Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 08 Geg 2024 16:15

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 21 Spa 2012 19:33 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Energetika - Atominis regiono šurmulys ir jame tykančios grėsmės


Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2012 10 19

„Mes kariaujame. Jūs gerai žinote, kad šiais laikais, šiose platumose jau nebekariaujama ginklais ir tankais – kariaujama dėl energetikos, per energetiką ir per propagandą. Prisiminkime, jog, Lietuvai pradėjus plėtoti Visagino atominės elektrinės projektą, iš karto prabilta apie dar dviejų atominių elektrinių projektus Lietuvos pašonėje, – sakė Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas per Seime surengtą konferenciją „Lietuva – Baltarusija: atominės energetikos kaimynystėje“. – Protestai prieš tuodu atominių jėgainių projektus peraugo į protestus prieš branduolinę energetiką regione apskritai. Kur labiausiai tikėtina, kad protestai suveiks? Tik demokratinėje visuomenėje. Kuri iš trijų šalių demokratiška? Rusija? Baltarusija? Ar vis dėlto Lietuva?“

Baltijos ir Astravo statomų atominių elektrinių saugumas abejotinas


Kaip žinome, Lietuvos pašonėje užsimota statyti dvi atomines jėgaines: Baltijos Kaliningrado srityje ir Astravo Baltarusijoje. Abiejų elektrinių techniniai eksploataciniai parametrai yra panašūs, nes jas abi stato Rusijos bendrovės: „Rosenergoatom“ – Kaliningrado srityje, o Baltarusijoje – „Atomexport“.

Tačiau tiek regiono valstybių žiniasklaida, tiek tarptautinės institucijos ne kartą atkreipė dėmesį į abejotiną jų atitikimą tarptautiniams branduolinės saugos standartams.

Štai dienraščio „Verslo žinios“ žurnalistas Rytas Staselis viename savo straipsnyje rašė, jog VŽ redakcija gavo Rusijos ekspertų ataskaitą apie technines ir ekonomines Baltijos atominės elektrinės (BAE) statybos sąlygas, kurioje teigiama, jog „statyba pradėta ir tęsiama be projekto; nėra įrodymų, kad buvo atlikti realūs inžineriniai ir geologiniai tyrimai, AE statybos aikštelės seisminio pavojaus vertinimas“.

Be kita ko, poveikio aplinkai vertinimas nėra suderintas su kaimyninėmis šalimis, joms nėra pateikiama prašoma informacija apie elektrinę. Be to, BAE statybos aikštelė apskritai yra tarptautinio oro skrydžių koridoriaus, pritaikyto skrydžiams nedideliame aukštyje, zonoje.

Taigi Kaliningrado atominės jėgainės statyba tokioje vietoje prieštarauja pačios Rusijos, kaip AE projekto autorės ir pagrindinės statybos rangovės, privalančios užtikrinti visapusį jėgainės ir jos aplinkos saugumą, įstatymams.

Dar labiau glumina tai, jog, nors BAE skubiai statoma, kažkodėl kartu nėra stiprinama Kaliningrado srities elektros perdavimo sistema, kurios nusidėvėjimas siekia 75 procentus.1

Tai tik dalis aibę klausimų keliančių dalykų, ir visa tai dedasi maždaug 12 kilometrų nuo mūsų sienos.

Nors Lietuva įteikė notą Rusijai dėl Baltijos atominės elektrinės statybos dar 2011 metais, realios naudos tai neatnešė. Šiek tiek tolėliau, jau „netgi“ 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos, tik kita kryptimi, scenarijus panašus: nors nėra galutinio Baltarusijoje statomos Astravo atominės jėgainės techninio projekto, statybos dėl to nesustoja.

R. Žilinskas pranešime atkreipė dėmesį, jog, skirtingai nei Visagino atominės elektrinės (VAE), kurios statybai numatytų aikštelių tinkamumą patvirtino Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), Baltarusijoje to nėra, nors oficialiu lygmeniu ir skleidžiama neteisinga informacija, kad vis dėlto TATENA tai padarė. Iš tiesų TATENA misija net nevertino potencialių aikštelių tinkamumo Astravo AE statyboms, o tik infrastruktūrą, reikalingą atominei elektrinei plėtoti.

Beje, pasak R. Žilinsko, šie rezultatai taip pat nenuramino ir padėtis prie Lietuvos sienų netapo aiškesnė: TATENA pateikė 17 pasiūlymų ir 25 rekomendacijas, kurių turinį Baltarusijos valdžia nusprendė nuslėpti. Svarbiausia, kad specializuota misija Baltarusijoje dėl numatytų aikštelių tinkamumo atominės jėgainės statyboms vis dar nesurengta.

L. Balsys: branduolinė energetika problemų neišspręs


Lino Balsio, Žaliosios politikos instituto prezidento, teigimu, siekdami pagrindinio tikslo energetikos srityje, būtent – patikimo energetinių išteklių tiekimo, pirmiausia turėtume savo jėgas nukreipti ne į tokį brangų projektą kaip VAE statyba, o įdarbinti turimus užsienio politikos instrumentus, diplomatijos galią, ES įtaką ir taip pabandyti užkirsti kelią AE statybai Kaliningrade ir Baltarusijoje, palaikant kuo mažiau konfliktiškus santykius su kaimynais.

„Reikalingas dialogas. Ar dabar vyksta dialogas su kaimyninėmis šalimis energetikos klausimais? Sakyčiau, vangus: mes sakome prezidentui Lukašenkai: „Kodėl statote atominę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus, ką?“, o jisai atsako: „O kodėl jūs man statote visiškai ant sienos, ką?“, ir tuo viskas baigiasi“, – sakė L. Balsys.

Kita vertus, žaliųjų atstovo manymu, energetinės nepriklausomybės nepasieksime, nesvarbu, pasistatysime VAE ar ne: „Energetinės nepriklausomybės apskritai nėra. Dabar mes priklausome BRELL – pavadinimas kilo nuo Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos – elektros žiedui, o kai persijungsime – jei persijungsime – kada nors prie kontinentinės Europos tinklų, būdami šiame tinkle vis tiek būsime priklausomi“, – mano jis.

L. Balsio teigimu, jeigu vis dėlto būtų pastatytos tiek Visagino, tiek Baltijos atominės elektrinės, mums automatiškai tektų su pastarąja konkuruoti ir čia atsirastų kitas pavojus: žinant Rusijos praktiką daryti ne tiek ekonomine, kiek politine logika paremtus sprendimus, realu, kad Kaliningrade gaminamos elektros kaina būtų dempinguota ir elektra būtų pardavinėjama gerokai mažesne kaina nei pagaminta VAE (arba net už savikainą). Tokiu atveju mes nieko dėl to negalėtume padaryti, nes „Lietuvoje visada atsiras privačių kompanijų, kurios vis vien pirks pigesnę rusišką elektrą ir ją importuos į Lietuvą arba eksportuos per Lietuvą į Vakarus“.

Pasak Žaliosios politikos instituto prezidento, geriausias kelias užsitikrinti stabilų energijos tiekimą – gamybos diversifikacija ir decentralizacija. Tam esą labiausiai tinka atsinaujinantys energetiniai ištekliai.

Pasak jo, šitai padėtų išspręsti ir kitą problemą. „Negalime rusams uždrausti per mus eksportuoti savo pigios energijos, nes tarptautinės sutartys, pavyzdžiui, PPO, ta pati BRELL, įpareigoja suteikti rusams tranzitą... Išskyrus vienintelį atvejį, kuris yra aprašytas ES direktyvoje dėl atsinaujinančių energijos išteklių ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, būtent – pagal pozityvios diskriminacijos principą pirmumo teisę į infrastruktūrą – į Kruonį, į linijas, į transformatorines, į jungtis su Švedija ir Lenkija – turi atsinaujinantys energetikos šaltiniai“, – teigė L. Balsys.

VAE – ne tik ekonominis, bet ir geopolitinės reikšmės projektas


„Daugmaž sutinku su neseniai paskelbtu Valstybės saugumo departamento pranešimu, kuriame pasakyta, kad Rusija Lietuvoje veikia per daug verslo įmonių – ir skliausteliuose pasakyta „mes jų neįvardijame todėl, kad jų labai daug“ – ir mūsų žurnalas mato tokią tendenciją. Nežinau, ar mūsų verslininkai taip pasiduoda, bet, jeigu verslas susijęs su Rusijos energetika, tai, kaip tyčia, vienaip ar kitaip daro įtaką ar stengiasi daryti įtaką dalyvaudamas Lietuvos politikoje“, – sakė žurnalistas, žurnalo „Valstybė“ įkūrėjas ir vienas iš redaktorių Eduardas Eigirdas.

Pasak E. Eigirdo, galima apsimesti, kad su politinėmis partijomis ir visuomeninėmis organizacijomis nebendraujama, kad jokiems interesams neatstovaujama, tačiau tai būtų saviapgaulė.

„Reikia konstatuoti faktą – jeigu dirbi tarpininku pas poną Putiną, jo kompanijas, tai neatstovauti interesams negali, nes paprasčiausiai tave išmes iš tarpininkų ir nebegalėsi to darbo daryti, neturėsi milijoninių pelnų, – mano jis. – Nors tokių žmonių nesmerkiame, bet tai nereiškia, jog neturėtume mažinti šio proceso daromos žalos mūsų valstybei ir stengtis nuo tokių saitų, kai vienos ar kitos partijos lyderis remiamas energetikos kompanijos, atsijungti.“

Jis taip pat pabrėžė, jog turime žvelgti plačiau ir suvokti, kad savos atominės jėgainės neturėjimas palengvintų Rusijai kelią gauti trokštamą, dar Ignalinos atominei elektrinei aptarnauti išplėtotą infrastruktūrą. Tokią mintį paremtų daug padarytų iš pirmo žvilgsnio nelogiškų veiksmų.

Pasak E. Eigirdo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pačioje Rusijoje dujos pardavinėjamos kur kas pigiau negu Lietuvai ir didelė dalis elektros, pagamintos su tų pigių dujų pagalba, vėliau yra parduodama mums, nors teoriškai labiau apsimokėtų pardavinėti mums dujas.

„Taigi klausimas – kodėl Rusijai reikia statyti naują atominę elektrinę, jeigu ji ir taip turi tiek daug dujų, iš kurių pagaminta elektra užima didžiąją dalį Lietuvos rinkos? Atsakymas vienas – tai politinis žingsnis. Jis turėtų „pririšti“ mūsų išvystytą AE tinkamą infrastruktūrą, kurios vertė milžiniška. Didžiulio pajėgumo atominėms elektrinėms aptarnauti reikalingi kitokių techninių charakteristikų tinklai, kitokia infrastruktūra negu tada, kai elektra gaminama diversifikuotai ar „išmėtytai“ pagal regionus su mažomis kogeneracinėmis ar kitokiomis elektrinėmis. Ir šita infrastruktūra kažkam atiteks. Mano nuomone, į ją nusitaikęs ponas Putinas“, – teigė E. Eigirdas.

Jis taip pat pažymėjo, jog VAE nereikėtų laikyti gėriu ar kažkuo tobula, tačiau pavadino tai logišku šalies ateities sprendimu.

______________________

1 Rytas Staselis, „Paskutinis šansas apkabinti geopolitinį Rusijos kuolą“. Versložinios, 2012 m. rugsėjo 12 d., p. 6.

Komentarai
http://www.geopolitika.lt/index.php?artc=5656&c=1

Žygeivis, 2012 10 21 19:23

Faktas - Lietuvių tautos istorinėse-etninėse žemėse šiuo metu jau statomos dvi atominės elektrinės.

Ir neabejoju, jog ateis laikas, kada Lietuvių tauta susigrąžins šias žemes kartu su visom AE (jei, žinoma, mūsų žemių grobikai jas ten pastatys). :)

O trečia AE yra visiškai gera ir galinti puikiai dirbti dar 20 metų (jei ne daugiau), tačiau mūsų atominė elektrinė stovi ir energijos negamina, kasdien nešdama milijonus litų nuostolių vien jos išlaikymui - ir tik todėl, kad mūsų "euroderybininkas-federalistas" Auštrevičius būtų "įlindęs į užpakalį" bet kam ir su bet kokiomis sąlygomis sutikęs, kad tik Lietuvą suvalgytų Jievrosojuzas.

Tačiau elektros energijos perdavimo linijų iki šiol nėra nei su Vakarų Europa, nei su Skandinavija - netgi ir sąlygos dėl jų įrengimo dar nesuderintos. Kodėl?

Ir kodėl ne Vakarų Europa ar Skandinavijos šalys, o būtent Rusijos imperija jau įtraukė "naujos" Visagino AE būsimus pajėgumus į savo energetinius projektus.

Visi šie "geopolitiniai energetiniai užkulisiai" kruopščiai slepiami, o žmonėms toliau "kabina makaronus" apie "energetinę nepriklausomybę".

Jei mums tikrai trūksta elektros energijos, tai toliau pratęskime jau seniai veikiančios ir puikiai modernizuotos mūsų AE darbą, o ne užsiiminėkime "pinigų plovimu".

Ar dar maža "amžiaus aferos", "prasuktos" su "Mažeikių nafta" ir to realia ekonomine-finansine pasekme - brangiausiu Baltijos šalyse benzinu ir dizelinu?

Kam dar kyla kokių klausimų, kam iš tikro tarnauja Lietuvą valdantys oligarchų klanai ir jų išlaikomų "parlamentinių partijų" vadai bei vadukai?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 10 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007