinga, nei kova prieš sovietinę okupaciją, nors neretai dalies visuomenės ir politikų požiūris yra kiek kitoks.

Ypač simboliška, kad ir 1990 metais atsikūrusi Lietuvos valstybė savo išsivadavimui iš sovietinio jungo, kaip ir žydų gelbėtojai, pasirinko neginkluoto pasipriešinimo kelią, atvedusį ją į visišką Nepriklausomybę.

Norisi tikėti, kad ateityje ir Vilnius garsės pasaulyje savo aikšte, į kurią žmonės iš viso pasaulio atvyks pareikšti savo pagarbą Pasaulio teisuoliams – lietuviams, lenkams, rusams ir kitiems.

Kartu su Pasaulio teisuolių atminimo įamžinimu reikalinga ir programa, padėsianti įamžinti ir Lietuvoje gyvenusius žymius žydų tautybės žmones. Taip būtų įamžintos ir Lietuvos miestuose bei miesteliuose gausiai gyvenusios žydų bendruomenės atminimas, kurią dabar neretai mena tik masinių žudynių vietos ir apleistos kapinės.

Tai taip pat turi tapti visos valstybės, o ne tik amžinai pinigų ar noro neturinčių savivaldybių reikalu.

Apie jų požiūrį į tai puikiai iliustruoja skaudi Plungėje įsikūrusio Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo patirtis. Jis įvairioms Žemaitijos savivaldybėms buvo išsiuntęs pasiūlymų joms padovanoti akmeninius atminimo stulpus čia gyvenusių žymių žydų atminimui įamžinti. Deja, nesulaukta nė vieno teigiamo atsakymo. Tokie savivaldybių sprendimai civilizuotoje visuomenėje sunkiai suvokiami, nors Lietuvoje įprasti.

Skelbiamės esanti ,,drąsi” šalis, tad tokia ir būkime, šalindami holokausto istorines pasekmes.

Neabejoju, kad mūsų tautiečių – Pasaulio teisuolių reikiamas pagerbimas ir įvertinimas, atmintinų žydų gelbėjimo vietų pažymėjimas, žymių Lietuvoje gyvenusių žydų atminimo įamžinimas, pagaliau visų žuvusiųjų žydų pavardžių surinkimas ir jų įamžinimas, masinių žudynių vietų sutvarkymas, visos tiesos apie apie Lietuvoje vykdytą holokaustą paskelbimas mūsų šaliai pelnys kultūringos ir atsakingos, mokančios pagerbti savo tautos didvyrius ir pripažinti klaidas šalies vardą.

Tai jau daro ir mūsų kaimynai latviai, atminimo lentomis įamžindami žydų gelbėjimo vietas (žr. atminimo lenta prie namo Liepojoje). Manau, kad lėšų tam panorėję surasime. Juk gana lengvai suradome veik 2 milijonus litų Vilniaus, kaip Europos kultūros sostinės, naujametiniam saliutui. Tik ar ar nuo to tapome nors kiek kultūringesni?

Bernardinai.lt

Komentarai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list

Žygeivis
2013-02-26 18:45

Apie ką čia svaičioja šito propagandinio kūrinėlio autorius, drįsdamas sulyginti kovotojus už Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės laisvę su nežinia kokių tikslų siekusiais, nežinia kuo buvusiais ir netgi nežinia kokių žydų gelbėtojais?

Tai gal tada, vadovaujantis autoriaus "geležine logika", ir sovietiniai bolševikų banditai ir diversantai, permesti karo metu į Lietuvą iš Baltarusijos, yra Lietuvos rezistentai.

Jie juk Rūdininkų girioje priglaudė ne vieną dešimtį iš geto pabėgusių žydų, kurie vėliau ir tapo pačiais žiauriausiais ir aktyviausiais lietuviašaudžiais bei lietuviškų kaimų degintojais.

Plačiau čia:

"Raudonųjų nacių" - žydų ir bolševikų - nusikaltimai Lietuvoje: Lietuvių skerdynės Kaniūkuose 1944 m. sausio 29 d. ir kitur
viewtopic.php?f=50&t=10073

Ir mūsų "darbščioji prokuratūra" iki šiol nesugeba ne tik kad suimti tuos žydus- lietuviašaudžius - nors vieną iš daugybės jų, žudžiusių lietuvius, bet netgi jų apklausti nepajėgia, nes Izraelis tuoj pat pakelia didžiausią kauksmą.

O gal straipsnio autorius galėtų paminėti nors vieną vienintelį žydą, kuris išgelbėjo lietuvį partizaną, pogrindininką ar netgi bet kokį tautiškai mąsčiusį lietuvį nuo bolševikinių enkavedistų-emgėbistų?

Aš, nors ir dirbau LGGRTC, bet tokio atvejo nežinau - ir net pasakojimų negirdėjau, jog toks atvejis yra buvęs.

Deja, bet skaičiau tik apie ne vieną lietuvių karo metu išgelbėtą žydą, kuris po sovietų įvykdytos antrosios okupacijos "tinkamai atsidėkojo" savo gelbėtojams - juos "priduodamas" sovietų saugumui.

Kaip sakoma "iš dainos žodžių neišmesi"....

P.S. Jei jau tikrai norite pagerinti santykius, o ne "žaidžiate į vienus vartus", tai visų pirma labai griežtai ir principingai pareikalaukite, kad ir Izraelis, ir Rusija, ir JAV, ir visos kitos šalys, kuriose slapstosi nuo teisingumo pabėgę ir pasislėpę niekingi žudikai-lietuviašaudžiai, nedelsdamos perduotų Lietuvos Valstybei teisti už jų padarytus Lietuvoje nusikaltimus prieš žmoniškumą ir Lietuvybę visus žydus (o ir ne tik žydus), dalyvavusius Lietuvių Tautos genocide.

O jų ten slapstosi ne vienetai, o šimtai. Ir nei vienas jų iki šiol nenuteistas, nepakartas ir netgi nesėdi kalėjime.

Leromas
2013-02-26 20:28

Atleiskime pasiklydusiame laike ir erdvėje Žygeiviui su kerzavais batais, vis dar tebežygiuojančiam įsijungti į Kovo 11-osios eiseną.

Jam vis dar vaidenasi šimtai galvažudžių-žydų, 1940 metais aktyviai veikusių, žudžiusių lietuvius ir kažkaip stebuklingai išgyvenusių.

Tai matyt Kaukazo ilgaamžiai, anksčiau gyvenę net iki 150 metų, na gal dar zombiai. Jei tokius žinote, praneškite Žygeiviui, kerziniai batai tikrai tvirti...

Žygeivis 2013-02-26 22:29
Leromui

Mano tėvą MGB kalėjime 1950 m. tardė žydas tardytojas, prieš tai jį suėmė irgi du žydai emgėbistai.

Ir tai įvyko ne 1940 m. (tiesa, ir tada pas mano senelius irgi du žydai su raudonais raiščiais atėję "turto aprašymą darė"), o jau 1950 m.

Mano tėvo pusseserę Vilniuje, MGB kalėjime, irgi ne kokie "skeltanagiai" ruskeliai tardė, o taip pat žydai.

Jie visi, matyt, ir buvo iš tų - "išgelbėtųjų" - kohortos, nes mokėjo lietuviškai, skirtingai nei kiti žydai, kurie kalbėjo tik rusiškai.

P.S. Mano tėvas ir jo pusseserė gyvi - ir labai daug gali papasakoti apie visus tuos žydus - "raudonuosius nacius-bolševikus": ir 1939-1941 m. "pavyzdžio", ir pokario metų lietuviašaudžius ir kankintojus.

Jūs galite savo pasakas sekti nežinantiems, kas vyko Lietuvoje, bet tik ne tiems, kieno giminė nuo tų žydų bolševikų kentėjo ir 1939-1941 ir 1944-1990 m. (ir mano motina - jai jau 86 metai - taip pat gali papasakoti "kas yra kas"...).

Ir kiekvienas, buvęs MGB ir NKVD kalėjimuose, jums tą patį pasakys.

Leromas 2013-02-27 10:43

Geriausiai žmonių mąstyseną keičia pabuvimas kito kailyje. Daliai lietuvių būtų ne pro šalį savaitę pagyventi žydų gete, nors 5 min. pastovėti prie iškastos duobės, prieš šaudymą nusivelkant visus drabužius, šalia stovint ir nurengtiems vaikams.

Protingam mąstymas po to turėtų pasikeisti, mažiau protingam - vis tiek vaidenasi žydai-tardytojai.

Žygeivis 2013-02-27 14:55

Leromui

Vietoje to, kad abstrakčiai plepėtumėte, bandydamas "išteisinti" žydus-lietuviašaudžius ir paneigti dešimtims tūkstančių lietuvių puikiai žinomus faktus (nes šie žmonės patyrė tai patys ir labai puikiai atsimena, kas juos suiminėjo, kas ir kaip tardė, kas vežė į Sibirą ir kas ten buvo konclagerių viršininkais...), geriau perskaitykite kai kuriuos dokumentus ir kitą informaciją temoje:

Bolševikas, stribas ir lietuviašaudys Mykolas Zingeris bei jo sūnūs - Seimo narys Emanuelis Zingeris ir jo brolis rašytojas Jaša Markas Zingeris, Tolerancijos centro vadovas
viewtopic.php?f=64&t=9719

Leromas 2013-02-28 11:35

Žygeiviui.

Tai žydai pačiam atrodo kaip ir negeruoliai.

Zingeriai suprantu, kad pačiam kažkokie neaiškūs, o per karą be teismo ir kaltės išžudyti beveik 96 proc. žydų kaip ir normalu.

Ar teisingai patį supratau?

Žygeivis 2013-02-28 20:08

Leromui

Apie visus žydus nekalbu - kalbu būtent apie tuos, kurie išdavė Lietuvos Valstybę (nemaža jų dalis dar iki karo palaikė ir rėmė bolševikus, sovietų agentus Lietuvoje), sovietams okupavus Lietuvą nuėjo tarnauti šiems bolševikiniams užsienio okupantams bei naikinti Lietuvių patriotus ir Lietuvos Nepriklausomą Valstybę.

Tie, kurie karą išgyveno, taip pat ypatingai aršiai pasižymėjo būtent šioje veikloje (daugelis jų ir per karą degino lietuvių kaimus ir žudė lietuvius).

Ir netgi jų vaikai ir anūkai dabar keikia ir niekina Lietuvos patriotus ir bet kokius viešus Lietuvybės pasireiškimus.

Broliukų Zingerių tėvas kaip tik ir yra toks niekingas išgama, išdavęs Lietuvos Valstybę ir tarnavęs jos priešams.

O jo sūnūs irgi yra atitinkamai išauklėti savo tėvuko - aršūs Lietuvybės priešai, reguliariai tą pabrėžiantys savo daugybėje straipsnių bei pasisakymų.

Leromas 2013-03-01 17:37

Gal išsiunčiame žygeivį į Izraelį, jis ten nužygiavęs parsivarys porą šimtų žydų-lietuviašaudžių ir teisybė triumfuos. Gal dar žmogus iki Šv.Velykų spėtų? Sumetame jam po desėtką ir pirmyn. Tik naujus kerzavus reikėtų nupirkti, kad seni pusiaukelėje nesuplyštų...

Žygeivis 2013-03-01 20:56

Leromai,

kaip matau, kuo toliau - tuo labiau nusikalbi... :)

P.S. O Izraelis, jei tik jis tikrai nori gerų santykių su Lietuva (o ir su visomis kitomis Sovietų imperijos buvusiomis okupuotomis valstybėmis), turėtų pats - be jokio išorinio spaudimo - sugaudyti savo teritorijoje visus ten dar besislapstančius lietuviašaudžius (ir daugybės kitų tautų žudikus), ir po to juos, budriai saugomus policijos, deportuoti į visas tas šalis, kur jie įvykdė savo kraupius genocidinius nusikaltimus, tarnaudami tautų naikintojams - bolševikams.

Leromas 2013-03-02 11:38

....Užėjus rudajam marui, nesugebėjome išsaugoti dalies savo bendrapiliečių, dar prisidėjome prie jų masinio naikinimo.

Pokario metų judėjime jau šaudėme vienas kitą. Tikrųjų okupantų žuvo tik 5 proc. Visi kiti savi. Tai dar viena tautos tragedija. Iš esmės su išorės priešais kovojome tik 1918-1919 metais, kitu laikotarpiu tik vienas su kitu. ....

Žygeivis 2013-03-03 16:09

Leromui

Tie vadinamieji "savi" gal būt tau ir savi...

Bet tikrai ne Lietuvių Tautai ir Lietuvių Tautos sukurtai Lietuvos Valstybei, kurią jie niekšingai išdavė ir nuėjo tarnauti sovietiniams okupantams.

Praktiškai apie kiekvieną iš tų "savų" yra pakankamai informacijos Ypatingajame archyve - tereikia ją paskelbti.

P.S. Pabandyk paaiškinti, pavyzdžiui, prancūzams, kad tie 5000 hitlerininkų kolaborantų, kuriuos prancūzai be ilgų kalbų ir teismų sušaudė po Išsivadavimo, buvo "savi prancūzai" ir todėl jų šaudyti nereikėjo... :)

Okupantai ir jų armijos anksčiau ar vėliau išeina iš jų okupuotų šalių, o vietiniai išdavikai pasilieka ir toliau kenkia Tautai ir Valstybei, jei jų laiku neišnaikina.

Dabar kaip tik tokia padėtis ir yra Lietuvoje - okupantų armija 1993 m. vasarą evakavosi iš Lietuvos, o vietiniai išdavikai liko ir toliau aktyviai kenkia Lietuvybei ir pačiai Lietuvos Valstybei.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai » Propagandiniai istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 12 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: