Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Gintaras Aleknonis. Kitas scenarijus

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Gintaras Aleknonis. Kitas scenarijus

Parašytas: 13 Kov 2013 23:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Gintaras Aleknonis. Kitas scenarijus

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ijus/97115

2013-03-12
Gintaras Aleknonis

Autorius yra MRU profesorius

Šį kartą kovo vienuoliktosios išvakarėse Lietuvoje vėl užvirė informacinis karas, panašiai kaip ir prieš dvidešimt trejus metus. Jei pamenate, tuomet svariausias argumentas buvo „buržuazinis nacionalistas“. Taip pravardžiavo visus, kurie svajojo apie Lietuvos nepriklausomybę. Kaltinimas skambėjo įtikinamai – Rytuose pabrėždavo „buržuazinį“, o Vakaruose – „nacionalistą“.

Vakar į demonstraciją Gedimino prospektu jau rinkosi „paprasti“ nacionalistai arba šiaip piliečiai, kuriuos įžeidė valdžios nepagarba žmogui ir jo teisėms. Draudžiamas vaisius visada gardesnis, todėl nenuostabu, kad į tautinio jaunimo eitynes susirinko daugiau nei bet kada anksčiau – apie penkis tūkstančius žmonių. Prisipažinkime: esame pavargę nuo valdžios puoselėjamo oficiozinio tautiškumo, tad laikas pabandyti išsiaiškinti, ką šiandien iš tikrųjų reiškia tautininkas ir nacionalistas, patriotas ir tėvynės išdavikas. Nedera slapstytis už žodžių ar laukti, kol teismas tiems žodžiams suteiks iki šiol nežinotą prasmę.

Tautos šventės išvakarėse, tikriausiai, norėdama pagąsdinti, policija paskelbė turinti net tris mobilizacinius planus. Šiuos tris scenarijus gana nesunkiai galima atspėti ir viešai pasidžiaugti, kad kovo vienuoliktąją Vilniuje įvykiai pasisuko mums visiems palankiausia linkme. Policija elgėsi taip, lyg tautinio jaunimo demonstracijai būtų duotas leidimas: tvarkingai lydėjo koloną, greitai ir sumaniai izoliavo provokatorius, kuriuos įdėmiai sekė ir pačių organizatorių tvarkdariai. Atrodė, kad blaivus protas nugalėjo žmogaus teises pažeidžiančius mero sprendimus ir teismų nutartis. Nors džiaugtis dar anksti – ne visi sugeba suprasti savo klaidas. Įsižeidusio valdininko pyktis yra blogas patarėjas, vėl galime sulaukti signatarų teismų.

Šiais metais kovo vienuoliktąją Vilniuje įgyvendintą policijos veiksmų scenarijų galėtume pavadinti demokratiniu. Tačiau visuomenei palankiai susiklostę įvykiai neturėtų užgožti nerimo – „atsarginiai“ scenarijai buvo visiškai kitokie.

Gedimino prospekto prieigose stovintys policijos autobusiukai užtamsintais stiklais, kuriuose sėdėjo kovai pasirengę pareigūnai, liudija, kad buvo pasirengta ir scenarijui, kurį galėtume vadinti „anarchistiniu“. Vykstant dideliems susibūrimams, visada kyla ir riaušių grėsmė. Todėl antrasis scenarijus visuomenei neturėtų kelti didesnio nerimo – jis tik liudija viešosios tvarkos saugotojų profesionalumą.

Neabejotinai pavojingiausias buvo tikėtinas trečiasis scenarijus, kurį, tikriausiai, reiktų vadinti totalitariniu. Jeigu pabūgę valdžios grasinimų į Katedros aikštę būtų susirinkę vos kelios dešimtys ar koks šimtas žmonių, labai tikėtina, kad prieš juos būtų buvusi panaudota jėga. Visi turėtume džiaugtis, kad taip neatsitiko. Geležinio kumščio pamokų mums mažiausiai reikia.

Kovo vienuoliktosios šventei parengti trys tvarkdarių scenarijai yra lyg trys keliai, kurių sankryžoje šiandien stovi Lietuva. Istorija liudija, kad „anarchistiniam keliui“ iki šiol buvome atsparūs, norėtųsi tikėti, kad tokie ir liksime.

Tad realiai lieka du keliai – totalitarinis ir demokratinis. Šių pasirinkimų simbolinį skirtumą turėtume prisiminti per kiekvienas valstybės iškilmes, kai pro valdžios tribūną žengiančių karių rikiuotė atiduoda pagarbą. Atkreipkite dėmesį – dalinio vėliava palenkiama, o Lietuvos trispalvė – niekada.

Kol aiškinamės, kuriuo keliu pasukome, turėtume drąsiai ir labai aiškiai pasakyti – jokių neonacių eitynių Vilniuje nebuvo. Neonacizmas simbolizuoja neapykantą, kurią įmanoma nugalėti tik meile. Todėl tokios demonstracijos kaip kovo vienuoliktosios yra geriausias vaistas. Net tuomet, kai kas nors bando atgaivinti senas sovietinės kontrapropagandos klišes ir smerkia „lietuviškąjį buržuazinį nacionalizmą“.

Kai prieš kelias dienas prisiekė pirmasis tiesioginiuose rinkimuose išrinktas Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, priesaikos tekstą jis sakė mintinai – žodis žodin, kaip to reikalauja Konstitucija. Tačiau dokumentą prezidentui teko pasirašyti du kartus – pirmasis iškilmėms skirtas tekstas buvo išspausdintas su klaida. Nežinomo tautos tarno klaida.

Bernardinai.lt

Komentarai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list

JurgisP
2013-03-12 16:02

Komunistai - pedofilai išsigando 5000.

Garliavoje tiek nebuvo, todėl jie puolė.

Kaip padaryti, kad komunistai visada žinotų: 20 000 žuvusių partizanų ir šiandien gyvi...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: