 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina
|
Lietuvoje žmonės nereikalingi?
http://www.aidas.us/naujienos/savaites- ... lingi.html
Krizė smarkiai skriaudžia Lietuvoje gyvenančius žmones. Dauguma lieka be darbo, palieka savo šeimas ir važiuoja laimės ieškoti į svečias šalis. Tie, kurie neturi galimybės išvykti svetur, pasirenka neviltingą būdą – savižudybę. O pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie „pelnosi“ parduodami savo organus. Tėvynėje susidariusi situacija nebekelia šypsenos...
Nė vienas iš politikų, dar planuojančių kurį laiką “pasimaitinti prie lovio”, to nepripažins. Kaip galėtų - juk jie išrinkti, kad rūpintųsi savo valstybės žmonių gerove. Tačiau su tuo, kad žmonės Lietuvoje nereikalingi sutiks kiekvienas eilinis pilietis, mėginantis dantimis ir nagais kabintis į gyvenimą, deja, kiekviename žingsnyje atsitrenkiantis į abejingumo, nepritekliaus ir nevilties sieną.
Taip pat Lietuvoje ryškėja atitrūkimas tarp socialinių klasių. Daugėja skurstančių ir turtuolių bei mažėja viduriniosios klasės atstovų. Valstybė tapo ES nare, deja, net ši narystė nepadeda judėti į priekį ir viltingas noras tapti išsivysčiusia Europos šalimi kažkur giliai nugrimzta į politikos dugną. Jei situacija negerės tapsime korumpuota Trečiąja pasaulio šalimi, jau ir taip neretai užsieniečių akyse laikoma necivilizuota, „barbariška“ valstybe.
Politikai ir ekonomistai vienu balsu tvirtina, kad šalyje susidariusi ekonominė situacija - mokestis už “gerą gyvenimą”: juk palankiomis sąlygomis mėgavomės prieš ekonominę krizę, gyvendami ne pagal realias išgales, be saiko skolindamiesi. Štai žmonės moka tą “mokestį”, nes kitos išeities jau nėra. Tik baisu net pagalvoti, kuo visa tai baigsis ir kokia bus Lietuva bei jos žmonės krizei pasibaigus. Ir kas nutiks su Lietuvos ateitimi...
Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu
Gyvenant Lietuvoje emocijas pastaruoju metu reikia pamiršti, nes jomis besivadovaujant ar nuolat ieškant teisybės liks vienintelis kelias - lipti ant tilto atbrailos ar aukščiausio pastato stogo ir užsimerkti... Žinių geriau nežiūrėti. Ir laikraščių geriau neskaityti. Ypač jeigu nesugebi į tai, kas vyksta tavo mylimoje tėvynėje, pažiūrėti neimdamas visko į širdį ar su jumoru.
Štai kad ir visai neseniai paskelbta naujiena: prie įvairių šalies areštinių, pasirodo, ilgėja eilės norinčiųjų ten pakliūti. Pareigūnų teigimu, sunkmečiu vis daugiau nesunkiai nusikaltusių asmenų renkasi areštines, o ne baudų mokėjimą, mat daboklėje šilta, ten tris kartus per dieną maitinama ir suteikiami kiti patogumai. Laikantis arešto tvarkos, nubaustąjį privalu nuvesti net į dušą ir pasivaikščioti. Ir tai visiškai suprantama - baudai pinigų daugelis neturi, o jeigu darbo neturi, tai kodėl gi nepasinaudojus areštinės „patogumais“? Pagyvensi bent kelias dienas geriau nei vadinamojoje laisvėje, o ir už butą tą mėnesį mažiau reikės mokėti. Pareigūnams prasikaltusieji atvirai prisipažįsta - rinktis areštinę verčia sunkmetis. Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu.
Tačiau žinia, jog pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių parduoti savo organus, kad turėtų už ką gyventi, šypsenos nebekelia.
“30 metų vaikinas parduotų savo sveikus organus. Negeriantis, nerūkantis, sveikas. Apmaudu, bet jau taip”, “Esu 46 metų, noriu parduoti inkstą. Žinau, kad negerai, bet jau kitos išeities nematau. Iš banko paskola, o aš viena”, - panašių skelbimų galima rasti vis dažniau. Norėdami išgyventi žmonės griebiasi šiaudo, nebijodami nusižengti įstatymams (prekiauti organais Lietuvoje juk draudžiama) ir žaloti savo sveikatą ar net rizikuoti gyvybe.
O ir suma, kurios prašo, pavyzdžiui, už inkstą, nėra tokia, kuri padėtų apsirūpinti visam likusiam gyvenimui, - nuo 30 tūkst. iki 200 tūkst. litų. Specialistai teigia, kad tokios padidėjusios organų pasiūlos nuo nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje dar nebuvo.
Neima juokas ir išgirdus oficialią statistiką, kad per šiuos metus Lietuvoje smarkiai padidėjo narkotinių ir pischotropinių medžiagų vartotojų gretos, - kas dešimtas Lietuvos gyventojas ar kas trečias jaunuolis yra svaiginęsis narkotikais. Tai beveik 4 kartus daugiau nei prieš ketverius metus.
Pasak Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorės dr. Audronės Astrauskienės, prieš ketverius metus buvo labai aišku, kad miestų gyventojai yra kur kas aktyvesni narkotikų vartotojai, o šiuo metu to pasakyti negalima. Jos teigimu, psichoaktyvių medžiagų vartojimą lemia socialiniai veiksniai - skurdas, nedarbas. Kuo didesnės visuomenėje socialinės problemos, tuo didesnis ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Kadangi socialinės problemos daug aktualesnės rajonų ir kaimų gyventojams, tarp čia gyvenančių žmonių didėja ir narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimas.
Paklausiausia prekė - darbas
Žmonės, skaitydami politikų ir prekybininkų pranešimus, kad, mažėjant atlyginimams ir prastėjant pragyvenimo lygiui, Lietuvoje pinga ir maisto produktai, - jau seniai praleidžia pro ausis, suvokdami, kad tai tik “reklaminiai triukai”. Ir koks gi skirtumas, ką jie skelbia, jei statistika rodo, kad šiuo metu kas trečia šeima Lietuvoje toli gražu ne visada turi pinigų net maistui.
Kaip skelbia naujausia “Eurobarometro” apklausa, trečdalis (32 proc.) Lietuvos šeimų prasidėjus krizei susidūrė su skaudžia tikrove – nėra pinigų nei maistui, nei sąskaitoms apmokėti. Be to, prognozuodami savo finansinę padėtį per ateinančius metus lietuviai pasirodė kaip vieni didžiausių pesimistų Europos Sąjungoje: net 58 proc. gyventojų mano, kad padėtis tik blogės. 26 proc. lietuvių spėja, kad jų namų ūkio padėtis išliks tokia pati. Kad ji bus geresnė, tikisi vos 10 proc.
Ta pati “Eurobarometro” apklausa parodė, kad savo galimybėmis išsaugoti darbą per artimiausius metus tiki vos 49 proc. lietuvių, net šeši iš dešimties lietuvių mano, kad įsidarbinimo galimybės Lietuvoje yra labai prastos.
Ieškančiuosius darbo jau kurį laiką pasiekia tik neramios žinios. Palyginti su rugsėju, spalį 15 proc. sumažėjo laisvų darbo vietų. Lapkričio 1 d. Darbo biržos duomenų bazėje buvo registruota 235,5 tūkst. bedarbių, o per spalį jiems buvo pasiūlyta tik 10,4 tūkst. laisvų darbo vietų. Spalį nedarbas Lietuvoje didėjo, kaip visus pastaruosius 12 mėnesių.
Didėja savižudybių skaičius
Tai tik keletas šiandieninės krizinės Lietuvos gyvenimo štrichų. Kokios išeitys iš susidariusios situacijos belieka žmonėms? Yra manančiųjų, kad tik savižudybė arba emigracija yra vienintelės išeitys. Jos yra gana panašios, tiesiog skiriasi asmens santykis su savo galimybėmis: savimi pasitikintieji važiuoja ieškoti tų kraštų, kur juos priims, ir išnaudodami leis susikurti norimą gyvenimą, o viskuo galutinai nusivylusieji pasirenka vaistų buteliuką, daugiaaukščio stogą ar tilto atbrailą.
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė neseniai pranešė, kad nuo 2002 m. mažėjęs savižudybių skaičius Lietuvoje, kuri ir šiaip jau pasaulyje šioje srityje yra tarp “lyderių”, vėl ėmė didėti.
Pernai Lietuva neteko 1111 piliečių, iš gyvenimo pasitraukusių savo noru, daugiausiai kaimuose gyvenantys vyrai. Savižudybių dažnis Lietuvoje yra didžiausias visoje Europoje. Savižudžių lygiu Lietuva artima Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano rodikliams.
Tarp pagrindinių priežasčių, prisidedančių prie savižudybių plitimo, O.Davidonienė nurodė socialinės ir ekonominės situacijos pablogėjimą, asmeninio gyvenimo krizes, alkoholio plitimą.
Prie rizikos grupių, linkusių į savižudybes, gydytoja priskyrė vaikus, augančius smurtaujančiose šeimose, patiriančius patyčias, fizinį, emocinį ar seksualinį smurtą, taip pat tuos, kurių tėvai ilgam išvykę į užsienį, ar negaunančius pakankamai tėvų dėmesio. Rizikos grupei taip pat priklauso suaugusieji, išgyvenę artimųjų netektis, praradę darbą, turintys pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų ar segantys depresija.
Išeitis – emigracija?
Pernai iš Lietuvos į užsienį nuolat gyventi išvyko 23,7 tūkst. piliečių, o į šalį imigravo 9,3 tūkst. užsieniečių. Lietuva pagal emigracijos mastą ir toliau “pirmauja” Europos Sąjungoje.
Migruoja daugiausiai jauni, darbingo amžiaus žmonės: kas antras migrantas yra 20-34 metų (47 proc. emigravusiųjų ir 46 proc. imigravusiųjų). Kas šeštas emigrantas buvo iki 18 metų (2007 m. - kas penktas).
Emigracijos priežastys, statistikos duomenimis, beveik nesikeičia. Ir pernai, ir užpernai dauguma (70 proc.) emigrantų išvyko į užsienį dirbti. 2008 m. daugiau negu pusė (56 proc.) 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami iš Lietuvos nedirbo vienus metus ar ilgiau.
Pasak Statistikos departamento generalinės direktorės pavaduotojos Dalios Ambrozaitienės, 2008 m. tarptautinei migracijai įtakos turėjo suprastėjusi ekonominė ir finansinė šalies padėtis, sparčiai didėjantis nedarbas ir mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius.
Atkreipkite dėmesį: visi šie skaičiai - tik 2008 m. ir tik oficiali statistika. Niekas dar nežino, kiek žmonių ieškoti geresnio gyvenimo išvyko šiemet, krizei Lietuvoje suvešėjus (o tokių buvo tikrai daugiau nei pernai), niekas nežino ir skaičių, kiek žmonių iš Lietuvos emigravo neoficialiai.
Vis daugiau lietuvių palieka skurstančią tėvynę. Ar todėl, kad jos nemyli? Ne. Todėl, kad ji jų nemyli. Viso to pasekmės - vis didesnis Lietuvai “nereikalingų” protų ir darbo jėgos nutekėjimas, vis mažesnės įplaukos ir į taip jau sunkiai besurenkamą Lietuvos biudžetą, nes mokesčius emigravusieji moka juos priglaudusioms valstybėms, vis daugiau be tėvų Lietuvoje likusių vaikų...
Tiesa, politikai ramina – dugną jau pasiekėme, blogiau nebus. Tačiau kiek jėgų, sveikatos, gyvybių Lietuvos žmonėms kainuos išgyventi šiame dugne? Ar yra galimybių iš susidariusios situacijos išsikapstyti nepatiriant didelių „žmogiškųjų išteklių“ (taip dabar vadinami eiliniai Lietuvos piliečiai) nuostolių? Apie tai – kitą kartą.
Statistika lieka statistika, todėl buvo apklausti Lietuvos ateitimi besirūpinantys valstybės atstovai bei kiti tautos piliečiai išsakyti savo nuomonę apie brangios valstybės ateitį:
Kaip manote, ar Lietuvai gresia tautos išnykimas? Kaip, Jūsų nuomone, išsaugoti Lietuvos valstybę?
Nuomonės:
Stanislovas Buškevičius
Kauno miesto vicemeras, partijos “Jaunoji Lietuva” pirmininkas
Buvęs Sovietų Sąjungos ideologas Suslovas yra pasakęs: bus Lietuva, bet nebus lietuvių. Kai 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota, toks buvo jų tikslas. Kovojome už nepriklausomybę, už laisvę, kad Lietuva būtų lietuviška, nes jeigu ji nebus lietuviška, nepriklausomybė neturės prasmės. Dabartinė situacija gresia tuo, kad bus įgyvendintas vieno iš okupantų ideologų tikslas, tik tai bus padaryta ne karinėmis priemonėmis, o kvaila ekonomine, socialine, kultūrine, antitautine politika, kuri dabar vykdoma Lietuvoje.
Išsikapstyti iš susidariusios situacijos dar įmanoma, tik reikėtų visiškai pakeisti valstybės politiką. Ji pirmiausia turėtų remtis sąžiningumu ir patriotiškumu, o visa kita iš to išplauktų. Jeigu tu esi sąžiningas ir dar patriotas, tu visų pirma ir galvosi, kaip sukurti socialinę, ekonominę, kultūrinę gerovę, kad lietuviai norėtų gyventi Lietuvoje ir turėtų kuo daugiau vaikų.
Petras Auštrevičius
Seimo Europos reikalų komiteto narys
Krizė ir darbo nebuvimas veja žmones iš Lietuvos. Tai gresia tuo, kad Lietuvoje, mano manymu, greitai pradės trūkti kvalifikuotos darbo jėgos, nes išvažiuoja tikrai ne patys blogiausi. Tie, kurie jau prarado viltį ir savotiškai kvalifikaciją, lieka čia, nes jiems užtenka ir bedarbio pašalpų. Išvažiuoja, deja, darbščios ir motyvuotos darbo rankos, mūsų darbo rinka netenka kvalifikacijos, tad turėsime bėdų ir su tomis investicijomis, kurios dar gali ateiti į Lietuvą.
Reikia skatinti darbo rinką, kurti darbo vietas. Manau, Vyriausybė šioje srityje turėtų pasiūlyti ne vien tik tikslą, bet ir aiškias priemones. Manau, dabar Lietuvai labai puikus metas skatinti įvairias investicijas. Krizės metu reikia atsisakyti tų nereikalingų biurokratinių apribojimų, pradėti aktyviai dirbti su stambiaisiais, vidutiniais užsienio investuotojais, kviesti juos čia ir kurti darbo vietas. Kitos išeities nėra.
Dalia Teišerskytė
Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto narė, poetė
Poetas Justinas Marcinkevičius yra labai gražiai pasakęs: “Išsivaikščios Lietuva”. Jeigu aš turėčiau kur eiti, ir aš eičiau iš šito krašto – tiek mane nuvylė viskas, kas vyksta aplink: pradedant visišku žmonių bedvasiškumu ir baigiant tiek Seimo, tiek Vyriausybės sprendimais. Mes vieni kitų nekenčiame, vieni kitiems pavydime, vieni kitus drabstome purvais, tarsi kažkas mums už tai mokėtų didelius pinigus. Aš kartais net pradedu galvoti, gal taip ir yra. Gal kažkas yra pasamdytas mus sukiršinti, sunaikinti kaip tautą, kaip didžiulę vertybę šiame pasaulyje? Žodžiai “nacionalinė vertybė” tapo pajuokos objektu. Ką tai reiškia? Tauta degraduoja.
Tačiau mes privalome išsikapstyti iš šitos situacijos dėl savo vaikų ir vaikaičių, nes jie prakeiks mus. Ir pradėti turime nuo meilės, sutarimo ir pagarbos vienas kitam.
Julius Veselka
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas
Mes rėkėme, kad mus bandė „surusinti“, o prie kokio nutautėjimo prives dabartinė situacija, emigracija? Tendencijos labai blogos. Tuo tarpu Vyriausybė lozungėliais pasimėto, bet nieko nedaro, kad ekonomika pagerėtų, darbo žmonėms atsirastų.
Nežinau, kas mums, lietuviams, atsitiko, kad nebesusišnekame tarpusavyje. Mums vis reikia kažkokių ponų, kuriems turėtume stengtis įtikti. Keli kovotojai likę, bet jėgos nelygios. Beveik palaidojome savo lietuvybę. Man tik džiugu, kad nacionalizmas atgimsta, nes tam „eurobiurokratėjimui“ ir nuolankumui tik nacionalizmas gali pasipriešinti. Nacionalistas - žmogus, kuris didžiuojasi savo tėvyne ir stengiasi darbais įrodyti, kad esame lygiaverčiai pasaulyje. Jeigu tokių žmonių būtų daugiau, esu tikras, mes iš susidariusios situacijos išsikapstytume. Kai tauta pajunta bendrumą, tai prideda papildomos galios.
Valdemaras Razumas
Akademikas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas
Kiekvieną savaitę Lietuvoje darbo netenka 6-7 tūkst. žmonių. Kur tiems žmonėms dėtis? Valgyti, šeimas maitinti juk reikia... Jie emigruoja. Ir mane tai gąsdina jau beveik 20 metų. Aš mačiau, kas vyko po Nepriklausomybės atkūrimo, paskui situacija gerėjo, ir dabar, deja, susidariusi padėtis, ypač mokslo ir studijų sistemoje, vėl smarkiai prastėja. Žinoma, visada blogai, kai žmonės išvažiuoja iš šalies, tačiau tokios yra Lietuvoje sąlygos, kad jiems palankiau dabar gyventi užsienyje.
Gal kitų žmonių grupių atžvilgiu tai nuskambės negerai, bet aš manau, kad reikėtų atsigręžti į tuos žmones, kurie yra tikrai aukštos kvalifikacijos, bent jau juos išsaugoti. Ar gali pragyventi šiais laikais daktaro disertaciją apsigynęs žmogus, būdamas 25-26 metų, turintis šeimą, gaudamas 1300-1400 litų? Nėra jokių svertų, kuriais valstybė jį galėtų išlaikyti. Tai kokia motyvacija tokiam žmogui, net jeigu jis ir atsidavęs mokslui, dirbti tą mokslinį darbą?
Marius Kundrotas
Lietuvių tautinio centro vadovas
Tendencijos labai liūdnos, bet aš bandyčiau ieškoti giluminių to priežasčių. Mano nuomone, tokias tendencijas lemia ne vien ekonominė padėtis, kuri dabar yra apverktina, bet ir bendra psichologinė, dvasinė, moralinė atmosfera. Ko mes galime tikėtis, jeigu iš viešosios erdvės pašalinamos tautinės, patriotinės vertybės. Man susidarė įspūdis, jog toli gražu ne kiekvienas išvyksta dėl to, kad čia neturi ką valgyti. Dažniau yra vertybinės priežastys. Aišku, ekonominė krizė sustiprina šitą poveikį, bet pirmiausia aš ieškočiau priežasčių žmonių protuose ir širdyse.
Valstybė dabar tikrai turėtų susirūpinti vaikų, jaunimo, paauglių tautiniu, patriotiniu švietimu. Nereikėtų koncentruotis vien tik į ekonominę situaciją - ji gali pasikeisti, krizė anksčiau ar vėliau praeis. Visada galima atrasti kažkokią terpę, kur bus geresnės ekonominės sąlygos. Kažkas turi pasikeisti žmogaus smegenyse, kad jis nenorėtų išvažiuoti iš Lietuvos.
Antanas Bukauskas
Mykolo Romerio universiteto dėstytojas
Fizinis išnykimas tautai tikrai negresia. Bet artimiausiais metais, matyt, Lietuvą paliks dar keletas šimtų tūkstančių žmonių. Viena iš pagrindinių priežasčių, mano nuomone, yra net ne ekonominiai sunkumai ir krizė, bet netikėjimas (neviltis, nusivylimas, nihilizmas) žvelgiant į ateitį. Žmonės nemato politikų, kurie pagal savo vertybes ir konkrečius darbus atitiktų jų lūkesčius. Iki gyvo kaulo nusibodo jau 20 metų tą patį per tą patį diskutuojančios “kalbančios galvos”. Dar yra likę tikrai profesionalių, padorių ir sąžiningų žmonių, tačiau pokomunistinė nomenklatūra jų neprileidžia prie valstybės reikalų tvarkymo. Todėl tauta patiria dar vieną smūgį, bet aš tikiu, kad ji tikrai atsilaikys.
Dabartiniais globalizacijos laikais Lietuva, kaip valstybė, tapo tuo, kuo ji ir galėjo tapti. Problema yra ne valstybės išsaugojime, bet joje gyvenančių žmonių gerovės išsaugojime. Po Lisabonos sutarties ratifikavimo Briuselyje tapsime Jungtinių Europos Valstybių nare. Ir tai, mano nuomone, gerai. Tik aš niekaip negaliu suprasti, kodėl mūsų politikai nenori pakeisti Konstitucijos ir priimti konstitucinę pataisą įteisinančią dvigubą pilietybę. Konstitucija turi sudaryti galimybę mums, lietuviams, konsoliduotis, jausti savo tautinį bendrumą, nežiūrint kokiame pasaulio krašte gyventume.
Ingrida
Verslininkė iš Klaipėdos
Iki tautos išnykimo su lietuviška pavarde - dar reikia daug pasistengti. Bet kaip tauta – mes jau seniai išnykę ir degradavę: alkoholis žudo mus kasdien ir jei nenustosime gerti tai tik lietuviškas pavardes ir tenešiosime...
Kaip išsaugoti Lietuvos valstybę – net nenutuokiu. Tik manau, kad Seimas turėtų būti garbės postas, o jame žmonės turėtų dirbti be atlygio, tokiu atveju, gal kas nors ir pasikeistų. Šiuo metu manau, kad tauta tiesiog turėtų visų pirma išsiblaivyti, o tik tada bus galima mąstyti, kaip išsaugoti lietuviškumą.
Tomas Tasiukėnas
Jaunas statybininkas iš Alytaus
Žmonės neišnyks, liks parlamentarai, jų giminės ir “draugai”, bet va tautiečiai gali ir išnykti.
Manau, kad: a.) Lietuvą galima būtų išsaugoti, jei būtų pastebimi ir vidutinės klasės žmonės, o ne tik tie, kurie už paslaugą gali atsilyginti. b.) reikėtų daugiau dėmesio skirti jaunimui, jam padėti augti, o ne žlugdyti jį. c.) reiktų „pagaminti“ kokį nors Tadą Blindą, gal jis kaip nors ir padėtų... (juokiasi).
Rima
Studentė iš Marijampolės
Nenorėčiau būti blogu pranašu, nes atstovauju jaunajai kartai, tačiau apžvelgiant dabartinę Lietuvos situaciją, nuotaikos nėra optimistinės. Gal ir neišnyksime kaip dinozaurai, bet tautos identitetą, kurį tiek metų saugojo mūsų senoliai, pamažu prarandame. Mes nesuvokiame, kad valstybė - tai mes, o ir supratę nežinome, ko imtis dabartinei situacijai suvaldyti. Žmogiškumo, demokratijos, o juo labiau teisybės nerasi nė su žiburiu. Jauni žmonės baigę studijas negali gauti darbo, o tiems, kuriems virš penkiasdešimt yra ,,nurašomi”, nors iki pensijos dar liko mažiausiai 10 metų. Telieka viena išeitis - ieškoti darbo svetur.
Taip ir išvažiuoja tautiečiai šeimomis arba palikdami vaikus Lietuvoje… Išsibarstėme ir išsibarstysime po pasaulį, kaip smėlis laikrodyje …Tik ar grįžime, išsaugosime? Tikiu, kad Lietuvoje liks šviesuolių, kurie inicijuos Lietuvos atsigavimą. Turime tikėti ir vieningai siekti, kad garsi Lietuvos praeitis įkvėptų gyvybės XXI amžiaus Lietuvai ir lietuviams. Yra galimybė išsaugoti Lietuvos valstybę, tačiau kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų keisti požiūrį ir galvoti apie valstybės ateitį, o ne apie šią dieną, ieškodamas tik naudos sau, vadovaudamasis taisykle - po manęs nors ir tvanas.
Visų pirma valstybę turėtų valdyti atsakingi, kompetentingi politikai, ginantys visų socialinių sluoksnių interesus vienodai, realiai suvokiantys valstybės situaciją. Niekam ne paslaptis, kad dažniausiai Seimas tampa vaikų žaidimo aikštele, kur postai yra garbės, o ne prisiimtinos atsakomybės siekis. Lietuva nėra žaislas. Lietuva – tai kiekvienas iš mūsų ir trys brangakmeniai kaip M.Daukša ,,Postilės” prakalboje rašė: ,,Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?
Kaip matote, kuo toliau, tuo labiau Lietuvoje nuotaikos nekrypsta į pozityvumo pusę. Nesinori, kad Lietuva ir tautiškumas išnyktų, o kaip matosi iš dabartinių tėvynėje gyvenančių žmonių vyraujančių nuotaikų, tokia tendencija vis dėl to išlieka.
---------------------------------------------------------------------------
Gerbiami lietuviai, jei turite savo nuomonę šiuo klausimu, būtinai išsakykite savo komentarą savaitraščio svetainėje http://www.aidas.us, rubrikoje "Savaitės aktualija"!
Nebūkime abejingi Lietuvos ateičiai!
Kristina Bružaitė
kristina@ethnicmedia.us
Skaitytojų įvertinimas:
Komentarai (14)
Svečias, 14-Gruodžio-2009, 01:06 am
tai kada bus geriau, kas gali atsakyti?
Svečias, 14-Gruodžio-2009, 12:10 am
virur gerai, bet namuose geriausia
Svečias, 10-Gruodžio-2009, 01:33 pm
To Guest, 8-Gruodžio-2009, 12:22 pm. Jeigu nera tiap jau blogai, tai gal parasyk, kas yra gero - visi pasidziaugsime. Gqal visi tie, kurie dabar verkia ar is nevilties bega i kitas salis juodo darbo dirbti, nebemoka dziaugtis? Ar tu, kaip daugelis "protingu" patareju, siulai dziaugtis tuo, kad saule kartais sviecia, lietus daznai lyja, ir siaip, kad kazkaip gyvename?
Svečias, 10-Gruodžio-2009, 01:27 pm, Labai geras
Aisku gyvens - o ka daryti, juk gyvas i zeme nesulisi. Tik klausimas, kaip gyvens, jeigu vien del to, kad politikai pasiduoda bet kokiai jiem pinigu atnesanciai itakai valstybe valdo galvodami tik apie tai, kaip savo kisenes prisikimst ir sau sotu gyvenima uzsitikrinti. O zmones del to prarado visa tai, ka 20 metu kure, kaupe, del to stengesi. Dabar kaip kokiam kompiuterinaime zaidime viska atima ir vel liepia praderti nuo nulio. Ar del to mes i si pasauli ta vieninteli karta ateiname, kad visa gyvenime artume, o po to del nuo musu nepriklausomu aplinkyviu viska prarastume ir vel turetume pradeti is pradziu? Juk dabartineje situacijoje tie senukai, kurie visa gyvenima dirbo ir mokescius mokejo, ne tai kad gyventi oriai, bet net numirti oriai nebegali...
Svečias, 10-Gruodžio-2009, 11:37 am
Ne tik Lietuvoje - visur krize daro savo neigiama poveiki, bet zmones gyvena, gyveno ir gyvens
Svečias, 8-Gruodžio-2009, 03:32 pm
Atsakymas i Guest, 12-Dec-2009, 12:22 pm. Is dalies sutinku, nesisuksi, negyvensi, bet pazvelgus is kitos puses ir palyginus Lietuva su kitomis valstybemis, esam benkartai. Ir kam uz tai turim dekoti? sau patiems, kad isrinkome tokius valdzios atstovus, kurie apakinti pinigu, atrodo viska daro tik savo naudai.. Gal ir neviska, taciau jei jie ir stengiasi del musu visu ateities, tai vadinasi labai mazai, nes kolkas progreso i sviesia ateiti nematau.
Svečias, 8-Gruodžio-2009, 12:22 pm
gal kiek perdeta, nera taip blogai toj musu saunioj Lietuvoj :)
Svečias, 8-Gruodžio-2009, 11:51 am
nu kad organus parduoda, to nezinojau...baisu..
Svečias, 7-Gruodžio-2009, 02:12 pm, Puikus
:D kaip man vienas zmogus pasake kad as esu atsilupes kad noriu pabekti is lietuvosi sitos betvarkes kad as nenoriu ce buti nes ce nebematua ateities ir :D su kubiliaus :D drastiskais pasakimasi darom taip nors ir 70%lietuvos sako kad taip ira blogai bet seimas sako darykim nes kubilius tiap pasake atsirade keli kitos nuomones zmones nublanksta pries dauguma kiauliu edanciu pinigus is nuvargusiu lietuviu kiseniu Lietuva zmugo mano kartos zmonem kuriem ira iki 20 lietuva ira salis nebetauta o salis tauta man asocijuojasi su treningus nesiojanciu skustagalviu gyvuliu gauja nes taip ir ira neiko nepakeisi visi kas megina iroditi kad riekia daryti kitiap negu mes darom ira uzciaupemi tesiog suanu !!! nenustepciau kad kokiai milziniska korporaciaj nusipirktu lietuva ir padarytu is jos dideli siuksliu kointeineri kuriamiai zmones geirua giventu negu dabar. tetruksta zmoniu lakstanciu su AK-47 kalasnikovias ir saudanciu vienas kitus ir butu lietuva kaip afrika su sniegu
Svečias, 6-Gruodžio-2009, 04:38 am, Puikus
Sutinku su paskutiniosiomis teksto pastraipomis, kur snekama apie Lietuvos meile mums,lietuviams. Tiesa sakant apmaudu, kad ji taip elgiasi su mumis, kai tuo tarpu esam tiek daug del jos padare. Nors kita vertus, ar Lietuva galima sutapatinti su zmogumi? Juk ji nekalta del seimunu, nepabijosiu pasakyt, silpno proto. Ir mes patys turbut kalti, kad sugebejom uzsikabinti uz seimunu pigiu pazadu.. Nesakau, kad visa lietuvos vyriausybe yra prasta, bet dauguma ten sedinciu, nesupranta kas vyksta aplinkui. Juokinga ir kartu graudu, kai suzinai apie dirzu susiverzimus seime, vos keli tukst.sumazina algas ir kitas pajamas. O ka kalbeti tada apie tuos, kurie i menesi gauna vos puse tukst. litu alga? Nenuostabu, kad lietuvaiciai bega is gimtosios salies... Gaila, bet kitos iseities turbut ir nerastume.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
:smile78: