Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Laurencijaus Bojerio poema „Karolomachija“ skirta Salaspilio pergalei (1605 m.)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Istoriniai šaltiniai ir faktai (metraščiai, kronikos, keliautojų užrašai, dokumentai, knygos) » Senieji istoriniai šaltiniai (metraščiai, kronikos, keliautojų užrašai, dokumentai, senovinės knygos) (iki 19 amžiaus imtinai)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Laurencijaus Bojerio poema „Karolomachija“ skirta Salaspilio pergalei (1605 m.)

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Laurencijaus Bojerio poema „Karolomachija“ skirta Salaspilio pergalei (1605 m.)

Parašytas: 26 Bir 2020 19:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kūryba / XVI vidurio - XVII a.

Laurencijaus Bojerio „Karolomachija“ – kontrreformacinės kūrybos pavyzdys

Laurencijus Bojeris (Lars Bojer, Laurentius Boierus, 1561(?)–1619) – švedų kilmės

Įdomybė

Laurencijaus Bojerio poema „Karolomachija“ skirta Salaspilio pergalei (1605 m.).

Antraštiniame lape buvo nurodyta ne L. Bojerio, bet Vilniaus akademijos studento Kristupo Zavišos pavardė. Tai paplitusi tų laikų praktika. Jėzuitų ordino vyresnybės manymu, profesūrai nederėjo užsiimti grožiniais eiliavimais...

Be to, greičiausiai būta ir etinių sumetimų: švedų kilmės autoriui lyg ir nepadoru džiūgauti dėl Švedijos kariuomenės sutriuškinimo. Kristupui Zavišai, regis, buvo leista parašyti tik dedikaciją.

Eiliuotas autentiškų įvykių ir įdomybių šaltinis

Laurencijus Bojeris (Lars Bojer, Laurentius Boierus, 1561(?)–1619) – švedų kilmės jėzuitas, 1604 m. tapęs Vilniaus universiteto profesoriumi (dėstė poetiką, retoriką, matematiką, teologiją). Rašė lotynų kalba.

Žymiausias jo veikalas – herojinė poema „Karolomachija“ (lot. Carolomachia). Jos pavadinimas, sudarytas iš vardo „Karolis“ ir sen. graikų k. žodžio machē („kova“, „kautynės“), reiškia „Karolių mūšis“.

Turimi galvoje Švedijos karalius bei vyriausiasis kariuomenės vadas Karolis IX Vaza ir Lietuvos didysis etmonas, Žemaitijos seniūnas, Livonijos gubernatorius Jonas Karolis Chodkevičius, karvedys, per Salaspilio (Kirchholmo) mūšį, įvykusį 1605 m. rugsėjo 27 d., su 4 000 Lietuvos karių sutriuškinęs trigubai gausesnę, puikiai ginkluotą švedų armiją (1 pav.).

Knyga skirta karalaičiui Vladislovui Vazai, kuriam tuo metu buvo 11 metų (3 ir 4 pav.) – matyt, todėl, kad būtų atrodę įžūlu siūlyti „studento“ kūrinį pačiam karaliui.

Poemoje L. Bojeris panaudojo daugybę unikalių autentiškų žinių ir apie 1600–1605 m. karo su Švedija veiksmus, ir apie patį Salaspilio mūšį, todėl „Karolomachija“ iki šiol net profesionalių istorikų yra laikoma vertingu ir patikimu faktografiniu šaltiniu.

Kūrinys įdomus įvairiais atžvilgiais

Greta įspūdingų ir detalių mūšių aprašymų čia randame barokiškai įspūdingų priešo nusiaubtos Livonijos vaizdų (pasakojama net apie tai, kaip gyventojai iš bado valgė lavonus), ištisą Salaspilio mūšio dalyvių (ir saviškių, ir švedų) literatūrinių portretų galeriją.

J. K. Chodkevičius (5 pav.) – absoliučiai teigiamas herojus ir idealus karvedys. Su atvira neapykanta aprašomas neigiamas veikėjas – Švedijos karalius Karolis IX, kurį autorius laiko uzurpatoriumi, neteisėtai užėmusiu Zigmanto III Vazos paveldėtą sostą. Poemoje esama ir ryškaus neigiamo moters personažo: švedų karalienė Kristina (6 pav.) vaizduojama kaip valdžios siekianti garbėtroška, manipuliuojanti savo vyru.

Religinis ugdymas istorinio mūšio fone

„Karolomachija“ yra ryškus kontrreformacinės kūrybos pavyzdys. Jėzuitas L. Bojeris buvo karštas katalikiškosios Reformos ir Kontrreformacijos šalininkas (katalikiškąja Reforma vadinamas vidinis Katalikų bažnyčios atsinaujinimo sąjūdis, prasidėjęs po Tridento visuotinio Bažnyčios susirinkimo, o Kontrreformacija – tiesioginė kova su protestantizmu). Poemos herojus J. K. Chodkevičius realiame gyvenime buvo uolus katalikas, tarp amžininkų garsėjo pamaldumu ir dosniomis aukomis Bažnyčiai.

„Karolomachijoje“ lietuvių karvedžio pamaldumas išryškintas kaip pagrindinis jo asmenybės bruožas: pasakojama, kad lemiamo mūšio išvakarėse jo vadovaujama kariuomenė meldėsi net keturiasdešimt valandų, jis pats – septynias valandas be pertraukos. Nemažą poemos teksto dalį sudaro poeto „atpasakojamos“ herojaus maldos. Pabrėžiamas jo kuklumas, kyląs iš tvirto įsitikinimo, kad viskas šiame pasaulyje vyksta Dievo valia, o žmogus tėra tos valios vykdytojas, Dievo įrankis, todėl neturi teisės prisiimti nuopelnų net ir už stulbinančius laimėjimus.

Protestantai nesutarė su katalikais daugeliu klausimų. L. Bojeris suvokė, kad proginio pobūdžio grožiniame kūrinyje nederėtų svarstyti sudėtingų teologinių reikalų, tad išryškino platesnei auditorijai lengvai suprantamus momentus. Tarkime, protestantizmas atmetė Švč. Mergelės Marijos kultą,
todėl „Karolomachijos“ autorius kiekviena tinkama proga stengiasi jį kuo labiau įtvirtinti skaitytojų sąmonėje. Marija laikoma rūpestinga globėja, teisiųjų gynėja ir gelbėtoja, poemoje pasakojama apie kelis Dievo Motinos įsikišimus, nulėmusius istorijos eigą; yra ir epizodas apie jos stebuklingą pasirodymą – būsimos pergalės ženklą.

Kitame epizode J. K. Chodkevičius, stovėdamas prieš Marijos statulą, pažada: „Iš trofėjų manų sidabru padabinta stovėsi, / Jeigu padėsi tu man, iš aukso tave aš nuliesiu.“

Beje, protestantai ypač smarkiai kritikavo katalikų paprotį prabangiai puošti Marijos ir šventųjų atvaizdus (7 ir 8 pav.).

Šventųjų, jų atvaizdų bei relikvijų garbinimą evangelikai laikė „naująja stabmeldyste“ ir griežtai jį smerkė, o kontrreformacinė Katalikų bažnyčia, priešingai, visokeriopai skatino šį reiškinį.

Kaip „Karolių mūšis“ tapo konfesijų kova

„Karolomachijoje“ yra įspūdinga scena, vaizduojanti švedų karį ištikusią „dangaus bausmę“: patrankos sviedinys jam nutraukė tą pačią ranką, kuria jis kadaise nukirto ranką šv. Jurgio statulai. Šioje vietoje poetas trimis retoriniais sušukimais paskelbia, kad šventieji stebi žmonių gyvenimą ir rūsčiai baudžia tuos, kurie juos niekina ar įžeidžia.

Tridento visuotinio Bažnyčios susirinkimo nutarimai ragino stiprinti vietinės kilmės šventųjų kultus. Tokios autoriaus pastangos poemoje aiškiai matyti. Herojus J. K. Chodkevičius kelis kartus mini šv. Stanislovo ir šv. Kazimiero globą, trofėjines vėliavas žada pakabinti „šv. Stanislovo šventovėje“ – t. y. Vilniaus katedroje (plg. 9 pav.).

Kūrinio pabaigoje aprašyta pergalės šventė Vilniuje; viešai vaidinamo spektaklio pagrindiniai veikėjai, vedantys lietuvių kariuomenę į kovą, yra tie patys du šventieji. Vos prieš dvejus metus iki „Karolomachijos“ pasirodymo (1604) Vilniuje įvyko didžiulės iškilmės karalaičio Kazimiero kanonizavimo (pripažinimo šventuoju) proga.

Galiausiai net patį karą su švedais L. Bojeris traktuoja kaip „teisingo tikėjimo“ kovą su „erezija“ (Švedijos valstybine religija 1593 m. buvo paskelbta liuteronybė). Tokiu būdu J. K. Chodkevičiaus pergalė prieš švedus jėzuito autoriaus poemoje tampa Dievo pritarimo katalikybei įrodymu.

Eglė Patiejūnienė

Laurencijus Bojeris, Karolomachija, iš lot. k. vertė Benediktas Kazlauskas, Vilnius: Vaga, 1992.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Laurencijaus Bojerio poema „Karolomachija“ skirta Salaspilio pergalei (1605 m.)

Parašytas: 26 Bir 2020 19:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Silvestras Guoga

Carolomachia - arba dviejų Karolių mūšis - įdomus kūrinys, parašytas švedo Boierus Laurentius, šlovinančio prie Salaspilio švedus sumušusį Karolį Chodkevičių.

Yra ir kita įdomi detalė - užrašytas lietuvių karo šūkis Muški.

Lotyniškame poemos tekste randame vienus ankstesniųjų lietuviškų žodžių paminėjimus, pvz., lietuviai puldami šaukė: „Muški!“. : Litauorum idiomata Muszki.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: