Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvoje ir pasaulyje egzistuojančios (ir egzistavusios) religijos bei sektos » Senovės indoeuropiečių (baltų, slavų, germanų, keltų,...) mitologija, prigimtinės religijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Prūsų dievų sąrašai

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Prūsų dievų sąrašai

Parašytas: 28 Sau 2009 16:54

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Prūsų dievų sąrašai

Šaltinis - http://forum.istorija.net/forums/thread ... &start=101
Pateikė viestaras

S. Grunau, be daugybės dalykų įvardija ir trys svarbiausius prūsų dievus- Patolą, Perkūną ir Patrimpą.

Tai jis padaro XVI a. pr.

Bet iš to paties laikotarpio turim ir kitus šaltinius:

1530 m. Prusijos Pomezanijos ir Sambijos konstitucinio vyskupų sinodo nutarimus, kuriuose yra įvardintas 10 dievybių, su lotyniškais atitikmenimis:

Occopirmus- Saturnus
Suaixtix- Sol
Ausschauts- Aesculapius
Autrympus- Neptunus
Potrympus- Castor et Polux
Bardoayts-
Piluuytus- Ceres
Parcuns- Jupiter
Pecols- Pluto
Pokols- Furiae

XVI a. vid. išleista "Sudūvių knygelė" pateikia tokį sąrašą:

Ockopirmus- pirmasis dangaus ir dangaus šviesulių dievas
Swayxtix- šviesos dievas
Ausschauts- ligonių dievas
Autrimpus- jūros ir didelių ežerų dievas
Potrimpus- tekančių vandenų dievas
Bardoayts- laivų dievas
Pergrubius- augmenijos dievas
Pilnitis- turto dievas
Parkuns- griausmo, žaibų ir lietaus dievas
Peckols- pragaro ir sutemų dievas
Pockols- skraidančios dvasios ir velniai

Cituoti:

Remigijus - 2009-01-28 3:37 PM

Cituoti:

Taigi aptarimamas veikėjas S. Grunau, be daugybės dalykų įvardija ir trys svarbiausius prūsų dievus- Patolą, Perkūną ir Patrimpą. Tai jis padaro XVI a. pr.

Grūnavas kalba apie prūsų religiją jos klestėjimo metu, o ne XVI a. Kritiką reikėtų nukreipti į autoriaus galimybę ką nors apie tai žinoti.

Kad tie dievai bent jau svarbiausi, galima pagrįsti 100 m. senesniu šaltiniu (Varmės vyskupo pranešimo 1418), kad prūsai garbinę Natrimpą ir Patulą (patollu).

Pretorijus, remdamasis jam žinomu šaltiniu teigia, jog prūsai Patrimpo šaukęsi mūšyje. Perkūnas – bendras visiems baltams.

Ir tai ką Grūnavas rašo apie prūsų dievus, atrodo gana įtikinamai, remiama kitų šaltinių, taip pigiai jo nesudorosi.

Na ir dar Greimo lyginamieji pastebėjimai apie prūsų ir lietuvių religijų panašumą.

Cituoti:

Sakmius - 2009-01-28 1:59 AM

Tie dievai yra politeistinės visuomenės dievų ir kultų rinkinys, tačiau Grunau Romuva yra dominuojanti, aukštesniųjų žynių, religinio centro dievai. Panašiai, kaip Induizme, dominuojanti sistema - 3 dievai (nors dabar dėl katalikų veiklos pasitaiko kad juos pradeda suvedinėti į vieną esmę :sm16: ), tačiau esti begalė vedų dievybių ir kiekvieno kaimo ir šeimos ar regiono individualūs dievai ir sistemos.

Ta trejybė yra kažkokia internacionalinė pagonių žynyčia bendra tiek skandinavams, tiek slavų gentims, tiek baltiškai Romuvai. Religinis kontinuumas susidaręs dėl kultinių bendrybių plačiam regione, galbūt dėl istorinių įvykių, pvz. tautų kraustymosi, gotų valstybės.

Matėme, kad Pamario slavų, Upsalos, Rikojoto (Romovės) šventyklos ar šventvietės iš tiesų sudaro vieningą religinį istorinį kontinuumą.

Tai šventvietės su atviru viršumi, be stogo, jose gali būti kūrenama šventoji ugnis, kurią prižiūri specialūs šventikai, stovi dievų, dažniausia trijų, stabai. Šventvietėse auga ąžuolas ar ąžuolai arba jas supa šventosios giraitės. Jos yra genties ar net visos šalies religiniai politiniai centrai, į kuriuos kas tam tikrą laiką renkasi aplinkiniai gyventojai.

Grunau aprašyta Rikojoto šventvietė yra, beje, artimesnė ankstyvųjų šaltinių aprašomoms Pamario slavų šventvietėms nei Adomo Bremeniečio aprašytai Upsalos šventyklai, bet akivaizdu, kad visos tos šventvietės yra vieno religinio kultinio kontinuumo dalis.

Dar įdomiau, kad pažvelgę į rytinį šio kontinuumo sparną, atrasime jau visiškai įstabų atitikmenį Grunau aprašytam Rikojotui. Tai X a. pabaigoje Dobrynios pastatytoji Peruno šventvietė palei senąjį Naugardą. Adomas Olearijus, lankęsis Novgorode 1654 m., ją aprašo taip:

Cituoti:

Naugardiečiai, kai kadaise buvo pagonys, turėjo stabą, vadinamą Perunu, t.y. ugnies dievu, nes rusai ugnį vadina "perun". Ir toje vietoje, kur stovėjo tas jų stabas, pastatytas vienuolynas, išlaikęs stabo vardą ir pavadintas Peruno vienuolynu.

Dievybė ta buvo pavaizduota kaip žmogus, laikantis rankoje titnagą, panašų į griaustinio strėlę (žaibą) ar spindulį. Šios dievybės garbinimo ženklan laikė nei dieną, nei naktį negęstančią ugnį, kūrenamą ąžuolo malkomis. Ir jeigu tarnautojas, sergstintis šią ugnį, per apsileidimą leisdavo ugniai užgesti, jis baustas mirtimi.28

Čia išsyk galima pareikšti, jog šaltinis vėlyvas ir juo pasitikėti negalima; laimei, 1951-1952 m. Sedovo vadovaujama archeologinė ekspedicija, kasinėjusi Perynės vietovėje palei Novgorodą, atrado šią šventvietę ir kasinėjimai iš esmės patvirtino Olearijaus pranešimą29.

Maža to, archeologų teigimu, jų atkasta X a. šventykla jau egzistavo bent du šimtmečius.

Įdomiausia, kad toliau kasinėjant, atrastos dar dvi šventvietės iš abiejų minėtos šventyklos pusių30.

Taigi Peruno šventvietėje matome triadinį modelį kaip ir Rikojote. Neaišku, kokie dievai stovėjo iš abiejų Peruno pusių, bet toje šventvietėje, be abejonės, jų buvo trys.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: