Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lina Darbutaitė-Kulikauskienė. Naujieji pagonys

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvoje ir pasaulyje egzistuojančios (ir egzistavusios) religijos bei sektos » Senovės indoeuropiečių (baltų, slavų, germanų, keltų,...) mitologija, prigimtinės religijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lina Darbutaitė-Kulikauskienė. Naujieji pagonys

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lina Darbutaitė-Kulikauskienė. Naujieji pagonys

Parašytas: 20 Spa 2012 16:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina

Lina Darbutaitė

Naujieji pagonys

http://www.qedata.se/dr/naujieji_pagonys.htm

Pavadinimas ir problema

Kas yra pagonys? Daug kas nemegsta sio zodzio ir laiko ji izeidzianciu, nors kiti gali labai isdidziai pasakyti: "As - pagonis". Zodis "pagonis" kiles is lotynu k. "paganus" - "kaimietis".

Sis pavadinimas is tiesu nera apibreztas, nes krikscionys ji taike visoms nekrikscioniskoms religijoms. Kai kas teigia, kad pagonys - tai visi tie, kas nera krikscionys: musulmonai ir zydai, t. y. monoteistininiu religiju ispazinejai.

Bet pradejus aiskintis, kas yra monoteizmas, politeizmas ir kitokie -izmai, ir ar sios savokos apskritai vartotinos, galima labai nusivaziuoti. Tuolabiau, kad cia bus kalbama apie naujuosius pagonis (toliau - NP).

Galima suformuluoti taip: NP - tai tie, kurie:

- arba bando atgaivinti senuju tautu - lietuviu ar baltu, slavu, keltu, indenu, etc. religija, gyvenimo buda, daznai - magija, pavadinkime visa tai Tradicija,

- arba teigia, kad Tradicija nebuvo nutrukusi ir jie ja tesia.

Griztant prie pavadinimo. Tie, kas nemegsta zodzio "pagonis", daznai vartoja, pvz., savo tautos pavadinima, kaip "senoji lietuviu tikyba", "senoji baltu tikyba", ar kuria specifinius vardus - "dievturybe", "visuomybe", "prigimtine religija".

Naujaja pagonybe galima pavadinti judejimu - vieningos religines doktrinos nera, o ir buti negali. Kiekvienos tautos NP remiasi savo tautos patirtimi, nors, pvz., WICCA, kildinanti save is senosios keltu religijos, daug pasekeju turi ir tarp anglosaksu (amerikieciu, anglu), kurie nera keltu palikuonys. Ir apskritai Vakaru NP ne taip pasinese i tautiskuma, kaip rytieciai. Teko bendrauti su vienu italu, kuris gyvena Prahoje ir ispazista slavu tikejima.

Naujiesiems pagonims, siekiantiems atgaivinti konkrecios tautos senaja tradicija, sunku, nes, pvz. lietuviai sia tema turi tik rasytiniu saltiniu nuotrupas ir kruva spelioniu. Todel ir atsiranda skirtingos grupes su skirtingu Tradicijos supratimu, apeigomis ir tikslais.

NP judejimas paplites visame pasaulyje. JAV save pagonimis laiko 50 - 100 tukst. pilieciu, ir sie zmones samoningai atlieka religines apeigas ir praktikas. NP gali buti susije su Zaliuju judejimais, New Age (labiau Vakaruose, Lietuvoje - su folkloro tyrinejimu, etnografiniais ansambliais ir kt.).

WICCA

Tai garsiausias ir egzotiskiausias pasaulinis NP judejimas.

Pavadinimo kilmes versijas girdejau dvi:

- versija Nr. 1- sutrumpinimas is Witches International Congress...

- versija Nr. 2- nuo anglu k. zodzio "raganius".

Kaip matyti is pavadinimo, tai "raganautoju" judejimas, siejamas su baltaja magija ir senoves keltu religija. WICCA susideda is autonomisku grupuociu, vadinamuju kovenu, turinciu skirtingas apeigas, neturi grieztos strukturos ar vieningo lyderio. WICCA pradzia siejama su anglu Dzeraldu Gardneriu, kuris 1951 m. pirmasis paskelbe save raganiumi ir subure bendruomene. Dz. Gardnerio teigimu, raganyste - tai religija, nenutrukstamai egzistavusi nuo senoves iki siol.

Siuo metu yra kelios WICCA sakos:

- Gardneriskoji WICCA - seniausia WICCA tradicija.

- Aleksandrijos WICCA, kurejas Aleksas Sandersas, bet pavadinimas kiles ne nuo jo, o nuo senoves Aleksandrijos.

- Dianos WICCA - dvi kryptys, viena - grieztai feministine, pripazista tik moteriska Deive, o kovenu naremis gali buti vien moterys. Antra, nuosaikesne kryptis, atiduoda pirmenybe Deivei, bet gerbia ir Raguotaji Dieva kaip jos vyra.

- Keltu WICCA, arba WICCA baznycia, viesesne uz kitas WICCA sakas.

- Dzordzijos (?) (Georgian) WICCA.

Kiti WICCA judejimai:

- Diskordianizmas - teigia, kad chaosas lygiai taip pat svarbus, kaip ir tvarka, absurdas irgi labai reiksmingas. Vertina humora, zaidima.

- Stregerija. Italu raganu menas, kildina save is XVI a.

1971 m. WICCA atstovai ikure Pagoniu Federacija, kuri suformulavo tris pagrindinius pagoniu principus, kuriuos ispazista dauguma NP:

1) Meile ir artumas gamtai vietoj viespatavimo jai. Pagarba gyvybes jegai ir nenutrukstamai atsinaujinanciam gyvenimo ir mirties ciklui.

2) Pagoniu etika. Pagrindinis principas - daryk, ka nori, bet nekenk kitam. Tai pozityvi, teigianti etika, skirtingai nuo krikscionybes ar judaizmo negatyviosios, draudimo etikos - ne-zudysi, ne-meluosi ir t. t.

3) Dievybes poliariskumo, t. y. Deives ir Dievo pripazinimas.

Salia siu principu NP paprastai dar ispazista reinkarnacija.

WICCA pripazista gamtos sventuma. Kiekviena grupuote gali rinktis sau artimesne dievybe - Deive kaip gamtos personifikacija, Raguotaji Dieva, kildinama is keltu raguoto Dievo Cernuno ar kt. Manoma, kad nera ne vienos tikejimo sistemos, kuri butu absoliuti ir teisinga, todel zmogus gali laisvai rinktis tikejima.

WICCA teigia Deives ir Dievo poliariskuma, bet joje ryskesnis moteriskas simbolizmas. Vietoj krikscioniu vyriskos trejybes: Dievas Tevas, Dievas Sunus, Dievas Sventoji Dvasia iskeliama moteriska trejybe: mergele, motina ir sene, dar vadinama Krone - nuo graiku k. zodzio "laikas". Si trejybe simbolizuoja Menulio pilnejima (mergele), pilnati (motina) ir nykima (Krone).

WICCA svencia saules ciklo sventes - lygiadienius, saulegrizas ir tarpines dienas tarp ju ( 8 sventes per metus). Kai kurie atstovai svencia dar ir menulio pilnati 13 kartu per metus. Sventes, pazymincios Saules padeti, vadinamos sabatais, o Menulio pilnaties sventes- esbatais. Savo ritualams atlikti WICCA grupes renkasi gamtoje - miske, pievoje ar ant kalvos. Be metiniu svenciu, vyksta nauju nariu isventinimo, santuokos ritualai. Santuoka ivyksta, "surisant rankas", bet ji nieko bendra neturi su civiline santuoka ir yra pripazistama tik paciu WICCA nariu. Galima issiskirti, "isskiriant rankas".

Be WICCA, Vakaruose yra ir kitu pagonisku judejimu, bet praktiskai visi ispazista tuos pacius ar panasius principus.

Zymesni:

Asatru

Remiasi senoves skandinavu tikejimu, bet paplites visoje Europoje.

Germanen Glauben Gemeinshaft (germanu tikejimo draugija)

Ikurta 1907 Vokietijoje ir Austrijoje. Garbina senoves germanu Dievus - Vodana, Freja ir dar 12 Dievu bei 12 Deiviu. Cia galima pastebeti Deives ir Dievo lygiateisisko dualizmo pripazinima. Pagrindinis tikejimo saltinis - Edos.

Kaip ir WICCA, turi 8 sventes, "raganu grupes", praktikuoja samanizma.

Labai efektingai atrode sios draugijos atstovai sia vasara vykusioje Pasaulio Prigimtiniu Religiju konferencijoje. Visi buvo apsirede tautiniais drabuziais - tokiais, kad ne karta teko spelioti, vyras cia ar moteris, visi kaip vienas ant kaklu nesiojo Toro kujo simbolius, o vienas vokietis vis kaise savo skrybele zaliom berzeliu sakom, tokiu gamtos niokojimu labai papiktindamas viena is konferencijos organizatoriu, tarp kitko, rasytoja fantasta V.Mikailioni.

Lietuva

Visuomybe

Lietuvoje NP pradzia galima laikyti visuomybe, Domo Sidlausko-Visuomio (1878-1944) kurini.

Lietuvoje pagonybe turi kitokia reiksme nei Vakaruose, del to kalta istorine situacija. WICCA susikure visu pirma kaip magijos, o ne religijos grupuote. Faktiskai ja galima laikyti New Age kudikiu.

Lietuvoje pagonybe visu pirma - tautiskumo bruozas, isnaudotas jau nuo Renesanso laiku.

XV a. sukurta romeniskoji lietuviu kilmes teorija remesi, salia kalbos panasumo, ir senosios lietuviu religijos panasumu i romenu religija, ir tuo lietuviai galejo jaustis esa aukstesni uz lenkus.

XIX a., prasidejus tautiniam atgimimui, pagonybe vel isnaudota kaip specifinis lietuviu tautos bruozas, kuriuo kiekvienas lietuvis gali didziuotis. Todel su simpatija ziurinciu i senaji lietuviu tikejima buvo jau nuo XIX a.

Bet bendruomene pirmasis eme kurti Domas Sidlauskas. Visuomiu jis pasivadino pagal Vyduno dramos "Prabociu seseliai" veikeja. Visuomybes tikejimo apmatai buvo sudaryti apie 1912 m., senoves lietuviu tikejimas buvo pagrindas, bet papildyta dar ir senoves indu tikejimu, is dalies budizmu. Atsirado keli simtai pasekeju Lietuvoje ir Amerikoje.

Romuva

Siuo metu tai labiausiai zinoma ir stipriausia NP grupe Lietuvoje ir tarp JAV lietuviu. Romuva - Ramuvu sajungos branduolys. Ramuvos - tai grupes zmoniu, propaguojanciu folklora, senuosius paprocius, amatus. Romuva salia viso to ispazista ir senaji tikejima. Siuo metu jai vadovauja Jonas Trinkunas (JAV - Audrius Dundzila).

Romuvos pradzia - 1967 m. Kernaveje surengta Rasos svente, o oficiali organizacija isteigta 1969. Del saugumo persekiojimu Romuva gyvavo tik pora metu. Vel atkurta 1988 m. Isleido kelis zurnalo "Druvis" numerius.

Romuvieciai teigia, kad jie tesia senaji baltu tikejima ir kad sis tikejimas niekada nebuvo uzmirstas. Jie nelenda i atvira konflikta su krikscionybe ir sako, kad baltu tikejimas neneigia kitu religiju. Iskelia gamtos sventuma ir tradicini baltu gyvenimo buda.

Romuvieciu tikejimo esme - Pasaulio ir zmogaus, gamtos ir zmogaus darna, kas visai atitinka ir Vakaru NP principus. Romuva pripazista sielu persikunijima - turbut ne tik i zmogu, nes Romuvos tikejimo pagrinduose sakoma: "Mirsta tik kunas, o siela persikunija i kita gyvybes pavidala."

Romuvieciai svencia seimos, kalendorines ir tautines sventes, savo apeigas atlieka alkuose. Romuvieciu etika, kaip ir WICCA, nera negatyvus draudimu sarasas. "Dorove - tai ne isorinis moraliniu priesaku laikymasis ir vykdymas, tai darnus gyvenimas siu priesaku dvasia". Vertybemis laikomos santarve, pagarba proteviu tradicijoms, sugebejimas sugyventi su kitais zmonemis ir pasauliu.

Ramuvu sajunga ir Romuva kasmet rengia stovyklas, i kurias suvaziuoja ivairaus amziaus zmones. Cia vyksta ekskursijos, paskaitos, bureliai, mokomasi dainu, sokiu, amatu.

Siemet Ramuvu Sajunga suorganizavo pasaulini pagoniu suvaziavima Vilniuje - Prigimtiniu Religiju konferencija.

Gediminaiciai

Si jaunimo organizacija orientuojasi i LDK laikus ir suromantinta pagonybes vaizdini. Jie teigia gamtos pajauta, rytais sveikina Saule, kurena sventa ugni aukure. Gediminaiciai renka tautosaka, vienas is ju tikslu - padeti atstatyti istorinius paminklus. Neatrodo labai rimta.

Baltuva

Si organizacija, galima sakyti, pogrindine. Ji issivyste is apie Aro Vilkvedzio leidziama fenzina "Senoliu Alka" susiburusiu bendraminciu 1995 m.

Baltuvai priklauso ir "meno leidybos bendrove" "Vetso Menesio Vaizbuva", leidzianti, daugiausia, berods, "metalines" kasetes.

Baltuva - jaunu zmoniu organizacija. Ji nemazai kuo skiriasi nuo kitu NP organizaciju, pirmiausia tuo, kad turi griezta struktura, galima sakyti, negatyvia etika, t. y. yra daug draudimu - nevartoti alkoholio, tabako, narkotiku, negali buti jokiu seksualiniu iskrypimu, draudziama vartoti svetimybes ir svetimu kalbu zodzius.

Baltuvos principai ir tikslai, galima sakyti, labai radikalus.

Pagrindiniais savo tikslais baltuviai laiko:

- suvienyti visas baltu tautas ir zemes vienai valstybei;

- pasiekti Baltu Tikejimo iteisinima Lietuvos nacionaline religija;

- priesintis svetimu paprociu, itaku ir religiju verzimuisi i musu buiti.

Baltuva susideda is triju branduoliu: Kulgrindos, Medes, ir Senoliu Alkos. Pirmaji rata sudaro Pilionys, eiliniai Baltuvos zmones, antra rata - valdantieji Kunigaiksciai - Vadai ir Zyniai, paskutini rata uzima vienas zmogus - Kunigas - Auksciausiasis Zynys.

Tai daugiau teorine struktura, nes mazdaug pries metus Baltuvoje nebuvo nei kunigaiksciu, nei zyniu, ir apskritai Baltuvoje tuo metu tebuvo gal kokie septyni zmones.

Baltuviai labai pabrezia, kad Baltuva turi uzpildyti visa jos nario gyvenima. Tai ne vien religija, bet ir atitinkamas gyvenimo budas. Daug kas is prijaucianciu Baltuvai uzsiima ar bent jau bando uzsiimti senoviniais amatais, tokiais kaip puodu lipdymas ar duonos kepimas.

Vienas is Baltuvos istatu yra tas, kad "Baltuvoje galima vienintele tikyba - Baltuvos tikyba visoms Baltuvos tautoms, vienodos apeigos, vienodi dievu, deiviu ir dvasiu vardai".

Kokia yra ta bendra Baltuvos tikyba ir dievu vardai, neaiskinama, bet jau pats bandymas nustatyti griezta doktrina isskiria Baltuva is kitu NP grupiu.

Baltuvoje apskritai vyrauja vyriska, hierarchizuojanti dvasia, tuo labiau, kad baltuviai taip ir teigia: "Mes nepripazistam matriarchato. Kiekvienas Gamtoje turi tureti savo vieta ir savoka "vyraujanti moteris" yra beprasmiska. Jega ir ismintis visada buvo vyro pusej, jausmai gi moters valdzioje. Feminizmas - vienas is sios visuomenes griuvimo pranasu".

Cia Baltuva irgi labai skiriasi nuo, pvz. WICCA, kuria galima vadinti feministine.

Kiti isskirtiniai Baltuvos bruozai - nepalankus poziuris i kitas religijas, labai priesiskas santykis su krikscionybe. Nepalankus poziuris i uzsienio lietuvius, "kuniskus issigimelius" ir "dvasinius issigimelius"- seksualinius "iskrypelius".

Baltuva labai akcentuoja Saules musio reiksme, nes tai buvo pirmasis pergalingas musis pries kalavijuocius, o baltuviai laiko save visu pirma kariais. Todel Baltuva metus skaiciuoja nuo Saules musio, t. y. nuo 1236.

Dar du Baltuvos tikslai - remti jaunus menininkus ir gilintis i keru bei antgamtiniu jegu pasauli.

Senasis zynys ir A.Tamash zyniu mokykla

I ja nepateks ne lietuviu ar latviu kilmes jaunuoliai. Galite ne nebandyti - dokumentai tikrinami.

Andzelikos Tamash grupe "Senasis zynys" bei zyniu mokykla teigia atstovaujanti senajam baltu zyniu mokslui, kuris buvo perduodamas is kartos i karta. Didelis demesys skiriamas spalvoms (lietuviu spalvos - sidabro, vysnine, zalia, gelsva, rusva - tik tokiomis jie ir turi vilketi, o moterims butina nesioti sijonus), laikui (pries sauleteki visi tamasieciai slepiasi, kad, ginkdie, koks tekancios saules spindulys ju nepaliestu, ir apskritai kur kas labiau vertina Menuli nei Saule ir Kosmosa nei Zeme. Gal del to, kad, pasak A. Tamash, lietuviai (o gal ir baltai?) kile is Tikuchio zvaigzdes).

Dievu ir Kureju laikomas laikas.

Leidzia laikrasti (nuo 1995 m. - zurnalas) "Senasis zynys".

Nelabai sutaria su romuvieciais, kaltina pastaruosius samoningu senojo mokslo tiesu iskraipymu, nors ju renginiuose ir dalyvauja.

NP grupiu yra Estijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje (stipriausia, atrodo, Kalugos bendruomene) ir kitur.

Latvijoje seniausias tradicijas turintis ir gyvuojantis iki siol NP judejimas yra dievturiai.

Dievturiai

Dievturiu pradininkas - Ernestas Brastinis remesi latviu folkloru, ypac dainomis, bandydamas rekonstruoti senaji latviu tikejima. 1932 m. jis isleido Dievturiu sielmoksli, arba katekizma, kur surasytos to tikejomo tiesos.

E. Brastinis kaip tris svarbiausias senoves latviu dievybes isskiria Dieva, Laima ir Mara, t. y. moteriskaja Dievo puse, Dieviskaja Motina, Zeme arba Materija.

Apibendrinant:

Pagrindiniai NP bruozai:

- gamtos sventumo pripazinimas. Sventybe nera transcendetiska.;

- reinkarnacijos ar net metempsichozes teigimas;

- daugelio dievybiu arba vienos auksciausios dievybes daugelio aspektu pripazinimas, labai daznai - dievybes poliariskumas (Dievas - Deive);

- moterisko prado vaidmens iskelimas kaip atsvara "vyriskai" krikscionybei (su retom isimtim);

- remiamasi proteviu patirtimi, bandoma atgaivinti Tradicija arba ja testi, praturtinant XX a. ziniomis bei mokslu;

- siekiama atgaivinti ne vien religija, bet ir paprocius, amatus;

- magijos praktikavimas

- daznai - New Age terminai ir metodai.
NP problemos Lietuvoje

(mintys, kilusios "tobulinant" si teksta)

- Pagonybes pozicija. Isoriniai atributai, tokie kaip aukuro deginimas, vaidilutes su dirbtinem kasom ar Kriviu Krivaitis, vedantis Tris Karalius - Lietuvoje labai populiarus per sventes ir yra visai priimtini daugeliui zmoniu, laikanciu save katalikais. Aisku, su religija tai nieko bendra neturi ir tera vien grazios ir kvailos inscenizacijos. Bet vos tik bandoma prabilti apie pagonybe, kaip apie galima oficialia religija, bent jau salia kitu, pasipila argumentai: "Jus ka, norite zmoniu auku?" ir "Tai kokia ta pagonybe - V ar XII amziaus?" Zodziu, nera paprasciausio rimto poziurio.

- NP santykis su senaja pagonybe. (Kad naujieji pagonys yra tas pats, kas senieji, gali tvirtinti tik beviltiski uzsispyreliai. Dristu teigti, kad bent jau 80% zmoniu, laikanciu save pagonimis, tikejimo semiasi is Dundulienes ir Beresneviciaus knygu, o ne is gyvo Krivio Krivaicio ar bent jau savo bobules.) Tai ir butu arsakymas i tai, - V ar XII amziaus. Dvidesimto! Yra amzinu dalyku, yra ir kintanciu. Visais laikais buta religiniu reformu (Sovijaus, Brutenio, Sventaragio), tai kodel dabar nepadarius kokio Trinkuno religines reformos?

- Ritualo, apeigu kurimas. Ramuvieciu sutartines aplink aukura - grazu, bet jas galima ir siaip isejus i laukus giedoti. Reiketu kazko bent siek tiek panasesnio i malda ir religines apeigas, o ne sokiu rateli, - ar po tautosakos lobius pasirausti, ar tiesiog sukurti.

- Dievo ir Dievu problema. Vieni - gal krikscionybes (o gal greiciau New Age poveiky), is kazkur istraukia viena auksciausia Dieva, kiti pripazista Deive ir Dieva (gal kinu filosofijos poveiky?), treti - visa galybe kada nors kur nors paminetu Dievu (gal T. Narbuto poveiky?). Cia jau, aisku, skonio reikalas. Vargu ar galima butu sukurti vieninga doktrina. Tuo labiau kad mitologai, is to duona valgantys, nesutaria, kuo vienas ar kitas dievukas uzsiiminejo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lina Darbutaitė-Kulikauskienė. Naujieji pagonys

Parašytas: 20 Spa 2012 16:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Subcultures in Lithuania
http://en.wikipedia.org/wiki/Subcultures_in_Lithuania

Neo-pagans

Organisations

Romuva is the largest neo-pagan organisation in Lithuania, founded in 1967 in Kernavė during the Rasos festival. As an official organisation Romuva was established in 1969, but after couple of years it was forced to cease its activities because of the persecutions by the KGB. It was reestablished in 1988. Romuva is led by Jonas Trinkūnas, and has a branch in the USA (led by Andrius Dundzila). [9]

Gediminaičiai - now defunct organisation established by the controversial figure Stasys Urniežius, who used to call himself Duke Vilgaudas.

Baltuva group founded by the editor of Senolių Alka zine Aras Vilkvedis in 1995. It has its own calendar and counts years from the Saulė battle that took place in 1236. [10]

Andželikos Tamaš žynių mokykla (Andželika Tamaš Wizard School). Organisation led by Andželika Tamaš. It conflicts with Romuva followers, and accuses them of distortion of the religion of ancient Balts, but still participates in events held by Romuva.

Devynių akmenų klubas New Age organisation also known as Baltovės žinyčia [11]

Zines and magazines

Druvis

Senasis Žynys - newspaper (magazine since in 1995) of Andželika Tamaš.

a.s.d. (Auka seniems dievams)

Senolių Alka

Events

Mėnuo Juodaragis - annual festival of neofolk, darkwave and pagan arts.

Kilkim žaibu - (Rise with Thunder) folk/pagan metal festival held in Joniškis.

Bands

Obtest - pagan black metal.

Wejdas - tribal ambient project.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: