Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Asociacijos "Naujoji Valstybė" deklaracija ir pasiūlymai

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Asociacijos "Naujoji Valstybė" deklaracija ir pasiūlymai

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Mindaugas3

Pranešimo tema: Asociacijos "Naujoji Valstybė" deklaracija ir pasiūlymai

Parašytas: 03 Rgp 2011 00:11

Užsiregistravo: 21 Lap 2007 23:56
Pranešimai: 4
Miestas: Žiežmariai

Asociacijos „Naujoji valstybė“
DEKLARACIJA

2011 08 02
Vilnius

Per dvi dešimtis atkurtos Lietuvos valstybės metų, kaip išdegę akis lėkėme nesvarstydami kur. Vieną tikslą tapti Nepriklausoma valstybe sekė kitas - įstoti į Europos Sąjungą bei NATO. Dabar tikslų sąraše – atominė elektrinė, dujų terminalas, euras.

Deja, pagrindinis valstybės tikslas – žmonių gerovė buvo pamirštas.
Nepastebėjome, kad valstybei vystantis, ji ėmė nykti. Emigracija pasiekė tokį mastą, kad jau iškilo grėsmė išnykti ir pačiai tautinei valstybei.
Sukūrėme valstybę, kuri tapo nepriklausoma nuo žmonių ir tautos. Kas kaltas?

SISTEMA!

Tad metas sustoti ir pradėti kurti Naująją Valstybę, kurioje:

- aukščiausioji valdžia – tauta;

- valdžia būtų priklausoma tik nuo žmonių valios, o ne nuo atskirų grupių ar klanų interesų;

- prieš įstatymą visi lygūs, nepriklausomai nuo užimamos padėties, partiškumo ar piniginės storio;

- įmanoma oriai gyventi, dirbti ir užsidirbti, o ne emigruoti.

Šiems tikslams įgyvendinti būtini esminiai sistemos pokyčiai:

- Valstybės valdymo pertvarka.

- Visos valdžios šakos (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji, teisminė) renkamos ir atskaitingos rinkėjams. Prezidento institucija sujungiama su vyriausybe ir jai paliekamos tik vykdomosios valdžios funkcijos.
Teismų reforma.

- Visi teisėjai renkami piliečių. Nepasibaigus kadencijai, jie gali būti atšaukiami apkaltos būdu, be teisės grįžti dirbti į valstybinę struktūrą. Konstitucinis teismas naikinamas ir kiekvienam piliečiui sudaromos galimybės dėl jų konstitucinių teisių pažeidimo kreiptis į į bet kurio lygio teismą.

- Rinkimų bei referendumų reforma.

- Rinkimai vykdomi tik vienmandatėse apygardose. Partijos rinkimų metu turi tokias pačias teises kaip ir kitos politinės organizacijos bei piliečiai.

- Agitacinę kampaniją finansuoja valstybė, sudaranti vienodas sąlygas visiems kandidatams. Partijų veikla finansuojama tik iš nario mokesčio.
Referendumui skelbti reikia ne mažiau kaip 10% praėjusiuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų parašų.

- Ekonomikos pertvarka.

- Suvienodinamas darbo ir kapitalo apmokestinimas.

- Sudaromos vienodos sąlygos užsienio ir vietos kapitalui.

- Steigiamas nacionalinis bankas kaip atsvara užsienio bankams
Visuomeninių interesų prieš grupinius interesus viršenybė. Valstybės biudžeto ir ES paramos lėšos naudojamos tik visos visuomenės interesams. Dotacijos privačiam verslui draudžiamos (parama gali būti teikiama tik lengvatinių paskolų pavidalu smulkiam ir vidutiniam verslui).
Naikinama „aukštoji“ korupcija radikaliai (keletą kartų) sumažinant kontroliuojančių institucijų bei išduodamų leidimų skaičių. Už korupcinius nusikaltimus taikomos tik realios laisvės atėmimo bausmės be teisės vėliau dirbti valstybės tarnyboje.

Kviečiame prisijungti.

Dirbkime kartu, kad Naujoji Valstybė taptų mūsų gerovės kūrimo įrankiu

Informacija: Fabijoniškių g.3 Vilnius
Tel.:8 655 94256, 8 699 7770
El. paštas: naujojivalstybe@gmail.com

_________________
Valstybė priklauso tautai, o ne politikams.

Į viršų

HERKUS

Pranešimo tema: Siekiai

Parašytas: 03 Rgp 2011 09:38

Užsiregistravo: 14 Sau 2011 22:08
Pranešimai: 9

Gražūs, bet sunkūs siekiai. Tikėkimės, kad šį kartą Jums pasiseks.

_________________
HERKUS MANTAS
Lietuvos žmonės pirmiausia

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 05 Rgs 2011 21:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.demokratija.eu/index.php?opt ... -naujienos

http://www.facebook.com/groups/naujoji. ... 5010553935

Svarstome asociacijos „Naujoji valstybė“ deklaracijos teiginius (1)

Vyriausybė ir Prezidento institucija

Lietuvos Respublikos konstitucijoje įtvirtintas įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atskyrimo principas, tačiau įgyvendinta vadinamoji „suvienytos valdžios“ sistema. Piliečiai renka įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri skiria vykdomąją valdžią ir kartu su ja teisminę valdžią.

Pagrindinis šios sistemos privalumas – lengvesnis ir greitesnis sprendimų priėmimas. Esminis trūkumas - pažeidžiamas vienas pagrindinių demokratijos principų-valdžių atskyrimas.

Nepaisant to, ši sistema sėkmingai veikia daugelyje Vakarų Europos šalių. Kadangi ten funkcionuoja efektyvi kompensacijų ir atsvarų sistema. Jos svarbiausi elementai yra senos demokratijos tradicijos ir aukšta politinė kultūra.

Kaip yra Lietuvoje

Lietuvoje per Nepriklausomybės laikotarpį nebuvo sukurta efektyvi kompensacijų ir atsvarų sistema.

Tai sudarė prielaidas, kad:

nėra efektyvios valdžios struktūrų kontrolės;

nėra aiškios valdžios šakų įgaliojimų ir atsakomybės sistemos;

yra palankios sąlygos „aukštajai korupcijai“;

susidarė didelis atotrūkis tarp valdžios ir visuomenės;

„buksuoja“ teisinės valstybės funkcionavimas;

ekonomikoje įsigalėjo grupiniai, o ne valstybės interesai.

Buvo manoma, kad Prezidento institucija taps esmine atsvaros sistemos dalimi. Deja, jos efektyvumas pasirodė nedidelis, sukėlė dar didesnę sumaištį ir taip komplikuotoje sistemoje.

Realiai vietoj trijų valdžios šakų Lietuvoje funkcionuoja keturių valdžios šakų sistema. Prezidentūrai priskirta dalis kitų trijų valdžios šakų įgaliojimų. Tai nulemia kai kurių funkcijų persiklojimą, painiavą dėl įgaliojimų ir atsakomybės.

Ką daryti

Dabartinė sistema valdančiuosius tenkina ir esminių permainų jie nepageidauja.

O visuomeninės organizacijos ieško būdų, kaip tobulinti kompensacijas ir atsvaras nekeičiant sistemos. Vargu ar tai perspektyvus kelias, nes Lietuvoje nėra pagrindinių komponentų – demokratijos tradicijų ir politinės kultūros. Jų per naktį ar per metus nesukursi, juo labiau, kad tendencijos nėra džiuginančios.

Tam kad, esamomis sąlygomis gerai funkcionuotų valdžios sistema , ji turi būti kuo paprastesnė su aiškiai apibrėžtais įgaliojimais ir atsakomybe.

Todėl siūlome:

panaikinti Prezidento instituciją arba ją sujungti su Vyriausybe;

įvesti tiesioginius Vyriausybės vadovo rinkimus.

Kaip vadinsis Vyriausybės vadovas – prezidentu, ministru pirmininku ar kaip nors kitaip, nėra esminis klausimas;

nuo teisėjų skyrimo pereiti prie tiesioginių jų rinkimų.

Kadangi Lietuvoje beveik kasmet vyksta rinkimai (Europarlamento, Seimo, Prezidento, savivaldybių), teisėjų rinkimus galima vykdyti kartu su kuriais nors iš jų;

griežtai apibrėžti valdžios šakų įgaliojimų bei atsakomybės ribas ir kontrolės sistemą.

Žinoma, šie pakeitimai neišspręstų visų problemų, bet tai būtų žingsnis į priekį kuriant iš tikrųjų demokratišką bei teisinę valstybę.

Asociacija „Naujoji valstybė“
Fabijoniškių g.3, LT-07130 Vilnius
Tel.:8 655 94256, 8 699 7770
El. paštas: naujojivalstybe@gmail.com

************************************************************

http://www.demokratija.eu/index.php?opt ... -naujienos

Svarstome asociacijos „Naujoji valstybė“ deklaracijos teiginius (2)

Rinkimų reforma

Kodėl prieš kiekvienus rinkimus kalbam, kad nėra už ką balsuoti? Kodėl po rinkimų konstatuojam, kad vėl „tauta ne taip pasirinko“? Kodėl nepasitikim dabartiniais valdančiaisiais, bet vis išrenkame tuos pačius? Kas kaltas, kad padėtis jau daug metų nesikeičia – tauta ar rinkimų sistema?

Nacionaliniai rinkimų ypatumai

1. Partijos

Išsivadavus iš Sovietų Sąjungos, buvo pradėta kurti daugiapartinė sistema. Deja, ši sistema buvo kuriama ne nuo to galo – dalyvavimui rinkimuose sukurtos „šiltnamio“ sąlygos partijoms ir smarkiai apribotos galimybės kitiems.

Stipriai partijai sukurti reikia daug laiko ir resursų, o jais disponavo buvę komunistai, todėl jų rankose valdžia ir liko.

Teisybė, įsikūrė keletas „nepriklausomų“ partijų, bet jos nuo „motininės“ partijos skiriasi mažiau nei frakcijos normalios partijos viduje. Tai rodo ir pačios įvairiausios koalicijos po rinkimų.

Visos kitos naujai įsikūrusios partijos neturėjo resursų, kad galėtų sustiprėti ir realiai dalyvauti valstybės valdyme. Iš esmės Lietuvoje likusi vienpartinė sistema, o rinkimai reikalingi tik liaudžiai nuraminti.

2. Pinigų ir resursų kova

Teoriškai rinkimai turėtų būti idėjų ir asmenybių kova – rinkėjai pasirenka jiems priimtiniausias idėjas, ir paveda jas realizuoti pateikusiesiems.

Lietuvoje konkuruojama ne idėjomis, o rinkimų agitacijos apimtimi.

Ko gero, ryškiausias pavyzdys yra liberalų rinkiminė kampanija „Už Petrą“.

Pastaruoju metu rinkimų agitacijos apimtys pradėtos riboti, bet tai daroma ne tam, kad rinkimus padaryti skaidresnius, o siekiant neįsileisti į valdžią praturtėjusių „svetimų“. Tačiau ribojimai tik padidina administracinių resursų svarbą rinkimuose ir tuo pačiu valdančiųjų galimybes.

3. Atranka prieš rinkimus

Teoriškai iškelti savo kandidatūrą ir dalyvauti rinkimuose gali visi Lietuvos piliečiai, atitinkantys rinkimų įstatymų reikalavimus.

Tačiau egzistuoja nemažai priemonių, didžiajai daliai piliečių įgyvendinti šias galimybes (Seime ir ES parlamente).

Pirmiausia, dalis vietų rezervuota partijoms – tad privalai būti partijos narys arba artimas partijų vadams.

Kandidatuojant vienmandatinėje apygardoje ir norint, kad tave pastebėtų, rinkimų agitacijai reikia išleisti dešimtis tūkstančių litų (savivaldybių rinkimuose) ir šimtus tūkstančių (Seimo rinkimuose). Ir tai ne pergalei pasiekti, o tik galimybėms sulyginti.

Savivaldybių rinkimuose nepriklausomi kandidatai privalo surinkti gerokai daugiau balsų negu partijų sąrašai. Ir pagaliau egzistuoja rinkimų komisija, kuri gali nepripažinti dalies rėmėjų parašų ar kitu pretekstu neleisti dalyvauti rinkimuose.

Realiai Lietuvoje galimybes būti išrinktam turi 1-2% piliečių, tad teiginys, kad turim tokią valdžią, kokią išsirinkom, seniai nebegalioja. Teisingiau būtų sakyti, kad turim tokią valdžią, kokią mums parinko.

4. Partijų finansavimas

Negana to, kad valdžioje esančios partijos naudojasi administraciniais resursais ir turi geresnes galimybes pritraukti rėmėjų, jos dar gauna dotacijas iš Valstybės biudžeto. Tai ir nulemia jau starto metu nelygias pozicijas rinkimuose prieš nepriklausomus kandidatus bei neparlamentines partijas. Už mūsų pinigus vykdoma agitacija prieš mus.

Ką daryti?

1. Pakeisti partijų finansavimo įstatymą.

Partijų einamosios išlaidos turi būti finansuojamos tik iš nario mokesčio, o rinkimų kampaniją turi finansuoti tik Valstybė.

2. Pakeisti rinkimų finansavimą.

Visa rinkimų kampanija turi būti finansuojama Valstybės visiems kandidatams vienodai. Papildoma rinkiminė agitacija draudžiama.

3. Visi rinkimai vykdomi tik vienmandatėse apygardose.

Kandidatūras gali kelti partijos, visuomeninės organizacijos bei nepriklausomi kandidatai vienodomis sąlygomis.

Kadangi Referendumo įstatymas labai svarbus tolesnėje bet kokios organizacijos veikloje, jį aptarsime kitą kartą.

P.S. Asociacijos „Naujoji valstybė“ deklaraciją galite rasti šiame tinklalapyje.

Asociacija „Naujoji valstybė“
Fabijoniškių g.3, LT-07130 Vilnius
Tel.:8 655 94256, 8 699 7770
El. paštas: naujojivalstybe@gmail.com

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 05 Rgs 2011 22:27. Iš viso redaguota 8 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 05 Rgs 2011 21:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Trečiadienis, 31 Rugpjūtis 2011 10:51

http://www.demokratija.eu/index.php?opt ... &Itemid=13
Svarstome asociacijos „Naujoji valstybė“ deklaracijos teiginius (3)

Referendumas – demokratijos garantas

Šveicarijoje vien tik nuo 1993 metų buvo surengta daugiau kaip 410 referendumų įvairiais lygiais ir klausimais.

Ir kantonų vyriausybės negali uždrausti surengti piliečių referendumo tuo ar kitu klausimu. Referendumai vyksta ir savivaldos mastu.

Jei piliečiai mano, kad valdžios jiems paskirtos finansinės prievolės yra neteisėtos ar neteisingai paskaičiuotos, jie niekieno neprašydami, tik laikydamiesi Konstitucijoje nustatytos tvarkos, surengia referendumą tuo klausimu. Jo rezultatas vykdomas besąlygiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnyje sakoma, kad:

„Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Referendumai gali būti skelbiami: Seime arba jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300000 piliečių, turinčių rinkimų teisę.“

Paradoksalu, bet per 21 Nepriklausomybės metus Lietuvoje piliečiai negalėjo patys pasinaudoti teise inicijuoti referendumą. Nors bandymų ir buvo, tačiau poįstatyminių aktų apraizgytas Referendumo įstatymas neleido surinkti pakankamai parašų. Teoriškai piliečiai gali įgyvendinti savo teisę, bet praktiškai – ne. Visi referendumai buvo skelbiami valdžios iniciatyva, vadinasi turime parodomąją demokratiją.

Kokios priežastys, kad net ir gerai organizuotas parašų rinkimo vajus baigdavosi nesėkme?

Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje įvyko tik 8 valdžios skelbti referendumai. Net 14 kartų iniciatyvinės grupės mėgino rinkti parašus referendumui, bet nesugebėdavo surinkti 300 tūkst. piliečių parašų.

Iš Lietuvos išvykus vos ne milijonui piliečių, netgi Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta, kad dabar piliečiams inicijuoti referendumą šalyje praktiškai nebeįmanoma.

Partijos vaikosi politinių dividendų

Partijų ar visuomeninių organizacijų bandymai inicijuoti referendumą yra pasmerkti nesėkmei ir tėra tik vienas iš būdų gauti papildomų politinių dividendų arba referendumo iniciatyvą panaudoti kaip priemonę mėginant patraukti į save visuomenės dėmesį.

Ydinga parašų rinkimo tvarka.

Po demokratinės valstybės iškaba buvo sukurta iškreipta politinė sistema. Tai įtvirtinta net Konstitucijoje, kurioje reikalavimai referendumui surengti yra sąmoningai išlaikomi labai dideli.

Parašų rinkimų lapuose reikalaujama įrašyti ne tik vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, bet ir paso arba tapatybės kortelės numerį. Dauguma žmonių pasų ir asmens kortelių su savimi nesinešioja. Vadinasi parašai gali būti renkami apsilankius pas žmones namuose, bet ne viešose vietose.

Be to, visiškai neskaidri negaliojančių parašų pripažinimo tvarka, kuri sudaro sąlygas politinėms manipuliacijoms.

Atsidūrėme aklavietėje

Reikalavimai inicijuoti referendumą sukuria užburtą ratą. Norint pakeisti Konstitucijos 9 straipsnį, reikalaujantį surinkti 300 tūkstančių parašų, reikia referendumo, kuriam inicijuoti vėlgi būtina surinkti tuos pačius 300 tūkstančių parašų.

Ką daryti?

Todėl asociacija „Naujoji Valstybė“ siūlo:

1. Nustatyti, kad referendumui inicijuoti reikia surinkti skaičių parašų, lygų 10 procentų nuo praėjusiuose visuotiniuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičiaus.

2. Parašams rinkti nustatomas ilgesnis laikotarpis (4-6 mėnesiai).

3. Parašų rinkimo lapuose pasirašantysis vietoj paso ar tapatybės kortelės numerio įrašo asmens kodą.

4. Įteisinti referendumus ir savivaldybių lygmeniu.

5. Visi referendumai laikomi įvykę nepriklausomai nuo dalyvavusiųjų skaičiaus.

Asociacija „Naujoji valstybė“
Fabijoniškių g.3, LT-07130 Vilnius
Tel.:8 655 94256, 8 699 7770
El. paštas: naujojivalstybe@gmail.com

Svarstome asociacijos „Naujoji valstybė“ deklaracijos teiginius (4)

Teismų reforma

Nepriklausoma teisminė valdžia būtina demokratinės ir teisinės valstybės sąlyga. Bet per nepriklausomybės dvidešimtmetį visuomenės pasitikėjimas teismais sumenkęs, o šiuo metu, ko gero, pasiekė žemiausią tašką. Kodėl taip atsitiko? Kodėl institucija, kurios pareiga yra ginti piliečius, tapo vos ne visuomenės priešu?

Dabartinė situacija Lietuvoje

Teismų sistemos piramidės viršūnė tapo Konstitucinis teismas (toliau KT).

Svarbiausia jo funkcija – stebėti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas piliečių ir valdžios galių balansas, kad valdantieji nepiktnaudžiautų jai suteiktais įgaliojimais, kad grupiniai interesai nebūtų iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės.

Vykdant šiuos įgaliojimus, Konstitucinis teismas turi būti nepriklausomas, visų pirma nuo kitų valdžios struktūrų, kaip ir rašoma Konstitucijos 104 straipsnyje.

Deja, Konstitucijos 103 straipsnis , nustatantis KT teisėjų skyrimo tvarką, pagal kurią šią nepriklausomybę padaro sąlygine. Juk KT teisėjus skiria institucijos, kurias jie ir turėtų kontroliuoti. Be to, KT teisėjai skiriami tik vienai kadencijai, ir tolimesnė jų karjera priklauso nuo kontroliuojamų valios.

Vienintelis subjektas, nuo kurio Konstitucinis teismas iš tikrųjų nepriklausomas, tai Tauta.

Piliečiai netgi neturi teisės kreiptis į Konstitucinį teismą, kad apgintų konstitucines teises. Nepamirškime ir fakto, kad piliečių iniciatyva pakeisti atskirus Konstitucijos straipsnius reikia referendumo. Esant dabartinei tvarkai praktiškai tai neįmanoma. Tik Seimas gana nesunkiai gali ją keisti. Faktiškai valdžia pasitelkusi Konstitucinį teismą „privatizavo“ Konstituciją, todėl nereikia stebėtis dažnai keistais ir abejotinais sprendimais.

Kituose teismuose padėtis analogiška – teisėjų paskyrimas į atitinkamas pareigas, materialinė gerovė ir karjera priklauso tik nuo Seimo ir Prezidento.

Teisėjai priversti galvoti ne tiek apie teisingumą, kiek apie „valdžios žmonių“ reakciją į jų sprendimus. O tie, kurie galvoja ir elgiasi kitaip, karjeros nepadaro arba išvis išstumiami. Visos reformos, įskaitant pasiūlymus įvesti tarėjų instituciją ar prisiekusiųjų teismą, tėra orientuotos ne į teismų darbo, o tik į jų įvaizdžio gerinimą.

Ką daryti

1. Teisingumo vykdymo išimtinė teisė priklauso Tautai, kurią ji realizuoja per įgaliotus asmenis – teisėjus. Teisėjus būtina rinkti tiesiogiai, atsisakant tarpininkų (Seimo ir Prezidentūros) paslaugų.

2. Nustatyti kvalifikacinius reikalavimus pretendentams į teisėjus ( išsilavinimas, darbo patirtis ir kt.).

3. Kad rinkimai nevirstų farsu, būtina sudaryti vienodas sąlygas visiems kandidatams (plačiau apie tai rašėme straipsnyje „Rinkimų reforma“).

4. Panaikinti Konstitucinį teismą ir jo funkcijas perduoti visiems teismams -Tautos išrinktiems teisėjams.

5. Suteikti teisę visiems piliečiams kreiptis į teismą dėl konstitucinių teisių pažeidimo.

P.S. Asociacijos „Naujoji valstybė“ deklaraciją galite rasti šiame tinklalapyje.

Parengė Juozas Pocius

Asociacija „Naujoji valstybė“
Fabijoniškių g.3, LT-07130 Vilnius
Tel.:8 655 94256, 8 699 7770
El. paštas: naujojivalstybe@gmail.com

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Rgs 2011 11:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

„Naujosios valstybės“ požiūris į ekonomines problemas

Sekmadienis, 18 Rugsėjis 2011 12:41

http://www.demokratija.eu/index.php?opt ... -naujienos

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 10 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: