Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » "Raudonai žydra" Europos Sąjunga (ES) ir su ja susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

A.Juozaitis: Europos pasaka: integracija

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: A.Juozaitis: Europos pasaka: integracija

Parašytas: 11 Bal 2013 12:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

A.Juozaitis: Europos pasaka: integracija

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... tegracija/

2013 balandžio mėn. 11 d. 11:10:52
Arvydas Juozaitis, rašytojas, filosofas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas

„Absoliutus gėris“

1999 metais įvedant eurą, stambiausieji Vokietijos bankai sekė visuomenei pasaką: „Integracija - tai gerai, tai absoliutus gėris“.

Kiek kainuos tas gėris ir kas laukia Europos, tarkime, 2013 metų balandį - niekas net nebandė skaičiuoti. Kam? Juk absoliutaus gėrio neįmanoma apskaičiuoti.

Be to, jeigu tai sako vokiečiai, kurie po II pasaulinio skaičiuoja ir numato ekonomikos ateitį ypač atidžiai, geriau už bet ką Europoje, ar padarys tai kas geriau? Ir visi nurimo. Ypač prancūzai.

Juk ekspertai pasakė, kad laukia „absoliutus gėris“, vadinasi, taip ir bus. Žodžiu, Karlo Markso tezė, kad šviesi ateitis neišvengiama, ji primena komunizmą, „Komunistų manifestas“, išleistas 1848 metais, atgimė lemtingais 1999 metais. Kaip išversta kapitalizmo pirštinė.

Vadinasi, pasaką apie rojų žemėje galima kartoti maždaug kas 150 metų.

Tiesa, pirštinė nebe pirmos jaunystės, ir išversta ne itin graži, tačiau ko norėti - ir rankos, ant kurių jos maunamos, nebe pirmos jaunystės.

Europa skuba apsirūpinti pensiniais fondais, sveikatos ir kitais įmanomais malonaus laisvalaikio malonumais. Garantijomis. Ir kodėl gi nepritarus humaniškam požiūriui į ateitį?

Tiesa, ateitis priklauso pirmojo ešelono valstybėms - Vokietijai su Prancūzija. Kitos tegul pasitempia, pasistengia. Ir pavydi.

Ne valstybės, bet korporacijos

Tačiau visa bėda ta, kad ne valstybės nusprendė kurti rojų žemėje. Ne valstybių piliečiai.

Taip nutarė didžiausios korporacijos ir jų bankai. Jie paskelbė artėjant „absoliutaus gėrio“ epochą. Ir jie ėmė aiškinti, kas yra Europa. Kokia ji turi būti.

Nesunku paskelbti, kai tautos už tai net nebalsuoja. Ir kam joms kažką teigti?

Pakanka bankų ir korporacijų darbuotojų, Europos biurokratų, kurie nepripažįsta valstybių su jų piliečiais. Tai yra paiso tik kelių valstybių žmonių. Kurie gali naudotis į bankus padėtais kapitalais ir mėgautis jų dividendais.

O kaip kiti?

Juk idėja gera, ji žengia per sienas, todėl į sočiųjų klubą, tai yra į ES, užsigeidė visi, kas gali save laikyti Europa.

Ypač skubėjo į klubą iš komunizmo „gėrio“ pabėgę rytų europiečiai. Ir lietuviams buvo atvertos durys. Kas, kad stojant į jį reikia paklusti kolonijinių priedų principams, reikia užmokėti nacionalinį stojimo mokestį.

Juk už jį išsyk gaunamos pirmosios socialinės garantijos, sanglaudos fondai, persikėlimo į kitas valstybes laisvė.

Lietuvai, pavyzdžiui, buvo liepta uždaryti Lietuvos Ignalinos AE, tris kartus sumažinti žemės ūkį, neauginti karvių, cukrinių runkelių, net bulvių ir linų bei t.t.

Gyventojai netenka darbo?

Tai juk gerai - jų reikia senstančiai ir trokštančiai Vokietijai ir jos satelitams. Nebegimdantiems Europos gigantams reikia jaunų ir dirbančių įvairių tarnautojų, dantistų, socialinių darbuotojų ir t.t. Reikia lietuvaičių, latvių ir bulgarų. Kolei kas.

Ši schema ėmė taip puikiai veikti, kad priminė pasaką.

Pakako penkerių metų, kad iš Lietuvos būtų iššluota pusė jos ateities. Šitai nūnai supranta jau kiekviena Lietuvos šeima. Supranta ir ritasi į saulėlydį, laimingų pensininkų rezervatą.

Gal ir ristumės dar kokius dešimt metų. Jeigu ne sprogimai Graikijoje ir Kipre. Kurie šį tą pasako net nieko nenorinčiam girdėti eurooptimistui.

Sprogimai Europos pietuose liudija, kad Europos kaip „absoliutaus gėrio“ rezervato nebus. Kaip vieningos megavalstybės nebus.

O juk keista, nors verk: niekas ES negali pasakyti, kas pasistengė, kad Graikija taptų ES nare. Ir neras kaltojo.

Nes jeigu rastų ir pasakytų, kaltąjį reikėtų nuteisti mirties bausme. O to padaryti negalima.

Biurokratija taip įdomiai gyvena, kad atsakomybė ištirpdoma tarp kolektyvinių narių. Komisarų, emisarų ir ekspertų.

Galgi padėtų ES Parlamento deputatai? Ne, negali, nes jie nebalsuos už mirties bausmės grąžinimą, o ir šiaip jie dosniai apmokami iš Europos korporacijų ir bankų dividendų. Be to, yra deputato imunitetas, jis gali elgtis kaip tinkamas, net balsuoti prieš ES - nieko nenutiks.

Taip sukasi uždaras entropijos ratas. Jeigu kas neprisimena, kas yra entropija, tai - antrasis termodinamikos dėsnis, sakantis, kad uždaroje sistemoje netvarka ir chaosas auga. Savigriova plečiasi.

Latvija dar spardosi?

Rygoje įkurta visuomeninė organizacija „Už latą prieš eurą“, kuriai ėmė vadovauti buvęs Ipotekos ir žemės banko vadovas, nūnai Biznio banko valdybos pirmininkas Inesis Feiferis.

Organizacijos tikslas gana kuklus - pasiekti, kad visuomenė ištartų pirmąją demokratijos abėcėlės raidę, balsuotų referendume dėl euro įvedimo.

Išjuokti I.Feiferį ir paskelbti jį „tautos priešu“ sunku net Vyriausybei, nes jis rimtas bankininkas. Tačiau ši iniciatyva - skęstančiojo riksmas.

Nes Seime jau atmestas referendumo klausimas, Vyriausybė jau įjungusi kosminę pavarą - kelia Latviją nuo žemės.

Euro įvedimo reikalui naudojami visi valstybės finansuojami kanalai, euro kreditoriai. Bankai ir korporacijos. Euro valiuta peršami kreditai yra pastebimai palankesni už kreditus latais.

Jau nekalbant apie propagandą, kuri akiplėšiška ir melaginga, kuri apmokama ir iš gyventojų kišenių. Kas, kad gyventojai, absoliuti dauguma pasisako prieš eurą?

Vyriausybė nesiruošia pasiduoti, jokių referendumų neleis. Tautos valios svarbiausiu tautos gyvenimo klausimu būti negali. Kaip kad į šalį įžengus okupacinei armijai.

Vadinasi, pasmerkta ir mūsų baltų pasaulio (Lietuvos ir Latvijos regiono) ateitis.

Mus sulaužys po vieną, kaip išardytos šluotos vyteles.

Nebandėme kurti bendro Lietuvos ir Latvijos ūkio? Net negalvojome apie bendrą pinigą? Tai ir atsiimkime.

Latvijai pasidavus 2014 metų sausį, po metų kris ir Lietuva. Nes tada jau tikrai nebebus išeities, nes ginantis nuo Lenkijos zloto ekspansijos teks jungtis prie Vokietijos bankų.

Tiesą sakant, laikinai, bet ką darysi. Kad dar kokį dešimtmetį nevažinėtume į Rygą per Varšuvą.

Europą gelbės makroregionai

Europos integracija - didžiųjų Vokietijos ir Prancūzijos bankų bei kompanijų sąmokslas prieš tautines valstybes.

Ne savas, nes didžiosioms tautoms jie vis dėlto tarnauja, o prieš visas likusias. (Štai kodėl Didžioji Britanija jiems yra tikras galvos skausmas.)

Verslas, biznis remiasi pasitikėjimo santykiais. Pasitikėjimą lemia kultūros įgūdžiai, mažiausiai šimtas metų bendro gyvenimo po vienu stogu.

Tarkime, Latvijoje vienas pasitikėjimas žmonėmis, Italijoje - kitas.

Atėjęs į Rygos geležinkelio stotį visuomet žinosi, kad traukinys pajudės tą minutę, kuri nurodyta tvarkaraštyje. Milane ar Romoje to nežinosi. Traukinys ten stovės kaip privirintas prie bėgių dar kokias dešimt minučių. Arba daugiau. Arba visai nebus atvykęs.

Kaip jie ten gyvena?! O tai jau ne mūsų reikalas - gyvena, ir, vadinasi, tvarkosi, netrukdykime jiems.

Kultūrų ir pasitikėjimo ryšių skirtumai lems, kad Europa negyvens pagal Vokietijos bankininko laikrodį. Ji visuomet gyvena regioninės kultūros įgūdžiais, savais pasitikėjimo svertais.

Žinoma, mums niekuomet nebuvo lemta sukurti nepriklausomo Baltų (Lietuvos ir Latvijos) regiono. Tačiau mūsų baltiška autonomija vis dar galima Skandinavijos-Baltijos makroregiono tinkle.

Tokių makroregionų Europoje ne vienas, o nauji fermentuojasi. Vidurio Europoje, pietų Europoje. Manoma, kad apie 2020-2025 metus šie procesai bus tiek akivaizdūs, kad nė Briuselis su Frankfurtu negalės jų ignoruoti.

Tik ar nebus mums per vėlu? Ar nebus iki tų metų Lietuva ir Latvija išparceliavusi savo jaunimo ir veltui nežinia kam atidavusi savo ateitį?

2013 04 08

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: