Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 29 Bal 2024 20:25

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 8 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 08 Sau 2007 15:17 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27111
Miestas: Ignalina
Biblija.lt svetainė - šventasis raštas lietuviškai

http://www.biblija.lt/

Įvadas į Senąjį Testamentą, ST knygų rinkinius ir knygas
http://biblija.lt/index.aspx/ivadai_rak ... rinkiniai/

Įvadas į Naująjį Testamentą, NT knygų rinkinius ir knygas
http://biblija.lt/index.aspx/ivadai_rak ... rinkiniai/

LIETUVIŠKI ŠVENTOJO RAŠTO VERTIMAI

Rubšio ir Kavaliausko BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m.
http://biblija.lt/index.aspx?cmp=toc

Rubšio ir Kavaliausko BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m.
http://biblija.lt/index.aspx/lt_vertima ... _rk_e1999/


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 22 Lie 2008 21:24. Iš viso redaguota 6 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 08 Sau 2007 15:35 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27111
Miestas: Ignalina
Biblija (Senasis ir Naujasis Testamentai) - citatų paieška ir vertimai į kitas kalbas

***********************************************************************************************
http://www.bible-center.ru/

Библия - поиск цитат на разных языках (латини,  русском, английском, немецком, французском, итальянском, греческом...
http://www.bible-center.ru/bibleface?cont=synnew_ru

***********************************************************************************************

Библия - перевод цитат из Библии на разных языках (латини (Latin - Nova Vulgata, Vulgati), гебрайском (староеврейском), русском, английском, немецком, французском, итальянском, греческом, китайском и еще множестве языков)
http://scripturetext.com/

***********************************************************************************************
***********************************************************************************************

Примеры

Надписи на латини (Latin - Nova Vulgata, Vulgati):

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Ne glorieris in crastinum ....

Книга Притчей Соломоновых,  глава 27 , стихи 1-16.
СБОРНИК ИЗРЕЧЕНИЙ СОЛОМОНА / Мудрость и человеческие знания

Ne glorieris in crastinum ignorans quid superventura pariat dies.
Boast not for to morrow, for thou knowest not what the day to come may bring forth.
Не хвались завтрашним днем, потому что не знаешь, что родит тот день.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Memor esto quoniam mors non tardat ....

Книга Премудрости Иисуса, сына Сирахова,  глава 14 , стихи 1-20.
ЧАСТЬ ПЕРВАЯ / Природа и благодеяния Премудрости / О богатстве

Memor esto quoniam mors non tardat et testamentum inferorum quia demonstratum est tibi testamentum enim huius mundi morte morietur.
Remember that death is not slow, and that the covenant of hell hath been shown to thee: for the covenant of this world shall surely die.
Помни, что смерть не медлит, и завет ада не открыт тебе: ....

********************************************************************************************


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 14 Kov 2008 23:25. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 08 Sau 2007 16:00 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27111
Miestas: Ignalina
Šaltinis - http://biblija.lt/index.aspx/ivadai_rak ... rinkiniai/

SENASIS TESTAMENTAS

    Senasis Testamentas (gr. palaia diathēkē, lot. vetus testamentum) – knygų rinkinys, krikščionių perimtas iš hebrajų tradicijos.

     Hebrajų tradicijoje trisdešimt devynios Biblijos knygos skirstomos į tris grupes:

    a) Tora (hebr. tōrāh „teisynas“) – Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymo knygos;

    b) Pranašai (hebr. nebī’īm) , tarp jų Pirmieji, arba Ankstyvieji, pranašai (hebr. nebī’īm ri’šōnīm) – Jozuės ir Teisėjų knygos, Samuelio pirma, Samuelio antra, Karalių pirma ir Karalių antra knyga, Paskutinieji, arba Vėlyvieji, pranašai (hebr. nebī’īm ’aharōnīm) – Izaijo, Jeremijo, Ezechielio knygos ir Dvylika [pranašų] (hebr. šenėjm ‘āsār) – Ozėjo, Joelio, Amoso, Abdijo, Jonos, Michėjo, Nahumo, Habakuko, Sofonijo, Agėjo, Zacharijo bei Malachijo knygos;

    c) Raštai (hebr. ketubīm) – Psalmynas, Patarlių, Jobo, Giesmių giesmės, Rūtos, Raudų, Mokytojo, Esteros, Danieliaus, Ezros, Nehemijo knygos, Metraščių pirma ir Metraščių antra knyga.

    Ekumeniniame Šventojo Rašto leidime keturiasdešimt aštuonios Senojo Testamento knygos suskirstytos pagal XVI a. susiformavusią krikščionių tradiciją:

    a) Penkiaknygė – Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių, Pakartoto Įstatymo knygos;

    b) Istorinės knygos – Jozuės, Teisėjų ir Rūtos knygos, Samuelio pirma, Samuelio antra, Karalių pirma, Karalių antra, Metraščių pirma ir Metraščių antra knyga, Ezros, Nehemijo, Esteros knygos;

    c) Išminties knygos – Jobo knyga, Psalmynas, Patarlių, Mokytojo, Giesmių giesmės knygos;

    d) Pranašų knygos – Izaijo, Jeremijo, Raudų, Ezechielio, Danieliaus, Ozėjo, Joelio, Amoso, Abdijo, Jonos, Michėjo, Nahumo, Habakuko, Sofonijo, Agėjo, Zacharijo ir Malachijo knygos;

    e) Antrojo kanono, arba Deuterokanoninės, knygos – Tobito ir Juditos knygos, graikiškoji Esteros knyga, Makabiejų pirma ir Makabiejų antra knyga, Išminties, Siracido, Barucho knygos ir Danieliaus knygos graikiškieji skyriai.

    Hebrajiškuose X a. rankraščiuose Senojo Testamento tekstą pradėta dalyti į eilutes, o lotyniškame m. rankraštyje – į skyrius.

    Senajame Testamente užrašytas Dievo apreiškimas pirmiausia skirtas senosios Sandoros tautai, tačiau iš hebrajų paveldėjusiems krikščionims jis įgyja naują prasmę ir tampa tarsi nauja knyga.

                                              PENKIAKNYGĖ

    Penkiaknygė (gr. pentateuchos, lot. pentateuchus) krikščionių tradicijoje arba Tora (hebr. tōrāh „teisynas“) hebrajų tradicijoje – Šventojo Rašto pirmų penkių knygų (Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymo) rinkinys, pagal paprotį priskiriamas Mozei, tačiau galutinį rašytinį pavidalą įgijęs VI a. pr. Kr.

    Šiame rinkinyje nuosekliai atskleidžiamas Dievo Įstatymas ir kartu išrinktosios tautos istorija. Įstatymas neapsiriboja paprastomis teisės nuostatomis, bet gimsta istorijoje ir nuolatos į ją įsiterpia. Jame atsispindi Dievo, pagal savo paveikslą kuriančio ir ugdančio tautą, pedagogika ir galiausiai tos tautos religinė mintis.

                                       ISTORINĖS KNYGOS

     Istorinėmis knygomis (gr. historika biblia, lot. libri historici) krikščionių tradicijoje vadinama dvylika ST knygų.

     Pirmoji šių knygų grupė – Jozuės ir Teisėjų knygos, Samuelio pirma, Samuelio antra, Karalių pirma ir Karalių antra knygos (vėliau prie jų prijungta ir Rūtos knyga) – apima nuoseklų pasakojimą; istoriniai įvykiai čia pasakojami Pakartoto Įstatymo knygos (gr. deuteronomion, lot. deuteronomium) teologijos požiūriu ir stiliumi, todėl jas priimta vadinti Deuteronomisto knygomis.

     Kita grupė ­ Metraščių pirma ir Metraščių antra knygos, Ezros ir Nehemijo knygos ­ vadinama Metraštininko knygomis pagal pirmųjų iš jų pavadinimą.

     Pasakojimo pobūdžiu prie Istorinių knygų pritampa ir Esteros knyga.

     Šiose knygose išrinktosios tautos istorija atskleidžiama ypatingu požiūriu ­ parodant, kaip Dievo planas pildosi žmonių gyvenime.

                                      IŠMINTIES KNYGOS

     Išminties knygomis (gr. sophika biblia, lot. libri sapientiales) krikščionių tradicijoje priimta vadinti penkias ST knygas.

     Jobo, Patarlių ir Mokytojo knygos pasižymi didaktiniu arba pamokomuoju pobūdžiu, Psalmynas yra lyrinių maldų rinkinys, o Giesmių giesmės knygoje atspindima Dievo meilė savo tautai. Jas visas vienija poetiniai žmogaus gyvenimo prasmės apmąstymai.

     Gausioje Rytų tautų didaktinėje raštijoje šios knygos išsiskiria savo doroviniu ir religiniu kryptingumu. Išmintis, suprantama kaip pagarbi Dievo baimė ir priešinama ydai bei kvailybei kaip tos baimės stokai, čia galiausiai sutapatinama su Dievo Dvasia, kuria jis sukūrė ir apvaizdžiai palaiko Visatą.

                                              PRANAŠŲ KNYGOS

     Pranašų knygomis (gr. prophētika biblia, prophētai, lot. libri prophetici, prophetae) krikščionių tradicijoje vadinama septyniolika ST knygų.

     Tris iš jų (Izaijo, Jeremijo ir Ezechielio knygas) hebrajai vadina Paskutiniųjų, arba Vėlyvųjų, pranašų knygomis, o krikščionys, prie jų priskyrę dar dvi (Raudų ir Danieliaus knygas) , – Didžiųjų pranašų knygomis. Kitas dvylika (Ozėjo, Joelio, Amoso, Abdijo, Jonos, Michėjo, Nahumo, Habakuko, Sofonijo, Agėjo, Zacharijo ir Malachijo knygas) hebrajų tradicijoje įprasta vadinti Dvylikos pranašų knygomis, krikščionių ­ Mažųjų pranašų knygomis.

     Dievo pašaukti pranašai jo vardu kalbėdavo žmonėms. Jie ne tiek pranašaudavo ateitį, kiek puoselėdavo tikėjimą ir gindavo dorą, įspėdavo ir sudrausdavo paprastus žmones ir galingus valdovus. Jų pačių arba jų mokinių surašytos knygos išlaikė gyvą, vaizdingą ir poetišką skelbimo žodį.

                                   ANTROJO KANONO KNYGOS

     Antrojo kanono, arba Deuterokanoninėmis, knygomis (gr. deuterokanonika biblia, lot. libri deuterocanonici) krikščionių tradicijoje priimta vadinti devynias graikiškas ST knygas, norint atskirti jas nuo hebrajiškų Pirmojo kanono, arba Protokanoninių, knygų.

     Penkios jų buvo surašytos hebrajiškai arba aramėjiškai, bet išliko tik graikų kalba (Tobito ir Juditos knygos, Makabiejų pirma knyga, Siracido ir Barucho knygos), dvi rašytos hebrajiškai, bet turi graikiškų priedų (graikiškoji Esteros knyga ir Danieliaus knygos graikiškieji skyriai) ir dvi iš karto rašytos graikiškai (Makabiejų antra knyga ir Išminties knyga).

     III–II a. pr. Kr. šios knygos kartu su hebrajiškų ST knygų vertimais buvo įtrauktos į graikiškąją Septuagintą. Iš ten jos pateko į lotyniškąją Vulgatą, o per Tridento Susirinkimą (1545­–1563) – ir į jame patvirtintą katalikų Šventojo Rašto kanoną.

     Kiti krikščionys arba vadina šias knygas apokrifais (gr. apokryphos „paslėptas“), arba nėra apsisprendę dėl jų įkvėptumo. Ekumeniniuose Biblijos leidimuose jos dar vadinamos Senojo Testamento Vėlyvaisiais raštais.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 08 Sau 2007 16:06 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27111
Miestas: Ignalina
Šaltinis - http://biblija.lt/index.aspx/ivadai_rak ... rinkiniai/
Įvadas į Naująjį Testamentą, NT knygų rinkinius ir knygas

                                      NAUJASIS TESTAMENTAS

     Naujasis Testamentas (gr. kainē diathēkē, lot. novum testamentum) – sudarytas iš dvidešimt septynių knygų, parašytų graikų kalba.

    Remiantis analogija su ST, NT knygos skirstomos į tris grupes:

   - Istorinės knygos (Keturios evangelijos ir Apaštalų darbai),
   - Išminties knygos (visi laiškai)
   - Pranašo knyga (Apreiškimas Jonui).

    Ekumeniniame Šventojo Rašto leidime NT knygos padalytos į dvi dalis: Keturias evangelijas ir Apaštalų raštus.

    Į skyrius Naujojo Testamento tekstas pirmą kartą suskirstytas lotyniškosios Vulgatos 1206 m. rankraštyje, o į eilutes ­ Naujojo Testamento 1551 m. leidime graikų ir lotynų kalbomis.

    Užrašytas ne per ištisus šimtmečius kaip Senasis Testamentas, bet maždaug per pusšimtį metų, Naujasis Testamentas apima ir siauresnį istorinį laikotarpį – apytiksliai I a. po Kr. Evangelijų pasakojimai sutelkti į Jėzaus Kristaus asmenį, gyvenimą, veiklą ir mokymą, Apaštalų darbuose atsispindi Bažnyčios gimimas ir Evangelijos plitimo pradžia, laiškuose aiškinamos ir plėtojamos Dievo apreiškimo tiesos, o Apreiškimas Jonui grindžiamas laikų pabaigos ir Kristaus antrojo atėjimo regėjimais.

    Naujasis Testamentas pratęsia Senąjį Testamentą ir kartu nuo jo skiriasi. Senojo Testamento esminė sąvoka – Dievo ir žmogaus (žmonių bendruomenės, Dievo tautos) Sandora, arba sutartis (hebr. berīt): žmogus priima Dievo įsakymus ir vykdo žemėje jo valią, o Dievas saugo ir išgano žmogų. Lygiateisę sutartį (gr. synthēkē, lot. conventio, pactum) išrinktosios tautos istorijoje ilgainiui persveria Dievo Įstatymas kaip autoritetinga valia pareikštas testamentas (gr. diathēkē, lot. testamentum) , bet drauge bunda lūkestis, kad Dievas sudarys naująją Sandorą (hebr. berīt hādāš) – nebe su vienu išrinktuoju ar išrinktąja tauta, o su visa žmonija. Naujasis Testamentas perskverbtas tikėjimo, jog būtent įsikūnijęs Dievo Sūnus savo sutaikinamąja misija ir mirtimi ant kryžiaus įgyvendino Dievo naująją Sandorą su žmonija ir paliko Naująjį Testamentą (gr. kainē diathēkē, lot. novum testamentum). Šitaip Senasis Įstatymas ne atšaukiamas ar panaikinamas, bet pakeičiamas arba įgyvendinamas Naujuoju Įstatymu. =

                                   KETURIOS EVANGELIJOS

    Keturiomis evangelijomis (gr. tetra euaggelion, lot. quattuor evangelia) vadinamos pirmos keturios NT knygos.

    Trys iš jų (Evangelija pagal Matą, Evangelija pagal Morkų ir Evangelija pagal Luką) , tarpusavyje turinčios daug bendra ir besiskiriančios nuo ketvirtos (Evangelijos pagal Joną), dar vadinamos sinoptinėmis evangelijomis (gr. synopsis „apžvalga“).

    Žodis evangelija (gr. euaggelion < eu „gerai“ + aggelia „naujiena, žinia“), senovėje reiškęs gerą naujieną (plg. hebr. besōrāh „gera naujiena, gera žinia“), apdovanojimą už jos atnešimą arba padėkos už ją auką dievams ir tik Romos imperijos laikais įgijęs religinį matmenį (imperatoriaus gimimas, įžengimas į sostą, nutarimai ir veiksmai kaip „geros naujienos“ valdiniams), NT buvo naujai įprasmintas. Pirmiausia juo vadinta Jėzaus skelbiama išganymo geroji naujiena, paskui – apaštalų ir mokinių skelbiama geroji naujiena apie Jėzų ir galiausiai – raštai, kuriuose surašyta ši geroji naujiena, t. y. Jėzaus žodžiai ir darbai. Tačiau ir po to, kai evangelijomis pradėta vadinti knygas, o evangelistais – jų autorius, krikščionys aiškiai suvokė turį vieną Evangeliją, užrašytą kelių autorių („pagal“ Matą, Morkų, Luką ir Joną). =

                                       APAŠTALŲ RAŠTAI

    Apaštalų raštai (gr. graphai apostolōn / apostolos, lot. scripta apostolorum / apostolus) ­ apibendrintas dvidešimt trijų NT knygų pavadinimas.

    Į šį knygų rinkinį įeina Apaštalų darbai, visi laiškai, kartais dalijami į Pauliaus laiškus (Laiškas romiečiams, Pirmas laiškas korintiečiams, Antras laiškas korintiečiams ir Laiškas galatams; Kalėjimo laiškai – Laiškas efeziečiams, Laiškas filipiečiams ir Laiškas kolosiečiams; Pirmas laiškas tesalonikiečiams ir Antras laiškas tesalonikiečiams; Pastoraciniai laiškai – Pirmas laiškas Timotiejui, Antras laiškas Timotiejui, Laiškas Titui ir Laiškas Filemonui; Laiškas hebrajams) bei Visuotinius laiškus (Jokūbo laiškas, Petro pirmas laiškas, Petro antras laiškas, Jono pirmas laiškas, Jono antras laiškas, Jono trečias laiškas, Judo laiškas), ir Apreiškimas Jonui.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Lie 2008 21:18 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27111
Miestas: Ignalina
Seniausia Biblijos kopija pateks į internetą


http://www.DELFI.lt
2008 liepos mėn. 22 d.
http://www.delfi.lt/news/economy/ITbuss ... d=17805420

    Nuo šios savaitės vieną seniausių Biblijos kopijų, perrašytų prieš daugiau kaip 1600 metų, bus galima skaityti internetu, rašo "Reuters".

    Kaip pranešė Leipcigo universitetas, kuriame saugomos šio rankraščio kopijos, ketvirtadienį į internetą bus patalpintos pirmosios "Codex Sinaiticus", sudarančio Naująjį Testamentą, ištraukos.

     Didelės rezoliucijos nuotraukos su rankraščio tekstais bus galima rasti adresu
http://www.codex-sinaiticus.net


     Visą rankraštį į internetą ketinama perkelti iki kitų metų liepos.

     Leipcigo universiteto bibliotekos direktorius teigė, kad internete paskelbtą rankraštį galės studijuoti visi norintys. Kadangi originalus tekstas parašytas senovės graikų kalba, bus pateikiami jo vertimai anglų ir vokiečių kalbomis.

      Šis rankraštis kartu su "Codex Vaticanus" laikomi seniausiomis išlikusiomis Biblijos kopijomis. Spėjama, kad pirmasis buvo parašytas apie 350 metus.

      Pergamentinis rankraštis į Europą buvo atgabentas dalimis iš Šv. Katerinos vienuolyno prie Sinajaus kalno, Egipte. Į ritinėlius suvyniotą rankraštį 1844-aisiais rado biblijos tyrinėtojas vokietis Konstantinas von Tischendorfas.

      Pirmuosius ritinėlius į Leipcigą jis parvežė dar tais pačiais metais, o didžiausią Biblijos dalį iš vienuolių nupirko 1859-aisiais.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/economy/ITbuss ... &com=1&s=1

Istorikas, 2008 07 22 19:39

     Naujasis Testamentas (NT) – 27 knygos – sudarytas iš maždaug 4000 nuorašų ir 25.000 fragmentų graikų kalba, parašytų apie 50 - 120 m. e. metus. Jose daugybė nuorodų, arba tiesiog kopijų iš Senojo Testamento.

     Seniausiu laikomas Pauliaus laiškas tesaloniečiams, manoma, parašytas apie 50 m. e. metus – maždaug 20 m. po Jėzaus nukryžiavimo.

     NĖRA NĖ VIENO AUTENTIŠKO dokumento. Visi - tik ranka perrašinėtos kopijų kopijos.

      Seniausi AUTENTIŠKI dokumentai apie krikščionybę datuojami II amžiumi.

      Į lotynų klb. pirmą kartą NT išvertė šv. Jeronimas (347-420). 1592 m., popiežiaus Klemenso VIII nurodymu, atliktas naujas vertimas, pavadintas Vulgata Clementina. Terminą „evangelijos“ pirmą kartą panaudojo Justinas 150 m. „Evangelijomis pagal Matą, Morkų“ ir t. t. jos pradėtos vadinti IV a.

      Žymūs anų laikų autoriai, kurių autentiški darbai yra išlikę: Plinijus Vyresnysis, (23-79, Marcialis (43-103), Plutarchas (50-120), Juvenalis (55-103), aprašinėdami daug smulkesnius to meto įvykius, apie sukrečiančią Galilėjos „mesijo“ istoriją kažkodėl neužsimena. Pats Jėzus irgi nėra parašęs nė žodžio.

      "Testimonium Flavianum" - prieštaringai vertinami keli sakiniai su Evangelija tiesiogiai nesusijusiame praeities dokumente, kuriame minimas Jėzus Kristus.

      Seniausias išlikęs jo citavimas parašytas 324 metais, Euzebijaus. Teksto autoriumi laikomas antikos žydų istorikas Juozapas Flavijus. "Testimonium flavianum" sudaro dvi ištraukos iš jo "Antiquitates Judaicae" ("Žydų senovės"), Juozapo Flavijaus paskelbtų 93 m., kuriose minimas Jėzus, o tai laikoma "įrodymu", kad Juozapas Flavijus turėjo žinių apie ankstyvąją krikščionybę.

      Deja, tai VIENINTELIS NETIESIOGINIS Jėzaus Kristaus buvimo "įrodymas". Biblijos kritikai mano, kad ir tie keli sakiniai buvo labai nevykusiai įterpti vėlesnių laikų perrašinėtojų.

      Žinomas tų laikų istorikas Origenas savo darbuose mini, jog Flavijus Jėzaus nepažinojo ir juo netiki.

      Kituose tekstuose Flavijus garbina kaip mesiją savo patroną, Romos imperatorių Vespasianą, o ne kokį nors Jėzų.

      Šiuo metu dauguma istorikų taip pat laikosi nuomonės, jog mus pasiekęs tekstas yra mažų mažiausiai labai iškraipytas ir "patobulintas", jei ne, apskritai, klastotė.

      Tačiau ar tikrai taip buvo bei kas tiksliai buvo pasakyta, šiuo metu nustatyti nebėra galimybės.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 06 Spa 2015 20:17 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27111
Miestas: Ignalina
Kokia yra Biblijos originalo kalba?


http://proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/ind ... L_KODAS=32

BIBLIJA [lot. biblia < gr. biblion (dgs. Biblia) - knyga], Šventasis raštas, įvairių raštų rinkinys, judėjų ir krikščionių religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas.

Judėjai šventu pripažįsta tik pirmąją biblijos dalį – Senąjį testamentą (ST), krikščionys ir antrąją dalį – Naująjį testamentą (NT).

Senasis testamentas parašytas hebrajų ir aramėjų kalbomis. Naujasis testamentas parašytas senąja graikų kalba.

Seniausias ST vertimas (lot. Septuaginta) yra iš II a. prieš mūsų erą; versta iš ikimasoretinio teksto į senąją graikų kalbą vadinamųjų 70 aiškintojų.

Septuaginta yra pilnesnė už hebrąjiškąjį judėjų kanoną. Vienuolis Jeronimas (apie 347-420) Bibliją susistemino ir išvertė į lotynų kalbą.

Šis vertimas vadinamas Vulgata ir iki šiol laikomas aprobuotu ir oficialiu daugelio krikščionių bažnyčių dokumentu, sudaro katalikų kanono pagrindą.

Ankstyvaisiais vid. amžiais Vulgata buvo verčiama į kitas kalbas (sirų, armėnų, gruzinų).

Į senąją slavų kalbą (iš graikų k.) Bibliją pirmieji IX a. išvertė Kirilas ir Metodijus.

Pilnas visos Biblijos rusiškasis vertimas (dalis knygų versta iš Jeronimo lotyniškojo teksto) išėjo 1499 m.

Per reformaciją V.Europoje pasirodė Biblijos vertimai į naująsias kalbas (tarp jų ir M.Liuterio vertimas).

Lietuvoje Biblijos vertimu susirūpinta, plintant reformacijai.

Biblijos ištraukas į lietuvių kalbą išvertė reformacijos veikėjai A.Kulvietis ir S.Rapolionis (vertimai neišliko).

Biblijos ištraukų rinkinį “Evangelijos bei epistolos” išvertė ir 1579 išspausdino B.Vilentas.

Remdamasis M.Liuterio vok. vertimu, 1579-90 pirmąkart visą Bibliją išvertė J.Bretkūnas, tačiau 1625 išspausdinta tik nedidelė šio darbo dalis – J.Rėzos redaguotos Dovydo psalmės (“Psalteras Dovydo”).

Kalvinistai (evangelikai reformatai) 1598 Vilniuje išleistame M.Petkevičiaus katekizme įdėjo psalmių vertimą, o 1600 J.Morkūno “Postilėje” – trumpus evangelijų tekstus.

1660 savo išverstą Bibliją Londone buvo pradėjęs spausdinti (evangelikų reformatų lėšomis) S.Chilinskis, tačiau 1662 bažnytinė vyresnybė spausdinimą sulaikė.

1701 Karaliaučiuje buvo išspausdintas S.Bitnerio išverstas (iš graikų kalbos) Naujasis testamentas. Vertimą redagavo F.Šusteris, pritaikydamas jo kalbą ir R. Prūsijai (M. Lietuvai).

Naujasis NT vertimas (iš M.Liuterio vertimo) buvo išspausdintas 1727 (parengė P.Ruigys ir kt.).

Visos Biblijos vertimas (vertė J.Berentas ir kiti) buvo išspausdintas 1735.

Katalikams pirmąsias ištraukas iš Biblijos (evangelikų vertimus) pateikė M.Daukša “Postilėje” (1599).

K.Širvydas pamokslų rinkinyje “Punktai sakymų” (1629-44) greta lietuviško evangelijų teksto įdėjo ir lenkiškąjį jų vertimą.

XIX-XX a. Biblijos vertimų į lietuvių kalbą ir jų leidimų pagausėjo.

NT išvertė vyskupas J.A.Giedraitis (išleista 1816 Vilniuje).

1816 ir 1824 išleisti du L.Rėzos rūpesčiu parengti ir jo redaguoti Biblijos leidimai.

1869 Tilžėje išleistos M.Valančiaus išverstos Dovydo psalmės.

Bibliją buvo pradėjęs versti A.Baranauskas, bet darbo nebaigė.

1913-32 visą Bibliją išvertė J.Skvireckas.

1972 Vilniuje išleistas kunigo Č.Kavaliausko išverstas Naujasis testamentas.


Atsakymą ruošė: Rolandas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 16 Lap 2015 21:53 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27111
Miestas: Ignalina
Senasis testamentas -
The Old Testament of the Holy Bible


http://gospelgo.com/u/lithuanian_bible.htm

|Old Testament| Pradžios Išėjimo Kunigų Skaičių Pakartoto Įstatymo Jozuės Teisėjų Rūtos 1 Samuelio 2 Samuelio 1 Karalių 2 Karalių 1 Metraščių 2 Metraščių Ezros Nehemijo Esteros Jobo Psalmynas Patarlių Mokytojo Giesmių Giesmės Izaijo Jeremijo Raudų Ezechielio Danieliaus Ozėjo Joelio Amoso Abdijo Jonos Michėjo Nahumo Habakuko Sofonijo Agėjo Zacharijo Malachijo |New Testament| Matą Morkų Luką Joną Apaštalų Darbai Romiečiams 1 Korintiečiams 2 Korintiečiams Galatams Efeziečiams Filipiečiams Kolosiečiams 1 Tesalonikiečiams 2 Tesalonikiečiams 1 Timotiejui 2 Timotiejui Titui Filemonui Hebrajams Jokūbo 1 Petro 2 Petro 1 Jono 2 Jono 3 Jono Judo Apreiškimas

Keletas vertų dėmesio ištraukų:

Pakartoto Įstatymo 13 - 13.1

“Jei tarp jūsų iškiltų pranašas ar atsirastų sapnuotojas ir paskelbtų kokį ženklą ar stebuklą, 13.2 kuris įvyktų, ir po to tau sakytų: ‘Sekime dievus, kurių tu nepažįsti, ir jiems tarnaukime’, 13.3 tokio pranašo ar sapnuotojo neklausyk, nes Viešpats, jūsų Dievas, jus bando, kad paaiškėtų, ar Jį mylite visa širdimi ir visa siela. 13.4 Sekite Viešpatį, jūsų Dievą, Jo bijokite, vykdykite Jo paliepimus ir klausykite Jo balso; Jam tarnaukite ir prie Jo glauskitės. 13.5 Tokį pranašą ar sapnuotoją užmuškite; jis kvietė jus atsitraukti nuo Viešpaties, jūsų Dievo, kuris jus išvedė iš Egipto žemės ir išpirko iš vergijos; jis bandė nukreipti jus nuo kelio, kurį Viešpats, jūsų Dievas, nurodė. Pašalinkite pikta iš savųjų tarpo. 13.6 Jei tavo brolis, sūnus, duktė, mylima žmona ar draugas, kurį myli kaip savo sielą, norėtų suvedžioti tave, sakydamas: ‘Eikime ir tarnaukime svetimiems dievams, kurių nepažinai nei tu, nei tavo tėvai’, 13.7 dievams tautų, kurios gyvena šalia tavęs ar toli nuo tavęs, nuo vieno žemės krašto iki kito, 13.8 nesutik su juo ir jo neklausyk. Nesigailėk ir neslėpk jo, 13.9 bet jį užmušk. Pirmas pakelk prieš jį ranką, kad nubaustum jį mirtimi, o paskui visa tauta prisidės. 13.10 Užmuškite jį akmenimis, nes jis norėjo jus atitraukti nuo Viešpaties, jūsų Dievo, kuris išvedė jus iš Egipto vergijos. 13.11 Visas Izraelis išgirs tai ir bijos, ir nebesielgs taip piktai tarp jūsų. 13.12 Jei išgirstum apie vieną iš savo miestų, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, tau duos, kalbant: 13.13 ‘Tarp jūsų atsirado suvedžiotojai, kurie suklaidino miesto gyventojus, sakydami: ‘Eikime ir tarnaukime svetimiems dievams, kurių nepažįstate’, 13.14 rūpestingai ištirk bei išsiklausinėk, ir jei pasitvirtintų, kad tarp jūsų padaryta tokia bjaurystė, 13.15 išžudyk to miesto gyventojus kardu ir sunaikink jį ir visa, kas jame yra, net gyvulius. 13.16 Visus daiktus sukrauk aikštėje ir sudegink kartu su miestu Viešpačiui, savo Dievui. Jis telieka griuvėsiais per amžius ir niekados tenebūna atstatytas. 13.17 Iš tų prakeiktų daiktų nieko nepasisavink, kad Viešpats atsisakytų savo rūstybės, pasigailėtų tavęs ir padaugintų tave, kaip prisiekė tavo tėvams. 13.18 Klausyk Viešpaties, savo Dievo, ir laikykis visų Jo įsakymų, kuriuos šiandien tau skelbiu. Daryk, kas patinka Viešpačiui, tavo Dievui”.

Pakartoto Įstatymo 19

19.1 “Kai Viešpats, tavo Dievas, išnaikins tautas, ir jų žemę duos tau paveldėti ir gyventi jų miestuose bei namuose, 19.2 išskirk tame krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, tris miestus, 19.3 nutiesk į juos kelią ir padalyk į tris dalis visą kraštą, kad žmogžudys galėtų ten rasti prieglaudą. 19.4 Toks įstatymas yra apsaugoti žmogžudį, jei jis netyčia užmuštų savo artimą, kuris anksčiau nebuvo jo priešas. 19.5 Jei kas nueitų su artimu į mišką malkų ir bekertant nusmukęs kirvis mirtinai sužeistų artimą, jis tebėga į vieną iš tų miestų, ir jis išliks gyvas. 19.6 Kad kraujo keršytojas įsikarščiavęs nesivytų žudiko ir sugavęs neužmuštų; jis nenusipelnė mirties, nes neturėjo užmuštajam jokios neapykantos. 19.7 Todėl įsakau paskirti tris miestus. 19.8 O kai Viešpats, tavo Dievas, išplės tavo sienas, kaip prisiekė tavo tėvams, ir duos visą žemę, kurią jiems pažadėjo, 19.9 jei vykdysi įsakymus, kuriuos tau šiandien įsakau, mylėsi Viešpatį, savo Dievą, ir vaikščiosi Jo keliais, tai pridėsi dar tris kitus miestus, 19.10 kad nekaltas kraujas nebūtų išlietas žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos paveldėti, ir tas kraujas nebūtų ant tavęs. 19.11 Bet jei kas, neapkęsdamas savo artimo, jo tykotų ir, užpuolęs jį, nužudytų, jei jis pasislėptų viename iš minėtų miestų, 19.12 tai jo miesto vyresnieji pasiųs ir jį iš ten grąžins, ir atiduos kraujo keršytojui, kad jį nužudytų. 19.13 Nesigailėdamas nužudyk jį, kad nekaltas kraujas nekristų ant Izraelio ir kad tau gerai sektųsi. 19.14 Neperkelk savo artimo žemės ribų, kurios yra nuo seno pažymėtos krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duos paveldėti. 19.15 Vieno liudytojo neužtenka žmogaus kaltei įrodyti, kad ir koks būtų nusikaltimas; dviejų ar trijų liudytojų parodymais remsis byla. 19.16 Jei liudytojas melagingai kaltintų žmogų įstatymo laužymu, 19.17 abu stos Viešpaties, kunigų ir teisėjų akivaizdon. 19.18 Teisėjai viską atidžiai ištirs ir, jeigu liudytojas pasirodys esąs melagiu, liudijusiu netiesą prieš savo brolį, 19.19 padaryk jam taip, kaip jis siekė padaryti savo broliui. Tokiu būdu pašalink pikta, 19.20 kad kiti išgirdę bijotų ir niekad nedrįstų taip piktai elgtis tarp jūsų. 19.21 Nesigailėk: gyvybė už gyvybę, akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją”.

Pakartoto Įstatymo 20

20.1 “Jei eisi į karą su savo priešais ir pamatysi raitelius, kovos vežimus, gausesnę kariuomenę negu tavoji, nebijok jų, nes Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės, yra su tavimi. 20.2 Prieš einant į mūšį, kunigas turi ateiti ir kalbėti žmonėms: 20.3 ‘Klausyk, Izraeli! Šiandien jūs einate kariauti su savo priešais. Tenepasilpsta jūsų širdys, nenusigąskite, nebijokite ir nepabūkite jų, 20.4 nes Viešpats, jūsų Dievas, eina su jumis kovoti už jus su jūsų priešais ir išgelbėti jus’. 20.5 Vyresnieji kalbės žmonėms: ‘Kas pasistatė naujus namus ir jų dar nepašventė, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kad kitas jų nepašvęstų. 20.6 Kas pasodino vynuogyną ir jo vaisių dar nevalgė, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jų nevalgytų. 20.7 Kas susižadėjo ir dar nevedęs paliko sužadėtinę, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jos nevestų’. 20.8 Ir dar vyresnieji sakys: ‘Ar yra bailių ir nedrąsių? Grįžkite į savo namus, kad jūsų baimė nepersiduotų jūsų broliams’. 20.9 Kai vyresnieji baigs kalbėti, paskirs kariuomenei vadus, kurie ves žmones. 20.10 Priartėjęs prie miesto, pirma pasiūlyk jam taiką. 20.11 Jei ją priims ir atidarys vartus, visi miesto žmonės tau tarnaus ir mokės duoklę. 20.12 Jei jie nenorės taikos ir pradės kovą, apsupk jį. 20.13 Kai Viešpats, tavo Dievas, atiduos jį į tavo rankas, išžudyk kardu visus jame esančius vyrus. 20.14 Moteris, vaikus, galvijus ir visa, kas yra mieste, pasilaikyk. Naudokis grobiu, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau davė. 20.15 Taip daryk su visais miestais, kurie toli nuo tavęs ir nėra iš šių tautų miestų. 20.16 Tuose miestuose, kurie tau duoti paveldėti, nepalik nieko gyvo, kas kvėpuoja. 20.17 Visiškai išnaikink hetitus, amoritus, kanaaniečius, perizus, hivus ir jebusiečius, kaip Viešpats Dievas tau įsakė, 20.18 kad jie neišmokytų jūsų daryti tų bjaurysčių, kurias jie patys darė savo dievams, ir jūs nenusidėtumėte Viešpačiui, savo Dievui. 20.19 Ilgą laiką laikydamas apsuptą miestą ir prieš jį kariaudamas, neišnaikink medžių, bet valgyk jų vaisius; juk medis­ne žmogus, kad prieš jį kariautum. 20.20 Tik medžius, kurie neneša vaisiaus, tinkančio valgymui, gali kirsti ir pasidaryti iš jų sustiprinimus apgulčiai, kol miestas bus paimtas”.

*****************************************************

http://gospelgo.com/u/rbible/rbible.htm

ВЕТХИЙ ЗАВЕТ
Бытие
Исход
Левит
Числа
Второзаконие (Pakartoto Įstatymo)
Иисус Навин
Судей
Руфь
1 Царств
2 Царств
3 Царств
4 Царств
1 Паралипоменон
2 Паралипоменон
Ездры
Неемия
Есфирь
Иов
Псалтирь
Притчи
Екклесиаст
Песни
Исайя
Иеремия
Плач Иеремии
Иезекииль
Даниил
Осия
Иоиль
Амос
Авдий
Иона
Михей
Наум
Аввакум
Софония
Аггей
Захария
Малахия

НОВЫЙ ЗАВЕТ
Матфей
Марк
Лука
Иоанн
Деяния
Иакова
1 Петра
2 Петра
1 Иоанна
2 Иоанна
3 Иоанна
Иуда
Римлянам
1 Коринфянам
2 Коринфянам
Галатам
Ефесянам
Филиппийцам
Колоссянам
1 Фессалоникийцам
2 Фессалоникийцам
1 Тимофею
2 Тимофею
Титу
Филимону
Евреям
Апокалипсис

Второзаконие (Pakartoto Įstatymo)

/13 Если восстанет среди тебя пророк, или сновидец, и представит тебе знамение или чудо, и сбудется то знамение или чудо, о котором он говорил тебе, и скажет притом: 'пойдем вслед богов иных, которых ты не знаешь, и будем служить им', -- то не слушай слов пророка сего, или сновидца сего; ибо [чрез] [сие] искушает вас Господь, Бог ваш, чтобы узнать, любите ли вы Господа, Бога вашего, от всего сердца вашего и от всей души вашей; Господу, Богу вашему, последуйте и Его бойтесь, заповеди Его соблюдайте и гласа Его слушайте, и Ему служите, и к Нему прилепляйтесь; а пророка того или сновидца того должно предать смерти за то, что он уговаривал вас отступить от Господа, Бога вашего, выведшего вас из земли Египетской и избавившего тебя из дома рабства, желая совратить тебя с пути, по которому заповедал тебе идти Господь, Бог твой; и [так] истреби зло из среды себя. Если будет уговаривать тебя тайно брат твой, сын матери твоей, или сын твой, или дочь твоя, или жена на лоне твоем, или друг твой, который для тебя, как душа твоя, говоря: 'пойдем и будем служить богам иным, которых не знал ты и отцы твои', богам тех народов, которые вокруг тебя, близких к тебе или отдаленных от тебя, от одного края земли до другого, -- то не соглашайся с ним и не слушай его; и да не пощадит его глаз твой, не жалей его и не прикрывай его, но убей его; твоя рука прежде [всех] должна быть на нем, чтоб убить его, а потом руки всего народа; побей его камнями до смерти, ибо он покушался отвратить тебя от Господа, Бога твоего, Который вывел тебя из земли Египетской, из дома рабства; весь Израиль услышит сие и убоится, и не станут впредь делать среди тебя такого зла. Если услышишь о каком-либо из городов твоих, которые Господь, Бог твой, дает тебе для жительства, что появились в нем нечестивые люди из среды тебя и соблазнили жителей города их, говоря: 'пойдем и будем служить богам иным, которых вы не знали', -- то ты разыщи, исследуй и хорошо расспроси; и если это точная правда, что случилась мерзость сия среди тебя, порази жителей того города острием меча, предай заклятию его и все, что в нем, и скот его [порази] острием меча; всю же добычу его собери на средину площади его и сожги огнем город и всю добычу его во всесожжение Господу, Богу твоему, и да будет он вечно в развалинах, не должно никогда вновь созидать его; ничто из заклятого да не прилипнет к руке твоей, дабы укротил Господь ярость гнева Своего, и дал тебе милость и помиловал тебя, и размножил тебя, как клялся отцам твоим, если будешь слушать гласа Господа, Бога твоего, соблюдая все заповеди Его, которые ныне заповедую тебе, делая угодное пред очами Господа, Бога твоего.

/19 Когда Господь Бог твой истребит народы, которых землю дает тебе Господь Бог твой и ты вступишь в наследие после них, и поселишься в городах их и домах их, тогда отдели себе три города среди земли твоей, которую Господь Бог твой дает тебе во владение; устрой себе дорогу и раздели на три части всю землю твою, которую Господь Бог твой дает тебе в удел; они будут служить убежищем всякому убийце. И вот какой убийца может убегать туда и остаться жив: кто убьет ближнего своего без намерения, не быв врагом ему вчера и третьего дня; кто пойдет с ближним своим в лес рубить дрова, и размахнется рука его с топором, чтобы срубить дерево, и соскочит железо с топорища и попадет в ближнего, и он умрет, --такой пусть убежит в один из городов тех, чтоб остаться живым, дабы мститель за кровь в горячности сердца своего не погнался за убийцею и не настиг его, если далек будет путь, и не убил его, между тем как он не [подлежит] осуждению на смерть, ибо не был врагом ему вчера и третьего дня; посему я и дал тебе повеление, говоря: отдели себе три города. Когда же Господь Бог твой распространит пределы твои, как Он клялся отцам твоим, и даст тебе всю землю, которую Он обещал дать отцам твоим, если ты будешь стараться исполнять все сии заповеди, которые я заповедую тебе сегодня, любить Господа Бога твоего и ходить путями Его во все дни, --тогда к сим трем городам прибавь еще три города, дабы не проливалась кровь невинного среди земли твоей, которую Господь Бог твой дает тебе в удел, и чтобы не было на тебе [вины] крови. Но если кто будет врагом ближнему своему и будет подстерегать его, и восстанет на него и убьет его до смерти, и убежит в один из городов тех, то старейшины города его должны послать, чтобы взять его оттуда и предать его в руки мстителя за кровь, чтоб он умер; да не пощадит его глаз твой; смой с Израиля кровь невинного, и будет тебе хорошо. Не нарушай межи ближнего твоего, которую положили предки в уделе твоем, доставшемся тебе в земле, которую Господь Бог твой дает тебе во владение. Недостаточно одного свидетеля против кого-либо в какой--нибудь вине и в каком-нибудь преступлении и в каком-нибудь грехе, которым он согрешит: при словах двух свидетелей, или при словах трех свидетелей состоится дело. Если выступит против кого свидетель несправедливый, обвиняя его в преступлении, то пусть предстанут оба сии человека, у которых тяжба, пред Господа, пред священников и пред судей, которые будут в те дни; судьи должны хорошо исследовать, и если свидетель тот свидетель ложный, ложно донес на брата своего, то сделайте ему то, что он умышлял сделать брату своему; и [так] истреби зло из среды себя; и прочие услышат, и убоятся, и не станут впредь делать такое зло среди тебя; да не пощадит [его] глаз твой: душу за душу, глаз за глаз, зуб за зуб, руку за руку, ногу за ногу.

/20 Когда ты выйдешь на войну против врага твоего и увидишь коней и колесницы [и] народа более, нежели у тебя, то не бойся их, ибо с тобою Господь Бог твой, Который вывел тебя из земли Египетской. Когда же приступаете к сражению, тогда пусть подойдет священник, и говорит народу, и скажет ему: слушай, Израиль! вы сегодня вступаете в сражение с врагами вашими, да не ослабеет сердце ваше, не бойтесь, не смущайтесь и не ужасайтесь их, ибо Господь Бог ваш идет с вами, чтобы сразиться за вас с врагами вашими [и] спасти вас. Надзиратели же пусть объявят народу, говоря: кто построил новый дом и не обновил его, тот пусть идет и возвратится в дом свой, дабы не умер на сражении, и другой не обновил его; и кто насадил виноградник и не пользовался им, тот пусть идет и возвратится в дом свой, дабы не умер на сражении, и другой не воспользовался им; и кто обручился с женою и не взял ее, тот пусть идет и возвратится в дом свой, дабы не умер на сражении, и другой не взял ее. И еще объявят надзиратели народу, и скажут: кто боязлив и малодушен, тот пусть идет и возвратится в дом свой, дабы он не сделал робкими сердца братьев его, как его сердце. Когда надзиратели скажут все это народу, тогда должно поставить военных начальников в вожди народу. Когда подойдешь к городу, чтобы завоевать его, предложи ему мир; если он согласится на мир с тобою и отворит тебе [ворота], то весь народ, который найдется в нем, будет платить тебе дань и служить тебе; если же он не согласится на мир с тобою и будет вести с тобою войну, то осади его, и [когда] Господь Бог твой предаст его в руки твои, порази в нем весь мужеский пол острием меча; только жен и детей и скот и все, что в городе, всю добычу его возьми себе и пользуйся добычею врагов твоих, которых предал тебе Господь Бог твой; так поступай со всеми городами, которые от тебя весьма далеко, которые не из [числа] городов народов сих. А в городах сих народов, которых Господь Бог твой дает тебе во владение, не оставляй в живых ни одной души, но предай их заклятию: Хеттеев и Аморреев, и Хананеев, и Ферезеев, и Евеев, и Иевусеев, как повелел тебе Господь Бог твой, дабы они не научили вас делать такие же мерзости, какие они делали для богов своих, и дабы вы не грешили пред Господом Богом вашим. Если долгое время будешь держать в осаде [какой-нибудь] город, чтобы завоевать его и взять его, то не порти дерев его, от которых можно питаться, и не опустошай окрестностей, ибо дерево на поле не человек, чтобы могло уйти от тебя в укрепление; только те дерева, о которых ты знаешь, что они ничего не приносят в пищу, можешь портить и рубить, и строить укрепление против города, который ведет с тобою войну, доколе не покоришь его.

-----------------------------------

Второзаконие
http://gospelgo.com/u/rbible/deu.htm

/13 ....Если будет уговаривать тебя тайно брат твой, сын матери твоей, или сын твой, или дочь твоя, или жена на лоне твоем, или друг твой, который для тебя, как душа твоя, говоря: 'пойдем и будем служить богам иным, которых не знал ты и отцы твои', богам тех народов, которые вокруг тебя, близких к тебе или отдаленных от тебя, от одного края земли до другого, -- то не соглашайся с ним и не слушай его; и да не пощадит его глаз твой, не жалей его и не прикрывай его, но убей его; твоя рука прежде [всех] должна быть на нем, чтоб убить его, а потом руки всего народа; побей его камнями до смерти, .... порази жителей того города острием меча, предай заклятию его и все, что в нем, и скот его [порази] острием меча; всю же добычу его собери на средину площади его и сожги огнем город и всю добычу его во всесожжение Господу, Богу твоему, и да будет он вечно в развалинах, не должно никогда вновь созидать его;

/19 Когда Господь Бог твой истребит народы, которых землю дает тебе Господь Бог твой и ты вступишь в наследие после них, и поселишься в городах их и домах их, тогда отдели себе три города среди земли твоей, которую Господь Бог твой дает тебе во владение; .... да не пощадит [его] глаз твой: душу за душу, глаз за глаз, зуб за зуб, руку за руку, ногу за ногу.

/20 Когда ты выйдешь на войну против врага твоего... Когда подойдешь к городу, чтобы завоевать его, предложи ему мир; если он согласится на мир с тобою и отворит тебе [ворота], то весь народ, который найдется в нем, будет платить тебе дань и служить тебе; если же он не согласится на мир с тобою и будет вести с тобою войну, то осади его, и [когда] Господь Бог твой предаст его в руки твои, порази в нем весь мужеский пол острием меча; только жен и детей и скот и все, что в городе, всю добычу его возьми себе и пользуйся добычею врагов твоих, которых предал тебе Господь Бог твой; так поступай со всеми городами, которые от тебя весьма далеко, которые не из [числа] городов народов сих. А в городах сих народов, которых Господь Бог твой дает тебе во владение, не оставляй в живых ни одной души, но предай их заклятию: Хеттеев и Аморреев, и Хананеев, и Ферезеев, и Евеев, и Иевусеев, как повелел тебе Господь Бог твой,...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 02 Sau 2018 18:51 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27111
Miestas: Ignalina
Turkijoje rasta Biblija, kuriai daugiau nei 1500 metų! Vatikanas, sužinojęs apie radinio turinį, labai sunerimo…


http://zibainis.lt/turkijoje-rasta-bibl ... mclr3m0me/

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Seniausia Biblija surasta Turkijoje, tiesiogine to žodžio prasme apverčia visus pagrindinius Krikščionybės postulatus.

Šiai šventai knygai daugiau nei 1500 metų ir ji paslaptingu būdu buvo rasta Ankaros Teisingumo rūmuose. Šios knygos lapai pagaminti iš ploniausios odos, o raidės surašytos auksu.

Ne mažiau unikalus yra ir tekstas – visa knyga parašyta asirų kalba (tai senovinis aramėjų kalbos dialektas).

Bet svarbiausia, kad šioje knygoje yra Varnavos (Barnabo), vieno iš Kristaus mokinių, keliavusio su apaštalu Povilu, Evangelija.

Tyrimo rezultatai parodė, kad knygai 1500-2000 metų. Tai reiškia, kad knyga galėjo būti parašyta Jėzaus Kristaus laikais. Šiuo metu senovinė Biblija saugoma Ankaros etnografiniame muziejuje.

Nežiūrint į paslaptingą kilmę, šis Biblijos variantas iššaukė tikrą audrą Vatikane, nes joje tiesiai šviesiai paneigiama tai, ko moko bažnyčia.

Varnavos versijoje yra mažiausiai penki neatitikimai su Biblijos, priimtos Nikės bažnyčioje, tekstui.

Šioje Biblijoje teigiama, kad Jėzus nebuvo Dievo sūnus, bet buvo Pranašas. O štai Povilas išvis parodomas, kaip apsišaukėlis. Be to, tekste teigiama, kad Jėzus nužengė į dangų gyvas ir nebuvo nukryžiuotas. O jo vietą ant kryžiaus užėmė Judas Iskariotas.

Stebėtina, bet Vatikanas iš tiesų pripažįsta tą faktą, kad 325 metais už Evangelijas buvo balsuota ir kai kurios iš jų nepraėjo cenzūros. Galimas atvejis, kad tarp „nepatvirtintų“ atsidūrė ir Varnavos Evangelija, kurios tekstas buvo rastas Turkijoje.

Šios Biblijos tikrumo patvirtinimu tarnauja ir jos kaina – apytiksliais duomenimis ji kainuoja ne mažiau, kaip 28 milijonus dolerių. Sutikite, kažin ar būtų mokami tokie pinigai už ne originalą.

Valentinas Senavaitis

Turkijos laikraštis "Türkiye" 1986 m. liepos 25 d. pranešė, kad pirmo šimtmečio aramėjų kalba parašytas Barnabos evangelijos rankraštis buvo atrastas Memo kalne Uludere (pietryčių Anatolija).

Rankraštis turėtų priklausyti Turkijos vyriausybei, tačiau jis nebuvo paskelbtas, nes nėra kitos archeologinės ar paleogeografiškai remiamos informacijos, išskyrus pranešimus spaudai ir ketinimų deklaracijas, teorijos apie radinius nėra patikrinamos.

Mokslininkai jaučia abejonių dėl numanomo rankraščio amžiaus dėl spaudoje paskelbtos nuotraukos, ir mano, kad tai klastotė.

--------------------------------------------------------------------------------------------

http://www.spauda.lt/bible/history/barnabas.htm

Barnabo evangelija


Iš rašiusiųjų apie Jėzų po jo mirties per pirmuosius du šimtmečius, vienas populiariausių buvo Barnabas. Jis laikytas buvęs artimiausiu Kristaus mokymui, tačiau likimo ironija, kad jo raštų nerasime šiuolaikinėje Biblijoje. Kodėl jis buvo pašalintas iš kanono?

Kanono istorija

200-400 m. į kanoną buvo priimamos tuo metu dar neįtrauktos knygos - laiškai: Jokūbo, 2 Petro, 2 ir 3 Jono, Judo, Žydams ir Jono apreiškimas. Jos vadinamas deuterokanoninėmis.

Atmesta buvo Barnabo, Hermo, Didachės raštai, Petro apreiškimas, 1 ir 2 Klemenso laiškai.

Tiesa reikia pastebėti, kad Barnabas, Hermas ir, tikėtina, Didachė buvo įtraukti į "Codes Siaiticus", o 1 Klemenso - į "Codex Alexandrinus".

Svarbiausias to laikmečio autoritetas buvo Origenas, krikščionių mokytojas Aleksandrijoje, o vėliau Cezarėjoje.

Jis suskirstė knygas į tris grupes:

1) neginčytinos - 4-ios evangelijos, Darbai, Jono apreiškimas, 1 Jono, 1 Petro, 12-a Pauliaus, Žydams;
2) svarstytinos - 2 Petro, 2 Jono, Judo, Jokūbo, Barnabo, Hermo, Didachės ir Evangelija pagal žydus;
3) klaidingos: Evangelija pagal egiptiečius, Basilido evangelija, 12-os evangelija, Tomo evangelija ir kt.

Taip padėti krikščioniškojo tikėjimo pagrindai.

Vėliau Atanazas (293-373 m.), Aleksandrijos vyskupas, 367-ais parašė laišką žinomą kaip "Rytų laiškas". Jis siūlė iš kanono pašalinti kai kurias knygas. Jis pašalino Barnabo ir daugelį kitų populiarių knygų. Tai sukėlė sujudimą visame krikščionių pasaulyje.

Pagaliau Laodicea, Hippo ir Kartaginos susirinkimai, po nemažų susikirtimų dėl kai kurių knygų, ratifikavo 27 knygų kanoną.

Kartaginos susirinkime (dalyvaujant Augustinui) pareikšta, kad jokios kitos knygos negali būti vadinamos dieviškomis.

1328-ais Konstantinopolio patriarchas Anglijos karaliui įteikė "Codex Alexandrinus", 5 a. rankraštį, į kurį įėjo 1 ir 2 Klemenso laiškai.

1672-ais išspausdintame knygų sąraše pavadintame "Apaštališkieji tėvai" yra visos 1 a. laikytos autentiškomis knygos. Jos atspausdintos kaip Cotelier rinkinys ir apėmė Barnabą, Hermą, Klemensą, Ignacijų ir Polikarpą.

Diskusijos dėl Šv. Rašto knygų nerimo, ir Katalikų bažnyčia sušaukė Trento susirinkimą. Ir vis tik iki šiol tebetvirtinama, kad Biblijoje yra apie 30 tūkst. prieštaravimų.

Kas buvo Barnabas?

Pats Naujasis testamentas rodo Barnabą buvus artimą apaštalų bendražygį (Galatams, Kolosiečiams, Darbai). Jo tikrasis vardas yra Jozė (Jozefas), bet buvo pramintas Barnabu, Paguodos sūnumi. Jis buvo tiek populiarus, kad žmonės namuose laikė jo statulėles. Bet nesusilaukė padėkos iš vėlyvųjų krikščionių.

Barnabas priešinosi pažiūrai, kad Jėzus yra Dievo sūnus, ir tuo tikinčius laikė netikratikiais. Pagal jį Kristus niekada savęs nevadino Dievo sūnumi.

95 skyrius apibendrina Jėzaus mokymą:

Dievas neturi pradžios ir niekada neturės pabaigos.
Dievas vien tik savo žodžiu tvėrė visus daiktus.
Dievas neregimas ir neprieinamas žmogaus protui, jis nėra kūniškasis ir neskaidomas, nekintantis.
Jis negali būti dausose, nes yra begalinis.
Dievas neturi poreikių. Jis nevalgo, nemiega ir nekenčia.
Dievas yra visur. Nėra kito Dievo be jo paties.
Jėzus yra regimas ir nulipdytas iš molio, vaikšto žeme ir yra mirtingas kaip ir kiti žmonės.
Jėzus turėjo pradžią, ir turėjo pabaigą.
Jėzus negali sutverti net musės.

Kodėl Barnabas pašalintas iš kanono?

Viena galimų priežasčių, kad išpranašavo Mahometo, paskutiniojo Alacho pasiuntinio, atėjimą. Tai iliustruosime keliomis ištraukomis iš Barnabo evangelijos.

Pasibaigus maldai šventikas tarė garsiai:
'Palauk, Jėzau, mes norime sužinoti, kas esi, kad apramintume tautą.'
Jėzus atsakė:
'Esu Jėzus, Marijos sūnus, Dovydo sėklos, mirtingas ir dievobaimingas, ir stengiuosi, kad Dievui būtų atiduodama reikiama pagarba ir pašlovinimas.'
šventikas klausė:
'Mozės knygoje parašyta, kad mūsų Dievas pasiųs mums Mesijų, kuris ateis paskelbti Dievo valios ir atneš pasaulio Dievo malonę, tad meldžiu tave pasakyti tiesą, ar esi Dievo Mesijus, kurio laukiame?'
Jėzus atsakė:
'Tiesa, kad Dievas taip žadėjo, bet nesu tasai, nes sukurtas prieš mane ir ateis po manęs.'
šventikas klausė;
'Pagal žodžius ir įvairius ženklus mes tikime tave esant pranašu ir Dievo šventuoju, tad meldžiu visos Judėjos ir Izraelio vardu, kad, dėl Dievo meilės, pasakytumei, du kokiu išminčiumi ateis Mesijas?'
Jėzus atsakė:
'Gyvuoju Dievu, prieš kurį mano siela stoja, nesu Mesijas, kurio laukia visos žemės gentys, nors Dievas ir pažadėjo mūsų tėvui Abraomui sakydamas: 'Sėkla aš pašlovinsiu visas žemės gentis'. Ir kai Dievas mane paims iš pasaulio, Šėtonas vėl sukels prakeiktą maištą priversdamas netikėlius patikėti, kad esu Dievas ir Dievo sūnus, kai mano žodžiai ir mokymas bus iškraipyti tiek, kad vargiai teliks tik 30 tikinčiųjų, kai Dievas vėl apreikš savo malonę ir pasiųs pasiuntinį, dėl kurio darė visus dalykus, kurs ateis iš vėtros (švilpesio) su galia ir sunaikins stabus su stabmeldžiais, kuris panaikins Šėtono valdžią žmonėms. Jis su savimi atsineš Dievo malonę išgelbėjimui tikinčiųjų juo, - ir pašlovintas tas, kurs tikės jo žodžiu'

96 skyrius

Jėzus tęsė:
Nors nesu vertas atrišti jo raištelių, man buvo suteikta Dievo malonė regėti jį.
Tada prabilo kunigas, su gubernatoriumi ir karaliumi:
Nesirūpinki, Jėzau, Dievo šventasis, nes tasai klaidinimas liausis; tu žinoki, kad parašysime šventajam Romos senatui, kad imperatoriaus įsaku nė vienas tavęs nevadintų Dievu ar Dievo sūnumi.
Jėzus pratarė:
Jūsų žodžiai manęs nenuramino, nes ten, kur tikitės šviesos, ateis tamsa; bet mano nusiraminimas yra dėl ateisiančio pasiuntinio, kuris pašalins bet kokią klaidingą nuomonę apie mane, ir jo tikėjimas išplis ir apims visą pasaulį. Kaip Dievas žadėjo Abraomui, mūsų tėvui. Ir man tai duoda nusiraminimą, kad jo tikėjimas neturės pabaigos ir bus nepažeidžiamas.
Kunigas paklausė:
Ar po Dievo pasiuntinio bus kitų pranašų?
Jėzus atsakė:
Po jo neateis tikrųjų Dievo pranašų, bet pasirodys daug netikrų pranašų, dėl ko ir liūdžiu. Šėtonas juos pakels prieš Dievo Teismą ir jie slėpsis nuoroda į mano Evangeliją.
Erodas domėjosi:
Koks bus tas Dievo Teismas, kad tokie nedori žmonės pasirodys?
Jėzus atsakė:
Tas, kurs netiki tiesa, patikės jo melu. Dar daugiau pasakysiu, kad pasaulis niekada nepripažino tikrų pranašų ir mylėjo netikrus, kaip matome Michaiah ir Jeremijos laikais. Kiekvienas myli į jį panašų.
Tada domėjosi kunigas:
Kaip vadinsis Mesijas ir koks ženklas praneš apie jo pasirodymą?
Jėzus paaiškino:
Mesijaus vardas yra šlovingas, nes pats Dievas davė jam vardą, sukurdamas jo sielą ir patalpindamas jį į dangiškąją puikybę. Dievas sakė: Palauk, Mahomete, tau sutversiu rojų, pasaulį ir daugybę tvarinių, kur tau sudariau … present … tokią didelę, kad kas tave keiks bus prakeiktas. Kai tave pasiųsiu į žemę, siųsiu tave kaip savo Pasiuntinį Išgelbėtoją ir tavo žodis bus toks teisingas, kad galės sugriūti dangus ir žemė, bet tavo tikėjimas niekada. Mahometas yra jo pašlovintas vardas.
Tada susirinkusieji pakėlė balsus:
O Dieve, pasiųsk mums savo pasiuntinį; ateik greičiau išgelbėti pasaulio!

Skyrius 97

Pats Jėzus sakė Barnabui, kad jo paties pasekėjas apgaudinės vadindamas jį "Dievu" ir "Dievo Sūnumi", tol, kol Mahometas išgydys žmones iš jų iliuzijų ir klaidingo supratimo.

Ir nors esu nekaltas, kad žmonės mane vadina "Dievu" ar "Dievo Sūnumi", Dievas, kad nebūčiau klaidingai suvokiamas, kad miriau ant kryžiaus. Ir tas suklydimas truks iki Mahometo, Dievo pasiuntinio, atėjimo, kai jis atskleis tą suklydimą tiems, kurie įtikės į Dievo įstatymą.

Sakau tau, kad jei nebūčiau vadinamas Dievu, negalėčiau pakliūti į rojų, kai paliksiu šį pasaulį, kur aš išbūsiu iki Teismo. Dabar matai, ar turiu priežastį raudoti. Žinok, Barnabai, kad už tai būsiu labai persekiojamas ir būsiu vieno iš mokinių parduotas už 30 monetų. Esu tikras, kad tas, kas gali mane parduoti, gali būti nužudytas mano vardu, tad Dievas mane pasiims iš šio pasaulio ir pakeis išdaviko išvaizdą taip, kad visi tikės jį esant manimi.

Vis dėlto. Kai jis mirs ir mirs blogis, aš tebebūsiu ilgą laiką su ta nešlove žemėje. Bet kai ateis Mahometas, šventasis Dievo Pasiuntinys, toji nešlovė bus pašalinta. Ir tai Dievas padarys, nes sakiau tiesą apie Mesijų, kas man duos tą apdovanojimą, kad būsiu žinomas kaip gyvas ir svetimas tai gėdingai mirčiai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 8 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007