Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) :: Temos rodymas

Remigijus - 2009-01-28 3:37 PM

Cituoti:

Taigi aptarimamas veikėjas S. Grunau, be daugybės dalykų įvardija ir trys svarbiausius prūsų dievus- Patolą, Perkūną ir Patrimpą. Tai jis padaro XVI a. pr.

Grūnavas kalba apie prūsų religiją jos klestėjimo metu, o ne XVI a. Kritiką reikėtų nukreipti į autoriaus galimybę ką nors apie tai žinoti.

Kad tie dievai bent jau svarbiausi, galima pagrįsti 100 m. senesniu šaltiniu (Varmės vyskupo pranešimo 1418), kad prūsai garbinę Natrimpą ir Patulą (patollu).

Pretorijus, remdamasis jam žinomu šaltiniu teigia, jog prūsai Patrimpo šaukęsi mūšyje. Perkūnas – bendras visiems baltams.

Ir tai ką Grūnavas rašo apie prūsų dievus, atrodo gana įtikinamai, remiama kitų šaltinių, taip pigiai jo nesudorosi.

Na ir dar Greimo lyginamieji pastebėjimai apie prūsų ir lietuvių religijų panašumą.

Sakmius - 2009-01-28 1:59 AM

Tie dievai yra politeistinės visuomenės dievų ir kultų rinkinys, tačiau Grunau Romuva yra dominuojanti, aukštesniųjų žynių, religinio centro dievai. Panašiai, kaip Induizme, dominuojanti sistema - 3 dievai (nors dabar dėl katalikų veiklos pasitaiko kad juos pradeda suvedinėti į vieną esmę :sm16: ), tačiau esti begalė vedų dievybių ir kiekvieno kaimo ir šeimos ar regiono individualūs dievai ir sistemos.

Ta trejybė yra kažkokia internacionalinė pagonių žynyčia bendra tiek skandinavams, tiek slavų gentims, tiek baltiškai Romuvai. Religinis kontinuumas susidaręs dėl kultinių bendrybių plačiam regione, galbūt dėl istorinių įvykių, pvz. tautų kraustymosi, gotų valstybės.

Matėme, kad Pamario slavų, Upsalos, Rikojoto (Romovės) šventyklos ar šventvietės iš tiesų sudaro vieningą religinį istorinį kontinuumą.

Tai šventvietės su atviru viršumi, be stogo, jose gali būti kūrenama šventoji ugnis, kurią prižiūri specialūs šventikai, stovi dievų, dažniausia trijų, stabai. Šventvietėse auga ąžuolas ar ąžuolai arba jas supa šventosios giraitės. Jos yra genties ar net visos šalies religiniai politiniai centrai, į kuriuos kas tam tikrą laiką renkasi aplinkiniai gyventojai.

Grunau aprašyta Rikojoto šventvietė yra, beje, artimesnė ankstyvųjų šaltinių aprašomoms Pamario slavų šventvietėms nei Adomo Bremeniečio aprašytai Upsalos šventyklai, bet akivaizdu, kad visos tos šventvietės yra vieno religinio kultinio kontinuumo dalis.

Dar įdomiau, kad pažvelgę į rytinį šio kontinuumo sparną, atrasime jau visiškai įstabų atitikmenį Grunau aprašytam Rikojotui. Tai X a. pabaigoje Dobrynios pastatytoji Peruno šventvietė palei senąjį Naugardą. Adomas Olearijus, lankęsis Novgorode 1654 m., ją aprašo taip:

Cituoti:

Naugardiečiai, kai kadaise buvo pagonys, turėjo stabą, vadinamą Perunu, t.y. ugnies dievu, nes rusai ugnį vadina "perun". Ir toje vietoje, kur stovėjo tas jų stabas, pastatytas vienuolynas, išlaikęs stabo vardą ir pavadintas Peruno vienuolynu.

Dievybė ta buvo pavaizduota kaip žmogus, laikantis rankoje titnagą, panašų į griaustinio strėlę (žaibą) ar spindulį. Šios dievybės garbinimo ženklan laikė nei dieną, nei naktį negęstančią ugnį, kūrenamą ąžuolo malkomis. Ir jeigu tarnautojas, sergstintis šią ugnį, per apsileidimą leisdavo ugniai užgesti, jis baustas mirtimi.28

Čia išsyk galima pareikšti, jog šaltinis vėlyvas ir juo pasitikėti negalima; laimei, 1951-1952 m. Sedovo vadovaujama archeologinė ekspedicija, kasinėjusi Perynės vietovėje palei Novgorodą, atrado šią šventvietę ir kasinėjimai iš esmės patvirtino Olearijaus pranešimą29.

Maža to, archeologų teigimu, jų atkasta X a. šventykla jau egzistavo bent du šimtmečius.

Įdomiausia, kad toliau kasinėjant, atrastos dar dvi šventvietės iš abiejų minėtos šventyklos pusių30.

Taigi Peruno šventvietėje matome triadinį modelį kaip ir Rikojote. Neaišku, kokie dievai stovėjo iš abiejų Peruno pusių, bet toje šventvietėje, be abejonės, jų buvo trys.

Autorius:	Žygeivis [ 28 Sau 2009 16:54 ]
Pranešimo tema:	Prūsų dievų sąrašai
Prūsų dievų sąrašai Šaltinis - http://forum.istorija.net/forums/thread ... &start=101 Pateikė viestaras S. Grunau, be daugybės dalykų įvardija ir trys svarbiausius prūsų dievus- Patolą, Perkūną ir Patrimpą. Tai jis padaro XVI a. pr. Bet iš to paties laikotarpio turim ir kitus šaltinius: 1530 m. Prusijos Pomezanijos ir Sambijos konstitucinio vyskupų sinodo nutarimus, kuriuose yra įvardintas 10 dievybių, su lotyniškais atitikmenimis: Occopirmus- Saturnus Suaixtix- Sol Ausschauts- Aesculapius Autrympus- Neptunus Potrympus- Castor et Polux Bardoayts- Piluuytus- Ceres Parcuns- Jupiter Pecols- Pluto Pokols- Furiae XVI a. vid. išleista "Sudūvių knygelė" pateikia tokį sąrašą: Ockopirmus- pirmasis dangaus ir dangaus šviesulių dievas Swayxtix- šviesos dievas Ausschauts- ligonių dievas Autrimpus- jūros ir didelių ežerų dievas Potrimpus- tekančių vandenų dievas Bardoayts- laivų dievas Pergrubius- augmenijos dievas Pilnitis- turto dievas Parkuns- griausmo, žaibų ir lietaus dievas Peckols- pragaro ir sutemų dievas Pockols- skraidančios dvasios ir velniai Cituoti: Remigijus - 2009-01-28 3:37 PM Cituoti: Taigi aptarimamas veikėjas S. Grunau, be daugybės dalykų įvardija ir trys svarbiausius prūsų dievus- Patolą, Perkūną ir Patrimpą. Tai jis padaro XVI a. pr. Grūnavas kalba apie prūsų religiją jos klestėjimo metu, o ne XVI a. Kritiką reikėtų nukreipti į autoriaus galimybę ką nors apie tai žinoti. Kad tie dievai bent jau svarbiausi, galima pagrįsti 100 m. senesniu šaltiniu (Varmės vyskupo pranešimo 1418), kad prūsai garbinę Natrimpą ir Patulą (patollu). Pretorijus, remdamasis jam žinomu šaltiniu teigia, jog prūsai Patrimpo šaukęsi mūšyje. Perkūnas – bendras visiems baltams. Ir tai ką Grūnavas rašo apie prūsų dievus, atrodo gana įtikinamai, remiama kitų šaltinių, taip pigiai jo nesudorosi. Na ir dar Greimo lyginamieji pastebėjimai apie prūsų ir lietuvių religijų panašumą. Cituoti: Sakmius - 2009-01-28 1:59 AM Tie dievai yra politeistinės visuomenės dievų ir kultų rinkinys, tačiau Grunau Romuva yra dominuojanti, aukštesniųjų žynių, religinio centro dievai. Panašiai, kaip Induizme, dominuojanti sistema - 3 dievai (nors dabar dėl katalikų veiklos pasitaiko kad juos pradeda suvedinėti į vieną esmę :sm16: ), tačiau esti begalė vedų dievybių ir kiekvieno kaimo ir šeimos ar regiono individualūs dievai ir sistemos. Ta trejybė yra kažkokia internacionalinė pagonių žynyčia bendra tiek skandinavams, tiek slavų gentims, tiek baltiškai Romuvai. Religinis kontinuumas susidaręs dėl kultinių bendrybių plačiam regione, galbūt dėl istorinių įvykių, pvz. tautų kraustymosi, gotų valstybės. Matėme, kad Pamario slavų, Upsalos, Rikojoto (Romovės) šventyklos ar šventvietės iš tiesų sudaro vieningą religinį istorinį kontinuumą. Tai šventvietės su atviru viršumi, be stogo, jose gali būti kūrenama šventoji ugnis, kurią prižiūri specialūs šventikai, stovi dievų, dažniausia trijų, stabai. Šventvietėse auga ąžuolas ar ąžuolai arba jas supa šventosios giraitės. Jos yra genties ar net visos šalies religiniai politiniai centrai, į kuriuos kas tam tikrą laiką renkasi aplinkiniai gyventojai. Grunau aprašyta Rikojoto šventvietė yra, beje, artimesnė ankstyvųjų šaltinių aprašomoms Pamario slavų šventvietėms nei Adomo Bremeniečio aprašytai Upsalos šventyklai, bet akivaizdu, kad visos tos šventvietės yra vieno religinio kultinio kontinuumo dalis. Dar įdomiau, kad pažvelgę į rytinį šio kontinuumo sparną, atrasime jau visiškai įstabų atitikmenį Grunau aprašytam Rikojotui. Tai X a. pabaigoje Dobrynios pastatytoji Peruno šventvietė palei senąjį Naugardą. Adomas Olearijus, lankęsis Novgorode 1654 m., ją aprašo taip: Cituoti: Naugardiečiai, kai kadaise buvo pagonys, turėjo stabą, vadinamą Perunu, t.y. ugnies dievu, nes rusai ugnį vadina "perun". Ir toje vietoje, kur stovėjo tas jų stabas, pastatytas vienuolynas, išlaikęs stabo vardą ir pavadintas Peruno vienuolynu. Dievybė ta buvo pavaizduota kaip žmogus, laikantis rankoje titnagą, panašų į griaustinio strėlę (žaibą) ar spindulį. Šios dievybės garbinimo ženklan laikė nei dieną, nei naktį negęstančią ugnį, kūrenamą ąžuolo malkomis. Ir jeigu tarnautojas, sergstintis šią ugnį, per apsileidimą leisdavo ugniai užgesti, jis baustas mirtimi.28 Čia išsyk galima pareikšti, jog šaltinis vėlyvas ir juo pasitikėti negalima; laimei, 1951-1952 m. Sedovo vadovaujama archeologinė ekspedicija, kasinėjusi Perynės vietovėje palei Novgorodą, atrado šią šventvietę ir kasinėjimai iš esmės patvirtino Olearijaus pranešimą29. Maža to, archeologų teigimu, jų atkasta X a. šventykla jau egzistavo bent du šimtmečius. Įdomiausia, kad toliau kasinėjant, atrastos dar dvi šventvietės iš abiejų minėtos šventyklos pusių30. Taigi Peruno šventvietėje matome triadinį modelį kaip ir Rikojote. Neaišku, kokie dievai stovėjo iš abiejų Peruno pusių, bet toje šventvietėje, be abejonės, jų buvo trys.

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://www.lndp.lt/diskusijos/

Prūsų dievų sąrašai http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=56&t=3252	Puslapis 1 iš 1

Puslapis 1 iš 1	Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/