Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Atsivėrus sienoms, laisvai judant kapitalui, prekėms, darbo jėgai pralaimi neturtingos, kaip Lietuva

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » "Raudonai žydra" Europos Sąjunga (ES) ir su ja susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Atsivėrus sienoms, laisvai judant kapitalui, prekėms, darbo jėgai pralaimi neturtingos, kaip Lietuva

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Atsivėrus sienoms, laisvai judant kapitalui, prekėms, darbo jėgai pralaimi neturtingos, kaip Lietuva

Parašytas: 12 Lie 2008 23:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

G.Nausėda: pavojaus varpai skamba ne be reikalo

„Atgimimas“
2008 liepos mėn. 10 d.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, visais pavojaus varpais reikia skambinti dabar, o ne laukti, kol mūsų ekonomika pateks į minuso zoną.

Pasak jo, Lietuvai neužtenka Vakaruose įprastų 1 ar 3 proc. prieaugio kasmet, nes atsivėrus sienoms, laisvai judant kapitalui, prekėms, darbo jėgai, pralaimi neturtingos, kaip Lietuva, šalys.

Tad tam, kad išsilaikytume tos pačios globaliosios ekonomikos lenktynėse, turime vytis išsivysčiusias šalis.

Apie vartojimo inerciją ir valdžios trumparegiškumą Gitanas Nausėda. Stanislovo Kairio pokalbis.

– Tie, kurie domisi Lietuvos gyventojų kasdienio vartojimo statistika ar mato konkrečius nesaikingo išlaidavimo atvejus, gali visiškai teisėtai paklausti: tai kur čia ta krizė, apie kurią tiek daug ir taip garsiai kalba ekspertai?

– Atsakymas labai paprastas – dabar esame tam tikrame lūžio taške ir vienu metu galime matyti labai prieštaringus procesus. Reikėtų žiūrėti į tam tikrus visuomenės sluoksnius. Vidurinė klasė iš tiesų kol kas jaučiasi gana tvirtai, o vartojimas jai net tampa atsaku į infliacijos padarinius. Nėra prasmės investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes ten nebėra viliojančių perspektyvų, akcijų rinkos taip pat labai nepatikimos, terminuotųjų indėlių palūkanos netenkina, tai kodėl tas įplaukas, kurios šiandien dar visai neblogos, atiduoti suvalgyti infliacijai? Bet...

- Bet yra ir kitos socialinės grupės.

– Ir jos jau tikrai sau daug ko nebegali leisti. Maža to, jos iš paskutiniųjų bando taupyti. Daugeliui tai daryti arba labai sunku, arba ir visai neįmanoma. Statistika rodo, kad nebegalinčių taupyti žmonių daugėja. Manau, kad artimiausiais ketvirčiais taupyti pradės ir vidurinė klasė.

– Vadinasi, mūsų laukia dar vienas ūkio nuosmukio etapas, nes, kai vidutiniokai apribos savo išlaidas, tuomet stos ir prekyba. O tai savo ruožtu dar sumažins realias nemažos visuomenės dalies pajamas. Grandininė reakcija. O kas toliau?

– Būtent taip ir veikia klasikinis ekonominis nuosmukis. Blogos žinios, gyventojų lūkesčių blogėjimas verčia žmones išlaidauti atsargiau, imti taupyti, o tai smarkiai sumažina vidaus vartojimą. Reikia pasakyti, kad vidaus vartojimas keletą metų buvo mūsų ekonomikos augimo pamatas, reikšmingesnis net už eksportą.

- Kaip Amerikoje?

– Iš esmės – taip. Nors, būdami maža valstybė, savo augimą turėtume grįsti eksportu. Tačiau eksportas nors ir augo, importo mastai didėjo dar labiau. Dėl tos pačios vidaus rinkos, kuri viską susiurbia. Taigi mažėjantis vidaus vartojimas generuoja dar vieną blogų naujienų bangą, kuri dar kartą neigiamai veikia visą ekonomiką. Klausimas tik vienas: kaip sparčiai visa tai vyks.

– Ne tik kaip sparčiai, bet ir kiek laiko. Kada atsiras prielaidos naujam ekonomikos pakilimui? Ir kokios tos prielaidos turi rastis?

– Nuosmukio dugne Lietuvos ekonomika neturėtų ilgai kapstytis. 2010–aisiais galime tikėtis atsigavimo ženklų, o iki to laiko ekonomika lėtės. Tačiau turime Ignalinos veiksnį, kuris skaudžiai suveiks būtent 2010 metais. Jis vienu metu ir didins infliaciją, ir mažins ekonomikos augimo tempus, ir kai kurioms įmonėms sukels didelių konkurencingumo problemų. Ypač toms, kurių gavybos savikainoje elektros energijos sudedamoji yra lemiama.

– Ir nelabai matyti kokių nors saugiklių.

– Sakyčiau, ne saugiklių, o pagalvėlių reikėtų ieškoti. Bet tų pagalvėlių mes nesurasime be Europos Sąjungos pagalbos. Tačiau ir su ja mes neišvengsime šoko, tik jį gal kiek sušvelninsime. Bet kokiu atveju spartus elektros kainos kilimas yra neišvengiamas.

– Yra įprasta, kad bankininkai apie prastėjančią bankų padėtį, jei ji prastėja, plačiai visuomenei nekalba. Dėl suprantamos priežasties: kad nekiltų panika ir bankai negriūtų, nors rimtų priežasčių gali ir nebūti. Ar aptakus mūsų valdžios kalbėjimas apie stojančią ekonomiką negali būti palygintas su bankininkų taktika nekaitinti nereikalingų aistrų?

– Aš sutinku, kad apie problemas galima kalbėti švelniau, galima kai ką ir nutylėti, bet tuo pat metu reikia imtis konkrečių antikrizinių veiksmų. Jei mes tik gražiname situaciją ir nieko nedarome – mes einame pačiu blogiausiu keliu. Bet kokiu atveju žmonėms meluoti negalima. Teisinga informacija apie galimus neigiamus pokyčius leistų žmonėms patiems tinkamai pasirengti blogiausiems laikams. Valstybė tiesiogiai padėti turėtų tik silpniausioms visuomenės grupėms, tiems, kurie patys nepajėgūs savimi pasirūpinti – pensininkams, socialinių išmokų gavėjams ir t.t. Bet ekonomiškai aktyvūs gyventojai patys gali priimti racionaliausius sprendimus, jeigu, žinoma, valdžia nuo jų neslepia tikrosios padėties.

– Ekspertai jau labai seniai ragina valdžią pereiti prie griežto taupymo, tačiau ar jūs matote tokių pastangų? Aš šiomis dienomis, atvirkščiai, išgirdau apie dar vieną socialinių išmokų paketą. Padidintos kai kurios vaiko išmokos, atlyginimai susieti su infliacija. Ar čia artėjantys rinkimai lemia, ar tiesiog paprasčiausias valdžios trumparegiškumas?

– Rinkimų įtaką galima įžvelgti, tačiau aš nebūčiau taip kritiškai nusiteikęs atlyginimų indeksavimo atžvilgiu. Iš tiesų aš ilgai pasisakiau prieš bet kokį indeksavimą, nes jis įsuka infliaciją, tačiau dabar matyti, kad Vyriausybė prieš infliaciją bejėgė. Jokių priemonių nebuvo taikoma, buvo apsiribota vien veiklos imitacija, kalbomis. Ir štai dabar turime dviženklę infliaciją, kuri artimiausiais mėnesiais tikrai nesumažės. Ir dabar kyla klausimas, ar spręsti problemas socialiai pažeidžiamiausių žmonių sąskaita, ar paisyti socialinio teisingumo, moralės?

Minimalų atlyginimą galima buvo ir palikti neliestą – į darbo santykius geriau nesikišti. Reikėtų apsiriboti socialinių išmokų ir galbūt pensijų indeksavimu. Bet reikalas tas, kad valdžia nepadarė tų sprendimų, kuriuos mes siūlėme prieš dvejus ar trejus metus. Tie sprendimai nebūtų sumažinę infliacijos iki 2–3 procentų, tačiau valstybės finansų sistema būtų buvusi gerokai stabilesnė ir atsparesnė.

Jau dabar galėjo būti pasiektas ne tik biudžeto balansas, bet ir perteklius. Labai keista, kad to nepavyko pasiekti, kai ekonomika augo 10 procentų. Bet kokioje kitoje valstybėje tai būtų buvęs savaime suprantamas reikalas.

– Čia politinės valios stoka?

– Ne tik tai, bet ir nesugebėjimas suvokti, kokio masto išbandymai ateina. O jiems atėjus jau per vėlu imtis daugelio mūsų siūlytų priemonių. Čia ne koks elektros jungiklis, kurį paspaudus šviesa įsijungia akimirksniu. Kartais reikia pusmečio ar metų, kol paaiškėja rezultatai. Todėl būtina nors kiek pažvelgti į priekį ir taikyti adekvačias priemones.

– Pavyzdžiui, naikinti PVM lengvatas.

– Kad jų tik daugėja. Aš neprisimenu nė vienos panaikintos PVM lengvatos. Ir tai yra liūdnas lietuviškas dėsningumas, kai kartą įvestos tos lengvatos lieka amžiams.

– Lobizmo reikalai?

– Tikrai taip. Atkreipkime dėmesį – nė viena tų lengvatų nebuvo įvesta vartotojų iniciatyva, nors būtent jiems jos tariamai turėtų būti naudingos. Atvirkščiai, jas „stumia“ gamintojai arba prekybininkai. Ką tai sako? Padidėjo išimtinai pastarųjų pelnai.

– O monopolininkai? Kiek jie prisideda prie nuosmukio pasekmių masto?

– Tam tikruose sektoriuose mes galime įtarti piktnaudžiavimą vyraujama padėtimi. Mažmeninė prekyba, pieno produktų gamyba kelia įtarimų, bet jais mes negalime švaistytis, galime tik nujausti, kad padėtis yra sunkiai paaiškinama – maisto produktai brangsta visame pasaulyje, tačiau dvigubai ar trigubai lėčiau negu Lietuvoje. Čia galimi tik du paaiškinimai: oligopolinių struktūrų įsigalėjimas arba labai stipri vidaus rinka, kuri kaip dulkių siurblys viską susiurbia. Bet ilgai tai trukti negali. Kai vartojimas sumažės, pamatysime, ar tos oligopolinės struktūros bus pajėgios diktuoti kainas.

– Daugelis Lietuvoje reiškia nepasitenkinimą ir, jų požiūriu, pernelyg dideliais prekybos antkainiais. Tačiau yra ir tokių, kurie sako, kad niekas jų iš šono reguliuoti negali.

– Ekonominiu požiūriu toks reguliavimas būtų visiška nesąmonė. Tai būtų didžiulis žingsnis atgal. Be to, techniškai tai labai sudėtinga procedūra. Įžvelgiu norą konkurenciją kompensuoti labai keistomis priemonėmis. Valdžia mažai ką darė tuo metu, kai didieji prekybos centrai stūmė iš rinkos mažuosius ir jų beveik nebeliko arba jie atsidūrė našlaičių padėtyje. Dabar, kai konkurencija minimali, valdžia susirūpino kainomis.

– Jau viskas prarasta?

– Nemanau. Tiesiog reikia suvokti vieną dalyką – didieji prekybos tinklai natūraliai stumia mažuosius iš rinkos. Valdžios užduotis šiuo atveju yra ne nustatyti vienodas, o lengvatines sąlygas mažiesiems. Aišku, per porą savaičių jokia valdžia to nebeišspręs. Bet tuo keliu reikia eiti. Tuo tarpu antkainių reguliavimas tik sukels naujų problemų. Laikinai problemą galima spręsti indeksavimu, bet jį taikyti reikia labai siauroms visuomenės grupėms. Suvokime, kad papuolėme į tokią situaciją, kai nebetinka vadovautis vien vadovėlio tiesomis. Reikia gelbėti silpniausius.

– Ir tai Vyriausybės pareiga.

– Ir Seimo. Seimas nustato žaidimo taisykles.

– Bet Vyriausybė turi rodyti iniciatyvą.

– Taip, bet tai nereiškia, kad Seimo nariai atleisti nuo tokios pareigos. Tikiuosi, kad jie kartais apsilanko parduotuvėse.

– Štai mes dabar susėdę gvildename ekonomikos nuosmukio problemas, o iš tiesų mūsų ūkis ir toliau kyla. Pirmojo šių metų ketvirčio BVP prieaugis – 7 proc. Iš kur tie pavojaus varpai? Ar nesusiduriame čia su dažnai kritikuojama globaliosios ekonomikos nuolatinio privalomo augimo ideologija?

– Kai kalbame apie Lietuvą, tais 7 procentais nėra ko labai džiaugtis. Dėl dviejų dalykų. Pirma, jau gana greitai augimo tempas tikrai sulėtės. Antra, kad išsilaikytume tos pačios globaliosios ekonomikos lenktynėse, mes turime vytis išsivysčiusias šalis. Atsivėrus sienoms, laisvai judant kapitalui, prekėms, darbo jėgai pralaimi neturtingos, kaip Lietuva, šalys. Vadinasi, mums neužtenka Vakaruose įprastų 1 ar 3 proc. prieaugio kasmet. Todėl visais pavojaus varpais reikia skambinti dabar, o ne laukti, kol mūsų ekonomika pateks į minuso zoną.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 16 Lie 2008 16:33. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Lie 2008 23:23

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Nepritariu Nausėdai. Taupymas visada siejamas su dar didesniu mažiau gaunančių spaudimu.

O KODĖL TO, nors dalinai, NEPERKĖLUS ANT TURTINGESNIŲJŲ PEČIŲ?

Be to, Lietuvoje nėra viduriniojo sluoksnio (arba tokiu galima laikyti tik santykinai viduryje pagal pajamas esančius).

Yra 4/5 asmenų, faktiškai remtinų, nes neturi po 500 lt per mėn., o kiti priskirtini prie turtingesnių. Tame 1/5 didžioji dalis, sakyčiau, ir yra tų, vidutinių pagal pajamas.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Lie 2008 23:25

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

O vidurinysis sluoksnis didžioje daugumoje išsivysčiusių kap. šalių yra visuomenės dauguma. Pas mus yra atvirkščiai.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: