Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kas bijo valstybinio komercinio banko?

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kas bijo valstybinio komercinio banko?

Parašytas: 20 Vas 2013 00:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27145
Miestas: Ignalina

J.Valatka. Kas bijo valstybinio komercinio banko?

http://alkas.lt/2013/02/19/j-valatka-ka ... nio-banko/

Jonas Valatka, http://www.alkas.lt
2013 02 19 15:00

Snoro ir Ūkio bankų žlugimai apnuogino daugeliui matomą tiesą – valstybės finansai arba, tiksliau, mokesčių mokėtojų pinigai apskaitomi ir naudojami nusikalstamai aplaidžiai.

Oficialiai neskelbiama, kiek valstybinių institucijų lėšų pradingo šiuose privačiuose bankuose. Galima nujausti, jog sumos įspūdingos.

Kyla klausimas, o kas gi atsakingas už tai ir kodėl valstybinių institucijų vadovai, negalėdami nematyti, kad rizikuoja valstybės pinigais ramiai laukė bankų bankroto? Kodėl tyli valstybės kontrolė, tiesiogiai atsakinga už biudžeto lėšų panaudojimą, – nesuprantama.

Bankrutuojant Snoro bankui pasigirdo siūlymai jo pagrindu įkurti valstybės kontroliuojamą komercinį banką. Dar 2008 m. Socialdemokratų sąjungos rinkimų programoje toks bankas buvo numatytas.

Snoro banko infrastruktūra tokiam tikslui tiko idealiai. Deja, įvairiausių lygių valdžia kartu su Lietuvos banku pasirinko patį kvailiausią variantą, atnešusį ir galimai dar atnešiantį didžiausius nuostolius – pirmiausia banką nacionalizavo, o po to paskelbė jo bankrotą.

Analogišku Parex banko atveju Latvijos valdžia pasielgė žymiai protingiau, nenaikino banko, o jį restruktūrizavo. Patyręs mažiausius nuostolius, bankas, tiesa, jau kitu pavadinimu veikia toliau.

Tęsiant temą apie valstybinio komercinio banko įkūrimą galima paminėti, kad valstybės valdomi bankai sėkmingai veikia daugumoje išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių.

Pavyzdžiui, Vokietijoje veikia trys stambesni bankai – du Frankfurte ir vienas Diuseldorfe. Jungtinėje Karalystėje – du stambūs valstybės valdomi bankai (Royal Bank of Scotland, National Savings).

Per šiuos bankus finansuojamos įvairios valstybinės programos, infrastruktūros projektai ir panašiai.

Lietuvoje, vos užsiminus apie tokio banko įkūrimą, kyla didžiulis pasipriešinimas.

Buvusi finansų ministrė, Lietuvos banko vadovai, Lietuvos laisvosios rinkos (LRI) ekspertai ir dar daugiau įvairių autorių piestu stoja prieš.

Naudojami seniai nuvalkioti argumentai, kad bankas bankrutuos neatlaikęs konkurencijos, kad banką valdys atskiros partijos savais interesais, kad bankas bus išvogtas, kaip petrikų ar sekundžių laikais ir t.t.

Užmirštama, jog centrinis bankas irgi yra valstybinis, valdo ir investuoja daugiamilijardines tarptautines atsargas ir nesibaiminama, kad tos atsargos gali būti išvogtos ar kitaip pradangintos.

Suprantama, kai ką gali išmušti šaltas prakaitas vien pagalvojus apie tai, jog toks komercinis investicinis bankas galėtų akumuliuoti apie septynis milijardus europinių lėšų, administruoti apie vienuolika milijardų Sodros pinigų, kokius keturis milijardus privalomojo sveikatos draudimo, o dar kitų valstybinių institucijų ar energetikų sąskaitiniai pinigai ir t.t.

Yra apie ką pamąstyti.

Galėtų atsirasti rimta konkurencija ganėtinai jaukiai besijaučiančiai svetimų bankų sistemai.

Tokio banko veiklai užtikrinti užtektų atliekamų operacijų pajamų, nors galima numanyti, kad esant nestabiliai finansinei situacijai atsirastų indėlininkų ir su nulinėmis palūkanomis.

Pavojus, jog bankas gali būti išvogtas nei kiek ne didesnis, kaip ir privačiuose bankuose, ką ir parodė paskutinieji įvykiai.

Atvirkščiai, bankų prižiūrėtojai centriniame banke galėtų turėti žymiai geresnes kontrolės galimybes. Tiesa, galbūt reikėtų pakeisti kai kuriuos norminius aktus, bet tai valdžios rankose.

Labai nedrąsią, bet pozityvią poziciją valstybinio banko įkūrimo klausimu reiškia naujos valdžios Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Galgi nauja valdžia netrypčios vietoje ir pagaliau ryšis rimtoms permainoms ir šioje sferoje. Laikas parodys.

Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys

Komentarai
http://alkas.lt/2013/02/19/j-valatka-ka ... s#comments

Žygeivis:
2013 02 19 23:09

Šaltinis – http://www.tautiniscentras.lt/ltc-programa

LIETUVIŲ TAUTINIO CENTRO PROGRAMA

Priimta ir patvirtinta asociacijos Lietuvių Tautinis Centras Visuotiniаme narių Suvažiavimе. Protokolas Nr. 2. / 2010-12-11, Vilnius

13. Valstybinio ekonomikos sektoriaus atkūrimas, visuomenės atstovavimo ūkiniame gyvenime stiprinimas

Atkurti, kur esama – išlaikyti, Valstybės įtaką ir kontrolę strateginėms įmonėms, ištekliams, infrastruktūros objektams. Įsteigti valstybinius investicinį ir komercinį bankus. Skatinti nuosavybės formų įvairovę, įskaitant valstybinę, privačią, kooperatinę, mišrią. Įtraukti įmonių darbuotojus į šių įmonių valdymą, sudarant sąlygas būti jų dalininkais. Visose ūkio srityse ugdyti nacionalinę, socialinę, ekologinę atsakomybę, remti ja pagrįstą ūkinę veiklą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kas bijo valstybinio komercinio banko?

Parašytas: 05 Sau 2014 23:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27145
Miestas: Ignalina

Šaltinis - https://www.facebook.com/ricardas.cekutis?fref=ts

Ričardas Čekutis

Paskaičiuokime:

bet kuri valdiška kontorėlė mažiausiai 12 kartų per metus pervedinėja atlyginimus, dar mažiausiai 12 kartų perveda įvairius mokesčius, visokių "viešųjų pirkimų" dažnumo išvis neįmanoma apskaičiuoti, o kur dar pavedimai už telefonus, benziną, kanceliarines ir kt. "smulkias" išlaidas...

Visi pinigai vaikšto išimtinai tik per skandinaviškus bankus, kurie už kiekvieną operaciją lupa 5-7 proc. arba "fiksuotus" mokesčius, užsiimdami iš esmės komunaline bankininkyste.

Vienžo: per metus skandinavų bankuose nusėda maždaug metinis valstybės biudžetas, o gal ir daugiau - niekas niekada neskaičiavo.

Tai arba nusikaltimas (kas pas mus įprasta), arba idiotizmas (kas taip pat nieko nestebina).

Juk prieita iki visiško absurdo: savivaldybė pati sau visokius GPM ir PVM moka per tuos pačius "skaidriuosius" skandinavų bankus.

Belieka įvesti įstatymą, kad vyras žmonai algą tik per juos privalomai pervedinėtų...

Tuo metu visi 7 skandinavų bankai per du metus pervedė į valstybės biudžetą 3 000 Lt mokesčių, t.y. maždaug tiek pat, kiek 7 pensininkės bobutės, kurios, žinoma jokių nuostolių nepatyrė...

Ir tų bankų "eskpertai" kasdieną porina per Tv ir visus moko gyventi, "investuoti", įsivesti eurą. Sisteminiai žurnaliūgėlės jų įdėmiai klausosi, linkčioja galvelėmis ir bando atrodyti protingais. Debilų gamybos ratas sukasi. Visi patenkinti.

Anot Prietaiso, "gyvenimas stabiliai gerėja išlaikydamas vidutinius stabilumo rodiklius".

Kastytis Rimkevicius

"per metus skandinavų bankuose nusėda maždaug metinis valstybės biudžetas, o gal ir daugiau - niekas niekada neskaičiavo"

..mjooo.. kiek klasiu cekutis yra baiges? jam su logika viskas gerai?

KA DARYT? veziokit atsiskaitymus grynais an oranziniu dviraciu

Kęstutis Čeponis

---- KA DARYT? veziokit atsiskaitymus grynais an oranziniu dviraciu ----

Kastyti, jei tu taip gerai viską žinai, tai gal čia mums papasakotum kaip ši "niekaip neišsprendžiama Lietuvoje" problema yra išspręsta kitose valstybėse (tose, kurių valdžia nesėdi užsienio bankų kišenėse)?

Kastytis Rimkevicius

pvz kur? papua naujojoj gvinejoj? visko gerai niekas nezino. bet uztenka turet bent 2 smegenu lasteles kad suvokt jog negali bankuose nusest "visas ar net daugiau nei salies biudzetas". tai tas pats kaip bandyt irodyt jok mineti 5-7% realiai yra 100% ir daugiau.

o vieninteli gera pavyzdi zinau tik islandija, kur zmones po salies "bankroto" tiesiog pasiunte bankininkus ten kur reikia, nepripazino jokiu "skolu" ir tiesiog perrase konstitucija. kad ji atitiktu Tautos, o ne rokfeleriu interesus.

Kęstutis Čeponis

Kiek Lietuvos Valstybėje veikiančiuose užsienio bankuose iš tikrųjų "nusėda" Lietuvos Valstybės ir Lietuvos įmonių bei Lietuvos piliečių pinigų, per įvairius "pavedimų" ir pan. mokesčius, nežinau - kažkodėl tokie duomenys nėra labai plačiai "reklamuojami".

O sužinoti bent kiek tikslesnius skaičius tikrai būtų įdomu - ir manau, kad jie tikrai nemenki (juk čia veikia "drožlės nupjovimo" principas - kuo daugiau pinigų ir kuo greičiau jie "sukasi", tuo daugiau nukrenta "drožlių" į bankų "kišenę").

P.S. Islandai kantriai sulaukė savo šalies bankroto... Tai negi ir mes jo taip pat kantriai lauksime?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: