Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Psichologas: problema – ne Seimo narių godumas, o neveikianti savireguliacija

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Psichologas: problema – ne Seimo narių godumas, o neveikianti savireguliacija

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Psichologas: problema – ne Seimo narių godumas, o neveikianti savireguliacija

Parašytas: 11 Spa 2009 16:26

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Psichologas: problema – ne Seimo narių godumas, o neveikianti savireguliacija

Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=24573059

Andrius Raskazovas, „Atgimimas“
2009 spalio mėn. 10 d. 18:05

Su socialinių mokslų daktaru, psichologu Viktoru Keturakiu apie valdžios žmonių psichikos ypatumus ir vadovavimosi vien formaliomis taisyklėmis pavojus visuomenės sveikatai kalbasi Andrius Raskazovas.

– Žiniasklaidoje ir visuomenėje žinia apie Seimo narių išlaidavimą prabangių automobilių nuomai sukėlė pasipiktinimo bangą. Ar Jums panašūs dalykai kelia kokių nors emocijų?

– Vienareikšmiškai. Liūdniausia, kad jau net nustoji piktintis. Juk šiaip pažiūrėjus – baisus dalykas. Paimkime mažesnį modelį: hipotetinę šeimą, kurioje vaikai negauna valgyti, neleidžiami į mokslus arba seneliai neprižiūrimi, o tėvai, kurie uždirba daugiausiai pinigų ar yra stipriausi, važinėja prabangiais automobiliais. Toks dalykas skambėtų labai kraupiai. Kai žiūri didesniu masteliu, tas baisumas prapuola, tačiau tai turbūt kelia liūdesį: žmogus imi priprasti prie chroniškos neteisybės ir leidi valdžiai elgtis neteisingai. Iš principo, manau, normalu yra pasipiktinti ir reaguoti.

– Jūs vertinate tai kaip neteisybę? Juk formaliai jokie įstatymai nėra pažeisti.

– Jei vadovautumės vien formalumais, mes kaip visuomenė neišgyventume. Taisyklių ir visų susitarimų, kurie yra formalūs, per maža visuomenei susitelkti ir gyventi gerai. Daug yra neformalių taisyklių – gero elgesio, etikos, kurių negali užrašyti ar visų scenarijų numatyti. Man atrodo, mes gyvename sąlygomis, kai formalistai prikiša pirštu ir sako: „pagal raidę mes gyvename teisingai“, bet pažeidžiama kuri nors nerašyta bendražmogiškoji taisyklė.

– Yra tekę girdėti, jog nėra taisyklės, kuri draustų atėjus į svečius šnerkštis nosį į užuolaidą. Ar čia toks atvejis?

– Būtent. Prisimenu, dar studijų laikais teko domėtis prancūzų sociologo Emile‘o Durkheimo darbais, jis labai aiškiai įvardija anomija – normų nebuvimą – kaip sutelktumo, savotiškos jungiamosios medžiagos nebuvimą. Man čia matėsi labai graži analogija su Lietuva – nežinau, ar taip yra, ar ne – kad tie ryšiai, tos normos tirpsta ir tokie atvejai, kaip tas, apie kurį kalbame, juos dar tirpdina. Šiuo atveju blogumas yra dvejopas: pirma, dabar yra neteisybė tų žmonių, nuo kurių pensijų nubrauks tuos kelis litus, atžvilgiu ir, antra, ateičiai mes lyg ir sakome: „tokių taisyklių nėra“ ar „nieko čia tokio“. Man atrodo, tai, kas atsitiko dabar, nėra joks stebuklas, buvo ir prieš tai – visos tos šnekos apie korupciją ir panašiai. Politikai ir jų viešieji ryšiai padeda ištirpdyti tas normas: dalykai, žmonėms atrodę savaime suprantami, staiga tampa nebe savaime suprantami ir tada atrandame, kad jau ir tas mūsų kaip visuomenės nebesieja, ir tas, ir tada jau imi jaustis visiškai vienišas.

– Komentuodamas pastarąjį skandalą, apžvalgininkas Kęstutis Girnius parašė tekstą, kurį pavadino „Visureigiai ir atostogaujanti Seimo sąžinė”. Ar kalbant apie politiką, Seimo, valdžios žmones prasminga operuoti tokiomis kategorijomis kaip „sąžinė”?

– L.Kohlbergas teigė, kad yra moralinės raidos stadijos. Vienas iš viduriniųjų moralinės raidos etapų yra, kai žmogus nurodo į taisykles, esančias išorėje: „Mano sąžinė rami, nes aš taisyklių laikausi.“ Brandžios sąžinės etapas yra tada, kai žmogus ką nors daro, nes tai yra gerai, tai yra teisinga – taisyklės jau išmoktos ir žmogus laikosi bendrųjų principų, kurie nėra užrašyti vienoje vietoje, bet perduodami auklėjimu. Todėl negalėtume sakyti, kad tos sąžinės nėra: ji yra, tik paaugliškos, vaikiškos, na gal jaunuolio brandos lygio.

– Vadinasi, politikai yra sustoję toje tarpinėje sąžinės raidos stadijoje?

– Taip, politikai ir daugelis žmonių yra sustoję. Man tai yra nebrendimo ženklas. Kaip žmonės jie suaugę gal subrendo – ir šeimas turi, ir vaikų, bet savo vertybinių sprendimų, kai nėra parašyta kokių nors taisyklių, kai reikia turėti savo gyvenimo suformuotas, vidines taisykles, jie nerodo.

– Sakoma, kad valdžia yra visuomenės atspindys. Tad ar nebrandūs yra politikai, ar pati visuomenė?

– Sunku pasakyti. Matyt, yra ir to, ir to. Juk visuomenė negali išsirinkti geresnių už save. Sakyčiau, valdžia iš dalies yra visuomenės atspindys, tačiau iškreiptas labiau į negatyvą, t. y. aš nemanau, kad visuomenė yra tokia, koks yra Seimas, spėju, kad ji yra geresnė. Gerumas jos yra vien tas, kad ji priversta matyti realybę tokią, kokia ji yra: net jei kas nors atsitinka, žmogus kas rytą atsikelia ir žino, kad jis arba turi darbą, arba jo neturi, arba turi pinigų, arba ne, arba turi atsakomybę, arba ne. O Seimo nariai, man rodos, gyvena tokioje izoliuotoje terpėje.

– Kartais mėginant aiškinti Seimo narių elgesį sakoma, kad jie yra visiškai atitrūkę nuo realybės. Nuo mano ir jūsų – galbūt, bet juk ir jie gyvena kažkokioje realybėje?

– Jie gyvena savoje realybėje, kurioje galioja savi dėsniai. Yra tyrimų, įvairių įdomių pastebėjimų, žmonių liudijimų, kad, kai jie pradeda gyventi Seimo viduje, jiems pradeda rūpėti, kokiose koalicijose ar frakcijose jis dalyvauja, bet ne kaip gyvena žmonės.

– Neseniai paprašytas paaiškinti savo vadovaujamos frakcijos požiūrį į skandalingai pagarsėjusios valdančiajai koalicijai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narės Astos Baukutės elgesį, kitos valdančiosios koalicijos partnerės Tėvynės sąjungos frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma nuo komentaro susilaikė, pareiškęs, jog A.Baukutė nesanti jo frakcijos narė. Suprantama, jis yra politikas ir šiuo atveju susitapatina su šiuo savo vaidmeniu. Bet juk jis yra ir žmogus, kur jo žmogiškasis vertinimas?

– Spėju, kad J.Razma prieš kalbėdamas keliskart įvertino savo būsimą komentarą – matyt, turėjo skaudžios politinės patirties – ir dabar tyli. Nemanau, kad jis toks buvo visą laiką. Tai yra jų realybė, pagal kurios taisykles jis sužaidė, bet kuri mums yra nesuprantama – atrodo, kad jie žaidžia savo žaidimus, o ne mato tai, kas darosi visuomenėje.

– Tačiau ar tas realybių neatitikimas negriauna Seimo narių ir žmonių ryšio, pasitikėjimo vienų kitais?

– Taip, bet nieko geriau nėra sugalvota. Tai nėra gerai. Yra aiškiai pastebėta, kad žmonių grupė, kuri ilgesnį laiką gyvena izoliuotai ir turi savo taisykles, natūraliai izoliuojasi: ji telkiasi viduje, jos nariai net tapę priešininkais lieka gana artimi, ji gyvena savo gyvenimą. Bet tada natūraliai iškyla pavojus atitolti nuo savo rinkėjų. Gali būti darbo kabinetai, jie gali rengti susitikimus su žmonėmis, tačiau tam reikia nemažų pastangų. Ir kai kurie Seimo nariai stengiasi išlaikyti tą ryšį su realybe.

– Grįžkime prie triukšmo dėl automobilių nuomos. Prieš kurį laiką iš esmės visiškai toks pats, tik didesnio masto, išlaidavimo skandalas kilo Didžiojoje Britanijoje, kur politikai taip pat tvarkėsi savo buitį mokesčių mokėtojų sąskaita. Valdžios žmonių piktnaudžiavimai – ne tik Lietuvos bėda?

– Tai yra žmogiškosios prigimties problema. Ir labai gerai, kad čia veikia tos kelios valdžios turiu galvoje valdžių atidalijimą: įstatymų leidimas, vykdymas, teisingumas ir viešumas. Žmonių godumas, kai jų ilgą laiką niekas nekontroliuoja ir yra galimybė pasiimti pinigus savanaudiškiems tikslams, paima viršų. Čia kaip ir su ta finansų krize – matome tą patį žmogaus prigimčiai būdingą godumą. Tačiau tuomet iškyla savireguliacijos klausimas. Mano manymu, tai, jog tokie dalykai atsitinka, nėra problema. Problema – kaip greitai tai susireguliuoja. Juk kai organizme kyla uždegimas – tai nėra blogai, nes jis valosi nuo svetimkūnių, bet, jei tas uždegimas trunka ilgai, tada jau blogai. Man atrodo, skirtumas tarp Lietuvos ir Britanijos yra tas, kad pastarojoje užteko abejonės šešėlio – net nerenkant jokių įrodymų, kad žmonės keistų savo poziciją. Tuo tarpu pas mus įsiveliama į diskusiją ir bandoma sakyti: „Uždegimo nėra, čia yra norma.“ Tai visuomenei ne į sveikatą, nes čia tas svetimkūnis, ta visuomenei svetima idėja pateikiama kaip norma – maždaug „neuždrausta“ – ir visuomenė nebežino, kaip kovoti.

– Sakoma, kad valdžia žmones gadina. Ar sutiktumėte su šia nuomone?

– Taip, visiškai.

– Kaip tuomet tas neigiamas valdžios poveikis reiškiasi?

– Žmogus ima tikėti savo neklystamumu ir teisingumu. Įprastu atveju į kiekvieną savo veiksmą žmogus gauna reakciją iš aplinkos, iš kurios gali spręsti, gerai jis pasielgė ar blogai, ir pagal tai reguliuoti savo elgesį. Tuo tarpu atėjus į valdžią tas grįžtamasis ryšys pradeda keistis: jis būna arba labai pataikaujantis ir netikras, arba labai negatyvus ir tuo keliantis abejonių. Netenkama korekcijos galimybės, o žmogus yra sutvertas taip, kad be korekcijos jis patiki savo gerumu, nebent jam būdinga labai stipri savikritika. Atlaikyti išbandymui valdžia reikia labai stiprios, brandžios asmenybės, nes patekus į valdžią atsiduriama tartum kreivų veidrodžių karalystėje.

– Bet, jei esama objektyvių veiksnių, ar galime Seimo narius kaltinti?

- Na, jie vis tiek už savo veiksmus atsako, jie yra savo asmenybių šeimininkai. Negalime sakyti, kad kalti kreivi veidrodžiai. Veidrodžiai – duotybė, bet žmogus vis viena turi žinoti, kas yra gerai, o kas – blogai. Bet tai tikrai nėra lengva ir žmonės – po vieną ar grupėmis – patekę į valdžią patiki savo neklystamumu ir teisingumu.

– Kartais susidaro įspūdis, kad su Seimo nariais susiję skandalai Lietuvoje niekuomet nesibaigia: vos aprimus vienam tuojau kyla kitas. Ar padėtis iš principo gali pagerėti?

– Vakarų demokratijos parodė, kad žmonės gali subręsti – tie, kurie eina į politiką. Aš vis tiek tikiu, kad ateina ir jaunoji karta, kurios ne visi atstovai turi, sakykime, tik vartotojiškų interesų. Jie turi galimybę ateiti ir elgtis kažkaip kitaip. Man atrodo, čia svarbu ne tik rezultatas, bet ir procesas: jei dabar sunku ar nesimato greitų darbo vaisių, tai nereiškia, kad reikia nustoti kalbėjus apie vertybes ar moralinius dalykus. Apie juos reikia kalbėti, nes jeigu jie tirpsta – tai mažina visuomenės sutelktumą ir kelia tam tikrą sumaištį. Bet jeigu apie tai šnekama, tai ilgainiui atsiranda kritinė masė žmonių, kuriems tai yra svarbu. Svarbu, kad žmonės tai atrastų ir suprastų, kad tai yra ne tik gražu, bet ir naudinga, tai atsiperka: ta sveikata ar tas sutelktumas duoda vaisių sunkumų akivaizdoje. Kai gali jaustis saugiai ir būti ramus dėl to, kad tavo kaimynas elgsis pagal tuos pačius principus kaip tu, tada energiją gali nukreipti kitur ir galvoti apie kitus dalykus, o ne apie tai, kaip apsisaugoti. O jei tu chroniškai įtarinėji aplinką, tada energiją švaistai tam ir nebelieka kūrybinių jėgų. Todėl aš tikiu, kad reikia stengtis, o rezultatą palikti savo vaikams ir anūkams.

„Atgimimas“

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

taigi pajutome,
2009 10 10 19:21

seimo nariai save laiko aukstuomene ,elitu,na dar kazkuo auksciau uz tauta, taciau jie lygiai taipat kaip tauta ir perdzia, bezda ir sika...

atsakomybė,
2009 10 10 19:36

Pradžioj prieš metus leistinas valstybės prisiimt paskolų limitas buvo 6 milijardai litų.

Kai neužteko, vasarą pasididintas iki 9 milijardų litų.

Šiuo metu išplatinus-pasiskolinus dar 3,85 milijardų litų - valstybė prisiskolinus šiai dienai 12 milijardų litų.

Reiškia šiuo metu jau viršintas esamas 9 milijardų litų leistinas prisiimt paskolų limitas.

Būt nesiskolinę - šiandien bankrotas valstybei ir mokėjimai stringa. Iki metų pabaigos likus keliems mėnesiams reikės dar skolintis...

Tad kas atiduos šiuo metu viso esamas prie 30 milijardų skolų - o realus biudžetas tik 15 milijardų litų, kad esami valdžioje dėl nemokšiškumų švaisto?

Kur kitais metais vien paskolų palūkanom mokėt reikės prie 2 milijardų litų.

Labai turtinga Lietuva - su tokiais milžiniškais lėšų švaistymo bei praskolinimo mastais. Dėkui šią valdžią rinkusioms beretėms ... savo vaikų ateitim pasirūpino - vergais jiems lemta likt.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 8 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: