Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - V.Kukulas. Pirmiausia reikia ugdyti žmogų, po to

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » "Raudonai žydra" Europos Sąjunga (ES) ir su ja susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

V.Kukulas. Pirmiausia reikia ugdyti žmogų, po to - patriotą

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: V.Kukulas. Pirmiausia reikia ugdyti žmogų, po to - patriotą

Parašytas: 28 Gru 2010 17:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

V.Kukulas. Pirmiausia reikia ugdyti žmogų, po to - patriotą

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vku ... d=40033093

Valdemaras Kukulas, http://www.DELFI.lt
2010 gruodžio mėn. 28 d. 10:13

Tik 32 procentai Lietuvos aštuntokų pirmiausia save laiko europiečiais, ir tik paskui lietuviais, o du trečdaliai jų bendraamžių pirmiausia save identifikuoja kaip lietuviai, o tik paskui, jei jau yra taip primygtinai klausiami, sutinka būti dar ir europiečiais.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tuo didžiai nepatenkintas: daugumoje Europos šalių euroentuziastai aštuntokai sudaro net 80 proc.savo bendraamžių.

Tokia ministro nuostaba patvirtina tai, dėl ko jau seniai nuogąstauja šalies humanitarai: šiandieninės lietuviškos mokyklos programos orientuotos ne į humanistinį intelektualinį, dvasinį, kultūrinį asmenybės ugdymą, o į globalistinį technokratinės pakraipos piliečio formavimą ir įtvirtinimą.

Kitaip tariant, tos programos ne kuriamos Lietuvoje ir Lietuvai, o nusižiūrimos iš labiausiai kosmopolizuotų JAV mokyklinių sistemų (būtų gerai, jei dažniau būtų kopijuojamos skandinavų metodikos ir metodologijos). O kiek tų sistemų, metodikų į šiandieninės Lietuvos kasdienybę perkeliama tiesiogiai, paraidžiui, dažniausiai privačiose mokyklose!.

Iš esmės čia būtų nieko blogo, bet, viena, amerikietiškos mokymo programos ir negali būti kokios nors kitokios, o tik kosmopolitinės, nes tokios tautos kaip amerikiečiai išvis nėra, yra tik didelis tautų katilas.

Antra, pati Europos Sąjunga jau seniai atsisakė ambicijų ekonomiškai ir kultūriškai pralenkti Europą (dėl ko ji iš pradžių taip entuziastingai ir buvo sumanyta). Vadinasi, globalizuoto žmogaus ugdymo programos yra pavėluotos net pačios ES vidinės ideologijos požiūriu.

Lietuvių tauta vis dėlto egzistuoja esmingiau, fundamentaliau net negu Lietuvos valstybė (kitaip tariant, tauta yra pirminė vertybė valstybės atžvilgiu), ir šitai turėtų būti pirmiausia paliudyta ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo programose.

Žinoma, nereikia kreipti dėmesio į tremtinių ir politinių kalinių reikalavimus, kad mokyklose būtų dėstoma vien pokario rezistencinio pasipriešinimo istorija ir šitaip būtų ugdoma patriotinė visuomenė. Toks patriotizmas dar negimęs virstų atviru idiotizmu. Bet vis dėlto nenormalu, kai vidurinę baigęs moksleivis negali pasakyti, kuriame žemyne yra Etiopija, o pačios nekenčiamiausios pamokos jam yra gimtoji literatūra (o taip yra todėl, kad mokoma ne literatūros, o literatūros teorijos pradmenų, vėlgi kosmopolitinių, išplitusių pasauliniu mastu).

Tad G. Steponavičiui nuogąstauti nereikėtų: pilietiškumo ir pilietinio ugdymo tyrimai Lietuvos mokyklose ir jų rezultatai kaip tik ne baugina, o viską sustato į savo vietas. Pirmiausia ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose turi būti ugdomas visavertis, visapusiškas žmogus, paskui – savo tautos ir savo valstybės pilietis, ir tik paskui, jei jis pats to panorės, bus galima pagalvoti apie Europos, pasaulio pilietį. Nes pasaulio pilietis, ir tai būtina ypač pabrėžti, yra ne antropologijos, ne moralės, o tik intelektualinė sąvoka.

Jei sutinkame, kad intelektualumas – ne begalinis, įvairiakryptis žinių bagažas, o pirmiausia mokėjimas, sugebėjimas tomis žiniomis manipuliuoti, naudotis, tuomet sutiksime ir su tuo, kad vienintelis tų žinių naudotojas yra žmogus, kurį ugdyti privalu taip pat pirmiausia kaip žmogų, kaip asmenybę, o ne kaip funkciją globalistiniuose tarptautiniuose ar grynai nacionaliniuose, regioniniuose gamybiniuose mechanizmuose.

Jei sutinkame, kad morališkai visuomenė nuosekliai, tegu ir iš lėto degraduoja, kad tos degradacijos priežastys slypi šeimoje ir visuomenės darbo santykiuose (vaikai su tėvais per dieną tiesiogiai bendrauja ne daugiau kaip 15 min.), sutiksime ir su tuo, kad mokykla šiandien turi perimti dalį visuomenės funkcijų. Jei visuomenė nebegali pateikti jaunam žmogui tikro žmogiškumo pavyzdžių, mokykla tuos žmogiškumo pavyzdžius turi formuoti per istorijos, kultūros, politikos asmenybių interpretacijas ir motyvacijas. Ir tai nieko bendro neturi nei su patriotiškumu, nei su kosmopolitizmu.

Vertybinę asmenybės sistemą, vertybines jo orientacijas formuoja ne tikslieji, o humanitariniai mokslai, ir tai itin svarbu turėti galvoje šiandien, kai supaprastinamos, dirbtinai „lengvinamos“ visų mokykloje dėstomų dalykų programos: iš jų lengviausia išmesti dalį humanitarinių dalykų, bet drauge šitaip atimama ir asmenybinio stuburo ugdymosi galimybė. O jei nebus savarankiškos savarankiškai mąstančios asmenybės, nebus kam naudotis ir anomis gausiomis sukauptomis žiniomis.

Intelektas, darniai sutapęs su humanistiniu vidiniu asmenybiniu turiniu, gali būti jau ir apsisprendusio patrioto laikysenos pamatu, pagrindu, bet jokiu būdu ne atvirkščiai. Patriotizmas be gilios intelektualinės motyvacijos yra daugių daugiausiai bukas tautinis davatkizmas, o perfrazuojant garsiąją Arvydo Šliogerio sentenciją, ir tiesiai šviesiai atviras idiotizmas (plg. anglų posakį “Patriotizmas – paskutinė niekšų priebėga”).

Ir užtenka prisiminti pirmuosius atkurtos valstybės metus, kad nustėrtume: kiek tomis dienomis Vilniaus gatvėmis šlaistėsi rėkaujančių tautinių patriotų! Vadinasi, dirva rastis naujiems šios intelektualinio iškrypimo atstovams Lietuvoje daugiau nei paranki, ir saugokimės jų, ugdydami pirmiausia visapusišką, viskam tolerantišką žmogų. Ir tik paskui, peraugęs šitą brandaus patrioto etapą, žmogus gali galvoti apie Europos piliečio, pasaulio piliečio statusą, nes tik su anomis dviem – brandaus žmogaus ir brandaus savo šalies piliečio – patirtimis jis gali būti sąmoningas didesnės bendrijos narys. Pabrėžiu – sąmoningas, nes dalyvavimas visuose Europos ekonominiuose, politiniuose, socialiniuose procesuose yra intelektualinis veiksmas ir apsisprendimas.

Su „gera širdimi“ čia nieko nenuveiksi. Vadinasi, į anketas atsakinėję aštuntokai pasirodė gerokai protingesni ir įžvalgesni už Švietimo ir mokslo ministrą: asmenybės brendimo pakopas ir gradaciją jie nusakė ir tiksliau, ir aiškiau. O jeigu vis dėlto reikalavimas ugdyti pirmiausia Europos, o tik paskui Lietuvos piliečius ateina iš pačių ES vadovaujančių struktūrų, teliktų tik apgailestauti: tuomet būtų aišku, kad bendrijos vadovai kerta dar vieną šaką, ant kurios sėdi.

Negana to, kad per pasaulį nuvilnijo pasipiktinimo banga dėl reikalavimo prie kiekvienos įmonės, pasinaudojusios ES parama, kelti ES vėliavą, negana to, kad ES komisarai „skalpuoja“ prancūzus, bandančius atsikratyti asocialaus imigrantų pertekliaus ir tuo apsaugoti sveiką tautinį stuburą, dabar paaiškės, kad politinė struktūra, politinis, ekonominis darinys kišasi dar ir į pačią jautriausią, pačią subtiliausią sritį – jaunos asmenybės ugdymą.

http://www.DELFI.lt

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2010 12 28 17:11

Deja, bet skaitydamas straipsnį pastebėjau, kad ir gerb. Kukulo išsilavinime (beje, humanitariame :) ) yra akivaizdžių spragų.

Matyt, sovietizmas ir komunistinė bei dabartinė kosmopolitinė propaganda vis tik paliko savo gilų pėdsaką.

------------
V. Kukulas:
(plg. anglų posakį “Patriotizmas – paskutinė niekšų priebėga”).
------------

Iš tikrųjų visa ši "garsioji sentencija apie patriotizmą" yra vienas iš daugelio "juodosios kosmopolitinės propagandos" kūrinių, ypač plačiai platinamas įvairių antitautiškai ir antipatriotiškai nusiteikusių asmenų bei organizacijų.

Blogeris Zeppelinus savo straipsnyje "Samuel'is Johnson'as ir sugedęs telefonas" labai tiksliai paaiškino šios "sentencijos" atsiradimo istoriją.

Ištrauka:

"Samuel‘is Johnson‘as (1709 – 1784) buvo anglų poetas, publicistas, eseistas, leksikografas, kurio vardas anglakalbiame pasaulyje yra tapęs XVIII a. antros pusės simboliu. Jis yra pirmojo anglų kalbos žodyno autorius ir pagal įtaką savo amžininkų protams prilygsta Voltero įtakai kontinentinėje Europoje. Pagal politines pažiūras jis buvo labai konservatyvus torių šalininkas ir nuo jo pašaipos kentėjo ne tik Amerikos kolonijų savarankiškumo šalininkai, bet ir gretimos Škotijos gyventojai bei vigų politikai. Tiesiog neįtikėtina, kad toks žmogus galėtu išreikšti savo neigiamą požiūrį į patriotizmą bei sieti jį su niekšais.

Garsusis aforizmas, kuris originalo kalba skamba, kaip "Patriotism is the last refuge of a scoundrel" nėra vieno iš jo daugelio rašytų tekstų dalis.

Tai yra jo biografo, James‘o Boswell‘o 1775 m. pokalbio Literatūriniame klube su S.Johnsonu atpasakojimas, pateiktas garsiojoje pastarojo biografijoje 1791 m.

O ką gi iš tikrųjų apie patriotizmą manė ir rašė pats Samuel‘is Johnson‘as ?

Lygiai metai prieš šį lemtingą pokalbį su J.Boswell‘u, kurio aprašymo tolerancijos ir kosmopolitizmo šalininkų nekorektiškas ir nedoras traktavimas taip iškraipė jo žodžius ir įvaizdį mažiau apsišvietusių Lietuvos gyventojų akyse, 1774 m. S.Johnson‘as parašė labai plačiai nuskambėjusį priešrinkiminį esė „Patriotas. Kreipimasis į Didžiosios Britanijos rinkėjus“ (The Patriot. Addressed to the electors of Great Britain), kuriame jis triuškina apsimetėlišką „patriotizmą“ ir išaukština tikro Patrioto vardą.

Pacituosiu žodžius iš šio esė pradžios, kurie duoda aiškų supratimą, ką apie patriotizmą ir patriotus manė S.Johnson‘as, kurio iškraipytomis mintimis nūnai apgaudinėjami Lietuvos žmonės:

"It ought to be deeply impressed on the minds of all who have voices in this national deliberation, that no man can deserve a seat in parliament, who is not a patriot.

No other man will protect our rights: no other man can merit our confidence.

A patriot is he whose publick conduct is regulated by one single motive, the love of his country; who, as an agent in parliament, has, for himself, neither hope nor fear, neither kindness nor resentment, but refers every thing to the common interest.
...
He that wishes to see his country robbed of its rights cannot be a patriot."

Laisvas citatos vertimas pagal prasmę:

"Visiems, turintiems balso teisę šiuose nacionaliniuose svarstymuose, derėtų giliai įsisąmoninti, kad joks žmogus nevertas būti parlamente, jeigu jis nėra patriotas.

Niekas kitas neapgins mūsų teisių, niekas kitas nepelnys mūsų pasitikėjimo.

O patriotas yra tas, kurio visuomeninę veiklą nulemia vienas vienintelis motyvas – meilė savo šaliai, tas, kas atstovaudamas mus parlamente kiekvieną kartą vadovaujasi ne asmeninėmis paskatomis, viltimis ir baimėmis, ne nuosavu geranoriškumu ar skriaudomis, bet tik bendrais visų interesais.

Tas, kas nori matyti, kaip iš jo šalies pagrobiamos teisės negali būti laikomas patriotu."

-----------------------------------------------------------------------------------

Senukas bitei,
2010 12 29 09:50

Deja, jūsų supratimas apie patriotizmą ir pačią Lietuvą, kaip Tėvynę, yra labai jau menkas ir primityvus.

Jūsų žiniai patriotizmas neturi nieko bendro su Lietuvos valdžia (kurioje daugybė sukčių, mankurtų, išdavikų, liberalų, vagių ir pan. degradų), nei su jos politine sistema. Tai visiškai skirtingi dalykai.

Patriotizmas - tai ypatingas vidinis jausmas, meilė savo gimtinei, Tėvynei, t.y. tėvų, senelių žemei, visai aplinkai, savo šeimai, giminei. O valdžia ar politinė sistema yra visai kiti dalykai. Nepainiokite šių skirtingų dalykų.

Nepagarba ar net neapykanta valdžiai jokiu būdu man nedraudžia ir netrukdo mylėti savo Tėvynę, priešingai, kuo labiau aš myliu savo Tėvynę, tuo labiau esu kritiškas valdžios ar jos veiksmų atžvilgiu.

Tik nemylintis savo Tėvynės žmogus yra abejingas ir valdžiai, jos veiksmams. Valdžią aš galiu gerbti ir mylėti tiek, kiek ji gerbia ir myli, dirba mano Tėvynės labui. Jei jie to nedaro, tai aš ir nemyliu, net nekenčiu tokios valdžios.

Taigi, tapatinti patriotizmą su valdžia ar jos veiksmais, politine santvarka yra visiška nesąmonė, nesusipratimas, nes patriotizmas nėra valdžios meilė ar nemeilė, o Tėvynės meilė.

Valdžia gali būti vietinė, pačių rinkta, okupacinė, o Tėvynė yra tik viena, amžina ir ji niekuo nepakeičiama.

Senukas,
2010 12 28 15:05

Švietimo ministras, jei tikėti spauda, parodė tikrąjį savo veidą. Tai bukumo, mankurtizmo įsikūnijimas, o liaudiškai tariant runkelis.

Kur gali nuvesti toks ministras? Tik į pelkę ir į susinaikinimą. Baisi gėda ir didžiulis nuostolis Lietuvai, turinčiai tokį Švietimo ministrą. Prie švietimo reikalų jo negalima prileisti arčiau, kaip per patrankos šūvį.

O kas svarbiau - žmogaus ugdymas ar patrioto ugdymas? Kas yra žmogus? O gi visi tie, kurie gimė žmonėmis ir turi žmogaus pavidalą.

Bet šie padarai - žmonės gali turėti įvairius įsitikinimus ir dorines nuostatas. Leninas, Stalinas, Hitleris, Pol Potas ir kiti taip pat buvo žmonės, ar ne? Bet kokie jie buvo žmonės, ką jie padarė gero ir blogo?

Žmogus dar ne viskas, tai tik būtybė. Todėl reikia auklėti, auginti, ugdyti ne šiaip sau žmogų (būtybę, jis ir taip augs), o dorą žmogų, su aiškiomis dorinėmis nuostatomis, savo šalies patriotą, paslaugų, atjautingą, mylinti žmogų, o ne sadistą, ciniką ar kitokį žmogų.

Todėl šioje vietoje p. Kukulas yra visiškai neteisus.

Jei žmogus mylės savo tėvus, savo tėvynę, savo artimuosius, turės aiškias dorines nuostatas savo Tautos, savo šalies atžvilgiu, tai jis mylės ir supras ir visus kitus: kaip atskirą pilietį, kitos tautos atstovą, kitos šalies pilietį, europietį ar net pasaulio pilietį.

Nes pradedama, mokomasi ir einama nuo paprastų, smulkių dalykų prie visumos, o ne atvirkščiai.

Žmogus negali mylėti, gerbti viso pasaulio, jei jis nemyli, negerbia savo tėvų, namiškių, savo tautos, savo gimtinės, šalies. To ir reikia mokyti vaikus nuo mažens, mokykloje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: