Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dr. Rūta Gajauskaitė: Jaunimas

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Dr. Rūta Gajauskaitė: Jaunimas

Parašytas: 30 Bir 2008 17:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27168
Miestas: Ignalina

Dr. Rūta Gajauskaitė: Jaunimas

Šaltinis - http://lithuania.bloodandhonour.net/web ... ?q=node/44
http://www.patriotai.lt/?q=node/200

Visais laikais jaunimas neįtiko seniams: tai jų šukuosenos ne tokios, tai drabužiai ne tie, o jau apie elgesį ― tai trūksta žodžių apsakyti. Taip ir kankinasi karta iš kartos su jaunimėliu per amžius, vis užmiršdama savo jaunystės kelius ir klystkelius, siekius ir laimėjimus.

Laimėjimai ― nepamirštami ― būtent jais be perstojimo giriamasi ir, kaip vienintelis pavyzdys, jaunimėliui brukte brukamas...

O juk laikai keičiasi, problemos sudėtingėja ir kiekviena karta jas vienaip ar kitaip išsprendžia. Kitaip nesivystytų visuomenė, netobulėtų gyvenimas ir nebūtų jokios pažangos! Šį žmonijos evoliucijos, arba atvirkščiai revoliucijos, vyksmą fiksuoja istorija, kuri yra geriausia visų kartų bei tautų mokytoja.

Siūlau prisiminti bent tris Lietuvos jaunimo kartas.

Keturiasdešimtieji. Protingos ir išmintingos senstelėjusių politikų galvelės be mūšio atidavė Lietuvą okupantams. Tuo tarpu 20 000 Lietuvos sūnaitėlių paaukojo savo jaunystėlę ir gynė savo Tėvynę ištisus dešimt metų nuo okupantų savivalės. Šiandien, išsilaisvinusioje valstybėje turime tik 20% rusakalbių, kai Latvijoje ie Estijoje dvigubai, trigubai daugiau. Argi tai ne pokario jaunimo nuopelnas?

Ir ne vien ginklu jaunimas gynė Tėvynę, leido laikraščius ir platino juos, taip ne tik skleidė žinias, bet ir kūrė bei publikavo savo eilėraščius partizaninėje spaudoje, tuo drąsindami ir teikdami viltį. Ištisą dešimtmetį okupantai tyčiojosi iš mūsų jaunimo, banditais juos vadindami, miestelio aikštėse jų lavonus niekindami ir pagarbiai palaidoti amžinam atilsiui neleisdami.

Tauta apie juos, jaunus ir pasiaukojusius, dainas dainavo, legendas kūrė ir raudas raudojo.

Stribams gi, viena vienužė Toma Birmontienė disertaciją paskyrė, už ką Konstitucinio teismo teisėjos kėdę lyg ir apdovanota tapo.

Septyniasdešimtieji metai. Oficialiąją visuomenę piktina ilgaplaukiai pankai, jų gitaros, apranga ir žygiai. Protestuodamas prieš Lietuvos okupaciją susidegina Kalanta. Ir visa žiniasklaida įvairiais balsais dezinformuoja bei juodina jį: žinomi profesoriai įvardina jį psichiniu ligoniu, žiniasklaida prideda narkotikus. Taip su banga užliejamas tikrasis pasipriešinusio esamam režimui jaunimo siekis, jo balsiai ir idealai. Kalantos laidotuvių procesija, okupantinės valdžios iniciatyva, tampa jaunimo mūšiais gatvėse su milicija. Po to seka oficialaus susidorojimo parodomoji banga ir tylus jaunimo organizacijų persekiojimas bei represijos: šalinami iš aukštųjų ir vidurinių mokyklų, siunčiami į karines tarnybas... Ar bent jau nukerpami plaukai... plikai.

Tauta pasikabina Kalantos nuotrauką šalia šventųjų „abrozdėlių“ ir tylomis už jį meldžiasi... Aršiausi jaunimo persekiotojai apdovanojami nomenklatūriniais postais.

Aštuoniasdešimtieji metai. Susikuria Žaliųjų judėjimas. Jie apkabina Atominę elektrinę ir sustabdo trečiojo bloko statybą, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybą ir visai ne į temą, pasiūlo okupantinei kariuomenei „pasiimti milines ir keliauti namo“!!!

Paslaptingomis aplinkybėmis žūva Kauno Žaliųjų vadovas Saulius Gricius, Sausio 13―ąją žūva dar grupė jaunų žmonių, Medininkai ― ir vėl jauni. Pasipila įtartinų žmogžudysčių ― Kiesų, Abromavičių, Žičkų, Lideikių, Pociūnų―tai žinomos pavardės. O kur dar apie 20 jaunų ir aktyvių, šiuos laikus puoselėjančių politikos eilinių, kurie buvo neparankūs konkurentams? Pastebėkite, tarp žuvusių nėra seno, visiems nusibodusio ar įgrisusio politiko, tik jauni.

Reikia pastebėti, kad ne visi jauni siekia pažangos ar ieško savo kelių į rytojų.

Antai tūlo H. Daktaro atžalėlė G. Daktaras nutipeno tėvo pėdomis. Ir P. Kūrio sūnaitėlis ėjo tėvo pramintu keliu, komsomolcų vadas Macaitis anavo kaip išmintingai tvarko Vilniaus žemes... Tikrai nedaro gėdos nei AMB nei Kirkilas su Kubilium. Pasigėrėjimo verti Paleckiukas su Požėliuku puoselėjančių senolių kontraversišką paveldą. Bet tai tik sektinos išimtys, o visas jaunimas eina savais keliais ir kuria savo ateitį.

Šiuo metu, dėmesio centre ― vaikinai. Vėliai pradedant šukuosena ir baigiant batais ― visai į nieką nepanašu bei seniams nepriimtina! Pagalvokit tik, nusiskusti plikai tankias ševeliūras, kai žilagalviai visokias „aplikacijas“ ar net ištisus perukus perkasi, kad tik pagerinti savo žlungančią išvaizdą. O tie―specialiai nusiskuta ir motyvuoja, kad policija, muštynių metu negalėtų jų už plaukų tampyti…

Na, trauk devynios aprangą, bet ką reiškia tie batai ― tikri „branavykai“? Arba vėliavos? Trispalvė ― aišku, ― bet atvirkštinė svastika? Kam ir kokį atvirkštinumą jie demonstruoja? Na, jeigu svastika senovės Indoeuropiečių kultūroje – Saulės ženklas, tai atvirkštiniai jos spinduliai turėtų reikšti pasiūlymą grįžti ten, atgalios… Tiesą pasakius, jei jau dešimt metų Kovo 11 praeina šventinėmis Vilniaus gatvėmis ir niekam neužkliūva nei savo spalva, nei apranga, nei atributika. Bet kažkam kyla mintis, kad juos būtų galima sureikšminti, nufilmuoti ir visai prie kito konteksto priklijuoti. Gautųsi prašmatnus politinis miksas, kuriuo būtų galima dar kartą tėkštelėti į didvyriškos Lietuvos veidą ir ją apjuodinti pasaulio akivaizdoje…

O ką, juk niekas ir šiandien nepaneigė bei neatsiprašė už Kalantos sutrypimą, netyrė ir nenuteisė už visų, pradedant Griciumi ir baigiant Pociūnu, nužudymą. Jau nekalbant apie purvo vonias Lietuvos himnui ar autonomininkų Konstitucijos pažeidimus…

Todėl sovietmečiu skambiu internacionalistų vardu pasivadinusių, šiandien „mažumų“ pavadinimu prisidengusiu ir „lygių galimybių“ bei „integracijos“ įstatymais apsiginklavusių, bet vis tų pačių ― neprašytų svečių, kadais su ginklu į Lietuvą atėjusių ir neatsiprašiusių, interesus ir toliau gina buvę ir niekur nepražuvę jų pakalikai ― persikrikštiję komunistėliai. Jaunimas tai mato ir siekia atstatyti pažeistas lietuvių teises. Juk daugiau niekur Žemėje nėra, kad užsilikę okupantai reikalautų privilegijų. Tik vienoje Lietuvoje! Ir pasirodo priminti nekviestiems sveteliams, kad grįžtų namo ― negalima. Tai įvardinama kaip tautų nesantaika, rasinė bei etninė neapykanta.

Tai mes, karšinčiai, praleidome tokius įstatymus, verčiančius mylėti ir privilegijomis lepinti savo okupantus. Tai mes, senieji, paliksime ateinančioms kartom neįtikėtiną okupacinį paveldą ― teisinę mimikriją, įtvirtinančią mažumų (okupantų) teises ir daugumos (lietuvių) prievoles. Tai mes, apsižioplinę įtvirtinome tokius įstatymus, nuo kurių iš Lietuvos bėga jaunimas į pasaulį ir nebetenka savo Tėvynės pilietybės, o okupantai džiaugiasi pasiekę savo: Lietuvą be lietuvių!

Seniai niekad neprisipažins pridarę tiek bėdų Tėvynei, o jaunimas ― ieško būdų kaip atitaisyti klaidas, kad nebijotume sakyti vagiui, kad jis vagis, išdavikui, kad jis toks, okupantui, kad jis užkariautojas ir privalo palikti išsilaisvinusią nepriklausomą šalį,o ne privilegijų reikalauti. Atvykusį svečią ne tik draugiškai priimti, bet ir trečioj dienoj priminti prasmirdusios silkės kvapą. Nekviestiems svečiams mandagiai priminti mūsų įstatymus ir neleisti siusioti ant Prezidentūros pamatų.

Tai vadinasi savo Valstybės gynimu.

„Tik tiesa ir šviesa mūs žingsnius telydi“ ― tai žodžiai iš Lietuvos himno. Pabandykime nušviesti teisinės mimikrijos vingius, kad išaiškėtų tiesa.

Oficialioje kalboje naudojami tokie pavadinimai, kaip antai: vokiškieji fašistų arba fašistiniai okupantai. O liaudyje sakoma paprastai: „atėjo vokiečiai“ arba „sovietinė armija“, „atėjo rusai“. Oficialiai „Istrebitelskij bataljon“, o liaudyje ― stribai, „armija krajova“ ― vadinama lenkais. Tokie trumpiniai įsitvirtina netgi tautosakoje, kaip antai „...striukas bukas vokietukas...“, reiškiantis okupantą. O juk sakoma, kad iš dainos žodžių neišmesi... Tai visuotinai naudojami žodžiai liaudyje įvardinantys grobikus.

Tuo tarpu mūsų teisinės mimikrijos virtuozai iš šių trumpinių įvardino okupantus kaip tautinę neapykantą, tyrimo metu net nesiaiškindami, ką skustagalviai turėjo minty: okupantus ar tautas. Tai sena ir išbandyta bolševikinė taktika ― sumaišyti politiką su kriminalais. Šito maža, apklausti liudytojai ― policijos pareigūnai (80% jų rusakalbiai). Taigi abiem atvejais ― suinteresuoti asmenys. Ir jie negali būti objektyvūs. Tai patvirtina ir faktas, kad pareigūnai nesiėmė jokių priemonių, tariamam nusikaltimui sutrukdyti ― taigi ar ne iš anksto suplanuotas ir išprovokuotas nusikaltimo modelis pritaikytas? Atrodo, kad šiuo atveju nesvarbi visuomeninių ir asmeninių interesų priešprieša. Taigi ir vėl dvigubi standartai! Ir ne Lietuvos piliečių gynimui, o okupantų, kolonistų ir emigrantų naudai.

Lietuva ― vienintelė pasaulyje valstybė, kurioje gražiai sugyvena šimtu kalbų šnekančios tautos ir nebuvo valstybės istorijoje nė vieno „pogromo“ tarp gyventojų ― nei tautinių, nei etninių, nei religinių, o juo labiau rasiniu pagrindu. Ir nebus ― tai sąlygoja tolerantiškas lietuvių mentalitetas. Tačiau šiandien kažkas naudodamasis techninėmis žiniasklaidos galimybėmis pastoviai skleidžia tikrovės neatitinkančias žinias ir formuoja atstumiantį Lietuvos įvaizdį pasauliui, tuo kenkdamas ir darydamas politinę žalą mūsų valstybei.

Juk plika akimi matosi, kad ne skustagalvius vaikinus protestuojančius prieš blogybes reikia teisti ir bausti, o tuos, kurie profesionaliai kenkia Lietuvai. Juk šį faktą patvirtino tik ką buvusi rezervistų byla, kai visa Lietuva sužinojo, kokio lizdo paukščiai buvo užsienio reikalų ministras ir saugumo vadovas. O ir šiandien vis dar piktinamės žalingais valstybei sprendimais, plėšiančiais mūsų iždą milijardinėmis sumomis, kai tuo tarpu jaunimas netenka galimybės mokytis, o pensininkai žudosi iš bado.

Ir kas gali paneigti,kad tai daro ne užsimaskavę ir valdžion patekę KGB rezervistai? Antra vertus, skustagalviai skinai ― mūsų, o KGB rezervistai ― rusų. Argi ne aišku, ką turėtume ginti? Kruviną sibirinę praeitį, ar mūsų Lietuvos ateitį?

lithuania.bloodandhonour.net

Komentarai Patriotai.lt
http://www.patriotai.lt/?q=node/200

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: