Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Tautos solidarumas

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Tautos solidarumas

Parašytas: 15 Gru 2011 23:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27143
Miestas: Ignalina

A.Sakalas. Tautos solidarumas

http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=52970511

Aloyzas Sakalas,
Socialdemokratų partijos narys
2011 gruodžio 15 d. 10:34

Mūsų valdžiai, o ir mūsų valstybei dabar kaip niekad reikalingas tautos solidarumas. Nes tik solidari tauta lengviau perneša įvairias krizes ir negandas, ko dabar netrūksta. Kaip gi keitėsi Lietuvos žmonių solidarumas įvairių kataklizmų akivaizdoje?

Lietuva buvo pakankamai solidari pokario metais, kai visomis įmanomomis priemonėmis kovojo prieš okupantus ir tikėjo pažadais sklindančiais iš „už balos“: amerikonas ateis prieš Kalėdas (Velykas), ir Lietuva bus vėl laisva. Solidariai tikėjo, nors kas savaitę vis nauji jauni žmonės buvo suguldomi miestelių aikštėse. Apie tokių pažadų kilmę ir jų pasekmes, pasiuntusias myriop geriausią mūsų jaunimą geriau nei aš galėtų papasakoti „Amerikos balso“ tuometinis apžvalgininkas K. Girnius. Mano tėvai ir, suprantama, aš irgi tikėjau tokiais pažadais ir laukiau amerikonų išvaduotojų. Ir jų belaukdamas atsidūriau nors ir ne miestelio aikštėje, bet Sibiro griežto režimo kalėjime.

Lietuva buvo solidari ir atkuriant Lietuvos nepriklausomybę 1991 metais. Juk dar visi prisimename Baltijos kelią?

Dabar apie tokį solidarumą galima tik pasvajoti, o jo dabar labiausiai ir trūksta. Kur gi dingo ir kodėl dingo ši Lietuvos žmones vienijanti savybė. Kodėl Lietuvos žmonės, užuot suvieniję savo jėgas, moja į viską ranka ir gelbstisi užsienyje? Visi matome, kad tauta išsivaikšto, ir jokie valdžios pagraudenimai to proceso nesustabdo.

Paieškokime atsakymų į šiuos klausimus.

Mano nuomone tautos solidarumui reikalingos bent trys pagrindinės sąlygos. Tai maža socialinė atskirtis, socialinis teisingumas ir nuolatinis valdžios dialogas su visuomene.

Pradėkime nuo socialinės atskirties.

Per pastaruosius du dešimtmečius ji ne tik nemažėjo, bet vis augo. Mums buvo diegiama mintis, kad verti pagarbos tik tie, kurie sugeba daryti biznį ir užsidirbti pinigų ne tik duonai, bet ir sviestui. O apie visus tuos, kurie nemoka daryti biznio (jo nemoku daryti ir aš), bet moka tik sąžiningai dirbti, buvo sakoma „skęstančiųjų gelbėjimas, tai pačių skęstančiųjų reikalas“.

Tokią nuostatą mums piršo visos įvairaus plauko liberalų partijos. Tokios nuostatos liberalai laikosi ir dabar, kai įnirtingai priešinasi progresinio pajamų mokesčio tarifo, nekilnojamo turto, prabangaus turto įsigijimo ir kitų mokesčių įvedimui. Nors šie mokesčiai jau seniai egzistuoja visose demokratinėse šalyse ( gal išskyrus tik Kiprą), kurias valdo nebūtinai socialdemokratai. Nes visi supranta, kad šie mokesčiai sumažina socialinė atskirtį.

Tai, pagaliau, dabar suprato ir Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS - LKD), o tai reiškia, kad ir ten yra šviesių galvų. Nors TS - LKD šiuos mokesčius sutiko įvesti visiškai ne dėl socialinės atskirties mažinimo, o dėl biudžeto subalansavimo, bet pasekmės nuo to nepasikeis – socialinė atskirtis sumažės.

Reikia pasakyti, kad ir socialdemokratų vadai dar 2001-2007 metais sakė, kad „socialdemokratija – tai tas pats liberalizmas tik iki tam tikro laipsnio“ ir abejojo progresinių tarifų, taikomu pajamų mokesčiams, būtinumu. Tada socialdemokratai buvo neapdairiai prariję liberalų meškerės kabliuką su riebiu slieku apie taip vadinamo „flat rate“ pajamų mokesčių sistemos „privalumus“ ir tik nuo 2007 metų pasikeitė partijos ideologija, ir socialdemokratai tapo nuosekliais Vakarų valstybių socialdemokratų politikos vykdytojais.

Minėti mokesčių sistemos pakeitimai neabejotinai taps vienu iš kertinių akmenų atstatant tautos solidarumą. Bet to bus dar maža, jei tauta ir toliau nematys socialinio teisingumo. Sutikime, kad iki socialinio teisingumo bus dar labai toli, jei kurios nors įstaigos vadovai gauna daugiatūkstantinį atlyginimą, o jos darbuotojai - MMA, algą, mažesnę už minimalų pragyvenimo lygį.

Dar okupacijos metais eilinio įstaigos darbuotojo atlyginimas negalėjo būti mažesnis už trečdalį jos vadovo atlyginimo. Dabar gi kai kurių valstybės įstaigų ir įmonių vadovų atlyginimai yra didesni nei dvidešimt tūkstančių, eiliniams darbuotojams gaunant MMA. Todėl kvaila būtų juos agituoti už solidarumą. Man atrodo, kad valstybiniame sektoriuje gaunamų atlyginimų šakutė turėtų būti reguliuojama įstatymu ar vyriausybės nutarimu. Tuo tarpu privačiame sektoriuje vadovai galėtų pamąstyti kaip jiems elgtis, kad kiekvienas jų samdinys taptų savo darbovietės patriotu. Nuo to verslas tik dar labiau suklestėtų.

Socialinio teisingumo nebus ir tol, kol egzistuos skirtingos sąlygos turtingų ir neturtingų tėvų vaikams mokytis universitetuose ir kolegijose. Ar gali vieną ar net kelis MMA gaunantis pilietis mokėti už mokslą universitetuose, akademijose ir kolegijose daugiatūkstantines sumas už savo vaikų mokslą, jei jie , savo nelaimei, nepakliuvo į valstybės remiamųjų gretas? Dabar, rinkėjų valia, Švietimo ir mokslo ministerijai tapo liberalų bastionu. Ir kol liberalai nebus išguiti iš šios ministerijos, tol sunku tikėtis kokių nors esminių permainų suvienodinančių turtingų ir neturtingų tėvų galimybes savo atžaloms mokytis universitetuose.

Apie socialinį teisingumą valdžiai bus sunku kalbėti, jei medicinos paslaugų kiekis ir kokybė priklausys nuo paciento piniginės storio. Dabar yra, deja taip. Sveikatos apsaugos ministerijai tapus dar viena liberalų būstine sunku tikėtis kokių nors esminių permainų, nors pats ministras yra protingas žmogus ir neabejotinai mato dabartinės sistemos trūkumus. Bet kol liberalai vadovausis nuostata, kad ir medicinos paslaugos yra pačių skęstančiųjų reikalas, o ta nuostata yra visų liberalų programų pagrindas, tol esminių permainų nelaukime. Tai turėtų laiku suprasti kiekvienas liberalus renkantis į valdžią rinkėjas, kad vėliau nereikėtų jam kalbėti apie blogą valdžią. Valdžią, kurią jie patys išsirinko arba ją išrinko kiti, jam pačiam patingėjus balsuoti.

Ir pagaliau trečia tautos solidarumui būtina sąlyga - tai nuolatinis valdžios bendravimas ir tarimasis su tauta. Jo nebuvo ir nėra, jei nelaikysime tokiu bendravimu trišalės tarybos posėdžių, kurie pasibaigia visados vienodai, jei profsąjungos nesutinka su viskuo, ką siūlo Vyriausybė.

Dabar bendraujama su tauta tik artėjant naujiems rinkimams, o po jų - tautos balsas lieka tik šauksmu tyruose. Nei referendumų svarbiausiais klausimais, nei reprezentatyvių apklausų, nei pasitarimų su visuomenės atstovais, į kuriuos valdžia reaguotų kitaip nei į musės zirzimą apie nosį. Išrinkote mus? Ačiū, o toliau mes patys žinome ir be jūsų patarimų ką daryti. Toks niekinantis tautą valdžios požiūris į savo rinkėjus ne tik juos daro abejingais rinkimams (visos valdžios ir partijos vienodos), bet ir įdiegia rinkėjams mintį, kad jie ne rinkimų metu yra niekam nereikalingi. O kadangi nereikalingi, tai gal geriau emigruokime, nors ir ten mes negalėsime rinkti valdžios, bet ten mūsų vaikai galės mokytis universitetuose, ten mes naudosimės kvalifikuota sveikatos apsauga nepriklausomai nuo mūsų turimų eurų skaičiaus, ten mes galėsime dirbti ir užsidirbti ne tik pragyvenimui, bet ir juodai dienai. Todėl emigruojama ne vien dėl ekonominių priežasčių, o ir dėl supratimo, kad jie čia niekam nereikalingi, nes valstybę kuria kiti.

Savo darbu ar žiniomis prisidėti prie valstybės kūrimo tokie būsimi emigrantai galėtų, bet tai niekam nerūpi. Po nepriklausomybės atstatymo 1991 metais ekonominė–socialinė mūsų žmonių padėtis nebuvo rožinė, bet nežiūrint to masinės emigracijos nebuvo, nes dauguma žmonių tikėjo, kad visi kartu kursime gerovės valstybę visiems.

Ir sukūrėme gerovės valstybę, bet tik turtingiesiems.

Jei ir toliau Lietuva bus tokia - tauta išsivaikščios. Ar tikrai norime to? O gal po mūsų - nors ir tvanas?

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=5

Tomas J.,
2011 12 15 14:03

“Pradėkime nuo socialinės atskirties. Per pastaruosius du dešimtmečius ji ne tik nemažėjo, bet vis augo.”
(A.Sakalas)

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvą valdė iš esmės tik 2 jėgos – komunistai ir landsbergistai. O tai, kad jiems valdant didėjo socialinė atskirtis (neturtingieji dar labiau nuskurdo, o turtuoliai praturtėjo) – tik rodo abi šias jėgas esant dešiniosiomis, t.y. JIE TURTUOLIŲ TARNAI.

Kai išbadėję varguoliai darys revoliuciją ir smaugs bei kars ant medžių turtuolius išnaudotojus – labai tikiuosi kad nepamirš ir jų tarnų - LSDP ir TS-LKD aktyvistų.

Tomas J.,
2011 12 15 14:02

“Lietuva buvo solidari ir atkuriant Lietuvos nepriklausomybę 1991 metais. Juk dar visi prisimename Baltijos kelią?”
(A.Sakalas)

Mes tai prisimenam, bet tu seneli tai jau nelabai.

Pirma – Lietuvos nepriklausomybė atkurta ne 1991, o 1990; Baltijos kelias buvo dar anksčiau.

Antra – Baltijos kelyje buvo taip pat ne visi – nebuvo aršiausių TSKPistų M.Burokevičiaus, D.Grybauskaitės, A.Brazausko ir t.t.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: