Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Saulius Stoma. Oligarchinė valstybė: be širdies, be sąžinės, be piliečių

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Saulius Stoma. Oligarchinė valstybė: be širdies, be sąžinės, be piliečių

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Saulius Stoma. Oligarchinė valstybė: be širdies, be sąžinės, be piliečių

Parašytas: 16 Lie 2008 16:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27188
Miestas: Ignalina

Oligarchinė valstybė: be širdies, be sąžinės, be piliečių

Saulius Stoma, 2008-07-16
http://blog.delfi.lt/sauliusstoma/1404/

Žlugusios politikos sezonas baigėsi. Seimas išsiskirstė ruoštis rinkimams, Prezidentas išskrido į Lotynų Ameriką, o visada paslaptingas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas - nei paliktas poste, nei atleistas - tyliai nužingsniavo į keistą teisinę nežinomybę, kuri užtruks mažiausiai kelis mėnesius.

Nežinomybėje liko ir studentai, paskutinę Seimo dieną taip ir neišgirdę, kiek pinigų turės pasiruošti būsimiems mokslams. Gal bent dabar jau ims suprasti, koks brangus yra jų stulbinantis pasyvumas?

Žodžiu, visi gavo tai, ko nusipelnė. Politika baigėsi. Konstitucijos veikimas - irgi. Tik visada budrūs, niekada nepailstantys VSD ir „Maxima“ vyrukai liko prižiūrėti snūduriuojančios valstybės.

Kol jiems niekas netrukdo, bus ramu. Taigi galime apžvelgti, kaip atrodo ištuštėję politinių batalijų laukai, ir žinoma paskaičiuoti nuostolius. O šį kartą nuostolių ir aukų tiek, kad net dairytis baisu.

Valstybės, tiesą sakant, kaip ir nebeliko. Čia jau senokai nesprendžiami ne tik gyvybiškai svarbūs reikalai. Šioje šalyje nebegalima priimti aiškių ir teisingų sprendimų netgi dėl smulkmenų. Viskas, lyg tyčia, taip suveliama, kad belieka krapštytis pakaušį ir kraipyti galvą.

Tačiau jei galvotumėte, kad šioje valstybėje apskritai niekas nevyksta, būtumėte neteisūs. Ką jūs! Per šį pašėlusį politikos sezoną Lietuvoje įvyko grandiozinių dalykų. Čia netgi gimė keistų, tik gūdžiose Eurazijos stepėse besiveisiančių gyvūnų. Ir pats ryškiausias jų – puikusis LEO.

Taigi, kol valstybė pukšėjo vietoje ir tik dūmus leido, oligarchija sėkmingai tvarkė savo reikalus. O kas galėjo uždrausti? Neįgalus Seimas? Teismai? Ar Prezidentas?

Šis bent jau reitingą aukštą turi. Mat visada labai raiškiai parodo rūpestį. Dėl visko. Todėl yra populiaresnis net už Viliją Blinkevičiūtę, kuri turi teisę rūpintis tiktai pensininkais ir kitais socialiai pažeistaisiais.

Tačiau vargu ar šiandienos reitingai padės Valdui Adamkui įeiti į istoriją keistų veiksmų nesubjaurotu pavidalu. O juk paskutinė jo spaudos konferencija buvo tokia melancholiška ir atsiribojanti nuo brutalios realybės. Net graudu darėsi.

Atrodė, svarbiausias antrosios kadencijos rinkimų šūkis: LIETUVA BE PAMIRŠTŲ ŽMONIŲ stebuklingai išsipildė, išskyrus vieną vienintelį žmogų – patį Prezidentą. Žurnalistai net klausimus pamiršo, ir likus 10 minučių iki skelbtos pabaigos, jau buvo pasiruošę eiti gerti vyno, besigrožėdami, tarsi Versalio rūmai prie Liudviko 16-ojo, iščiustytu dvaru. Tiesa, anoje tamsioje gadynėje niekas net pasvajoti negalėjo apie paauksuotus Versaci klozetus…

Taigi visos trys valdžios per šį politinį sezoną galutinai įrodė, kad yra vienodai vertos viena kitos ir atlieka tik butaforijos funkciją. Tik tikroji valdančioji mažuma, tyliai kikendama, toliau manipuliavo valdomos demokratijos svertais ir atsvaromis. Oligarchijos įsigalėjimas buvo „užviršuotas“, kaip anksčiau sakydavo.

Vienas Valdo Adamkaus pasirašytas (LEO) ir vienas nepasirašytas (pilietybės) įstatymas parodė, kad jis jau yra neatsiejama šitos antidemokratinės sistemos dalis.

LEO užtikrins vidinį sistemos finansavimą, lietuvių išeivijos atribojimas saugos išorines sienas.

IŠĖJUSIEMS NEGRĮŽTI! Dabar oligarchijos jau niekas nenuvers.

Ką dar naujesnio sužinojome apie mūsų šalį? Paskutinė garsiai ištarta vieša paslaptis – teisė šioje valstybėje neturi širdies.

Visi kas netingėjo – politikai, teisininkai, atsakingi valdininkai pusantrų metų skeryčiojosi aplink Luisos Rinau bylą. Tuščiai! Europos teisingumo teismas, po mūsų AT kreipimosi, pirmą kartą (!) pritaikęs ypatingos skubos tvarką, paskelbė, kad mergaitė turės būti grąžinta į Vokietiją, nors netgi nemoka vokiškai.

„Mano valstybė, mane išdavė,“ – pasakė sugniuždyta moteris. Ar tik ji viena?

Bet ar Lietuvos AT teisėjai tikėjosi, kad gali būti kitaip? Vargu. Tačiau nepaieškoję kitų gelbėjimo būdų, tiesiog nusimetė atsakomybę nuo savęs. Ar mergaitei ir jos mamai nebūtų buvę lengviau, jei tokią neišvengiamybę jos būtų sužinojusios jau prieš dvejus metus?

Ir šiuo atveju kalba eina apie mergaitės pilietybę, kurią ji gavo gimdama Vokietijoje. Bet kas dabar drįstų pasakyti, kad atimti vaiką iš akivaizdžiai geros mamos, nėra nežmoniška? Nebent kokie patriarchalinės šeimos fundamentalistai, pagal kurių Seime priimtą koncepciją, tėvo paliktos šeimos vaikai yra defektyvūs ir todėl mažiau remtini.

O ar žmoniška atimti prigimtinę teisę į pilietybę tūkstančiams išeivijos lietuvių? Bet Seimas paskutinės dienos kvaitulyje staiga kardinaliai pakeitė nuomonę ir pritarė Prezidentui, vetavusiam pilietybės įstatymo pataisas, kurios nors iš dalies būtų pagerinusios Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio mėn. sprendimu suveltą padėtį.

„Mano širdis – už tai, jog lietuviai, kad ir kur gyvenantys, galėtų turėti dvigubą pilietybę. Bet įstatymą buvau PRIVERSTAS vetuoti – neturiu teisės pažeisti Konstitucijos.“ – pareiškė Prezidentas.

Tačiau niekas mūsų gerajam Prezidentui nepaaiškino, kad jis būtų pažeidęs ne Konstituciją, o tik siauros grupelės žmonių, nors ir labai autoritetingai pareikštą nuomonę. Mūsų, o ne teisinės nomenklatūros Konstitucija kalba netgi atvirkščiai: „valstybę kuria TAUTA“. Todėl etninis lietuvis privalo išlaikyti teisę bet kada tapti Lietuvos piliečiu, o tai reiškia valstybės nariu. Kaip tik antikonstituciška yra riboti šitą jo prigimtinę teisę!

Deja, kaip tik tas dabar ir įvyko. Štai kiek bėdos gali pridaryti humanistikai tolimų sovietinės mokyklos KT teisėjų filologinis paklydimas, kai Konstitucijos žodis „atskiras“ suprantamas kaip „labai retas“!

Nors esmė čia ne filologija, o paveldėtas represinis mentalitetas, visada linkęs siaurinti, o ne plėsti kieno nors teises. Drausti, o ne leisti! Kontroliuoti, o ne sudaryti kuo geresnes sąlygas civilizuotai laisvei ir žmogiškumo sklaidai.

Kai visos valdžios veikia pagal tokį principą, vyksta totalus visuomenės išpilietinimas. Ir pamažu nebelieka kas galėtų priešintis.

Ir galbūt jau netrukus niekas neprimins įsigalėjusiai nomenklatūrai, kad konstitucinių teisių siaurinimas yra nusikalstamas.

Ar tikrai - niekas?

Komentarai
http://blog.delfi.lt/sauliusstoma/1404/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: