Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - V. Uspaskich: Alternatyvi 2011 m. prognozė visiems „prognozuotojams“

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

V. Uspaskich: Alternatyvi 2011 m. prognozė visiems „prognozuotojams“

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: V. Uspaskich: Alternatyvi 2011 m. prognozė visiems „prognozuotojams“

Parašytas: 22 Sau 2011 18:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

V. Uspaskich: Alternatyvi 2011 m. prognozė visiems „prognozuotojams“

http://www.uspaskich.eu/aktualijos/v-us ... %E2%80%9C/

2011-01-19

Šiandien daug ekspertų varžosi prognozuodami: kas bus po metų, dviejų, ar net po dešimties. Jie beveik be „klaidų“ sako, kas bus po mėnesio, ar po pusmečio.

Tačiau nei vienas vadinamasis „prognozuotojas“ neišdėsto kompleksiškai, kodėl jis taip galvoja, kodėl gali atsitikti vienaip ar kitaip, o svarbiausia, kad nei viena jų prognozė per paskutinius 3 metus dar neišsipildė. Ir neišsipildys, nes dauguma ekspertų yra bankų sistemos darbuotojai, ir jiems, matyt, svarbu įtikti valdžiai. Tačiau jeigu jie „šauna pro šalį“ dėl kitų priežasčių, tai tie ekspertai apskritai verti nulio.

Vienas labai svarus ir paprastas argumentas — BVP rodiklis ir jo pokytis.

Krizės metu deficitinis biudžetas nemaža dalimi balansuojamas imant kreditus. Subalansuoti pajamas ir išlaidas be kredito pagalbos yra vienas dalykas, o jei deficitinis biudžetas balansuojamas kredito pagalba, tai jau visai kitas reikalas.

Kas šiandien Lietuvoje finansuojama iš paskolų?

Atsakymas aiškus — viešasis sektorius, kuris taip pat yra įtraukiamas skaičiuojant BVP, todėl jis tiesiogiai įtakoja ekonomikos augimo ar kritimo rodiklį. Tad jei valdžia norėtų pasigirti ekonomikos augimu, jai tereiktų pasiskolinti daugiau pinigų ir juos „pravalgyti“. Būtent taip ir daro dabartinė valdžia.

Kosmetinis ekonomikos gražinimas

Jau nekalbant apie tai, kad į mano 2007 m. pabaigoje viešai pristatytą prognozę apie artėjančią krizę, iš kurios turėsime kapstytis 10–15 metų, buvo nusispjauta, o „prognozuotojai“ ją visaip išjuokė. Deja, ji pasitvirtino su kaupu (http://www.darbopartija.lt/naujienos/14662/).

2009 m. sausio mėn. Andriaus Kubiliaus kabinete pateikiau tikslią prognozę, kad jau tų metų birželio mėnesį Lietuvos ekonomikos nuosmukis pasieks minus 18 proc. Tąkart jie, dar kartu su tuometiniu finansų ministru Algirdu Šemeta, spjaudėsi, niekaip nesutikdami su mano prognoze. Drauge su kitais vadinamaisiais ekonomikos „ekspertais“ patys jie tuomet prognozavo tik 3–4 proc. nuosmukį, tačiau kai atėjo lemtinga birželio data, Finansų ministerija su Statistikos departamentu paskelbė minus 18,2 proc. BVP kritimą…

Kaip atsimenate, vėliau prasidėjo skolinimosi maratonas, kuris metų gale ekonomikos smukimo rodiklį sumažino 3,5 proc. — iki 14,7 proc. Ko pasekoje tais metais jie pasiskolino 3,5 mlrd. Lt daugiau, nei planavo metų pradžioje (3,5 proc. ir 3,5 mlrd. Lt sutampa todėl, kad absoliuti BVP suma yra 95 mlrd. Lt, tad procentai sudaro panašų skaičių, kaip ir piniginė jų išraiška).

Šitie milijardai sėkmingai nutekėjo, užpildydami skylę viešajame sektoriuje. O kaip jau minėjau — viešojo sektoriaus išlaidos taip pat apskaičiuojamos BVP rodiklyje. Tai reiškia, kad jei valdžia pasiskolintų dar daugiau ir pravalgytų, nuosmukį galima būtų parodyti dar mažesnį. Ir atvirkščiai — jei kreditų daugiau neimtų, BVP rodiklis smuktų dar daugiau.

Ką visa tai turi bendro su ekonomikos augimu?

Nieko. Kaip tik atvirkščiai — kosmetiškai koreguojant ekonomikos rodiklį kredito pagalba, šalies ekonomika žlugdoma geometrinės progresijos greičiu. Valstybė tris kartus greičiau klampinama įsiskolinimo liūne.

Bandysiu pagrįsti šį savo teiginį. Pavyzdžiui, valstybei paėmus 2 mlrd. Lt kreditą ir jį pravalgius, BVP rodiklis taip pat padidėja 2 mlrd. Lt — ne daugiau ir ne mažiau. Bet kai ateina laikas atiduoti tuos 2 mlrd. Lt iš biudžeto, BVP augimas jau turi būti ne 2 mlrd., o 6 mlrd. Lt, nes perskirstant per biudžetą, į jį patenka tik trečdalis BVP. Todėl 2009 m. pasiskolintiems 9 mlrd. Lt grąžinti papildomai reikės sukurti dar 27 mlrd. Lt BVP, t.y. reikia pasiekti maždaug 30 proc. ekonomikos augimą.

Klausimas pirmos klasės mokiniui: per kiek laiko galima papildomai sukurti 30 proc. BVP, jei per vienerius metus mes ruošiamės (būtent ruošiamės, bet dar nekuriam) sukurti tik 3 proc. augimą? Net ir pirmokas atsakytų, kad prireiks 10 metų. Štai ir atsakymas. Vien tik 2009 m. pasiskolintus pinigus mums teks atidavinėti 10 metų. Pabrėžiu — su ta sąlyga, kad mes daugiau nesiskolinsime, o ekonomika stabiliai augs. Tačiau mes skolinamės kasmet ir nenumaldomai artėjame prie pavojingos ribos, kuomet jau negalėsime aptarnauti kredito, tai yra nesugebėsime mokėti palūkanų. Tai yra tik pastebėjimai bendram supratimui.

Falsifikuotas biudžetas

Tačiau grįžkime prie prognozės. 2011 m. biudžetas, — nesvarstant, geras jis, ar blogas, būtina pažymėti, kad jis net buhalteriškai nesubalansuotas. Vienas pavyzdys: planuojamos 3,5 mlrd. Lt didesnės biudžeto pajamos nei praeitais metais, bet ekonomikos augimas planuojamas tik 3–4 proc. Kaip mes jau žinome, BVP perskirstymas per biudžetą sudaro tik trečdalį, tad nuo 3–4 proc. ekonomikos augimo į biudžetą galima tikėtis surinkti tik 1 mlrd. Lt. Akivaizdu, kad skaičiai tiesiog nesueina, ir tai yra faktas.

Tik sunku suvokti, kodėl Seimo nariai, balsuodami už tokį nesubalansuota biudžetą, apie tai net nepaklausė Vyriausybės vadovo ir Finansų ministrės. Sakyčiau: ponai, — krizė, sunkumai — viskas suprantama, bet nors buhalteriškai subalansuokite biudžetą, juk balsuojate už svarbiausią valstybės metų įstatymą! Deja, ne.

Valdantieji nusikalstamai balsuoja, iš anksto žinodami, kad falsifikuoja patį įstatymą. O gal iš tikrųjų jiems neužtenka kompetencijos? Tikėkimės, kad tai ir yra tikroji priežastis, nes kitaip visi balsuojantys už falsifikuojamą įstatymą turėtų atsidurti teisiamųjų suoluose.

Jau nestebina, kad tyli ekspertai-„prognozuotojai“. Tačiau kodėl universitetų profesoriai ir dėstytojai nieko nesako apie tikrąją padėtį šalies ekonomikoje! Įdomu, ką jie dėsto savo studentams? Negi nusikalstamai tyli ir slepia tiesą nuo jų? Ar nejaugi taip pat nesupranta, kas darosi valstybėje? Ko mokomi studentai, ir kur jie dirbs su savo diplomais?

Biudžetą peržiūrės balandžio mėnesį

Taigi numatytos 3,5 mlrd. Lt didesnės pajamos, nei praeitais metais, tačiau augimas net neprognozuojamas. Tiesa, sakoma, kad dar 1 mlrd. Lt ištrauks iš šešėlio. Jeigu ponai vadovai sumanė ištraukti pinigus iš šešėlio ir dar nori, kad tai neatsispindėtų BVP rodiklio augime, jiems kartu su kontrabandininkais reikėtų užsiimti kontrabanda ir maišais įnešinėti pinigus į biudžetą. O jeigu vis gi galvojama, kad šešėlinį verslą pavyks ištraukti į dienos šviesą, tai neišvengiamai turės atsispindėti BVP rodikliuose. Tačiau valdžia to nenumato ir paaiškinimų nėra.

Kas gali atsitikti dėl tokio nesubalansuoto biudžeto? Peršasi tik vienas atsakymas — prieš savivaldybių rinkimus kaip nors apgauti liaudį, kad valdantieji visiškai neprarastų valdžios. Panašu, kad būtent tuo tikslu buvo priimtas toks sufalsifikuotas biudžetas. Na, o po rinkimų jį vėl peržiūrės…

Štai ir prognozė: maždaug balandžio mėnesį valdančioji dauguma su A. Kubiliumi ir Ingrida Šimonyte priešakyje vėl prašys Seimą peržiūrėti biudžetą, o valdančiosios daugumos parlamentarai kaip avinai sėdės ir kels rankas.

Jeigu vis tik valdantieji norės subalansuoti šių metų biudžetą, nors ir pavėluotai, balandžio mėnesi jie turės arba karpyti biudžetą — ir tada ekonomikos augimas bus ne didesnis nei 1,5–2 proc., arba, jei valdžia norės subalansuoti biudžetą nemažindama asignavimų jų gavėjams, ji vėl bus priversta skolintis.

Tad prie jau numatytų 5,7 mlrd. Lt., šiais metais teks skolintis dar apie 1,8–2,3 mlrd. Lt. Tokiu atveju galima pasiekti 3,7–4,5 proc. BVP rodiklio augimą.

Bet ponai, atskirkit ekonomikos augimą nuo skolintais pinigais kosmetiškai padidinto BVP rodiklio. Mes visi žinom kas būna, kai nuo netobulo veido nuplaunama kosmetika… Štai taip yra ir su mūsų ekonomika. Galiu būti tikras, kad mano prognozė bus tiksliausia, atsižvelgiant į tuos veiksmus, kuriuos būtinai darys Vyriausybė po savivaldybių rinkimų.

Vienintelis dalykas, kuris dar gali pakoreguoti prognozę — ir tai būtų teisingas žingsnis, jei ES vadovybė, kartu su Europos Centriniu Banku, siekdami išsaugoti eurą, nuspręstų sumažinti euro perkamąją galią ir padidinti pinigų kiekį, dėl ko sumažėtų visų euro zonos narių kreditų našta. Tokiu būdu pagerėtų eksporto konkurencingumas, paspartėtų ekonomikos augimas visoje ES rinkoje. Deja, tokioms drastiškoms priemonėms dabartinė ES valdžia, panašu, yra pernelyg skysta, todėl vargu ar galima tikėtis tokio sprendimo.

Pagarbiai,

Darbo partijos pirmininkas,
Europos parlamento narys
Viktoras Uspaskich

Komentarai
http://www.uspaskich.eu/aktualijos/v-us ... /#comments

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 10 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: