 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
|
Ant ko stovi Vilniaus Katedra?
Jonas Vaiškūnas
2007 sausio mėn. 22 d., http://www.DELFI.lt
Vilniaus Katedros požemių ir Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos archeologiniai tyrimai rodo, kad šioje vietoje jau prieš 3000 metų būta gyvenvietės.
Kas žino ar beveik 4 metrų gylyje aptiktas gana tankus medinių stulpaviečių tinklas negali būti priešistorinės šventyklos liekanos – juk pasak legendų, nuo Neries ir Vilnios santakos besidriekiančiame Šventaragio slėnyje nuo seno buvusi apeiginė vieta, čia buvo deginami ir laidojami didžiųjų kunigaikščių palaikai, degė Amžinoji ugnis.
Archeologiniai ir architektūriniai tyrinėjimai šias legendas patvirtino – buvo atrasta apeigų aikštelė, išgrista akmenimis ir plūkta moliu, o aplink ją – 5, kaip manoma, apeiginiai židiniai.
Po 1986 m. atliktų tyrinėjimų paaiškėjo, kad virš gausių priešistorinių kultūrinių sluoksnių atrasti pirmieji mūrai – tai XIII a. viduryje Mindaugo krikšto ir karūnavimo proga pagoniškos Perkūno šventyklos vietoje pastatytos pirmosios katalikų bažnyčios – Katedros liekanos. Manoma, kad po Mindaugo mirties (1263 m.) Katedra buvo vėl pertvarkyta į pagonišką šventyklą, kuri veikė dar apie 120 metų.
1387 m. skelbiant Lietuvos krikštą, Jogailos pavedimu, pagoniškos šventyklos vietoje vėl buvo atstatyta Katedra.
1388 m. kovo 12 d. popiežiaus Urbono VI bulėje, įkuriančioje Vilniaus vyskupystę, sakoma, kad Jogaila Vilniuje sugriovė pagonių šventyklą, kurioje lietuviai „prietaringai garbino išgalvotus dievus ir stabus“ ir tame pačiame mieste liepė pastatyti bažnyčią – Vilniaus Katedrą.
Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma vadinamoji J.F. Rivijaus kronika, kurioje išlikęs detalus 1387 m., statant Katedrą nugriautos Perkūno šventovės aprašymas. Kronikos sudarytojo būta labai kruopštaus skaičių mėgėjo.
Įsiskaitykime: "Vilniuje, kur dabar stovi katedros bažnyčia, augo senas ąžuolynas, pašvęstas stabmeldžių dievaičiams. Toje vietoje, kur mažoji Vilija susilieja su didžiąja upe, prie pat miško buvo didelė mūrinė griaudžiančiojo Jupiterio - Perkūno, griaustinio dievo, šventykla, įkurta kunigaikščio Gereimundo 1285 metais. Jos ilgis buvo 150 uolekčių, plotis - 100 uolekčių.
Bet viršuje ji neturėjo stogo; į šventyklą vedė vienintelis įėjimas nuo didžiosios upės pusės; prie sienos esančios priešais įėjimą buvo koplyčia, kurioje laikytos visokios retenybės ir brangūs daiktai. /…/ Aukščiau koplyčios kilo aukšta altana, kuri 16 uolekčių išsikišo virš šventyklos sienos.
Pačioje altanoje stovėjo medinis dievaičio stabas, kuris buvo atgabentas iš Palangos šventųjų miškų. Koplyčia ir altana buvo plytinės. Prieš pat šitą koplyčią stovėjo altorius iš 12 pakopų, pastatytas kvadratu; kiekviena pakopa buvo 1/2 uolekties aukščio, 1 1/2 uolekties pločio; iš viso aukštis siekė 25 uolektis. Kiekviena pakopa buvo skirta vienam zodiako ženklui. /…/ Prie įėjimo į šventyklą buvo krivių krivaičio - tai reiškia kunigų kunigo - rūmas.
********************************************************************************************
Vykintas, 2007 01 22 16:40
Keli laiptų Katedros požemiuose vaizdai adresu:
http://www.aruodai.lt/paieska/vaizdas.php?%20VId=2341
Vilniaus Arkikatedros požemiuose esantys laiptai
http://www.aruodai.lt/paieska/vaizdas.php?VId=2340
********************************************************************************************
Šis rūmas turėjo apvalų bokštą, iš kurio stebėdavo Saulės judėjimą..."
Šias žinias XIX a. paskelbęs istorikas T. Narbutas lenkų istorikų buvo apšauktas falsifikatoriumi. Vėliau mūsų šalies istorikai, sekdami lenkų pavyzdžiu, taip pat su nepasitikėjimu žvelgė į T. Narbuto raštus, o tuo pačiu ir į neįprastai detalų Perkūno šventyklos aprašymą.
Kai kurie istorikai Rivijaus kroniką tebelaiko falsifikatu iki šiol, nors V. Berenio manymu, priešiškumas Narbutui kilo ne tiek dėl jo darbuose pasitaikančių netikslumų ir išsigalvojimų, bet dėl simpatijų LDK ir lietuvių tautai: “T. Narbutas tipiškas gente litanus, natione polonus lietuvis bajoras”.
Nepasitikėjimas savo istorikais, istorija ir pačiais savimi mus taip persmelkęs, kad iki šiol mąstome svetimomis kategorijomis, vadovaujamės nepilnavertiškumo kompleksu ir mūsų tautos istorijos priešininkų sukurtomis paradigmomis. Nepasitikėjimo sienos nesugriauna jokie nauji, net ir akivaizdžiausi faktai.
O kai moksliniai faktai ignoruojami, jie linkę apaugti visokiomis mistikos ir ezoterijos piktžolėmis. “Kai katinas miega – pelės šoka”, – sako prancūzų patarlė.
Vienoje iš tokių neseniai paskelbtų “istorijų” teigiama, neva Šventaragyje stovėjusi įspūdingų matmenų medinė laiptuota senovės lietuvių piramidė. Nežinant pirminių šaltinių ir mokslinių tyrimų rezultatų taip interpretuojama S. Daukanto 1845 m. perpasakota T. Narbuto 1817 m. skelbta žinia apie Vilniaus Perkūno šventovės viduje stovėjusį laiptuotąjį aukurą.
Pateikiant fantazijas kaip realybę, klaidinama visuomenė ir netgi siūloma Vilniaus savivaldybei imtis stebuklingosios piramidės atstatymo darbų Lietuvos tūkstantmečio proga…
Ar daug kas žino, kad 1986 m. architekto N. Kitkausko bei archeologų A. Lisankos ir S. Lasavicko atliktų Vilniaus Katedros požemių tyrinėjimų metu buvo aptiktos ne tik iki šiol išlikusios pagoniškosios šventyklos liekanos, bet ir J.F. Rivijaus kronikoje minimo aukuro laiptai?
1987 m. archeologas habil. dr. V. Urbanavičiaus atliko detalią J.F. Rivijaus kronikoje aprašytų ir atrastų statinių matmenų palyginamąją analizę ir nustatė jų tarpusavio atitikimą. Paaiškėjo, kad vietoje metraštininko nurodomos uolekties (apie 60 cm) naudojant sprindžio matą (22 cm), gauname idealų aprašytosios šventyklos su laiptuotu aukuru ir tyrimų metu atrasto pirmojo mūrinio statinio matmenų atitikimą.
Šis sensacingas atradimas patvirtino istorinių šaltinių ir legendų liudijimus ir atskleidė, kad po dabartinės Katedros pamatais, krikšto metu sugriautos, Perkūno šventyklos fragmentai rymo iki šiol! Deja, šie reikšmingi atradimai padaryti Lietuvos atgimimo išvakarėse taip ir liko tinkamai neįvertinti ir neįsisąmoninti.
Rivijaus kronika atskleidžia dar vieną svarbų faktą, kad šalia religinės praktikos buvo vykdomi astronominiai stebėjimai. Pažymima, kad Perkūno šventovės laiptai sieti su zodiako ženklais ir, kad šalia šventyklos buvo įrengtas bokštas, taigi, savotiška observatorija, iš kurios buvo stebimas Saulės judėjimas zodiaku.
Centralizuotai Lietuvos valstybei svarbi turėjo būti ne tik centralizuota religija, bet ir bendra kalendorinė sistema, o tam būtinos astronomijos žinios. Paliudijimų apie astronomijos išmanymą ir šių žinių taikymą religinėje ir kalendorinėje praktikoje aptinkame ir kituose istoriniuose šaltiniuose. Pavyzdžiui, iš M. Stryjkovskio kronikoje pateiktos legendos apie Vilniaus įkūrimą sužinome, kad kunigaikščio dvare auklėtas žynys Lizdeika be kita ko buvo išprusęs ir “žvaigždžių moksluose”.
Kiti istoriniai šaltiniai mini Lietuvos valdovų dvaruose XV-XVI a. buvusius įgudusius astronomus, būrusius iš žvaigždžių bei sudarinėjusius kalendorius. Žinant tai, laiptuotieji Perkūno šventyklos aukurai ir kitos detalės gali būti reikšmingais ne tik mūsų senosios religijos, bet ir astronomijos istorijos šaltiniais.
Nuo 1987-jų praėjo beveik 20 metų, per tą laiką atgavome nepriklausomybę, įstojome į ES, Vilniaus senamiestį “įrašėme” į UNESCO pasaulio paveldo vertybių sąrašą… 1997 m. išsipildė sena paveldosaugos entuziastų svajonė – buvo įsteigtas Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas, daug kas pasikeitė į gerą, deja, neįkainuojamos Lietuvai ikikrikščioniškos kultūros vertybės po Katedros pamatais pasmerktos nežiniai.
Laiptuotieji aukurai neprieinami lankytojams, prie jų patekti tegalima tamsiu tuneliu spraudžiantis pro buvusios Paveikslų galerijos neveikiančius ventiliacinės sistemos vamzdžius. Čia net neįvesta elektra.
Lyginant prieš 20 metų darytas aukuro laiptų nuotraukas su dabartiniu laiptų vaizdu galima pastebėti, kad jau trūksta kai kurių plytų…
Tad kodėl taip elgiamasi su unikaliomis ikikrikščioniškos kultūros paveldo vertybėmis? Nepaaiškinamas aplaidumas? Ar taip būtų elgiamasi, jei būtų atrastas, tarkim, pirmosios Mindaugo bažnyčios altorius?
2007 m. vasarą Klaipėdos universitete rinksis mokslininkai iš viso pasaulio į konferenciją "Astronomija ir kosmologija liaudies tradicijose ir kultūros pavelde". Ekskursijos Vilniuje metu numatomas apsilankymas Katedros požemiuose ir pažintis su dangaus šviesulių stebėjimais siejamos pagoniškos šventyklos reliktais.
Paklaustas, ką apie tai mano Katedros požemiuose jau apsilankęs vienas šios konferencijos organizatorių Krokuvos Jogailos universitete dirbantis prancūzų religijotyrininkas prof. Arnold Lebeuf sakė: “Krikščionybė daug ką perėmė iš prieš tai buvusių religijų, ypač – kulto vietas. Senų kulto vietų religinis potencialas visada buvo perimamas ir tęsiamas per įvairių kultūrų ir religijų kaitas. Statant savo bažnyčias ant prieš tai stovėjusių šventyklų griuvėsių krikščionys nukreipė žmonių religingumą į bažnyčią.
Tai, kad Vilniaus Katedra stovi ant pagoniškosios Perkūno šventyklos nėra koks nors išimtinis atvejis, tokių pavyzdžių žinoma visame pasaulyje nuo evangelizacijos pradžios iki mūsų dienų. Tiesą sakant, bažnyčia ne tik nutraukė, bet tokiu būdu ir išsaugojo pagoniškas tradicijas savo viduje. Man labai gaila dėl lietuvių kultūros, kad tokios vertybės yra neprižiūrimos ir ignoruojamos. Jei tai būtų Romoje ar kituose Europos miestuose, tai būtų tinkamai eksponuojama ir prieinama lankytojams”.
2009 m. Lietuva taps Europos kultūros sostine, turės priimti margaspalvio pasaulio svečius ir turistus, pasirodyti jiems iš gerosios pusės. Ar suspėsime įsisąmoninti, kokį turtą turime, ar pasieksime, kad pagoniški aukurai būtų užkonservuoti ir eksponuojami pasaulio turistams su pasididžiavimu aiškinant, kokį vertingą istorijos paminklą pavyko aptikti mokslininkams, kokia sena ir didinga mūsų istorija, kokias ilgaamžes tradicijas tęsia pagrindinė Lietuvos šventvietė – įkurta pačiame sostinės centre?
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
Ginas, 2007 01 22 11:10
Labai įdomi Siesikų dvaro pagoniška šventykla. Gal ir ji bus parodyta šią vasarą atvykstantiems užsienio svečiams?
Katinas, 2007 01 22 12:06
Senovės romėnai sakė: kas nežino savo praeities, tas visada lieka vaiku. Mes, deja, mažai žinome apie savo praeitį. Ne tik dėl savo kaltės, kad nesukūrėme savo rašto - per anksti išėjome iš Indijos Kašmyro, kai dar ten rašto nebuvo. Svetimtaučiai visokiais būdais stengėsi mus izoliuoti ir neutralizuoti.
Ant katalikybės sąžinės guli trys didžiosios nuodėmės: Kryžiuočių ordinas, krikštas be rašto ir originalios bei archaiškos pagonių kultūros sunaikinimas.
Kadangi katalikų bažnyčia naikino viską, kas ne jos, tai intelektualiame amžiuje išsisėmė jos resursas. Kas kardą pakelia, tas nuo kardo ir žūsta.
Ignotas, 2007 01 22 11:42
Na dėl tų trūkstamų plytų - Bumblauskas gyrėsi, kad vienas jo studentų išlupo vieną ir nunešė į laboratoriją - pasirodė XVI šimtmečio gamyba... pagonybe net nekvepia
Vykintas, vykintas.vaitkevicius@gmail.com, 2007 01 22 12:23
Atkreipiu dėmesį, kad gerb. Ignoto komentaras skamba LABAI nerimtai: plytos nei laboratorijose, nei kitur NĖRA TIKSLIAI DATUOJAMOS, išskyrus tuos atvejus, kai jose randami įspausti amatininkų ženklai ar datos. Ir plytas rišantieji skiediniai taip pat datuojami tik labai apytiksliai, labiau remiantis jų sudėties sutapimu / nesutapimu su panašios chronologijos statiniais kitur (pvz., lyginami Kauno, Medininkų, Senųjų Trakų mūro pilių skiediniai ir pan.).
Plytų dydis, forma - santykiniai dalykai. Galima lyginti, bet tai ir lieka palyginimu. O naujausi tyrimų metodai... - pabandymui buvo paimta plytų 2004 m. iš Valdovų kriptos po Katedra, bet ir apie šių tyrimų rezultatus negirdėjome, kad jie būtų proveržis šioje srityje.
Perfrazuojant habil. dr. V. Urbanavičių iš tiesų belieka teigti, kad Vilniaus Perkūno šventyklos byla nebaigta.
Giedrius, 2007 01 22 12:49
ka as matau, tai zmoniu menka issilavinimo lygi ir labai menka pagarba savo istorijai ir kulturai.
Budamas senoves baltu tikejimo zmogumi as teigciau ir teigiu, kad musu visuomeneje slepiama informacija apie musu senaja kultura, tradicijas, atradimai irgi slepiami, nes Lietuvoje yra mistinie nuomone: yra vienas dievas ir visi kas tam priestarauja sudegs pragare arba mes juos sudeginsime iki tol.
Doras krikscionis turetu pripazinti tiesa ir pasakyti, kad taip, cia stovejo senoves lietuviu sventykla (ne stabai ar dar kaip nors, o SVENTYKLA), buvo atliekami astronominiai stebejimai, buvo daromas mokslas, religija, valdymas ir tt.
Kodel tikrai mes imame ir neigiame, kad mes visi kile is senosios tikybos, kad mes lietuviai, kad mes grandiozines kulturos paveldetojai, vieninteliai tokie gal europoje, turintys savo savasti, begaline dvasios kultura, ir neistirta dar materialine. kodel neigiame save ? man pvz visai nefaina, kai lietuvis katalikas sako, kad pagonybes nebuvo, kad tai nera religija. kas cia per sapaliones.
Lietuva susikure ant tos sistemos pamatu, o mes bandome teigti, kad nera tokios religijos. Patarimas: pradekime ne neigti, o irodineti, tvirtinti, rodyti zmonems, pasakoti, sviesti visuomene, kaip tai padare Vaiskunas.
Jonui be to reikejo pamineti, kad pacioje dabartineje katedroje viename lubu skliaute yra pagoniskas zenklas, projektuotojai is tos pagarbos senajai tikybai ir zinodami konkretu fakta padare Perkuno zenkla lubu skliaute, nueikit pasiziureti.
Kaimuose kai kuriuose mociutes Perkuna mini daugiau nei Jezu, pasiklausykit. Gera gyventi betono mieste, nematyti ir nejausti kulturos, isisprausti i LEIDZIAMUS remus ir sukalioti, kad yra tik vienas dievas. Atsibuskit. Yra daug tiesu, yra daug keliu i ta tiesa, yra daug dievu, visuomene marga kaip musu misku vienas paukstis.
Neigdami senaja kultura ir religija, ant kurios pamatu susiformavo Lietuvos valstybe, mes neigiame pacia valstybes egzistavimo samprata, nes be musu proteviu mes niekas, o kad dabar mes dziaugiames visais evoliucijos rezultatais, tai prisiminkime, kad joje dalyvavo musu proteviai, kurie buvo pagonimis (cia jus taip sakote). Ar tai nuodeme? Ne, tai dvasinis paveldas, dziaugmas ir issilaisvinimas is prota daranciu zmogenu.
romas, 2007 01 22 13:05
del zenklo:
uzeinate i katedra, iki galo, i desine. sklaite lubose.
Ignotas, 2007 01 22 13:14
Beje, jeigu XVI a. - "tiksli datuotė", tai gerb. istorikas Vaitkevičius blogai išmoko klausytas paskaitas.
Kitiems norėčiau pridurti, kad vad. "Rivijaus kronika" yra žinoma ne tik iš T.Narbuto. Ji - galbūt tikras, bet neaiškios kilmės produktas.
Mūro statiniai lietuvių pagoniškose šventvietėse pradėti statyti susidūrus su krikščionybe.
Kai kurios legendos teigia, kad ir Katedros bokštas pastatytas ant T.Narbuto aprašytosios pagoniškosios observatorijos, nuo kurios žyniai stebėjo žvaigždžių judėjimą, liekanų, bet aš (kaip rašė Herodotas) tuo netikiu.
skaitytojas, 2007 01 22 13:17
Dziugu, kad vis daugiau placiai visuomenei yra pateikiama informacijos apie lietuviu proteviu pagoniu tikejima (ritualus, pasauleziura, sventoves ir t.t.).
Gal kada nors atgims ir tikroji Lietuviu religija, gal kada nors ji ir bus tas aukuras/centras apie kuri bursis lietuviu tauta.
Neveltui daug svetimtauciu valstybiu stengesi isplesti is lietuviu samones, dvasios tikraja lietuvio pasauleziura, religija. Ji ir buvo tas stuburas, kuris taip ilgai neleido nulenkti savo nugaras senosios Lietuvos gyventojams priesisikoms valstybems.
Gal atgims Lietuvos tautos dvasia pazadinus senuosius lietuviu Dievus? Gal pabus mumyse tada buvusiu Lietuvos didziavyriu dvasia?
DJ Kulkosvaidis, 2007 01 22 14:01
Pirmoji katedra buvo pertvarkyta atgal į pagonišką šventyklą. Vytauto laikų katedrą sudegė trenkus žaibui. Dabartinė katedra taip pat griūva (berods pamatai sėda dėl gruntinio vandens).
Ateis laikas ir žmonės pradės atsigręžti į savo tikrajį tikėjimą ir pasaulėžiūrą. Ir, manau, tas laikas ateis jau greit.
Inga, 2007 01 22 14:56
Dėl Rivijaus kronikos, tai jos lietuviškoji medžiaga, deja, tikrai yra falsifikatas - Narbutas tuos duomenis ketė kelis kartus.
Ir Katedros pirmųjų pamatų susiejimas su Mindaugu labai mažai tikėtinas:
1) po karūnacijos savo donacinį aktą Kryžiuočių ordinui Mindaugas išdavė Latavoje,
2) Žemutunės pilies teritorijos radiniai liudija, kad Aukštutinė pilis buvo statoma XIII a. paskutiniaisiais dešimtmečiais, o Katedra negalėjo atsirasti be pilies.
Galop, Narbutas aprašė vieną laiptuotą altorių, o Katedros požemiuose buvo rasti dveji neaiškios paskirties laiptai.
Yra ir kitų neatitikimų. Taigi pirmuosius Katedros pamatus, matyt, reikėtų sieti su bažnyčia, Gedimino pastatyta pranciškonams 1321 m.
Vis dėlto, kulto vieta Šventaragio slėnyje neabejotinai buvo - tai liudija kad ir čia rastos apeiginės lazdos, dabar eksponuojamos Arsenale. Štai šį paveldą tikrai reikėtų rimtai įvertinti.
To Crusader,, 2007 01 22 17:59
Praeities paveldu turime didžiuotis, nes tai yra kamieninis tautos pagrindas. Baltų praeitis - arijai. Barbarai į Europą įsiveržė m.e. pradžioje.
Po Romos imperijos žūties Europoje etninė religija tik Lietuvoje buvo tapusi valstybine.
Istorinis religinės tolerancijos pavyzdys - Mindaugas, kuris, suderinęs su kurija, garbino ir savus dievus.
Senųjų baltų sudvasintas ryšys su gamta, to bruožai dabar atpažįstami japonų religijoje, kur atitinkamos tradicijos, ritualai, šventyklos padeda suprasti alkviečių santykį su baltų pasaulėjauta. Artima ir kai kurie sutapimai sakmėse, kur būdinga nuotaika, požiūris į aplinką, debesis, ežerus, asmenis.
Valdas to rag, 2007 01 22 21:35
Manau nesigincysite, kad pvz senieji lietuviai paliko zymiai maziau patvarios architekturos paminklu, nei romenai, ir kad lietuviu statybu mastai negalejo prilygti romenu mastams ir romenu statiniu patvarumui.
Lietuviu, kaip as suprantu, architekturos paminklu buvo tikrai maziau nei romenu, jie turejo buti mazesni ir maziau patvarus, todel manau ju ir isliko nepalyginamai maziau. Taip pat sakykime romenu kulturoje isliko palyginti nemazai ir rasytiniu kulturos paminklu.
As pvz tvirtinu, kad ju ten isliko daugiau todel, kad romenai buvo rastingesni ir rase daugiau nei lietuviai, taip pat romenu visu rasytiniu kulturos paminklu krikscionys irgi nesunaikino (pasak jusu turejo sunaikinti).
As tai pvz isivaizduoju kad anuos laikus kai krikscionybe isplito, galima lyginti su musu laikais, kai mes atgavome nepriklausomybe. Ir mane ir jus ir visus mus ko gero irgi galima butu laikyti naikintojais, nes mes, atgave nepriklausomybe taip pat verteme ir naikinome tarybiniu laiku paminklus (kai ka pritaikeme savo reikmems).
Giedrius, 2007 01 22 21:36
Argi apie tautos išsivystymą sprendžiama pagal architektūrinių pastatų dydį? Statinių dydis ir kiekis rodo vergovės mastą ir dvasininkų diktatūros lygį.
Mūsų protėviai lietuviai buvo stiprūs savo morale visų pirma, ir jiems nereikėjo statyti katedrų ir pan. kulto pastatų, kurie nukreiptų dėmesį nuo juose apeigas atlikinėjančiųjų nusikaltimų, kaip tai buvo įprasta tarp katalikų ir pan. veikėjų.
Moralė ir buvo didžiausias lietuvių tautos praradimas, kurį atnešė katalikai. Juk viduramžiais katalikai ir aptekėjo visą Europą savo begėdiško klastingumo ir žiaurumo dėka, naikindami viską, kas buvo kilnu ir tai pakeisdami savo katalikiškąja niekšybe. (Jei kas tuo abejoja, pasidomėkite viduramžių katalikiškosiomis moralės doktrinomis, gal „šventųjų“ traktatai ar pan. jus įtikins?)
Luotinykas, 2007 01 22 21:40
„Pažanga“:
----------------
Vokietijos archyvarai savo iniciatyva Lietuvai grąžino XV a. bažnytinį raštą.
Grąžinamas dokumentas yra XV a. pabaigoje Romos kardinolų patvirtintas nuodėmių atleidimo raštas, priklausęs Kauno Šventojo Mikalojaus koplyčiai. Dokumente rašoma, kad visi Kauno gyventojai, paaukoję pinigų šiems maldos namams, po mirties skaistykloje praleis 100 dienų mažiau.
-----------
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/57468
Vokietija grąžino Lietuvai XV a. dokumentą
http://whatson.delfi.lt/news/culture/ar ... d=11845030
giedriui, 2007 01 22 22:46
Giedriau, sakai, kad neišliko šventyklų - bet paskaityk Dr. Vykinto Vaitkevičiaus knygas, pvz. "SENOSIOS LIETUVOS ŠVENTVIETĖS. ŽEMAITIJA" 750 puslapių...
valkatai, 2007 01 22 22:47
todėl valstybė ir merdi, tauta ir serga, lietuviai ir išvažinėja, kad nežino savo praeities istorijos.
rag, Luotinyke, 2007 01 22 22:53
na taip, tai labai romantiška ir patrauklu, ir, be abejo, turėjo savo poveikį kai buvo apeigos atliekamos prie medžių, akmenų, šaltinių ar ugnies. bet nepamirškim, kad buvo ir atvaizdai - vieni iš liudijimų - Vaidevučio vėliava bei Romovės ąžuolo piešinys su trimis dievais jo kamieno nišose.
Ir tai tik svarbiausiose šventvietėse naudojami atvaizdai (tipo katedros, sakralinis centras).
Atvaizdus turėjo ir keltai, germanai. keltų palikimo daug išliko vien todėl, kad jie pirmieji Europoje įsisavino metalą, todėl daug išliko raižytų akmenų ir metalo dirbinių (ginklai, papuošalai, ritualiniai indai). Tai buvo labai aukšta kultūra, nors iki pat XIX a. pabaigos vadinta "barbarais".
Yra nemažai medžiagos internete - iš visos Europos surinkti keltų artefaktai
rag, Luotinyke, 2007 01 22 23:09
Neįsižeisk, bet tai tie patys baltai, kaip ir latviai. Tik istoriškai susiklostė taip, kad apie juos išliko daugiau ankstyvesnių šaltinių.
"Akmeninės bobos" žinomos visoje Europoje, todėl, jei buvo pas lenkus, dab. Baltarusijoje (tuometinės baltų žemės), tai buvo ir toje teritorijoje, kur dabar Lietuva.
Beje, jei jau žiūrėti "tautiniu" aspektu, tai šios "bobos" siejamos su tiurkų gentimis ir anksčiausios užfiksuotos Mongolijoje, nemažai rasta skitų teritorijoje (dabar saugoma Ukrainos nac. muziejuje), kuri, beje, ribojosi su baltų žemėmis. Čia šiaip, prieskonis tik
Jei buvo "bobų" dab. Lietuvoje, jos gal neatrastos, arba, kaip Lenkijoje, buvo krikščionių sunaikintos (XIX a. jas naikino patys valstiečiai, bijodami Dievo rūstybės - tik vienetiniai faktai, bet faktai). Yra išlikę jėzuitų ataskaitose užuominos, kad ir Lietuvoje akmeninius stabus skandino. Deja, tai reikia tirti.
Guoba, 2007 01 22 23:15
Straipsnis geras ir reikalingas. Užtenka vadovautis Kraševskio sukurta istorija apie laukinę ikikrikčionišką Lietuvą. Buvo Lietuva. Turėjo ir savo raštą. Nejau galima patikėti, kad pilis su priešpiliais statė iš akies. Kūrėsi gyvenvietės, vystėsi verslas (Kernavė ir ne tik joje). Buvo palaikomi tarpusavio santykiai. Nejau tai galėjo daryti beraščiai žmonės.
Laikas atverti tautai ikikrikčioniškos Lietuvos istorijos puslapius.
vidas, 2007 01 23 13:25
Sia vasara plaukeme Merkiu. Yra toks Akmens kaimas. Sutikta moteris pasakojo, kad yra labai senas akmuo su dubenelio formos idubimu. Tada neturejome laiko jo apziureti, taciau veliau vaziuodamas i Druskininkus, susiradau ta kaima ir akmeni (netoliese yra labai apleista medine baznytele), kuriame is tikruju yra duobute. Taciau i duobute yra ismeigtas metalinis kryzius. Gal kas zinote ar sis akmuo yra pagoniu palikimas, ar tik siaip sutapimas. Akmuo aptvertas tvorele. Ar cia nera isniekinimas senuju tradiciju?
Kęstas, 2007 01 23 13:49
Kadangi kažkam niežti nagai ir jau spėjo ištrinti mano pateiktą informaciją, tai pakartosiu, kad T. Narbuto aprašymai toli gražu nėra jo išgalvoti, kaip teigia įvairūs "istorikai" - pvz., 3 tome aprašytas "Kerniaus kapas" iš tikrųjų egzistuoja. Deja, jau iškasinėtas prieš kokius 150-200 metų.
Taip pat čia komentaruose buvo minima, kad Lietuvoje nėra rasta "akmeninių bobų". Atsakau - yra rasta. Pavyzdžiui, vieną apie 1960 metus atkasė Ignalinoje, kada kasė namui pamatus Vilkakalnio kalno papėdėje. Dabar ji stovi viename kieme Ignalinoje šalia geležinkelio.
Kitas klausimas, jog neaiški šios "bobos" kilmė - kas, kada ir kokiam tikslui ją iškalė.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 23 Gru 2008 22:20. Iš viso redaguota 1 kartą.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
