 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
|
Vengrija – silpnoji grandis Europos Sąjungoje?
http://www.geopolitika.lt/index.php?artc=5141
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2012 01 11
Pirmosiomis sausio dienomis Budapeštas, į kurio gatves išėjo apie 100 tūkst. žmonių, labiau priminė ne naujametiniam fejerverkui susirinkusią minią, o gražuolį miestą, apimtą neramumų, siautėjusių šalyje revoliuciniais 1956-aisiais. Tiesa, dabar juos sukėlė ne sovietiniai agresoriai, o vietiniai politikai.
Įgaliojimus gavo per rinkimus
Nauja, prieštaringai vertinama Konstitucija šalyje įsigaliojo sekmadienį, nors ji buvo priimta dar balandžio mėnesį parlamente, kur centro dešiniųjų konservatoriai turi dviejų trečdalių daugumą. Kitą dieną, kai devyniolikto amžiaus Operos rūmuose valdančioji „Fidesz“ partija šventė naujo pagrindinio įstatymo įsigaliojimą, aikštėje prie rūmų Budapešto centre susirinko dešimtys tūkstančių vengrų. Jie protestavo prieš vienos iš dešiniųjų partijų įsitvirtinimą valdžioje ir išsukimą iš demokratijos kelio.
Po 2010 m. balandį įvykusių parlamento rinkimų į valdžią atėjusi „Fidesz“ partija buvo pirmoji nuo komunistinių laikų, gavusi teisę viena sudaryti vyriausybę. Beveik 53 proc. rinkėjų balsų ir 262 iš 386, t. y. du trečdalius, vietų parlamente turinti dešinioji partija atsiribojo nuo euroskeptiškos kraštutinių dešiniųjų „Jobbik“ partijos, gavusios tik 17 proc. balsų. Bet labiausiai tuose rinkimuose pralaimėjo socialistai: 2006 m. rinkimuose jie gavo 43,2 proc. balsų, o 2010 m. – triskart mažiau, tad parlamente turi tik 59 mandatus.
Vengrijoje veikiančio „smegenų centro“ atliktas trejų pastarųjų rinkimų rezultatų modeliavimas pagal naująjį apygardų paskirstymą parodė, kad „Fidesz“ būtų laimėjusi visus trejus, vadinasi, jos populiarumas buvo toks didelis, kad partijos lyderis ir dabartinis premjeras Viktoras Orbanas įsitikinęs, jog taip jam suteikiamas įgaliojimas veikti drastiškai.
2010-ųjų pavasarį konservatyviosios „Fidesz“ lyderis pavadino savo partijos pergalę „revoliucija rinkimų apylinkėse“. Pasak jo, vengrai įrodė, kad „demokratija reikia pasitikėti“. „Mums pavyko iššokti aukščiau galvos, ir dabar atėjo metas atsikratyti žlugusios epochos nuolaužų, – kalbėjo tada V. Orbanas. – Sistemos neįmanoma pakeisti, ją galima tik sunaikinti. Mes sugriovėme valdžia piktnaudžiavusių oligarchų sistemą. Vietoj jos reikės sukurti naują nacionalinio bendradarbiavimo sistemą.“
Vienpartinis diktatas Konstitucijai
Nuosaikieji konservatoriai iškart ėmėsi šalies politikos pertvarkos. Nepraėjus nė metams, buvo pasiūlyta iš esmės keisti Konstituciją. Rezultatas – ne toks, kokio laukė dauguma vengrų.
Taigi, pagal naująją Konstituciją šalis nuo šiol vadinsis nebe Vengrijos Respublika, o tiesiog Vengrija. Kritikai sako, kad naujuoju pagrindiniu įstatymu suvaržomos Konstitucinio Teismo galios, kyla grėsmė žiniasklaidos pliuralizmui ir baigiasi teismų nepriklausomybė. Be to, pagal svarbius įstatymus, kuriuos dabar reikės priimti, bus apribota centrinio banko nepriklausomybė, nes jį imasi kontroliuoti Vyriausybė, sudarytos palankesnės sąlygos ateityje rinkimus laimėti partijai „Fidesz“, tęsiama mokesčių politika, iš esmės surišianti rankas būsimoms vyriausybėms. Negana to, kadencijos tokiuose postuose kaip generalinio prokuroro, Konstitucinio Teismo teisėjų ir valstybės audito vadovo truks nuo devynerių iki 12 metų. Tai reiškia, kad šie pareigūnai, kurių daugelis yra paskirti „Fidesz“, gali likti savo postuose net ir vyriausybei pasikeitus.
Tiesa, Konstitucijoje yra nuorodų į Dievą, santuoka apibrėžiama tik kaip vyro ir moters sąjunga, o gyvenimo pradžia vadinamas apvaisinimo momentas. Dėl tokio stabmeldiško požiūrio į santuoką ir lyčių lygybę naująją Konstituciją kritikuoja tarptautinės organizacijos ir ES šalys.
Ar Vengrija bus pašalinta iš ES?
Nuo 1986 iki 1990 metų Vengrijoje JAV ambasadoriumi dirbęs Markas Palmeris pareiškė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog Vengrija dėl prieštaringai vertinamos naujosios Konstitucijos gali būti izoliuota tarptautinės bendruomenės ir netgi pašalinta iš Europos Sąjungos. „Akivaizdu, kad ES ir Europos Komisija susirūpinusios dėl to, kas vyksta Vengrijoje. Tarptautinis valiutos fondas taip pat nepalaiko to, kas vyksta šalyje, JAV valdžiai tai irgi kelia nerimą“, – sakė jis laikraščiui „Nepszabadsag“. „Jeigu Vengrija nori vėl priklausyti nuo Rusijos, ji eina teisingu keliu... Visai tikėtina, kad Vengrija gali būti pašalinta iš ES“, – sakė buvęs diplomatas, šiuo metu dirbantis organizacijoje „Freedom House“.
Vengrijos pagrindinį įstatymą kritikavo Europos Sąjunga, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir „Amnesty International“. Tai „vienos partijos neteisėta Konstitucija, kuri yra nepriimtina visiems demokratams“, – pareiškė opozicinės partijos DK atstovas Csaba Molnaras ir apkaltino vyriausybę „atsisakant demokratijos ir teisinės valstybės“. Liberalų frakcijos Europos Parlamente lyderis ir buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas naująją Vengrijos Konstituciją pavadino „Trojos arkliu siekiant autoritarinės politinės sistemos Vengrijoje, grindžiamos vienos partijos valdymo tęsimu“. Kadangi neprognozuojama, kad kokia nors partija netolimoje ateityje galėtų susilpninti V. Orbano partijos „Fidesz“ kontrolę parlamente, stebėtojai perspėja, jog premjero daromi įstatymų pakeitimai yra beveik negrįžtami.
„Vengrijoje išnyko demokratija, jie net atėmė iš mūsų respubliką“, – laikraščiui „The New York Times“ kalbėjo vienas iš Budapešte vykusio protesto dalyvių Tamas Kollaras, turėdamas galvoje tai, kad naujojoje konstitucijoje šalies pavadinimas keičiamas iš Vengrijos Respublikos į tiesiog Vengriją. „The Washington Post“ įsitikinęs, kad šalis grįžta į autokratiją, o Londono „The Financial Times“ mano, kad „Vengrijoje įvyko perversmas, vertas V. Putino“. Mat V. Orbano demokratijos versija labai atitinka V. Putino nuostatas dėl vienpartinio valdymo stiprinimo ir imperijos atgaivinimo. Kaip SSRS, taip ir Austrija-Vengrija kitados buvo imperija...
Skandalas ekonominės krizės fone
Vakarų apžvalgininkai pažymi, kad Vengrijos vyriausybė ir toliau nepaiso tarptautinės kritikos, nors siekia gyvybiškai svarbaus 15–20 mlrd. eurų kredito iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Lapkričio viduryje Budapeštas prašė Europos Komisijos skirti finansinę pagalbą „apsidraudimui“, bet EK pareiškė, kad konsultuosis su ES ir TVF. Kita vertus, naujienų agentūros RIA „Novosti“ duomenimis, Budapeštas kreipėsi į šias organizacijas ir tiesiogiai, prašydamas suteikti jam vadinamosios „saugumo pagalvės“ paramą.
Tačiau klausimas liko neišspręstas, nes lapkričio pabaigoje tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino Vengrijos kredito reitingą vienu punktu – nuo Baa3 iki Ba1. Taip pat buvo sumažintas ir Vengrijos centrinio banko skolinimosi užsienio valiuta reitingas. „Moody‘s“ neatmeta galimybės, kad reitingas vėl bus sumažintas, jei Vengrija nevykdys struktūrinių reformų ir pasikliaus vien tik vidaus investuotojais.
TVF ekspertai pranešė, kad iki rugsėjo Vengrijos skola išaugo nuo 75 proc. birželį iki 82 proc. BVP, o forinto vertė nusmuko.
Pernai rugsėjį „Danske Bank“ ekonominių tyrimų padalinys „Danske Research“ publikavo Rytų ir Vidurio Europos ekonominės raidos prognozes. Jose sakoma, kad Baltijos šalys, išskyrus Latviją, pamažu atsigauna. Tačiau ekonomistai ataskaitoje „Research CEE, Recovery Continues“ teigė, kad 2011 m. Rytų ir Vidurio Europos regione buvo pastebimas augimas visose šalyse, išskyrus Latviją ir Vengriją, skelbė portalas http://www.biznews.lv/ .
Rugpjūtį žinomas Amerikos finansininkas ir filantropas 81-erių George‘as Sorosas (tikroji pavardė iki 1936 m. György Schwartz, beje, Vengrijos žydų kilmės JAV investuotojas, iš Budapešto su tėvais į Vakarus pasitraukęs būdamas 16 metų) laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė, kad euro zonai būtų lengviau, jei iš jos pasitrauktų Graikija ir Portugalija. Apskritai nėra sukurta išėjimo iš šios zonos mechanizmo, ir tai smukdo pačią ES, sakė tuomet G. Sorosas.
Tiesa, jis nekalbėjo apie savo tėvynę, kuriai Soroso fondas daug padėjo. Bent jau su 48-erių metų premjeru V. Orbanu jį sieja glaudūs ryšiai: 1991 m. savo studijoms Oksforde teisininkas iš šio fondo gavo nemažą stipendiją...
Ne Konstitucijoje esmė...
Radikalusis Vengrijos konservatorius, pasukęs šalį diktatūrinės „orbanokratijos“ link, gąsdina pasaulį ir Europą, kad naujoji Konstitucija atitolins Vengriją nuo vakarietiškų vertybių ir sukurs vadinamąjį austrišką precedentą (turima galvoje 1999 m. rinkimus laimėjusi Austrijos laisvės partija, kurios vadovas Jorgenas Haideris, beje, 2008-ųjų spalį žuvęs autokatastrofoje, pasuko į kraštutinį radikalizmą).
Valdantysis „Fidesz“ monolitas (ši Vengrijos liaudies sąjunga sudaro koaliciją su krikščionimis demokratais) baugina Vakarus dar ir savo panašumu į „Vieningosios Rusijos“ politinę jėgą, kuri ant populiarumo bangos neša valstybingumo šalininką V. Putiną ir kelia rūpesčių tarptautinei visuomenei. Tačiau Vengrijos ateitis, kaip rašė italų „La Repubblica“, priklauso ne tiek nuo pagrindinio įstatymo postulatų, o kaip ši Rytų Europos šalis ištvers ekonominę krizę ir vykdys reformas.
Komentarai
http://www.geopolitika.lt/index.php?artc=5141&c=1
Žygeivis, 2012 01 12 00:38
Lietuva privalo sekti vengrų parodytu laisvės keliu - nes tik taip išliks Lietuvių Tauta ir Nepriklausoma Lietuvos Valstybė.
Priešingu atveju jau po kelių dešimtmečių mus ištiks mūsų išnykusių brolių prūsų ir jotvingių likimas.
Docentas, 2012 01 12 09:18
Tamsta, Žygeivi, siūlai seniai palaidotos nacionalistinės valstybės modelį, kuris sukritikuotas visais lygiais. Bet pritariu, kad tautines savybes reikia puoselėti,kalbą, papročius, netgi įstatymus, nors negali diskriminuoti ir tautinių mažumų. Žodžiu, rasti vidurį gana sunku, bet įmanoma. Tokia turi būti Lietuva.
Žygeivis, 2012 01 12 13:46
Docentas, 2012 01 12 09:18
Tamsta, Žygeivi, siūlai seniai palaidotos nacionalistinės valstybės modelį, kuris sukritikuotas visais lygiais.
--------------------
Gal išsamiau paaiškintumėte - kas, kada ir kaip "palaidojo" tautines valstybes - gal JAV kartu su Sovietija po WW2? :)
Tačiau Sovietija pati jau gėdingai žlugo ir subyrėjo į tautines valstybes, o JAV susidūrė su "lotynosų" imigrantų problema, kurią jau nebepajėgia išspręsti normaliomis priemonėmis.
Belgija, Ispanija ir Didžioji Britanija yra jau visai arti pasidalinimo į atskiras tautines valstybes (visų pirma Katalonija, Baskų šalis, Flandrija, Škotija,...).
P.S. Ne tik Europos, bet ir viso pasaulio istorija rodo, kad būtent pastaruosius kelioliką metų būtent tautinės valstybės modelis "atgimsta" ir įsitvirtina ne tik "paprastoje liaudyje", bet ir valdančiojo "elito" mąstyme.
Ir tai jau ne kokia "teorija", o reali tikrovė.
Visiškai akivaizdu, kad "tolerantiškos liberastijos" modelis visame pasaulyje (o ne tik Vakarų Europoje) absoliučiai žlugo, o šio modelio pasekmes vakarų Europa dar labai ilgai "skanaus", jei apskritai nebus sunaikinta musulmoniškųjų imigrantų milijoninių masių.
RationaliS, 2012 01 12 21:29
Nesuprantu, Žygeivi, kodėl tu taip niekini liberaliąją demokratiją... Juk liberalioji demokratija kaip tik ir pasisako už idėjų pliuralizmą ir tam tikrų visuomenės dalių apsaugą nuo irracionalaus lygio daugumos diktato. Nori tikėti dievu? Prašom. O gal pagonybė tau arčiau širdies? Vėlgi, tavo reikalas. Mėgsti lietuvių tautinius šokius bei tautinę muziką? Klausyk ligi soties.
Kritikuoti reikia ne liberaliają demokratiją kaip pačią, bet nuklydimus nuo jos. Nesvarbu ar tai būtų nacionalistai, siūlantys per prievartą visuomenei diegti tai, ko, galbūt, dalis visuomenės nenori. Nesvarbu ar tai būtų moralistai-tradicionalistai, nustatinėjantys kas gali daryti abortus, o kas ne; kas gali susituokti, kas ne; kas gali įsivaikinti, kas ne. Nesvarbu ar tai tolerastai, persekiojantys kitaip mąstančius.
Būtent liberalioji demokratija yra vienintelis būdas sugyventi ir nacionalizmui, ir internacionalizmui leidžiant patiems žmonėms pasirinkti ką jie nori vertinti, o ko ne.
Kas liečia straipsnį ir Vengrijos Konstituciją. Šiaip autorius galėjo šiek tiek panagrinėti ir pačius Konstitucijos pokyčius ir detaliau paaiškinti kas kur ir kaip pakito.
Vis dėlto, čia labai tinka viena Peterio Steinbacho citata: "Vienas esminių autoritarinės politikos kultūros bruožų yra nepakantumas alternatyviam mąstymui". Ir ši naujoji Konstitucija puikiai parodo tradicionalistinės Fidesz ir, ypač, nacionalistinės Jobbik "vienos teisingos moralės interpretacijos" mentalitetą.
Žygeivis, 2012 01 13 13:17
RationaliS, 2012 01 12 21:29
Nesuprantu, Žygeivi, kodėl tu taip niekini liberaliąją demokratiją...
-------------------
Deja, tu - o ir dar labai nemažai naujųjų "liberalų" - neskiriate liberaliąją demokratiją nuo liberastijos. :)
Esmė tame, kad egzistuoja labai konkrečios moralinės ribos, kurias peržengus turime jau visai nebe liberaliąją demokratiją, o "leidimą" sunaikinti tūkstantmečiais kurtos daugiatautės, "šeimyninės" visuomenės esminius egzistavimo pagrindus.
Tai juk kartu yra ir socialinių visuomenės pagrindų absoliutus sunaikinimas - visi tradiciniai ryšiai, jungiantys žmones į šeimas, bendruomenes, tautas, ir taip palaikantys savitarpio pagalbos tradicijas, yra nutraukiami.
Būtent tai, mano nuomone, lemia vis platesnį radikalaus islamo įsigalėjimą visame pasaulyje ne tik tose tautose, kurios tradiciškai išpažįsta islamą, bet ir vis daugiau žmonių, priklausančių kitoms tautoms ir bendruomenėms, pereina į islamą: juos traukia tradicinio islamo propaguojamas esminis principas ir siekiai - bendruomeniškumas, savitarpio parama ir socialinė lygybė.
Beje, ir krikščionybė bei budizmas savo laiku būtent dėl analogiškų teiginių tapo pasaulinėmis religijomis.
Deja, laikui bėgant, šios pamatinės savybės čia buvo "išplautos", kaip, beje, ir islame.
Ir kaip tik todėl dabar islame kilo judėjimas grįžti prie jo ištakų - "grynojo islamo".
Tačiau kartu grįžtama ir prie tokių islamo savybių, kurios visai nesiderina su tradicinėmis europiečių sugyvenimo normomis.
Apibendrinant galima drąsiai tvirtinti, kad savo realiomis pasekmėmis tradicinei visuomenei liberastija yra iš esmės lygiai tas pats, kaip ir bet kokia totalitarinė diktatūra - tradicinė tautiniais, šeimyniniais, visuomeniškumo ir savitarpio paramos pagrindais tūkstantmečiais egzistuojanti visuomenė yra sunaikinama, o vietoje jos bandoma sukurti nebe visuomenę, o "masę" - "mobilią, betautę, pasaulinę darbo jėgą", valdomą saujelės "naujųjų aristokratų" - multimilijardierių.
RationaliS, 2012 01 13 14:29
Na, pirmiausia džiugu, kad atsakei rimtai, o ne sarkastiškai ar įžeidžiamai kaip neretai būna, pvz., „patriotų“ tinklapyje. Beje, iškart atsiprašau už labai ilgą atsaką. Tiesiog norėjau išdėstyti visas savo mintis, ir į mažiau žodžių, deja, neįtilpau.
Kas tiksliai gali nustatyti tą konkrečią moralinę ribą? Ar išvis įmanoma ją suplanuoti tinkamai ir nustatyti taip, kad būtų atsižvelgiama ne tik į daugumą, tačiau ir į mažumas ieškant visiems kuo priimtinesnio varianto? Abejoju. Juk visiems aišku, kad, pavyzdžiui, tu neprivalai gyventi pagal mano suvokiamą moralės interpretaciją ar aš pagal tavo.
Yra, žinoma, tradicionalistinė moralės interpretacija, pagal kurią gyventa daug šimtmečių. Bet vėlgi, grįžimas prie jos reikštų moterų teisių (balsavimas, apsauga nuo smurto šeimoje, aborto galimybė, laisva galimybė rinktis už ko tekėti ir t. t.) suvaržymą; homoseksualų teisių susituokti ar įsivaikinti paneigimą (net ir toje tavo taip vadinamoje „liberastijoje“ šios teisės dar nėra pripažintos visuotinai) ir t. t. Manau pats puikiai žinai kaip būdavo senais laikais. Bet koks nukrypimas nuo „normos“ geriausiu atveju būdavo aptarinėjamas kaip paskalos, o blogiausiu – na, istorija parodė, kad būdavo įmanoma net ir mirtis.
Čia norėčiau pabrėžti, kad yra labai svarbu suprasti tai, kad buvimas dauguma žmonėms paprastai liudija „normalumą“, kas, pats savaime, „moralumą“ ir siektiną tapatumą. Esmė tame, kad daugumą gali sudaryti ir jokių pastangų ugdytis, šviestis ir tobulėti nededantys žmonės. Nemanau, kad jie patys suvoktų, kad ne visi žmonės turi gyventi taip, kaip gyvena dauguma, todėl esu tikras, kad bandytų tuos negyvenančius kitaip priversti (tiesiogiai ar netiesiogiai) paklusti daugumai. Tuo liberalioji demokratija ir yra labai svarbi – ji panaikina „daugumos diktatūros“ galimybę ir suteikia realią galimybę visiems gyventi pagal savo paties moralės interpretaciją ir neleidžia „autoritetams“ nuspręsti kas kaip turi gyventi, nebent paklusimas būtų savo noru.
Todėl, kalbant apie konkrečias moralės ribas, tai jų tinkamai suplanuoti niekas negali, todėl geriausia būtų leisti žmonėms patiems susivokti savo gyvenimo principus net jei ir kai kuriems tai gali nepatikti. Niekas neturi ir negali turėti moralės monopolijos.
Kuomet kalba pasisuka apie islamą ir jo plitimą, konservatyvūs pašnekovai visada ima minėti, kad dėl to kaltas Vakarų atsitraukimas nuo krikščionybės, ir, jei mes negrįšim ten, tuomet mums visiems grės islamizacija.
Šiaip islamas manęs nežavi. Nenorėčiau, kad, tarkim, Lietuvoje pradėtų plisti suplanuotos vedybos, išprievartavimai iš keršto ir panašios nesąmonės. Tačiau ar tikrai to galima išvengti tik pradedant nuosekliai sekti visomis krikščionybės dogmomis? Su tuo nesutinku.
Kaip žinai, krikščionybė Vakaruose apleido savo pozicijas dėl to, kad žmonės tampa vis labiau išsilavinę. Ir išties yra pastebima labai stipri neigiama išsilavinimo ir religingumo koreliacija. Todėl, sakyčiau, su islamo plitimu kovoti reikia ne krikščionybės dogmų nekvestionavimu ir grįžimu į veronikos laikus, o kaip tik skatinant kritišką mąstymą visokių „vienos moralės interpretacijų“, „dievybių“ ir „senukų, gyvenančių danguje“ atžvilgiu.
O bendruomeniškumas, savitarpio parama ir socialinė lygybė juk yra pasiekiami ir per pilietinę visuomenę ir gerovės valstybės principus. Kitais žodžiais tariant, tavo minėtieji teigiami religijų bruožai nėra tų religijų monopolijos. Tuos bruožus galima pasiekti ir be nereikalingo davatkiškumo, moralinio komunizmo bei tam tikrų visuomenės grupių teisių paneigimo priėmimo.
Beje, man labai patinka tai, kad labai kritiškai vertini tarptautinio kapitalo įtaką valstybėms. Man taip pat nepatinka beribis dešiniųjų pataikavimas laisvajai rinkai ir jos dogmoms. Nors laisvos rinkos ir ekonomikos principai yra svarbūs ir į juos privaloma atsižvelgti, tačiau pati laisvoji rinka privalo tarnauti visuomenės interesams ir, skirtingai nei Lietuvos laisvosios rinkos institutas mano, pats savaime tikrai nėra visuomenės interesas.
Žygeivis, 2012 01 14 23:31
Pradėsiu nuo pabaigos tavo atsakymo - krikščionybės.
Nesu krikščionybės šalininkas, greičiau jau "prigimtinio baltų tikėjimo" palaikytojas. Dėl kelių priežasčių.
Visų pirma dėl to, jog tai padeda sugrįžti prie istorinių tautos šaknų, kurios buvo prievarta sunaikintos.
(Nors aš pats esu absoliutus ateistas).
Dabar apie "tradicinę moralę".
Reikia labai aiškiai suvokti, kaip ir dėl kokių priežasčių ji buvo suformuota (ar, sakysime, susiformavo).
Būtina labai aiškiai suvokti, kad kiekviena konkreti religija konkrečioje visuomenėje yra tik priemonė, kurios pagalba visuomenės absoliuti dauguma buvo "įtikinama" laikytis konkrečių moralinių nuostatų, "įforminamų" kaip dievų ar dievo valia.
Taip pat būtina suvokti, kad tos moralinės nuostatos toli gražu nebuvo vienodos įvairiose visuomenėse ir įvairiais istoriniais laikotarpiais.
Visos šios normos iš tikrųjų susiformavo natūralios atrankos metodu per daugelį tūkstantmečių.
Nes tos visuomenės ir grupės, kurios laikydavosi toms konkrečioms jų gyvenamoms sąlygoms tinkamų "tradicinių" moralės normų, išgyvendavo. O kitos grupės ir visuomenės tiesiog išnykdavo.
Galima sakyti, kad tai yra tam tikra socialinio darvinizmo forma. :)
P.S.1. Dabar prisiminiau, kaip kažkada, prieš daugybę metų, būdamas dar jaunu aspirantu, rašiau panašia "religine" tema darbą pas prof. E. Meškauską - apie religijos šaknis ir pan. :)
Dabar, kalbant apie atskirų individų teisę į absoliučią "moralinę laisvę", turime suprasti, ko mes siekiame - išsaugoti tautas ar paversti jas "pasauliniu konglomeratu"?
Jei siekiame išsaugoti tautas (su visomis įvairiomis jų sukauptomis per amžius tautinėmis vertybėmis), tai be jokios abejonės būtina išsaugoti ir per tūkstantmečius šiose tautose susiformavusias "tradicines morales" - bent jau neskatinti jų sunykimą ar jų keitimą neaiškiomis "naujovėmis".
Jei mūsų tikslai kiti, o tautų išlikimas mums nerūpi, tai be abejo, žymiai svarbesniu tampa nebe kolektyvinis, o individualistinis požiūris, kurio "aukščiausia išraiška" ir yra "liberastija".
Taigi, čia yra akivaizdus dviejų pasaulinių ideologijų - nacionalizmo ir "liberastijos" "susidūrimas" (beje, normalus ekonominis liberalizmas nėra priešprieša nacionalizmui).
Kuri iš jų nugalės ir kokios bus to pasekmės - parodys istorija.
P.S.2. Vis tik pasaulio valstybių ir tautų istorija jau daug kartų pademonstravo, jog ten, kur žlugdavo tradicinė moralė ir prasidėdavo "ištvirkavimas", tai yra akivaizdus tradicinių moralės normų nesilaikymas, konkreti valstybė ir jos visuomenė suirdavo, ir jas sunaikindavo "barbarai".
Lygiai taip pat įvairios visuomenės (tautos, gentys) degraduodavo ir prasigerdavo (o dabar ir "nusinarkomanina"), kada ją užkariaudavo "aukštesnės civilizacijos" atsiųstos karinės pajėgos, o jų atsiųsti misionieriai "įdiegdavo čiabuviams" naują religiją, o kartu su ja ir naujus "moralės kodeksus".
Pasekmės "čiabuviams" visada ir visur (Afrikoje, Azijoje, abiejose Amerikose, netgi ir Europoje daug kur įvairiais istoriniais laikotarpiais) buvo visiškai vienodos - moralinė "čiabuvių" degradacija ir jų fizinis išnykimas.
RationaliS, 2012 01 15 13:42
Tavo teorija apie moralės kaip visuomenės išlikimo garantą žiūrint per istorijos perspektyvos prizmę man yra įtikinama.
Tik vienas pastebėjimas: nors skirtingose civilizacijose moralės normos nebuvo identiškos, tačiau, kalbant apie medianą, visgi egzistavo tam tikros tendencijos. Pvz., visur egzistavo kažkokios tai religijos (nors, žinoma, ir jos tarpusavyje labai skyrėsi), skatinančios tam tikrą elgesį; taip pat dažniausiai (ne be išimčių, žinoma) moterų padėtis buvo laikoma žemesne ir kitos bendros tendencijos. Tai, beje, miniu tik dėl tikslumo.
Būtina pripažinti, kad, žiūrint istoriškai, tradicinė moralė turėjo svarbią reikšmę. Tačiau taip pat būtina pripažinti, kad dauguma tų priežasčių, dėl kurių vykdavo kovos dėl išlikimų ir dėl kurių tradicinė moralė buvo ypatingai svarbi dėl savo visuomenės mobilizacijos poveikio, yra išnykę arba sparčiai nyksta.
Kaip žinia, skirtingos tautos oficialiai viena su kita kariaudavo dėl „kilnių“, pvz., religinių ar kt., tikslų. Tačiau realiai visi karai vyko arba dėl žemės, arba dėl turto (pinigų/maisto/t. t.). Tautoms, norint išlikti, tradicinė moralė ir konservatyvumas buvo būtinybės. Na, ir išties – kaip būtų galima pasipriešinti agresyvioms centralizuotoms jėgoms jeigu tavo valstybėje yra demokratija ir ilgos procedūros, ar ne?
Tačiau šiuo metu daug kas yra kitaip. Žemė didele dalim prarado savo statusą kaip galią garantuojantis veiksnys, todėl svetimų žemių užgrobimas pats savaime šiuolaikinėse valstybėse jau veikiau yra ne realios galios padidėjimas, o greičiau politikos priemonė, ir jau nebėra siektinas rezultatas jei nėra kitų priežasčių. Dėl technologinės pažangos maisto kiekis pasaulyje padidėjo daug kartų ir jo nepritekliaus jau nebėra. Tiesa, nemažai žmonių pasaulyje badauja, tačiau tai jau yra ne maisto trūkumo pasaulyje, o nepakankamo jo paskirstymo pasekmė. Be to, šios problemos sprendimas yra kur kas realesnis vadovaujantis bendradarbiavimo, o ne „kiekvienas už save“ mentalitetu.
Kitais žodžiais tariant, esminės tradicionalistinės moralės vystymosi priežastys dabar iš esmės yra likviduotos. To pasekoje tampa aišku, kad apsiriboti tradicionalistine morale nebėra būtinybės. Dar daugiau – tai yra nerekomenduotina, nes ji toli gražu yra per primityvi. Viena vertus, taip, tam tikri jos aspektai (pvz., pagarba tėvams) yra tikrai geri ir garbingi ir būtų gerai tuos aspektus išlaikyti, tačiau, kita vertus, tradicionalistinė moralė nepalieka sau alternatyvų – keliama situacija „arba, arba“. Tos alternatyvos/papildymai tikrai yra būtini dėl istorinės situacijos kaitos dėl mokslo laimėjimų bei naujo, gilesnio, pasaulio suvokimo, kurį žmonija jau yra pasiekusi.
Tarkime, pagal tradicionalistinės moralės medianą, jei ji būtų išlaikyta, tai moterys neturėtų galimybės balsuoti ar būti politiškai aktyvios. Joms, kaip ir 19 a., galimai ir toliau už tą patį būtų mokama mažesnė alga nei vyrams. Tokių panašių diskriminacijų, kurios buvo tokiomis pripažintos tik tada, kaip buvo pradėta abejoti „vieno teisingo gyvenimo būdo“ egzistencija, yra daug tradicionalistinėje moralėje. Visa tai ją daro pasenusia ir reformuotina.
Tačiau kodėl musulmoniškosios šalys yra tokios religingos? O todėl, kad jos šalys bendrai vis dar yra pakankamai skurdžios, o, net ir esant tokiai technologijų pažangai, religijos, kaip tradicionalistinės moralės saugotojos ir skatintojos, vaidmuo mažėja labai lėtai. Juk netgi ir ta pati katalikų bažnyčia evoliucijos teoriją pripažino tik 2009-aisiais... Žinant, kad religingumas yra negatyviai proporcingas išsilavinimui, o pajamos turi tendenciją būti proporcingos išsilavinimui, galima teigti, kad tradicionalistinės moralės poreikis musulmoniškose šalyse turėtų mažėti su lyg gyvenimo lygio kilimu. Nors ir labai lėtai, bet neišvengiamai.
Kalbant apie tautas, manau, kad jų istorija ir patirtis yra labai svarbūs mums. Manau, kad būtinai reikia tyrinėti tiek valstybių, tiek pasaulio istoriją ir aiškintis per „priežastis – pasekmė“ prizmę. Taip pat manau, kad tik laisvos valstybės gali iš tiesų pasiekti visuomenės klestėjimą. Dėl šios priežasties manau imperijų griūtis (bent jau ilgalaikėje perspektyvoje) yra pageidautinas reiškinys. Tačiau nesutinku su tavo „imperijos“ apibrėžimu, anot kurio ta pati ES yra imperija. Kodėl? Ogi todėl, kad, mano nuomone, okupuotos ir į imperiją integruotos valstybės negali turėti politinės galios. Teigti, kad ES sąjungos šalys neturi politinės galios ES būtų fundamentali klaida. Esminis ES ir paprastos imperijos skirtumas yra savanoriškumas.
Žygeivis, 2012 01 15 18:28
RationaliS, 2012 01 15 13:42
Tačiau nesutinku su tavo „imperijos“ apibrėžimu, anot kurio ta pati ES yra imperija.
Kodėl? Ogi todėl, kad, mano nuomone, okupuotos ir į imperiją integruotos valstybės negali turėti politinės galios.
Teigti, kad ES sąjungos šalys neturi politinės galios ES būtų fundamentali klaida.
Esminis ES ir paprastos imperijos skirtumas yra savanoriškumas.
-----------------------------
Sutinku (pilnai), kad ES buvo iš pradžių iš tikrųjų kuriama kaip savanoriška ekonominė sąjunga.
Su tuo nesutikti būtų tiesiog kvaila. :)
P.S. Dėl žymiai vėlesnio "postsovietinių" valstybių įstojimo į ES "savanoriškumo" pernelyg nesigilinsiu - formaliai žiūrint lyg ir savanoriškai įstojo, o "giliau pakapsčius" - toli gražu...)
Tačiau lygiai taip pat akivaizdu, kad laikui bėgant to buvusio pradinio "savanoriškumo" ES lieka vis mažiau.
Vis dažniau priiminėjami teisiniai aktai, kurių "nebebūtina" tvirtinti kiekvienoje atskiroje ES valstybėje.
O tais atvejais, kada kai kurios valstybės pabando tai daryti, kyla klaikus nepasitenkinimas ES "viršūnėlėse" bei pasigirsta tiesiog atviri grasinimai ekonominėmis ir netgi politinėmis sankcijomis - kaip jau buvo daugybę kartų pastaruosius 10 metų.
Kur čia matosi kažkoks "savanoriškumas"?
Tiesiog kažkada buvęs vienkartinis aktas - įstojimas į ES vis dažniau pradedamas vertinti ES viršūnėse kaip besąlygiškas sutikimas su bet kokiomis ES biurokratų priimamomis naujomis teisės normomis - kartais tiesiog juokingomis,tačiau dažniau akivaizdžiai griaunančiomis valstybių tautiškumą ir jų suverenitetą.
Pvz., paskutinis pavyzdys - pažvelkite, koks kilo "staugimas", kada Vengrija priėmė naują Konstituciją?
P.S. Apie sąvoką "imperija", neišvengiamą imperijų subyrėjimą, ES kaip imperiją, ir pan. labai plačiai parašiau rusų kalba komentaruose Delfi diskusijoje temoje:
Публицист: России необходимо наличие пророссийского меньшинства в соседних странах
Maždaug nuo čia patariu skaityti mano (ir kitus) pranešimus, kadangi neturiu laiko versti ir kartoti vėl viską:
http://ru.delfi.lt/opinions/comments/ar ... s=1&no=120
E, 2012 01 15 22:50
Visų pirmiausia reikia suprasti vieną dalyką, ES nėra imperija ir niekada nebuvo kurta tik kaip ekonominė sąjunga. Remiantis Keohane ir Nye "Power and Interdependence" (1977) mes puikiai suvokiame, kad didėjant bendradarbiavimui ir ekonominiam priklausomumui tarp valstybių išnyksta karo grėsmė. Tai buvo akivaizdu ES kūrėjams, tai pastebėjo pats J. Monnet. Jie puikiai žinojo, kad European Coal and Steel Community nėra izoliuota nuo kitos rinkos dalies. Europos Sąjunga nėra vien tik ekonominė sąjunga, ji buvo kurta tam, kad užkirstų kelią ateities konfliktams. David Mitrany, argumentavo, kad konfliktai kyla būtent dėl nacionalizmo, tai galime įžvelgti ir Kenneth Waltz analizėje 1959 "Man, the state, and War".
Ernst B. Haas(1958) pateikta neo-funkcionalizmo teorija, puikiai paaiškina kodėl mes matome Europos Sąjungą tokią kokia ji yra šiandieną. Integracijos procesas buvo pasiektas būtent dėl "Spill-over" efekto.
Berkas, 2012 01 16 12:36
autorius yra labai šališkas ir visaip peikia Vengrijos Konstituciją, tačiau vertėtų pažiūrėti objektyviau ir išgirsti Vengrijos valdančius politikus. Na įrašė į Konstituciją, kad sąjunga galima tik tarp vyro ir moters. Tai kur čia kriminalas ir isterija?
Žygeivis, 2012 01 16 14:21
E, 2012 01 15 22:50
David Mitrany, argumentavo, kad konfliktai kyla būtent dėl nacionalizmo, tai galime įžvelgti ir Kenneth Waltz analizėje 1959 "Man, the state, and War".
---------------------------
Pradėti reikėtų nuo vartojamų sąvokų tikslių apibrėžimų, kadangi terminu "nacionalizmas" ir Rytų, ir Vakarų (ypač kairiųjų bei liberaliųjų "rašytojų" kūriniuose) labai dažnai vadinamas imperinis didžiavalstybinis šovinizmas - absoliuti priešingybė nacionalizmui.
Nacionalizmo pagrindinė idėja - kiekviena tauta turi prigimtinę teisę sukurti savo nepriklausomą valstybę savo istorinėse-etninėse žemėse, ir toje valstybėje tvarkytis pagal savas, per amžius susiformavusias kultūrines-istorines nuostatas.
O visų imperijų "apologetai" (kairieji, dešinieji, "raudonieji" ir "rudieji", krikščioniškieji ir islamiškieji, ir dar daugybė įvairių "atšakų") įvairiais "išaiškinimais" bando šią prigimtinę tautų teisę paneigti - tiek neleisdami sukurti tautines valstybes, tiek ir pastoviai kišdamiesi į jau sukurtų valstybių vidaus reikalus.
Pvz., apie kokį nacionalizmą galima kalbėti, kada Rusijos imperija užpuola ir užgrobia Gruzijos teritoriją, arba JAV imperija užpuola ir okupuoja Iraką ir Afganistaną?
Tai yra pačios tikriausios imperinės geopolitikos pasekmės, su jokiu tikru nacionalizmu neturinčios absoliučiai jokio ryšio.
Pastaruosius eilę metų išryškėjęs islamistų siekis sukurti pasaulinį (ar bent jau kokį nors mažesnį) Islamo kalifatą taip pat yra iš esmės ta pati imperinė politika, griežtai priešinga nacionalizmo principams - normalių tautinių valstybių sukūrimui.
Lygiai kaip imperializmu buvo ir jau galutinai žlugęs pasaulinės komunistinės imperijos sukūrimo pabandymas.
E, 2012 01 16 20:18
Jūs tikriausiai manęs iš viso nesupratote, aš nekalbu apie šiuolaikinę užsienio politiką, aš kalbu apie ES sukūrimą ir integracijos procesą. Tad Rusijos ir JAV užsienio politikos argumentas neturi jokio svarumo šioje situacijoje, tad ir nesiūlyčiau nukrypti nuo pagrindinės temos. Aš kalbu apie XX amžių ir ES kaip sąjungos atsiradimo priežastis.
Ką aš noriu pasakyti yra tai, kad prieš suprantant kodėl ES buvo kurta iš pradžių reikia suprasti tuometinį mąstymą ir prielaidas privedusias prie ES idėjos(Turimą omenyje praeities konfliktus). Būtent dėl to ir paminėjau D. Mitrany. Teigti, kad ES yra imperija nežinant pagrindinių jos architektų idėjų ir pačių integracijos procesų yra klaidinga.
Atsiprašau, klaidingai panaudojau Waltz (1959)
Kaip yra diskutuojam apie tam tikrų politinių procesų įvykimą, tokios žinios kaip sąvokos, normos, ar religija turi menką įtaką. Tai yra tik priemonės, kuriomis naudojasi tam tikri politiniai aktoriai, kad įteisintų/pateisintų savo politikos viziją. Aš įžvelgiu puikias Jūsų apibrėžimų žinias, už tai Jus gerbiu, tačiau šiuo atveju vien sąvokų/apibrėžimų(Mano nuomone, jos yra reliatyvios) žinojimas nepateisina Jūsų argumento, kad ES yra imperija.
Žygeivis, 2012 01 18 23:26
E, 2012 01 16 20:18
Teigti, kad ES yra imperija nežinant pagrindinių jos architektų idėjų ir pačių integracijos procesų yra klaidinga.
-----------------------------------
"Nežinant pagrindinių jos architektų idėjų" - Ir ko gi čia nežinoti? :)
Juk užtenka pasiskaityti, ką kalba bent jau koks nors Barozas, ir viskas aišku, ką jis ir jo "bendrai" iš tikrųjų galvoja ir ko jie iš tikrųjų siekia.... :)
Apskritai, mūsų diskusija su jumis kol kas iracionali.
Nesusitarę dėl bendro abiems mums imperijos apibrėžimo, bandome "išsiaiškinti" kas teisus.
Trumpai paaiškinsiu, ką aš vadinu imperija (nors jau aiškinau):
imperija yra valstybė ("monolitinė" arba "federacija"), apimanti ne vienos, o bent jau dviejų vietinių (autochtoninių) tautų žemes, kurioje nėra besąlyginio reikalavimo kiekvienoje iš į šią valstybę įeinančių tautinių dalių rengti referendumus visais bendravalstybiniais klausimais (arba bent jau reikalavimo, kad tuos bendravalstybinius įstatymus priimtų kiekvienos atskiros tautos išrinktas parlamentas - o jei nepriima, tai tokia teisės norma šioje valstybės dalyje neįsigalioja).
Europos Sąjunga iš pradžių buvo sukurta ir funkcionavo remiantis būtent šiuo "konfederaciniu" principu, tačiau vėliau palaipsniui vis labiau įsigalėjo "praktika" svarstyti esminius klausimus tik "Europarlamente" arba apskritai tik įvairiose ES komisijose.
Tai labai akivaizdžiai pamatėme seniau Austrijos atveju, o dabar ir Vengrijos atveju (buvo ir žymiai daugiau įvairiose valstybėse) - spaudimas milžiniškas.
E, 2012 01 19 16:49
Aš pasiduodu, ES yra imperija ir tai yra blogis, mes privalome sekti Vengrų pėdomis, sutelkti valdžią radikaliose rankose, užtemdyti demokratines vertybes, spjauti į ES siūlomas vertybės ir ekonominę naudą. Mėgautis tautinėmis vertybėmis ir tradicijomis, apsitvert savo etnines žemes didžiule tvora, svetimšalių neįsileisti ir mėgautis utopija.
Vis dėlto nereikėtų pamiršti, ko nori paprastas pilietis. Čia ir slypi atsakymas į visus esamus klausimus.
Vykstantys procesai šiuo metu Europoje primena labai jau 1992-uosius.
Žygeivis, 2012 01 19 21:36
E, 2012 01 19 16:49
Vykstantys procesai šiuo metu Europoje primena labai jau 1992-uosius.
------------------------
Patikslinu - ne 1992-uosius, o 1989 m. :)
1990, 1991 ir 1992-ieji dar priešakyje - kartu su dar likusių imperijų subyrėjimu...
Žygeivis, 2012 01 19 21:53
E, 2012 01 19 16:49
Aš pasiduodu - ES yra imperija ir tai yra blogis, mes privalome sekti Vengrų pėdomis, sutelkti valdžią radikaliose rankose, užtemdyti demokratines vertybės, spjauti į ES siūlomas vertybes ir ekonominę naudą.
Mėgautis tautinėmis vertybėmis ir tradicijomis, apsitvert savo etnines žemes didžiule tvora, svetimšalių neįsileisti ir mėgautis utopija.
Vis dėlto nereikėtų pamiršti, ko nori paprastas pilietis. Čia ir slypi atsakymas į visus esamus klausimus.
----------------------
Visų pirma, visai neaišku, kuo skiriasi "paprastas pilietis" nuo nepaprasto?
O antra - įdomu, kiek Lietuvos valstybės piliečių nori, kad:
- Lietuvą užplūstų užsieninė pigi darbo jėga, atimsianti iš tų pačių "paprastų piliečių" jų dar turimą darbą ir pajamas,
- kad Lietuvoje įsigalėtų "pederastinė moralė" - tai yra Lietuvoje būtų legalizuoti suaugusiųjų lytiniai santykiai su vaikais (pvz., nuo 12 metų - Nyderlandų baudžiamojo kodekso 244 straipsnis tai jau leidžia; o Ispanijoje lytiškai santykiauti leidžiama su vaikais, kuriems sukako 13 metų; Graikijoje prieš keletą dienų jau ir pedofilai oficialiai pripažinti neįgaliaisiais, jiems netgi bus skiriamos pašalpos),
- kad Lietuvoje homoseksualai galėtų "kurti šeimas" ir įsivaikinti vaikus (pvz., būtent savo lyties),
Įdomu, jei dabar mūsų "europinė valdžia" surengtų referendumą visais šiais klausimais, kiek "paprastų Lietuvos piliečių" nubalsuotų už tokią "didelę ekonominę naudą" ir tokias "puikias europines moralines vertybes"?
E, 2012 01 19 22:01
Nenoriu būti Don Kichotu ir kovoti su vėjo malūnais, akivaizdžiai matau, kad ir kokius argumentus mesčiau, ar kokiais racionaliais šaltiniais ir dokumentais remčiausi, vistiek man nepavyktų Jūsų vizijos pakeisti, ji tokia stipri ir Jums reali, kad net pačiam aptemdė protą.
Jau po geležinės uždangos subyrėjimo buvo pranašaujama ką Jūs dabar pranašaujate, subyrės imperijos, ir tautiškumas iškils į paviršių. Tačiau to nebuvo, nebus ir šiandien. O ES kaip stovėjo taip ir stovės. Kad būtų įdomiau siūlau eksperimentą, remdamiesi savo intelektualiomis žiniomis ir savo vizija duokite laiko tarpą, per kurį manote ES subyrės, žinoma, tai turi būti logiškas laiko tarpas. Interneto galia, kad daug kas išlieka labai ilgam.
Žygeivis, 2012 01 20 13:03
Don Kichotu nebūtina būti - tereikia nuosekliai pasižiūrėti kaip vystosi Europa ir visas pasaulis po SSSR žlugimo. :)
ES arba žlugs per artimiausius 3-5 metus, pasidalindama į gabalus, arba transformuosis į tautinių valstybių sąjungą.
Bet kokie bandymai "užveržti varžtus" ir sustiprinti ES komisarų diktatūrą atskiroms valstybėms yra pasmerkti žlugimui.
P.S. Tautinio atgimimo banga kyla kasdien - tai matyti ne tik ES valstybėse, bet ir tose, kurios ES nepriklauso.
Visiškai akivaizdu, kad liberastinių kosmopolitų vizijos žlunga lygiai taip pat, kaip jau žlugo komunistinių kosmopolitų vizijos.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 20 Sau 2012 14:06. Iš viso redaguota 3 kartus.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
