Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Kas šiuo metu yra ES. ES konstitucija ir siūlymai ją keisti.

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » "Raudonai žydra" Europos Sąjunga (ES) ir su ja susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kas šiuo metu yra ES. ES konstitucija ir siūlymai ją keisti.

Puslapis 1 iš 1

[ 11 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kas šiuo metu yra ES. ES konstitucija ir siūlymai ją keisti.

Parašytas: 19 Gru 2006 20:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kas šiuo metu yra ES. ES konstitucija ir siūlymai ją keisti.

*****************************************************************************************

Kas tai yra ES
http://www.integracija.lt/Default.aspx?tabid=107

Kas yra Europos Sąjunga?

Europos Sąjunga - tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.

ES šiandien

Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.9 mln. kv. kilometrų, vienijanti 25 valstybes ir 455 milijonus gyventojų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.

Europos Sąjunga - tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas.

Europos Sąjunga:

- siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui;
vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis;

- vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita;

- kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą eurą.

Tikslai

Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo "glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio" (Europos Sąjungos sutartis).

Kiti ES tikslai:

- skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta;

- ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą;

- stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, įvedant ES pilietybę;

- plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų srityse;
pilnai laikytis acquis communautaire (ES teisės sistema) ir jos papildymų.

Principai

Pagrindiniai ES principai yra šie:

- ekonominio pagrindo principas, kuris didina abipusę priklausomybę ir solidarumą;

- įstatymų viršenybės principas, pasireiškiantis privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Teisingumo Teismas;

- demokratinio sprendimų priėmimo principas, kurį apibūdina kompromisai ir bendri susitarimai.

Ypatumai

Europos Sąjunga nuo kitų tarptautinių organizacijų skiriasi:

- ES teisės dominavimas prieš nacionalinę teisę. ES valstybės narės paklūsta ES privalomoms sutartims bei teisės aktams.

- Institucinės sąrangos unikalumas. Unikalumą apsprendžia tai, kad ES valstybės narės perleidžia dalį savo suvereniteto nepriklausomoms institucijoms, kurios atstovauja ne kurios nors valstybės interesus, o bendrus, nacionalinius visos ES interesus.

- Subsidiarumo principas. Visi sprendimai Europos Sąjungoje priimami laikantis principo, teigiančio, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi. Jeigu sprendimą gali priimti žemesni valdžios lygmenys, vadinasi nėra reikalo jį patikėti aukštesniam lygmeniui.

- Įvairovė ir pagarba kultūriniam savitumui. Europos Sąjungą sudaro 25 skirtingų kultūrų valstybės, kurių gyventojai kalba skirtingomis kalbomis, išpažįsta savo religiją, turi specifinius nacionalinius ir kultūrinius tautos bruožus. Europos Sąjunga sudaro sąlygas šių kultūrų ir kalbų palaikymui ir skatinimui. Kiekvienas ES oficialus dokumentas yra verčiamas į dvidešimt oficialių ES kalbų.

- Rūpinimasis žmogumi. Visa Europos Sąjungos politika iš esmės yra orientuota į ES valstybių narių bei jų piliečių gerbūvio užtikrinimą. Žmogus, jo rūpesčiai ir interesai - svarbiausi ES siekiai. ES suformavo tvirtą socialinę politiką, orientuotą į paprastų žmonių interesų gynimą.

- Ekonominė, politinė, socialinė sanglauda. Europos Sąjungos politika orientuota į siekį sumažinti atskirų Europos Sąjungos valstybių ir regionų ekonominio bei socialinio išsivystymo lygio skirtumus. Ekonomiškai silpni regionai remiami finansiškai siekiant vystyti jų ekonominį pajėgumą. Europos Sąjunga sanglaudą skatina per įvairius struktūrinius fondus, Europos investicijų fondą ir kitas finansų įstaigas.

Istorijos pradžia

ES istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis: 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija, 1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija. 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti "Europos Bendrijų", arba "Europos Bendrija", terminas.

"Europos Sąjungos" terminas oficialiai imtas taikyti nuo 1993 m. 1992 m. vasario 7 d. pasirašius Mastrichto sutartį (sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) iki tol vartojamas "Europos Bendrijos" terminas buvo pakeistas "Europos Sąjungos" terminu.

Pagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungą sudaro trys sudedamosios dalys (ramsčiai): Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas), bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Svarbiausios sutartys

Svarbiausios Europos Sąjungos sutartys yra Romos sutartis, Suvestinis Europos aktas, Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis, Amsterdamo sutartis. Šios sutartys tapo pagrindinėmis Europos Sąjungos kūrimosi, persitvarkymo gairėmis, jos laikomos pagrindiniu teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis Europos Sąjunga ir jos valstybės narės bendradarbiauja.

Romos sutartis - 1957 m. kovo 25 d. Romoje pasirašyta sutartis, kuria buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija.

Suvestinis Europos aktas - 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge pasirašyta ( įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.) sutartis, peržiūrėjusi ir padariusi pakitimus Europos Bendrijų steigimo sutartyse.

Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis - 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašyta (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) sutartis, kuria įsteigta Europos Sąjunga.

Amsterdamo sutartis - 1997 spalio 2 d. Amsterdame pasirašyta sutartis, padariusi tam tikras Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarties ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisas.

Konstitucinė sutartis buvo parengta Konvento dėl Europos ateities (2002 rugpjūtis- 2003 birželis), o 2004. birželio mėn. Europos Sąjungos Vadovų Taryba ją priėmė. Kad sutartis įsigaliotų, kiekviena ES valstybė narė turės ją ratifikuoti. Kai kuriose ES šalyse dėl Konstitucinės sutarties numatoma rengti referendumus. Lietuvoje referedumo rengti neketinama. Numatoma, kad sutartis įsigalios 2009 m.

Valstybės narės ir kandidatės

Europos Sąjungą sudaro 25 valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

Bulgarija ir Rumunija yra šalys kandidatės. Numatoma jų narystės pradžia - 2007 m. sausio 1 d.

2004 gegužės mėn. Europos Komisija rekomendavo Europos Sąjungos vadovų Tarybai pradėti su Kroatija narystės derybas.

Taryba sprendimą dėl derybų su Kroatija pradžios priims 2004 m. gruodžio mėn.

Ar Turkija įgis kandidatės statusą, taip numatoma apsispręsti 2004 m. gruodžio mėn. įvyksiančioje Europos Sąjungos vadovų Taryboje.

Kas yra ES valstybės narės?

ES Valstybės narės - tai valstybės, pasirašiusios Europos bendrijų steigimo ir Europos Sąjungos sutartis, o tos, kurios nebuvo tarp šalių- steigėjų (taigi, ir Lietuva) pasirašiusios Stojimo sutartį ir tuo pačiu prisijungusios prie visų ankstesnių sutarčių.

Institucijos

Europos Sąjungą sudaro penkios pagrindinės institucijos - Europos Sąjungos Taryba (Taryba), Europos Komisija (Komisija), Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai.

Kitos ES institucijos: Europos viršūnių taryba, Europos centrinis bankas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos investicijų bankas, Pirmosios instancijos teismas, Ombudsmenas.

Kalbos

ES institucijų veikloje vartojama 20 kalbų: anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių. Šios kalbos laikomos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Visi ES dokumentai bei susitikimai yra verčiami į 20 oficialių kalbų.

Piliečių teisės

ES Valstybių narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai. Tai reiškia, kad ES pilietis gali:

- nevaržomai judėti ir apsigyventi bet kurioje ES valstybės narės teritorijoje;

- dirbti ir mokytis bet kurioje ES valstybėje narėje;

- balsuoti ir kandidatuoti tiek vietiniuose, tiek visos ES mastu rinkimuose toje šalyje, kurioje jis gyvena;

- būti ginamas diplomatinių ir konsulinių kiekvienos valstybės narės atstovybių;

- dalyvauti Europos Parlamento, išreiškiančio visų ES piliečių interesus, rinkimuose, teikti peticijas.

Simboliai

Vėliava. Vėliavą sudaro melsvas (melsvo dangaus) fonas, kuriame pavaizduotos dvylika žvaigždžių, išsidėsčiusių apskritimo forma. Žvaigždės simbolizuoja Europos gyventojų vienybę. Žvaigždžių skaičius yra nekintamas. ES vėliava oficialiai buvo patvirtinta 1986 metais.

Himnas. Europos Sąjungos himnas - 1972 metais Tarybos patvirtinti trys Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos finalo aranžuotės fortepijonui, pučiamųjų orkestrui ir simfoniniam orkestrui. Aranžuotės autorius- Herbertas fon Karajanas. Žodžiai- Frydricho Šilerio "Odė džiaugsmui".

Europos diena. Europos diena - gegužės 9-oji.

Pasas. Europos Sąjungoje nėra centralizuotos pasų sistemos. ES valstybių piliečiai naudojasi nacionaliniais pasais. Tačiau nuo 1985 metų Europos pasas pradėtas išdavinėti visose ES valstybėse, palaipsniui keičiant senuosius pasus. Pasų išdavimas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai. Europos pasas yra vienodo formato, puskiečiu tamsiai raudonu viršeliu, ant kurio pasą išdavusios valstybės narės nacionaline kalba užrašyta "Europos Bendrija", tos valstybės pavadinimas ir įspaustas jos herbas.

Sprendimų priėmimas

Sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje yra kompleksiškas dalykas, priklausantis nuo ES institucijų tarpusavio sąveikos, valstybių interesų bei skirtingų politikos sričių. Priskaičiuojama 20-30 įvairaus pobūdžio ir paskirties sprendimų priėmimo procedūrų.

Šiuo metu egzistuoja keturios pagrindinės įstatyminės procedūros: konsultacijos, bendradarbiavimas, bendri sprendimai ir pritarimas.

Konsultacijos. Pagal konsultacijos procedūrą teisės akto leidybą inicijuoja Komisija, kuri teikia teisės akto projektą Tarybai. Taryba, gavusi Europos Parlamento (retais atvejais - Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto (ESRK) bei Regionų komiteto (RK) nuomonę, svarsto teisės projektą ir vienbalsiai arba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą. Iki 1987 metų Suvestinio Europos akto visi teisės aktai buvo priiminėjami remiantis konsultaciniu būdu.

Bendradarbiavimo procedūra. Bendradarbiavimo procedūra yra žingsnis link gilesnės integracijos, Europos Parlamento galių išplėtimo bei konsultacinės procedūros išplėtimo. Pagal bendradarbiavimo procedūrą Europos Parlamentas gavo teisę antrą kartą dalyvauti teisės aktų ruošimo procedūroje.

Šį sykį Europos Parlamentas ne tik teikia siūlymus (pirmas teisės akto svarstymas), bet ir turi teisę pritarti, taisyti arba atmesti Tarybos parengtą bendrą poziciją. Tačiau ir bendradarbiavimo procedūroje lemiamas žodis priklauso Tarybai, kuri gali neatsižvelgti į Europos Parlamento siūlymus ir priimti teisės aktą vienbalsiai (kvalifikuotas balsavimas negalioja). Bendradarbiavimo procedūrą įdiegė 1987 m. Suvestinis Europos aktas.

Bendro sprendimo procedūra. Bendro sprendimo procedūra atsirado po 1993 metų įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai. Ši procedūra numato teisės akto priėmimą dviejų institucijų - Europos Parlamento ir Tarybos - vardu.

Iki tol visus sprendimus priimdavo Taryba. Remiantis bendro sprendimo procedūra, Europos Parlamentas gavo teisę trečią kartą dalyvauti teisės akto svarstyme. Tarybai neatsižvelgus į po antrojo svarstymo pareikštą Europos Parlamento nuomonę bendros pozicijos atžvilgiu, Europos Parlamentas turi teisę balsų dauguma vetuoti Tarybos priimtą sprendimą. Kad būtų išvengta konflikto ir surastas abipusiai priimtinas sprendimo variantas, kartais sudaromas specialusis taikinimo komitetas, kuriame yra vienodai Tarybos ir Europos Parlamento atstovų.

Pritarimo procedūra. Pritarimo procedūra taikoma priimant svarbius tarptautinius sprendimus (pvz., naujų valstybių stojimas, Europos centrinio banko užduotys ir įgaliojimai ir pan.). Pagal šią procedūrą Europos Parlamentas tvirtina arba atmeta jam pateiktą teisės akto leidybos pasiūlymą, tačiau neturi teisės jo taisyti.

Šiuo metu taikomos visos keturios teisės aktų priėmimo procedūros, tačiau 1997 metų pasirašius Amsterdamo sutartį numatyta atsisakyti bendradarbiavimo procedūros ir vietoje jos taikyti supaprastintą bendro sprendimo procedūrą.

Teisės aktai

Europos Sąjungos teisės aktus sudaro reglamentai, direktyvos, sprendimai ir rekomendacijos bei išvados. Konkrečią dokumento formą pasirenka jį priimanti institucija.

Reglamentas. Reglamentas yra privalomas visa apimtimi ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Jis įsigalioja visoje Europos Sąjungoje iškarto po to, kai yra paskelbiamas Europos Bendrijų "Oficialiajame leidinyje" arba nuo reglamente nurodytos datos, yra privalomas be išimties visiems Europos Sąjungos teisės subjektams ir nepalieka jo įgyvendinimo priemonių pasirinkimo laisvės.

Direktyva. Direktyva suformuluoja uždavinius ir tikslus, kurie yra privalomi visoms ES valstybėms narėms, tačiau sprendimą dėl jų taikymo nacionaliniu lygiu priima pačios valstybės narės. Direktyvos taikomos derinti, koordinuoti tiems nacionaliniams įstatymams, kurių įvairovė ar netolygumai trukdo veikti bendrajai rinkai.

Sprendimas. Sprendimas priimamas konkrečiam klausimui spręsti ir nėra privalomas visuotinai visais atžvilgiais. Jis privalomas tiktai tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems jis yra skirtas, pvz.: vienai kuriai nors valstybei narei, konkrečiai verslo šakai ar netgi atskiriems asmenims.

Rekomendacija ir išvada. Rekomendacija ir išvada nėra teisiškai privalomi Europos Sąjungos teisės aktai. Jomis paprasčiausiai išreiškiama institucijų pozicija tam tikru klausimu, siūlomi tam tikri veiksmai ir elgesys, įvairių politikos sričių derinimas, koordinavimas. Rekomendacijos ir išvados gali būti skirtos tiek fiziniams ir juridiniams asmenims, tiek valstybėm narėms.

Biudžeto sudarymas

Europos Sąjunga turi savo biudžetą, kurio lėšomis finansuojama visa ES veikla. Biudžetas yra bendras visoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms, o jo lėšos skiriamas bendriems ES tikslams bei interesams pasiekti.

2003 m. ES biudžetas sudarė 92,5 mlrd. eurų, 2004 m. preliminariais skaičiavimais 25 narių Europos Sąjungos biudžetas sudarys apie 99,7 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos biudžetas sudaromas remiantis keturiais finansavimo šaltiniais: muito mokesčiais už prekes, įvežamas į Europos Sąjungos teritoriją; rinkliavos už importuojamą žemės ūkio produkciją; dalis visose valstybėse narėse iš pridėtinės vertės mokesčio gautų įplaukų (42 % visų išteklių); dalis valstybių narių bendro nacionalinio produkto įnašų (40 % visų biudžeto lėšų).

Tikslius muitų dydžius nustato prekybos sutartys su trečiosiomis šalimis; pridėtinės vertės mokesčių ir bendro nacionalinio produkto dalys nustatomos kasmet; PVM dalis paprastai nesiekia 1 proc., o įnašai nuo bendro nacionalinio produkto kiekvienai valstybei narei - apie 0,5 %.

Biudžeto paskirstymas

Didžiąją ES biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos, skiriamos bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP). Kasmet ši dalis mažėja (1988 metais siekė 65 %, o 1999 metais - jau tik 43 %).

Kita didelė Europos Sąjungos biudžeto dalis yra skirta ekonominei ir socialinei sanglaudai įgyvendinti. Jai skiriama apie trečdalį viso ES biudžeto dalies. Kasmet ši dalis didėja (1988 metais siekė 18 %, o 1999 metais- 37 %). Toks ryškus bendrai žemės ūkio politikai skiriamų lėšų mažinimas ir atitinkamas lėšų išaugimas regioniniams ir struktūriniams fondams atspindi dabartinius Europos Sąjungos prioritetus- mažinti nedarbą bei regionų netolygų vystymąsi.

Nemažą dalį savo biudžeto Europos Sąjunga išleidžia moksliniams tyrimams ir technologijų plėtojimui. Tai yra vienas iš ES politinių prioritetų. Lėšos šiai veiklai vystyti siekia apie 7,5 %.

Dalis biudžeto lėšų taip pat skiriama humanitarinei pagalbai trečiojo pasaulio šalims.

Biudžeto tvirtinimas ir kontrolė

ES biudžeto svarstymas ir tvirtinimas trunka beveik metus. Biudžeto projektą parengia Europos Komisija, prieš tai gavusi kitų ES institucijų pasiūlymus dėl savo finansinių poreikių. Vėliau projektas pateikiamas Europos Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos Taryba tvirtina projektą kaip preliminarų ir pateikia jį Europos Parlamentui, kuris daro pataisas ir galiausiai po dar vieno Europos Tarybos pataisyto projekto varianto balsuoja dėl viso biudžeto projekto. Europos Parlamentas turi teisę patvirtinti arba atmesti biudžeto projektą (pirmą kartą biudžeto projektas buvo atmestas 1979 metais).

Biudžeto kontrole užsiima Europos Parlamentas ir Audito Rūmai, kurie atlieka Europos Sąjungos sąskaitų patikrinimus ir kontroliuoja ar lėšos naudojamos efektyviai. Kasmet, lapkričio pradžioje, Audito Rūmai pateikia ataskaitą, kurioje yra analizuojamas ankstesnių metų ataskaitos.

Paruošta pagal www.euro.lt puslapį.

*****************************************************************************************

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 30 Bir 2007 20:40. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 20 Gru 2006 21:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

ES konstitucija
http://search.delfi.lt/search.php?q=ES%20konstitucija

*****************************************************************************************

ES plėtra
http://search.delfi.lt/search.php?q=ES%20pl%C4%97tra

*****************************************************************************************

Nors ir braškėdamas, ES konstitucijos vežimas juda į priekį
2006 gruodžio mėn. 19 d., Arūnas Spraunius, www.DELFI.lt
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... d=11558153

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

*****************************************************************************************

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Vas 2007 20:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Norėdama judėti pirmyn, ES vis tiek turės iš komos kelti konstituciją

2007 vasario mėn. 13 d.,
Arūnas Spraunius, http://www.DELFI.lt

Vokietija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) tada, kai Europa rengiasi švęsti 1957 metų kovo 25-ąją įsteigtos Europos Ekonominės Bendrijos 50 metų jubiliejų. Ta proga kovo 25-ąją Vokietijos sostinėje numatyta surengti ES viršūnių susitikimą, skirtą Romos sutarties pasirašymo penkiasdešimtmečiui. Jame bus siūloma pasirašyti Berlyno deklaraciją.

Kai kurios informacinės agentūros tuos 50 metų vadina neturinčia precedento sėkmės istorija. Žiūrint su kuo lygintume; jei su tragiška 20 amžiaus pirma puse - be abejo, taip. Juo labiau, kad įvertinęs skaudžias klaidas Senasis žemynas skelbia savo ateitį projektuojąs kaip atvirą kultūrai, mokymuisi ir socialinei pažangai, viešąjį gyvenimą siekiąs padaryti demokratiškesnį, skaidresnį bei siekti taikos ir sutarimo visame pasaulyje.

Vis dėlto dabartinę padėtį galima būtų pavadinti keistoka. Nemažai kalbama apie Europos vienybę kaip pagrindinį jos sėkmės šansą. O jį vis tiek geriausiai personifikuoja ES konstitucija. Bet kalbų ta pačia tema gausa gali reikšti ir tam tikrą svyravimą, mėginimą įtikinėti save tuo, kas galbūt kelia abejonių.

Informacinės agentūros praneša, kad Vokietijos diplomatai privačiai tariasi su kolegomis Olandijoje, Prancūzijoje,Čekijoje, Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje dėl galimybės iš originalaus Konstitucijos teksto pašalinti joms ir kitoms Konstitucijos nepatvirtinusioms šalims labiausiai nepriimtinas nuostatas. Viliamasi iki birželio susitarti dėl pataisyto projekto sudarymo grafiko, gal net pasiūlyti gairių dėl jos turinio (tarkime, kad naujasis dokumentas net nebūtų vadinamas Konstitucija).

Apie būtinybę ES priderinti savo konstituciją prie besikeičiančio pasaulio bei užtikrinti savo sėkmę ateityje Čekijos dienraštyje "Mlada fronta Dnes" prieš sausio pabaigoje vykusį vizitą šioje šalyje rašė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. A.Merkel siekia savo šalies pirmininkavimo ES metu atgaivinti konstitucinę sutartį. Iki birželio mėnesio ji siekia priimti susitarimą atgaivinti konstituciją kokia nors forma 2009 metais.

Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko Walterio Steinmeierio teigimu, po poros metų apmąstymų (2005-aisiais Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai referendumuose atmetė Konstitucijos projektą) reikėtų pradėti ES konstitucijos reformų procesą, nustatant sąlygas, laiko planą ir svarstytinas turinio kryptis. Štai tokia itin atsargi retorika su vos vos juntamu noru turėti vilties.

Net pasisekus susitarti dėl grafiko ir Konstitucijos pataisų, neaišku, ar naujasis projektas sulauks piliečių pritarimo. Tad yra raginimų visose šalyse Konstituciją patvirtinti parlamente, o ne referendumu.

Socialistų kandidatė į Prancūzijos prezidentus Segolene Royal jau atmetė šią galimybę, pabrėždama, kad, išrinkta šalies vadove, ji surengtų referendumą dėl Konstitucijos. Susidaro įspūdis, kad nuo Naujųjų pirmininkaujančios Vokietijos tonas kalbant apie Konstitucijos ratifikavimo pajudinimą iš mirties taško vis tiek primena reanimuotojo pastangas.

Tačiau net ir vienoje ES šalyje gali būti skirtinjgų nuomonių dėl pagrindinio Bendrijos dokumento. Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas ir jo Pilietinė demokratų partija nuolat atmeta dabartinį Konstitucijos projektą ir ragina priimti visiškai naują paktą. Šios šalies prezidentas Vaclavas Klausas siūlo vietoje ES sukurti laisvesniais ryšiais susietą Europos valstybių organizaciją.

Didžiosios Britanijos vadovai visai neseniai nusprendė griežtai priešintis planams atgaivinti ES konstitucinę sutartį. Britų spaudos teigimu, premjeras Tony Blairas įsitikinęs, kad Didžioji Britanija galėtų pritarti tik vadinamajai "mini-sutarčiai", kurioje būtų įtvirtintos po plėtros būtinos techninės rinkimų pataisos bei nutraukta praktika, kad Bendrijai kas pusę metų pirmininkauja vis kita valstybė.

A.Merkel nori, kad dokumento turinys iš esmės nesikeistų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuva. Berlyno pėdomis žengti, regis, pasirengusios ir po Vokietijos ES vairą perimsiančios Portugalija bei Slovėnija.

ES išsiplėtus nuo 15 iki 27 narių, šia konstitucija buvo siekiama pagreitinti sprendimų priėmimo procesą ir reformuoti bloko institucijas. Konstitucija būtų panaikinusi nacionalinius veto kai kuriose srityse ir įsteigusi Europos užsienio reikalų ministro postą. Šiuo metu sutartį dėl Konstitucijos Europai yra ratifikavusios 18 šalių.

Pasak apžvalgininkų, sunku suderinti Prancūzijos, Olandijos, Anglijos ir Lenkijos norą, kad naujoji Konstitucija kuo mažiau saistytų atskiras šalis, su 18-os Konstituciją patvirtinusių valstybių reikalavimu, kad koks nors naujasis projektas kuo mažiau skirtųsi nuo dabartinio.

Tiesa, eilinių ES piliečių motyvacija tiek Bendrijos, tiek ir jo Konstitucijos atžvilgiu turi labai konkretų pavidalą – prancūzai sako ne konstitucijai, bijodami padidėsiančiuos konkurencijos darbo rinkoje bei atlyginimų mažėjimo, rytų europiečiai, atvirkščiai, naudojasi judėjimo laisvės ir legalaus darbo galimybėmis.

Europietiškas „masių maištas“ turi labai konkrečias, gyvenimiškas formas.

Bet tapatybės klausimas nėra jau toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti vien praktinių tikslų siekiančiam vartotojui. Tarkime, Čekijos prezidentas kategoriškai teigia, jog parlamentarizmui ir demokratijai reikalinga tauta, o projektuojamoje ES ji bent kol kas nenumatyta. V.Klausas sako neįsivaizduojąs, kad netrukus atsirastų Europos tauta.

Pasak jo, analogijos su Jungtinėmis Valstijomis tėra klaidinimas - skirtumai tarp Masačiusetso ir Teksaso yra nepalyginamai mažesni nei, tarkime, tarp Suomijos, Graikijos, Airijos ir Portugalijos. Taigi kol kas pastangos judinti ES konstitucijos ratifikavimą esą tėra europeistų bandymas paskubinti suvienodinimą, unifikaciją.

Įdomu tai, kad ginčai dėl kostitucijos, taigi ir pačios Bendrijos idėjinio turinio tęsiasi metų metus. Savaip simboliška, kad žiniasklaidoje galbūt netyčia vis praslysta formuluotė „vaidinamoji ES konstitucoja“. Apie Lietuvos ar Prancūzijos pagrindinius dokumentus juk nesakoma „vadinamoji“. Taigi problemų dėl turinio vis dėlto esama.

Gali būti, tai pagrindinis klausimas, lemsiantis ES ne vien verslo, bet ir valdymo, politikos, kultūros ir kokį tik nori turinį. Galų gale dėl Konstitucijos ar lygaus jam kitaip pavadinto dokumento vis viena teks susitarti. Ne kuo kitu, o juo vadovaujantis turėtų būti apsisprendžiama dėl konkrečių sprendimų – nuo europietiškos tapatybės iki dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu ar lenkiškos mėsos eksporto į Rusiją.

Paprastas pavyzdys – akivaizdus faktas, jog kol kas visos ES valstybės vykdo gana skirtingą energetikos politiką. Prancūzija ir kai kurios kitos ES šalys labiausiai priklauso nuo esančiose jėgainėse gaminamos atominės energijos, o Vokietija dėl aplinkosauginių priežasčių siekia persiorientuoti ir statyti naujo tipo branduolinius reaktorius.

Britanija ir Švedija nori, kad Europos mastu nebūtų reguliuojamas ir ribojamas monopolių energetikos rinkoje įsitvirtinimas, o Vokietija ir Prancūzija priešinasi mėginimams liberalizuoti elektros bei dujų energetikos sektorius.

Energetika yra svarbi, bet tik viena iš daugybės gyvenimo ir verslo sričių. Dėl visko besiformuojančioje europiečių bendrijoje tenka tartis Gali būti, kad tie 50 metų vieningos Europos formavimesi nėra jau taip daug.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

Istorija, 2007 02 13 17:18

Nėra NĖ VIENOS dirbtinai sukurtos daugiatautės sąjungos ar valstybės, kuri būtų išsilaikiusi ilgesnį laiką.

Kada subyrės ES - tik laiko klausimas. Ir dar - kaip? Tyliai, kaip TSRS, ar su kraujo upėmis, kaip Jugoslavija.

petras, 2007 02 13 17:19

Konstitucijoje, kurią, deja, ratifikavo ir mūsų Seimas, nematyti, kas ta ES - suverenių valstybių sandrauga (arba sąjunga), ar unitarinė valstybė (bent jau ateityje). Šito neapibrėžus nėra prasmės šnekėti apie konstituciją.

Jonas, 2007 02 13 18:18

Kad veiktums kartu o ne pavieniui - nebūtina apsiženyti, užtenka Politinės ir ekonominės sąjungos.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 27 Bal 2008 17:43. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Bir 2007 20:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Ačiū Dievui ir lenkams, galbūt liksime laisvi

Saulius Stoma. Ketvirtadienis, 2007-06-28 10:32.
http://blog.delfi.lt/node/1637

ĮSPŪDINGAS (kitoje vietoje – MILŽINIŠKAS) LIETUVOS DIPLOMATIJOS TRIUMFAS. Taip įtakingas „valstybininkų“ laikraštis įvertino Briuselio susitarimą dėl Europos Sąjungos ateities. Ir ne jis vienas. Euforijos buvo pilna visa Lietuvos žiniasklaida.

Tačiau ar toks požiūris - bent kiek objektyvus? Nuoširdžiai atiduodamas pagarbą mūsų Prezidento diplomatiniams gebėjimams, drįsiu tuo suabejoti.

Visų pirma, nuo išskirtinai reikšmingo Valdo Adamkaus vaidmens, taikant Lenkiją su Vakarais, svaigo vieni lietuviai. Europos žiniasklaida apie tai – nė mur mur (gal atidesni komentatoriai mane pataisys?).

Dar daugiau, pats Lenkijos prezidentas Kaczynskis grįžęs namo per žiniasklaidą padėkojo “mūsų draugams iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos”, paminėjo “draugišką kanclerės Merkel laikyseną” ir ypatingai pabrėžė “per derybas Lenkijai lojalų Čekijos elgesį”. Negi Lietuva nenusipelnė bent jau diplomatiško linktelėjimo?

Taigi susidaro vaizdas, kad mūsų Prezidentas atliko pasiuntinuko vaidmenį, bėgiodamas laiptais aukštyn žemyn tarp susipykusių Merkel ir Kaczynskio ir bandydamas pastarąjį „atvesti į protą“. Užsispyrėlio sutramdymas, tskant. Gražu, tačiau ar toks turėjo būti mūsų nacionalinės užsienio politikos tikslas?

Štai - esminis klausimas. Ir šalia dar vienas – ar tarsi du Landsbergiai vienoje vietoje užsispyrę broliai Kaczynskiai negynė Lietuvos nacionalinio intereso labiau nei visa mūsų „valstybinė“ diplomatija per pastaruosius keletą metų?

Iš kur tokios drastiškos mintys? Bandysiu paaiškinti.

Juk svarbiausias šio trumpiausios nakties susitarimo rezultatas yra tas, kad buvo galutinai palaidota Konstitucija Europai ir bent laikinai pristabdytas voliuntaristinis supervalstybės projektas.

Demokratinės Europos tendencijos pasirodė stipresnės už eurobiurokratų diktatą. Ir dėkoti čia reikėtų kaip tik toms šalims, kurios pamynusios politinį korektiškumą drįso artikuliuoti savo nacionalinius interesus.

Mūsų biurokratai-briuseliokratai taip pat liko su ilga nosimi. Juk tai jie privertė nuo paskutinės darbo dienos šurmulio apkvaitusį ankstesnį Seimą skubos tvarka, nemačiom, neskaičius ratifikuoti tą nelaimingą konstituciją.

Šie veikėjai visada įsivaizdavo, kad jų viršininkai sėdi, jei ne Maskvoje, tai Briuselyje, o ne vaikšto Lietuvos gatvėmis.

Nacionaliniai interesai? Juokaujat. Ką Briuselis pasakys, viskas bus gerai. Svarbiausia neatsilikti nuo mados. Kad tik kas neišjuoktų ir provincialais nepalaikytų.

Štai ir puolėm pirmieji ratifikuoti krūvą sujauktų popierių, kurie būtų gerokai apkarpę Lietuvos valstybingumą ginančią mūsų pačių Konstituciją. Prieš buvo tik keli tylūs balseliai. O grandinėmis pasipuošę Konstitucijos sargai net neamtelėjo. Čia juk sunkiau nei pilietybę iš bėdos emigrantų atimti. Šie padejuos ir nurims, o prieš Briuselio galią geriau nesišakoti.

Ačiū Dievui, mūsų „valstybininkų“ nusipirkta katė maiše taip ir nebus išleista. (Kaip, beje, nebuvo išleistas ir lietuviškas Konstitucijos Europai vertimas.) Žlugo dar vienas slaptųjų kulisų meistro Albino projektas.

Taigi po naujojo Briuselio susitarimo mūsų politinė klasė turėtų jaustis labai nekaip. Savo tikslo – kuo greičiau įsilieti į galingą supervalstybę – jie nepasiekė. Jų menkavertiškumo kompleksas dar turės pakentėti. Bet, žinoma, jie ir toliau dirbs ta pačia kryptimi.

Taip, kalbu apie bendrą mūsų biurokratų ir abiejų flangų politikų bruožą – netikėjimą savimi ir savo šalimi. Štai tipiškas pavyzdys, todėl net neįvardysiu asmens. Diskutuodamas apie akivaizdžią ir labai opią problemą, žurnalistas klausia ministro, kas galvojama daryti. Šis kaip mat atsako: „Teisingai, problemą turime spręsti. Štai ir Briuselio direktyva liepia tą ir tą...“

Pasimetusių bestuburių valdžia, su palengvėjimu atsisakanti savo galių spręsti nacionalines problemas ir ginti nacionalinius interesus.

Tegu tai padarys kiti. Mums užtenka ir to, kad šiaip taip išsisprendžiame asmenines ir savo aplinkos problemas. Juk per daug užsimojęs, gali likti be nieko, ar ne?

Taigi su giliu liūdesiu turime konstatuoti vieną objektyvų, istoriškai nulemtą dalyką. Kad ir koks nebrandus ar net nesimpatiškas jis būtų, tačiau Lenkija jau turi politinį elitą, galintį formuluoti suprantamus ir tautos palaikomus nacionalinius tikslus. Lietuva - dar ne.

Kalbu čia, žinoma, apie nacionalinį interesą išlikti – skausmingą interesą, o ne apie saldžią svajonę be rūpesčių ištirpti turtingos Europos pilve.

Broliai Kaczynskiai tapo pasipūtusių Vakarų pajuokos objektu, tačiau padarė viską, kas buvo įmanoma. Svarbiausia – per derybas jie galėjo apeliuoti ir į savo Seimą, ir į tautą, ir į žiniasklaidą. Jie turėjo palaikymą ir todėl buvo drąsūs.

Jie parodė, kad vargana naujoji Europa gali būti kitokia, tačiau tai nereiškia - antrarūšė ir nevisavertė. Ir be viso kito, jie rėmėsi į vertybes. Tai jų ir britų dėka Briuselis negalės primesti specifinio moralės supratimo visoms šalims, neatsižvelgus į jų visuomenės norus, o tai reiškia – pamynus kertinius demokratijos principus.

Tad aš sveikinu mūsų Prezidentą tiek, kiek jis prisidėjo prie Lenkijos interesų apgynimo. Nes šiuo atveju lenkų egoizmas padėjo ne tik visai naujajai Europai, bet ir demokratijai apskritai.

Todėl verkti apsikabinus buvusį eurokratą ir federacinės valstybės šalininką, Italijos premjerą Prodi dėl Europos žlugimo tikrai nereikia. Laisvų tautų Europos idėja žlugs kaip tik tada, kai joje nugalės unifikacijos biurokratai.

Įkvepiančių tikslų neturinčiam Lietuvos elitui laikas suprasti, kad biurokratų Briuselis negali būti kelrodė žvaigždė. Tikroji Europa reiškia laisvą ir demokratišką visuomenės tobulėjimą.

Europa – ne tikslas pats savaime, o tiktai priemonė, tiktai kelias ir galimybė kurti orią lietuvių visuomenę. Būti patiems savęs šeimininkais.

Komentarai DELFI
http://blog.delfi.lt/node/1637

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Lap 2007 20:17

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

V.Vileita. Europos Konstitucija – ta pati panelė lopyta suknele?

Vadimas Vileita, „Dvi pusės“, „Žinių radijas“
2007 lapkričio mėn. 29 d.

Vis daugiau aistrų ES šalyse sukelia Bendrijos naujos Reformų sutarties projektas. Ši sutartis, kuri turi pakeisti palaidotą Europos Konstitucijos projektą, vadinama dviem pavadinimais – Reformų sutartis arba Lisabonos sutartis (pagal miestą, kuriame buvo sutarta dėl galutinio jos varianto).

Ši nauja sutartis ne tokia reikšminga, kaip būtų buvusi Konstitucija Europai, ne tokia svarbi, kaip steigiamoji Romos ar Mastrichto sutartis, tačiau ES istorijoje ne daug yra buvę dokumentų, pagal svarbą prilygstančių dabar diskutuojamai Reformų sutarčiai. Taigi svarbu būtų žinoti, kokios pagrindinės sutarties naujovės ir kuo ji iš esmės skiriasi nuo atmestos Konstitucijos projekto.

Pirmoji pusė – ta pati Konstitucija, tik kitu pavadinimu

Euroskeptiškiau nusiteikę ES piliečiai linkę kaltinti Europos lyderius, kad vietoj prancūzų ir olandų atmestos Konstitucijos jie bando prakišti iš esmės tą patį dokumentą, tik kitu pavadinimu.

Iš tikrųjų dauguma Europos lyderių sutinka, kad esminės Konstitucinės sutarties nuostatos naujoje Reformų sutartyje išlieka. Sutartyje įtvirtinta, kad ES vadovaus prezidentas – 2,5 m. išrinktas Tarybos vadovas. Automatiškai nebeliks pirmininkavimo tvarkos, kuri veikia šiuo metu, kai kiekviena Sąjungos narė iš eilės po pusę metų vadovauja Bendrijai.

Kaip ir Konstitucijoje, numatoma glaudesnė ES užsienio ir gynybos politika – vietoj dviejų žmonių už šią sritį bus atsakingas vienas. Konstitucijos projekte šį asmenį buvo numatoma pavadinti užsienio reikalų ministru, naujojoje sutartyje šios sąvokos nebeliko – jis bus vadinamas Aukštuoju atstovu užsienio reikalams ir saugumo politikai. Vis dėlto esmė nesikeičia.

Nuo 2014 m. sumažės Europos Komisija: šiuo metu kiekviena valstybė turi po vieną komisarą, o jei įsigalios Reformų sutartis, savo komisarą tuo pat metu turės tik du trečdaliai valstybių narių. Likusiam trečdaliui teks palaukti 5 m., kai pusė Komisijos rotacijos būdu bus pakeista. Taip daroma dėl to, kad iki dvidešimties septynių komisarų išsipūtusi komisija rizikuoja tapti negyvybinga.

Dar viena naujovė – laipsniškai bus perskirstomi valstybėms priklausantys balsai priimant sprendimus Taryboje. Balsai bus perskirstomi taip, kad labiau atitiktų realias proporcijas tarp valstybių narių dydžio, nes dabartinė tvarka yra palankesnė mažiau gyventojų turinčioms šalims ir esą diskriminuoja didesnes valstybes.

Sutartis taip pat daugelyje sričių panaikins atskiros valstybės galimybę blokuoti priimamus sprendimu veto – daugiau sprendimų bus priimama daugumos balsavimu. Daugiau galių – pirmiausia teisingumo ir vidaus reikalų srityse – valstybės narės perduos Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir ypač Europos Teisingumo Teismui. Baiminamasi, kad visa tai dar labiau apribos šalių suverenitetą.

Taigi dauguma naujų nuostatų, kurias ketinta įtvirtinti Konstitucijoje, vienaip ar kitaip matyti ir Reformų sutarties projekte. Pasak žurnalisto Liudviko Gadeikio, „ta pati panelė, o suknelė gal nepakeista, o tik palopyta. Tokią formą surado tam, kad nereikėtų referendumų rengti, nes bijo savo visuomenės nuotaikų“.

Praktiškai visose ES valstybėse naują sutartį planuojama ratifikuoti parlamentuose referendumų nerengiant. Galbūt taip daroma norint išvengti problemų, kokių iškilo Konstitucijos projektui, kai kokios nors šalies rinkėjai, būdami nepatenkinti konkrečios vyriausybės politika, kerštaudami ims ir atmes dabar jau šią sutartį. Vis dėlto konservatyvesni ir euroskeptiškesni politikai teigia, kad, nerengdami referendumų, valdantieji sluoksniai bando pasislėpti nuo savo valstybių piliečių, viską nuspręsti elito lygmeniu.

Didžiojoje Britanijoje jau įsiplieskė politiniai nesutarimai dėl to, ar nevertėtų surengti dėl Reformų sutarties referendumo. Valdantieji leiboristai referendumą dėl Konstitucijos žadėjo, bet dabar, teigia jie, čia nebe Konstitucija, tad ir tautos balsavimo rengti neprivaloma. Apklausos rodo, kad britai skeptiškiausiai visoje ES žvelgia į naujo susitarimo projektą ir jį tikriausiai per plebiscitą atmestų. Vis dėlto valdantieji išnaudoja tą argumentą, kad sutartis esanti maksimaliai palanki Didžiajai Britanijai, tad be referendumo galima išsiversti, sako ES ir viešosios teisės specialistė Vitalija Tamavičiūtė: „Jie būtų buvę priversti rengti referendumą, jeigu nebūtų pavykę taip puikiai derėtis. Bet kadangi britai pasiekė maksimumą to, ką buvo suplanavę, t. y. pasiekė įvairių išlygų deklaracijų arba protokolų pagrindu, t. y. apsaugojo savo kaip bendrosios teisės tradicijos valstybę su savo požiūriu į žmogaus teises, neprisirišdami prie siūlomo europinio žmogaus teisių katalogo, taip pat jie pasiekė išlygų užsienio ir saugumo politikoje, jie neturi prievolės rengti referendumą ir dės visas pastangas, kad jo būtų išvengta“.

Tiek pirmoje pusėje. Antroje – į Reformų sutartį pažvelgsime kitaip – kuo ji iš esmės skiriasi nuo atmesto Konstitucijos projekto ir ko gero iš jos gali tikėtis Bendrijos piliečiai ir valstybės narės.

Antroji pusė – žingsnelis į didesnę Europos sanglaudą

Prie eurooptimistų prisiskiriantys politikai ir analitikai nelinkę vadinti Reformų sutarties labai dideliu žingsniu į federacinę Europą. ES ir toliau išliks nepriklausomos valstybės – tiesiog jos, matydamos, kad kartu joms sekasi geriau negu po vieną, ir toliau savo noru sutinka dalį savo galių atiduoti Briuseliui. Bet jokio revoliucinio persilaužimo šiame procese nebus, sako Strateginių studijų centro Analizės skyriaus vedėjas, politologas Žygimantas Vaičiūnas: „ES Konstitucinė sutartis buvo projektuojama kaip pakeičianti visas iki tol egzistavusias sutartis, o šiuo atveju Reformų sutartis turėtų papildyti esamas ES sutartis. Kitaip tariant, nugalėjo evoliucinis, bet ne revoliucinis požiūris“.

Kiek kitaip būtų buvę su Europos Konstitucija, kuri būtų panaikinusi visas ankstesnes sutartis ir pradėtų naują teisinio Bendrijos reguliavimo epochą. Tai ir yra pagrindinis skirtumas tarp palaidoto Konstitucijos projekto ir tarp šiuo metu siūlomos sutarties – naujoji sutartis tik pataiso ankstesnes, bet nepanaikina jų. Dėl to teisinė bazė ES, užuot supaprastėjusi, bus dar komplikuotesnė, o biurokratinis Briuselio aparatas vargu ar priartės prie piliečių. Vis dėlto to reikėjo norint įtikti euroskeptikams. Tuo tikslu buvo atsisakyta ir žodžio „Konstitucija“, ir oficialios de facto egzistuojančios ES simbolikos – vėliavos ir himno – įteisinimo sutartyje.

Europos pagrindinių teisių chartija netaps sudėtinė naujosios sutarties dalis, tačiau Reformų sutartyje bus nuoroda į šią chartiją, ir ji taps privalomas, nebe deklaratyvus dokumentas. Prognozuojama, kad tai suteiks Europos Teisingumo Teismui daug daugiau galimybių kištis į teisines valstybių narių sistemas ir versti vyriausybes užtikrinti, pavyzdžiui, socialines gyventojų teises, švelninti streikų ir imigracijos teisinį reguliavimą.

To labai nenorėjo britai, kurie kaltina žemyninę Europą per dideliu polinkiu į protekcionizmą ir socializmą, todėl jie išsiderėjo, kad Londonui Pagrindinių teisių ir laisvių chartija negaliotų ir neardytų senosios Didžiosios Britanijos teisinės sistemos.

Chartijos neratifikuos ir lenkai, bet jau dėl savų priežasčių – juos gąsdina gėjų teisės ir galimybė ilgainiui būti priverstiems leisti seksualinėms mažumoms sudaryti tarpusavio santuokas. Naujoji liberali lenkų vyriausybė sako nedaranti iš to problemos, bet, norint ratifikuoti sutartį, jai reikės ir konservatorių paramos, o kartu su Chartija jie naujos sutarties per Seimą nepraleistų.

Taigi, kaip matome, naujoji sutartis nėra tiesiog Konstitucijos kopija su neesminiais pataisymais. Visi sutinka, kad Reformų sutarties turinys 90 proc. sutampa su Konstitucinės sutarties turiniu. Tačiau, kaip rašo BBC, žmogaus DNR irgi 90 proc. sutampa su pelės DNR, tačiau likę 10 proc. lemia nemažą skirtumą.

Naujos sutarties entuziastai teigia, kad ji vesianti ES į didesnę sanglaudą, bet nebūtinai į didesnę centralizaciją. Teigiama, kad baigusi vidaus reformas, Sąjunga pagaliau prisitaikys prie didžiosios plėtros bangos ir pradės vėl efektyviai funkcionuoti, būdama taip pat pasiruošusi galvoti apie naujų narių priėmimą – dabartinės institucinės kliūtys tokią galimybę iš esmės blokuoja. Taip pat sakoma, kad pagaliau nebebus netvarkos dėl Bendrijos laikysenos užsienio politikoje – atsiras vienas konkretus žmogus, kuris pasaulyje galės kalbėti Bendrijos vardu. Tuo pat metu ką jam kalbėti, liks vienbalsio šalių narių sutarimo klausimas, ir valstybės nepraras savo suvereniteto užsienio politikoje: jei tik kokiai valstybei nepatiks, ji išlaikys teisę bet kokią iniciatyvą vetuoti.

ES Reformų, arba Lisabonos, sutartis turėtų įsigalioti daugiau nei po metų – 2009 m. sausio 1 d. Iki to laiko truks ratifikacijos procesas šalių parlamentuose. Lietuva tikrai šį kartą nebebus pionierė, kuri šį dokumentą ratifikuos – tai suteikia mums progą geriau apmąstyti šį dokumentą. Vis dėlto neratifikuoti sutarties Lietuva priežasčių taip pat neturi – juk beveik tokį pat dokumentą mes dar visai neseniai pirmieji ratifikavome su didžiu entuziazmu, primena buvęs „Veido“ vyriausiasis redaktorius Liudvikas Gadeikis.

Kokių nors itin reikšmingų permainų į eilinio lietuvio gyvenimą Reformų sutartis, žinoma, neatneš, tačiau faktas tas, kad su kiekviena tokia sutartimi Europos Lietuvoje laipsniškai daugės. Nuo mūsų susidomėjimo, aktyvumo ir išprusimo priklausys, ar dėl to Europoje nemažės Lietuvos.

Rengiant komentarą, remtasi BBC.com medžiaga, taip pat kai kuriais neseniai Vilniuje europarlamentaro Justo Vinco Paleckio biure vykusiame seminare Lietuvos žurnalistų ir ekspertų bendruomenės atstovų išsakytais vertinimais.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... 5252&com=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Kov 2008 14:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Dėl dvynių Kaczynskių iškilo grėsmė Lisabonos sutarčiai

http://www.DELFI.lt
2008 kovo mėn. 17 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... d=16350690

Lenkijos opozicija, kuriai vadovauja buvęs ministras pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis, pagrasino nepatvirtinsianti ES Lisabonos sutarties šalies parlamente, jei sutarties projekte nebus įtrauktos teisinės sąlygos, užtikrinančios Lenkijos suverenitetą bei jos konstituciją, kaip aukščiausią šalies įstatymą, nesirūpinant dėl šaliai „primestų“ homoseksualų santuokų, praneša euobserver.com.

Pasak J. Kaczynskio (kuris jau įgijo problemas sukeliančio žmogaus reputaciją sprendžiant ankstesnius Europos klausimus), sutarties projekte turėtų būti dar kartą patvirtintas mechanizmas, leisiantis šalims blokuoti kai kuriuos ES sprendimus, o taip pat užtikrinantis Lenkijos autonomiją, konkrečiai, atleidimą nuo Pagrindinių teisių chartijos.

Piliečių teisių dokumentas, teisiškai saistomas sutarties, konservatyviuose Lenkijos sluoksniuose vertinamas kaip galimybė leisti abortus, eutanaziją bei homoseksualų santuokas.

Pasak J. Kaczynskio, specialus ratifikuotos sutarties priedas buvo reikalingas, kad „mums nebūtų primestos homoseksualų santuokos“, ir kad būtų saugomos Lenkijos nuosavybės teisės teritorijoje, užkariautoje iš Vokietijos po Antrojo Pasaulinio karo, praneša „Financial Times“.

Jo partija, Teisė ir teisingumas (PiS), vedė derybas dėl šio dokumento praėjusiais metais. Tačiau yra manančių, kad šiuo metu opozicijos lyderiui spaudimą daro euroskeptikai nacionalistai ir religingi dešinieji.

J. Kaczynskio brolis dvynys, prezidentas Lechas Kaczynskis, jau vadovauja, nepaisydamas brolio perspėjimų. Jis turi pateikti galutinį ES Lisabonos sutarties patvirtinimą. Po metus trukusių derybų, ši sutartis turėtų pagaliau užbaigti sąjungos institucinę reformą.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... &com=1&s=1

M. de Sade, 2008 03 17 12:22

Bijau, kad tikrą europinę dvasią šiais pakrikusiais laikais atstovauja tik tiedu nepatrauklūs, bet pakankamai protingi ir kryptingi ponai.

duque, 2008 03 17 12:59

Lenkai vieninteliai turbūt galvoja apie savo nacionalinius interesus, o mes vis lenkiame galvas prieš kažkokią Prancūziją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją.. J

rober, 2008 03 17 13:05

reikia pritart lenkams.Užkniso jau tie gėjai su savo reikalavimais.Atrodo,kad be gėjų ES daugiau jokių problemų neturi.

Žygeivis, 2008 03 19 17:29

------------------------------- ---------------
to whom it may concern..., 2008 03 19 16:55
Keistas mąstymas: Lietuva lietuviams, Vilnius vilniečiams, Kaunas kauniečiams,.... Jeigu ir tu taip galvoji:

3. paskaityk Europos Sąjungos teisės aktus ir pasidomėk ar kartais mes nesame ES narė
------------------------------- -------------------

Lietuviai sugriovė blogio imperiją - Sovietų Sąjungą.

Ateis laikas - sugriaus ir šiknadulkių imperiją - Jevrosojuzą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Bal 2008 21:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Žygeiviui.

Tada vadovavo Maskva, o dabar Briuselis. Vistiek valdžia yra kosmopolitinė.

Su šiuo teiginiu visiškai sutinku - ES tokia pati kosmopolitinė imperija kaip ir Sovietų Sąjunga, kadangi joje siekiama tautų valdžią pakeisti "betaučių valdininkų valdžia", įkuriant vieną bendrą valstybę, kurioje visi kalbėtų viena bendra kalba.

Ir kaip tik todėl visų ES šalių tikri nacionalistai siekia ją likviduoti. Ir tai yra viena iš bendrų mūsų veiklos sričių.

tikras lietuvis rašė:

Žygeiviui.
O nacionalistai irgi kosmopolitai, nes:

1. žodis pats yra kosmopolitinis;
2. judėjimas kosmopolitinis.

Jums taip nepatinkantys žodžiai "nacionalistas" ir "nacionalizmas" yra ne "kosmopolitiniai", o tarptautiniai.

Pats terminas "kosmopolitizmas" irgi yra tarptautinis, reiškiantis konkrečią ideologiją (kaip ir terminai "nacionalizmas", "socializmas", "komunizmas", "nacionalsocializmas", "liberalizmas", "anarchizmas" ir taip toliau, bei valstybių valdymo formos: "monarchizmas" ("absoliutinė monarchija", "konstitucinė monarchija" ir kt.),"demokratija", "diktatūra", "fašizmas", "autoritarizmas" ir kt.).

Ir apskritai, nėra tokios sąvokos kaip "kosmopolitiniai žodžiai" arba netgi "kosmopolitinės kalbos" - visos kalbos vertos pagarbos ir turi būti siekiama, kad jos išliktų gyvos ir vartojamos - tai yra ir konkrečių tautų, ir visos žmonijos paveldas.

Nacionalizmo ideologija yra tarptautinė - tai yra paplitusi visose tautose, o ne "kosmopolitinė" - tikrų nacionalistų yra visose tautose ir valstybėse, ir mes stengiamės tarpusavyje palaikyti ryšius bei kartu įgyvendinti įvairius mums bendrus tikslus - pavyzdžiui, galutinai likviduojant Rusijos imperijos likučius ir naująją Vakarų imperiją - Europos Sąjungą.

Tai, žinoma, nereiškia, kad kurios nors tautos nacionalistai pamins savo tautos interesus vardan kitos tautos interesų įgyvendinimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Bal 2008 17:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Ž.Pavilionis. Lisabonos sutartis – Lietuvos šansas

Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, http://www.DELFI.lt
2008 balandžio mėn. 25 d.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=16818306

Vakar Seimo plenariniame posėdyje vyko diskusija dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Pastarąsias keturias savaites projektas buvo gyvai aptarinėjamas visuose Seimo komitetuose ir frakcijose. Džiugu, kad iki šiol vykusi diskusija dar aktyviau persikelia ir į viešąją erdvę.

Norime, kad Lietuvos žmonės žinotų, kuo svarbi ši sutartis. Užsienio reikalų ministerijos inicijuotose konferencijose, susitikimuose su Anykščių, Alytaus, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Kauno, Klaipėdos, Telšių gyventojais Lisabonos sutarties esmę aiškino ir komentavo žinomi Lietuvos politikai ir politologai, apžvalgininkai ir žurnalistai.

Prie Lisabonos sutarties svarstymų prisidėjo Lietuvos nevyriausybinės organizacijos. Visi, kas nori, Užsienio reikalų ministerijos internetiniame puslapyje gali perskaityti Lisabonos sutartį, rasti dažniausiai keliamų klausimų paaiškinimus ir patys pateikti savo klausimus, tiesiogiai dalyvauti diskusijų forume. Diskusija dėl šios sutarties ir kitų su Lietuvos narystę susijusių klausimų bus tęsiama ir toliau, labai sveikintinos pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos.

Tokios diskusijos nuo pat sutarties pasirašymo vyksta visose 27 ES šalyse, kadangi visur įsibėgėjęs sutarties ratifikavimo procesas. Šiandien sutartį jau ratifikavo 11 šalių ir jų kasdien daugėja – užvakar sutarčiai pritarė Portugalija, vakar – Danija ir Austrija, už sutartį pasisakė Vokietijos Bundestagas. Tikimasi, kad maždaug per mėnesį didžioji dauguma ES šalių užbaigs ratifikavimo procedūras. Būtų keista, jei Lietuva, kurioje dauguma piliečių teigiamai vertina narystę Europos Sąjungoje, stabdytų šį procesą.

Lietuva, naudodamasi savo ES narės teisėmis, aktyviai dalyvavo sutarties rengimo procese, nors jo pradžioje, 2001 metais, dar net nebuvome ES nariais. Derybose dėl Lisabonos sutarties mums pavyko apginti svarbiausius Lietuvos siekius – užtikrinti šalių narių lygybės principą, ES solidarumą, išplėtoti energetikos politikos nuostatas, išlaikyti vienbalsiškumą mokesčių klausimais.

Lisabonos sutartyje atkartota daugelis elementų iš konstitucinės sutarties, kurią po ilgų derybų ES valstybių ir vyriausybių vadovai pasirašė 2004 m. spalio 29 d., o Lietuvos Seimas ratifikavo 2004 m. lapkričio 11 d. Lyginant su konstitucine sutartimi, Lisabonos sutartyje nebeįtrauktos nuostatos dėl bendrų simbolių (himno, vėliavos, šūkio, Europos dienos), pakeisti sutarties ir atskirų pareigybių pavadinimai, sustiprintas nacionalinių parlamentų vaidmuo.

Kodėl verta ratifikuoti sutartį?

Lisabonos sutartis yra naudinga Lietuvai, ji naudinga visai ES. Sutartis atveria kelius glaudesniam ES šalių bendradarbiavimui sprendžiant ES piliečiams aktualius klausimus: ar tai būtų siekis apsirūpinti energijos ištekliais ir stabdyti klimato kaitą, ar kova su terorizmu, nusikalstamomis grupuotėmis, neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis. Sutartyje sakoma, kad ES šalys teiks tarpusavio pagalbą energetinių krizių, terorizmo išpuolių, stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais.

Akivaizdu, kad dabartiniu metu šie iššūkiai peržengia valstybių geografines sienas ir gali būti sprendžiami tik sutelkus visų Europos Sąjungos valstybių pastangas. Todėl nėra pagrįstos spekuliacijos, kad Lisabonos sutartis paverčia Europos Sąjungą „supervalstybe“ ir visos galios atiduodamos mistiniam „Briuseliui“.

Lisabonos sutartyje įtvirtintos visoms ES šalims brangios vertybės - laisvės, lygybės, pagarbos žmogui ir teisės viršenybės. Joje pabrėžiamas kertinis ES sėkmingo gyvavimo principas - tausoti kiekvienos šalies kalbų ir kultūrų įvairovę. Sutartis niekaip nesikėsina į mūsų tradicijas, papročius ar visuomenės vertybes, o atvirkščiai – jos tampa visos Europos šeimos turtu. ES visuomet veikė tik tose srityse, kur bendra veikla duoda geresnių rezultatų negu individualios šalių narių pastangos. Ši principas išsaugotas ir net sustiprintas Lisabonos sutartimi.

Nacionalinė kultūros, meno, švietimo ir daugelis kitų politikos sričių yra išimtinė mūsų valstybės kompetencija, Lisabonos sutartyje numatytas bendradarbiavimas tarp ES valstybių šiose srityse tam, kad geriau pažintume įvairių šalių kultūrą.

Energetinis saugumas – bendras siekis

Svarstant Lisabonos sutartį Lietuvoje atsirado bandymų susieti šios sutarties ratifikavimą su Ignalinos atominės jėgaines klausimais.

Tačiau nederėtų klaidinti žmonių sukeliant nepagrįstus lūkesčius. Reikia aiškiai pasakyti, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo terminai ir sąlygos yra reglamentuoti kitoje sutartyje - Lietuvos stojimo į ES sutartyje. Lisabonos sutartis nepanaikina stojimo sutarties ir nekeičia atskirų jos dalių. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar įsigalios Lisabonos sutartis, ar ne, lieka galioti tokia Lietuvos stojimo į ES sutartis, kokią pasirašėme 2003 metais.

Tačiau būtent Lisabonos sutartis atveria naujas galimybes padidinti Lietuvos energetinį saugumą. Lietuvos pastangų dėka joje įtvirtintos mums itin svarbios nuostatos. Lietuvai, kuri iki šiol yra nuo ES energetikos sistemos atkirsta „sala“, itin svarbus sutartyje įrašytas bendras ES narių įsipareigojimas veikti solidariai, jei sutriktų energijos išteklių tiekimas. Bendrai energetikos politikai skirtas naujas straipsnis, kuriame taip pat numatyta gerinti energetinių tinklų sujungiamumą.

Jei šiandien galiotų Lisabonos sutartis, neabejoju, kad šiais straipsniais svariai sustiprintume savo argumentus Europos Komisijai, kodėl reikia kuo greičiau sujungti Lietuvos energetinius tinklus su Vakarų Europa, kodėl būtina solidariai spręsti Lietuvos energetinio saugumo problemas, susijusias su senosios Ignalinos AE uždarymu.

Todėl sunku suprasti, kodėl siūloma uždelsti Lisabonos sutarties ratifikavimą Seime. Juk panašios problemos dėl senų atominių jėgainių uždarymo, patikimo apsirūpinimo energetiniais ištekliais kyla ne tik mums, bet ir kitoms neseniai į ES priimtoms šalims. Manau, kad atsakingi politikai supranta, kad noras sustabdyti Lisabonos sutarties įsigaliojimą atitolina ir mūsų galimybę pasinaudoti šios sutarties nuostatomis, padedančioms užtikrinti mūsų energetinį saugumą.

Lisabonos sutartis stiprina Europą ir leidžia efektyviai veikti drauge. Esu tikras, kad Lietuvos interesus geriausia atitinka narystė stiprioje, vieningoje, solidarioje ir gerai funkcionuojančioje Europos Sąjungoje. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai galėsime baigti debatus dėl reformų ir sutelkti dėmesį į praktiniams klausimams spręsti. Turbūt to nori ne tik diplomatai, bet ir dauguma Lietuvos ir visų Europos valstybių piliečių.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

Lietuvos vizija:, 2008 04 25 18:44

Iki 2015-20 m. iš Lietuvos išvažiuos dar kokie 800.000 žmonių, o 1/3 arba net pusę Lietuvos gyventojų sudarys imigrantai iš rytų - tai, ko komunizmas nepadarė per 50 m., su ES pagalba daug greičiau padarysime patys.

Jau greitai ES nurodymu, dangstantis demagogija apie terorizmo pavojų, bus įgyvendinamas TOTALUS VISŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ SEKIMAS: mažiausiai, metams fiksuojami VISI TELEFONŲ skambučiai, net ir neatsakyti, VIETA, kurioje buvote skambindami, VISOS SMS, VISI I/NETE APLANKYTI TINKLAPIAI, VISI IŠSIŲSTI IR GAUTI elektroniniasi laiškai. Negana to, už tai dar patys gyventojai turės ir susimokėti. Apie TOKĮ sekimą KGB galėjo nebent pasvajoti...

Vilnietis, 2008 04 25 19:38

Pirmiausia reikia pateikti sąlygas: Turi būti užtikrinta Lietuvos nepriklausomybė, Lietuvos įstatymų Lietuvoje viršenybė, valstybės integralumas, lietuvių kalbos valstybinis statusas ir valstybinė lietuvių tradicijų apsauga, imigracijos valstybinė kontrolė, saugant tautos genofondą.

referendumas, 2008 04 25 21:21

"Turbūt to nori ne tik diplomatai, bet ir dauguma Lietuvos ir visų Europos valstybių piliečių".

Turbūt todel jiems neleidziama sio klausimo spresti referendumo budu.

Elitas jau viska nusprende uz juos.

Giedrius, 2008 04 25 21:35

Juk ši sutartis vienintelis šansas pareikalauti atidėti elektrinės uždarymą.

Tačiau kažko rimtai reikalauti, derėtis gali tiktai padorūs, neapsivogę ir neparsidavę politikai, kokių Lietuvoje tiesiog nėra.

Toks įspūdis, kad skaitai kokio Kirkilo ar Adamkaus metinį pranešimą ar tarybinių laikų Partijos suvažiavimo kalbą. Tautų draugystė, vienykimės ir pan. mėšlas.

Toks jausmas, kad koks Briuselio komisarų kambarinis šuniukas inkščia.

Dėl tokių vat išgamų su Auštrevičiumi priešakyje ir uždarys atominę elektrinę ir emigruos iš Lietuvos dar pusė milijono ir t.t.

Ir kokių tik subinlaižių dabar neišlaikoma iš iš lietuvių tautos išsunktų mokesčių.

Giedrius, 2008 04 25 21:38

Tokie šūdstraipsniai skirti sudaryti įspūdžiui, kad dėl sutarties buvo diskutuojama.

Tačiau iš tikrųjų jokių diskusijų juk nebuvo, ir niekam neįdomu Seime ir pan. įstaigose, kas ten parašyta.

Tik propagandinį mėšlą pila ant žmonių ir mano, kad kas nors patikės.

klonas, 2008 04 25 21:40

Grynas Pavilionio klonas - toks pat isvaizda, toks pat kosmopolitas ir tarptautinis karjeristas. Jam Lietuva yra tik provincijos muziejus, i kuri jis kartais atsiveda savo eurodrauguzius.

algis, 2008 04 25 22:10

"Sutartis niekaip nesikėsina į mūsų tradicijas, papročius ar visuomenės vertybes, o atvirkščiai – jos tampa visos Europos šeimos turtu."

Eurofiliska (ciniska ir kartu naivi) Briuselio berniuko retorika - nebijokit, mes jusu neskriausime, mes jumis tik rupinsimes.

O kaip su musu tradicine homofobija?
O kaip su katalikybe - kuri draudzia abortus?
O kaip su Turkijos naryste?

Bus taip:

Homofobams - ne.
Katalikybei - ne.
Turkams (musulmonams) - taip.

Ir t.t. ir pan.

Mes prarasime savo laisve tyliai, nepastebimai - kvailai ir gedingai tikedamiesi, kad tokie berniukai mumis rupinsis naujoje musu Maskvoje=Briuselyje.

algis, 2008 04 25 22:37

ES - tai milziniska pinigu plovimo, korupcijos, neatskaitomybes, arogancijos, ir kartu visiskos negalios kylant kokiai nors gresmei institucija. Ji, jos berniukai tokie kaip Pavilionis mus visada parduos, isduos, musu naivumu pasinaudos.

Ir mes negalime ju kontroliuoti - nes jie mus vis labiau kontroliuoja, mums aiskina, kokie dar esame atsilikeliai. Kaip galima leisti referenduma del Euroelito jau priimtu sprendimu (Lisabonos sutartis)? Ne, niekaip negalima.

valdas, 2008 04 25 22:58

Butent tokie euroberniukai dabar turi didziausia galia Europoje - jie mus rikiuos pagal savo liniuote. Nematau Lietuvoje jokios partijos ar sajudzio, kuris tam priesintusi. Visi nori nerti zemyn galva i ESSR.

nesupratau, 2008 04 25 23:16

Lisabonos sutartis - ES politinio elito suokalbis pries Europos tautas - yra Lietuvos sansas?

valdas, 2008 04 25 23:39

Yra konstruojama nauja Europos tvarka - kai atskiros salys islaikys tik savo muziejines retenybes. Visa kita bus tvarkoma rupestingojo ES elito.
Ir tam negalima bus priesgyniauti - nes tapsi fasistu.

algis, 2008 04 25 23:55

Man atrodo, kad tokie veikejai kaip ES eunuchas Z.Pavilionis (R. Pavilionio sunus) ir jo motina Ausrine Pavilionine yra didziausi musu priesai. Mes kaip tauta prarasime visa kuo esame, jeigu sie veikejai igis visa ta galia, kurios jie siekia.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Bal 2008 23:52

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

G.Songaila, J.Vaiškūnas. Lisabonos sutartis: per greitai sutinkame

Gintaras Songaila, Jonas Vaiškūnas, http://www.DELFI.lt
2008 balandžio mėn. 29 d.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=16851647

Balandžio 29 d. Seime vėl bus svarstomas įstatymo dėl ES Lisabonos sutarties ratifikavimo projektas. Pagal savo turinį iš esmės tai ta pati sutartis dėl "Konstitucijos Europai", kurią prieš beveik ketverius metus Seimas itin paskubėjo ratifikuoti.

Naujame sutarties variante jau nėra žodžio "konstitucija", nėra himno, vėliavos ir nacionalinės šventės (Europos dienos). Tačiau visa kita – išliko ir net atsirado šiokių tokių naujovių, kaip pavyzdžiui, "glaudesnio bendradarbiavimo" mechanizmas (kitaip tariant, "dviejų greičių" tvarka, kuriai Lietuvos oficialioji politika iki šiol visada priešinosi). Be to, Lisabonos sutartis nenaikina visų ankstesnių sutarčių, kaip anksčiau siūlytoji "konstitucinė" sutartis – ji tik "iš dalies" pakeičia Europos bendrijų bei ES veikimo sutartis. Tokiu būdu bandoma pasiekti, kad jos ratifikavimui kiek įmanoma užtektų nacionalinių parlamentų sprendimo (kol kas tik Airijos atstovai pareiškė, kad dėl sutarties ratifikavimo šioje šalyje bus rengiamas referendumas).

URM sekretorius Žygimantas Pavilionis susirūpino, kad prasidėjus viešai diskusijai dėl Lisabonos sutarties "Lietuvoje atsirado bandymų susieti šios sutarties ratifikavimą su Ignalinos atominės jėgaines klausimais". Šis klausimas tapo aktualus, kai praėjusį ketvirtadienį svarstant Lisabonos sutartį dvi opozicinės frakcijos pareikalavo pertraukos bei siūlė neskubėti, netgi nukeliant galimą šios sutarties ratifikavimą į rudens sesiją. Be to, dar dvi frakcijos, kurios dalyvauja valdančioje koalicijoje, jau pareiškė, kad reikėtų susieti Lisabonos sutarties ratifikavimą su derybomis dėl Ignalinos AE uždarymo termino atidėjimo.

Priminsime, kad į Lietuvą atvykęs ir Seime tuo metu kalbėjęs Europos parlamento pirmininkas Hansas Gertas Pioteringas vėl priminė, kad Ignalinos AE turės būti uždaryta iki kitų metų pabaigos. Kita vertus, jis išreiškė viltį, kad Lietuva, "kaip ir buvo žadėta" ratifikuos Lisabonos sutartį iki balandžio pabaigos (beje, šiandieninis antradienis yra jau paskutinė galimybė Seimui įvykdyti šį nežinia kieno duotą pažadą). Jau kitą dieną svečias kiek atlyžo ir sutiko, kad Lietuvos argumentai dėl Ignalinos AE turėtų būti "rimtai apgalvoti" ir kad Lietuva dėl to turėtų "tęsti konsultacijas su Europos komisija". Betgi dėl Ignalinos AE esą reikėtų kalbėtis atskirai, nesuplakant šių reikalų su Lisabonos sutarties ratifikavimo procesu.

Todėl ir p.Ž.Pavilionis toliau rašo: "Tačiau nederėtų klaidinti žmonių sukeliant nepagrįstus lūkesčius. Reikia aiškiai pasakyti, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo terminai ir sąlygos yra reglamentuoti kitoje sutartyje - Lietuvos stojimo į ES sutartyje. Lisabonos sutartis nepanaikina stojimo sutarties ir nekeičia atskirų jos dalių. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar įsigalios Lisabonos sutartis, ar ne, lieka galioti tokia Lietuvos stojimo į ES sutartis, kokią pasirašėme 2003 metais". Dar daugiau, straipsnio autorius prideda, kad kaip tik Lisabonos sutartyje yra "įrašytas bendras ES narių įsipareigojimas veikti solidariai, jei sutriktų energijos išteklių tiekimas". Skirtingai nei Aiškinamajame rašte įstatymui dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo, URM jau neteigia, kad Lisabonos sutartis kaip nors padės Lietuvai susitarti dėl Ignalinos AE. Net ir tuo atveju, jei ši sutartis galėtų padėti, kiekvienas sveikos nuovokos dar nepraradęs asmuo jau supranta, kad ratifikavimas tikrai užtruks, o darbai dėl Ignalinos AE uždarymo prasidės vėliausiai šių metų pabaigoje.

Kas dėl solidarumo, tai jis arba yra, arba jo nėra (ir tuomet net sutartyje įrašyta abstrakti nuostata kažin ar padės). Pavyzdžiui, šio taip pageidautino ES šalių solidarumo su Lietuva kol kas nematyti, kai ES bando pradėti derybas su Rusija, neatsižvelgdama į Lietuvos rūpesčius dėl naftos tiekimo iš šios šalies. Jeigu mandatą tokioms deryboms būtų galima suteikti kvalifikuota balsų dauguma (kaip tai daugeliu atveju numato Lisabonos sutartis), o ne vienbalsiškumo principu (kaip tai yra dabar), kažin ar kas nors iš viso Europos sąjungoje dar kreiptų dėmesį į Lietuvos argumentus. Pagaliau, jei šis solidarumas būtų, ES jau seniai būtų pradėjusi rimtas derybas dėl Ignalinos AE uždarymo atidėjimo.

Todėl svarstymai apie ryšį tarp Lisabonos sutarties ir ES stojimo sutarties protokolo dėl Ignalinos AE toli gražu nėra beprasmiai. Nors formaliai žiūrint, stojimo sutarčių Lisabonos sutartis nekeičia, tačiau ji iš esmės keičia pačias Lietuvos dalyvavimo Europos sąjungoje sąlygas. Kadangi dabar galiojančioms sąlygoms tauta pritarė referendumu, tai jų keitimas nėra toks jau paprastas "techninis" dalykas, niekaip nesusijęs su įstojimu į šią valstybių sąjungą. Juo labiau, kad Lisabonos sutartimi ES, kaip valstybių sąjunga, iš esmės jau būtų paversta į federacinę valstybę. Ir pats skubotas Ignalinos AE uždarymas nėra kokia nors smulkmena. Juk nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl tokio uždarymo gali viršyti visą Lietuvos gaunamą ES struktūrinių fondų paramą...

Būtų buvę logiška, jei Lietuvos diplomatai praėjusiais metais, kai vyko Tarpvyriausybinė konferencija dėl "reformų sutarties" (pagal jos pasirašymo vietą pavadintos "Lisabonos sutartimi"), būtų padėję ant derybų stalo bent jau pasiūlymą dėl Lietuvai aktualaus Ignalinos AE protokolo pakeitimo. URM Aiškinamajame rašte teigiama, kad šiai Tarpvyriausybinei konferencijai pirmininkavusi Vokietija labai griežtai laikėsi derybų mandato (suprask, būtų neleidusi Lietuvai nukrypti nuo derybų dėl Europos bendrijų bei Europos sąjungos sutarčių keitimo ir svarstyti stojimo sutarties klausimus). Tačiau kas nustatė tokį derybų mandatą? Susidaro įspūdis, kad Lietuvos diplomatai derybas dėl Ignalinos AE buvo jau pralaimėję, jų net nepradėję (tiksliau, net nepabandę pradėti tokių derybų), t.y. kai sutiko derėtis dėl ES sutarčių keitimo, nesiejant šio keitimo su stojimo į ES sąlygomis.

Vietoj to, kad Lietuvos diplomatai būtų pateikę derybų partneriams argumentus dėl konstitucinių problemų Lietuvai sudaryti tokią sutartį ir ją parlamente ratifikuoti, o taip pat, dėl ekonominių ir problemų skubotai uždaryti Ignalinos AE, kai naftos kainos pasiekė astronomines aukštumas, bei dėl energetinio saugumo, jie nuolankiai sutiko su didžiųjų ES šalių primestomis derybų ribomis. Mūsų diplomatai taip pat sutiko su traktavimu, kad šios ES reformos – tai tik veiksmingesnės "sprendimų priėmimo" tvarkos paieška.

Panašu, kad Lietuvos diplomatai pasiryžę iš anksto sutikti su bet kokiu iš Briuselio, Berlyno ar Paryžiaus nuleistu sutarčių rėmu, o mūsų pačių valstybės konstituciniai rėmai yra visai nebesvarbūs (anot Ž.Pavilionio žodžių pasakytu susitikime su Tėvynės sąjungos frakcija – mūsų Konstitucijoje yra įrašyta Europos teisės viršenybė, todėl "čia jokios problemos nebėra"). Buvo pamiršta mažytė smulkmena, kad tokia Europos teisės viršenybė yra pripažįstama tik tuomet, kai ji "išplaukia iš ES sutarčių". O mes šiandien ir svarstome – reikėjo ar nereikėjo sudaryti Lisabonos sutartį, reikia ar nereikia ją ratifikuoti, pagaliau - reikia ar nereikia skubėti tai padaryti. Panašu, kad Užsienio reikalų ministerijai mažiausiai terūpi Konstitucijos ginamas valstybės ir tautos suverenitetas. Turbūt tai ir yra tikroji derybų dėl Lisabonos sutarties pralaimėjimo priežastis, kai šiandien belieka aiškinti, jog nėra jokio ryšio tarp visų ES sutarčių. Per daug greitai su viskuo sutinkame.

Bet ar dėl šio pralaimėjimo kalti tik diplomatai? Pagaliau, ar tai jau galutinis pralaimėjimas? Manome, kad kol Lisabonos sutarties dar neratifikuota, ir ypač jei dėl jos ratifikavimo būtų surengtas referendumas, kaip to reikalauja LR Konstitucija, derybos dėl Ignalinos AE ir kitų spręstinų Lietuvos problemų iš tikrųjų dar yra nesibaigusios. Daugiausiai čia lemia ne Užsienio reikalų ministerijos, bet Prezidento ir Vyriausybės pozicija, jų požiūris į pačią valstybę bei tautos suteiktą mandatą.

Be to, Lietuvos Respublikos Seimas, neskubėdamas ratifikuoti Lisabonos sutartį, dar gali suteikti Vyriausybei laiko ištaisyti strategines klaidas ir aplaidumą dėl nepanaudotų galimybių iš naujo susiderėti Ignalinos AE klausimu. Nieko nuostabaus, kad kitos Europos sąjungos šalys ir Europos komisija iki šiol net ir neketino dėl to derėtis, nes iš Lietuvos gaudavo laiškus, kad jokių problemų nebus. Juk anot tradicinės aiškinamuose raštuose pateikiamos formuluotės: "neigiamų pasekmių nenumatoma".

Atrodo, kad didelė Seimo narių dalis jau puikiai supranta, kad klausimas, ar Europos sąjunga bus pertvarkyta į federacinę valstybę, ar ne – tai epochinės reikšmės dalykas, kuris kartu yra ir itin rimtas konstitucinis iššūkis Lietuvai, o ne tik šiaip koks tai sėdynių pasikasymas. Europos sąjunga – tai mes, o ne Briuselis. Bent jau iki šiol.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

Šiaurys, 2008 04 29 10:45

"Kaip diedukas pasakys, taip ir bus gerai". Tokia taisykle vadovavosi Seimas, prieš keturis metus patvirtinęs ES konstituciją, tokia taisykle, ko gero, bus vadovaujamasi ir šiandien, patvirtinant Lisabonos sutartį. O gal, vis tik, bus suabejota "dieduko" argumentais?

Logiškiausia būtų skelbti referendumą spalio 12 dieną dėl šios sutarties patvirtinimo. Ne "diedukai", o pati tauta turi spręsti Lietuvos gyvenimo esminius klausimus!!

Arvydas, 2008 04 29 11:10

Ne,ne ir ne! Islaikyt Lietuvos savarankiskuma. Jokiu, ja panaikinanciu , sutarciu pasirasymui!

Arturas, 2008 04 29 11:13

Seime,nebuk Lietuvos geda.Jokiu Lisabonos sutarties ratifikavimu!
Lietuvos ateities garantija tik liekant nepriklausoma Lietuvos valstybe! Negi net tiek neimanoma isisamonint?

..., 2008 04 29 11:23

Taigi, realiai vel gristam i Tarybu sajunga, kur ir vel Lietuvos balso nesigirdes. O musu diplomatai visai neturi stuburo ar del to kad nesuvokia ka daro ar del to kad sedi kitu valstybiu kisenese. Ta pati matome santykiuose su Rusija - bijome uzrustinti Maskva, tas pati santykiuose su Kinije del Tibeto, ta pati santykiuose su Briuseliu - kur jau patys diplomatai kvieciasi "paprastus zmones" nes jau taip isisuke i save jog nesuvokia kaip paprasti zmones gyvena, tas pats ir santykiuose su JAV kuriai teikiam visus duomenis apie savo salies piliecius ir kuriai padovanojom Mazeikius (nes kad Wiljamsui butu atiduota Nafta ambasadorius labai rupinosi, kaip dabar stengdamasis prastumdi GMO Lietuvoje). Ta prasme toks jausmas jog musu valdzia, kuria atstovauja musu diplomatai visai nesirupina Lietuva ir tuo kas geriau jai. O uztektu tiek nedaug - tiesiog zinoti ko nori ir tai isreiksti bei laikytis. Neleisti jog mes ES taptumem pastumdeliais kuriais didesnes valstybes naudojasi kaip atlieku savartynu, pigios darbo jegos gamykla, kenksmingos gamybos perkelimo vieta ir patiems rupintis savo laisve ir statusu. Laisve nera dovanojama, uz ja reik pastoviai kovoti, nes kitaip po kurio laiko pamatysim jog patys "savo" rankomis pancius uzsidejome.

Railler, to Arturas, 2008 04 29 11:24

Su mintim sutinku, tačiau prieš 'šokant ant Seimo', gal vertėtų 'ant kilimėlio' pasikviesti deleguotą 'garbingą narį' ir paaiškinti liaudies poziciją?

Tuo pačiu būtų įdomu pasitikrint, kiek veikia žmonių, o kiek klanų ir visokių "diedukų" (pagal Šiaurį 2008 04 29 10:45) svoris :)

vol, 2008 04 29 11:47

ant palinkusios shakos visos avys myzha, jau viena kart ratifikavo net neskaite tai dabar ir spaudzia ish vis uz ta praeita ratifikavima visus seimo narius reikia teisti, jei jie taip "rupinasi" salies ateitimi, bl.. priims bet ka neskaite, o pas kui kazkas stebesis, kad priimti lietuvai zhalingi sprendimai, ash cia labiausiai stebiuosi ne seimu, ten - bestuburiu gauja ar ishkamshu gauja, kurias tampo uz virvuciu, bet ash stebiuosi tu kurie tampo - verslininku (tikiuosi lietuvos ne uzsienio valstybiu) bukumu ir trumparegishkumu.

Eglė, 2008 04 29 12:01

Čia dabar skiname prieš 4 metus įvykusio balsavimo rezultatus. Išsirinkome beraštį, ar dar blogiau - išdavikišką seimą. O paskui stūgaujame, kaip blogai, koks seimas, kaip balsuoja, ką ratifikuoja. Viskas prasideda MŪSYSE.

to:vol, 2008 04 29 12:14

kai ratifikuoji net neskaitęs ir netasiklausęs tautos, iš tiesų tai netgi labai naudingas dalykas, nes visuomet apsigalvojęs gali atsisakyti - pamąstyk apie tai prieš piktinęsis :))))

Deja, nepavykus staigiai iš ES padaryti tvirtesnio darinio nei amorfinis popierinių pinigų prikištas maišas, tolesni integraciniai bandymai, aiškiai nepavyks arba bus neefektyvūs, taip kad mums mūsų Rytų politikos kontekste visiškai neįdomūs. Su ekonomika viskas tvarkoj - sėkmingai vejamės, su Ignalina - kaip ir nieko nepadarysi (nebent tokiu būdu "uždaryti", kad po 20-30 metų ar atėjus X-valandai nesunkiai būtų galima vėl atidaryti)

Kai ko, 2008 04 29 12:18

nesuprantu: juk songaila,įlindęs pas konservus per vieną net nepamuilintą vietą dabar atstovauja šią "geriausią ir teisingiausią" politinę jėgą. Tai kur oficiali Konservatorių pozicija? Ar čia ir vėl žaidžiamas primityvus ir valstybei LABAI žalingas žaidimas kaip su Leo.Iš pradžių rėmė ir palaikė visą kirkilinių gaują, o po to jau staiga puolė kritikuoti.
Nieko nėra baisiau už melą ir veidmainystę politikoje,o juo labiau kai sunaikinta visa tautininkų jėga,vardan finansinio lovio.Br...

MARTYNAS, ser@man.ltT, 2008 04 29 12:22

Dar nuo smetonos laikų pastebėta, kad Lietuvos politikai iš kitų išsiskiria ypatingai dideliu kinkų drebėjimu. Kur jau jiems kur nors suabejot, ar prieštaraut.Šliužu gimę, padangėm neskraido. Nu jei Bušas lieptų, tai ir nuoga sėdyne ežį užspaustų.

hm, 2008 04 29 12:25

Ir kur problema? Ar vienintele Lisabonos sutarties problema yra eilinis pabambejimas del Ignalinos AE? Kiek metu prabego jau nuo tada, kai zinojom, kad reiks uzdaryt? Ka nors doro per ta laikotarpi nuveike Seimas? Net ir dabar visais budais stabdomas naujos AE statybu procesas. Tai dabar Lisabonos situartis kalta, kad paciu snukis kreivas ir esame neveiksnus? Eilini syki reikia surast atpirkimo ozi, kad pateisinti savo dalykine impotencija ir nekompetetinguma.

Janė, 2008 04 29 12:34

Lisabonos sutarties ratifikavimo atidėjimas ryšium su Lietuvos energetinių problemų sprendimu ES mąstu būtų gera proga pradėti LIETUVOS kaip DRĄSIOS šalies įvaizdžio formavimui. Tad būkite drąsūs seimūnai, pagaliau!

Alvydas, 2008 04 29 12:44

Seimunai, bukite principingi, neskubekite pritarineti sutarciai kol nera sudereta del Ignalinos AE. Nebukite tautos reikalu isdavikais.

butu buve..., 2008 04 29 12:52

o kur jus gudruoliai tada buvot? visi gudrus po laiko

euroentuziastas, 2008 04 29 13:18

Ateis toks laikas, kai ES taps FEDERACIJA. Ir kuo anksciau tai ivyks, tuo visiems bus geriau.

Gaila, kad toks pakankamai ismintingas zmogus, kaip J. Vaiskunas stojo euroskeptiku pusen.... Ir as esu romuvietis - senosios baltu religijos pasekejas. Taciau i eurointegracija ziuriu labai palankiai.

piliete, 2008 04 29 13:49

deja, jau per velu taisyti aplaidzias strateginias klaidas. Reikia kaltinti ne diplomatus kad sie ne taip susiderejo del AE uzdarymo, bet Lietuvos politikus Seime ir Vyriausybeje kurie zinodami kur eina pasirasydami tokias stojimo sutartis tik dabar susigriebe kad jokios alternatyvio strategijos AE nera. Per daug politikai uzsimeme savais skandalais ie net nesuvokia kad tai jie turi kuti ilgalaikius Lietuvos planus ir strategijas.
Kas pasirasyta stojimo sutartys, privaloma vykdyti. PACTA SUNT SERVANDA! ir nera reikalo plakti viska i viena kaip straispnio autoriai daro.

Faina, 2008 04 29 14:01

Ignalinos Ae darbo nutraukimas vyks dešimtmečius todė ir dabartinių ponų vaikai pajus tą skonį. Je tai būtų lenkams lenkai būtų karą paskelbusi ES.Mes per daug seni ir tvarkome ne valstybės reikalus bet savo ūkį(turtus, įskaitant paežeres).

vaivorai, 2008 04 29 14:03

Ratifikavimo nereikia spausti, nes tai būtų nauja kilpa Lietuvai. Įdomu, kas tą Europos Federacijos sutartį sumanė? Juk toje federacijoje mes visiškai ištirpsime.

vincas, 2008 04 29 14:06
tai kokios problemos su Lisabonos sutartimi taip ir nesupratau.
gal neratifikuokim sutarties, kol vidutines Lietuvos pilieciu pajamos nebus lygios ES vidurkiui, arba kol nepakvies Ukrainos i ES, arba kol puse lietuvaiciu, isvykusiu is Lietuvos, nesuigris

Giedrius, 2008 04 29 16:05

Visa tai tiesa.

Tiktai visi tie išgamos Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje ir ministerijose yra taip įpratę lįsti komisarams į užpakalį, kad ir šią sutartį paklusniai ratifikuos.

Dauguma jų taip apsivogę, kad bijo, jog jei išdrįs nors pyptelti, susilauks laiškelio iš kokios nors Prancūzijos, Britanijos, Lenkijos ar netgi Lietuvos (ne paslaptis, kad Lietuvos specialiosios tarnybos dirba visų pirma JAV ir pan. valstybių emisarams) specialiosios tarnybos su savo pokalbių įrašais, sąskaitų Kaimanuose numeriais ir pan.

algis, 2008 04 29 22:29

ES elitas (tarp ju Grybauskaite, Pavilionis, Sakalas, ir dar vienas sakalas, sudzius, Arunas Degutis) mus netrukus pavers ES eunuchu provincija.

ne sutarčiai, 2008 04 29 22:17

Buvome tarybu sajungoje ,daba esame europos sajungoje,niekas nepasikeitė, niekas nesikeičia -patys esame dėl to kalti. Po nepriklausomybes atkurimo reikejo vyt lauk visus komunistus,kegebistus ir partinius ,neprileisti prie valdžios.Man bjauru žiūrėt į tuos ištinusius jų snukius,besišaipančius iš lietuvių tautos.

algis, 2008 04 29 21:58

Songaila ir Vaiskunas, nors ir geri zmones, yra bailiai - jie nekelia nekelia aliarmo del to, kad mes kaip tauta prarasime savo laive po Lisabonos sutarties ratifikavimo, jie tik apeliuoja i tai, kaip mums issizadant savo kaip tautos laisves, islaikyti veikiancia Ignalinos elektrine.

LIETUVOS, 2008 04 29 21:54

nepriklausomybe yra tai ko mes ilgejomes sovietmeciu ir ka iskovojome sajudzio laikais,

todel jeigu Lisabonos sutartis reiskia nepriklausomybes praradima

a) tai turi buti ivardinta ir saukiamas referendumas
b) jeigu seimas nubalsuos uz tai ko tauta neigaliojo tai bus neteiseta ir istoriskai neilgam.

valdas, 2008 04 29 21:43

Y-tube Bukovskis, garsusis CCCP disidentas, ES itikinamai vadina nauja CCCP.

Neturiu nuorodos, bet naudojant Google'a galima rasti.

Giedrius, 2008 04 29 21:31

O aš iš viso nebalsuosiu.

Nenoriu, kad nauji subinės girtųsi išrinkti rinkimuose, kuriuose ir aš dalyvavau.

Slibinas, 2008 04 29 21:09

euroentuziastui, 2008 04 29 13:18

Geriau persivadink euroafrikiečiu. Vaiškūnas teisingai kalba. Ne vien romuviečiai yra senosios baltų religijos pasekėjai. Tik mus dabar vienija viena problema: EU blogiau už CCCP, ten išnyks ir neliks baltų, nebus ir jų religijos. Buvai tu bent pats Jorėj, romuvieti? Aš buvau pasižiūrėt į jūsų šventę - mačiau dešimtis kiniečių statybininkų... Čia tik pradžia - tu gal nori kad beliktų 10-20 baltų ir darytų savo apeigas apsupti 500 kitų rasių atstovų, susirinkusių pažiūrėt "cirko"? Taigi, gal patylėk kai išmintingesni žmonės kalba...

Su pagarba,

Mūsų senajam tikėjimui

Jonas, 2008 04 29 21:02

Atrodo geguzes 8 d. gali paaisketi kas bus ANTISIGNATARAI.

algis, 2008 04 29 20:38

Deramiausia nuostata ES atzilgiu yra ne skepticizmas, bet cinizmas.

aurimas, 2008 04 29 20:01

Atėję balsuoti dėl stojimo į ES gavome veltui tuoaletinio popieriaus, skalbimo miltelių arba butelį alaus. Gal būtume ir nėję, gal būtume ir nebalsavę,bet ko nepadarys alkoholikų ir ubagų valstybės žmonės už butelį.

Dabar irgi būtina rengti referendumą dėl Lisabonos sutarties. Vilniaus prekyba tapo Lietuvos valdove, galėtų po du butelius pastatyti ta proga.

Virgis, 2008 04 29 19:31

Straipsnio autoriai skaito kad nuostoliai del uzdarymo.....gali virsyti gaunamas dotacijas is ES. Mano direktoriu(konservatorius is pasaknu) skaito kad nieko tokio neivyks (uzdarius)Elektra gamins Elektrenai.....arba pirksim is .....kazkur.

As irgi suprantu, kad zeme neprades suktis i kita puse, bet taip pat suprantu kad mokesiu uz elektra visai kitus pinigus. Beliks....... UZSIDIRBTI brestancios ekonomines krizes salygomis. Rasysime .....juodaji obeliska.....lietuviskai.

to Taigi, 2008 04 29 18:55

Lietuva be ES, tai vizos i Vakarus, muitai musu prekem i Vakarus, Rusijos rinkos praradimas, nebent Lietuvos ekonomikos ir politikos valdyma perimtu Rusijos oligarchai, del issiustu musu emigrantu,kaip nebe ES pilieciu grizimas i Lietuva, didziule bedarbyste, dar didesne inflacija ir dar daugiau augancios kainos!

Taigi..., 2008 04 29 18:44

Pabėgome iš TSRS. Įstojome į ES. Ir kokios gi pasekmės?

1.Visko jau prisivogusieji milijonieriai dar labiau pralobo;

2.Šimtai tūkstančių lietuvių emigravo;

3. Kuro kainos dėl padidėjusių akcizų pakilo;

4. Butų ir daugelio maisto produktų kainos išaugo keletą kartų;

5.Lietuvoje Lietuvos teisė prarado viršenybę – nuolat girdime, jog PRIVALOME šokti pagal ES dūdą, ir dar būsime TOTALIAI sekami, dangstantis kovos su terorizmu demagogija;

6. Mus privertė daug anksčiau laiko uždaryti Ignalinos atominę, dėl ko patirsime 80 milijardų lt nuostolių;

7.Savo laivus supjaustę jūrininkai ir pieną liovęsi pardavinėti valstiečiai už tai gavo ES pinigų;

8. Pinigų negavusiems smulkiems ūkininkams pranašaujamas greitas galas, nes tik kolūkių, atsiprašau, bendrovių ir stambių dvarponių karvės duoda „europietišką“ pieną;

9. Lietuviškus gerus maisto produktus išvežame į Vakarus, sau iš ten atsivežame apgedusius ir pasenusius;

10. Infliacija pasiekė nuo Vagnoriaus laikų neregėtas aukštumas...

Dar turime būrį labai brangiai iš Lietuvos biudžeto apmokamų europarlamentarų, kurie dar ir nemokamai (už mūsų pinigus) kas savaitę skraido Vilnius - Briuselis, gauna tūkstančius trintukams ir pieštukams, ir t. t.

Na, o, kaip buvo skelbiama reklamoje per radiją, 1/5 žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, 1/3 kaimiečių - skurdžiai, 140.000 vaikų - nuolatiniuose nepritekliuose, 50.000 vaikų auga be tėvų, nes tie emigravę, 20.000 vaikų – tėvų visiškai palikti našlaičiai...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Bal 2008 00:29

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Kaip suprantu, tai ES dabar TIK valstybių sąjunga, ne viena valstybė ir tai gerai - sąjungos gali kartais sugriūti, o Lietuva tegul visada lieka.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

severija

Pranešimo tema: Re: Kas šiuo metu yra ES. ES konstitucija ir siūlymai ją keisti.

Parašytas: 12 Kov 2013 18:11

Užsiregistravo: 05 Kov 2013 16:51
Pranešimai: 2

Didelis ačiū, kad čia visada randu naudingą informacija :)

_________________
logistika sandeliavimas

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 11 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 9 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: