Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

Apačioje pateikiamas mano paties rašytas trumpas straipsnis, kuris laikosi iš esmės antiparlamentinės, antiliberalinės, antidemokratinės ir autoritetinės, nacionalistiškos linijos. Numanau, kad bus iš žmonių dalies neigiamas požiūris, tačiau laukiu reakcijų...

PARLAMENTARIZMAS KAIP LIETUVIŲ NACIJOS NAIKINTOJAS

    Šiais laikais visuomenėje, dėka ilgą laiką trukusios (melagingos) propagandos, įsitvirtino faktiškas demokratizmo ir parlamentarizmo fetišas. Šio neilgo rašto tikslas bus kovoti prieš jį bent jau teoretinėje plotmėje, taip šviečiant Lietuvių Tautą, kad ji pagaliau suvoktų idėjas, kurios čia bus pateikiamos.

    Mums yra pateikiamas parlamentarizmas, kuris, jau vien savo koncepcijoje, naikina Tautos vienybę. Kas yra dvipartinė, arba daugiapartinė sistema? Tai sistema, kurioje daugiau, negu viena partija pešasi dėl valdžios, taip Tautą skaldydama į skirtingas stovyklas. Vienybė Tautoje neįmanoma be bendro Tautos idealo ir nacionalistiško altruizmo jausmo tarp tautiečių.

    Pasižiūrėkime į dabartinę Lietuvą ir negalėsime neigti, kad Lietuvis tampa vilku kitam Lietuviui. Tai mus priverčia išnagrinėti dvi galimas nusistatymo būsenas, koncepcijas: altruizmą ir altruistinę koncepciją bei egoizmą ir egoistinę koncepciją.

    Kad tautinė bendruomenė būtų darni, jai yra reikalingas tarpusavio altruizmas tarp tautiečių. Tai duoda tik nacionalizmas, kraujo ryšys, kai Lietuvis supras save, individumą, kaip Tautos narį, kurį Tėvynė susieja su kitais savo tautiečiais.

    Tačiau individualistinis demokratizmas individą iškelia kaip tariamą vertybę ne kaip nors ypatingai, o patį savaime. Tai yra beprotybė ir deda pamatus Tautos ir Nacijos pražūčiai. Materialistiškoji, vartotojiškoji demokratizuota visuomenė yra pripratusi prie individinio egoizmo, kuomet žiūrima savo, kaip individumo, asmeninės materialinės naudos ir pamirštama, kad yra toks dalykas, kaip Tauta ir Tėvynė, Dievas ir Valstybė.

    Taigi: demokratizmas ir parlamentinė dvasia panaikina Tautos narių vidinį tarpusavio altruizmą (t. y. altruizmą, kuris baigiasi ties savo Nacijos ir Valstybės ribomis) ir jį pakeičia materialistišku egoizmu, kuomet siekiama asmeninės materialiosios naudos ir pasipelnymo.

    Toliau. Reikia pridurti, kad demokratizuotoje sistemoje visuomenei yra prikišamas savotiškas pseudo-altruizmas, kuris iš esmės yra pavojingas Tautos dvasiniam ir fiziniam gyvenimui, nekalbant apie politinę nepriklausomybę. Tai galima pavadinti ir apibrėžti kaip „tolerancijos“ iš Lietuvių reikalavimą, atėjūnų ir svetimtaučių atžvilgiu.

    Tai reiškia, kad: Lietuviai yra tarpusavyje susiskaldę, tačiau iš jų yra reikalaujama „toleruoti“ svetimkūnius savo Valstybėje ir leisti jiems reikštis, jų atžvilgiu būti altruistiškiems.

    Argi nėra akivaizdu, kad tai yra žalinga? Pagalvokime logiškai: susiskaldžiusi Tauta politiškai ir ekonomiškai pešasi iš vidaus, tuo tarpu, svetimos ir dažniausiai, priešiškos ir purvinos jėgos gali laisvai reikštis Tautos gyvenime ir pamažu įsigalėti Valstybėje (tai dažniausiai įvyksta užkulisiuose per stambiojo kapitalo machinacijas, masonų ložes ir t. t.).

    Apibrėžkime: čia kritikuojama sistema, parlamentinė demokratizuotoji Valstybė, kuri panaikina Tautos tarpusavio vidinį altruizmą, jį pakeisdama individiniu materialiniu egoizmu, ji panaikina Tautos savigynos instinktus prieš svetimkūnius, iškeldama netikras ir veidmainiškas tariamo altruizmo svetimiems koncepcijas.

    Tokia jau yra Lietuvos „demokratinė atviroji visuomenė“: atviras kelias vidaus ir išorės kenkėjams ir išnaudotojams naikinti Lietuvių Tautą, tuo tarpu Lietuviai tarpusavyje pešasi ir nekenčia vienas kito. Štai prie ko priėjome: moralinė smegduobė, ekonominis letargas, analogų praeityje neturintis nacionalinės sąmonės nuosmūkis. Dėkokime už tai ne tiek eiliniams žmonėms, kurie yra formuojami Valstybės ir jos santvarkos, kiek dėkokime už tai tam, kas Lietuvą valdo ir veda link susinaikinimo nuo pat sovietinės okupacijos pabaigos.

    Dabar pažvelkime į parlamentinę demokratiją iš truputi kitos, galbūt filosofiškesnės perspektyvos.

    Apibrėžiame tris objektus: individą, Tautą ir Naciją. Kokia yra parlamentinio, liberalinio režimo pozicija kiekvieno iš jų atžvilgiu?

    Atsakymas: individumas yra iškeliamas, kaip jau minėta ankščiau, kaip savaiminė vertybė. Taipogi yra atvirai, arba de fakto, kurstomas ir formuojamas jo individinis egoizmas ir materialinės naudos siekimas savo paties asmeninei naudai. Be to, kad tai žmogų paverčia dvasine tuštybe, tai kenkia Valstybei iš vidaus, naikina patriotizmą, pilietinę, tautinę ir nacionalinę sąmonę.

    Iškėlusi individumą į tariamas aukštumas (ir jį nuvertus į dvasinę bedugnę), parlamentinė demokratija Tautą dažniausiai apibrėžia iškreiptai, pamiršdama kraujo ryšio reikšmę.

    Žinoma, jai yra svarbiau „pilietiškumas“, negu tautiškumas, t. y. ji Valstybę suvokia ne nacionaliniu, tautiniu principu, o chaotišku kosmopolitiniu principu, kuris neišvengiamai degeneruoja nacionalinę kultūrą (kurios šiandieninėje Lietuvoje mažai yra belikę, dėka išsigimėliškos globalistų primestos antikultūros).

    Ji pamina mūsų protėvių kraujo ryšį su mumis ir į Lietuvių Tautą įtraukia svetimtaučius, tai reiškia, žydus ir kitus svetimus elementus, kurie yra nesuderinami su mūsų Tauta ir jos kultūra.

   Jeigu demokratizmas ir apeliuoja į Tautą, ją kelia, jis tai de fakto apibrėžia ne taip, kaip Tautą apibrėžia ir suvokia nacionalizmas, o kaip „liaudį“, kaip masę žmonių, „piliečių“. Tautiškumas, tikrąja ir didžiąja to žodžio prasme, yra pamirštamas.

   Toliau. Parlamentinės demokratijos ir jų doktrinos iš esmės neigia Naciją kaip koncepciją ir fizinę bei dvasinę realybę. Kad šį teiginį įrodyti, supraskime, kas sudaro Naciją:

1. Visi dabar gyvenantys Lietuviai.
2. Visos praeities Lietuvių kartos, mūsų protėvių kapai.
3. Visos ateities Lietuvių kartos.

    Tokia koncepcija remiasi nacionaline idėja (komunizmo ir kapitalizmo šalininkų keikiamos ir nekenčiamos, dažnai dėl neteisingų ir dogmatiškų priežasčių). Šią koncepciją, Nacijos, kaip amžinos realybės, tiek fizine, tiek dvasine prasme, neigia parlamentinis režimas ir jo doktrinos.

    Tuo tarpu, jeigu jie (demokratai) vartoja žodį „nacija“, omenyje yra turima toli gražu ne tai, apie ką kalbėjome, o dabar gyvenantys asmenys, kurie turi Lietuvos pilietybę. Taigi, parlamentinis režimas neigia Naciją, kaip jau paaiškinome.

    Pagal rumunų nacionalistą ir gvardizmo ideologą, Korneliu Zelea Kodreanu, galime pateikti dar ir tai, kas įeina į Naciją, be ją sudarančių žmonių. Čia pateikiama ištrauka iš jo autobiografinės knygos „Mano Legionieriams“:

„Nacija turi:

1. Fizinę, biologinę tėvonystę: kūną ir kraują.
2. Materialinę tėvonystę: šalies žemę ir jos turtą.
3. Dvasinę tėvonystę, į kurią įeina:

   A. Jos Dievo, tautos ir gyvenimo koncepcija. Ši koncepcija sudaro turtą, dvasinę tėvonystę. Šios srities apribojimai yra nustatomi pagal koncepcijos blizgesio ribas. Yra šalis su nacionaline dvasia, tos dvasios lūkesčiais, dvasios, pasireiškiančios iš apreiškimo ir pačios nacijos pastangų.

   B. Jos garbė, kuri blizga pagal nacijos pripažinimą per jos istorinę egzistenciją, normas, gautas iš jos Dievo, tautos ir gyvenimo koncepcijų.

   C. Jos kultūra: jos gyvybės vaisius, jos pačios pastangų mąstyme ir mene kūrinys. Ši kultūra nėra internacionalinė. Ji yra nacionalinio genijaus, kraujo išraiška. Kultūra yra internacionalinė savo blizgesiu, bet nacionalinė savo kilme. Kažkas padarė gerą palyginimą: duona gali būti naudojama internacionaliai, bet ji turi žymę žemės, iš kurios ji atvyko.
Kiekviena iš šių tėvonysčių turi savo paskirtį. Visos trys privalo būti ginamos nacijos. Bet iš visų svarbiausia yra dvasinė tėvonystė, nes ji vienintelė yra amžina, ji vienintelė peržengia visus laikus. Senovės graikai šiandien yra su mumis ne dėl savo kūnų, nesvarbu, kad ir kokių atletiškų – jie dabar tėra tik pelenai – nei dėl materialinio turto, jei jie tokį turėjo, bet dėl savo kultūros.

    Nacija gyvena amžinai per savo koncepcijas, garbę ir kultūrą. Dėl šių priežasčių nacijų vadovai turi spręsti ir veikti ne materialinių ir fizinių nacijos interesų pagrindu, bet nacijos istorinės garbės, nacijos amžinųjų interesų pagrindu. Taigi: ne duona bet kokia kaina, o garbė bet kokia kaina.“

    Iš mūsų Tautos kultūros, dvasios, teliko mažos liekanos, kurias pribaigti ruošiasi demokratinė-globalistinė hidra. Argi mes turime jai tai leisti?

    Prieš darant išvadas, norėčiau paliesti dar vieną klausimą: parlamentarizmą kaip tariamą (de jure) masių valdžia, kas tai yra iš tiesų ir tai, kad mums yra reikalinga Valstybės valdymo forma, kurioje valdžia priklausytų geriausiems Nacijos nariams, ne gausiausiems ir ne materialiai turtingiausiems.

   Toks režimas būtų fundamentaliai autoritetinis, gal ir totalitarus. Demokratizmas, iškeldamas masių valdžią daugumai, neigia asmenybę ir jos vertę valdyme. Nors teoriškai demokratizmas yra netikęs, kaip pažymėjo Aristotelis ir Platonas, tai, kas vyksta supuvusiame demokratizme, kai jis virsta oligarchine tironija, yra dar šlykščiau: tai visiškai de jure masių diktatūra, o visiškai de fakto yra Tautos išnaudotojų ir „siurbėlių“ diktatūra, primesta masėms ir asmenybėms, prisidengiant laisvės ir kitokiomis liberalistiškomis iliuzijomis. Itališkojo autoritetinio nacionalizmo teoretikas ir praktikas, Benitas Musolinis, veikale „Fašizmo doktrina“ rašė:

    „Demokratiniais režimais galime apibūdinti tokius režimus, kuriuose kartas nuo karto yra duodama tautai iliuzija, kad ji esanti suverenas, tuo tarpu kaip tikras efektyvus suverenumas glūdi kitose, dažnai slaptose ir neatsakingose jėgose. Demokratija – režimas be karaliaus, bet su daugeliu karalių, kurie yra kartais labiau absoliutiški, tironiški ir visa griauną, nei vienas karalius – tironas.“

    Visiškai sutinku su čia išsakytu požiūriu ir manau, kad reali situacija Europoje ir Lietuvoje jį tik dar kartą parodo esant teisingą.

   Taigi, parlamentarizmas, apibendrinant, sudaro sąlygas, kuriomis Tauta pamažu degraduoja, ypač ir neišvengiamai svarbiausia - dvasine – šito prasme. Todėl aš teigiu, kad Lietuvių Tautos Valstybė, jeigu jai lemta būti tautine ir nacionaline, neišvengiamai turės visiškai ir iš esmės persitvarkyti, tapti antikapitalistiška, antimarksistiška ir autoritetine. Taipogi, ji turės, per švietimą ir mokymą, iškelti tikrus, tautiškuosius idealus, kurie reikalingi Lietuvių Nacijai ne tik gyvuoti, bet atgimti naujiems darbams ir naujoms kovoms.

_________________
"Nacionalizmas yra dvasinė revoliucija." - Horia Sima.

Nacija yra piliečių visuma - ant jos pečių laikosi Lietuva.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

   Pažymėsiu, kad straipsnyje apibrėžiau, kad demokratai, tarp jų ir tamsta, kartu su savo viršininkais, neigia Nacijos, kaip dvasinės ir fizinės realybės buvimą, pakišdami šį melagingą ir kosmopolitišką apibrėžimą, kuris įtraukia į Naciją visokius parazitinius elementus, bet atmeta mūsų didvyrius, kaip Margiris, Kudirka, Voldemaras ir kt.

   Aš visiškai rimtai ir teisiškai pagrįstai pasakiau Jums apie naciją. Gal būt Jūs nežinote tos sąvokos reikšmės?  :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

   Taip, teisiškai pagrįstai, režimo, kuris pagrįstas melu ir masoniška prievarta, standartais. Nacija nėra tai, ką sako tironų ir oligarchų režimas, Nacija yra Nacija. Tai kas tai yra, amžinai buvo, yra ir bus. Aš sąvoką apibrėžiu pagal nacionalistinės krypties ideologijas. Tamsta - pagal demokratines, liberalines-masonines. Tai manęs nestebina.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

   Taip - visiškai sutinku, kad Šveicarija yra "policinė valstybė" - ten tikra vokiška tvarka ("Ordnung ist Ordnung" ).

   Ir žinau, kad tai labai nepatinka įvairiems anarchosindikalizmo idėjų gerbėjams. Tačiau mane - nacionalistą - būtent tokia griežta tvarka ir žavi. Beje, lygiai taip yra tvarkomasi ir Singapūre - pvz., už ne vietoje numestą nuorūką "moment" pakliūsi į kalėjimą.

   Esu tvirtai įsitikinęs, jog tautinėje valstybėje tvarka ir turi būti griežtai prižiūrima, o pažeidėjai tuoj pat nubaudžiami. Tik tokia Valstybė ir Tauta gali išgyventi šiuolaikinės tarptautinės konkurencijos sąlygomis. Bet kokia anarchija ir ja besiremiantis kyšininkavimas sunaikina bet kokią, net pačią turtingiausią valstybę, bei tos valstybės Tautą.

  Kitas reikalas, jog tvarka Valstybėje turi būti nustatoma remiantis griežtai apibrėžtais įstatymais, kurių pagrindinė paskirtis turi būti palaikyti Tautinės valstybės egzistavimą bei klestėjimą, žiaurios tarptautinės konkurencijos sąlygomis.

  Visai kitas klausimas - kokiu būdu tie įstatymai turi būti priimami (pvz., parlamente partinių ar asmeninių diskusijų metu, ar kokio nors kelių asmenų organo ("triumvirato", "seksteto" ir pan.), ar vieno atsakingo asmens) tai yra diskusinis klausimas. Manau, kad visada reikia atsižvelgti į konkretų momentą bei esamas sąlygas - tiek pačioje Valstybėje, tiek tuo metu esamą tarptautinę situaciją.

  Vis tik istorija rodo, kad vienasmeninė ar grupinė diktatūra labai greit išsigimsta (deja, bet absoliučios daugumos žmonių "nagai į save lenkti")  - ir, matyt, todėl faktiškai, kaip aš jau minėjau, 20 amžiuje žinau tik vieną pakankamai teigiamą tokios ilgalaikės diktatūros pavyzdį - mano minėtą Singapūrą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

    Savo teiginius galite pagrįsti? Ne. Nerimta. Jei Jūs esate Murza, tada galiu Jums tiesiai pasakyti - laikiau Jus protingesniu žmogum. Galų gale, ne tai svarbiausia: Jūs turite savo nuomonę, kuri pagrįsta Jūsų įsitikinimu, o mano nuomonė yra pagrįsta mokslininkų teiginiais ir priimta visame pasaulyje.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

    Aš nesu Mindaugas Murza-Gervaldas. Mano ne nuomonė, o pažinimas, pagrįsta nacionalistinės krypties filosofija.

    Tamstos "mokslininkai" - demokratizmo terminologijos skelbėjai ir iš esmės dažnu atveju, dviveidiški aferistai ir nacionalinės sąmonės naikintojai. Nepripažįstant nacijos koncepcijos, yra neigiamas mūsų kraujo ryšys su protėviais.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Dėkui.

    Nieko neįrodote - (apie nacijos sąvoką), o mano teiginiai yra paremti mokslu ir pasauline praktika, o ne kažkokių Jūsų "filosofijų". Pasimokinkite, jaunuoli, po to galėsite diskutuoti šitokiomis temomis. Kol kas nemokate.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

    Mokslas - jūs mokslu laikote tai, kas parašyta užimtų, kapitalistinių-masoninių valstybių konstitucijose ir šios struktūros pakalikų rašliavose.

    Viskas paprasta ir elementaru: esat "demokratas", suprantat žodį taip, neigiat šią koncepciją. Aš esu nacionalistas, suprantu žodį šitaip ir pripažįstu šią koncepciją.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

     Nacionalizmą aš suvokiu kaip neatskiriamą savo pasaulėžiūros ir doktrinos dalį. Būdamas nacionalistu, esu ne tik už nacionalinę Valstybę, bet ir suvokiu seniau apibūdintą Nacijos koncepciją, kuri yra ateities, praeities ir dabarties Tautos kartos. Tai reiškia, kad aš negaliu sakyti "po manęs nors ir tvanas", kaip Liudvikas kvailai ir pasileidėliškai sakė: aš turiu jausti pareigą, kaip Lietuvių Nacijos narys, paskui, kaip savo rasės atstovas, o tada jau kaip žmogus.

    Kosmopolitu laikyčiau žmogų, kuris yra prieš nacionalinę Valstybę, kuris arba tautiniu, arba ekonominiu, arba kitokoiu požiūriu skiepija internacionalizmą (nepainioti su draugiškais ryšiais su kitomis tautomis ir judėjimais jų šalyse, o mūsų - savo šalyje).

    Nacionalizmą man patinka suvokti ne taip, kaip XIX amžiaus pseudo-nacionalizmą, persisunkusį liberalinių tendencijų, o kaip radikalią Tautos savigynos priemonę ir sąmonės išraišką. Nacionalizmas turi būti kovingas. Aš susieju socialinio teisingumo ir ne marksistiškojo socializmo idėjas su nacionalizmu. Nacionalizmą suprantu ir kaip dvasišką dalyką, išreikštą per Nacijos koncepciją ir jos, kaip fizinės ir dvasinės realybės, suvokimą.

    Darni visuomenė yra hierarchinė - chaotiška - egalitarinė. Autoritetinio nacionalizmo kryptys (su kiekvienai atskirai Europos tautai būdinga specifika) propaguoja hierarchinę visuomenę ir pasisako prieš melagingus ir apgaulingus pseudo-utopizmus ir teiginius kaip "galutinė" ko nors stadija. Tai galima suvokti kaip ciklinio laiko suvokimo priėmimą ir linijinio laiko suvokimo atmetimą.

    Kovingasis nacionalizmas siekia dvasinės revoliucijos, per kurią turi vykti esminė politinė revoliucija, bet toli gražu ne bolševikiška šio žodžio prasme - tikėtina, kad ji būtų visiškai be kraujo praliejimo, o jei ir su, tai su menku. Tačiau kai tai įvykdyta ir Tauta laisva, su savo nacionaline valstybe, ideologija ir darnia tvarka, tai ginti reikia iki mirties, iki paskutinio atodūsio, jeigu į tai bus pasikėsinta.

    Man imponuoja asmenybės nuo Platono ir Aristotelio, iki Gobino ir Hiustono Čemberleno, ir daugelis kitų. Antidemokratizmas, antiegalitarizmas, elitarizmas, hierarchinė tvarka ir dvasinis kolektyviosios sąmonės tobulėjimas, pasekamas fizinio tobulėjimo darnioje nacionalinėje valstybėje, kurioje bus LIETUVA - LIETUVIAMS.

    Galima dar labai daug gilintis, bet tai būtų trumpa, gal ne labai ir tikusi šio dėstymo versija.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

    Jeigu tamsta save tokiu laikote, tegaliu sakyti iš esmės.

    Čia klausimas, ar LIETUVA LIETUVIAMS, ar Lietuva - žydams ir kitokiems... Siūlau iš Lietuvių autorių skaityti Vytauto  Alanto "Žygiuojančią tautą", gal tada suprasit. Iš kitų, siūlau "nacių" ir kitokią literatūrą, fanatiškai keikiamą režimo.

    Jeigu dabartiniai "patriotai" būtų tokie, tada gyventumėm Nacionalinėje Valstybėje, o ne "demokratinėje respublikoje", kai Tėvynė ir Nacija yra parduoti niekšų gaujai.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

    Tai skirtingi dalykai, nes tokie "patriotai" kaip Abramikienė ir Landsbergis tikrai nėra tokie. Jūsų "patriotai"...

    Va, Kodreanu, Adolfas Ramanauskas Vanagas, Augustinas Voldemaras, Osvaldas Moslis, Kvislingas - tai yra būtent tokie: NACIONALISTAI.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

    Disciplina, Jūsų žiniai, nesikerta su laisve. Tuo tarpu laisvės iliuzija, kaip demokratizme, yra vergų veisėja. Autoritetinis nacionalizmas iškelia žmogaus dvasinę jėgą ir kolektyvo dvasinę jėgą. Demokratizmas iškelia egoizmą ir žmogų padaro vergu, nors jis įsivaizduoja esąs kažin kas.

     Kovingasis nacionalizmas ir kovoja už laisvę, už Tautos Laisvę, už Tikrą Laisvę, kuri nesiderina su anarchija, o kuri reiškia, kad žmogus gali daryti tai, kas nekenkia jo Tautai, nesikerta su teisingumu ir garbingu elgesiu. Tačiau čia prieiname kitą temą.

    Malonu girdėti. Mane žavi organizacija Russkoje Nacionalnoje Jedistvo, vadovaujama Barkašovo, tik gaila, kad jie patyrė nuosmūkį. Tai iš ties rimta organizacija, perėmusi gerų organizacinių elementų, man atrodo, ne tik iš vokiečių NSDAP, bet ypač iš Kodreanu vadovautų legionierių judėjimo.

    Gerai atskirtos dvi kategorijos aktyvistų: naujokai ir paprasti nariai, ir kovotojai, "kovos draugai". Manau, kad Lietuvių VLNDS turėtų mokytis iš to, kas RNE buvo kokiais 2000 metais.

    Rusijoje neišvengiamai kyla nacionalinė sąmonė, ji kils ir toliau, tačiau ją reikia nukreipti moralia, disciplinuota ir tvarkinga linkme, o ne paversti chaotišku nereikalingo smurto kilimu. Siūlau pasižiūrėti, man asmeniškai tai labai įdomios svetainės:

www.rne-center.org
www.barkashov.com

   Ir vis tik - kuo nacionalistas skiriasi nuo tautinio patrioto? Prašome atsakyti. Jei negalite, tai galime padėti tai apibrėžti. Ne pavyzdžius teikite, o duokite apibrėžimą.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

    Kam mums ta Rusija? Ar neturime savo galvos?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

    Tai, galima sakyti, buvo retorinis hiperbolizavimas, kurį, pripažinsiu, padariau klaidingai. Lenkimasis, padlaižiavimas - iš tiesų vergiškos moralės elementas ir, pripinsiu, tas mano impulsyvus ir perdėtas išsireiškimas buvo netikęs, ypač iš tos perspektyvos, kad tamsta galėsite dabar jį prikaišioti.

    Šiaip Barkašovas - doras ir teisingas žmogus, kuris kovoja už savo naciją. Netikiu šmeižtu prieš jį, o šiaip jis, kaip ir visi, nėra tobulas, su ydomis ir taip toliau, bet jei jis netikęs, padarykit kažką geresnio. Deja, jokioje šalyje šiuo metu aš nematau kažko, kas būtų geriau už tai, kas RNE buvo 1999-2001 metais. Atsiimu tą savo pareiškimą, bet pasakysiu atvirai, kad man nepatinka, kad tai prikaišote.

    O va, tarkim, aš ,pavyzdžiui, pasakysiu, kad Hitlerio, Musolinio, Moslio, Rokvelio, Kodreanu, Voldemaro vieta - Olimpe, o Ruzvelto, Stalino, Bušo, Rotšildo ir kitų "demokratų", ar komunistų - istorijos šiukšlyne. Palyginus su tais vyrais, jie visi - pigmėjai prieš milžinus. Gyvename laikotarpiu, kai didvyriai gretinami su nenusisekusiais niekšais, o baisiausieji niekšai tampa didvyriais ir lygiuojasi prie tų didvyrių, kurie dar nėra  apšmeižti.

    Na ką gi, saugumiečiai, naudositės proga mane bausti už žodžio laisvę, ar ne? Kodėl "išrinktoji tauta" turi būti neliečiama, o tikrieji Europos nacionalistai - pamazgų mėtymo taikinys? Žinokite, kad lazda turi du galus.

   Šaunu. Jei prisipažįstate klydęs, reiškia, nesate beviltiškas - tik impulsyvus ir kartais naivokas. Aš irgi toks buvau  :img06:

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

   Su savo neapykanta Naujosios Europos kūrėjams ir kovotojams Jūs esate naivokas ir mūsų bendri priešai tuo, mano galva, džiaugiasi.

   Aš irgi, kaip ir visi kiti, suklystu ir galiu tai pripažinti, kur tai yra logiškai aišku. Kur yra logiškai aišku, kad esu teisus, niekada, NIEKADA nesutiksiu su tuo, kas tam, beje, ir mano sąžinei, prieštarauja.

   Ačiū už dėmesį.

    Labai gerai pasakyta.

   Patikslinu - Adolfo Ramanausko-Vanago pažiūros radikaliai skyrėsi nuo Augustino Voldemaro pažiūrų. Jau nekalbu apie Moslį ar Kvislingą.

   Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo tipiškas demokratas, siekęs atkurti 1922 m. Lietuvos konstituciją, ir netgi norėjęs panaikinti 1938 m. Konstituciją.

   Kodreanu aš irgi negretinčiau su Mosliu ar Kvislingu - jų idėjos bei požiūriai taip pat labai skyrėsi.

   Apskritai visiems rekomenduoju perskaityti mano naują pranešimą NACIONALIZMAS, FAŠIZMAS (NACIZMAS), RASIZMAS IR MARKSIZMAS (KOMUNIZMAS) temoje:

ANTHONY D. SMITH. "NACIONALIZMAS XX AMŽIUJE"
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=3133

  Ten, mano nuomone, labai aiškiai išdėstyti įvairių požiūrių (ideologijų) panašumai bei skirtumai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

    Su neapykanta imperialistams, grobikams ir banditams, kokių spalvų jie bebūtų.

    Apie bendrus priešus ir draugus pagalvokite giliau: dar klausimas, kur kieno priešai, o kur - draugai. Bandito nacionalizmas niekada neturės nieko bendro su doro žmogaus nacionalizmu. Nesirengiu tapti Francu fon Papenu, kuris vardan tariamos vienybės atvedė valdžion pabaisą, nors pats toks nebuvo.

    Sąvokų ir simbolių panašumas dar nerodo vertybinės bendrystės: doras nacionalistas ir doras internacionalistas lengviau ras bendrus vertybinius taškus, nei bet kuris iš jų - su banditais.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Seniai sugalvota ir mano ne kartą pasakyta.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

   O tu imk ir nepatingėk dar kartą pakartoti ir mus visus apšviesti (kitais klausimais juk netingi, pvz. keikdamas terminą "nacionalistas" ir girdamas "tautinį patriotą"  :img06: )

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Šį kartą pabandysiu susilaikyti ir tuo paskatinsiu liaudį skaityti Žygeivio svetainę.  :img01:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

    Klausimas labai paprastas - jūs terminą "nacionalizmas" iš esmės suvokiate lygiai taip pat, kaip jį aiškino sovietiniais laikais ir tebeaiškina dabar dalis mūsų "politologų":
http://www.google.lt/#hl=lt&source=hp&q ... bc3de42f71

    Tačiau tai yra visai ne nacionalizmas, o šovinizmas (visų pirma siekis užgrobti "žemesnių ir atsilikusių" tautų žemes), dažnai ir su rasizmo "prieskoniu" (teigiant, jog yra "iš prigimties geresnės, protingesnės, pranašesnės" rasės).

    Nacionalizmo pagrindinė idėja - visos pasaulio tautos yra lygios ir visos turi vienodas prigimtines teises, tame tarpe ir ypač svarbią teisę - sukurti savo nepriklausomą valstybę savo istorinėje etninėje teritorijoje ir joje savarankiškai tvarkytis.

   Štai tai ir yra pagrindinis nacionalizmo ideologijos skirtumas praktiškai nuo visų kitų pasaulinių ideologijų, kurios visos atvirai arba užmaskuotai nepripažįsta pasaulio tautų lygybės ir jų lygių prigimtinių teisių į savo žemę, kalbą, kultūrą bei savo nepriklausomos valstybės sukūrimą, nepriklausomai nuo tautų dydžio, rasės, kalbos, ekonominio ir karinio išsivystymo ("civilizacinio lygio"), ir kt.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.