Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės problemų šaknys

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės problemų šaknys

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės problemų šaknys

Parašytas: 04 Rgp 2011 17:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės problemų šaknys

Visų bėdų šaknys Lietuvoje yra nepadaryta tikra ir esminė desovietizacija ir dekagėbizacija.

Šitie veikėjai "ėda" Lietuvos Valstybę iš vidaus.

Tie patys Lietuvių Tautos priešai ir jų dabartiniai "idėjiniai broliai", kurie 1988 m. vasario 16 d. Vilniuje mušė lietuvius, išdrįsusius stoti į kovą su savo engėjais, ir dabar tebesėdi visose valdžios kėdėse ir Vilniuje, ir Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose.

O taip pat ir daugelyje kitų Lietuvių Tautos sukurtos Valstybės vietų.

Todėl kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad pati didžiausia mūsų klaida 1991 m. buvo mūsų idiotiška tolerancija absoliučiam blogiui - sovietiniams okupantams ir jų pakalikams bei agentams.

Šį kartą jokiu būdu neturime pakartoti tą kardinalią klaidą.

Per praėjusius 20 su viršum metų senosios "raudonosios sovietinės bolševikinės utėlės" labai nuosekliai, kryptingai ir sėkmingai "transformavosi" į naujas "žydrąsias-rožines jievrosojuzines utėles", ir toliau tebevaldo Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę, siurbdamos jos gyvybinius syvus bei kraują, ir nuodydamos savo išskiriamais nuodais ir bacilomis mūsų Tautos organizmą.

Štai kokia šlykšti "mimikrija" įvyko Lietuvių Tautos ir Nepriklausomos Lietuvos Valstybės amžinų priešų gretose...

Lietuviai, įsidėmėkite - "raudonosios utėlės" pakeitė savo spalvą, bet ir toliau sėkmingai parazituoja ant Lietuvių Tautos ir Valstybės kūno.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Rgp 2011 15:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Donkichotas nuveikė daugiau negu politikai

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/k ... politikai/

Aktorius Juozas RYGERTAS

2011 rugpjūčio mėn. 06 d. 06:17:54
Užrašė Danutė ŠEPETYTĖ

Girdėjote, kaip Juozas RYGERTAS skaitė „Mindaugą“ Justino Marcinkevičiaus atminimo vakare? Ėjo šiurpuliai, kaip buvo stipru. Vėl traukė ašarą kaip per Atgimimą. Ir ne tik dėl talento. Ne tik dėl to, kad aktorius dešimtis kartų buvo suvaidinęs Lietuvos karalių. Išskirtiniuose spektakliuose - tokiuose kaip J.Marcinkevičiaus „Mindaugas“, Deilo Vasermano ir Džo Deriono miuziklas „Žmogus iš La Mančos“, Balio Sruogos „Kazimieras Sapiega“ - jam teko suvaidinti išskirtinius vaidmenis. Ir vaidino išskirtinai, - juk jame pačiame yra tiek Mindaugo,

Rygerto donkichoto monologas

Visoms valdžioms kaip buvau, taip ir likau svetimas, nė viena nebuvo mano valdžia, aš visą gyvenimą jos atžvilgiu jaučiuosi opozicijoje.

Smetoniškos valdžios beveik neatmenu, buvau per mažas, 1940 metais Panemunėje prie kareivinių mačiau, kaip vokiečiai su rusais sveikinasi gražiausiai, kaip pagarbą atidavinėja, - Hitleris ir Stalinas tuomet buvo draugai; paskui Ukmergėje, gyvendamas pas senelius, mačiau sovietų valdžią auštant - užėjus Raudonajai armijai vykdomojo komiteto pirmininku tapo batsiuvys Sinkė, kaip dabar jo pavardę atsimenu. Žydas tikras, tikresnio būti negali. Beje, buvo neblogas batsiuvys, bet prasidėjo tokia valdžia...

Pradėtas vykdyti baisus kompartijos planas - visus paversti ubagais. Viską atėmė, visko netekom - žemės, namų, santaupų, viskas kažkur nuplaukė.

Kur dingo partijų kasos, niekas nežino. Vienas kitas nušautas, vienas kitas nusišovė, vienas kitas iš aukšto iškritęs.

Kai prieš 20 metų atėjo į valdžią nauji, kokie ten nauji, aš juos gi pažįstu, - tie, kurie mane tempė visą gyvenimą į šviesų komunizmo rytojų, staiga numetė mane vidury gatvės ir pasakė: čia dabar bus turgus, rinka, o jie čia bus kapitalistai ir bankininkai, o jūs eikit sau.

Aš taip ir likau išsižiojęs ir 20 metų negaliu susičiaupt.

Po to, kai čia įvyko didysis persivertimas, vienas simfoninio orkestro muzikantas ridikėlius pardavinėja Kalvarijų turguje, kitas vestuvininkus juokina, trečias vėl kažkur; Gariūnuose - muzikantai, menininkai.

Žmogus žmogui nebereikalingas, žmonės susvetimėję: tu turi, aš neturiu, o kodėl tu turi? Aš neturėjau ir neturiu, tu neturėjai, o dabar kažkodėl turi. Žinau, kad tu prisivogei, žinau, kad tu kyšius imi. Gali nusispjaut į tą pusę praeidamas, bet tik tiek. Santykiai tarp žmonių jau sugriauti.

Pagalvojot kada, kaip tais baisiais caro laikais miestelyje radosi žmogus, kuris skripkele sukūrė himną Lietuvai. Vincas Kudirka - tikrų tikriausias donkichotas, kaip kitaip pavadinsi toje aplinkoje kūrusį žmogų.

Donkichotas, mano nuomone, padarė daugiau negu visi pasaulio politikai kartu paėmus. Jie nieko doro nepadarė, išskyrus tai, kad sukėlė karą, kas laimėjo, kas pralaimėjo. Tai yra niekų darbas prieš žmoniją. Prieš žmogų.

Rygerto valdovo monologas

Pagal Konstituciją viskas Lietuvoje turėtų būti gražiai sudėliota, o iš tikrųjų „Lietuva, Tėvyne mūsų“, giedama Seime, man gėdą daro, nes man atrodo: kiekvienas sakinys yra išduotas, kiekvienas žodis yra parduotas, nupirktas.

Netrunka jie priveisti priešįstatyminių, poįstatyminių aktų, tiek palikti landų sau, kad, kaip matot, vieni visko aptekę, o kiti paleisti su ubago lazdom ir niekam nereikalingi. Netgi Lietuvai nereikalingi, jeigu leidžiam jiems šimtais tūkstančiais iš Lietuvėlės plaukt.

Mūsų vadovams turėtų rūpėti, kad šviesūs žmonės išeitų iš mokyklos, kad aukštąsias baigtų gabesni, kad išvažiavę į pasaulį ir pasitobulinę grįžtų namo, tik reikia sudaryti sąlygas jiems dirbt, kurt, - juk daug kas priklauso nuo viršaus, nuo vykdomosios valdžios. Kas pasakė: jūs užauginkit vieną kartą, kuriai būtų nusispjauti ant savo Tėvynės, - valstybės ir nėra? Su tokia visuomene daryk ką nori.

Vaidinau Nacionaliniame dramos teatre ne tik Mindaugą, vaidinau Kazimierą Sapiegą. Jei pamenate iš istorijos, vienu metu Lietuvoje šeimininkavo Sapiegos, giminė buvo baisi, XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos Karalystėje tvyrojo ūkio suirutė. B.Sruogos veikale LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega praregi tiktai senatvėje ir lenkiasi Lietuvos tautai. Aš labai bijodavau šio vaidmens. Norėdavau vaidinti ir bijodavau ir iki šiol nežinau, kaip finalą suvaidinti.

Maniau, kad B.Sruoga finalą parašė grįžęs iš konclagerio, tačiau, pasirodo, klydau - radau almanachą, išleistą Šiauliuose 1943 m., prie vokiečių, ir ten yra visas tragiškas finalas: Kazimieras Sapiega išeina iš bažnyčios ir sako monologą šventoriuje, kur girtų bajorų užkapotas guli pašarvotas jo sūnus.

Kadaise siūliau Nacionalinio dramos teatro vadovui Adolfui Večerskiui atgaivinti šį spektaklį arba statyti iš naujo, juk už prateriotą Lietuvą nieko nėra aktualiau (atsišaukit, krauju atsišaukit, kad stovim prie Tėvynės kapo), bet jis pasakė trumpai drūtai: o kas vaidins, kas žiūrės?

Sakau, yra visa akademija, kuo jūs ten užsiimat, juk aktorius turi išeiti iš mokyklos su tam tikru užtaisu. Aš kalbu apie profesinį užtaisą, apie neabejingumą savo profesijai, apie atsakomybę ir teisę viešai išsakyti savo poziciją: jei nedorėlį vaidini, vaidink taip, kad tavęs lauktų už durų primušt norėdami, o jei nori ką nors apginti, gink su tokia aistra, kad tave gimnazistės laiškais užpiltų. Dėl ko verta gyvent? Dėl pinigų? Į grabą nusineši, paminklą pastatys? Vis vien subyrės ir dar apspjaudys, jei prisivogęs būsi.

...Paskutinėje spektaklio scenoje Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega nusiima kepurę prieš žmones: stoviu prie jūsų be kepurės, sako, gėda man pažvelgt į dangų, aš gi ne ten žiūrėjau, aš jūsų nemačiau, jūs buvot šiukšlės, aš bajorais rėmiausi, valdžia, (kaip dabar A.Kubilius remiasi valdininkija, nemažina jų, nes jie pagrindiniai rinkėjai, visiems nukirto, pensijas sumažino, o valdininkija ir toliau tarpsta ir dauginasi), per bajorus, per bajorus, sako, aš visą Lietuvą mačiau, tik jų kardais laimę Lietuvos, o jie tebuvo putos, tuščiavidurės šiukšlės, ir kas iš to dabar, kad jau senatvė. Praskleidžiau tuščias putas (ir kas toliau?), atleiskit už žlibumą. Į Lietuvą einu (ko?), prie kryžkelių stovėsiu smūtkeliu (įsivaizduojat, išprotėjęs senis), milžinkapiuos nakčia varpais skambėsiu, kad speiguose po stora miline (tarybiniais laikais!) neliautų plakus Lietuvos širdis... Kunigas pasako: telaimina Aukščiausiasis tavo žygį. (Eik per Lietuvą, būk kuo nori, nes jau nėra tos Lietuvos...)

Ponai valdininkai, iškelkit tautos būvio, jos egzistencijos, jos išlikimo idėją, iškelkit, ponai valdininkai, kad ji skambėtų per mokyklas, kad vaikai didžiuotųsi savo istorija ir žinotų, kad nuo jų priklauso jos ateitis ir išlikimas, kad jie žinotų - tai yra švenčiausia jų prasmė ir tikslas.

Dar tarybiniais laikais Moldavijoje man su jų studentais teko masuotėje vaidint. Mes kaip visada vokiečius vaidinom, o studentai verkė pasakodami, kad nebėra aukštosiose mokyklose moldavų kalbos, vidurinėj mokykloj - iki aštuntos klasės, toliau viskas rusiškai.

Pas juos pamačiau privežta tokios Vakarų literatūros, kokios savo akimis dar nebuvau matęs, bet viskas rusiškai. Man gaila dabar tokios tautos, kuri nežino, kur jai dėtis ir prie kokio šono šlietis.

Kaip išmintingai sakė Justinas Marcinkevičius: Tėvynę reikia visą laik lipdyt ir kurti, nes jei sustoji tik, jinai ir miršta.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Žalgiris"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/k ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Rgp 2011 19:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Esminis faktas - Lietuvoje taip ir neįvyko tikra revoliucija.

Kaip tik todėl:

1. Lietuvoje nebuvo atlikta desovietizacija ir dakagėbizacija.

2. Lietuvoje nebuvo pašalinti iš valdžios visi iki vieno kolaborantai.

3. Lietuvoje nebuvo konfiskuotas kolaborantų turtas.

Išvada - 20 metų "posovietinis" gyvenimas įtikinamai įrodė, jog visa tai dar reikės atlikti.

Nes tik taip Lietuvių Tautos sukurta Valstybė iš tikrųjų taps normalia tautine Valstybe, o ne vagių ir kyšininkų valdomu Jievrosojuzo užkampiu.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės problemų šaknys

Parašytas: 01 Kov 2012 14:26

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Informacija palyginimui kaip buvo tvarkomasi su naciais po karo

Komentarai
http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/arti ... &com=1&s=1

GULAGO KOMENTATORIUS,
2012 03 01 12:46

istorikas, 2011 12 29 16:34

Klausimas. Kaip tokius "jurgelius" įvertintų partizanų taryba?

Be abejones būtų nuteistas mirties bausme?

Ką daro dabartine valdžia? NIEKO.

Nieko todėl, stribų anūkai yra visur.

O kur yra kita pusė - partizanu anūkai?

JŲ NĖRA.

Jauni vyrai, kurie galėjo turėti vaikų, žuvo ir, likimo ironija, žuvo tam, kad visokie stribiniai jurgeliai užimtų direktorių, valstybininkų kėdes, kad pusę amžiaus vaikščiotų į specialias (ne visiems skirtas) parduotuves, kad "anūkai" vairuotų Lietuvos gyvenimą, kad agituotų išparduoti Lietuvą (aišku, kad pagrindiniai pirkėjai bus iš rytų).

Partizanai jautė, kad jeigu jie pralaimės - Lietuva atsidurs kelyje i pražūtį - AR MATOME KAD NE TAIP?

Kaip nuodijama liaudis jurgeliškom "teorijom" apie "nekaltai sušaudytus"??

Štai Amerikoje atsiradus naujiems tyrimo metodams žmonės išteisinami atsėdėję po 2o metų, ir tai vyksta šalyje, kur yra priešakinė technologija nusikaltimų tyrimui.

Kokiais "tyrimais" galėjo pasinaudoti dėl nukankintų draugų 25 metų vyrai sėdėdami miško bunkeryje?

Taigi, kare kaip kare stribe jurgeli, tautos pasipriešinimo kova VISUOMET yra ŠVENTAS KARAS, ir nieko tu čia neapjuodinsi.

Diedas 2 Tai va, 2011 11 26 16:26

Danijoje po karo buvo po ledu pakišti, pakarti akmenukais užplumpinti ir į akivarus pastūmėti apie 20 000 tautos atmatų, kurie per karą nešiojo svastiką ir vykdė primestus svetimos valstybės įstatymus.

Pokarinė jų valdžia į tai užmerkė akis. Visoks parsidavėliškas brudas buvo išnaikintas. Tauta savaime apsivalė. Užtai dabar gerai gyvena, nors danai pagal mentalitetą,gryni lietuviai, tik kad kita šneka šneka, o Danija, tai ruskio nemačiusi Lietuva, tik kad kitoj pusėj jūros.

Mūsų tragedija, kad Lietuvoje karaliauja parsidavėliai komunistiniai kiaulės. Išdavikai ir menkystos, prisitaikėliai šiknalaižiai ima viršų, bet aš tikiu, kad tai truks neilgai, nes pasaulio istorija, nuo pat biblinių laikų, skystablauzdžiams, beveidžiams menkagrąšiams judoms negailestinga.

Algirdas Endriukaitis, 2011 12 29 19:48

Olandijoje po vokiečių okupacijos buvo nuteisti 140 tūkst vokiečių kolaborantų.

bernazas, 2011 12 29 17:32

Kai Belgiją išvadavo amerikiečiai, vietiniai partizanai be ceremoniju šaudė ne tik išdavikus, bet ir prostitutes, kurios dulkinosi su vokiečiais.

Visam pasaulyje - vienas žodis: mirtis išdavikams.

To banditų garbintojams, 2011 12 29 20:16

Tai gal prisimink 1956 m. įvykius Vengrijoje, kai neužteko elektros stulpų visus komunistus koloborantus iškarti.

Vot čia tai liaudies "meilė" okupantams.

Mažai Lietuvos partizanai tų parazitų iššaudė.

visiškam jurgiui, 2011 12 29 17:17

Kiek okupacijos metais Prancūzijoje žuvo Pasipriešinimo narių, kovojusių su nekenčiamais vokiečių grobikais?

Juolab, kad pačiu Pasipriešinimu prancūzai didžiuojasi kaip kokiu antikos stebuklu. Galiu patikinti, kad atsakymo į šį klausimą labai lengvai nerasite.

Prancūzų Pasipriešinimo aukų skaičiai įvairiuose šaltiniuose nedaug skiriasi, tačiau dažniausia sutampantis – apie 8000 per ketverius okupacijos ir aktyvios pasipriešinimo kovos metus. Iš beveik 80 milijonų nacijos?

Tačiau patys Pasipriešinimo kovotojai nubaudė mirtimi maždaug 10 000 aktyviausių kolaborantų, po karo išvaduotos Prancūzijos teismai nuteisė mirties bausme dar 2000, o apie 40 000 buvo nuteisti kalėti.

-------------------

Nepaminėta, kad per pirmąsias 3 Prancūzijos išvadavimo dienas patys prancūzai nužudė 40,000 kolaborantų. Nei vienas prancūzas dėl to nebuvo teisiamas.

-------------------

Kol vokiečių belaisviai pastate Stalingradą, jų beliko 3,000. Grįžtant į Vokietiją visus rusų kolaborantus išmetė per langus, kai tik kirto Rusijos pasienį, kad šituo mėšlu negadinti vokiečių žemės.

Ka, 2012 02 12 17:02

Ką darė norvegai kolaborantams, išvijus vokiečius?

Korė, šaudė.

Moteris, dirbusias vokiečiams, kirpo plikai.

Mūsų kolaborantai turėtų bučiuoti Landsbergiui rankas, o gal ir užp,,,,,,i

1991 metų rugpjūtį reikėjo mesti šūki.................

Kada iš apsiaustų KGB rūmų išvedė KGBistą, jis iš karto apsišlapino.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės problemų šaknys

Parašytas: 04 Kov 2012 15:18

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

R.Sadauskas-Kvietkevičius. Pribrendome prarasti laisvę, bet nėra kam jos atiduoti

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... D=10459539

Romas Sadauskas-Kvietkevičius,
"Druskininkų naujienos"
2012 m. kovo 2 d. 10:11

Kai buvau visai mažas rausvažandis bamblys, mano močiutės kieme, Neravuose iš žemės kyšojo du nupjautų vyšnių kelmai. Kiekvieną kartą, atvykęs jos aplankyti, apibėgdavau kiemą, užkliūdavau už vieno kelmo ir į kitą tvodavausi nosimi. Tada pasipildavo kraujas, ašaros, perdėtas mamos dėmesys ir sarkastiškos tėvo pastabos... Kitą kartą – vėl tas pats.

Bet kažkaip užaugau, ar kelmai supuvo... Šituos vaikystės prisiminimus traukiu iš atminties ne todėl, kad nosis kreiva būtų likusi, bet tik bandydamas suprasti, kodėl kiekvienas atskirai, užlipę ant kelmo ar grėblio, mes daugmaž stengiamės nebekartoti panašių ar bent identiškų klaidų.

Gudresnieji netgi išsiugdo sugebėjimą mokytis iš svetimų nelaimių. Bet kai imamės kolektyvinių sprendimų, mumyse nugali vaikas, bėgantis kur akys mato ir nežiūrintis po kojom. Taip maždaug po pusmečio nuo kiekvienų rinkimų niekas nenori viešai prisipažinti, kad išrinko į atstovaujamąją valdžią vieną ar kitą visiškai ten nepritampantį žmogų, bet per kitus rinkimus mūsų balsai atitenka kam nors dar keistesniam.

Dabar jau akivaizdu, kad pribrendome prarasti laisvę. Ji mus tiesiog slegia, degina skrandį it iš vakaro be užkandos išgertas kaukolinis. Gal sakysite, kad apklausose savo pasiryžimą šalies nepriklausomybę į ekonominę gerovę iškeisti išsakė tik kažkokie marginalai, radikalai ar likimo nuskriausti varguoliai?

„Norėčiau pajuokauti, kad jeigu pasaulyje visi tironai būtų tokie, kaip Pinochetas (2006 metais miręs Čilės diktatorius), kurio valdymo laikais buvo kankinami ir žudomi žmonės, tai aš turbūt balsuočiau už tokį modelį. Bet turbūt taip nėra, kaip bebūtų gaila,“ - prisišnekėjo „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. Į keiksnojančius „kolūkius sugriovusį Landsbergį” ir „Lietuvą nuvariusį Kubilių” sostinės taksistus, kuriems staiga teko mokėti mokesčius, savo išsilavinimu ji nelabai panaši.

Nepanaši net ir į aktore save vadinančią Eglę Jackaitę, kuriai už Vasario 16-osios išvakarėse pademonstruotą panieką mūsų šaliai šimtai žmonių socialiniame tinkle „Facebook” nuoširdžiai linkėjo greičiau nešdintis iš Lietuvos bei vos nenupirko bilieto į vieną pusę. Ir vis dėlto ne tiek jau daug nuo jų skiriasi pirmiausiai giliai įsišaknijusiu manymu, jog savo politinę laisvę galime į ką nors iškeisti.

Sudaryti sandėrį su „geru diktatoriumi”, kuris protingai mus valdys ir užtikrins sotų, nerūpestingą gyvenimą, susodins vagis ir nubaus nesąžiningus valdininkus. Ekonominis išsilavinimas čia, deja, bejėgis. Reikia skaityti „Faustą” ar lietuviškas pasakas bei sakmes, kuriose nė viena su nelabuoju sudaryta sutartis geruoju nesibaigia ir pasirašomos jos dažniausiai krauju.

Slegia mus ne skurdas ar socialinio teisingumo stygius, o pati politinė laisvė. Visuomenė jos tiesiog nenori. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis tokią visuomenės nuomonę vadina „sovietinio auklėjimo ir suvešėjusio materializmo padariniu”, bet manau, jog tai pernelyg supaprastintas požiūris į mus kamuojančią negalią prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Atiduotumėm savo laisvę bet kam, bet niekas neima. Jei kažkurioje savivaldybėje atsiranda autoritarinių polinkių vadukas, bendruomenė jam su džiaugsmu atiduoda visas galias ir dar ilgai ranką bučiuoja už tai, kad paėmė.

Šalies mastu toks žmogus tiesiog dar neatsirado. Nei Rolandas Paksas, nei Dalia Grybauskaitė jais netapo. Pirmasis buvo silpnas ir pažeidžiamas, o antroji daugmaž veikia savo konstitucinių galių ribose, nors ir mėgaujasi autoritarine retorika. Žmonės trokšta kur kas daugiau. Tas, anot V.Klyvienės, „tironas” turėtų ne apsimesti tironu, o išties juo tapti, ne kalbėti, kad kovoja su „oligarchais”, o išties susidoroti bent su keliais turtingiausiais šalies žmonėmis, kuriems labiausiai jų sėkmės pavydi bendrapiliečiai.

Vienas iš šios savaitės pradžioje prie Druskininkų šilumos tinklų įmonės surengto piketo prieš dideles šilumos kainas dalyvių kažkada man yra sakęs, jog „liaudies rūstybė” anksčiau ar vėliau iškels žmones, kurie susidoros „su visais oligarchais”.

Po to tą patį teiginį, tik skirtingai suformuluotą, ne kartą girdėjau iš labai skirtingo išsilavinimo, socialinės padėties bei politinių pažiūrų žmonių.

Demokratijos veikimas juos taip nuvylė, kad dabar jie tetrokšta kuo greičiau jos atsikratyti. Atiduoti bet kam už bet kokius pažadus. Atiduoti ir dar primokėti. Vienintelis būdas, kad prieš savo sąžinę neliktumėm kalti už nevykusius politinius pasirinkimus, yra eliminuoti pačią pasirinkimo galimybę.

Tiesa, nelabai tikiu, kad dar šiemet toks gelbėtojas nuo politinės laisvės Lietuvoje galėtų atsirasti, nors žmonės jo atėjimui yra pasiruošę. Jo gali tekti laukti kaip Mesijo dar nežinia kiek metų ar dešimtmečių.

Yra vilties, jog per tą laiką drauge su kartų kaita pasikeis ir mūsų mąstymas arba tapsime kokios nors federacinės Europos, kurioje nacionalinė valdžia tėra aukštesnio lygmens savivalda, dalimi.

Bet jeigu anksčiau minia kažkuriame žmoguje atpažins savo gelbėtoją-tironą, tada laikykitės, maža nepasirodys ir kelio atgal nebus arba jis bus ilgas ir skausmingas. Ne taip smarkiai, kaip patys manome, nuo mūsų besiskiriančių Rusijos ir Baltarusijos pavyzdžiai atskleidžia, kad politinė laisvė ir demokratija svarbi tik visuomeniškai aktyviai mažumai. Jos nepakanka, kad susvyruotų įsitvirtinusio tirono sostas. Netikite - pažiūrėkime kuo baigsis šį savaitgalį vyksiantys Rusijos prezidento rinkimai. Gerokai lengviau yra neleisti jam to sosto užimti, kol jis dar silpnas ir negali naudotis valstybės administracinio aparato galiomis.

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... s=1&no=300

Žygeivis,
2012 03 04 14:08

Išvada akivaizdi - mums tiesiog gyvybiškai būtina keisti visą valdantįjį Lietuvos "elitą" žmonėmis, kurie realiais darbais įrodo, kad jie "turi kiaušinius" ir jiems svarbiausia yra ne partinė priklausomybė ar verslo bei giminystės ryšiai, o Tiesa, Sąžiningumas ir Lietuvybės puoselėjimas - Lietuvių Kalba, Lietuvių Tauta ir Laisva Lietuvos Valstybė.

Papildymas

Lietuvos Valstybėje yra tik dvi "partijos" - kosmopolitai - įvairūs Tautos priešai bei išdavikai, ir Tautininkai.

Tik esminė bėda, jog daugybė tautininkų yra išsibarstę po įvairias kosmopolitų (ir ypač jų pinigų) valdomas partijas.

Akivaizdu - kol visi tautininkai nesusivienys į bendrą galingą jėgą (kaip pvz. Vengrijoje) ir neišvalys Lietuvą nuo joje susikaupusių šiukšlių, tol Lietuva ir Lietuvių Tauta gyvens kaip dabar.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės problemų šaknys

Parašytas: 07 Spa 2012 23:27

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... #c63158043

Žygeivis
2012-10-07 23:14

to > to Klausymas
2012-10-07 22:56

Esme ne tame as norejau paklausti: ka pasieke Lietuviai per 20 m. (apie priesu paieska nereikia) ? As daznai skaitau panasias temas komentaruose daznai mataup riekaistas kitoms tautoms kaltinimus, prisiminimus apie didinga praeiti bet mane daugiau domina dabartis ... Kaip Lietuviai dbr. gybvena? ka pasieke? Gal cia man tik vaidenasi kad Lietuviai tik kaltina kitus ?
-------------------------------------- ------------------

Visų pirma, Lietuviai (dauguma) dabar gyvena ne blogiau nei latviai, estai ar lenkai. Apie baltarusius ir kitus rytų kaimynus net nekalbu.

O kodėl negyvena dar geriau?

Atsakymas irgi akivaizdus:

1. 1990 m. nebuvo atlikta desovietizacija ir dekagėbizacija, taigi, Lietuvą jau virš 20 metų tebevaldo lygiai tas pats sovietžmogių sluoksnis. O jie moka tik vogti ir kyšius imti bei duoti, bet ne valstybę valdyti

2. Nebuvo atlikta Lietuvos dekolonizacija - tai yra visi į Lietuvą suvažiavę sovietiniai kolonistai ir jų palikuonys nebuvo išsiųsti į savo tėvynes.

Ir- kaip tik todėl dabar turime daugybę rimtų problemų su visokiais "lenkais" ir "rusais", kurių balsai kartu su įvairių sovietžmogių-lietuvių balsais kaip tik ir nulemia daugelį balsavimų ypatingai svarbiais Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei klausimais...

3. Kadangi viskas paaiškėja palyginant, tai prisiminkime, kaip greitai iš duobės pakilo Lietuva ir ypač Lietuvybė, kada 1926 m. Lietuvą pradėjo valdyti patriotiškai mąstantys Lietuviai.

Pvz., tada daugybė Lietuvių, kurie buvo dar caro laikais emigravę, sugrįžo į Lietuvą, o ne atvirkščiai - kaip dabar.

Taip pat pasižiūrėkite, kiek vien tik aukso paliko dabartinei kosmopolitinei konservų - socdemų - liberalų valdžiai, kuri nieko nesugeba, tik skolas auginti ( Valstybės skola jau viršijo 50 milijardų litų, o SODROS skola viršijo 10 milijardų litų) ir Jievrosojuzo oligarchams batus laižyti bei į Jeruzalę lakstyti, "atsiprašinėti už Lietuvių Tautą". Na dar pasaulio žydams, matyt, "už gražias akis" ("kaip geros valios žestą") kokį 100 milijonų ar dar daugiau padovanoti ...

Tiesa, vos nepamiršau - jie dar sugeba "dovanoti" ir savo meilužėms valstybei priklausančius viešbučius bei tarnauti visokiems "Panevėžio trestams" iri kitoms panašioms "firmoms", kurios jiems už tai vilas ir dvarus stato Turniškėse ir kitose gražesnėse vietose...

Žygeivis
2012-10-07 23:35

to Žygeivis
2012-10-07 23:22
Supratau ... kalti vis del to kitatauciai - lenkai ir rusai ir t.t.- ok ... klausymu daugiau neturiu. Istorija sustatis viska i vietas.

ps apie Lietuviu geresni gyvenima palyginus su lenkais arba rusais ... na kagi super tik kodel lietuviai masiskai bega nuo gero gyvenimo ?
-------------------------------------- -----

Bėga, bet tikrai ne į Lenkiją ar Rusiją. :)

O bėga todėl, kad pas mus valdžioje tie patys sovietžmogiai - ir kol jie neiškeliaus patys arba nebus išsiųsti šunims šėko pjauti, nieko gero ir nebus.

P.S. Deja, 1993 m. Lietuvių savanoriai sustojo pusiaukelėje, nebaigę pradėtą darbą... O juk taip mažai tetrūko - Brazauskas tada jau krovė čemodanus... :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 8 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: