Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Senųjų antikos ir vėlesnių laikų šaltinių tekstų fragmentai graikų ir lotynų kalbomis

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai šaltiniai ir faktai (metraščiai, kronikos, keliautojų užrašai, dokumentai, knygos) » Senieji istoriniai šaltiniai (metraščiai, kronikos, keliautojų užrašai, dokumentai, senovinės knygos) (iki 19 amžiaus imtinai)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Senųjų antikos ir vėlesnių laikų šaltinių tekstų fragmentai graikų ir lotynų kalbomis - DIGITAL FRAGMENTA HISTORICORUM GRAECORUM

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Senųjų antikos ir vėlesnių laikų šaltinių tekstų fragmentai graikų ir lotynų kalbomis - DIGITAL FRAGMENTA HISTORICORUM GRAECORUM

Parašytas: 08 Gru 2021 18:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina

Senųjų antikos ir vėlesnių laikų šaltinių tekstų fragmentai graikų ir lotynų kalbomis

DIGITAL FRAGMENTA HISTORICORUM GRAECORUM
https://www.dfhg-project.org/DFHG/index.php

Volumen primum
https://www.dfhg-project.org/DFHG/index.php#

HECATAEUS: DE VITA ET SCRIPTIS AUCTORUM, QUORUM FRAGMENTA HOC VOLUMINE COMPREHENDUNTUR
HECATAEI FRAGMENTA

CHARON: DE VITA ET SCRIPTIS AUCTORUM, QUORUM FRAGMENTA HOC VOLUMINE COMPREHENDUNTUR
CHARONIS FRAGMENTA

XANTHUS: DE VITA ET SCRIPTIS AUCTORUM, QUORUM FRAGMENTA HOC VOLUMINE COMPREHENDUNTUR
XANTHI FRAGMENTA

HELLANICUS: DE VITA ET SCRIPTIS AUCTORUM, QUORUM FRAGMENTA HOC VOLUMINE
HELLANICI FRAGMENTA

PHERECYDES: DE VITA ET SCRIPTIS AUCTORUM, QUORUM FRAGMENTA HOC VOLUMINE COMPREHENDUNTUR
PHERECYDIS FRAGMENTA

ACUSILAUS: DE VITA ET SCRIPTIS AUCTORUM, QUORUM FRAGMENTA HOC VOLUMINE COMPREHENDUNTUR
ACUSILAI FRAGMENTA

APOLLODORUS ATHENIENSIS
DE VITA ET SCRIPTIS AUCTORUM, QUORUM FRAGMENTA HOC VOLUMINE COMPREHENDUNTUR
ΑΠΟΛΛΟΔΩΡΟΥ ΤΟΥ ΑΘΗΝΑΙΟΥ ΓΡΑΜΜΑΤΙΚΟΥ
ΒΙΒΛΙΟΘΗΚΗΣ

Ir taip toliau... - labai daug senųjų tekstų graikų ir lotynų kalbomis ištraukų.

-------------------------------------------------------

A CONSTANTINO ΜAGNO USQUE AD PHΟCAM IMPERATOREM. 306-602. PRAXAGORAS ATHENIENSIS. BEMARCHIUS CAESARIENSIS. EUSTATHIUS CAPPADOX. EUTYCHIANUS CAPPADOX. MAGNUS CARRHENUS. EUNAPIUS SARDIANUS. OLYMPIODORUS THEBAEUS. PRISCUS PANITES. MALCHUS PHILADELPHENSIS. CAPITO LYCIUS. CANDIDUS ISAURUS. EUSTATHIUS EPIPHANIENSIS. HESYCHIUS MILESIUS. NONNOSUS. PETRUS PATRICIUS. MENANDER PROTECTOR. THEOPHANES BYZANTIUS. JOANNES EPIPHANIENSIS.

https://www.dfhg-project.org/DFHG/index ... 20quartum#

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Senųjų antikos ir vėlesnių laikų šaltinių tekstų fragmentai graikų ir lotynų kalbomis - DIGITAL FRAGMENTA HISTORICORUM GRAECORUM

Parašytas: 08 Gru 2021 18:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis

Įvadas

Istorija, kaip ir bet kuris kitas mokslas, pastoviai vystosi - nuosekliai tikslinamos senos hipotezės bei pateikiamos naujos, atrandant ir sisteminant informaciją, esančią įvairiausiose vietose ir šaltiniuose, bei panaudojant naujus mokslinio tyrimo metodus.

Pastaruosius kelis metus gana intensyviai dalyvauju diskusijose interneto svetainėse ir Facebook grupėse su įvairiausių pažiūrų rusakalbiais - baltarusių "licvinistais", prolenkiškais "želigovskininkais", prorusiškais "imperininkais - vielikodieržavninkais"...

Dauguma jų propagandinių pasisakymų bei straipsnių siekia skirtingų tikslų, tačiau jie turi ir vieną bendrą bruožą - suniekinti Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istoriją.

Deja, mūsų profesionalūs istorikai, išskyrus keletą (Tomą Baranauską ir dar gal porą), vengia su jais argumentuotai ir remiantis šaltiniais diskutuoti. O kartais apskritai "pila vandenį ant jų malūno".

Esminė problema ir tai, kad nėra normalios bendros Lietuvą ir lietuvius bei apskritai baltus liečiančių įvairių viduramžių šaltinių duomenų bazės - nei metraščių ir kronikų, nei žemėlapių ir knygų. Tuo labiau trūksta tų šaltinių originalų fotokopijų internete.

O vertimai, kuriuos pavyksta rasti, labai dažnai yra išversti klaidingai, iškraipant originalius šaltiniuose minimus vietovardžius ir vardus bei titulus.

Todėl mums - istorijos mėgėjams - tenka ieškoti tų šaltinių pasauliniame internete ir senovinėse knygose, juos kopijuoti ir įkelti jų foto į internetą.

Per eilę metų ir aš sukaupiau nemažai įdomios informacijos. O dabar pamėginau bent jau mažą jos dalį susisteminti ir paskelbti straipsnyje rusų kalba.

Kol kas tai gana "žalias produktas", bet ateityje tikiuosi palengva jį tobulinti.

Mums būtina labai gerai žinoti savo Valstybės realią istoriją, nes kitaip mus labai lengvai sudoros propagandiniame kare ir lenkai, ir licvinistai, ir rusai...

O štai mūsų istorikai ir politologai turėtų labai atidžiai išnagrinėti visas Lietuvos ir Lenkijos sudarytas sutartis (žinoma jų originalius tekstus) ir pateikti išsamius tyrimus, kokie kada buvo padaryti susitarimai (vien tik vadinamų unijų buvo ne mažiau penkių) ir kokiu lygiu jie realiai buvo įgyvendinti.

Pvz., kada man reikia paneigti įvairių mums priešiškų jėgų propagandistų rašomus teiginius, labai sunku internete rasti tokią, tiksliais šaltiniais pagrįstą, informaciją.

Kol kas mažai kas pas mus supranta, kad mes kariaujame realų propagandinį "proksi" karą - ir negalime jį laimėti, neturėdami po ranka internete konkrečių dokumentų foto, jų vertimus į lietuvių, rusų, anglų kalbas...

Manau, kad tuo turėtų labai rimtai užsiimti visų pirma Krašto apsaugos ministerija ir joje dirbantys istorikai.

Nes karus galų gale laimi ne tas, kieno armijos didesnės ir geriau ginkluotos, o tas, kas sugeba įteigti saviškiams ir priešui savo istorijos požiūrį.

Štai Lenkijoje ir Rusijoje tai supranta labai gerai, ir visos šių valstybių institucijos aktyviai veikia, skelbdamos ir atitinkamų istorinių dokumentų rinkinius.

Pvz., Putinas neseniai specialiu įsaku nurodė sukurti tokią duomenų bazę, netgi atidarant slaptus Rusijos archyvus.

Ir tuoj pat ypatingai aršiai reaguoja valstybiniu lygiu, kada kas nors bando paneigti istorinį naratyvą, priimtiną šioms valstybėms.

Pvz., prisiminkite, kaip momentaliai sureagavo Lenkija, kada ją apkaltino žydų genocidu, priimdama netgi specialų įstatymą apie baudžiamąją atsakomybę už tokių teiginių skelbimą.

Akivaizdu, kad ir Baltarusijoje, pašlijus santykiams su Rusija, labai rimtai imtasi kurti nuosavą baltarusišką istorijos naratyvą - požiūrį į viduramžių Lietuvos istoriją.

Ir iki šiol marginalais buvę licvinistai jau neoficialiai yra remiami paties Lukašenkos, jo kalbose pateikiant tik licvinistų anksčiau vartotus teiginius.

Manau, kad viena iš tikrai rimtų spragų Lietuvos istorijos tyrimuose yra tai, kad pas mus nelabai stengiamasi ieškoti ir skelbti įvairius istorinius dokumentus (ypač jų originalus bei jų fotokopijas), kur yra minima Lietuva ir senosios baltų gentys - o juk būtinai reikėtų leisti ištįsus rinkinius, ypač dabar, kada atsidarė Vakarų pasaulio archyvai, ir nemažai dokumentų yra suskaitmeninti ir paskelbti įvairiausiose svetainėse.

Tikrai būtina visą šią, išbarstytą po pasaulį, medžiagą rinkti, skelbti jos originalus bei vertimus į lietuvių kalbą, gal dar ir su rimtais komentarais.

Tai tikrai yra darbas, kuriuo vertėtų užsiimti nemažai Lietuvos istorikų ir archyvistų komandai bei universitetų Istorijos ir kitoms katedroms (pvz., skiriant šiuos darbus kaip kursinius, bakalaurinius, magistrinius studentams).

Tik žinoma būtina visą tą medžiagą skelbti vienoje specializuotoje svetainėje bei leisti ir spausdintiniame variante.

Beje, šiam tikslui neblogai tinkanti svetainė "Aruodai" jau senokai veikia http://www.aruodai.lt/ - tereikia ją pildyti.

Be jokių abejonių būtina ieškoti ir tirti pačius įvairiausius šaltinius, kuriuose yra minimi baltai (net ir spėjamai...).

Bet visų pirma reikėtų juos surinkti kokioje nors atviroje svetainėje, nes dabar tikrai sudėtinga rasti.

Pvz., aš dažnai diskutuoju istoriniais ir kalbotyriniais klausimais su įvairiais asmenimis iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vidurinės Azijos ir Kaukazo....

Ir tikrai gana dažnai nėra taip paprasta rasti kokius nors pirminius, originalo kalba, šaltinius, viešai patalpintus internete (ir foto pavidalu, ir rašytinius), ir juos nurodyti, paremiant savo teiginius.

Todėl ir mano tvarkomoje svetainėje stengiuosi surinkti tai, kas mano nuomone yra įdomesnio - nuorodas į šaltinius arba ir pačius tekstus bei foto.

Deja, įvairios nuorodos reguliariai "miršta" arba pasikeičia.

P.S. Senuosius šaltinius (jų originalius tekstus), kuriuos man pavyko rasti internete, sudėjau į mano svetainės skyrių:

Senieji istoriniai šaltiniai (metraščiai, kronikos, keliautojų užrašai, dokumentai, senovinės knygos) (iki 19 amžiaus imtinai)
viewforum.php?f=55

P.S. Dėl termino "imperija"

Terminas "imperija" yra lotynų kalbos žodis - "imperium" lotyniškai reiškia "valdžia". Juo ankstyvaisiais viduramžiais vadinosi tik Romos imperija. Visos kitos imperijos pasaulyje vartojo nuosavus įvardijimus.

Ir tik 17-18 amžiuose kai kurios Europos valstybės vėl pradėjo vartoti lotynišką žodį "imperija".

Šiuo metu žodžiu "imperija" vadinamos visos didžiosios daugiatautės senųjų amžių, antikos ir viduramžių laikų valstybės, valdytos monarcho - tiek Europoje, tiek ir Azijoje, Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje.

Lietuvos imperijos imperatoriais aš laikau šiuos mūsų valdovus: Vytenis, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Vytautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis (Vytauto brolis)...

Terminas "Magnus Ducatus Lithuania" nuo 15 amžiaus buvo oficialus Lietuvos Valstybės pavadinimas. Tačiau vartojant šiandieninę terminologiją Lietuvos Valstybė tebeliko imperija net ir po 1569 m. Liublino unijos, kada Lenkija atėmė iš Lietuvos Ukrainą ir Palėkę ("Palenkę").

Po įvairių unijų su Lenkija, įskaitant ir Liublino uniją 1569 m., tebeturėjome Lietuvos Valstybės valdovą. Tai kad jis valdė ir Lenkiją, nieko iš esmės nekeičia.

Nes Liublino unija buvo taip vadinama "personalinė unija" - tai yra dviejų valstybių bendras valdovas. Tuo metu tai buvo plačiai paplitusi Europoje valstybių valdymo forma.

Pvz., Lenkija vienu metu buvo personalinėje unijoje su Vengrija, o Vengrija gana ilgai personalinėje unijoje su Austrija. Lenkija taip pat yra buvusi personalinėse unijose su Saksonija ir Švedija.

Raskite kur nors lenkų ar vengrų istorikų veikaluose, kad ten būtų parašyta, jog tuo metu Lenkijos ar Vengrijos valstybė nebeegzistavo.

Turime atsiminti tai, ką daugelį metų vis pamiršdavome - negali būti vienokios taisyklės taikomos Lietuvai, o visai kitos taisyklės taikomos kitoms valstybėms, pvz. tai pačiai Lenkijai ar Vengrijai.

Feodalizmo ir dar senesniais laikais buvo ekonomiškai naudinga kurti imperijas - ir tai darė visi, kas tik pajėgė ir sugebėjo. Nes esminis tikslas buvo sukurti bendrą ekonominę ir prekybinę erdvę.

Dar pridursiu, jog šiais laikais kurti imperiją jau nėra jokios prasmės. Dabar yra nacionalinių (tautinių) valstybių era, ir jų karinių bei politinių sąjungų.

Tačiau be jokios abejonės privalome žinoti savo tautos ir valstybės istoriją, ir ją didžiuotis - bent jau tam tikrais istoriniais faktais. :)

O jų mūsų istorijoje tikrai gausu - tereikia juos prisiminti.

Rusijos imperija taip ilgai išsilaikė (iki pat šių dienų) tik todėl, kad ji klaikiai atsilikusi nuo Europos, ir ypač savo gyventojų mentalitetu. Ten ir dabar realiai yra feodalizmas, su absoliučiu caru.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: