Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Į Grigiškes vežami prieškario diplomatiniai dokumentai. 19 a. knygos, tarpukario universitetų palikimas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Į Grigiškes vežami prieškario diplomatiniai dokumentai. 19 a. knygos, tarpukario universitetų palikimas – šiukšlių konteineryje

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Į Grigiškes vežami prieškario diplomatiniai dokumentai. 19 a. knygos, tarpukario universitetų palikimas – šiukšlių konteineryje

Parašytas: 04 Kov 2012 15:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Vasario 16-osios Aktas Grigiškėse galėjo virsti tualetiniu popieriumi

2012 kovo mėn. 04 d. 12:01:31
Respublika.lt

Į fabriką Grigiškėse kaip žaliava tualetiniam popieriui vežami autentiški Vasario 16-osios Akto signatarų, to meto Lietuvos diplomatų pasirašyti dokumentai. Tokį skandalingą faktą „Respublika“ išsiaiškino tyrimo metu.

Jeigu ne vienas rusakalbis makulatūros perdirbimo fabriko darbininkas, šiandien kuriame nors higieniniame ritinėlyje būtų ištirpę ir originalūs dokumentai, liudijantys Lietuvos diplomatijos ir valstybės istoriją.

Istoriją į fabriką

Būtent tokį lobyną makulatūros kalne ir rado Grigiškių darbininkas. Jį apstulbino, kad pluoštai Amerikos bankų mokėjimo čekių, diplomatų įslaptintų telegramų į fabriką atvežti nė kiek nepažeisti, o tvarkingai sudėti į segtuvus.

Ir išgelbėtas diplomatinio paveldo lobynas atsidūrė garsiajame Vilniaus sendaikčių turguje ant Tauro kalno. Vasario 16-osios Akto signataro, vicepremjero, Ūkio banko įkūrėjo, 1946 metais sovietų prie Minsko sušaudyto Kazio Bizausko ranka pasirašytus mokėjimo čekius, slaptas telegramas prekeivis siūlė vos po litą už vienetą. Perkančiam daugiau, vieną kitą dokumentą duodavo ir kaip prizą.

„Sako, kad dokumentai nedega. Tai labai gražiai skamba ir gąsdina visus, kas kėsinasi į teisingą mūsų istorijos nušvietimą. O ką kalbėti, kai istorinius dokumentus bandoma išvirti makulatūros katile?“ - klausia žurnalistas ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas, kuris turgelyje ant Tauro kalno kas šeštadienį lankosi jau nuo 1968 metų.

Būtent sendaikčių krūvoje V.Kavaliauskas ir išvydo prieškario Lietuvos diplomatų palikimą. Tyrinėtoją nustebino ne vien tai, kad dokumentai buvo tvarkingi, bet ir Grigiškių darbininko paaiškinimas, kad jie, perdirbti į tualetinį popierių, atvežti krūvomis.

„Ant Tauro kalno ėmė pardavinėti dokumentus iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) slaptojo archyvo. Nežinantiems paaiškinsiu: URM slaptasis archyvas - tai ministro asmeninis susirašinėjimas su pasiuntiniais užsienyje, - „Respublikai“ sakė V.Kavaliauskas. - Diplomatinių dokumentų pats nerenku - nereikia konkuruoti su valstybinėmis įstaigomis. Todėl gerokai nustebau, kai žmogus man padovanojo 1928 metų URM politikos departamento direktoriaus Broniaus Balučio šifruotą telegramą Lietuvos pasiuntiniui Vašingtone Povilui Žadeikiui“.

V.Kavaliauskas pasakojo, kad turgelio ant Tauro kalno pardavėjas grigiškietis buvo skaitęs žurnalisto knygą apie Lietuvos apdovanojimų istoriją ir norėjo padaryti paslaugą.

„Jį pažinojau jau ne vienus metus kaip gyvenantį Grigiškėse ir galintį prieiti prie makulatūros krūvų prieš pasiunčiant jas į katilą. B.Balučio telegramą man padovanojo. Kitus aš pirkau. Manau, ne taip jau brangiai - po 1 litą už kiekvieną lapą“, - sakė V.Kavaliauskas.

Ir „Respublikai“ jis ėmė rodyti unikalius pirkinius: štai - 47 896 ir 200 000 dolerių čekiai, Lietuvos sumokėti JAV finansų ministerijai už mūsų pasiuntinybės pastatą Vašingtone. Būten per čia ir šiandien veikiančią Lietuvos ambasadą galėjo atkeliauti istorinis lobynas, kažkieno pasiųstas į tualetinį popierių.

Pompastika ir tikrovė

„Nežinau, ko vertas mūsų diplomato Miko Bagdono (1894-1937) autografas, tačiau už čekio kitoje pusėje esantį Endriu Viljamo Melono (Andrew William Mellon) parašą, - sakė V.Kavaliauskas, - Amerikos kolekcininkai sumokėtų, mat milijardierius Melonas buvo ne tik JAV finansų ministras, bet ir garsus filantropas bei meno rinkėjas. Jis istorijoje išliko labiau nei koks politikas.

Gal tyliai laikyčiau šį dokumentą, jeigu ne širdies skausmas - juk irgi vežiau iš JAV mūsų diplomatinius archyvus, - pavyzdžiui, 1996 metais mūsų generalinio konsulo Niujorke Petro Anuso kruopščiai supakuotus. Nejaugi juos ištiko toks pat likimas? Gal tuomet ir Vasario 16-osios Akto originalas seniai išvirtas Grigiškėse?“

Sutapimas, bet „Respublikos“ žurnalistui originalūs lietuvių diplomatų, Vasario 16-osios Akto signatarų pasirašyti dokumentai buvo parodyti užvakar. Tą pačią dieną, kai Lietuvos nacionaliniame muziejuje užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis atidarė parodą „Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918-1940“. Jos eksponatus sukaupti padėjo URM, inicijavusi šio paveldo sugrąžinimą iš užsienio.

Rankoje laikau Grigiškių darbininko išgelbėtus prieškario diplomatų dokumentus, žaviuosi signataro K.Bizausko autografo elegancija, o šalia aidi nieko apie prekybą ant Tauro kalno nenutuokiančio ministro A.Ažubalio kalba.

„Į Lietuvą atgal sugrįžo tai, kas buvo surinkta po kruopelę tiek mūsų diplomatų, tiek geranoriškų tautiečių dėka, - kalba A.Ažubalis. - Mes atveriame ypatingą tarpukario diplomatinės atminties erdvę“.

Tuoj pat ministras diplomatijos paveldą pavadina turtu, kurį „turime grąžinti savininkui - Lietuvos piliečiams“.

„Tai ir darome, - džiaugėsi A.Ažubalis. - Didžiuojuosi, kad pastaraisiais metais diplomatinė tarnyba sutelkė jėgas ir tam, kad epochiniai atstovybių archyvai, bylos, diplomatų reliktai, asmeniniai daiktai, visa, kas mena ir primena Lietuvos istorinę gyvybę, grįžtų namo“.

Tirti turi žurnalistai?

- Ar pakankamai rūpinamasi Lietuvos diplomatijos istorija? - „Respublika“ paklausė Audroniaus Ažubalio.

- Tik prieš porą metų įsteigtas URM archyvas, o iki tol viskas buvo daroma entuziastingai, bet šiek tiek mėgėjiškai.

- Ar prieškario diplomatų susirašinėjimai, slaptos telegramos archyvui yra įdomūs?

- Visi prieškario URM bei Prezidentūros archyvai yra išvežti į Rusiją.

- Bet ar URM įdomūs išlikę K.Bizausko, B.Balučio pasirašyti dokumentai?

- Absoliučiai.

- Ką manote apie tai, kad originalūs prieškario diplomatų dokumentai šiandien po litą parduodami sendaikčių turguje ir buvo išgelbėti tik Grigiškių tualetinio popieriaus fabriko darbininko?

- Tai - visiškai įmanomas dalykas, bet tai yra labai blogai.

- Gal su tuo susijusi URM, kur kažkas tų dokumentų neįvertino ir atidavė į makulatūrą?

- Labai abejoju, tik nefantazuokite. Jums reikia ieškoti ir gilintis, iš kur jie (dokumentai - red. past.) atsirado. Tirkite!

- Tyčiojatės? „Respublika“ ištyrė - neįkainojami istoriniai dokumentai atsiduria popieriaus perdirbimo fabrike.

Užduotis URM

Lietuvos diplomatijos paveldo parodos atidaryme dalyvavęs Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius mano, kad unikalių istorinių dokumentų atsiradimo tualetinio popieriaus fabrike aplinkybes turėtų tirti ne žurnalistai.

„Aš esu apstulbęs ir šokiruotas - taip negali būti! - susiėmė už galvos Č.Stankevičius. - Tokie originalūs dokumentai turi istorinių šaltinių reikšmę. Jie turėtų atsidurti valstybės rankose, o ne fabrike ar sendaikčių turguje. Manau, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas privalo kuo greičiau pradėti tuo domėtis“.

„Mielai perparduosiu už tą patį 1 litą unikalų dokumentą URM, archyvui ar kitai valstybės institucijai, tačiau su viena sąlyga - jeigu bus išsiaiškinta, kas pasiuntė diplomatinį archyvą į Grigiškių katilą, - „Respublikai“ pasižadėjo V.Kavaliauskas. - Kadangi tai tikriausiai skaitys URM darbuotojai, viešai į juos kreipiuosi: grąžinkite unikalų Ispanijos banko muziejaus plakatą (4 x 7 metrų dydžio), skirtą Lietuvos ordinų parodai Madride, kurį muziejaus ir Lietuvos ambasados rūpesčiu iš Madrido parvežė Lietuvos prezidento lėktuvas. Originalų kūrinį labai norėtų turėti Lietuvos dailės muziejus, tačiau jis, atrodo, be pėdsakų dingo jau Jūsų ministerijoje“.

Dalius ŽIŽYS, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo direktorius:

Mūsų archyve saugomi ir prieškario diplomatų dokumentai. Jie įprastai mums perduodami ir tarpininkaujant URM. Jeigu tikrai sendaikčių turguje ar Grigiškių fabrike atsiranda originalūs diplomatų dokumentai, šifruotos telegramos, tai - jau skandalas. Jeigu pasitaikytų vienas kitas dokumentas, dar būtų galima pagalvoti, kad žmonės tiesiog atsikratė nereikalingų senienų. Kadangi į makulatūrą tvarkingi popieriai perduodami šūsnimi, tai tikrai nebesuvokiama. Taip negalima elgtis su mūsų istorija, todėl tikrai nesuprantu, kokiu būdu unikalūs dokumentai vežami į makulatūrą, o ne pas mus. Archyve jie būtų tvarkingai registruoti ir patikimai saugomi.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentarai

Žygeivis 2012 kovo mėn. 04 d. 14:43:29

Tai toli gražu ne pirmas atvejis, kai ypatingai svarbūs Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei dokumentai išvežami sunaikinimui į Grigiškių popieriaus fabriką.

Mažai kas žino ir prisimena, kaip iš Vidaus reikalų ministerijos, ten tuo metu ministeriaujant p. Žiemeliui, buvo vežamos sunaikinimui ypatingai slaptos stribų asmeninės bylos, kuriose jie patys savo ranka buvo surašę visus savo nusikaltimus Lietuvių Tautai - "nuopelnus tarybų valdžiai".

Be to visi tie "nuopelnai" buvo patvirtinti parašais bei liudijimais dar bent jau dviejų patikimų (sovietiniu požiūriu) liudininkų - nes remiantis būtent tais dokumentais visiems Lietuvoje gyvenusiems stribams buvo suteikiamos ypatingos pensijos ir karo dalyvių statusas.

Visos tos bylos buvo pažymėtos grifu "Amžinam saugojimui", tačiau kažkodėl kažkam (?) labai parūpo tas bylas sunaikinti.

Žygeivis 2012 kovo mėn. 04 d. 14:53:47

Kitas tiesiog sveiku protu nesuvokiamas atvejis, kada iš Seimo (!!!) (bei įvairių knygynų) sunaikinimui į Grigiškes buvo išvežti neseniai išspausdinti Broniaus Kvyklio parengtos Lietuvių Tautos ir Valstybės enciklopedijos "Mūsų Lietuva" keturtomiai - kaip "neaktualūs Seimo nariams"...

Žygeivis 2012 kovo mėn. 08 d. 21:31:14

Oficialus perspėjimas

Kiekvienas nusikaltėlis, dabar be baimės naikinantis Lietuvos Valstybės ir Lietuvių Tautos istorinius dokumentus, archyvus ir knygas turi labai gerai įsidėmėti - ši valdžia ne amžina.

O kada į valdžią ateisime mes, tai kiekvienas nusikaltėlis bus išaiškintas ir tinkamai nubaustas.

Ir atsakys ne tik savo asmeniniu "kailiu", bet ir asmeniniu turtu.

Šiems nusikaltimams bet kokie senaties terminai bus panaikinti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Į Grigiškes vežami prieškario diplomatiniai dokumentai

Parašytas: 29 Gru 2021 03:52

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Mano susirašinėjimas su Kultūros ministerija:

Dėl bibliotekose nurašomų knygų naikinimo
viewtopic.php?f=108&t=13894

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Į Grigiškes vežami prieškario diplomatiniai dokumentai

Parašytas: 20 Vas 2023 22:18

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

19 a. knygos – šiukšlių konteineryje, Kultūros paveldo departamentas piktinasi: tai – tarpukario universitetų palikimas

https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12 ... -palikimas

Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, BNS,
Ignas Jačauskas 2022.11.09 16:24

Kultūra
2022.11.09 16:24

Senovinės LSMU bibliotekos knygos šiukšlyne
T. Biliūno/BNS nuotr.

Kultūros paveldo departamentas pradėjo tyrimą dėl išmestų 19 amžiaus mokslinių leidinių – tarp jų tarpukario universitetams priklausiusi mokslinė medicininė literatūra.

Knygos atliekų konteineryje atsirado tvarkant Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LMSU) fondus. Universitetas sako, kad leidiniai suskaitmeninti, o taip pat nei mokslinės, nei kultūrinės vertės jie neturi.

Ant kauniečio muziejininko stalo – 19 a. pab. knygos. Jos paimtos Sveikatos mokslų universiteto bendrabučio kieme pamačius pilną knygų prikrautą statybinių atliekų konteinerį.

„Nebūtų nuostabu, jei tai būtų sovietinio laikotarpio literatūra, bet tai buvo 19 a. pab. ir 20 a. prad. knygos, tarpukario mokslinė literatūra“, – kalba muziejininkas Justas Rimavičius

Kelias knygas muziejininkui spėjus išsaugoti, kitos atsidūrė rūšiavimo centre.

Senovinės LSMU bibliotekos knygos šiukšlyne
T. Biliūno/BNS nuotr.

„Atliekų rūšiavimo centre knygos jau atskirtos nuo viršelių. Štai – visas kalnas jų. Paėmus kelias galime matyti, kad ši knyga išleista 1845-aisias metais, ant kitos viršelio – Stepono Batoro universiteto antspaudas“, – kalba LRT TV naujienų tarnybos žurnalistė Kristina Karlonė.

Išvežti knygas atliekų tvarkymo įmonės paprašė universitetas.

„Dalis knygų jau buvo pradėta presuoti ir kai procesas buvo prasidėjęs gavome užklausą iš Sveikatos mokslų universiteto, kad stabdytume procesą“, – kalba „Econovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.

Senovinės LSMU bibliotekos knygos šiukšlyne
T. Biliūno/BNS nuotr.

Tyrimą pradėjęs Kultūros paveldo departamentas ir tarp naikinamų knygų pastebėjo galimus vertingus leidinius.

„Tai tarpukariu veikusių universitetų palikimas ir taip jį išmesti, mano nuomone, nebuvo galima“, – kalba Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistas Andrius Liakas.

Prie universiteto bendrabučio stovintis tuščias konteineris senomis knygomis tikėtina vėl užsipildys. Į konteinerį jos keliauja iš leidinių prigrūsto rūsio.

Senovinės LSMU bibliotekos knygos šiukšlyne
T. Biliūno/BNS nuotr.

„Čia lentynų dar yra trys eilės ir taip va tų lentynų, jų yra daug“, – kalba A. Liakas.

Kaukėmis nuo pelėsio besisaugančios darbuotojos atrinkinėja vertingus leidinius. Kelių seniausių yra paprašęs Vilniaus universitetas. Kitus ketinama naikinti.

„Jos visos yra pažeistos ir mes jų į savo biblioteką nevežėm, nes jos kitas užkrėsti gali“, – pasakoja A. Liakas.

Anot kultūros ministro Simono Kairio, buvo išmesti ne tie leidiniai.

„Pasirodo ne tie dalykai buvo išmesti, buvo išmestos visai kitos knygos, pabrėšiu, knygos, ne periodika, ne kiti dokumentai. Tai jau skamba absurdiškai ir tikrai, tiek biblioteka, tiek universitetas keistai pasižiūrėjo į klausimą“, – LNK žinioms sakė ministras.

„Jeigu ir pats prašymas dėl tų, pabrėšiu, leidinių ar dokumentų rinkinių – su juo buvo viskas kaip ir iš principo tvarkingai, tai visi įvykiai sekę po to yra mažų mažiausiai keisti“, – teigė S. Kairys.

Universiteto bibliotekos direktorė sako, kad imtasi tvarkyti fondus, konteineryje atsidūrė ne knygos, o vokiečių kalba leisti periodiniai medicininiai žurnalai. Jų straipsniai suskaitmeninti.

„Kreipėmės į ekspertus, į medicinos žinovus, į Kultūros ministeriją prašydami padėti: ar tikrai čia yra koks nors kultūros paveldas ir mes juos nurašėm su ministro leidimu“, – kalba LMSU bibliotekos ir informacijos centro direktorė Meilutė Kretavičienė.

Universiteto bibliotekos fonduose yra apie 600 tūkstančių leidinių. Pirminiais skaičiavimais į atliekų rūšiavimo centrą pateko apie 15 tūkstančių.

KPD pradėjo tyrimą dėl LSMU išmestų 19 a. mokslinių leidinių

KPD pradėjo tyrimą dėl į konteinerį išmestų ir vėliau sunaikintų 19 a. pab–20 a. prad. mokslinių leidinių, LSMU fonduose.

Kaip pranešė KPD Kauno skyrius, gavus pranešimą apie į konteinerį sumestas ir į atliekų tvarkymo aikštelę išvežtas knygas, specialistai nuvyko jų apžiūrėti.

„Deja, tuo metu knygos jau buvo sunaikintos. Vienoje krūvoje buvo sumesti nuplėšti knygų viršeliai, kitoje supresuoti knygų blokai. Dauguma sunaikintų knygų buvo 20 a. pradžioje užsienyje anglų, prancūzų, lenkų, vokiečių kalbomis leisti periodiniai leidiniai apie mediciną ir farmaciją. Dalis knygų išleistos 19 a.“, – „Facebook“ socialiniame tinkle trečiadienį informavo KPD.

„Dėl galimai istorinę vertę turinčių kultūros objektų sunaikinimo pradėjome tyrimą“, – teigia departamento Kauno skyriaus atstovai.

Apie Kaune rastą konteinerį su leidiniais feisbuke pranešė muziejininkas Justas Rimavičius, informavęs, kad jas išmeta LSMU. Jis nurodė trečiadienio rytą radęs konteinerį jau tuščią ir susisiekęs su atliekų tvarkytojais, KPD.

Savo ruožtu LSMU tvirtina, kad sklindanti informacija nėra tiksli.

„Informuojame, kad tai yra seni, suskaitmeninti periodiniai leidiniai, prieinami el. žurnalų archyvuose. Leidiniai šiuo metu neatitinka higienos normų, yra supeliję ir nėra tinkami naudoti. Patiksliname, kad viešojoje erdvėje periodiniai leidiniai klaidingai įvardijami knygomis. Taip pat paneigiame neteisingą informaciją, kad Universitetas supainiojo leidinius“, – pranešime spaudai nurodė universitetas.

LSMU taip pat tvirtino, jog kreipėsi į didžiąsias šalies bibliotekas su siūlymu perimti trūkstamus periodinius leidinius, tokie leidiniai atrinkti ir bus perduoti bibliotekoms.

„Nurašyti atrinktus periodinius leidinius įvertino Universiteto specialistai. Taip pat LSMU kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu leisti nurašyti senus ir pelėsio sugadintus užsienio šalių periodinius leidinius.

LR kultūros ministras rugsėjo 14 dieną pasirašė įsakymą (...), leidžiantį nurašyti leidinius pagal pridedamą sąrašą ir remiantis Senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondo formavimo, saugojimo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2016-11-24 dienos įsakymu“, – pabrėžė LSMU.

Senovinės LSMU bibliotekos knygos šiukšlyne
T. Biliūno/BNS nuotr.

„Nustatyti sunaikintų leidinių vertę kultūrinę sudėtinga, tačiau neabejotinai dauguma jų buvo įdomios vien savo nuosavybės žymomis ir svarbios kaip tarpukariu veikusių aukštųjų mokyklų ir kitų institucijų istorijos dalis“, – teigia KPD atstovai.

Pasak jų, dalis šiukšlių krūvoje rastų išlikusių leidinių galėjo būti vertingi.

Pavyzdžiui, 1845 metais Sankt Peterburge išleistame Gustavo Gaugerio veikale „Repetorium Pharmazie und praktische chemie in Rusland“ galima paskaityti apie Lietuvos teritorijoje veikusias vaistines.

„Ši Vytauto Didžiojo universitetui priklausiusi ir įdomius istorinius faktus išsaugojusi knyga laimei išsaugota ir bus perduota į muziejų tolesniems tyrimams“, – teigia KPD.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Į Grigiškes vežami prieškario diplomatiniai dokumentai

Parašytas: 20 Vas 2023 22:20

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius
2022 m. Lapkritis 9 d.

https://www.facebook.com/permalink.php? ... 2250581396

Gavę pranešimą apie XVIII – XIX a. knygas sumestas į konteinerį ir išvežtas į atliekų tvarkymo aikštelę nedelsiant nuvykome į vietą jų apžiūrėti. Deja tuo metu knygos jau buvo sunaikintos.

Vienoje krūvoje buvo sumesti nuplėšti knygų viršeliai, kitoje supresuoti knygų blokai. Dauguma sunaikintų knygų buvo XX a. pradžioje užsienyje anglų, prancūzų, lenkų, vokiečių kalbomis leisti periodiniai leidiniai apie mediciną ir farmaciją.

Dalis knygų išleistos XIX a. Senesnių leidinių (pvz. XVIII a.) likučių neaptikta.

Beveik visi leidiniai su tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto, Stepono Batoro universiteto (dab. Vilniaus universitetas) bei kitų tarpukariu Kaune ir Vilniuje veikusių institucijų antspaudais.

Nustatyti sunaikintų leidinių vertę kultūrinę sudėtinga, tačiau neabejotinai dauguma jų buvo įdomios vien savo nuosavybės žymomis ir svarbios kaip tarpukariu veikusių aukštųjų mokyklų ir kitų institucijų istorijos dalis.

Per atsitiktinumą išlikusioje (šiukšlių krūvoje rastoje) knygoje Gustav Gauger „Repetorium Pharmazie und praktische chemie in Rusland“ (išleistoje 1845 m. Sankt Peterburge) mes galime paskaityti apie Lietuvos teritorijoje veikusias vaistines.

Kauno gubernijoje 1845 metais buvo 20 vaistinių. Pačiame Kauno mieste, kuriame tuo metu buvo 558 namai ir 8525 gyventojai, buvo dvi vaistinės. Jas valdė provizorius Carl Fischer ir vaistininkas Joachimas Ley su daktaru Gottliebu Ley. Taip pat surašyti ir kitose mažesniuose miestuose veikusių vaistinių savininkai (šis knygos puslapis nufotografuotas). Pavyzdžiui Rietavo vaistinės valdytojas buvo pats grafas Oginskis, o Ukmergėje buvo atskirai žydų bendruomenei priklausiusi vaistinė.

Ši Vytauto Didžiojo universitetui priklausiusi ir įdomius istorinius faktus išsaugojusi knyga laimei išsaugota ir bus perduota į muziejų tolesniems tyrimams.

Dėl galimai istorinę vertę turinčių kultūros objektų sunaikinimo pradėjome tyrimą.

Prikabinti failai:

Naikinimui išmestos universiteto knygos.jpg [ 108.17 KiB | Peržiūrėta 1388 kartus(ų) ]

Sunaikintos 19 amžiaus medicininės kntgos.jpg [ 74.39 KiB | Peržiūrėta 1388 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Į Grigiškes vežami prieškario diplomatiniai dokumentai. 19 a. knygos, tarpukario universitetų palikimas – šiukšlių konteineryje

Parašytas: 20 Vas 2023 22:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Naikintos kygos

Prikabinti failai:

Naikinimui išmestos universiteto knygos.jpg [ 108.17 KiB | Peržiūrėta 1388 kartus(ų) ]

Naikinimui išmesta universiteto knyga 2.jpg [ 751.29 KiB | Peržiūrėta 1388 kartus(ų) ]

Naikinimui išmesta universiteto knyga.jpg [ 643.99 KiB | Peržiūrėta 1388 kartus(ų) ]

Naikinimui išmesta universiteto knyga 1.jpg [ 734.16 KiB | Peržiūrėta 1388 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Į Grigiškes vežami prieškario diplomatiniai dokumentai. 19 a. knygos, tarpukario universitetų palikimas – šiukšlių konteineryje

Parašytas: 21 Vas 2023 19:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Komentarai grupėje "Knygų kalnas"
https://www.facebook.com/groups/5035376 ... &ref=notif

Kęstutis Čeponis

Tūkstančiai puikių knygų ir žurnalų, senų laikraščių bei kitų spaudinių jau sunaikinti ir kasmet toliau naikinami.... :(

Deja, tokia "praktika" yra praktiškai visose visų lygių bibliotekose - nuo Seimo iki mokyklų bibliotekų, mokslinėse įstaigose ir kitur...

Nes yra atitinkamas Kultūros ministerijos teisės aktas, kuriuo senos knygos, žurnalai ir laikraščiai, kiti spaudiniai "prilyginti" metalo laužui ir susidėvėjusiems baldams... - ir pagal tą patį teisės aktą yra "utilizuojami" perduodant juos sunaikinimui į makulatūrą.

Jau seniai rašiau į Kultūros ministeriją ir į Seimo Kultūros ir švietimo komitetą ne vieną raštą, kad tą tvarką pakeistų, bet gavau tik atsirašinėjimus... :(

Beje, Seimo bibliotekoje prieš kelioliką metų atidavė sunaikinimui Broniaus Kvyklio keturtomę enciklopediją "Mūsų Lietuva" (kelis šimtus egzempliorių), kaip neaktualų Seimo nariams leidinį... :(

Laimonas Abarius

Kęstuti, ar knygos pačios savaime yra vertybė?

Ar verta turėti Br. Kviklio "Mūsų Lietuva" 50 egz., kada pakanka 1 egz., iš kurio galima suskaitmeninti, juo labiau, kad ta knyga buvo aktuali tada, kai informacijos trūko.

Dabar gi faktiškai yra masė ženkliai vertingesnės medžiagos, su visa pagarba Br. Kvikliui.

Kiek dažnai vartai popierinę enciklopediją? Aš nevartau iš viso. Pakanka google.

Suprantu patį, kada turi (turėjai?) ištisą namą, skirtą bibliotekai, o ką daryti, kurie gali sau leisti tam tik 1-2 lentynas?

Mane irgi stebina ir net siutina, kada senesne knygų laidas naikina, o leidžia naujas, kas nei racionalu, nei logiška.

Bet taip sukasi pasaulis: kažkodėl tūlas miesčionis geriau pirks dažais kvepiančią, už bile kiek eurų, negu nusipirks tą pačią, tik leistą prieš 20 metų, už 0,5 Eur iš sena.lt.

Gytautas Balkevičius

Laimonas Abarius, tai jūs gerai sakot, kam leist autoriui ar knygų prekeiviui užsidirbt, jei gali už 50 ct. nusipirkt.

Man labai patiko vieno kliento žodžiai - idiotai tie, kas perka už 50 milijonų Van Gogo paveikslą, jeigu gali Ikėjoj fotoprintą, už kelioliką eurų.

Ir apskritai muziejus reikia uždaryti, juk gali virtualiai pažiūrėti.

Kęstutis Čeponis

----Laimonas Abarius:
Kęstuti, ar knygos pačios savaime yra vertybė?----

Taip, tai be jokios abejonės yra vertybė - tame tarpe ir kultūrinė.

Bet svarbiausia jų vertė - jose esanti informacija. Kurią labai sunku visą bet kokiai valdžiai išnaikinti, ypač jei knygų egzempliorių daug, ir juos turi daug įvairių žmonių visame pasaulyje...

Dėl suskaitmeninimo...

Laimonai, visų pirma suskaitmenintų knygų kol kas tik labai maža dalis iš milžiniško kiekio netgi tik lietuviškų, išleistų nuo 16 amžiaus (ir, deja, netgi tų - pirmųjų knygų lietuvių kalba - suskaitmeninta tik kelios).

Tik ar pagalvojai, kad bet kokiu momentu kas nors kur nors, kad ir kitame pasaulio gale, gali nuspręsti, jog tam tikros knygos turi būti uždraustos (dėl kokių nors kam nors kokioje sektoje svarbių priežasčių - pvz. negrus vadina negrais, ir pan. ...), paspaus mygtuką interneto valdymo sistemoje (kurią iš tikro valdo tik vos keli žmonės) - ir jų niekas po to nebegalės internete skaityti?

Kaip, pvz., dabar Veidaknygėje momentaliai užblokuoja bet kokią informaciją, jei joje yra koks Veidaknygėje uždraustas žodis (o ir tų žodžių viešai Veidaknygės valdžia neskelbia - tenka juos išsiaiškinti "badymo metodu", kas kartą gaunat "baną" savaitei ar mėnesiui)...

Beje, jau turiu tokių užblokuotų knygų pavyzdžių ne vieną...

Visi šiais laikais kalba apie totalitarizmo pavojus, tačiau pats didžiausias pavojus yra informacijos - įvairių interneto bazių ir svetainių - totalinė kontrolė.

Jei nebeliks knygų, žurnalų, laikraščių, ypač senų, privačių žmonių rankose, Internetas galės būti "išvalytas" nuo "kenksmingos literatūros" ir informacijos momentaliai...

Bus padaryta tai, ką joks Glavlitas savo laiku net nesapnavo...

--------------------------------------

Tačiau mane ypač siutina mūsų valstybės pareigūnų požiūris į knygas - kuo jis skiriasi nuo kokių pastoviai keikiamų nacistų, bolševikų ar viduramžių inkvizicijos, deginusių "neįtinkamas" knygas?

Daug kartų siūliau tokias knygas, kitus spaudinius pardavinėti už 1 eurą arba apskritai leisti pasiimti tiems, kas jas domina ir kas jomis rūpinsis.

Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau matau, kad akivaizdžiai yra viešai neskelbiama politinė nuostata - "netolerantiškus" ir kitokius "nereikalingus" spaudinius išnaikinti...

--------------------------------------

Na o dėl vietos knygoms laikyti, tai ir Lietuvoje žmonės palengva ima gyventi geriau, ir jau vis daugiau žmonių gali sau leisti savo namuose skirti kambarį bibliotekai, arba bent jau lentyną - jei tik, žinoma, to nori...

Deividas Ostrauskas

Keistas tas pasaulis, mes naikinam viską kas sena, o po to klausiam, kodėl taip sunku sužinoti tikrą istoriją...

Ieva Slavinskienė

Tarybų sąjungos funkcionieriai labai mėgo deginti knygas ir uždraudinėti viską, kas ne Tarybų sąjungos laikų...

Dabar jų vaikai ir anūkai tęsia senelių ir tėvų nespėtus užbaigti lietuviškos istorijos naikinimo darbus.

Jolanta Giedraitienė

Ir išsipildys Orvelo "Gyvulių ūkis".

Patys savom rankom sunaikinsim istoriją ir save.

Dalia Marija Plausinaitiene

Kaip vadinasi žmonės, kurie naikina savo istoriją?

Aidas Markaitis
Kęstutis Čeponis Taip. Daugelis mūsų net nepagalvojame, kad mes, lietuviai, esame labai pažeidžiami.

Jei taip lengva "išvalyti" šiek tiek uždaresnes mokslo įstaigų bibliotekas, tai kas gali garantuoti, kad išliks nepaliestos viešosios bibliotekos, o kada nors ir privačios?

Galvojam, kad per sovietmetį ir per dabartinį nepriklausomybės trisdešimtmetį tiek daug išleista lietuvių kalba, kad lietuviško spausdinto paveldo neįmanoma sunaikinti. Deja...

Laimonas Abarius

Kęstutis Čeponis, vertybė yra informacija.

Aš visada maniau, kad vertybė yra knygos, kada supratau, jog turiu tiek daug knygų, kurių neturiu vietos kur talpinti ir neturiu tiek laiko, kad jas perskaityčiau.

Pas mane patį minimum 2000 knygų, t.t. ir įdomios / retesnės grožinės, už kurias dabar tūlas skaitytojas moka po keliasdešimt eur.

Bet reikalas tas, kad reikia laikytas jas kur nors.

Esu tokio amžiaus ir tokio užimtumo žmogus, kad privalau filtruoti kas reikalinga ir svarbu, o ne gyventi knygų pasaulyje, kurių man iki gyvenimo galo neprireiks, galbūt.

Kęstutis Čeponis

Laimonas Abarius, taigi aš ir nesakau, kad kiekvienas privalo kaupti knygas. :)

Žinau, Laimonai, tavo realias galimybes ir tavo buto dydį...

Na o man be abejo paprasčiau - turiu pakankamai vietos, kur laikyti ir knygas, ir žurnalus, ir laikraščius.

Akivaizdu, kad ir aš perskaitau tik dalį to, ką gaunu. Ypač dabar, kada mano sveikata jau toli gražu ne ta, kaip kelioliką metų atgal... :(

Bet aš knygas kaupiu, nes tikiu, jog jos kada nors pravers - jei ne mano vaikams, tai vis tiek kam nors jų prireiks....

Mane labiausiai siutina mūsų valdžios požiūris - geriau sunaikinti, negu parduoti norintiems už simbolinę kainą ar apskritai išdalinti. Tai tipiškas sovietmečio požiūris, kada įstaigose sulaužydavo ir sudegindavo ne tik knygas, bet ir visai gerus baldus - kad tik jie kam nors neatitektų ir "nesukurtų nedarbines pajamas".

Beje, dabar veikiantis Kultūros ministerijos įsakymas dėl "antrinių žaliavų utilizacijos" yra iš esmės tas pats sovietinių laikų normatyvinis aktas.

----Laimonas Abarius vertybė yra informacija. ---

Be jokios abejonės esminė vertybė yra būtent informacija.

Ir kas ją valdo bei gali ją riboti arba, atvirkščiai, skleisti - tas valdo žmonių mintis, jausmus, valstybes ir pasaulį.

Labai akivaizdus pavyzdys yra mūsų "demokratiniai rinkimai", kada per TV galima pamatyti tik tam tikrų partijų programas bei jų lyderius...

Kaip tik todėl aš labai bijau, kad mes vis labiau tampame priklausomi nuo interneto - jame pateikiama mums informacija jau dabar yra visapusiškai filtruojama.

Pvz., Google yra sukurtas taip, jog gali pateikti būtent tą informaciją, kurią jam nurodo Google savininkai. O kitą informaciją "nustumia" į sąrašo galą arba apskritai nerodo.

Lygiai taip yra su visomis interneto duomenų bazėmis.

Ypač tai akivaizdu Veidaknygėje, kur yra begalės filtrų, neleidžiančių netgi pateikti Veidaknygės valdytojams nepatinkančią informaciją.

**************************************

https://www.facebook.com/kestutis.cepon ... &ref=notif

Stirnų Knygos

Klausimas autoriui, koks tikslas šios publikacijos?

Kęstutis Čeponis

Stirnų Knygos Atkreipti kuo didesnio žmonių skaičiaus dėmesį į šią klaikią problemą - ji egzistuoja nuo pat 1990 m. ir aš ne kartą rašiau apie tai Seimui ir Kultūros ministerijai.

Tačiau pernai metų įvykiai rodo, kad padėtis tik blogėja...

Gal atsiras tie, kas sužinoję gana gerai slepiamą plataus masto ir sisteminį spaudinių naikinimą, sugebės šitą barbariškumą sustabdyti...

Stirnų Knygos

Kęstutis Čeponis, kai pernai LSMU išmetė knygas į konteinerį, buvo įsikišę ir žiniasklaida, ir Kultūros paveldo departamentas, rodė ir per žinias, ir visi apie tai rašė.

Pati jautriai sureagavau į šį reikalą ir parašiau kultūros ministrui. Buvo atvykęs į svečius, aptarėme, kad reikia kažką daryti, kad dalis metamų knygų ir kitų leidinių, tikrai ir tinkami naudoti ir dažnai ieškomi žmonių mokslams.

Mano žiniomis, sudaryta darbo grupė, iki gruodžio 28 d. jau buvo 3 posėdžiai.

Šiandien, perskaičius jūsų postą, vėl parašiau ministrui, kol kas laukiu atsakymo.

Kad knygas nurašo, tvarkoj. Bet pagal teisės aktus nurašytų negali perleist į kitas rankas. Įstaigos bijo pasiūlyt žmonėms, atiduoti knygas, nes pažeis įstatymus.

Viliuosi, kad kažkas bus pakeista į gerą pusę.

Kęstutis Čeponis

Stirnų Knygos Savo laiku parašiau krūvas raštų aukščiausių institucijų vadovams ir nariams, kol supratau, jog knygų, žurnalų, laikraščių ir kitų senų spaudinių naikinimas yra kažkam labai naudingas - įtariu, kad tiems, kas valdo mūsų valdžią... :(

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: