Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Eglė Čeponytė. Kova su „gyvulių ūkiu“: kol Lietuva imasi butaforinių priemonių, estai diegia išmanius sprendimus. -- Ką iš tiesų reiškia „gyvulių ūkis“?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Eglė Čeponytė. Kova su „gyvulių ūkiu“: kol Lietuva imasi butaforinių priemonių, estai diegia išmanius sprendimus. -- Ką iš tiesų reiškia „gyvulių ūkis“?

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Eglė Čeponytė. Kova su „gyvulių ūkiu“: kol Lietuva imasi butaforinių priemonių, estai diegia išmanius sprendimus. -- Ką iš tiesų reiškia „gyvulių ūkis“?

Parašytas: 20 Lap 2020 19:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Eglė Čeponytė. Kova su „gyvulių ūkiu“: kol Lietuva imasi butaforinių priemonių, estai diegia išmanius sprendimus

https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/e ... d=83449811

Eglė Čeponytė, mokesčių politikos ekspertė,
http://www.DELFI.lt 2020 m. vasario 5 d. 13:25

Eglė Čeponytė © Asmeninis archyvas

Dar šį rudenį prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis sutarė kartu griauti „gyvulių ūkį“. Šiam tikslui skirtas didelis prezidento ir premjero dėmesys. Visą žiemą žiniasklaida mirgėjo nuo politikų pasiūlymų naikinti įvairiausias mokestines išlygas.

Dabar, praėjus visam šurmuliui, galime įsivertinti kovos su „gyvulių ūkiu“ rezultatus.

O rezultatai tokie – keletas „kosmetinių“ pasiūlymų, kelios svarbesnės prezidento iniciatyvos, užgesusios Seime, daug improvizuotų, bet nepatvirtintų, Seimo narių siūlymų, bei, galiausiai, patvirtintas vienas svarbus Vyriausybės nutarimas dėl dalies verslo liudijimų panaikinimo.

Kol Lietuvoje trypčiojama vietoje nerandant sutarimo, Estijoje diegiami išmanūs kovos su mokesčių vengimu sprendimai, kurie ne tik padeda didinti biudžeto surinkimą, bet ir mažina biurokratinę naštą verslui.

Apie visą tai – toliau straipsnyje.

Kovai su „gyvulių ūkiu“ siūlomi butaforiniai sprendimai

Prieš daugiau nei savaitę Kaune vykusioje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“ G. Nausėda iškilmingai paskelbė, jog padarėme klaidą pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių Vakarų principams, ir dabar atėjo metas pasukti gerovės ekonomikos link.

Tačiau prezidentas, būdamas ekonomistu, supranta, jog gerovės valstybės Lietuvoje nesukursi nepadidinęs šalies biudžeto, kuris šiuo metu yra tarp trijų-keturių mažiausių ES.

Prezidento pasirinkta priemonė didinti biudžetą – naikinti taip vadinamą „gyvulių ūkį“, t. y. šimtus mokestinių lengvatų, kuriomis verslas ir gyventojai sėkmingai naudojasi „optimizuodami“ savo mokesčius.

Dar 2013 m. Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė tikrąjį „gyvulių ūkio“ mastą Lietuvoje – per 215 mokestinių lengvatų „lygesniems už lygius“.

Daugiausia lengvatų, net 49, yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Čia reglamentuota individuali veikla ir darbas su verslo liudijimais, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų, individualių įmonių savininkų ir kitų mikro įmonių narių pajamų apmokestinimas, taip pat dividendai, tantjemos ir kita.

Palyginimui, pagal darbo sutartį dirbantys asmenys apie 40 proc. savo atlyginimo sumoka mokesčiams ir socialiniam draudimui (neatsižvelgiant į NPD), tuo tarpu užsiimantys individualia veikla – apie 22,6 proc.- 32,6 proc. Be to individualia veikla užsiimantys asmenys net 30 proc. savo apyvartos gali „nurašyti“ kaip išlaidas (priskirti prie leidžiamų atskaitymų) be jokių papildomų šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir tokiu būdu dar labiau susimažinti mokamus mokesčius.

Dėl šių mokestinių išlygų savarankiškai dirbantys asmenys sumoka 120 mln. eurų mažiau „Sodros“ įmokų negu gauna išmokų.

Darbo užmokesčio ir individualios veiklos apmokestinimo palyginimas pateikiamas lentelėje žemiau.

Lentelė 1. Darbo užmokesčio, individualios veiklos pagal pažymą ir mažosios bendrijos vadovo pajamų apmokestinimo palyginimas

Tad nestebina, jog Vyriausybė ir prezidentas kovą su „gyvulių ūkiu“ pradėjo nuo savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo. Sveikintinas Vyriausybės sprendimas naikinti verslo liudijimus statybos apdailos darbams, autoservisų ir auklių paslaugoms. Ateityje vertėtų svarstyti apie visišką verslo liudijimų panaikinimą.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką asmenys gali išsiimti nuo 1 Eur kainuojantį verslo liudijimą (šį tarifą nustato kiekviena savivaldybė individualiai) ir uždirbti iki 45 tūkst. Eur metinių pajamų.

Dažnu atveju verslo liudijimai tėra įteisintas šešėlis.

Dėmesio vertas prezidento pasiūlymas nuo 15 proc. iki 20 proc. didinti dividendų, tantjemų ir panašių ne darbo pajamų apmokestinimą. Tačiau pastarasis pasiūlymas buvo sukritikuotas ekspertų ir lobistų, ir galiausiai nepatvirtintas Seime.

2019 m. rudenį prezidentas taip pat pasiūlė padidinti pajamų mokestį (GPM) nuo 15 proc. iki 20 proc. pajamoms iš individualios veiklos, viršijančioms 35 tūkst. Eur metams.

Vyriausybė, antrindama prezidentui, pasiūlė suvienodinti darbo santykių ir individualios veiklos SODROS įmokų (PSD ir VSD) lubas, padidinant jas nuo 43 VDU iki 60 VDU savarankiškai dirbantiems asmenims.

Dėl šių pasiūlymų visuomenėje užvirė karštos diskusijos.

Tačiau šie prezidento ir Vyriausybės siūlymai tebuvo kosmetiniai – jie būtų palietę apie 3000 gyventojų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tik apie 2 proc. individualią veiklą vykdančių asmenų gauna daugiau nei 35 tūkst. Eur metinių pajamų (žr. grafiką žemiau).

Likę 98 proc. individualia veikla užsiimančių asmenų arba neuždirba pakankamai pajamų, jog juos paliestų prezidento ir Vyriausybės siūlyti pakeitimai, arba jie slepia savo pajamas. O kad ir kiek keltume mokesčių tarifus – daugiau mokesčių iš šešėlyje esančių pajamų nesurinksime.

Grafikas 1. Individualios veiklos pagal pažymą metinių pajamų (pelno) intervalai (2018 m., VMI duomenimis).

Kol Seime, Prezidentūroje ir Vyriausybėje buvo ginčijamasi dėl šių butaforinių priemonių, tikrosios „gyvulių ūkio“ apraiškos liko nepastebėtos.

Kalbant apie GPM ir SODROS įmokas, daugiausiai biudžeto pajamų yra netenkama dėl lengvatinio GPM ir SODROS mikro įmonių (mažųjų bendrijų, individualių įmonių, ir kt.) apmokestinimo bei savarankiškai dirbančių asmenų pajamų slėpimo.

Palengvinus mažųjų bendrijų (toliau – MB) apmokestinimo sąlygas, jų skaičius kasmet dvigubėja (VMI duomenimis, 2017 m. veikė apie 10 000 MB, tuo tarpu 2020 m. – jau apie 20 000 MB).

Nenuostabu, nes dauguma individualia veikla užsiimančių asmenų atsidaro MB ir tokiu būdu mokėtinus mokesčius susimažina nuo ~32,6 proc. nuo pajamų iki ~15 proc. (žr. lentelę 1). Puikus mokesčių „optimizavimo“ pavyzdys.

Galiausiai, tarp individualia veikla užsiimančių ar verslo liudijimus turinčių asmenų nemaža dalis pajamų lieka nedeklaruota. Pajamas nuslėpti yra itin paprasta, kadangi dauguma atsiskaitymų yra atliekama grynaisiais pinigais. Be to dažnu atveju pajamos lieka „nuslėptos“ vien dėl nežinojimo.

2018 m. VMI užsakymu atliktos apklausos duomenimis, apie 40 proc. savarankiškai dirbančių asmenų pripažino, jog jiems trūksta žinių teisingai vesti apskaitą ar susimokėti mokesčius. Savarankiškai dirbantys asmenys taip pat pripažįsta, jog dalies mokesčių nesusimoka dėl didelės administracinės naštos – laikas, kurį atima sudėtinga apskaitai ar pajamų deklaravimas, verslui pernelyg brangiai kainuoja.

Kurk Lietuvai projekto metu atlikto tyrimo duomenimis, individualios veiklos pažymą turinti kirpėja, norinti sąžiningai vesti apskaitą ir susimokėti mokesčius, per metus tam turėtų skirti vidutiniškai apie 70-100 darbo valandų.

Išmanūs sprendimai, dėl kurių laimi visi

Kol Lietuvos politikai trypčioja vietoje negalėdami sutarti dėl mokesčių tarifų dydžio, estai sėkmingai didina biudžeto surinkimą pasitelkdami išmaniąsias technologijas ir mažindami administracinę naštą mokesčių mokėtojams.

Išmaniaisiais sprendimais lieka patenkinti visi – tiek mokesčių mokėtojai, tiek ir daugiau pinigų į biudžetą surenkantys politikai.

Nuo 2019 m. Estijoje verslauti norinčiam asmeniui nebebūtina išsiimti jokių pažymų ar leidimų, jam užtenka atsidaryti specialią „entreprenerio“ (verslo) sąskaitą banke ir toliau jis gali nebesirūpinti pajamų deklaravimu, apskaita ar mokėtinais mokesčiais. Visi pastarieji procesai yra automatizuoti: mokesčiai yra nuskaičiuojami automatiškai esamuoju laiku nuo gaunamų įplaukų į „entreprenerio“ sąskaitą, o sąskaitas-faktūras ir kvitus atstoja bankinio pavedimo išrašai.

Šiuo išmaniu sprendimu yra patenkinti visi. Mokesčių mokėtojai sutaupo savo brangų laiką ir gerina savo kredito istoriją banke (turint šią sąskaitą paskolą asmeninėms reikmėms ar verslui gauti tampa žymiai paprasčiau).

Bankai gali pasiūlyti savo paslaugas naujam rinkos segmentui – „entreprenerio“ sąskaita jiems leidžia pritraukti ir identifikuoti pradedančiuosius verslininkus.

Mokesčių administratoriai esamuoju laiku gauna didesnes įplaukas į biudžetą.

Be to mažėja mokesčių mokėtojų priežiūros ir kontrolės kaštai: automatizavus mokesčių surinkimo procesus mokesčių inspekcijai reikia mažiau žmogiškųjų išteklių.

Pažymėtina, jog „entreprenerio“ bankinės sąskaitos IT sprendimas beveik nieko nekainavo mokesčių mokėtojams. Jį diegiant pasinaudota jau egzistuojančiomis integracijomis tarp bankų ir Estijos Mokesčių ir muitų valdybos sistemų.

Preliminariais skaičiavimais, jeigu įdiegtume šį sprendimą Lietuvoje, savarankiškai dirbantiems asmenims tai leistų sutaupyti apie 1 mln. – 6 mln. darbo valandų kasmet arba 7 mln. – 42 mln. Eur metinių pajamų.

Paprastesnė apskaita skatintų gyventojus savanoriškai susimokėti mokesčius. Be to, pasinaudojus šiuo sprendimu, lengvai užkirstume kelią dalies pajamų slėpimui.

Džiugina tai, jog Lietuva yra beveik pasirengusi įdiegti šį išmanų sprendimą. Reikalinga teisinė bazė ir integracijos tarp VMI ir bankų sistemų iš esmės egzistuoja.

Tetrūksta politinės valios.

Apibendrinant, norint veiksmingai kovoti su „gyvulių ūkiu“, užtenka laužyti politines ietis dėl „kosmetinių“ priemonių. Iš vienos pusės, reikia aiškiai identifikuoti esminius „gyvulių ūkio“ naudos gavėjų, o iš kitos pusės - ruošti pamatus išmaniai visuomenei. Estai jau raško išmanios visuomenės vaisius, o mes?

http://www.DELFI.lt

Eglė Čeponytė. Ką iš tiesų reiškia „gyvulių ūkis“?

https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/e ... d=85766545

Eglė Čeponytė, mokesčių politikos ekspertė,
http://www.DELFI.lt 2020 m. lapkričio 19 d. 12:26

Eglė Čeponytė © Asmeninio albumo nuotr.

Viešajame diskurse dažnai minimas „gyvulių ūkis“, neapibrėžiant jo turinio, tampa išplaukusia sąvoka, po kuria telpa viskas ir kartu nieko.

Tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų politikų deklaruojamus siekius griauti „gyvulių ūkį“ girdime kasmet: dar 2019 m. rudenį tą žadėjo padaryti prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis, o naujai išrinkta konservatorių ir liberalų formuojama koalicija taip pat kelia šį tikslą. Tad ką iš tiesų reiškia „gyvulių ūkio“ griovimas ir kodėl nei vienai politinei valdžiai nepavyko to pasiekti?

Lietuvoje vienas pirmųjų „gyvulių ūkio“ sąvoką pradėjo vartoti ekonomistas Raimondas Kuodis. Šią sąvoką R. Kuodis apibrėžia kaip gausybę mokestinių išimčių, kurios nėra pateisinamos konstituciniais horizontalaus teisingumo principais.

Mokestinės išimtys sudaro galimybes tam tikroms verslų ir gyventojų grupėms legaliais būdais „optimizuoti“ mokamus mokesčius ir didinti savo pajamas kitų mokesčių mokėtojų sąskaita.

2013 m. Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė „gyvulių ūkio“ mastą Lietuvoje – per 215 mokestinių lengvatų ir išimčių „lygesniems už lygius“.

Daugiausia lengvatų, net 49, buvo nustatytos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatyme.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatyme rastos 9 lengvatos, akcizų įstatyme – 17 lengvatų ir t.t.

Praktiškai kiekvienam Lietuvoje mokamam mokesčiui yra numatytos išimtys.

Lietuvos banko atliktais skaičiavimais, 2020 m. planuojami valstybės biudžeto pajamų netekimai dėl PVM, GPM, akcizų, pelno mokesčių lengvatų gali siekti 1,58 mlrd. EUR (žr. diagramą žemiau).

Palyginimui, visam šalies švietimo sektoriui iš valstybės biudžeto 2019 m. skirta 1,44 mlrd. EUR.

57-58 proc. valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų yra surenkama iš GPM ir PVM mokesčių. Daugiausiai mokestinių pajamų irgi yra netenkama dėl šių dviejų mokesčių išimčių.

Remiantis Lietuvos banko skaičiavimais, dėl lengvatinių PVM tarifų šalies biudžetas per metus netenka apie 280 mln. EUR pajamų, o dėl PVM išimčių – 342 mln. EUR (remiantis 2017 m. duomenimis).

Didžiausi metiniai pajamų netekimai dėl GPM lengvatų yra susiję su neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymu – dėl NPD netenkama apie 700 mln. EUR pajamų per metus.

Ar turėtume siekti išnaikinti visą „gyvulių ūkį“? Tikrai ne.

Dalį PVM išimčių reglamentuoja ES PVM direktyva, kurios negalime pakeisti (remiantis šia direktyva PVM neapmokestinama finansinės, draudimo, azartinių lošimų ir kt. paslaugos).

Kita dalis išimčių ir lengvatinių tarifų užtikrina mokestinės sistemos progresyvumą.

Pavyzdžiui, 2020 m. NPD dėka, visiems darbuotojams, uždirbantiems iki maždaug 2 VDU/mėn., didesniu ar mažesniu procentu yra sumažinamas GPM mokestis.

Grafike žemiau pateikiami neto atlyginimų dydžių pokyčiai taikant ir netaikant NPD.

Tad kokias išimtis ir lengvatinius tarifus pirmiausia turėtų peržiūrėti naujoji dešiniųjų koalicija?

Daugiausiai ekonomistų kritikos sulaukia milžiniški samdomų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo netolygumai, sudarantys sąlygas mokestiniam arbitražui (žr. grafiką žemiau).

Asmuo, pasirinkęs kitą ekonominės veiklos formą, gali perpus ir daugiau susimažinti mokamus mokesčius.

„Didžiausius“ mokesčius ir socialinio draudimo įmokas moka samdomi darbuotojai.

2020 m. samdomų darbuotojų, uždirbančių MMA ir daugiau, efektyvus mokesčių tarifas (įskaitant socialinio draudimo įmokas) svyruoja nuo 28 proc. (uždirbant MMA) iki maždaug 41 proc. (uždirbant 7 VDU ir daugiau).

Mažesnes pajamas gaunantiems darbuotojams taikomas GPM tarifas yra mažesnis dėl NPD, tuo tarpu pajamoms, viršijančioms maždaug 7 VDU (83 VDU per metus) pradedamas taikyti progresinis 32 proc. GPM tarifas (vietoje įprastinio 20 proc. GPM), tačiau pastariesiems taip pat yra taikomos SODROS valstybinio socialinio draudimo įmokų lubos, tad bendra mokesčių ir įmokų našta aukštas pajamas gaunantiems asmenims nedidėja.

Mažiausias efektyvus mokesčių „tarifas“ taikomas asmenims, dirbantiems su verslo liudijimais.

Verslo liudijimo turėtojas moka fiksuotą sumą mokesčių, kuri nepriklauso nuo jo gaunamų pajamų dydžio. Liudijimų kainas nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Ši veiklos forma sukurta siekiant supaprastinti itin mažas pajamas gaunančių savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimą. Tačiau šia lengvatine apmokestinimo forma imta piktnaudžiauti.

VMI duomenimis, 2018 m. Lietuvoje buvo apie 4,7 tūkst. verslo liudijimų turėtojų, kurių deklaruotos metinės pajamos viršijo 20 tūkst. EUR (tačiau taip pat pastebėtina, jog didelė dalis pajamų lieka nedeklaruota siekiant išvengti mokesčių).

Atsižvelgiant į piktnaudžiavimą verslo liudijimais, 2019 m. priimti nutarimai dalį jų naikinti, o ateityje turėtų atsirasti dar daugiau apribojimų šiai veiklos formai.

Yra apie 10 skirtingų savarankiškai dirbančių asmenų veiklos formų, kurios visos yra apmokestinamos skirtingais GPM, PSD ar VSD tarifais arba joms yra taikomos skirtingos socialinio draudimo įmokų bazės.

Net patyręs „ūkininkas“ tokiame „gyvulių ūkyje“ lengvai pasimestų: VMI parengta šias apmokestinimo tvarkas apibendrinanti lentelė užima apie 59 puslapius (ją galima rasti čia https://www.vmi.lt/cms/teises-aktai-ir- ... BEC4564964 ).

Norint sugriauti „gyvulių ūkį“, reiktų iš esmės peržiūrėti ir supaprastinti visą mokesčių sistemą.

Iki šiol visi bandymai tai padaryti priminė Sizifo darbą – dešimtys siūlomų pakeitimų susidurdavo su dešimtimis besipriešinančių interesų grupių, pateikiančių gausybę ekonominių argumentų, kodėl būtent jiems reikėtų taikyti mokestines išimtis ir lengvatinius tarifus (tarkime, su dalies interesų grupių išdėstytais kontrargumentais, kodėl turėtų būti nepritarta dar 2017 metais Finansų ministerijos siūlytam mokestinių lengvatų naikinimui, galima susipažinti čia https://eimin.lrv.lt/uploads/eimin/docu ... %20pdf.pdf).

Norint spręsti „gyvulių ūkio“ problemą, naujajai valdančiųjų koalicijai reikėtų ne tik itin tvirto politinio stuburo, bet ir tvirtesnio mokesčių mokėtojų palaikymo.

Pirmas žingsnis kovoje su „gyvulių ūkiu“ galėtų būti skirtas visuomenės sąmoningumui ir viešųjų finansų skaidrumui didinti: galbūt pradėjus viešinti duomenis, kiek realių pajamų mūsų valstybės biudžetas kasmet netenka dėl kiekvienos mokestinės išimties, interesų grupių įtaka politikams ir pasirinktas tonas pamažu švelnės.

Komentarai

A. Brazas
20.11.2020 15:12:07

Dėkui už atliktą analizę.

Bet dar geriau būtų, jeigu VMI paskelbtų savo metines apžvalgas, pirmiausia GPM apžvalgas už 2019 ir 2018 m.

O didžiausias GPM "gyvulių ūkis" gaunasi, būtent, todėl, kad #kitoms (ne darbo) pajamoms yra taikomas 15% tarifas (20% tarifas šioms pajamoms taikomos, jeigu jos viršija 120 VDU (šiemet apie 148 tūkst. €/metus), o 32% tarifas joms iš vis netaikomas).

Sprendimas kaip panaikinti tą GPM "gyvulių ūkį" yra labai paprastas: tiesiog įstatyme būtina nustatyti, kad #visoms (o ne tik darbo) suminėms metinėms pajamoms nuo 35 tūkst. €/metus iki 85 tūkst. €/metus taikomas 20% GPM tarifas, o suminių pajamų (visų iš visų šaltinių) daliai virš 85 tūkst. €/metus - taikomas 32% tarifas.

Ir viskas - "gyvulių ūkis" GPM srityje praktiškai išnyktų.

Taigi, pirmyn ir sėkmės.

Skaitytoja
19.11.2020 13:04:29

O aš šiek tiek kitaip traktuoju "Gyvulių ūkį".

Ne tik mokesčių lengvatos, skirtingi tarifai yra "kiauliški". Daug labiau man užkliūva tie, kurie, kaip sakoma, prieina prie lovio, nepamatuojamai naudojasi išrinktųjų privilegijomis.

Man "gyvulių ūkis" yra "švogerių" sodinimas į "šiltas kėdes", spec.poilsinės, medžioklės, spec.ligoninės, komandiruotės be jokios naudos šaliai, priedai prie algų nežinia už ką, pensijos vos nuo 45 metų ir pan.

Visa tai turi uždirbti verslas ir versle dirbantys samdomi darbuotojai.

Ir bet kokia valdžia nenori viso to pajudinti, nes ir jiems, ir jų "švogeriams" reikia kėdžių.

Pučiasi tas biurokratinis burbulas, kuriami skyriai, departamentai, kad "savi" taptų viršininkais, nors skyriuje tik du darbuotojai. Va, čia man "gyvulių ūkis".

Naujai išrinktieji žada visa tai sutvarkyti, bet priėjus "prie lovio", patiems darosi labai patogu visu tuo naudotis. O eiliniai mokytojai, gydytojai negauna to, kas jiems priklausytų. Na, nebent dar didinti mokesčius.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Eglė Čeponytė. Kova su „gyvulių ūkiu“: kol Lietuva imasi butaforinių priemonių, estai diegia išmanius sprendimus. -- Ką iš tiesų reiškia „gyvulių ūkis“?

Parašytas: 05 Geg 2021 19:37

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Eglė Čeponytė. Kaip sumažinti pajamų nelygybę šalyje?

Eglė Čeponytė, viešosios politikos analitikė, http://www.DELFI.lt 2021 m. gegužės 5 d. 11:06

https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/e ... d=87096487

Prikabinti failai:

Eglė Čeponytė foto ir tekstas Kurk Lietuvai.jpg [ 124.81 KiB | Peržiūrėta 221 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: