Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 05 Bir 2024 07:47

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 30 Rgs 2008 15:51 
Prisijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27188
Miestas: Ignalina
Skustagalviai ir sporto aistruoliai – ar eitų jie į partizanus?


Šaltinis - http://www.lrytas.lt/-12197238161218640 ... izanus.htm

Tomas Vaiseta
2008-08-26 13:39

    Vienas bičiulis filosofijos studentas stačia galva pasinėrė į lietuvių tautos savasties – būtent tokį žodį jis pats vartoja – išsaugojimą. Pagrindinė jo apmąstymų išvada, kad pirmiausia reikia prevenciškai nebeįsileisti į šalį kinų: suprask, kita kultūra, pasaulėžiūra ir panašūs grėsmingai nesutaikomi dalykai.

    Tačiau paklaustas, ar esant reikalui jis gintų tėvynę, eitų į partizanus, atsakė: “Priklausytų nuo nuotaikos”.

     Ką reiškia toks atsakymas, maždaug aišku, jeigu tėvynės gynyba stovi greta filmo žiūrėjimo, ledų valgymo, pavasarinių žiedų skynimo, rudeninių lapų rinkimo ir kitų nuo nuotaikos priklausančių dalykų.

     Tokiu būdu šis bičiulis filosofijos studentas man tapo to, kas čia vadinama kvazitautiškumu, įsikūnijimu: viena vertus, vograujama apie tautos savastį, jos pamatines, nekintamas, bet ir pažeidžiamas vertybes, o iš kitos pusės, užkluptas netikėto ir tiesaus klausimo, kas būtų, jei dėl viso to reikėtų rizikuoti savo paties gyvybe, staiga atsiranda priklausomybė nuo ūpo.

     Todėl kilo įtarimas, kad klausimu “ar eitum į partizanus?” galima patikrinti ne vien atskirų bičiulių viešai skleidžiamus tautos išsaugojimo projektus ir jų tikruosius įsitikinimus, bet ir didesnių socialinių grupių ar bent subgrupių patriotizmą. Klausimas, žinoma, skamba kiek paranojiškai, bet turint galvoje Rusijos-Gruzijos karą, visai pateisinamas. Apskritai nesiimsime analizuoti realių galimybių imtis rezistencinės kovos, šis klausimas tėra skirtas atkerėti kvazitautiškumo burtams.

     Kitas dalykas – ar iš istorijos žinomi partizanai iš tiesų esti tie tikrieji tautos gynėjai ir tikrojo, o ne tariamo tautiškumo simbolis? Juk yra nemažai nuomonių, kad pokarinė rezistencija buvo elementari avantiūra, beprasmis pačios tautos susiskaldymas ar net jos savižudybė. Kitaip sakant, esą prieštaravo tikriesiems tautos interesams. Be to, vyrai į miškus patraukė dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, vengdami mobilizacijos į Raudonąją Armiją arba sprukdami nuo tremties ar teroro, dalis jų – o tai taip pat reikia pripažinti – vadovavosi egoistiniais sumetimais.

    Tačiau pats pasipriešinimo faktas įrodo, kad Lietuvos gyventojai – lietuvių tauta ir kiti jos piliečiai – buvo sąmoningi žmonės, kurie matė prasmę ginti savo valstybę dėl paprastos tiesos: tai savarankiška valstybė, jų sukurta, turinti skirtingą kalbą, tradicijas ir kitas vertybes, todėl turi teisę tvarkytis pati. Kitu atveju tai būtų tik atsitiktinis darinys, kuriam klausimas “būti ar nebūti” - bereikšmis.

     Turiu pastebėti, kad šioje vietoje neatsieju tautos nuo valstybės. Tačiau ne ta prasme, kurią turėjo galvoje nacionalsocialistai: vienoje valstybėje viena tauta. Štai 1992 metų Konstitucija Lietuvos gyventojai, kurių dauguma – lietuviai, nusprendė, kad “Suverenitetas priklauso tautai”, bet visi mūsų valstybės piliečiai – lygiaverčiai asmenys. Vadinasi, mūsų tautos interesas ginti ne tik lietuvius, bet visą Lietuvos valstybę – visus piliečius, kuriems priimtinos tos pačios konstitucinės teisės ir prievolės.

     Aptarsiu tik dvi grupes – ne kaip realiausias pretendentes į bunkerius, bet kaip ryškiausiai tautiškumą pastaruoju metu demonstruojančias. Viena jų – itin smulki, kita – efemeriška, bet labai gausi.

     Pirmoji grupė, kuri šauna į galvą, smulki, bet šiame kontekste labai ryški grupė – jaunieji lietuvių nacionalistai, arba tiesiog – skustagalviai. Tie patys, kurie savo pasiryžimą ginti lietuvių tautą taip triukšmingai išreiškė Kovo 11-osios maršu Vilniuje.

     Išties. Rezistencijos atveju tai galėtų būti kone elitinis smogiamasis būrys (kaip žinoma, kai kurie iš jų tarnauja savanoriais Lietuvos kariuomenėje). Motyvacijos jiems – per akis, o jėgos – prisunkę, nes bent jau žiūrint plika akimi – kiekvienas iš jų galėtų mane nuskinti vienu smūgiu. Karo atveju tai visai ne trūkumas. Neabejoju, kad paklausti, ar eitų partizanauti, nedvejodami palinksėtų galvomis.

     O vis dėlto – kur tas jų tautiškumas? Jų karinės uniformos imitacija – papūstos striukės, aptemptos kelnės, auliniai batai – nieko nesako apie jų meilę tautiškosioms vertybėms, vienintelis skiriamasis ženklas – nedidukės trispalvės ant rankovių.

     Visa kita taip pat – tik veidrodinis kitų analogiškų judėjimų Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir dar, kur tik norite – atspindys. Kalbu ne vien apie aprangą. Šūkiai ir išrėkiamos vertybės – taip pat. Tarp “Lietuva – lietuviams” ir “Vokietija – vokiečiams” nematau jokio tautiškai unikalaus ir originalaus skirtumo. Kopija, ir tiek. Nes tokie fašistuojantys judėjimai tarsi tapę vieno globalaus judėjimo atšakomis. Lietuvių skustagalviai savo primityvias programas apie “Baltąją revoliuciją” ir panašiai nurašo nuo rusų – nacionalbolševikų. Tad jei rusų nacbolai ateitų į Lietuvos miškus, priešą ar bendramintį ten rastų?

     Kitas klausimas – ką tokie jaunieji lietuvių nacionalistai gintų? Tik jau ne dabartinę Lietuvos valstybę, kurios pamatas – Konstitucija.

     Jeigu po Vyriausybės langais jie gali rėkauti “Juden raus”, mūsų Pagrindinis įstatymas ir jame įteisinta visų piliečių lygybė jiems yra didis blogis, vadinasi, ir pati dabartinė Lietuvos valstybė – toks pats blogis.

     Galime prisiminti, jog pokario partizanų vadovybė ir išeivijos veikėjai daug diskutavo, kuria konstitucija turėtų remtis, deklaruodami Lietuvos nepriklausomybės siekį – 1922 ar 1938 metų. Dažnai būdavo nusprendžiama 1938 metų konstitucijos naudai, nors ji ir buvo priimta autokratinio režimo metais, vien dėl to, jog reikėjo pabrėžti valstybės tęstinumą. Ar mūsų tariamai elitinio smogiamojo būrio nariai sugebėtų pasisakyti už valstybės tęstinumą?

     Kažin. Apskritai jų vertybės, kad ir garsiai išgromuliuojamos, skęsta miglose. Pavyzdžiui, vienos diskusijos metu jų buvo paklausta, kokią religiją jie išpažįsta. Atsakė – krikščionybė. Kai kažkas pastebėjo, kad labai daug juodaodžių – taip pat krikščionys, anie suglumo ir vienas bandė taisyti padėtį prisimindamas pagonybę. Ir taip – visose srityse. Tiek naudos iš to mūsų “elitinio” būrio.

     Antroji grupė, kaip minėjau, labai aptaki ir ji vienalyte tampa tik tam tikrais momentais – tai sporto, pirmiausia, krepšinio aistruoliai. Aišku, paliesti šią grupę, kuri apima vos ne visus šalies žmones, rizikinga, nes gali netekti skalpo. Bet kai kurių jų demonstratyvus lietuviškumo eksponavimas – pavyzdžiui, skaromis ar sijonais paverčiamos trispalvės – verčia įkišti savo trigrašį.

     Ar verta? Juk nekyla abejonių, kad pergalių akimirkomis krūtines užplūsta tikras pasididžiavimas savo šalimi. Štai Virginijus Savukynas prieš olimpiadą rašė, jog sporto pergalės – kone pagrindinis mūsų patriotiškumo šaltinis. Kaip jis teigia, turime pripažinti ir džiaugtis, kad XIX amžiuje lietuvybės židiniai buvo džiovininkai inteligentai, o globaliame XXI amžiuje – augaloti sportininkai.

     Bet įtarimų kelia, kiek šitas naujas židinys degs ir kas bus jei vieną dieną, kad ir labai trumpam, ims ir pritrūks malkų? Kitaip tariant, ar galime pasikliauti šio patriotiškumo šaltinio tvarumu?

     Netiesa, kad krepšinis – mūsų religija. Nes tikinčiam žmogus – Dievas yra Dievas – ar jis gailestingas, ar jis rūstus jo likimui. O štai sporto pusdieviai – vos tik paslysta – metami iš Olimpo. Čia galima pasekti sporto aistruolio psichologijos pėdsakais.

     Džiaugsmas ir pasididžiavimas užplūsta tik tuomet, kai komanda laimi. Tada – visi didvyriai. Kai pralaimi – visi niekšai ir kvailiai, o pirmiausia reikia atleisti trenerius. Apsikaišėme vėliavėlėmis ir laukėme medalių. Gerai, kad V.Alekna švystelėjo bent iki bronzos, o krepšininkai pateko į ketvertuką. Bet čia juk sportas – galėjome likti ir be medalių. O tada – neviltis, depresija, keiksmai ir kritęs darbingumas. Jokio pasididžiavimo, nors kuo, tiesą sakant, pasikeistų lietuvių tauta? Tad meilė tėvynei tarpsta tik tol, kol tarpsta pergalės – toks laikinas ir neužtikrintas dalykas.

     Ką mums sako plačiau sporto aistruolio mąstymas? Kad Lietuvos valstybės trenerius (pirmiausia – Seimą ir vyriausybę) jau dabar nori atleisti dauguma šalies gyventojų, o pamainos jiems nemato. O kokios paramos galėtų susilaukti valdžia, jei ji pralaimėtų pagrindinį mūšį – dėl valstybės nepriklausomybės? Absoliučiai jokios.

     Ir tai dar ne viskas. Nors nepriklausomos ir demokratiškos Lietuvos krepšinio rinktinė jau penktą olimpiadą iš eilės patenka į ketvertuką, Pilietinės visuomenės instituto ir “TNS Gallup” atliktas tyrimas parodė, kad jei visuomenei iškiltų rimta politinė problema (pvz., būtų naikinama demokratinė santvarka), 61 proc. lietuvių liktų pasyvūs stebėtojai.

     Tik 6 proc. tokiu atveju imtųsi aktyvios veiklos problemai spręsti. Šiek tiek daugiau - 10 proc. - lietuvių imtųsi organizuoti veiklą, jei visuomenei kiltų rimta ekonominė problema (pvz., valdžia gerokai padidintų pajamų mokestį gyventojams).

     Ir tai - nepaisant V.Aleknos iškovotų aukso medalių ir krepšinio rinktinės bronzų ir čempionų vardų. Vadinasi, jeigu ateitų okupantas, kuris panaikintų demokratiją, bet nekištų pirštų į mūsų kišenes, bent pusę Lietuvos gyventojų liktų pasyvūs?

     Kad atsakytume neigiamai, lieka tik tikėti teiginiu, kad lietuvių tauta krizinėmis situacijomis prabunda ir susitelkia. O tai, gal ir paradoksaliai, patvirtina lietuvių parama ne mūsų krepšininkams, o Rusijos kariaunos užpultai Gruzijai.

***

    Šį pranešimą lrytas.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas T.Vaiseta skaitė Ateitininkų studijų savaitgalio metu.

Komentarai lryte
http://www.lrytas.lt/?data=&id=12197238 ... 228&view=6

18. A.   09:16 08-26       IP: 195.182.69.29

    Deja, ponaitis Tomas, nors ir bendrauja su filosofijos studentais, bet realybėje nėra perdėm apsišvietęs..: ( Jo tekste aptinkame štai tokį perlą: " Lietuvių skustagalviai savo primityvias programas apie “Baltąją revoliuciją” ir panašiai nurašo nuo rusų – nacionalbolševikų. Tad jei rusų nacbolai ateitų į Lietuvos miškus, priešą ar bendramintį ten rastų?"

    Akivaizdu, kad ponaitis Tomas supratimą apie nacionalbolševikus turi tik iš kitų Lietryčio rašeivų tekstų, kitaip sakant, jis neturi _jokio supratimo_ ir naiviai mano, kad nacionalbolševikai irgi yra nacionalistai ir nacionalistų bendraminčiai...; )

    Khhm, bet kas, gebantis skaityti rusiškai žino, kad yra visiškai priešingai ir supranta, kad ponaitis Tomas čia, švelniai tariant, nusišnekėjo...: Gal ponaičiui Tomui visgi derėtu mažiau rūkyti žolės su filosofijos studentais, o daugiau skaityti ir domėtis realiu pasauliu..?

24. Paulius   09:41 08-26       IP: 84.32.130.45

    Gaila, kad žiniasklaida nenori dėti nacionalistų straipsnių, matyt bijo, kad nesugadintų globalistinės propogandos.

    Beje, filosofinės žinios pas jaunuolį prastos, matyt apsirūkęs buvo, kai reikėjo Nyčę skaityt. Na sekmės, gal susitiksim kokiame Daukšos kiemelyje - papolitikuosim.

37. Eilinio zasiuko zasiukiskas   10:19 08-26       IP: 88.222.25.220


    pacypsejimas. Nors ir ne toks nekaltas- i nacionalistiskai nusiteikusio jaunimelio darza iristas tonos dydzio akmuo. Beda tik, kad zasiukas nesupranta ar atvirksciai pr gerai supranta- kad tas nacionalistiskai nusiteikes jaunimelis daug nesuks galvos autoriaus-zasiuko filosofijoms apie rusu nacionalistu panasuma i juos, o paemes smaiserius saudys tuos rusus kaip pasiutusius sunis, jei tarp ju paklius koks rusu nacionalistas- is pagarbos jo idejoms - pakars ji ant artimiausio stulpo.: )

   O del eisianciu gint Lietuva - ju kaip ir 1991 metais bus kokia 10-20 procentu. Kiti ramiai lauks kol viskas baigsis, treti koloboruos su Rusija.....Tas pats buvo ir po II paaulinio....Viena kuo tvirtai tikiu, kad tokiu atveju zasiukas-autorius bus vienas is pirmuju Rusijos etatiniu propogandistu: )

147. DR.   17:10 08-26       IP: 78.61.33.81

    Nepritariu autoriaus požiūriui į nacionalistus (skustagalvius). Kalbant apie nacionalistus, tai jie yra būtent ta visuomenės grupė, kuri šiuo metu nepatenkinta Sąjungos globalizacija, jos vykdoma imigrantų iš 3-jų šalių politika, padėtimi visuomenėje ir tikrai pernelyg didele tautinių ir seksualinių mažumų laisve - baltųjų rasė kuri tiesiogine prasme miršta, turi užgniaužti tokius dalykus ir spjaut į humanizmą.

    Tai esminė priežastis leidusi suklestėti dabartiniam nacionalizmui - mažėjanti europiečių populiacija (beveik visose Sąjungos valstybėse nepaisant imigracijos gyventojų tik mažėja), kuri iki 2050 m., prognozuojama, sumažės 25%. Natūralu, kad didėja imigrantų iš Afrikos, Kinijos ir Arabų šalių skaičius.

    Iš esmės nacionalistai teisūs, jų judėjimas visose šalyse panašus, pasireiškia panašiomis formomis - ir nors tai ir dažniausiai neišsilavinusi, paprasta liaudis, linkusi į agresiją, bet tokie jų veiksmai tik parodo, jog šalyje (tiek Lietuvoje, tiek Sąjungoje) einama neteisingu keliu.

200. Žygeivis

    Autorius T. Vaiseta, matyt, blogai žino naujausią Lietuvos Valstybės istoriją arba ją jau tyčia "pamiršo".

    Apie kokį Lietuvos Valstybės tęstinumą jis kalba, jei jį jau 1990 metais sužlugdė susivienijusios prosovietinės nomenklatūrinės - probriuseliškos jėgos sovietinėje Aukščiausioje Taryboje, kuri, paskelbusi Nepriklausomybės Atkūrimą, neteisėtai "atstatė" tik dalį 1938 metų Konstitucijos, o ir tą pačią "dalį" tuoj pat panaikino - nes klaikiai bijojo, kad nebūtų teisinių "pasekmių" Lietuvos Valstybę išdavusiai sovietinei nomenklatūrai bei besąlygiškos turto restitucijos Lietuvos Valstybės tikriesiems piliečiams bei juridiniams asmenims.

    Vietoje to neteisėtai priėmė naują Pilietybės įstatymą ("nulinį", suteikusį pilietybę visiems kolonistams) bei Dalinės restitucijos įstymą.

    Ir būtent tai vėliau leido komunistinei - sovietinei nomenklatūrai "laimėti" rinkimus, pasisavinti žmonių ir valstybės turtą, ir iki šiol "teisėtai" bei nebaudžiamai valdyti Lietuvą.

    Nacionalistai, paėmę valdžią Lietuvoje, visų pirma turės panaikinti visus šiuos neteisėtus sprendimus - niekinius nuo jų priėmimo momento, ir besąlygiškai atstatyti Lietuvos Respublikos 1938 metų Konstituciją - su visomis iš to sekančiomis labai plačiomis teisinėmis pasekmėmis, kurios kardinaliai pakeis "sovietinę"- "briuselišką" Lietuvą.

    Tai ir bus tikrasis Lietuvos Valstybės tęstinumo atkūrimas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007