Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Istorija: kas “padėjo” Stalinui numirti ?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai » Propagandiniai istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Istorija: kas “padėjo” Stalinui numirti ?

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Istorija: kas “padėjo” Stalinui numirti ?

Parašytas: 01 Kov 2008 23:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27188
Miestas: Ignalina

Istorija: kas “padėjo” Stalinui numirti ?

Mantvydas Vitkūnas, „Valstiečių laikraštis“
2008 kovo mėn. 1 d.

Prieš 55 metus, 1953 m. kovo 6 d. buvo paskelbta apie Stalino mirtį. Sovietų radijas pranešė, kad “vakar”, t. y. kovo 5 d., “didysis draugas Stalinas mirė”. Iš tiesų Stalinas mirė keliomis dienomis anksčiau. Dešimtis milijonų žmonių pražudęs sovietų tironas, pasak oficialios versijos, mirė ištikus insultui. Tačiau nuo pat Stalino mirties dienos sklando versija, jog “visų tautų vadui” kažkas “padėjo” numirti.

Pagrindiniu įtariamuoju “Stalino nužudymo byloje” laikomas ištikimas jo bendražygis, saugumo šefas Lavrentijus Berija, nors dalis istorikų linkę manyti, jog pagrindiniu sąmokslininku galėjo būti Nikita Chruščiovas.

Siekė tirono mirties?

Stalinas neturėjo draugų. Tiksliau, nieko nelaikė savo draugu, ir net labiausiai jam atsidavusius pagalbininkus Stalinas be skrupulų pasmerkdavo mirti, jei tik jie pasirodydavo nepatikimi. Būtent ši aplinkybė skatina sąmokslo prieš Staliną teorijos šalininkus keistomis aplinkybėmis mirusio Stalino tariamuoju žudiku visų pirma laikyti Beriją.

1953 m. pradžioje virš Stalino dešiniąją ranka buvusio Berijos galvos ėmė kauptis debesys. Kelias savaites prieš mirtį Stalinas viešai sukritikavo Berijos kadrų politiką, apkaltino jį netinkamai parenkant saugumiečius ir nepakankamai kontroliuojant jų darbą. Tokie kaltinimai grėsė greita atomazga: saugumo šefo nušalinimu, apkaltinimu antivalstybiniu sąmokslu ir sušaudymu. Stalinas taip pasielgė su dešimtimis artimiausios aplinkos žmonių, kurie, įtariojo tirono manymu, įgavo pernelyg daug savarankiškumo ir suįžūlėjo. Aiškiausiu signalu Berijai buvo jo pavaldinio, saugumo pulkininko Koniachino pranešimas, esą Stalinas jam sakęs: “Nemėgstu aš Berijos. Jis nemoka parinkti kadrų, visur kiša savo žmones”.

Manoma, kad pajutęs mirtiną pavojų, Berija ir dar keli artimiausi Stalino aplinkos žmonės slapta ėmė siekti nušalinti Staliną. Berija, Chruščiovas, Malenkovas ir Bulganinas galėjo būti slaptos Stalino žmogžudystės organizatoriais. Taip spėti leidžia itin miglotos ir paslaptingos Stalino mirties aplinkybės.

Kodėl neliko sargybos?

Stalinas mirė Pamaskvyje, viloje Kunceve. Naktį iš vasario 28 d. į kovo 1 d. viloje vyko tradicinis Stalino ir artimiausių bendražygių vakarėlis, kuriame dalyvavo pats Stalinas bei jo numarinimu įtariama ketveriukė: Berija, Chruščiovas, Malenkovas ir Bulganinas. Stalinas tąnakt buvo geros nuotaikos. Vakarėlis tęsėsi iki ketvirtos valandos ryto: vadas mėgo ilgai vakaroti.

Paryčiui svečiai pajudėjo link namų. Štai čia ir prasideda keistenybės. Pirmiausia Stalino apsaugos vadas Chrustaliovas liepė prie Stalino kambario durų budėjusiems apsaugininkams eiti miegoti. To Stalino vilos istorijoje niekada nebuvo! Įtarusis Stalinas labai rūpinosi savo saugumu ir, daugumos istorikų nuomone, nieku gyvu nebūtų davęs tokio parėdymo. Todėl manoma, kad Chrustaliovas buvo slaptas Berijos agentas ir vykdė Berijos nurodymą.

Rado vadą šlapimo baloje

Išaušo kovo 1-sios rytas. Apie 10-11 valandą Stalinas, kaip taisyklė, keldavosi. Šįkart buvo tylu. Į Stalino kambarį įžengti buvo galima tik jam pakvietus. Todėl apsaugininkai nedrįso belsti į Stalino miegamojo duris. Praėjo beveik visa diena. Septintą valandą vakaro Stalino kambario lange netikėtai įsižiebė šviesa. Aplinkiniai su palengvėjimu atsiduso. Tačiau Stalinas iš kambario taip ir neišėjo. Praėjo dar kelios valandos. Pabeldus į duris, niekas neatsiliepė.

Vienas apsaugininkas pasiryžo įžengti į didžiojo vado kambarį. Pravėręs duris, apsaugininkas paklausė: “Draugas Stalinai, kas jums?”. Atsakymo nepasigirdo. Stalinas, vilkintis pižama, apsišlapinęs ir negalintis kalbėti, beveik praradęs sąmonę, gulėjo ant grindų prie rašomojo stalo. Išsigandę apsaugininkai tučtuojau paskambino Berijai.

Berija tyčiojosi iš mirštančiojo

Berijos ir kartu su juo atskubėjusių Chruščiovo, Malenkovo ir Bulganino (taigi, tos pačios su Stalinu vakarojusios ketveriukės) reakcija buvo šokiruojanti. Jie liepė paguldyti Staliną ant minkštasuolio ir apšaukė apsaugininkus, esą šie “trukdo draugui Stalinui ilsėtis”. Medikai buvo iškviesti tik po kelių valandų! Bet tai buvo ne Stalino asmeniniai gydytojai, o saugumo (Berijos) gydytojai. Prasidėjo dvi paras trukęs gydymo procesas, kurį šiandien daugelis istorikų linkę vadinti “marinimo procesu”. Stalino liga buvo įslaptinta.

Didysis vadas tai atgaudavo sąmonę, tai vėl ją prarasdavo. Beveik visą tą laiką prie Stalino buvo Berija. Kai Stalinas atmerkdavo akis, Berija jį guosdavo ir prisiekinėjo ištikimybe. Kai tik Stalinas prarasdavo sąmonę, Berija iš jo imdavo patyliukais tyčiotis. Tai nepalieka abejonių – Berija buvo tikras, kad Stalinas jau nebeatsigaus. Galingasis Stalinas jau buvo tapo Berijos, Chruščiovo bei dar kelių perversmininkų įkaitu.

Tik kitą dieną apie Stalino ligą buvo informuoti jo vaikai – Svetlana ir Vasilijus. Tačiau jie niekuo negalėjo padėti tėvui – viską kontroliavo saugumiečiai, vadovaujami Berijos. Kuriam laikui Stalinas sustiprėjo, netgi bandė pavalgyti, tačiau vėl prarado sąmonę. Prasidėjo stiprūs traukuliai. Po kelių minučių Stalinas mirė.

Oficiali priežastis – insultas

Oficiali Stalino mirties versija – insultas. Tokią išvadą parašė medikų komisijos pirmininkas profesorius Prozorovskis (vėlgi artimai susijęs su Berija). Tačiau Kremliuje netrukus pasklido gandai, jog didžiojo vado kepenys buvo labai padidėjusios, pilvas išpūstas. Visa tai jau iškart po Stalino mirites skatino gandus, jog vadas buvo nunuodytas.

Stalinui mirus, jo sūnus, generolas Vasilijus Stalinas puolė šaukti Berijai, Chruščiovui ir kitiems prie mirštančio vado budėjusiems aukštiems kompartijos veikėjams: “Žudikai, niekšai, nugalabijot tėvą!”. Tai nebuvo pamiršta. Jau po trijų savaičių iš Stalino sūnaus buvo atimtas generolo laipsnis ir valstybiniai apdovanojimai, o tų pačių metų balandžio pabaigoje jį suėmė ir uždarė į Vladimiro kalėjimą kaip “kalinį Vasilijų Pavlovičių Vasiljevą”.

Kalėjime Stalino sūnus praleido aštuonerius metus. Vėliau jis buvo ištremtas į Kazanę ir mirė sulaukęs vos 42 metų. Manoma, jog KGB pavedimu jį “nugydė” sugyventinė, medicinos sesuo Marija Nusberg. Kodėl? Jaunasis Stalinas daug gėrė, ir kiekvieną kartą padauginęs degtinės imdavo kalbėti sugėrovams, kad jo tėvą nužudė Chruščiovas ir Berija.

Mirtys gedinčiųjų minioje

Prie Stalino karsto, užsirišę juodai–raudonus gedulo raiščius, budėjo ir su Stalinu “paskutinę vakarienę” valgiusi ketveriukė. Tačiau jau tada joje buvo įvykęs skilimas. Chruščiovas niekų gyvu nenorėjo prileisti prie valdžios Berijos. 1953 m. birželį Berija buvo suimtas, apkaltintas perversmu bei tėvynės išdavimu ir sušaudytas. Beje, Berija buvo nuteistas sušaudyti ne už jo vykdytas represijas, o už tariamą „šnipinėjimą Didžiajai Britanija” bei “pastangas likviduoti tarybinę santvarką”.

Nuo pat Stalino mirties iki 1964 metų prie Sovietų Sąjungos vairo stovėjo Nikita Chruščiovas. Stalino mirtis, nepaisant tirono žiaurumo, privertė gedėti milijonus rusų. Prie didžiojo vado karsto bandė patekti dešimttūkstantinės minios. Maskvoje per Stalino laidotuves baisiose spūstyse žuvo iki pusantro tūkstančio žmonių.

Iš mauzoliejaus išneštas slapta

1953-1961 m. balzamuotas Stalino kūnas gulėjo greta Lenino mauzoliejuje Maskvos Raudonojoje aikštėje. Komunistų partijos XXII suvažiavime pasmerkus Stalino asmenybės kultą, naktį iš 1961 m. spalio 31 d. į lapkričio 1 d. Stalino kūnas buvo išneštas iš mauzoliejaus ir palaidotas kape prie Kremliaus sienos.

Stalino vykdytų represijų aukomis Sovietų sąjungoje ir jos okupuotose šalyse tapo kelios dešimtys milijonų žmonių.

„Valstiečių laikraštis“

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai » Propagandiniai istoriniai mitai ir juos paneigiantys faktai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: