Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Žmogžudžius, kaip ir piktžoles, reikia naikinti?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos Konstitucija ir Konstitucinis teismas - problemos (pilietybės, mirties bausmės, rinkimų ir kt.) ir pasiūlymai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Žmogžudžius, kaip ir piktžoles, reikia naikinti?

Puslapis 1 iš 1

[ 13 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Mirties bausmė ir su ja susijusios problemos

Parašytas: 10 Sau 2007 18:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Mirties bausmė ir su ja susijusios problemos

Lietuvos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad mirties bausmė prieštarauja dabar galiojančiai Lietuvos Konstitucijai.

Nesigilinant į šio išaiškinimo teisinį pagrindimą reikia konstatuoti, kad norint taikyti mirties bausmę Lietuvoje reikia keisti dabartinę lietuvos Konstituciją.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 11 Spa 2007 21:53. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Sau 2007 19:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Morali amorali mirties bausmė

2007 sausio mėn. 10 d., Arkadijus Vinokuras, http://www.DELFI.lt
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... d=11760574

Išgirdęs apie Saddamui Husseinui įvykdytą mirties bausmę, džiūgavau. Viskas labai paprasta: tikiuosi, kad visų diktatorių laukia toks pat likimas. Taip kalba manyje emocijos. Netašytos emocijos. Jos taip pat man kužda, kad ir visi visokio plauko žudikai turėtų baigti savo gyvenimą kaip tik taip.

Kaip sakoma, sutaupytume aibę pinigų, o tie žudikai nors ir uždaryti, nebegalėtų džiaugtis saulės spinduliais ir viltimi, jog gal už gerą elgesį bus paleisti namo, atlikę humaniškoje europietiškoje „auklėjimo“ įstaigoje bent pusę bausmės. Bet išsigandau savo jau minėtų netašytų emocijų. Gal tik aš vienas taip mąstau?

Paėmiau į rankas statistiką. Pasirodo – ne vienas toks esu. Vokietijos žurnalas „Stern“, atlikęs apklausą, sužinojo, jog 50 proc. vokiečių pasisakė už mirties bausmę (39 proc. prieš) S. Husseinui. Praeitų metų gruodžio mėnesį prancūzų laikraštis „Le Mond“, atlikęs apklausą, informuoja, kad už mirties bausmę pasisakė 82 proc. amerikiečių, 51 proc. ispanų, 58 proc. prancūzų ir 69 proc. britų.

Tuo tarpu Europos Sąjungos užsienio reikalų ministro J.Solanos atstovė spaudai paskelbė pranešimą, kuriame skaitome, kad „ES smerkia S. Husseino nusikaltimus ir mirties bausmę jam“. Mirties bausmę, pasak laikraščio „International Herald Tribune“, pasmerkė Vatikanas, Belgijos, Olandijos ir Vokietijos valstybių atstovai, įvardinę mirties bausmę „barbariška“. Dar vienas aiškus prieštaravimo tarp norimo ir esamo pavyzdys.

Šiame straipsnyje nesigilinsiu į S. Husseino „teismo“ detales, tik sutiksiu su teigiančiais, kad S. Husseinas turėjo būti teisiamas Hagoje. Tai svarbu, bet apie tai – vėliau. Apskritai, tai šiame pavyzdyje – kalbant apie mirties bausmei Taip ar Ne - reikėtų paliesti tokias temas kaip moralę, religiją, teisę ir politiką.

Judaizmas pateikė pasauliui dekalogą – moralinių tarpusavio santykių nuostatų dešimtuką. Viena jų nurodo: „Nežudyk!“. Ypač ryškus tokios moralinės nuostatos pavyzdys Biblijoje, Senajame Testamente yra pasakojimas apie Abraomą ir jo sūnų Izaoką. Dievas Abraomui liepia paaukoti jam savo sūnų Izaoką, idant Abraomas tuo įrodytų savo meilę ir tikėjimą Juo. Bet pakėlus Abraomui peilį virš Izaoko, Dievas sustabdo Abraomą ir liepia jam paaukoti ėriuką.

Taigi, moralinė nuostata neaukoti žmogaus tuo metu buvo išties revoliucinė. Neveltui žydai sako, kad išgelbėjus vieną žmogų, išgelbėji pasaulį. Tačiau, kaip ir daug kas religijoje, atsiranda ir kita, visiems žinoma nuostata: „akis už akį, dantis už dantį“.

Ši nuostata yra teisinė nuostata. Bausmės nuostata. Tame tarpe ir mirties bausmės. Ir krikščionybėje teigiančioje meilę artimui: „jeigu tau kerta per kairį skruostą, atsuk dešinį“, bausmės ir mirties bausmės aspektas kito labai lėtai. Tas pat islame. Taigi, sankirtoje tarp moralinės ir juridinės nuostatos mes bandome intelektualiai sukurti kažkokį mutantą, kurį įvardinčiau kaip moralią amoralią bausmę mirtimi. JAV tokia bausmė galioja, nors jau daugelyje valstijų jai įvestas moratoriumas arba ji visai atšaukta. Mat ne vienas pavyzdys yra parodęs, kad mirtimi nubaustas žmogus, pasirodo, nebuvo kaltas.

Jeigu sutinkame, kad nuostata „Nežudyk!“ yra moraliai teisinga, ką savo buityje bemanytumėm (sutiktumėme su mirties bausme), valstybės, siekiančios įprasminti humanistines moralines nuostatas, lygmenyje mirties bausmės pripažinti negalima. Įdomu, kad Europos valstybių atstovų pasipiktinimas mirties bausme (krokodilo ašaros politiniais sumetimais?) daugiau liečia jos atlikimo nepadorumą, negarbingumą. Nors moralės kontekste žodis padorus, garbingas, kalbant apie mirties bausmę, skamba tikrai ne vietoje.

Bet ar galima padoriai ir su pagarba nužudyti kraugerį, sudeginusį tūkstančius vaikų, senelių, moterų gyvų? Nemanau, kad kariant nacių korifėjus, kam nors kilo mintis juos gerbti. (Gaila, kad komunistų korifėjai išvengė tokios bausmės). Bet čia ir vėl kalba emocijos. Civilizuotoje valstybėje padorumu ir pagarba įstatymams turi vadovautis valstybės teismo institucija. Mes turime tuo tikėti. Turime šito reikalauti.

Pagarbos susilaukė Niurnbergo teismas. Vėliau Hagos teismas. Todėl ir reikėjo S. Husseiną pristatyti tarptautiniam tribunolui. Būtų išlaikyta pagarba pačiai bausmės institucijai. O mirties bausmė? Laisvės atėmimas ir yra pati skaudžiausia bausmė. Būti palaidotam gyvam iki grabo lentos.

Politinis veiksnys čia, žinoma, iškyla į pirmą planą. Akivaizdi dvigubų standartų politika. Todėl moraliai politikai ir moraliam teismo sprendimui vietos būti negalėjo. Pamenat, kai Rumunijos diktatorius Čeučesku ir jo žmona buvo sušaudyti prie skersgatvio sienos? Negirdėjau nei vieno ES atstovo pasipiktinimo pilnų žodžių.

Dvigubi standartai ir yra tie laiptai, vedantys gilyn į moralinį nihilizmą. Bet ar iš tiesų buitinė žmogžudystė yra viena, o valstybės vykdoma – kita? Žmogžudys yra žmogžudys, tik mąstai kitokie. Mane patį mirties bausmės diktatoriams žudikams šauksmas manyje varo į abejonių kampą. Nors laikau save civilizuotu ir humanišku. Kas sakė, kad būti moraliu yra lengva?

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

Kai kurie specifiniai komentarai

KT, 2007 01 10 13:01

Suprantama, kad nužudyti pigiau, nei išlaikyti nusikaltėlį, tačiau visa esmė mirties bausmės draudime... valstybiniu lygmeniu rodyti savo piliečiams pavyzdį, kad žudymas nėra priimtinas problemų sprendimo būdas. O kalbant apie Sadamą... labiausiai jo mirtis buvo pelninga tiems, kieno juodas paslaptis Sadamas nusinešė su savimi... tame tarpe ir iš tų laikų, kai jis buvo geriausias draugas su JAV.

Egeja, 2007 01 10 13:15

To KT: sunkaus nusikaltimo baudimas - tai tokia situacija, kai is keliu blogu variantu tenka rinktis geriausia. Tai, kad "kad žudymas nėra priimtinas problemų sprendimo būdas", dar nereiskia, kad aukos artimuju privertimas is savo mokesciu desimtmecius islaikyti nepataisoma skriauda padariusiji yra geras sprendimas. Mano manymu, tai kur kas amoraliau, nei apvalyti visuomene nuo tokiu, kurie tai visuomenei aiskiai kenkia, tiek asmeniskai, tiek savo pavyzdziu potencialiems nusikalteliams.

Tiesa pagal..., 2007 01 10 13:27

Autorius primena: "Neveltui žydai sako, kad išgelbėjus vieną žmogų, išgelbėji pasaulį."... Turint galvoje, kad dažniausiai žydams žmonės yra tik žydai, suprantama autoriaus nuostata...

Pastaba (Žygeivio) - Senajame Testamente būtent taip ir parašyta -"žudyk visus vyrus (ne žydus), o moteris ir vaikus pasiimk sau")

Pilietis, 2007 01 10 15:04

Esu prieš mirties bausmę visiems nusikaltimams, su viena išmitimi - jei žmogus būdamas blaivaus proto žudo, vadinasi jis automatiškai tampa mirties bausmės šalininkas ir turi gauti tai ką pats atlieka - mirties bausmę.

Tiesa, 2007 01 10 15:26

Visus žudikus, kurie sąmoningai suplanuoja ir nužudo, kad ir 1-ą žmogų, reikia irgi nužudyti; nes gauna kelis metus, o išėję iš kalėjimo, jie ir vėl galabija...

to REX ir oo, 2007 01 10 16:18

Na, mano principai ryskiai skiriasi nuo tamstos. Mano principas yra toks, kad visuomene gali funkcionuoti ir vystytis, tik budama saugi. Kol ziaurus nusikaltimai realiai nebaudzami ar dar geriau - auka priverciama islaikyti savo skriaudeja, daznai net geresnese salygose nei aukos, tai apie visuomenes sauguma, tiek siauraja, tiek placiaja prasme, kalbeti negalima.

To oo - o kas dave zudikui teise zudyti ? Ar cia teises ne visu vienodos? Kita vertus, tam ir gyvename organizuotoje visuomeneje, kad MUSU VISU teises butu ginamos. Nes kiekvienas pilietis lygiai taip pat turi teise i gyvenima ir sveikata. Mirties bausme - tik vienas, bet efektyvus mechanizmas tokiai teisei uztikrinti.

Kaubojus, 2007 01 10 16:29

Jeigu žmonių bendruomenė priėmė tokius įstatymus, kad nužudęs visuomenės narį, kitas narys turi būti nužudytas - tai viskas yra tvarkoje. Mes susitarėme gyventi tokiomis sąlygomis; tas, kuris nužudė- nesilaikė susitarimo ir visų likusių narių valia yra nubaudžiamas. Jokios kolizijos čia nėra.

Neteisingas toks aiškinimas - Sadamas nužudė - mes jį nužudėm ir dabar mus irgi reikia žudyti; prieisim iki nesamonės. Tuo tarpu, jeigu yra priimtos tokios mūsų pačių sugyvenimo normos- mes laisvi bausti, nesilaikantį šių normų.

KAžkodėl tuoj visi puola apeliuoti į Dievą; atseit ne mes suteikėm gyvybę, ne mes ir atimsim. Deja, jei mes esam bendruomenė ar visuomenė, tai ir žiūrėti reikia tos visuomenės atžvilgiu, o ne vieno individo atžvilgiu. Žudikas pats savę pastato už visuomenės ribų,savo poelgiu; vienintelis kelias jam - dingti iš tos visuomenės; bet visuomemnė turi teisę jį bausti ir persekioti, nes tai jos išlikimo sąlyga.

Kur jūs matote teisingumą, kai man yra užkraunamas rūpestis išlaikyti savo žudikus? Gal jau geriau gimstamumą už tuos pinigus didinti, o ne konservuoti žmogžudžius? Kuo pavirs tokia visuomenė? Ją žudančių ir jai kenkiančių individų išlaikytoja? Šitas malonumas brangiai kainuoja ir aš kategoriškai prieš, kad mano mokesčiai būtų naudojami žudikų išlaikymui.

Ir visiškai nesamonė yra įrodinėti, kad mirties bausmė nesumažina nusikalstamumo. Klausimas keliamas visiškai neteisingai, nes čia nereikia ieškoti ryšio. Mirties bausmė sunaikina nusikaltėlį - reiškia- liko vienu žmogžudžiu mažiau -tai ir yra tikslas. Tai jau daug;

Kad atsiras naujų? Be jokios abejonės atsiras - ir jų bus toks pat likimas.

Ką išlošia visuomenė? Ramiau gyvena ir sutaupo, neišleisdami pinigų šitų žmogžudžių išlaikymui; galų gale - ar padeda visuomenei ramiau gyventi, žinant, kad kažkur sėdi žmogžudžiai, kurie kada nors gali pabėgti, ar būti paleisti? Manau ,kad ne; man daug ramiau, išgirdus, kad vienų išgama mažiau.

Visos tos kalbos, kad kalėti yra sunkiau - blefas; man visai nerūpi sunkiau - lengviau; nebausdami, mes pažeidžiam atpildo dėsnį. O dėsnių nepaisymas veda į žlugimą. Ten link mes ir einame su savo liberalizmu bet kam.

Nacionalistas, 2007 01 10 18:45

Jūs geriau pažiūrėkite kiek čia komentarų jau kažkas išvalė - be jokių teismų ir svarstymų. Štai tokia yra gyvenimo realybė.

Taip ir su banditais-žudikais - pasitaikysi jam po ranka - jis tave ir nudobs - be jokių ilgų svarstymų. Po to pasėdės kelis metus, jį paleis už "gerą elgesį" (o tiksliau už didelius pinigus), jis išeis ir vėl ką nors nudobs. O gal bus geras ir tik pridauš tiek, kad tu komoje 15 metų gulėsi, kol numirsi.

Teisingai parašė Kaubojus - visuomenė, kuri nebesugeba apsivalyti nuo asmenų, kurie kelia pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, yra pasmerkta išnykimui.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 11 Spa 2007 21:54. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Sau 2007 22:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Diskusija svetainėje Patriotas.lt

Ar reikalinga mirties bausmė Lietuvoje ?
http://diskusijos.patriotai.lt/viewtopi ... s+bausm%EB

Žemiau keletas ištraukų iš tos diskusijos

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 11 Spa 2007 21:54. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Sau 2007 22:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Neįmanoma likviduoti profesionalų nusikalstamumą (sumažinti jo lygį iki artimo nuliui) nelikviduojant asmenų, kuriems nusikaltimai yra profesija, bei tų psichopatų, kurie linkę į smurtą prieš kitus žmones.

Kitaip sakant, visus recidyvistus bei psichopatus būtina nuosekliai ir kruopščiai gaudyti ir naikinti.

Apskritai, pagrindinė mirties bausmės paskirtis yra ne potencialių nusikaltėlių gąsdinimas (kaip dažnai teigia mūsų žiniasklaida bei politikai, o jų oponentai bando įrodyti, kad nusikaltėliai mirties bausmės nebijo), o visuomenės nuoseklus valymas nuo recidyvistų ir visuomenei pavojingų psichopatų.

Antra priežastis yra ekonominė - aparato, kalėjimų bei kolonijų išlaikymas labai brangiai kainuoja visuomenei.

Trečia priežastis - kalėjimai ir kolonijos nusikaltėlių neperauklėja, o tik padaro juos žiauresniais ir labiau įgudusiais nusikaltėliais. Todėl būtina taikyti tik ekonomines bausmes (baudos, dalies ar viso turto konfiskacija) ir viešuosius darbus.

Dėl šios priežasties asmenys, padarę tokius nusikaltimus, kurie yra pernelyg pavojingi visuomenei, įrodžius jų kaltę, turi būti nedelsiant naikinami.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Sau 2007 22:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kolis rašė:

Kažkaip uždavinėt retorinius klausimus atėjo noras.. O kas jei mirties bausmę paskirtų skatinantiems rasinę ar tautinę "neapykantą"? Ar dar bele kokį kitą nusikaltimą, kurį galbūt patys esat padarę?

Valstybę valdantis elitas visada panaudos tokias priemones, kurios jį išgelbėtų esant kritinei situacijai. Nesvarbu, ar tai bus teisėta, ar ne.

Pavyzdžiui, JAV kilus masiniam negrų "Juodųjų panterų" judėjimui, jam likviduoti panaudojo iš malūnsparnių mėtomas kovines napalmo bombas - mėtė naktimis ant tų namų, kuriuose žvalgybos duomenimis miegojo "Juodųjų panterų" lyderiai ir jų šeimų nariai.

Likusius gyvus tiesiog iššaudė - gaudė visoje JAV ir iš pasalų snaiperiai juos šaudė.

Nepaisant net to fakto, jog tai buvo legaliai veikianti politinė negrų organizacija.

Tačiau ji labai sparčiai augo, o jai pradėjo vadovauti pakankamai išsilavinę ir protingi asmenys, kurie negana to net sudarė bendradarbiavimo sutartį su JAV kompartija.

Tada JAV valdžia įsakė visus negrų aktyvistus likviduoti bet kokiomis priemonėmis - tai ir buvo padaryta. Net teismų jokių nereikėjo (nes juridiškai nebuvo kaip prisikabinti).

Tą patį padarė ir su indėnų teisių aktyvistais, pvz. Vunded-Ni stovykloje - visus tiesiog iššaudė. Tai vyko ne taip ir seniai - prieš 30-40 metų demokratinėje JAV.

Jei manote, kad valdžia taip elgėsi tik JAV - labai klystate.

1960-65 metais Prancūzijoje prezidento De Golio įsakymu lygiai tokiais pat metodais buvo išnaikinti jo politiniai priešininkai, nesutikę, kad Alžyrui būtų suteikta nepriklausomybė - OAS politinio judėjimo nariai.

Buvo išleistas tiesioginis prezidento įsakymas bet kokiais būdais juos išnaikinti, nes jie visai realiai galėjo perimti valdžią į savo rankas - jų populiarumas augo kaip ant mielių ir žaisti demokratiją De Goliui nebebuvo laiko.

Taip, kad nacionalistų likvidacijai mūsų valdžiai oficialios mirties bausmės ir nereikia turėti.

Jei bėda prispirs, tai ir likviduos. Dėl to neturėkite jokių naivių iliuzijų ir tokiai įvykių eigai reikia būti visada pasiruošus (kaip, beje, ir sovietmečiu - žinau tai savo kailiu ir vos išgyvenau po tokios KGB surengtos "likvidavimo operacijos") :D

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kolis rašė:

Statistika rodo, jog mirties bausmė ne tik, kad nesumažina nusikalstamumo lygio, bet ir kainuoja kurkas brangiau.

Įdomu, kur jūs tokią statistiką radote?

Po Pirmo pasaulinio karo Lietuvoje su masiškai palitusiu banditizmu ir plėšikavimu buvo susidorota gana greit - vietiniai savisaugos daliniai patys gaudė plėšikus ir tuoj pat juos sušaudydavo arba pakardavo. Taip buvo sunaikinta keli tūkstančiai kriminalinių nusikaltėlių - po to baigėsi ne tik banditizmas Lietuvoje, bet ir vagystės buvo retas atvejis.

Generolo Plechavčiaus vadovaujamas dalinys tokiu būdu likvidavo komunistinį pogrindį bei banditizmą Šiaurės Lietuvoje.

Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai net už vagystes kardavo - todėl ne tik Lietuvoje, bet vokiečių užimtose Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos dalyse kriminalinis nusikalstamumas buvo sumažėjęs beveik iki nulio. Tai yra faktas, patvirtintas po karo atlikto NKVD tyrimo metu.

Įdomus konkretus atvejis - to tyrimo metu buvo apklaustas vienas rusų vagis (vor v zakone). NKVD nustatė, kad jis karo metu labai darbščiai dirbo kažkokioje parduotuvėje pardavėju ar sandėlininku (tiksliai jau neatsimenu), o ne vogė - kaip jam pagal "vagių įstatymus" priklausė. Kada jo paklausė, kodėl jis nevogė prie vokiečių, o dirbo - vagis paaiškino: kaip aš galėjau vogti - mane iškart būtų pakorę. Vienu žodžiu, po šito atsakymo, už pagalbą fašistams vagis buvo nuteistas 25 metams pagal politinį straipsnį. Tai ne anekdotas, o ištrauka (tik atpasakojau savo žodžiais) iš tikros to vagies reabilitacijos bylos. :D

Kolis rašė:

mirties bausmė ne tik, kad nesumažina nusikalstamumo lygio, bet ir kainuoja kur kas brangiau.

Apie kainą galite net nesiginčyti - aš pakanakamai gerai žinau, kiek kainuoja vien tik kalėjimų ir pataisos įstaigų išlaikymas :shock: Pasižiūrėkite skaičius biudžete - akys ant kaktos užlips. Nors ten nepateiktos įvairios kitos susijusios išlaidos.

O jei paskaičiuoti, kokius nuostolius banditizmas ir kiti nusikaltimai daro žmonėms ir šalies ūkiui (vien tik turizmą bei investicijas kaip žlugdo) - tai jau ne dešimtys milijonų, o milijardai prarastų litų.

Kolis rašė:

Likviduosi vieną asmenį, atsiras kitas. Ir taip be galo, be krašto.

Atsiras žinoma, bet tai jau nebus patyrę profesionalai - vadinasi tuoj po pirmo nusikaltimo ir paklius, nespėję padaryti daugiau žalos.

Pokarių istorija (tiek pas mus, tiek kitose valstybėse) tai jau ne kartą patvirtino.

Kolis rašė:

Geriau jau rūpintis žmonių gerove, užtikrinti jų saugumą, darant saugias gatves, požemines perėjas. Taip ir nusikaltimų ir nusikaltėlių pamažėtų. Belieka pasvarstyti, ar geriau užkirsti kelią nusikaltimui: skirti keletą pareigūnų prie internatų, požeminių perėjų, tamsių gatvių, kiemų - pavojingų vietų, rūpintis švietimu jau nuo pat mažens, ar tiesiog palaukti kol kuris nors banditas nusikals ir tada jį likviduot? Yra begalė priemonių, kurios būtų žymiai efektyvesnės, o be to pasitarnautų žmonių gerovei..

Visas šitas priemones ne tik galima, bet ir būtina panaudoti - tačiau tik sunaikinus esminę masę profesionalių nusikaltėlių atsiras galimybė atsilaisvinusius žmones, lėšas ir kitus resursus panaudoti šiems tikslams.

Deja, bet Lietuvos biudžetas ne guminis. Juk visų pirma reikia kelti (ir stipriai) algas dirbantiems (mokytojams, dėstytojams, gydytojams ir t.t.), kad jie visi neišbėgtų į Vakarus. :img06:

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Sau 2007 22:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Viena iš pagrindinių valstybės funkcijų yra garantuoti gyventojų ir jų turto saugumą.

Valstybės paskirtis nėra "dalinti" bausmes už padarytus nusikaltimus. Įvairios bausmės yra tik viena iš galimų priemonių mažinant nusikalstamumo lygį ir pavojingų nusikaltimų skaičių.

Deja, šimtametė praktika jau įtikinamai įrodė, jog kalėjimai yra absoliučiai neefektyvi priemonė vykdant šią funkciją - į kalėjimą patekę "žali" jaunikliai išeina jau apmokyti banditai-profesionalai.

Taip yra ne tik pas mus, o visame pasaulyje, net ir išgirtuosiuose Skandinavijos kalėjimuose. Kol ten nusikaltėliai buvo vietiniai -to pakako, tačiau dabar, susidūrę su banditais iš posovietinių ir Afrikos bei Azijos šalių, jau ir skandinavai pamatė, kad šiais atvejais jų išgirtoji sistema yra absoliučiai neveiksminga - šitų banditų požiūriu tai ne kalėjimai, o kurortai, kur galima pailsėti po atliktų nusikaltimų (o ne persiauklėti, kaip to norėtų skandinavų politikai).

Skandinaviški kalėjimai perauklėįja tik pačius skandinavus, su jų šimtmečiais ugdytu mentalitetu, o naujųjų banditų mentalitetas yra banditiškas, o ne skandinaviškas. :smile7:

Gal būt tik jų palikuonys po kelių šimtų metų ir įgis tokį patį kaip skandinavų mentalitetą.

Šiuolaikinėje Lietuvoje nusikaltėlių mentalitetas irgi tikrai ne skandinaviškas.

Tačiau Lietuvos gyventojai negali kentėti dar šimtus metų ir laukti, kol mūsų banditų mentalitetas taps skandinavišku. Todėl ir priemonės pas mus turi būti tokios, kurios ne po šimtų metų garantuos žmonių saugumą, o tuojau pat - per keletą metų sumažins nusikaltamumo lygį iki artimo nuliui.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 11 Spa 2007 21:55. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Sau 2007 22:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Apie mano išvardytų operacijų teisingumą ar neteisingumą aš iš vis nekalbėjau - tik paaiškinau, jog jūsų teiginys, kad mirties bausmę valdžia gali pritaikyti ir nacionalistams, naciams, fašistams, komunistams ar kitiems politiniu požiūriu nepatinkantiems valdžiai asmenims yra visiškai beprasmis - jei reiks, tai valdžioje esantys asmenys nedvejodami pritaikys, nesilaikydami jokių įstatymų.

Galiu garantuoti, kad ir Lietuva čia nebūtų išimtis - aš juk asmeniškai ir jau labai seniai pažįstu nemažai iš tų, kurie sėdėjo valdžioje ir sėdi dabar.

------------------------------------------------------------------------------------- ---------------------------------

Nukrypsiu į šoną ir prisiminsiu neseną praeitį:

Pociūno likvidacija Baltarusijoje tik patvirtina mano aukščiau išsakytas mintis. Jį, beje, taip pat pažinojau - jis ir būdamas jaunas fizikas buvo kieto charakterio ir niekada pats nebūtų iššokęs, o tuo labiau iškritęs per langą - tokią nesąmonę galima teigti tik tiems, kas jo nepažinojo.

Tarp kitko, lygiai taip pat 1991 metais buvo likviduotas žaliųjų lyderis Saulius Gricius - aš ir dabar netikiu, kad jis pats iššoko per langą, kaip teigiama oficialiai.

Saulius, žinoma, buvo humanitaras bei idealistas ir, susidūręs su žiauria politinio gyvenimo realybe, tikrai labai pergyveno. Tačiau jis tikrai pats, savo noru, nebūtų šokęs per langą.

Dar 1990 metų pavasarį aš bandžiau jį itikinti suvienyti visas tautines jėgas ir neleisti prie valdžios persidažiusių komunistų, bet tuo metu nei jis, nei jo aplinka (nei, apskritai, dauguma tuometinių idealistų bei įvairių disidentų) dar nesuvokė, kas iš tikrųjų vyksta ir Lietuvoje, ir visoje buvusioje SSSR.

Beje, savo artimuosius jau seniai esu perspėjęs, kad jei ir aš kada "iššoksiu" per langą ar dar kokią nesąmonę "padarysiu", kad jie netikėtų, nes tai bus tik inscenizacija :D .

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Dėl mirties bausmės kainos - viskas priklauso nuo procedūros.

Lietuva - ne JAV ir negali sau leisti milijonines išlaidas - pagautas nusikaltimo metu turi būti nubaustas (tai yra, kalbant aiškiai ir be užuolankų - likviduotas) tuoj pat, kai tik teismas patvirtins kaltę.

Recidyvistai turi būti išnaikinti be jokių ilgų procedūrų - taip, kaip tai
buvo padaryta Lietuvoje 1918-1921 metais.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

NKVD dokumentai ir jų atlikti tyrimai guli Ypatingajame archyve - deja, bylų ir dokumentų numerių tikrai neprisimenu, atmintyje įstrigo tik mano minėto vagies reabilitacijos bylos aplinkybės (aš keletą metų dirbau LGGRTC ir rinkau medžiagą apie NKVD agentus-smogikus bei jų įvykdytas operacijas).

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Apskritai, reikia pasakyti, kad iš tikrųjų visi jūsų prieštaravimai yra moralinio pobūdžio, o ne praktiniai. Realus gyvenimas yra ir daug sudėtingesnis, ir kartu ten viskas vyksta daug greičiau - tauta arba išgyvena sunkų laikotarpį, arba sunyksta. Kitų variantų nėra.

Kalbant vaizdžiai, gana dažnai tenka paaukoti kelis pirštus, negu apskritai žūti nuo gangrenos. Ir kuo ilgiau delsi - tuo daugiau teks amputuoti. Tai, beje, jau ne metafora, o realūs įvykiai, kuriuose man pačiam teko dalyvauti.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Sau 2007 22:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad banditizmo tuščiais plepalais nelikviduosi, o prie kiekvienos kaimo sodybos ir kiekviename tamsiame kampe policininkų patrulio nepastatysi.

Lietuviškas kaimas (o dabar jau ir miestai) nyksta mūsų akyse, o banditizmo mąstai čia yra milžiniški - žmonės miega su kirviu po pagalve, į kiemą apskritai bijo išeiti.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Sau 2007 12:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Štai charakteringas pavyzdys, paaiškinantis, kokia supuvusi Lietuvos teisė ir kodėl būtina mirties bausmė:

Senatis už žudynes kelia aistras

Arvydas Lekavičius
„Lietuvos ryto“ korespondentas

http://www.lrytas.lt/?data=20070113&id= ... =99&view=2

Žinomam Kauno verslininkui 40 metų Gintarui Skobui, kuriam bene pirmajam šalyje praėjusį mėnesį už žmogžudystę buvo pritaikytas senaties terminas, dar anksti džiaugtis.

Tokį Vilniaus apygardos teismo sprendimą Generalinė prokuratūra apskundė ir pareikalavo, kad už nusikalstamos gaujos bei dvigubos žmogžudystės organizavimą G.Skobui būtų paskirta 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo tarpu toje pačioje byloje teisiamam ir daugelį nusikaltimų padėjusiam atskleisti kitam buvusiam „Ramaškės“ gaujos nariui Rolandui Grigoniui atsirado viltis.

Prokurorai įsitikinę, kad šis su teisėsauga sutikęs bendradarbiauti vyras nubaustas per griežtai.

Nors R.Grigonis buvo kaltinamas daug švelnesniais nusikaltimais negu G.Skobas, teismas jį nuteisė kalėti aštuonerius metus.

Prokurorai prašo šią bausmę sutrumpinti iki pusseptintų metų.

Pareigūnai buvo suglumę

Toks G.Skobui paskelbtas nuosprendis suglumino senus „Ramaškės“ gaujos nusikaltimus atskleidusius Kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnus. Vienas šią bylą tyręs kriminalistas nesusivaldė ir po nuosprendžio išėjęs iš teismo salės ėmė spardyti šiukšlių dėžes.

Sutrikęs buvo ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Zdislavas Tuliševskis. Po nuosprendžio prokuroras taip susijaudino, kad išėjo pamiršęs prie teismo pastato paliktą savo automobilį.

Nuosprendis užčiaupė burną

Nors paprastai pareigūnai teismų nuosprendžių nekomentuoja, šįkart Lietuvos kriminalinės policijos vadovas Algirdas Matonis nesusilaikė: „Manau, kad taip kertamas medis, ant kurio mes visi sėdime“.

A.Matonis nekantriai laukė šio teismo sprendimo, nes nuo jo gali priklausyti ir daugelio kitų garsių bylų baigtis. Tačiau po šio nuosprendžio ne vienas sunkiais nusikaltimais kaltinamas gaujų narys persigalvojo ir atsisakė bendradarbiauti su teisėsauga.

Dabar įtariamieji tvirtina, jog G.Skobo pavyzdys rodo, kad daug geriau ne prisipažinti, o viską neigti ir nieko nepasakoti.

Auką pavadino šiukšle

G.Skobas buvo sulaikytas prieš trejus metus savo biure Kaune.

Pareigūnai uždėti antrankius šiam žinomam verslininkui ryžosi, kai bendradarbiauti su teisėsauga sutiko buvę „Ramaškės“ grupuotės nariai R.Grigonis ir Dinaras Užkuraitis.

Vedamas į policijos automobilį G.Skobas paprašė, kad pareigūnai leistų antrankius uždengti laikraščiais.

Iš pradžių G.Skobas niekaip negalėjo suprasti, už ką yra sulaikytas. Pareiškus įtarimus dėl 1992 m. įvykdyto vienos Kauno gaujos nario Dariaus Steponavičiaus nužudymo, verslininkas nusistebėjo.

„Negi dėl tokios šiukšlės jūs mane sulaikėte?“ – iškošė G.Skobas.

Žadėjo suremontuoti areštinę

Daugiau kaip savaitę Trakų policijos areštinėje laikytas verslininkas pabrėžtinai demonstravo savo išskirtinumą bei panieką už grotų atsidūrusiems likimo draugams.

Pasibaisėjęs gyvenimo sąlygomis G.Skobas komisariato vadovams net žadėjo, kad išėjęs į laisvę už savo pinigus suremontuos areštinę.

Netrukus Generalinės prokuratūros pareigūnai nutarė G.Skobą išleisti į laisvę už 100 tūkstančių litų užstatą.

Vos išėjęs į laisvę, verslininkas išvyko slidinėti į prabangų užsienio kalnų kurortą.

Sugrįžęs į Lietuvą G.Skobas su Kauno vadovais organizavo įvairius renginius ir vaizdavo, kad nieko neatsitiko. Pažadai suremontuoti Trakų areštinę taip ir liko pažadais.

Suviliojo privatizavimas

Plačiais užmojais šis verslininkas garsėjo ir savo karjeros pradžioje.

Dar paauglystėje perspektyvus boksininkas G.Skobas iš kiekvienų užsienyje vykusių varžybų parsiveždavo tuomet deficitinių prekių – sportinių batelių, džinsų, magnetolų. Visas šias prekes už nedidelį atlygį turguose pardavinėjo G.Skobo pažįstami.

Pradėjęs tikro verslininko karjerą, G.Skobas irgi dažnai važiuodavo į užsienį.

Bet iš ten parsiveždavo jau ne sportbačių, o smulkiai subraižytas schemas ir instrukcijas.

Šiose schemose buvo nurodoma, kaip sėkmingai dalyvauti Lietuvoje prasidėjusiame privatizavimo procese ir už grašius nusipirkti vertingiausius objektus.

Autoriaus išduoti nenorėjo

G.Skobas didžiavosi šiomis instrukcijomis ir nuolat tvirtino, kad jos leis jam tapti įtakingiausiu žmogumi Lietuvoje.

Bet jis niekada neprasitardavo, kas yra tikrasis šių schemų autorius. Savo artimiausiems bičiuliams G.Skobas mėgdavo pasigirti buvęs slaptas KGB agentas.

Bet turto užvaldymo schemos gražiai atrodė tik popieriuje. Iš tiesų privatizavimo karuselė jau buvo įsisiūbavusi, o jai dirigavo vienas „daktarų“ grupuotės lyderių Rimas Ganusauskas, pravarde „Mongolas“. Jis su giminaičiu Henriku Daktaru vadovavo beveik visiems Kauno banditams.

Norėjo sukurti ir sunaikinti

G.Skobas ketino nušluoti „daktarus“ nuo savo kelio. Apie verslininko užmačias byloja ir kratų metu jo namuose rasti dienoraščiai.

Nors daugelis jų lapų buvo išplėšti, tačiau ir likusiuose surašytos mintys ir nubraižytos schemos pribloškė pareigūnus.

Tuomet jau spėjęs praturtėti verslininkas išdėstė planą, kaip tapti galingu ir įtakingu žmogumi.

Pagal šį planą iš pradžių reikėjo suburti nusikaltėlių gaują, sunaikinti visus konkurentus, o paskui išžudyti ir savo bendrininkus.

Viename savo dienoraščio lapų G.Skobas taip ir užrašė: „Reikia suburti nusikalstamą pasaulį, juo pasinaudoti, o paskui be gailesčio sunaikinti“.

Galėjo vilkinti bylą

Iš pradžių tyrėjai ketino šiuos užrašus prijungti kaip įrodymą prie baudžiamosios bylos.

Tačiau vėliau šio sumanymo teko atsisakyti. Pareigūnai nuogąstavo, jog tuomet gali būti pradėta vilkinti byla: G.Skobo advokatai galėtų pareikalauti atlikti rašto ekspertizę, o paskui – ištirti ir kaltinamojo psichiką.

„Mes buvome įsitikinę, kad tokius užrašus rašyti ir schemas braižyti gali tik beprotis“, – sakė vienas kriminalistas.

Pasiūlė suburti gaują

Tyrimas parodė, kad savo sudaryto plano G.Skobas griežtai laikėsi. Viename vakarėlių jis pasikvietė pasikalbėti savo pažįstamą jauną sportininką Ramūną Kuzminą, kuris vėliau nusikaltėlių pasaulyje įgijo „Ramaškės“ pravardę.

Negailėdamas skambių žodžių verslininkas paaiškino, kad R.Kuzminui patikima svarbi misija – vadovauti Kauno, o paskui ir visos Lietuvos nusikaltėlių pasauliui.

G.Skobas nedviprasmiškai leido suprasti, kad tai padaryti bus galima tik paklūstant jam ir vykdant visus jo nurodymus.

R.Kuzminui buvo paaiškinta, kad siekiant tikslo vien fizinės jėgos neužteks – reikės išmokti derėtis ir manipuliuoti pavaldiniais.

Vėliau verslininkas jam davė perskaityti kelias psichologines knygas apie derybų meną ir bendravimą su žmonėmis.

Metė iššūkį H.Daktarui

R.Kuzminas, gavęs G.Skobo įgaliojimus, ėmėsi veiklos. Greitai jo būryje buvo apie dvidešimt jaunų vyrų, daugiausia buvusių sportininkų.

„Ramaškė“ iškart pademonstravo tais laikais neįtikėtiną drąsą.

Jis nuvažiavo į Lampėdžiuose vykstančią Kauno gaujų sueigą ir šio miesto nusikaltėlių šului H.Daktarui į akis išrėžė: „Dabar man nusipjauti į visus tavo įstatymus“.

Tuo tarpu G.Skobas įtikinėjo didžiausių Kauno bendrovių vadovus nebemokėti duoklių „daktarams“ ir su jais nesiderėti dėl objektų privatizavimo.

Verslininkai jų reketuoti atvykusiems banditams turėjo pasakyti, kad dabar jie bendradarbiauja su „Ramaške“.

Domino ne duoklės, o įtaka

Netrukus daug tokių verslininkų atsidūrė po G.Skobo įkurtos grupuotės „stogu“.

Tačiau, skirtingai nuo primityviai mąstančių banditų, G.Skobas nereikalavo mokėti duoklių.

Jis prašė sudaryti lengvatines sąlygas investuoti pinigus į pelningą verslą, tapti stambių įmonių dalininku ar kartu privatizuoti įvairius objektus.

G.Skobas sparčiai turtėjo. Jis tapo tuo metu didžiausiu laikyto Lietuvos akcinio inovacinio banko akcininku bei tarybos nariu. Verslininkas susidomėjo ir politika – per prezidento rinkimus rėmė Stasį Lozoraitį.

Matydamas tokią savo vadeivos karjerą ėmė bruzdėti jo suformuotas kovotojų būrys.

Tuo metu, kai gražuolių lydimas verslininkas važinėjo pirmuoju Lietuvoje „Lincoln“ limuzinu su televizoriais ir barais, jo grupuotės nariai vos sudurdavo galą su galu. Kai kurie jų ėmė reikšti atvirą nepasitikėjimą G.Skobu.

Manoma, kad tuomet ir buvo pradėtas įgyventi antrasis etapas – sunaikinti savo gaujos narius.

Patikėjo treniruočių draugui

Pirmosiomis aukomis turėjo tapti vienas gaujos lyderių Vidmantas Urnikas ir jo giminaitis D.Steponavičius.

Užduotį nužudyti šiuos vyriškius G.Skobas patikėjo buvusiam treniruočių bokso ringe partneriui D.Užkuraičiui.

1992 metų rugpjūčio 30 dieną G.Skobas pakvietė D.Užkuraitį į savo mašiną ir pasiūlė pasivažinėti.

Važinėdamas po miestą G.Skobas ir išdėstė visą planą, kaip nužudyti V.Urniką ir D.Steponavičių. D.Užkuraitis suprato: jeigu atsisakys – pats bus nužudytas.

Perdavė pistoletą ir granatą

Jau sutemus G.Skobas atvežė savo draugą netoli Statybininkų gatvės, kuria į namus turėjo grįžti aukos.

Verslininkas perdavė retą, KGB specialiosioms operacijoms naudojamą automatinį pistoletą „Stečkin“ ir granatą.

„Pirmiausia mesk granatą, paskui trumpomis serijomis šaudyk iš pistoleto“, – aiškino G.Skobas.

Jis pats turėjo stebėti, kada atvyks V.Urnikas ir D.Steponavičius.

Pamiršo visas instrukcijas

Po valandos sumirksėjo G.Skobo automobilio žibintai. Tai buvo ženklas už gyvatvorės pasislėpusiam D.Užkuraičiui, kad aukos pastatė automobilius į aikštelę ir grįžta namo.

Tačiau kai jaunas sportininkas išvydo pažįstamų žmonių siluetus, jam išgaravo G.Skobo instrukcijos. Užuot šaudęs, kaip buvo nurodyta, trumpomis serijomis, D.Užkuraitis vienu kartu išpyškino visą apkabą ir pasileido bėgti.

Tik po kiek laiko prisiminė turįs granatą – grįžo atgal ir metė ją.

Užsakovas buvo nepatenkintas

Sutartoje vietoje automobilyje su įjungtu varikliu laukęs G.Skobas buvo įsiutęs. Jis išplūdo draugą, kad šis nesilaikė nurodymų, todėl buvo nušautas tik D.Steponavičius, o pagrindinis taikinys V.Urnikas liko gyvas.

Tą pačią naktį G.Skobas nuvežė D.Užkuraitį į slaptą butą Klaipėdoje. Pakeliui jis patikino, kad keli žinomi šalies verslininkai užtikrins jam alibi – paliudys, kad žmogžudystės metu jis buvo kitoje vietoje.

Po nepavykusio bandymo nužudyti V.Urniką „Ramaškės“ gauja skilo ir pradėjo kariauti tarpusavyje.

Pats G.Skobas netrukus neteko įtakos nusikaltėlių pasaulyje ir pasisamdė apsaugą – Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?data=20070113&id= ... 113&view=7

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 11 Spa 2007 21:55. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Spa 2007 21:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kada grąžinsime mirties bausmę?

http://blog.delfi.lt/node/2018

Saulius Stoma, Ketvirtadienis, 2007-10-11 08:51.

Tegu šis tekstas bus šiek tiek provokacinis ir diskusinis. Juk retkarčiais reikia pajudinti ir tas temas, dėl kurių nesi visai tikras.

Šiandien siūlau netikėtu kampu pažvelgti į demokratijos būklę Europoje (ir Lietuvoje, žinoma). Ir pagalvoti – ar kartais Europos Sąjunga nevirsta antidemokratiška BIUROKRATŲ IMPERIJA?

Europos Parlamentas neseniai paskelbė spalio 10-ąją Europos kovos su mirties bausme diena. ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija žada netrukus Jungtinėms Tautoms pateikti rezoliuciją dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo. Gruodį dėl to bus balsuojama šios organizacijos Generalinėje Asamblėjoje.

Europoje mirties bausmė vis dar vykdoma vienintelėje Baltarusijoje. Pasaulyje akivaizdžiai pirmauja Kinija, kurios mastai yra tūkstantiniai. Islamo šalys taip pat nevengia naudotis griežta šariato tradicija.

Štai Irano prezidentas neseniai teisinosi Kolumbijos universiteto studentams, kad jis nieko negali pasakyti apie mirties bausmes gėjams, nes Irane gėjų apskritai nėra.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Mirties bausmė vykdoma ir kai kuriose liberaliosios demokratijos šalyse: JAV, Japonijoje, Indijoje... Taigi negalime neabejotinai teigti, kad ši bausmė prieštarauja prigimtinėms žmogaus teisėms.

Ypatingai daug diskusijų šiuo klausima vyksta JAV. Aštuntajame dešimtmetyje Aukščiausiasis Teismas netgi buvo pripažinęs mirties bausmės prieštaravimą konstitucijai, tačiau po ketverių metų, pasikeitus teisėjų sudėčiai, draudimas buvo atšauktas.

Beje, tai - geras pavyzdys ir pamoka mūsų Konstituciniam Teismui bei jo sudievintos galios klapčiukams. Kad ir kokie rūstūs bei paslaptingi teisėjai ten posėdžiautų, jie vis dėlto yra tiktai žmonės. Taigi jų sprendimais galima abejoti, o po kiek laiko netgi keisti.

Tas laikas gali ateiti jau pavasarį, kai (greičiausiai į politiką) pasitrauks KT pirmininkas - pats aktyviausias kovotojas prieš lietuvių prigimtines teises būti Lietuvos piliečiais.

Atėjus atsakingesniems ir geriau lietuviškus žodžius skiriantiems žmonėms, griežtas dvigubos pilietybės draudimas turėtų būti panaikintas. Tada nereikės ir valstybei pavojingo „valstybininkų“ referendumo.

Tačiau dabar – apie kitą konstitucinį kuriozą. Paskutinį kartą mirties bausmė Lietuvoje buvo įvykdyta 1995 metų liepos 12 dieną visiems žinomam Borisui Dekanidzei. (Ar tikrai įvykdyta, dar klaustukas. Mat tęsiant sovietines tradicijas, veiksmas buvo absoliučiai slaptas.

O kaip teigia sąmokslo teorijų mėgėjai, visi su tuo susiję asmenys padarė stebėtinas karjeras ir palaiko vienas kitą, kaip uždaras masonų ratelis, amžiams sujungtas pavojinga paslaptimi.)

Praėjus metams, 1996 metų liepą Prezidento Brazausko dekretu mirties bausmė buvo sustabdyta. Vėliau tai patvirtino ir Seimas. Baudžiamojo kodekso 105 straipsnio panaikinimo reikalavo visos europinės organizacijos, į kurias Lietuva norėjo įstoti.

Tačiau buvo viena problema – tai žmonių nuomonė. 1990 m. už mirties bausmę pasisakė 66 proc., 1996 – jau 75 proc. Lietuvos piliečių. (Dabar šis skaičius dar didesnis.) Ir čia į pagalbą politikams atėjo Konstitucinis Teismas.

1998 m. gruodžio 9 dieną jis priėmė nutarimą, “kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatyta mirties bausmė už nužudymą, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, prieštarauja Konstitucijos 18, 19 straipsniams ir 21 straipsnio 3 daliai“.

KT reitingas buvo labai aukštas, ir aistros visuomenėje iškart nurimo. Niekas net negalvojo svarstyti, ar teisinga argumentacija buvo pateikta. Niekas neprisiminė JAV pavyzdžio.

Neatsirado ir drąsuolių, kurie paklaustų šalia vaikštančių Konstitucijos autorių (ir tolimesnių užjūrio konsultantų), ar 1992 metais jie, o tuo pačiu ir visa už Konstituciją balsavusi tauta suprato, kad mirties bausmei nuo šiol – galas!

Ne, nes ir taip buvo akivaizdu – tikrasis Konstitucijos supratimas atėjo šešiais metais vėliau. 1992 metų spalio 25 dieną žmonės tiesiog nesuprato, ką jie priima. Ką ten paprasti žmogeliai – nesuprato net ir patys autoriai, Seimo nariai, iškilūs teisininkai.

Taip buvo pradėta šlovinga voliuntaristinių Konstitucijos interpretacijų epocha. Ir baisiausias čia ne pats voliuntarizmas, o pasipūtimas ir susidievinusių teisėjų neklystamumo iliuzija.

Vakarų valstybės vis dėlto elgiasi šiek tiek protingiau. Esminis dalykas – bent jau savo šalyse elitas paiso žmonių nuomonės. Vakarų Europoje šiuo metu tik apie trečdalis piliečių norėtų mirties bausmės grąžinimo.

Kitas dalykas, kad eurobiurokratai savo žmonių nuomonę bando primesti galvojantiems kitaip. Ir tai yra ne kas kita, kaip seno imperinio mąstymo rudimentai.

Beje, savo konstitucijų jie neprievartauja. Tarkim, pokarinėje Vokietijos konstitucijoje yra atskiras straipsnis, kuriame sakoma, kad mirties bausmė negalima. Ir tada nereikia šauktis jokių paslaptingų dvasių.

Tačiau paradoksas! Net ir šito humaniško straipsnio atsiradimas, pasirodo, buvo labai prieštaringas. Jį pasiūlė kraštutinai dešiniosios partijos lyderis, norėdamas nuo mirties bausmės išgelbėti Niurnberge nuteistus ir dar nespėtus pakarti nacių karo nusikaltėlius. Krikščionys demokratai ir socialdemokratai, palaikomi viešosios nuomonės, pritarė.

Štai tokia potekstė šalyje, kuri šiuo metu labiausiai propaguoja mirties bausmės draudimą visame pasaulyje, o jos buvęs kancleris – didysis Putino ir „Gazpromo“ draugas Gerhardas Schroderis aistringai kritikavo mirties nuosprendį Sadamui Huseinui.

Tačiau grįžkime į šiandieną. Turiu pasakyti, kad esu mirties bausmės priešininkas. Priešinuosi tam daugiau emociškai nei racionaliai, kaip norėtų kairuoliškos ideologijos ir laisvai stumdomų prigimtinių teisių šalininkai.

Priešinuosi tam ir kaip krikščionis, kuris tačiau supranta, kad pati katalikybės tradicija nusisuko nuo mirties bausmės tik šventuoju tuoj skelbiamo Jono Pauliaus 2-ojo laikais.

Todėl būdamas sociologine mažuma, privalau gerbti daugumos nuomonę. Tauta turi teisę apsispręsti ir prisiimti atsakomybę. Nes tik tada galime kalbėti apie demokratiją, kuri yra geriausia ugdymo mokykla.

Kai viską sprendžia gudručių elitas, žmonės prievartaujami likti amžinais vaikais.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Lap 2009 23:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuviai – už mirties bausmę

http://www.balsas.lt/naujiena/319695/li ... kriminalai

2009.11.19 22:01

Šiais metais sukaks 11 metų, kai Lietuvoje oficialiai panaikinta mirties bausmė. Tačiau kai kuriose kitose šalyse žiauriems nusikaltėliams vietos po saule nėra.

Norėjo įvaryti baimę

Lapkričio 10-ąją Virdžinijos valstijoje (JAV) mirties bausmė įvykdyta Džonui Alenui Muhamadui (48 m.), pramintam „Vašingtono snaiperiu“. Jam buvo suleistas nuodų kokteilis.

Prieš įvykdant nuosprendį Dž. A. Muhamadui buvo leista pasimatyti su sūnumi, o mirties bausmę stebėjo gausus aukų artimųjų bei žurnalistų būrys.

Iki pat paskutinio atodūsio žudikas laikėsi ramiai, dėl įvykdytų žmogžudysčių nesigailėjo, atsisakė tarti paskutinį žodį. Jam buvo tas pats, kokiu būdu bus įvykdyta mirties bausmė – mirtina injekcija ar elektros kėde.

2002 metaiss „Vašingtono snaiperis“ kartu su tuo metu dar nepilnamečiu bendrininku Li Boidu Malvu laikė baimėje Virdžinijos, Merilendo ir Kolumbijos federacinės apygardos žmones. Sename lengvajame automobilyje „Chevrolet“ iškirtę skylę ir slėpdamiesi jo bagažinėje, žudikai šaltakraujiškai šaudė atsitiktinius niekuo dėtus praeivius mašinų stovėjimo aikštelėse, degalinėse, prie prekybos centrų. Per 3 savaites buvo nušauta 10 žmonių. Amerikiečiai buvo taip įbauginti, kad stengdavosi be rimto reikalo nekišti nosies iš namų, o jei prireikdavo, tai skubėdavo pasiekti tikslą akylai dairydamiesi, ar netyko jų snaiperis.

Apklausiamas bendrininkas L. B. Malvas papasakojo, jog jie ketino siaubą įvaryti visai šaliai. Dž. A. Muhamadas buvo užsibrėžęs ir dienos „normą“ – per mėnesį po 6 aukas kasdien. Vėliau teroristai planavo pradėti sprogdinti mokyklų autobusus ir vaikų ligonines.

Merilendo valstijos teismas Dž. A. Muhamadą nuteisė 6 kartus iki gyvos galvos, o Virdžinijoje jis buvo pasiųstas myriop.

Mirties bausmė „Vašingtono snaiperiui“ įvykdyta Virdžinijos gubernatoriui atmetus nuteistojo malonės prašymą, kuriame Dž. A. Muhamadas tvirtino sergąs psichikos liga.

JAV Aukščiausiasis Teismas taip pat atmetė ir Dž. A. Muhamado advokatų apeliacinį skundą bei prašymą sustabdyti mirties bausmę.

Jo bendrininką L. B. Malvą nuo mirties bausmės išgelbėjo tik jaunas amžius. Jis nuteistas kalėti iki gyvos galvos be teisės prašyti malonės.

Bausmės – švelnesnės

Lietuviai taip pat turi savo muhamadų. Už grotų jau sukišti „tulpiniai“, „gaidjurginiai“, V. Januškevičiaus gaujos nariai, nužudę net ne po 10, o po 30 žmonių, taip pat daugybė kitų, padariusių ne vieną ir ne du žiaurius nusikaltimus. Juos maitinsime iki gyvos galvos, jiems nereikės rūpintis buitimi, dirbti – net ir mokytis galės, jei tik panorės, už dyką.

Mirties bausmė Lietuvoje nebetaikoma nuo 1996 metų, o 1998 metų gruodžio pabaigoje LR Seimas mirties bausmę išvis panaikino. Tuomet visuomenė norėjo pademonstruoti savo humaniškumą ir orientaciją į Vakarus, nes beveik visose Europos valstybėse mirties bausmė buvo panaikinta.

O ir tie baisūs to meto nusikaltėliai, palyginti su šių dienų žmogžudžiais, dabar atrodo vos ne kaip nekalti avinėliai. Štai toks vagis ir plėšikas Aleksandras Novatkis buvo nuteistas mirties bausme už 12 metų mergaitės nužudymą. Dabar, ko gero, atsipirktų jei ne 20 nelaisvės metų, tai bent jau kalėjimu iki gyvos galvos.

Visuomenė piktinasi

Šiuo metu nemaža visuomenės dalis vėl pritartų mirties bausmei. Daugelis žmonių grindžia savo nuomonę tuo, jog nesaugiai jaučiasi ne tik gatvėje, bet ir namuose, gyvena nuolatinėje baimėje dėl savo vaikų, artimųjų saugumo. Ypač didžiulis pasipiktinimas kyla, kai koks nors nusikaltėlis, neatkalėjęs viso teismo skirto bausmės laiko, grįžta į laisvę, arba kokiam nors žmogžudžiui suteikiama malonė. Ypač tai jaudina aukų artimuosius. Jie akcentuoja, jog bausmė iki gyvos galvos per maža atėmus kitam žmogui gyvybę.

Visuomenė jaučiasi nesaugi ir dėl to, kad nuolat mato policijos bei kitų teisėsaugos struktūrų abejingumą ir nepajėgumą apginti žmogų ir jo nuosavybę.

Neseniai viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, jog už mirties bausmę pasisako maždaug pusė Lietuvos gyventojų. Baudžiamosios teisės specialistų tai nestebina – jie teigia, kad prieš keletą metų mirties bausmei pritarė net 70 proc. mūsų šalies gyventojų. Kaip pavyzdį jie pateikia Vokietiją, kurioje mirties bausmė panaikinta dar 1949 metais. Šiuo metu mirties bausmei vis dar pritaria 30 proc. vokiečių.

TIK FAKTAI:

Pasaulyje 68 valstybėse įstatymais yra numatyta ir taikoma mirties bausmė.

11 valstybių taiko mirties bausmę už ypatingus nusikaltimus (pvz., už karo nusikaltimus).

30 valstybių mirties bausmė nepanaikinta, tačiau nėra taikoma.

88 valstybės visiškai atsisakiusios mirties bausmės.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki 1996-ųjų mirties bausmė dar buvo įvykdyta 7 nuteistiesiems.

1992 metų rugpjūčio 8 dieną – Aleksandrui Novatkiui, nužudžiusiam apiplėšimo liudininkę dvylikametę.

1993 metų gruodžio 22 dieną – Vladimirui Ivanovui, kuris nužudė 4 metukų mergaitę ir jos motiną.

1993 metų gruodžio 22 dieną – Valentinui Laskiui, kartu su dukterimi plėšikavusiam ir žudžiusiam žmones.

1994 metų sausio 27 dieną – Vidmantui Žibaičiui, žudžiusiam pagyvenusius žmones.

1994 metų rugpjūčio 28 dieną – Antanui Varneliui, plėšusiam ir žudžiusiam pagyvenusius žmones.

1995 metų gegužės 18 dieną – Aleksandrui Gudkovui, nužudžiusiam 2 žmones.

1995 metų liepos 12 dieną – Borisui Dekanidzei, gaujos vadeivai ir žmogžudystės užsakovui.

Aurelija Jaruševičiūtė

"Akistata"

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/319695

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Žmogžudžius, kaip ir piktžoles, reikia naikinti?

Parašytas: 03 Lie 2011 23:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Žmogžudžius, kaip ir piktžoles, reikia naikinti?

http://www.balsas.lt/naujiena/545101/zm ... a-naikinti

http://www.balsas.lt/News/print/545101

2011.07.03 21:00

Latvijoje vis dar diskutuojama dėl mirties bausmės panaikinimo. Pritariantieji mirties bausmei teigia, kad nebūtina aklai vykdyti Europos Sąjungos direktyvų.

Diskusijos be pabaigos

Latvijos Respublikos Seimas kol kas nėra ratifikavęs 13-ojo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo, kuris numato, kad mirties bausmę reikia atšaukti net ir karo metu.

Stodama į Europos Sąjungą, Latvija prisijungė prie 6-ojo Konvencijos protokolo, kuriame numatyta atšaukti mirties bausmę. 2000 metais į Baudžiamąjį kodeksą buvo įtraukti atitinkami pakeitimai.

2002 metų gegužės 5 dieną Latvija pasirašė ir 13-ąjį protokolą, kuris draudžia taikyti mirties bausmę už karinius nusikaltimus, bet iki šiol jis neratifikuotas.

Kaip ir kitose šalyse, Latvijoje dauguma gyventojų pasisako už mirties bausmės sugrąžinimą. Ypač tos diskusijos paaštrėja po žiaurių nusikaltimų.

Štai per trumpą laiką vien Kurzemės apygardos teismas tris žmogžudžius nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Vienas iš nuteistųjų – Konstantinas Zdebskis – 2006 metų lapkričio 26 dieną nužudė dvi senutes.

Vladimiras Simaninas kartu su kitais recidyvistais naktį susiruošė plėšti kavinę, kurioje dar buvo žmonių. Šių nusikaltėlių, apkvaišusių nuo narkotikų, per apiplėšimą apšaudyti, mirė trys žmonės.

Trečias nuteistasis – 28 metų Aldis Zvirbulis – iki tol buvo teistas net 5 kartus. Kalėjimas iki gyvos galvos jam skirtas už mažametės išžaginimą ir nužudymą. Kurzemės teismo nuosprendį nuteistasis apskundė Aukščiausiajam Teismui, bet ir šis paliko galioti griežčiausią bausmę.

Latvijoje po šio nuosprendžio vėl įsiplieskė diskusija dėl mirties bausmės sugrąžinimo. Už tai pasisakė net parlamento narė Linda Murniecė – ji pakvietė politikus aklai nekopijuoti Europos įstatymų. Jos nuomone, nusikaltėliams, kurie žudo ir žagina nepilnamečius, turi būti taikoma mirties bausmė. „Bet kuris vaikas man svarbiau už Europos Sąjungos direktyvas, – sakė L. Murniecė. – Tegul tie, kurie mano kitaip, pasižiūri nužudytų vaikų tėvams į akis ir pasako jiems, kad ir nusikaltėliai turi teises...“

Grįžta į laisvę

Panašiai kaip Lietuvoje, taip ir pas mūsų kaimynus žudikai visomis išgalėmis stengiasi sugrįžti į laisvę.

Štai žudikui Vladimirui Lesikui, kuris 1998 metais buvo nuteistas mirties bausme, kalėjimo vartai jau atsivėrė. Kai teismas skelbė jam nuosprendį, jau galiojo prezidento Gunčio Ulmanio paskelbtas mirties bausmės moratoriumas, todėl V. Lesikui mirties bausmė buvo pakeista į 15 metų kalėjimo (tuo metu Latvijoje dar nebuvo įkalinimo iki gyvos galvos).

V. Lesikas buvo nuteistas už tai, kad, kartu su dviem bendrais įsiveržęs į visą parą dirbančią parduotuvę „Zvaninš“, jis šaltakraujiškai sušaudė du žmones, o vieną sužeidė. Net visko matę kriminalistai buvo pasibaisėję tokiu nusikaltėlių žvėriškumu.

Teismo nuosprendyje buvo sakoma, kad jau ne kartą teistas V. Lesikas yra nepataisomas ir visuomenei labai pavojingas nusikaltėlis. Panašiai jį apibūdino ir Liepojos, o vėliau – ir Daugpilio kalėjimų, kuriuose jis atliko bausmę, pareigūnai. Kalėdamas V. Lesikas pažeidinėjo drausmę, buvo priskiriamas prie pabėgti linkusių kalinių. Vis dėlto pernai suėjo jo bausmės atlikimo terminas ir jis buvo paleistas į laisvę.

Europa – už satanistus?

Dešimtajame dešimtmetyje Latvijoje įvykdyta ne viena kraują stingdanti žmogžudystė. 1996 metais Liepojoje, „Dzelmės“ kavinėje, buvo nužudytos dvi jaunos moterys. Tais pačiais metais per šalį pasklido gandai apie Liepojos satanistus. Vėliau paaiškėjo, kad Oskaras Jiesalniekas su Artisu Arkeblumu viename bute vienam vyrui perpjovė gerklę, 9 kartus dar dūrė peiliu į krūtinę ir galop išmėsinėjo visą kūną. Tada O. Jiesalniekas irgi perpjovė gerklę moteriai ir 50 kartų dūrė peiliu. Vėliau abu moterį kandžiojo ir gėrė jos kraują. Teisme O. Jiesalniekas sakė, kad taip sudarkyti lavonus paliepęs pats velnias.

Po šių žmogžudysčių daugelis pasisakė prieš mirties bausmės panaikinimą, vis dėlto reikėjo klausyti Europos.

Net ir Latvijos maniakas Kasparas Petrovas, kuriam priskiriami 38 senukų nužudymai, buvo nuteistas tiesiog kalėti iki gyvos galvos. Šis vyras laikomas žiauriausiu visų laikų Latvijos žudiku. Niekuo neišsiskirdamas iš aplinkinių, jis ilgą laiką nesukėlė nė mažiausio įtarimo. Teisme buvo įrodyta 13 jo žmogžudysčių. Beje, K. Petrovas – gan šiuolaikiškas žmogžudys. Jis savo žudymo istorijas papasakojo vienai rusų televizijai ir dabar kalėjime visai gerai gyvena. Sumokėti žada ir advokatas Antonas Drėbniekas, kuris rašo apie jį knygą.

O jeigu nekaltas?..

Nors dauguma yra už mirties bausmes, vis dėlto negalima sakyti, kad nėra kitokių nuomonių. Štai Latvijos valstybinės probacijos tarnybos vedėja Solvita Dikė sako, kad ji, kaip krikščionė, yra prieš mirties bausmę. „Įkalinimas iki gyvos galvos yra labai griežta bausmė, – sako ji. – Taip, aš suprantu, kad nusikaltėlį reikia išlaikyti už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau tai reiškia, kad jam nebus atimta gyvybė. Reikia atminti ir tai, kad teismai daro klaidų, o nužudžius žmogų, tos klaidos jau nebeatitaisomos. O jei nusikaltėlis po 25 ar 30 metų išeis į laisvę, aš manau, kad bausmę jis jau bus atbuvęs.“

Panašiai teigia ir Liepojos kalėjimo viršininko pavaduotojas Raitis Žvaginis. „Reikia įvertinti tai, kad sufalsifikavus įrodymus mirtis bausmė gali būti įvykdyta ir nekaltam, o tas procesas negrįžtamas“, – sako jis.

Teisėjos Majos Jansonės nuomonė tokia: „Aš, kaip teisėja, turiu vykdyti įstatymus ir skirti juos pagal kodeksus. Tačiau kaip žmogus aš galiu turėti ir savo nuomonę dėl šio klausimo. O ji – dvejopa. Aš buvau teismo salėje, kai paskutinį žodį tarė V. Lesikas. Jo besiklausydama pagalvojau, kad jį žmogumi galima vadinti tik kaip biologinę būtybę, o jo siela juoda kaip degutas. Jei tuo metu, kai jis užpuolė kavinę, ten būtų buvę daugiau žmonių, jis visus būtų iššaudęs. Kai kurie sako: „Dievas davė gyvybę, Dievas ją gali ir atimti“. O kas davė teisę gyventi monstrams?

Toks degradavęs žmogžudys egzistuos ir kalėjime, bet tikrai nebus pasiektas bausmės tikslas, kad jis pasitaisytų. Tame žmoguje jau nėra nieko, kas galėtų pasitaisyti. Aš labai gerbiu tuos teisėjus, kurie teisė V. Lesiką ir skyrė jam mirties bausmę jau tada, kai prezidentas buvo paskelbęs moratoriumą. Dar visi turėtų atminti ir apie aukų giminių jausmus. Kodėl jie turi kentėti žinodami, kad už jų pinigus kalėjime turi būti išlaikomas jų dukrų, sūnų, žmonų ar kitų giminaičių žudikas? O argumentai, kad galima nuteisti nekaltą, beveik lygūs nuliui. Nuosprendžiai paprastai skundžiami, bylos nagrinėjamos kelių lygių teismuose, tad jei ir pasitaikytų klaida, ji būtų ištaisyta.“

Verslininkas Viktoras Eglytis svarsto: „Aš už mirties bausmę. Jei darže auga piktžolės ir laiku jų neišrausi, jos pamažu užkariaus visą daržą. Piktžoles reikia naikinti. Naikinti reikia ir žmogžudžius. Juk kai kurie jų net didžiuojasi savo žmogžudystėmis.

Prisiminkime kad ir Aleksandrą Koriakovą, kuris vaikų darželyje papjovė tris miegančias mergaites ir jų auklėtoją. Jis suplanavo ir įvykdė tokį baisų nusikaltimą, kad būtų panašus į Rusijos maniaką Čikatilą. Keturis žmones nužudė, o teisme – nė kruopelytės gailesčio! Jautėsi didvyriu. Tai ko iš jo galima laukti? Aš norėčiau, kad tokiam nusikaltėliui būtų įvykdyta mirties bausmė ir ją galėtų stebėti bent jau nužudytųjų giminės. Ir jei mes save laikome demokratine valstybe, tai reikėtų ir skaitytis su daugumos nuomone, o ne aklai sekti Europos Sąjungos direktyvomis.“

Tik faktai:

Nuo 1990 iki 1998 metų Latvijoje teismai mirties bausme nuteisė 24 nusikaltėlius. Trylikai jų mirties bausmė buvo įvykdyta, septyniems buvo patenkintas malonės prašymas, o du nuosprendžius Aukščiausiasis Teismas pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. Paskutinį kartą mirties bausmė Latvijoje buvo įvykdyta 1996 metų sausį.

Mirties bausmė vis dar taikoma JAV, Japonijoje, Kinijoje, Indijoje ir kitose šalyse – daugiausia besivystančiose. Iš Europos valstybių mirtimi baudžiama tik Baltarusijoje.

Latvijoje mirties bausmė galioja itin sunkiems nusikaltimams, įvykdytiems karo metu. Visose kitose Europos valstybėse ir ši mirties bausmės forma yra uždrausta.

Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, mirties bausmė galiojo iki 1995-ųjų. Tais metais jos vykdymas buvo sustabdytas, o 1998 metais – išvis uždraustas. Nuo 1990 iki 1995 metų mirties bausmė sušaudant Lietuvoje buvo įvykdyta septyniems kaliniams.

Šaltinis: Akistata

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/545101/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Žmogžudžius, kaip ir piktžoles, reikia naikinti?

Parašytas: 13 Spa 2013 20:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

A. Mazuronis: įvedus mirties bausmę – saugesni netapsime

Publikuota 2013.10.10 09:38

http://www.balsas.lt/komentarai/756862/ ... -netapsime

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/a-mazur ... i-apacioje

Tomas J. 2013-10-10 13:46:57

Dėl mirties bausmės veiksmingumo galima ginčytis, yra įvairių nuomonių šiuo klausimu, tačiau mano giliu įsitikinimu neverta ginčytis dėl vieno - tai referendumo būtinumo.

Dabartine įstatymine padėtimi dėl mirties bausmės nepatenkintų yra tiek daug, kad Seimas turėtų tautos norus gerbdamas paskelbti referendumą ir oficialiai sužinoti tautos valią šiuo klausimu.

Ar reikalinga mirties bausmė – spręsti turi ne politikai, bet visi rinkėjai. Kaip dauguma nulems, taip ir turi būti demokratinėje valstybėje.

Ne ta šalis yra demokratinė, kurios valdžia pasirašė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ar kokią nors konvenciją, bet ta, kur priimant svarbius sprendimus paisoma rinkėjų valios!

O pagal rinkėjų valią, jei reiks, bus ir Konstitucija pakoreguota, ir konvencija denonsuota - rinkėjų valia yra aukščiau visko.

Referendumo būtinai reikia. Ramiai, be jokio pykčio.

Žygeivis 2013-10-13 20:36:14

Mirties bausmė būtų ypatingai veiksmingas "priešnuodis", sumažinant iki minimumo bendrąjį nusikalstamumą Lietuvoje, jei ji būtų besąlygiškai taikoma visiems kriminaliniams recidyvistams, tai yra asmenims, kuriems nusikaltimai jau tapo amatu, iš kurio jie gyvena.

P.S. Mūsų VRM statistikai galėtų viešai paskelbti, kiek nusikaltimų padaro būtent recidyvistai, tai yra teisti jau ne pirmą, ir ne antrą kartą...

Beje, jau dabar valstybės biudžetas "nepakelia" išlaidų, susijusių su įkalinimo įstaigų išlaikymu.

Jau nekalbant apie vienų ir tų pačių asmenų gaudymus, labai brangiai kainuojančius teismo procesus ir kt. procedūras, po recidyvistų eilinį kartą padarytų nusikaltimų.

***************************************************************

A. Mitrulevičius. Ar geriausias sprendimas nubausti - mirties bausmė?

http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=63014922

Albinas Mitrulevičius, Seimo LSDP frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas, Valstybės valdymo ir savivaldybės komiteto narys
2013 m. spalio 13 d. 10:21

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=1

Žygeivis
2013-10-13 20:51

Akivaizdu, jog mirties bausmė žmogžudžiams ir recidyvistams bus "juodas tabu" ir jokio Tautos referendumo nebus surengta tol, kol Lietuvoje valdžioje sėdės tas pats "kairiųjų-dešiniųjų kosmopolitinių vagių" klanas: Jievrosojuso "papą čiulpiantys politikai", tarnaujantys ne Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei bei jos Nepriklausomybės išsaugojimui, o šiuos "politikus" "pastačiusiems" (finansavusiems) oligarchams.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 13 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: