Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Viduramžių vakarų šaltiniai apie mūšius Lietuvoje

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai šaltiniai ir faktai (metraščiai, kronikos, keliautojų užrašai, dokumentai, knygos) » Senieji istoriniai šaltiniai (metraščiai, kronikos, keliautojų užrašai, dokumentai, senovinės knygos) (iki 19 amžiaus imtinai)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Viduramžių vakarų šaltiniai apie mūšius Lietuvoje

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Viduramžių vakarų šaltiniai apie mūšius Lietuvoje

Parašytas: 30 Gru 2022 19:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Viduramžių vakarų šaltiniai apie mūšius Lietuvoje

(iš straipsnio: Ričardas Dediala. 1311 m. Voplaukio mūšis: priežastys, eiga, karybos aspektai, istorinė atmintis
https://journals.lka.lt/journal/ka/article/839/file/pdf )

Šaltiniai.

Voplaukio kautynių atgarsių esama daugiau nei dešimtyje šaltinių.

- Chronologiškai artimiausias tekstas pateiktas XIV a. pirmoje pusėje Vokiečių ordino brolio ir kunigo Petro Dusburgiečio parašytoje Prūsijos žemės kronikoje1.

- Ši kronika 1340 m. buvo išversta į vokiečių kalbą ir sueiliuota Ordino didžiųjų magistrų kapeliono Mikalojaus Jerošiniečio 2 .

Tekste daug pakeitimų, praleidimų, papildymų, galėjusių atsirasti įtraukus nežinomų Petro Dusburgiečio epizodų 3 .

- Mikalojaus Jerošiniečio Voplaukio mūšio aprašymas kelia daug klausimų, nes apskritai yra vienintelis šaltinis, kuriame taip smulkiai aprašyta šio mūšio eiga. Reikėtų turėti omenyje, kad kronikos vertėjas pats, kaip amžininkas, galėjo žinoti apie daugelį 1311 m. įvykių ir įtraukti papildomų ir ypatingo dėmesio vertų žinių apie šį susidūrimą 4 .

- Istoriografijoje pažymėta, jog abejoti Jerošiniečiu nėra pagrindo, nes Dusburgiečio tekstą jis praplėsdavo dažniausiai tuomet, kai buvo aprašomi kokie nors itin svarbūs įvykiai, kurie lėmė Ordino likimą 5 .

- Ordino heroldo Vygando Marburgiečio Naujoji Prūsijos kronika6 , rašyta 1394 m.,

- XIV a. pr. datuojamas Sembos kanauninkas7 ,

- XV a. Torunės analistas8 ,

- XIV a. Trumpieji Prūsijos analai9 ,

- XV a. Prūsų ekspedicijų analai10 ,

- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriko Motiejaus Strijkovskio gauti ir išversti į lenkų kalbą XIV a. vid. Roneburgo analai (dar vadinami Raunos metraščiu) 11 ,

- XIV a. vid. Olyvos kronika12 .

- XV a. pirmojoje pusėje rašytoje Vyresniojoje didžiųjų magistrų kronikoje13 . Šios kronikos pagrindinis žinių šaltinis buvo Mikalojaus Jerošiniečio versta Petro Dusburgiečio kronika.

- XV a. pab. parašyta Jaunesnioji didžiųjų magistrų kronika14 .

- lenkų istorikas kronikininkas Janas Długoszas (1415–1480), jo kronikoje Garbingosios Lenkijos karalystės metraščiai arba kronikos (XV a. pab.) pakartoti Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikos žodžiai 15 .

- J. Długoszo tradicija sekė ir Motiejus Miechovietis (1457–1523) 16 .

Pradedant XVI a., žymesni autoriai pateikdavo nemažai
Voplaukio mūšio interpretacijų, žinių jie sėmėsi iš Petro Dusburgiečio
ir Mikalojaus Jerošiniečio.

Iš tokių galima paminėti Luką Davidą (apie 1503–1583) 17 , Motiejų Strijkovskį (apie 1547–1593) 18 , Aleksandrą Guagninį (1538–1614) 19 , 1582 m. lenkų kalba pirmą kartą Prūsijos istoriją parašiusį Martyną Murinijų (gyvenimo metai nežinomi) 20 , Lietuvos istorijos autorių Albertą Vijūką-Kojelavičių (1609–1677) 21 .

XIX a. atsirado profesionalesnių darbų, kuriuose galima rasti nemažai vertingos informacijos.
Pažymėtinas Simono Daukanto darbas „Istorija žemaitiška 22 “, kuriame, nors ir fragmentiškai, gana tiksliai, remiantis šaltiniais, aprašytas mūšis.

Detalią Voplaukio mūšio analizę atliko vokiečių istorikas Johanas Voigtas, jis mūšiui skyrė tris puslapius 23 .

Juo sekė žymusis Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas savo Lietuvių tautos istorijoje24 .

1 Petri de Dusburg chronicon terrae Prussiae // Scriptores rerum Prussicarum (toliau –
SRP), 1861, Bd. 1, s. 176–177; Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika. Vilnius,
1985, p. 256–259.
2 Di Kronike von Pruzinlant des Nicolaus von Jeroschin // SRP, 1861, Bd. 1, s. 575–579.
3 Baronas D., Mačiulis D. Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda. Vilnius, 2010, p. 29.
4 Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai (sudarė N. Vėlius). Vilnius, 1996, t. 1, p. 356;
Ivinskis Z. Rinktiniai raštai. Roma, 1986, t. 2, p. 77.
5 Kregždys R. Pr. Romow: tekstologinė, etimologinė, mitologinė analizė // Baltų ono-
mastikos tyrimai. Vilnius, 2011, t. 2, p. 159.
6 Die chronik Wingands von Marbug // SRP, 1863, Bd. 2, s. 454–455; Vygandas Mar-
burgietis. Naujoji Prūsijos kronika. Vilnius, 1999, p. 64–66.
7 canonici Sambiensis // SRP, 1861, Bd. 1, s. 282, 285.
8 Annalista Thorunensis // SRP, 1866, Bd. 3, s. 64.
9 Kurze Preussische annalen // SRP, 1866, Bd. 3, s. 3
10 Annales Expeditialis Prussici 1238–1414 // SRP, 1866, Bd. 3, s. 9.
11 Die Annalen und das Necrologium von Ronneburg // SRP, 1863, Bd. 2, s. 145.

yra čia: Scriptores rerum Prussicarum (SRP)
8) Die Annalen und das Necrologium von Ronneburg. 145, 149 – 148. Beilage IV. Hermannido Wartberge Relatio de disceptatione inter Rigen.
http://prussia.online/Data/Book/sc/scriptores-rerum-prussicarum-1965-2/Scriptores%20Rerum%20Prussicarum.%20Bd.%202%20(1965)%20Google,%20OCR.pdf

12 Die altere chronik von Oliva // SRP, 1861, Bd. 1, s. 710.
13 Die Äeltere Hochmeisterchronik // SRP, 1866, Bd. 3, s. 586.
14 Der Jüngere Hochmeisterchronik // SRP, 1874, Bd. 5, s. 111 (šioje kronikoje Vytenis
klaidingai vadinamas didžiuoju kunigaikščiu Vytautu – „coninck Wittolt“).
15 Jana Długosza kanonika krakowskiego Dziejów polskich ksiąg dwanaście. Kraków,
1868, t. 3, ks. 9, 10, s. 59–60.
16 Mathias de Miechow. chronica Polonorum. cracoviae, 1521, lib. 4, cap. 13, fol. 215–216.
17 Lucas David. Preussische chronik, hrsg. von E. Hennig. Königsberg. 1813, Bd. 5,
s. 169–174
18 Stryjkovski M. Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiéj Rusi. Warszawa, 1846,
t. 1, s. 350–351.
19 Z kroniki Sarmacyi europskiekiej Alexandra Gwagnina z Werony: opisane Polski, W.
Ks. litewskiego, ziemie ruskiej, ziemie pruskiej, ziemie inflantskiej, ziemie żmudzkiej.
Kraków, 1860, s. 68–69.
20 Murzyński M. Kronika, abo Opisanie ziemie y Mistrzów Pruskich, ná Polskie z
Niemieckiego przełożona, z przydániem rzeczy pámięći godnych z rozmáitych Kro-
nik zebránych. Przez Marcina Muryniusa niekiedy wydána: A teraz po wtoré ná wielu
mieyscách popráwiona y do Druku podána. W Krakowie, 1606, s. 66; Marcin Murinius.
Kronika Mistrzów Pruskich. Olsztyn, 1989, s. 16, 113

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: