Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Klausimėlis... Kas yra tas valstybės bankrotas?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Klausimėlis... Kas yra tas valstybės bankrotas?

Puslapis 1 iš 1

[ 20 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Nacionalistas

Pranešimo tema: Klausimėlis... Kas yra tas valstybės bankrotas?

Parašytas: 07 Bal 2009 21:02

Užsiregistravo: 27 Spa 2007 18:45
Pranešimai: 170

Man pasidarė įdomu, kas yra tas valstybės bankrotas? Kas nutiktų tai valstybei, kai ją ištiktų bankrotas?

Ačiū.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Bal 2009 21:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Aš irgi nelabai žinau, ką tai reiškia tarptautiniu supratimu.

Bet, pvz. Islandija yra paskelbusi, kad bankrutavo. Ir dabar net savo ambasadų pastatus išpardavinėja.

Čia visko prirašyta:

Valstybės bankrotas
http://www.google.lt/search?client=fire ... ie%C5%A1ka

Kada bankrutuoja valstybė?
http://www.alfa.lt/straipsnis/10239887/ ... 2-05_18-27

2008-12-05 18:27
Alfa.lt

Kai politikai ir ekspertai grūmoja skambiomis frazėmis apie Lietuvos laukiantį bankrotą, paprastiems mirtingiesiems kyla klausimas – kokių padarinių reikėtų laukti, rašo savaitraštis „Atgimimas“.

Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė grūmoja, kad, jei naujoji šalies vyriausybė nesiims rimto antikrizinio plano, nesubalansuos biudžeto deficito, šalies laukia bankrotas.

Tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia, atūžus krizei Islandijos finansinė sistema jau žlugo. Su rimtais sunkumais susidūrė Vengrija ir net didžiosios Europos valstybės jau skambina varpais. Kaimynų latvių valdžia perėmė savo žinion „Parex“ banką ir apribojo stambių indėlininkų teises disponuoti savo lėšomis. Kaimynai latviai derasi su TVF dėl paramos.

Lietuvos būsimieji valdantieji taip pat pareiškė, kad prašyti pinigų iš TVF gali tekti ir mums. Pirmasis apie tai prabilo būsimasis finansų ministras Algirdas Šemeta, o jo žodžius patvirtino paskirtasis premjeras Andrius Kubilius.

Tiesa, ekonomistai ramina, kad paskola iš TVF dar nereiškia, kad padėtis beviltiška ir valstybė bankrutuoja. Bankrotai mums ne naujiena, per beveik dvidešimt nepriklausomybės metų įvyko daugybė svarbesnių ir mažiau svarbių bankrotų, tačiau valstybė – ne uždaroji akcinė bendrovė ar viešoji įstaiga. Jei bankrutuoja valstybė, kas nutinka jos piliečiams?

Ekonomistas Raimundas Kuodis sakė, kad bankrutavus valstybei ji išnyksta iš finansinių rinkų žemėlapio.

Ekonomikos profesorius Jonas Čičinskas tikino, kad „valstybės bankrotas“ labiau žurnalistų sugalvotas terminas nei realybė.

„Tokio dalyko kaip bankrutavusi valstybė iš esmės nėra. TVF pasiūlė įvesti terminą, kai valstybė įsiskolina ir negali padengti savo įsipareigojimų. Visgi valstybės negalima palyginti su įmone, todėl dėl bankroto ji niekur nedings“, – aiškino ekonomistas. Visgi valstybė bankrutuoti gali, ekonomistai tikino, kad taip nutinka, kai šalis ilgą laiką skolinasi iš tarptautinių rinkų ir vieną dieną nebegali įgyvendinti savo įsipareigojimų.

Skola gali siekti 100 ir daugiau procentų šalies bendrojo vidaus produkto. Valstybė negali išsiginti savo įsipareigojimų, atsiprašyti ir toliau gyventi, skolas tenka grąžinti, tik skolinantis daug prastesnėmis sąlygomis. Anot J. Čičinsko, bankrutavusios valstybės gali susitepti savo skolinimo reputaciją, bet realiai, jei nebėga nuo įsipareigojimų, joms niekas negresia.

Skolininkai su kreditoriais derasi vadinamajame Paryžiaus klube. Čia taip pat sprendžiama, kaip elgtis su valstybėmis, kurios nepaiso savo įsipareigojimų. Tokia valstybė gali būti įrašyta į šalių, kurioms nebegalima skolinti, sąrašą. Taip pat gali būti areštuojamas jos turtas: išplaukiantys laivai, išskrendantys lėktuvai.

Vienas geriausių pavyzdžių – neseniai Argentiną sudrebinusi finansinė krizė. Tuomet šalis pareiškė negrąžinsianti jokių skolų, bet vėliau, kai valdžia suprato, kad daugiau niekur niekada nebegalės pasiskolinti, atsiėmė tokius grasinimus ir skolas atidavė su kaupu.

Tiesa, Lietuvos skolos tesiekia keliolika procentų BVP, todėl niekas nepatikėtų, kad turėdami tokią mažą skolą mes bankrutuojame. TVF parama, anot ekonomistų, mūsų šaliai gali išeiti net į naudą, nes paskola drausmina valdžią.

Žinia, blogą valstybės finansinę padėtį pirmiausia pajunta gyventojai, jiems nemokami atlyginimai, vėluoja pensijos, stringa atsiskaitymai tarp įmonių, užplūsta bankrotų banga. Tokiu atveju žmonių akyse valstybė ir jos valdžia išties bankrutuoja. Įpykusi minia būna neprognozuojama, o kartais ir pražūtinga.

Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... nding=true

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Nacionalistas

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2009 12:07

Užsiregistravo: 27 Spa 2007 18:45
Pranešimai: 170

Na taip, įdomiai čia... Bet Lietuvos atveju kaip čia būtų vienas Dievas žino.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2009 21:34

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Pradėkime nuo to - kas yra bankrotas iš viso? Galas. Tai va - ateitų valstybei galas.

Į viršų

Nacionalistas

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2009 21:40

Užsiregistravo: 27 Spa 2007 18:45
Pranešimai: 170

Jei valstybės galas, tai kaip suprast tą "galą"? :img06:

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2009 21:41

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Išsiparduos.

Į viršų

Nacionalistas

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2009 21:45

Užsiregistravo: 27 Spa 2007 18:45
Pranešimai: 170

tikras lietuvis rašė:

Išsiparduos. :img01:

Kam? Rusams? :img01:

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2009 21:46

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Kas tik pirks. Gal net pederastams.

Į viršų

Nacionalistas

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2009 21:47

Užsiregistravo: 27 Spa 2007 18:45
Pranešimai: 170

tikras lietuvis rašė:

Kas tik pirks. Gal net pederastams. :img01:

Tikrai, kad negerai :)

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Bal 2009 21:48

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Na va - pagaliau tave įtikino geležinis argumentas.

Į viršų

Juozas Prasauskas.

Pranešimo tema: Valstybės Bankrotas

Parašytas: 16 Bal 2009 00:28

Užsiregistravo: 08 Lie 2007 17:18
Pranešimai: 442
Miestas: Vilnius - Birštonas

Valstybės bankrotas yra dirbtinis terminas - lygus pilietiniam karui. Valstybės išvogtos - vagys žinomi ir, kad nesėsti, sugalvojo "BANKROTO" terminą.

Jokios krizės nėra - tik yra milžiniškas pinigų persiskirstymas iš vienų kišenės į Naujųjų kapitalistų - buvusių komunistų kišenes /daugelis pinigų masiškai išimti iš bankų ir laikomi slaptuose seifuose/.

Valstybės bankrotas - tai yra slaptas, tylus valdžios perdavimas be karo iš Jonaičio -> Petraičiui.

Kol kas Lietuvoje dar situacija yra viena iš geresnių - ypač, kad neįsivedame euro, nes EURO įsivedimas būtų visiškas nepriklausomybės ir valstybingumo praradimas. Grybauskaitė gali būti siunčiama būtent šitai misijai.

Parašė Juozas Prasauskas. J.vPR. LIETUVA PIRMIAUSIA.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Bal 2009 03:20

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Viskas teisingai, Juozai, bet vagys yra ne komunistai - vagys jie ir yra tik vagys.

Į viršų

Juozas Prasauskas.

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Bal 2009 00:31

Užsiregistravo: 08 Lie 2007 17:18
Pranešimai: 442
Miestas: Vilnius - Birštonas

Sutinku su Tikru Lietuviu.

Vagys tikrai visur ir yra vagys. Tenka skaityti, kaip Jūs kaunatės kituose puslapiuose, net palaikiau, kad Jūs pasivadinęs kitu. Jūs įaugote šiame puslapyje, este tikras karys - tiesos ieškotojas.

Jums tiktų, o gal ir reikėtų užsivesti savo emblemą - kažką panašaus į tiesos ieškotojo, nors visi mes čia panašūs, bet pamatai emblemą ir jau ieškai to žmogaus minčių.

Su geriausiais linkėjimais, Juozas.J.vPr. Lietuva pirmiausia.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Bal 2009 03:26

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Dėkui. Palaikykime vienas kitą - juk manome, kad esame teisūs?

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Geg 2009 21:25

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

VAGYS NETURI PARTIJOS - VAGYS YRA VAGYS.

KEISTA TA ŽMONIŲ SAVYBĖ - KONsERVATIZMAS PATRAUKLUS TIK TUO, KAD PRIPAŽĮSTA NORMALŲ TURTO SIEKIMĄ PER BIZNĮ. /Dizraelis, Burket../

GIMĖ BRITANIJOJE KAIP VIENA IŠ EKONOMIKOS KRYPČIŲ, PRIEŠINGŲ ,,KAPITALUI,, MARKSO. BET DABAR MATOME, KAD MARKSO /o iš tikrųjų ENGELSO nes straipsnius rašė Engelsas, o spausdino MARKSAS - toks buvo jų susitarimas/. ,,KAPITALAS", VĖL IŠLEISTAS PAKARTOTINAI, DINGO IŠ LENTYNŲ PER KELIAS DIENAS /Vokietija, Britanija, JAV/.

J.PR.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Rgp 2011 19:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šiandienos (2011.08.17) Lietuvos skola yra 40 milijardų 156 milijonai litų (40.156.000.000)

Skola padidėjo per 2 savaites 221.000.000 litų.

Nesunkiai apskaičiuosite kiek krenta per dieną.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Rgp 2011 19:49

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

tikras lietuvis rašė:

Dėkui. Palaikykime vienas kitą - juk manome, kad esame teisūs?

Maža, ką jūs dviese vienas apie kitą manote.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Rgp 2011 20:19

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Dar mažiau yra tai ką tu pats vienas apie save manai, žyde. :smile89: :smile25:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Rgs 2011 17:27

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Valstybių bankrotas – kas po to?

http://www.balsas.lt/News/print/553685

http://www.balsas.lt/naujiena/553685/va ... -kas-po-to

Autorius: Rūta Levickaitė 2011.09.03 14:55

Jei dabar paskelbti įmonei bankrotą gali pareikalauti nemažai nervų ir teisinių procedūrų, senovėje šis veiksmas trukdavo vos kelias sekundes. Terminas bankrotas kilo iš žodžių „banco rotto" (liet. „sulaužytas suolas“) , nes pirmiesiems bankininkams išrašinėti vekselius ir mokėti pinigus pakakdavo suolo. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad savo veiklos tęsti nebegali.

Šiais laikais bankrotai skelbiami ne tik įmonėms, bet ir valstybėms. Europoje netylant kalboms apie Graikijos, Airijos, Portugalijos skolas, „Balsas.lt“ kalbina „Nordea Lietuva“ ekonomistą Žygimantą Mauricą. Domimės, kiek realios įsiskolinusių šalių tikimybės bankrutuoti ir su kokiomis grėsmėmis susiduria Lietuva.

Šalies bankrotas kaip sąvoka – kas tai per reiškinys ir, ar gali valstybė iš tiesų bankrutuoti?

Valstybė kaip įmonė tikrai bankrutuoti negali, nes kai bankrutuoja įmonė, ji nebeegzistuoja. Ji dažniausiai yra likviduojama arba yra nuperkama kitos įmonės ir restruktūrizuojama. Savaime suprantama, kad valstybės niekas negali likviduoti, jos negali nupirkti kita valstybė, nors tokių kalbų buvo pasigirdę. Graikijai buvo pateikta pasiūlymų atiduoti keletą savo salų už skolas, bet tokie dalykai yra labai priešiškai priimami visuomenės ir dažniausiai net nesvarstomi. Valstybės bankrotas reiškia, kad ji laiku nesugeba sumokėti skolininkams savo įsipareigojimų - ar tai būtų tarptautiniai skolintojai, ar vidaus. Dažniausiai toks valstybės nesugebėjimas pasireiškia tuo, kad jos išmokėjimas yra atidedamas vėlesniam laikui.

Ar valstybės skola turi viršyti tam tikrą dydį, kad ji būtų pripažįstama esanti arti bankroto slenksčio?

Praeityje šalys bankrutuodavo su labai įvairiu įsiskolinimo lygiu. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija XIX amžiaus pradžioje, kai kariavo su Napoleonu, turėjo sukaupusi labai didelę skolą, kuri viršijo 200 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai reiškia, kad skola buvo kone du kartus didesnė nei dabar yra Graikijos ir net 8-10 kartų didesnė už Lietuvos skolas.

Tačiau nepaisant to, savo istorijoje Didžioji Britanija niekuomet nebankrutavo, nes visada sugebėdavo įvykdyti savo įsipareigojimus ir išmokėti skolininkams visas skolas iki paskutinio cento. Kitos šalys bankrutuodavo ir esant labai mažoms skoloms. Pavyzdžiui, Prancūzijoje karalius nuspręsdavo, ar grąžinti skolą skolininkams, ar negrąžinti. Jeigu jis nuspręsdavo negrąžinti, tai skola ir būdavo negrąžinama. Skolininkai turėdavo priverstinai pasirašyti sutikimą, kad skolos atsisako. Tai, sakykime, yra tokie du labai ekstremalūs pavyzdžiai.

Kaip valstybių skolos atsiliepia jos gyventojams?

Augant skolos dydžiui, didžiausia grėsmė yra ta, kad vis didesnė biudžeto pajamų dalis yra skiriama palūkanų normų mokėjimui. Todėl, užuot skyrus biudžeto lėšas socialinei apsaugai ar švietimui, gynybai ir kitoms reikmėms, kurios naudingos šalies visuomenei, tie pinigai skiriami palūkanoms mokėti. Kuo riba aukštesnė, tuo labiau visuomenė ir valstybė nenori mokėti, todėl dažniausiai priimamas sprendimas, kad dalis įsipareigojimų bus negrąžinta. Didžioji Britanija apie 60 proc. visų savo biudžeto pajamų skirdavo vien tiktai savo palūkanų mokėjimui, tai yra milžiniška suma. Lietuva šiuo metu tam skiria apie 6 proc., Graikija apie 15 proc. Šios sumos dar nėra labai didelės, tačiau jau reikšmingos. Graikai palūkanų mokėjimui šiuo metu skiria daugiau pinigų negu gynybai arba švietimui.

Didžiausias skolas Europos Sąjungoje turi tokios valstybės, kaip Graikija, Italija, Belgija, Airija, Portugalija. Kokia yra jų bankroto tikimybė?

Graikija galbūt jau būtų norėjusi bankrutuoti, bet tiek Europos Sąjunga, tiek Tarptautinis valiutos fondas, tarptautinės organizacijos neleidžia jai to padaryti, nes jeigu Graikija bankrutuos, tai gali sukelti neramumus visame pasaulyje. Tam tikra prasme Graikija yra skatinama nepriimti tokio sprendimo.

Kitos šalys, matydamos, kokių problemų gali sukelti Graikijos nemokumas, jai dirbtinai padeda, duoda pinigų tam, kad ji galėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais. Italijos, Airijos, Portugalijos skola jau dabar viršija 100 proc. šalies BVP, tačiau šios šalys tikrai gali vykdyti savo įsipareigojimus, jų skolų palūkanų normos apmokėjimai sudaro mažiau nei 10 proc. jų biudžeto pajamų. Darant prielaidą, kad joms investuotojai nori skolinti, šios šalys dar galėtų labai ilgą laiką gyventi su tokio dydžio skolomis. Italija turi antrą pagal dydį skolą po Graikijos, tačiau ji tokią skolą turi jau kone trisdešimt metų. Bent jau iki šiol ji ganėtinai sėkmingai sugebėjo vykdyti visus savo įsipareigojimus.

Apibendrinant galima būtų sakyti, kad šalies bankrotas labai priklauso nuo investuotojų pasitikėjimo. Jeigu šalis vykdė įsipareigojimus, investuotojai ją laikė patikima, dabartinis skolos lygis nėra toks aukštas, kad sukeltų tiesioginį bankrotą. Vienintelis variantas, kodėl tos šalys galėtų patirti vadinamą bankrotą, jei niekas joms nenorėtų skolinti.

Didžiausia krizė šiose šalyse yra pasitikėjimo, jos turi įrodyti savo veiksmais, kad sugebės surinkti pakankamai biudžeto pajamų, kad ateityje grąžintų susikaupusias skolas. Tai būtent Italija dabar ir daro, paskelbdama tolimesnes biudžeto konsolidavimo priemones. Dabartiniai skolos lygiai tokių šalių, kaip Graikija, Italija, Belgija, Airija, Portugalija, patys savaime nekelia didelės bankroto grėsmės, didžiausia grėsmė ateina iš pasitikėjimo krizės. Jeigu investuotojai tikisi, kad, pavyzdžiui, Italija sugebės vykdyti savo įsipareigojimus ir suvaldys savo biudžeto deficitą, tai bankroto tikimybė nėra didelė.

Valstybių skolos – tai švaistūniškas valdžios elgesio padarinys ar reiškinys, kurio iš esmės neįmanoma išvengti?

Skolos yra natūralus reiškinys. Istorija rodo, kad šalims netgi geriau turėti tam tikrą skolos lygį, ne per didelį ir ne per mažą, negu visai neturėti skolų. Jeigu atsitinka kažkas labai netikėto, pavyzdžiui, kaip Japonijoje atslinkęs cunamis ir žemės drebėjimas, tuomet valstybė turi paremti savo gyventojus. Jeigu ji jau turi tam tikrą skolą, yra žinoma finansų rinkose, tai ji tuomet labai greitai gali pasiskolinti pinigų. Jeigu valstybė visiškai jokios skolos neturi, ir neturi sukaupusi jokio rezervo juodai dienai, gali būti labai sunku pasiskolinti. Apskritai, priežastis, kodėl atsirado valstybių skolos, buvo valstybių karai. Karo metu valstybei reikėdavo turėti labai daug pinigų ir dėl to valstybės labai didindavo savo skolas. Pavyzdžiui, JAV po II-ojo pasaulinio karo turėjo labai didelę skolą, lyginant su jos BVP ,ji buvo labai panašaus dydžio kaip šiuo metu. Dabar JAV tam tikra prasme taip pat kovoja globalizacijos karus su Kinija. Todėl jie vėlgi turi skolų.

Kiek skolos valstybei turėti yra normalu ir kiek jau yra per daug?

Europos Sąjunga yra susitarusi, kad normos riba yra iki 60 proc. šalies BVP. Gaila, bet beveik nė viena iš senųjų Europos Sąjungos šalių šiuo metu šio susitarimo nevykdo. Išskyrus Skandinavijos šalis, praktiškai visų Europos senbuvių skolos viršija šį skaičių. Šiuo požiūriu vertinant, galima būtų sakyti, kad rizika yra padidėjusi. Šalis, turėdama tam tikrą dalį skolos, dalyvauja finansų rinkose, ji leidžia savo obligacijas, tai taip pat yra labai geras taupymo instrumentas.

Kodėl Didžioji Britanija nugalėjo Prancūziją XIX amžiuje? Dėl to, kad Britanija turėjo labai išvystytas finansų rinkas, Londonas tapo finansų centru, nes Anglija skolindavosi žymiai daugiau negu kad Prancūzija. Prancūzija kas 15-20 metų nubraukdavo visą skolą, nes taip nuspręsdavo karalius. O britai beveik visada turėjo gana nemažą skolą, ja prekiaudavo ir dėl to Londonas ir tapo finansų centru. Nors ir paradoksalu, tai parodo skolos svarbą.

Kokia yra Lietuvos situacija bendrame Europos Sąjungos kontekste? Ar yra kokių didesnių grėsmių kalbant apie viešuosius finansus, skolas, bankroto tikimybę?

Lietuvos padėtis, lyginant su senosiomis įsiskolinusiomis Europos Sąjungos periferinėmis šalimis, tokiomis kaip Graikija, Italija, Portugalija, yra nepalyginamai geresnė. Mūsų skolos bendras dydis yra gerokai mažesnis, Lietuvos skola siekia kiek daugiau nei 40 proc. BVP. Tačiau nereikia dėl to džiūgauti, nes riba tarp bankroto ir ne bankroto yra labiau lemiama ne skolos dydžio, o pasitikėjimo ta šalimi. Lietuva šiuo atžvilgiu yra labai nedėkingoje pozicijoje, todėl kad jos istorija, yra labai trumpa, tik 20 metų nepriklausomybės, ir ta istorija tikrai nėra gera. Per tuos metus nė karto nesugebėjome turėti subalansuoto savo valstybės biudžeto.

Mūsų valstybė visada gyveno taip, kad daugiau išleisdavo negu surinkdavo mokesčių. Visada gyvenome šviesesnio rytojaus sąskaita. Šitą dalyką investuotojai labai aiškiai mato, tokia mūsų biudžeto tvarkymo istorija tikrai nėra gera, todėl ir pasitikėjimas Lietuva nėra didelis - jis yra gerokai mažesnis už Italijos, Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos.

Nereikėtų džiūgauti, kad mūsų skolos lygis mažas ir vertėtų labiau gerinti savo įvaizdį bei pasitikėjimą. Tai, kad pasitikėjimas mumis yra prastas, rodo ir mūsų mokamos vienos didžiausių palūkanų už skolą Europos Sąjungoje. Mes mokame premiją už pasitikėjimo neturėjimą.

Jeigu pavyktų subalansuoti biudžetą, ar tai išaugintų pasitikėjimą ir kiek galėtų mažėti mūsų mokamos skolos palūkanos?

Būtina stengtis biudžetą subalansuoti ir parodyti pasaulinėms finansų rinkoms, kad mes visgi esame panašūs į kaimynus estus, o ne graikus, portugalus. Tokiu būdu mes nušautume du zuikius: sumažėtų mūsų skolinimosi kaina, ir pati skola. Tai reiškia, kad gautume dvigubą naudą.

Šaltinis: "Balsas.lt"

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Rgs 2011 16:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuvos valstybės skola

http://2g.lt/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 20 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 11 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: