Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Marius Kundrotas. Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Kiti Mariaus Kundroto darbai

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Nacionalisto-tautininko-patrioto biblioteka

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Marius Kundrotas. Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Kiti Mariaus Kundroto darbai

Puslapis 2 iš 2

[ 90 pranešimai(ų) ]

Eiti į Ankstesnis 1, 2

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Marius Kundrotas. Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Kiti Mariaus Kundroto darbai

Parašytas: 12 Kov 2013 21:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.patriotai.lt/straipsnis/liet ... es-atvejis

http://www.balsas.lt/naujiena/496356/li ... -atvejis/1
http://www.balsas.lt/naujiena/496356/li ... -atvejis/2

Marius Kundrotas. Lietuviškasis Mao: Dalios Grybauskaitės atvejis

Marius Kundrotas

2010.08.04 08:10

1966 m. Kinijos diktatorius Mao Dzedungas paskelbė šūkį: „Ugnis į štabus!“ Pagrindinis šalies lyderis pradėjo žygį prieš savo paties vadovaujamą politinę sistemą. Užmojis puikiai suderino tris motyvus:

1. Sunaikinti žemesniuosius lyderius, galinčius tapti konkurentais.

2. Nuleisti garą visuomenei, parodant jai sistemos problemų kaltininkus, leidžiant išlieti pyktį.

3. Išlikti valdžioje, prisiimant liaudies vado vaidmenį kovoje su blogais valdininkais.

Išrastas genialus projektas – permanentinė revoliucija, teoriškai – iš apačios, praktiškai – iš viršaus.

Šiandien girdime, jog Dalia Grybauskaitė turi diktatorės manierų. Lai kalba, kol dar gali. Jei dabartinė Lietuvos prezidentė iš tikro seka diktatorių pavyzdžiais, tai artimiausias pavyzdys – Mao. Nežinia, ar sutapimai sąmoningi, bet akcentai panašūs, jei ne tie patys.

Žinoma, jog įvairūs diktatoriai kartais vykdydavo savo politinės sistemos valymus – tai būdinga tiek Adolfui Hitleriui, tiek Josifui Stalinui. Pastarajam šis reiškinys tapo tiesiog dėsniu. Vis dėlto skirtumai – akivaizdūs. Nei vienas jų savo sistemoje neskatino „revoliucijos iš apačios“, net jei tai būtų rašoma kabutėse. Atvirkščiai: kai kurie kolegos eliminuoti būtent už tai, kad ragino sistemą stiprinti „iš apačios“.

Nei Gregoras Štraseris, nei Ernstas Rėmas hitleriniame režime, nei Levas Trockis, nei Nikolajus Bucharinas – stalininiame nebuvo sunaikinti už tai, kad buvo sistemos atstovai. Priešingai – jie sunaikinti už tai, kad buvo „per prasti“ sistemos atstovai.

Žinoma, iki tikro maoizmo Lietuvoje dar yra kur tobulėti. Net ir šiandien sunkiai įsivaizduotume Rimantą Dagį ar Vygaudą Ušacką plakamus bambukinėmis lazdomis Vinco Kudirkos aikštėje. Ne tos politinės mados, ne ta politinė kultūra. Pagaliau ir bambukai čia prastai auga, ąžuolinės lazdos – per sunkios mobiliems veiksmams. Užtai fanatikų, laukiančių prezidentės žodžio pulti jos vadovaujamą politinę sistemą – užtenka.

Jei pažvelgsime į D. Grybauskaitės politines ištakas, rasime dar daugiau bendro tiek su Mao, tiek su J. Stalinu. Visi trys buvo komunistai, nors tik du jais tapo dar tada, kai ši priklausomybė buvo nelabai patogi. Jeigu ieškosime sąsajų su A. Hitleriu, jų bus gal tik pora. A. Hitlerį žmonės išties mylėjo, J. Stalino ir Mao – veikiau bijojo. Net ir po diktatorių mirties bijota jų šalininkų. Be to, A. Hitleris į valdžią atėjo demokratiniu keliu: kas iš demokratijos liko po to – jau kitas klausimas, vertas apmąstymų.

D. Grybauskaitę kai kas lygina su Rolandu Paksu. Panašumų iš tikro esama, tik neteko girdėti, jog R. Paksas būtų komandavęs teismams arba siūlęs Bažnyčioms kanonizuoti komunistų vadus. Jeigu R. Paksą ir D. Grybauskaitę parengė tos pačios jėgos, tai R. Paksą jos parengė prasčiau. R. Paksas prezidento rinkimuose susipriešino su visa politine konjunktūra, tačiau išrinktas ėmė jai nuolaidžiauti. D. Grybauskaitė viską daro atvirkščiai – kur kas gudriau.

Įdomu, kurį iš dabartinių kaimyninių diktatorių ji pasirinks pavyzdžiu: Aleksandrą Lukašenką ar Vladimirą Putiną? Jei pastarąjį – greitai galime sulaukti prezidentinės partijos. Aišku, žinant partijų reitingus Lietuvoje, ši jėga vargiai vadinsis partija. Greičiausiai formaliai tai bus visuomeninis judėjimas. Jo pavadinime, ko gero, bus žodis – „demokratinis“, gal dar koks antipartinis akcentas. Deklaracijose – būtinai kas nors apie „valdžią žmonėms“. O kam gi daugiau? Juk ne meškinams. Klausimas tiktai – kas bus tie žmonės?

Dabartinė partinė sankloda jau seniai atsidūrė Prezidentūros taikiklyje. Nieko nuostabaus: esama situacija iš tikro taisytina. Bet efektyvumo stokojančią demokratiją reikia tobulinti, o ne griauti.

Pirmiausia reikia sutvarkyti partijų veikimo sąlygas, užtikrinti lygias startines pozicijas, atitinkamą konkurenciją visoms įstatymo reikalavimus atitinkančioms partijoms. Konkrečiau – suteikti joms lygų minimalų finansavimą, iš kitos pusės – apribojant privataus finansavimo sumas. Partijos privalo konkuruoti idėjomis, o ne pinigais. Antra vertus – atlikti realių partijų narių auditą, išregistruoti fiktyvias partijas. Pagaliau, trečia – užkirsti kelią valdančiųjų partijų šantažui, kai net mokyklų darbuotojai verčiami stoti į jų gretas.

Alternatyvos partiniam pliuralizmui rasti nepavyko net Antanui Smetonai, su visu jo padorumu ir išmintimi. Nors ir su geriausiais ketinimais, jo režimas ilgainiui užsikrėtė visų panašių režimų liga – stagnacija. Atmetus partinį pliuralizmą, anksčiau ar vėliau sunaikinama idėjų apykaita – esminis bet kokios pažangos variklis.

Šiandien vis dažniau išgirstame, jog rinkti reikia ne partijas, bet asmenybes. Jau dabar galima spėti, kas bus tos asmenybės – Bronius Bradauskas, Viktoras Uspaskichas, Artūras Zuokas.

Dabartinė Seimo formavimo sistema yra visai gera – ji suderina personalinius ir partinius aspektus. Jeigu čia reiktų ką nors keisti, gal nebent atskirti vienmandatinius deputatus nuo sąrašinių – dabartinėje parlamento struktūroje įvesti dviejų rūmų sistemą. Gal tai sudarytų sąlygas tarpusavio kontrolei, suteiktų sprendimams politinio skaidrumo?

Savivaldybių rinkimai – visai kas kita: čia sprendžiami vietiniai administraciniai klausimai, kur tikrai būtinas visuomeninių organizacijų ir vietinių bendruomenių balsas. Tuo tarpu Seime sprendžiami normatyvai, kur ypatingai svarbios ideologijos. Jei dabartinės partijos ideologinius reikalavimus atitinka prastai, reiškia – partinę įvairovę, apibrėžtumą, tapatumą reikia stiprinti, o ne silpninti.

Partinio atstovavimo panaikinimas ar deformacija suteiktų progą dviems labai žalingiems procesams – dar didesnei visuomenės fragmentacijai ir dar didesnei ideologinei niveliacijai. Gal to ir siekia lietuviškieji Mao sekėjai? Nors žodį „lietuviškieji“, turbūt, reiktų palikti kabutėse.

Drumstame vandenyje žvejoti lengviau, sako senovės išmintis. Dabartiniame režime galima kritikuoti bet ką, tik ne prezidentę ir ne jos politikos užsakovus. Juk tokia kritika, anot žinomos ištarmės, jau per žingsnį nuo valstybės išdavystės. Liudvikas XIV, jei būtų gyvas, turėtų triumfuoti – jo žodžiai „Valstybė - tai aš“ tapo klasika. Bet netgi Prancūzijos karaliams neatėjo į galvą prieš Generalinius luomus sukelti Žakeriją (liaudies sukilimą). Genialusis Mao projektas šiandien vykdomas gana sparčiai.

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/496356/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Marius Kundrotas. Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Kiti Mariaus Kundroto darbai

Parašytas: 12 Kov 2013 21:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... komentarai

Marius KUNDROTAS. Artėjant rinkimams: ar bus iš ko rinktis?

2010 spalio mėn. 21 d. 12:47:34

Marius KUNDROTAS, Politologas

2011 m. vasario 27 d. Lietuvoje - savivaldybių tarybų rinkimai. Ne už kalnų - Seimo, o po to - Europos Parlamento rinkimai. Dėsninga, kad rinkimai vyksta, bet gyvenimas Lietuvoje negerėja. Galbūt formaliose ataskaitose, statistinėse lentelėse kas ir keičiasi, tačiau dauguma piliečių pozityvių permainų pasigenda.

Šį reiškinį iliustruoja du iškalbingi faktai. Visų pirma - švytuoklės principas, ypač akivaizdus Seimo rinkimuose. Nuo pat valstybės atsikūrimo stabilios koalicijos daugiau nei per vieną kadenciją neturėjome, o tai aiškiai liudija piliečių pasitikėjimo koeficientą. Antra vertus - vis didėjantis rinkėjų pasyvumas: daugelis paprasčiausiai neranda, už ką balsuoti.

Jau pati rinkimų sąvoka reiškia, kad rinktis yra iš ko. Tai kodėl visuomenė mano kitaip?

Pirmoji sistemos yda glūdi partijų finansavime. Valdžios partijos, ekonomikos magnatų dėka įgavusios geresnes startines pozicijas, šiandien pačios finansuojasi jau iš valstybės biudžeto. Iškreipiami politinės konkurencijos principai, sudaromas uždaras ratas, užkertamas kelias bet kokiai alternatyvai. Daugelis partijų lieka už borto, stokodamos eterio, administracinių išteklių, piliečiai jų tiesiog neišgirsta. Sisteminės partijos dirba savo politikos užsakovams, bet ne tautai.

Antroji problema - greičiau etinė ir juridinė nei administracinė. Alternatyvios jėgos marginalizuojamos viešosiose erdvėse, jų atstovai persekiojami asmeniniame gyvenime, sudaroma psichologinė atmosfera, žlugdanti bet kokią alternatyvios politikos iniciatyvą. Diskriminaciją draudžiantys įstatymai apibrėžia diskriminaciją dėl tautybės, rasės, lyties, net “lytinės orientacijos”, bet ne dėl politinių pažiūrų.

Trečias defektas atsiskleidžia savivaldybių rinkimų sistemoje. Vietinių bendruomenių ir visuomeninių organizacijų atstūmimas nuo savivaldos dvelkia sprendimų uzurpavimu. “Vienmandatinis” modelis, valdžios partijų pateiktas tarsi kompromisas, išskaido pilietines iniciatyvas, viena vertus - palikdamas daugiau svertų sisteminėms jėgoms, kita vertus - atverdamas kelią oligarchams. Būtina skirti savivaldybes nuo Seimo, kuriame sprendžiami normatyviniai klausimai: čia itin svarbios ideologijos, kurioms atstovauti - partijų užduotis.

Ketvirtas trūkumas - piliečių valios ignoravimas, tiek municipaliniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Žemiausia, arčiausiai žmogaus esanti valdžios grandis - seniūnijų valdžia - formuojama iš viršaus. Referendumo įstatymas parengtas taip, kad iš apačios referendumo surengti, galima sakyti, neįmanoma. Privalomas parašų skaičius - išpūstas iki begalybės, asmens kodo vietoje - paso numeris, viena klaida parašų rinkimo lape leidžia Rinkimų komisijai brokuoti visą lapą. Žmonėms paliekama vienintelė teisė: reguliariai pasikeisti diktatorius.

Jeigu išties norima efektyvios demokratijos, reikalingos esminės permainos. Pirma - pakeisti partijų finansavimą: apriboti privačių indėlių sumas, visoms rinkimuose dalyvaujančioms partijoms skirti lygias minimalias biudžetines investicijas. Antra - įtraukti į draudžiamos diskriminacijos aprašą politinę diskriminaciją. Trečia - suteikti vietinėms bendruomenėms ir visuomeninėms organizacijoms teisę dalyvauti savivaldoje. Ketvirta - seniūnijų valdžios formavimo teisę perduoti jų gyventojams rinkimų keliu. Penkta - išplėsti piliečių galimybes surengti referendumą.

Rinkimuose turi varžytis idėjos, o ne pinigai. Pliuralizmas - esminė demokratijos sąlyga. Atstovaujamoji demokratija be tiesioginės lengvai tampa valdoma demokratija. Įgyvendinus įvardintas reformas, galima bus pasakyti, kad demokratizacija Lietuvoje bent jau pradėta.

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Marius Kundrotas. Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Kiti Mariaus Kundroto darbai

Parašytas: 12 Kov 2013 21:26

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas: O vis dėlto Lietuva – lietuviams

http://www.balsas.lt/naujiena/383554/m- ... lietuviams

http://www.patriotai.lt/straipsnis/o-vi ... lietuviams

2010.04.09 13:56

1902 m. iš Vinco Kudirkos „Varpo“ užgimusi Lietuvių demokratų partija paskelbė šūkį: Lietuva – lietuviams.

„Laisva ir nepriklausanti kitoms tautoms ir viešpatystėms Lietuva – tai tolimasis siekis mūsų Lietuvių demokratų partijos“. „Bet išgavimu politiškos laisvės Lietuvių demokratų partijos reikalavimai nepasibaigia.

Tardami „Lietuva – lietuviams“ mes trokštame išgauti mūsų tautai tokią politišką tvarką, kuriai esant lietuviai galėtų patys save valdyti, nepriklausydami svetimiesiems, o kultūriškas jų ūgis nebūtų trukdomas svetimtaučių“ (Varpas, 1902, Nr. 12, p. 2).

Šiandien, sakydami „Lietuva – lietuviams“, turime galvoje tris dalykus:

1. Laisva Lietuva, nepriklausanti jokioms užsienio valstybėms ar viršvalstybiniams dariniams. Žinoma, reikia skirti viršvalstybinius darinius nuo tarpvalstybinių, kuriuose valstybės išsaugo savo suverenias galias.

2. Lietuviška Lietuva, kurioje lietuvių tauta sudaro valstybės pagrindą. Istorinės tautinės mažumos yra gerbiamos, išimties tvarka atskiriems užsieniečiams gali būti suteikiamas prieglobstis ar pilietybė, tačiau masinė svetimšalių invazija reikštų grėsmę vietinei visuomenei.

3. Demokratinė Lietuva, kurioje lietuvių tauta su kitais valstybės piliečiais turi aukščiausią valdžią. Svarbiausi valstybės reikalai sprendžiami tautos ir piliečių valia, o politinės institucijos – tik jų įrankiai.

Aišku, visokie kluoniai, kurių specializacija – „seksualinės mažumos“, gali šių principų nesuprasti, gali nežinoti jų kilmės anei prasmės. Dar mažiau stebina, jei kokia nors paviršutiniška žurnalistė neskiria šūkių „Lietuva – tik lietuviams“, „Lietuva – ir lietuviams“, „Lietuva – pirmiausiai lietuviams“. Tačiau gerokai stebina, kai vienam iš atgimimo vadų šį atgimimą įkvėpę tautiniai idealai šiandien – tik atraugos. Norisi Leonido Donskio žodžiais sušukti: kas gi su mumis atsitiko? Nejaugi anuomet kovota už tai, kad Lietuva atitektų zulusams? O gal už Briuselio diktatūrą? Gėjų paradus? Lietuvos išpardavimą?

Ačiū Dievui, kad yra ir kitaip mąstančių atgimimo šauklių. Šiandien auga jaunoji karta, perimanti jų estafetę.

Lietuva – pirmiausiai lietuvių žemė ir kartu – vienintelė jų žemė. Ne Airija, ne Norvegija, bet Lietuva. Šūkį „Lietuva – lietuviams“ galima skaityti ir atvirkščiai: „lietuviai – Lietuvai“.

Nepriklausomybės dienos eitynėse dalyvavo ir mišrios kilmės, ir net kitų tautybių žmonės. Jų tai nežeidė. Manęs irgi nežeistų, jei koks Emanuelis Zingeris pasakytų: „Lietuva – litvakams“. Jei „litvakas“ reikštų Lietuvos pilietį su bent poros kartų istorija ir jei nebūtų žodelio „tik“. Šiaip ar taip, kiekvienas Lietuvos pilietis yra jos dalininkas, tačiau lietuvis, gyvenantis bet kuriame etniniame Lietuvos krašte, yra jos pirminis ir pagrindinis šeimininkas.

Įdomus paradoksas: tautinių idealų kritikai dažnai pabrėžia, jog lietuviu gali būti net papuasas, apsigyvenęs Lietuvoje, tačiau kartu piktinasi šūkiu „Lietuva – lietuviams“. Jei „lietuvis“ išties reiškia Lietuvos pilietį, prieš kokius gi piliečius tai gali būti nukreipta? Gal prieš Europos arba pasaulio piliečius, kurie iš tiesų yra niekieno piliečiai? Gal šis šūkis užgauna tuos, kurie norėtų, jog lietuviai Lietuvoje neturėtų jokių teisių?

Kosmopolitai, kalbėdami apie suverenias valstybes, dėsningai pasitelkia Albanijos arba Šiaurės Korėjos kozirius. Lyg nebūtų Šveicarijos ar Japonijos pavyzdžių. Sąmoningai klastojama suvereniteto reikšmė: kas gi norėtų gyventi Albanijoje arba Šiaurės Korėjoje? Dar daugiau: Lietuvos atveju suvereniteto galimybė apskritai paneigiama, tarsi būtų tik dvi alternatyvos – arba Maskvos, arba Briuselio diktatas. Daroma viskas, jog lietuviai prarastų tikėjimą Lietuva.

Desperatiškas kosmopolitų melas aiškiai motyvuotas gresiančio kracho nuojauta. Artėja 2013-ieji, kai užsisuks Europos fondų kraneliai, kai vis daugiau žmonių supras, jog Europos Sąjunga – jokia panacėja, jog daugiau turėsime duoti, nei gauti. Užtai stengiamasi kuo daugiau žmonių apdoroti ligtol. Patriotams iškyla uždavinys atsilaikyti nors trejetą metų. Ne tiek jau ir daug. Uždavinys – įmanomas.

Dabar, persekiojant libertarinei inkvizicijai, belieka sušukti kaip Galilėjui: o vis dėlto Lietuva – lietuviams!

Lietuvių Tautinio Centro pirmininkas
Marius Kundrotas

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/383554/ ... i-apacioje

Ignots
2010-04-09 15:27:33

Gal ir būtų galima pritarti M.K. samprotavimams, jeigu:

1) nebūtų kovojama prieš lenkakalbius lietuvius (Šį terminą pasiūlė Jonas Paulius II, kreipdamasis į savo "tautiečius" "lenkakalbiai lietuviai"), jų teises,

2) jeigu nebūtų žaidžiama "žemaičių", o tiksliau sulatvėjusių lietuvių korta: paskaitykite Simoną Daukantą: štai kur TIKROJI ŽEMAIČIŲ KALBA, o ne tie pasienio žemaičių latviavimai....

Žygeivis - Ignotui
2010-04-09 16:13:13

Ignots
Gal ir būtų galima pritarti M.K. samprotavimams, jeigu: 1) nebūtų kovojama prieš lenkakalbius lietuvius (Šį terminą pasiūlė Jonas Paulius II, kreipdamasis į savo "tautiečius" "lenkakalbiai lietuviai")
------------------------------------------------------------

"Lenkakalbiai lietuviai" yra tie, kurie patys save laiko lietuviais.

Tačiau jei toks "lenkakalbis lietuvis" pats save laiko lenku, tai koks gi jis lietuvis?

Apie žemaičius tai apskritai nusikalbi.

Lietuviai yra visi - ir aukštaičiai, ir žemaičiai. O taip pat mažlietuviai, suvalkiečiai, dzūkai, kapsai, zanavykai, ... :)

Komentarai patriotai.lt
http://www.patriotai.lt/straipsnis/o-vi ... lietuviams

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Marius Kundrotas. Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Kiti Mariaus Kundroto darbai

Parašytas: 12 Kov 2013 21:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas: ŽYDRŲJŲ SMOGIKŲ UŽMAČIOS

Artėjant gegužės 8-ajai, Lietuvoje ir pasaulyje kyla vis aštresni debatai apie rengiamą homoseksualistų manifestaciją. Dažnas, paveiktas propagandos, galvoja: kas gi čia tokio – pražygiuos ir nutils. Po to bent metus būsime ramūs. Deja, tai – naivios viltys. Visuomenė jaukinama palaipsniui.

Europos ir pasaulio patirtis rodo, jog homolobistų siekiai paradais neapsiriboja. Triukšmingas demonstracijas lydi homoseksualių „santuokų“ reikalavimas, tada gviešiamasi į vaikus, galiausiai įvedama diktatūra, kurioje doros, tautiškumo, religijos gynėjai persekiojami politinėmis, teisinėmis ir teisminėmis priemonėmis. Gėjų manifestas atvirai skelbia: mums „per daug“ niekada nėra „gana“.
Daugelis homoseksualistų jaučia turintys trūkumą, kai kurie stengiasi jį kompensuoti, siekdami psichologinių, socialinių ir politinių galių. Taip gimsta homofašizmas.

Jokia paslaptis, jog patys agresyviausi gėjai vaidino svarbų vaidmenį hitlerinės nacių partijos raidoje. Vadovaujami žiauraus ir ambicingo lyderio Ernsto Rėmo (Ernst Röhm), jie telkėsi į smogikų gaujas – Sturmabteilung, užsiėmusias politinių oponentų ir visų joms neįtikusių piliečių terorizavimu. Šiose grupuotėse homoseksualizmas buvo reikšminga jungiamoji grandis. Daug prisidėję prie nacių partijos įsigalėjimo, žydrieji smogikai taip suįžūlėjo, kad ėmė kelti grėsmę pačiam jos vadui Adolfui Hitleriui. Pastarajam neliko nieko kito, kaip sunaikinti savo buvusius parankinius.

Ernst Röhm (kairėje) ir Klaus Wowereit

Šiandien gėjų ekstremistai daugiausiai telkiasi anarchistų ir socialistų gretose. Žymiausias jų pavyzdys – Berlyno meras Klausas Voveraitis (Klaus Wowereit), viešai skelbiantis, jog būti gėjumi yra gerai, kitaip tariant – agituojantis tokiais tapti. Įdomu, kad šis skandalingas socialdemokratas yra kilęs iš suvokietėjusių Prūsijos lietuvių. Protėviai prarado tautines vertybes, jų palikuonis – moralines. Iškalbinga kosmopolitizmo ikona.

Dėsningai kyla klausimas: kokiais būdais homoseksualistai įgavo tokią įtaką, jog diktuoja savo valią visuomenei? Įsivaizduoti, jog visą pasaulį apnarpliojusi gėjų mafija, viešpataujanti savo jėgomis, būtų primityvu. Sąmokslas iš tiesų egzistuoja, tik jis – gerokai platesnis. Tai – globalistų sąmokslas. Prieš visą žmoniją.

Globalistai siekia demoralizuoti visuomenę, paversdama ją primityviais vartotojais, valdomais vulgarių įgeidžių. Tokius lengviau valdyti. Gėjų ekstremistai čia atlieka tiktai smogiamųjų dalinių funkcijas, tai – tiktai ledkalnio viršūnė, bendro konteksto dalis. Baltijos šalyse galimas ir dar vienas imperialistinis veiksnys – iš Rusijos pusės. Užtenka pasižiūrėti į pagrindinių Lietuvos gėjų ekstremistų lyderių pavardes. Žvelgdami į kryptingo visuomenės demoralizavimo procesus, pirmiausiai užduokime sau klausimą: kam tai naudinga?

Sorošų pinigais mintantys ir konjunktūrinės žiniasklaidos populiarinami anarchijos šaukliai dedasi žmogaus teisių ir tolerancijos gynėjais. Akivaizdu, jog jų sampratose žmogaus teisės ir tolerancija galioja tik jiems patiems. Tautinių arba krikščioniškųjų pozicijų žmonėms – šiukštu.

Lietuvos laisvės kovotojus gėjų ekstremistai prilygina Talibanui. Ar bereikia aiškesnio įrodymo, kaip jie vertina pačią Lietuvą?

Žydrųjų smogikų gaujoms nėra nieko švento, išskyrus jų hedonistinius polinkius. Vakaruose už bet kokią išreikštą kritinę mintį jau sodinama į kalėjimus. Ar leisime šioms tendencijoms įsitvirtinti mūsų Tėvynėje?

Marius Kundrotas,

Lietuvių Tautinio Centro pirmininkas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Marius Kundrotas. Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Kiti Mariaus Kundroto darbai

Parašytas: 12 Kov 2013 21:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas: Reikia aiškiai nusistatyti, kas yra aukščiau - šalies ar Europos valdžia

Važiuoti globalizacijos traukiniu galime ir nepraradę tautinio identiteto

http://www.balsas.lt/naujiena/372992/va ... identiteto

2010.02.02 15:41

Ar dalyvaudami Europos Sąjungos (ES) veikloje ir globalizacijos procesuose sugebėsime išsaugoti savo tautinį identitetą ir nacionalines vertybes ir ką šioje srityje gali nuveikti Lietuvoje išrinkti europarlamentarai?

Apie tai antradienį buvo kalbama naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje viešoje diskusijoje "Kieno interesus gina Lietuvos europarlamentarai?"

Diskusijoje dalyvavo buvęs Seimo stebėtojas Europos Parlamente (EP) Arminas Lydeka, buvęs europarlamentaras Eugenijus Maldeikis, europarlamentaras Rolandas Paksas, politologas Marius Kundrotas ir žalgirietis Gediminas Jakavonis.

A. Lydeka, kuris kaip stebėtojas dalyvavo EP veikloje 2003 m., kai Lietuva dar tik ruošėsi stoti į ES, sakė, kad tuo metu buvo labai aiškiai juntama pagrindinė ES vertybė - tautų vieningumas per skirtingumą. Jo manymu, tokios pačios vertybės akivaizdžios ir dabartinėje bendrijoje.

Jam pritaria ir buvęs europarlamentaras E. Maldeikis: "Vertybės kas penkmetį ar kas dešimtmetį nesikeičia".

"Europa turi labai aiškias žmogaus teisų vertybes, kurios susiformavo per daug šimtmečių. Ten pirmiausia žiūrima į žmogaus teises, o visa kita yra mūsų dalykas. Mūsų nacionalinė kultūra - mūsų problema. To Briuselis nereguliuoja. Europa šiandien yra labai skirtingų kultūrų, tautų, vertybių junginys", - sakė E. Maldeikis.

Su tuo nesutiko R. Paksas. Jo manymu, kalbėti apie tautinį savarankiškumą sunku, kai maždaug 80-85 proc. EP priimamų įstatymų automatiškai perkeliami į Lietuvos teisę.

Pasak R. Pakso, reikia surasti optimalų santykį tarp gero valdymo ir nacionalinio identiteto.

Politologas M. Kundrotas replikavo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų indėnai taip pat yra išlaikę savo identiteto ženklus ir "pakelėse prekiauja tomahaukomis ir dažytų plunksnų kepurėmis".

"Kai mes kalbame apie kultūrą, sakome, kad tarsi turime būti kažkam įdomūs, tarsi kultūra yra rinkos objektas. Tai nuteikia nejaukiai. Kultūra - tai tam tikrų vertybių konstruktas. Kai kalbame apie vertybes ES, tendencijos, sakyčiau, yra keliančios nerimą", - kalbėjo M. Kundrotas.

Tuo tarpu E. Maldeikis sako, kad tendencijos yra kuriamos čia ir dabar, o ne kažkur Europos Sąjungoje. "Ne Maltoje kuriamos Lietuvos kultūrinės tendencijos", - aiškino jis.

Visi diskusijoje dalyvavę buvę ar esantys EP nariai tikino, kad Lietuva turi pakankamai galios daryti įtaką priimamiems sprendimams, tačiau ne visada ja pasinaudoja. Kaip pavyzdį, kada Lietuva apgynė savo interesus, A. Lydeka pateikė šeimos koncepcijos svarstymą.

Anot A. Lydekos, Lietuva nemažai prisidėjo prie to, kad nustatyti šeimos apibrėžimą būtų palikta pačios valstybėms narėms, o ne nuspręsta bendrijos lygiu.

Vis dėl to, R. Pakso manymu, Lietuvai dažnai nepavyksta apginti savo interesų, nes pirmiausia nesugebame susitarti savo valstybėje, be to, dažnai nuolaidžiaujame didžiosioms ES šalims. Pasak jo, tai ypač akivaizdžiai parodė nesugebėjimas pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbo.

Prisiminus atominės elektrinės istoriją akmenį į Lietuvos europarlamentarų daržą metė E. Maldeikis. Pasak jo, dalis lietuvių balsavo prieš tai, kad atominės elektrinės darbą būtų leista pratęsti Bulgarijai. Taip galėjo būti sukurtas precedentas, tačiau dažnai europarlamentarai balsuoja ne pagal valstybės, o pagal politinės ideologijos interesus.

"Lietuviai tarpusavyje susipriešinę ir ten, ir čia. Tačiau tai mūsų, o ne Briuselio problema", - pritarė A. Lydeka.

R. Paksas taip pat sutinka, kad Lietuvos europarlamentarai galėtų kur kas daugiau nuveikti, jeigu jų balsas būtų labiau girdimas. Dėl to, kad mes kietai nekovojame už savo pozicijas, europarlamentaro nuomone, iki šiol neturime nei elektros jungčių, nei "Rail Baltica" projekto.

Pasak R. Pakso, Lietuva turi nustatyti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius tikslus ir už juos kovoti visose Europos Institucijose, tačiau net Lietuvoje vargiai žinome, kokie tie mūsų tikslai yra.

"Globalizacijos procesas sparčiai važiuoja į priekį ir, mano supratimu, yra nebegrįžtamas. Mums belieka tuo pasinaudoti ir iš to gauti kuo didesnius dividendus", - aiškino R. Paksas.

Tuo tarpu E. Maldeikio manymu, Lietuva nesugeba pasinaudoti visais ES teikiamais privalumais, nes "neišsivaduoja iš Pilėnų komplekso".

"Mes norime užsidaryti, nes visi mus puola. Bankai iš Švedijos puola, iš Rytų puola kažkas su dujomis, iš Vakarų puola riteriai. Mes visą laiką esame gynybos pozicijoje", - teigė E. Maldeikis.

M. Kundrotas mano, kad lietuviai tokiame kiaute užsidarė, nes buvo sukurtas įvaizdis, kad ateis ES ir viską išgelbės, tačiau supratimo, kad viską reikia daryti patiems, nėra. Pasak politologo, reikia aiškiai nusistatyti, kas yra aukščiau - šalies ar Europos valdžia.

A. Lydekos manymu, ES sistema yra pakankamai tobula. "Europos Sąjunga ne trukdo, o gelbsti išsaugant nacionalines vertybes, kultūros paveldą. Jeigu mes patys nesugebame tuo pasinaudoti, tai mūsų vidaus problemos. Globalizacijos traukinys važiuoja tokiu greičiu, kad ką nors pakeisti neįmanoma. Turime padaryti, kad tame traukinyje jaustumėmės kiek įmanoma laimingiau, garbingiau, sočiau, tvarkingiau, turėdami savo kultūrą, vertybes. O tam reikia kiekvieno mūsų pastangų", - dėstė A. Lydeka.

ELTA

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/372992/ ... identiteto

Vygantas
2010-02-02 16:13:23

ES ideja gime Bilderbergeriu galvoje. Galutinis to elito tikslas padaryti viena pasaulio vyriausybe, kas dabar vadinama globalizmu.

Jeigu gerai isstudijuosite bilderbergo nariu sarasus, pamatysit kad ten nera ne vieno lietuvio. Sarasas keiciasi kiekvienais metais, pastoviu tera koki tik 20 nariu. Google The list of Bilderberg group 2009, 2008, 2007. Visa tai socialine inzinerija.

Lietuvos ateitis po kokiu 5 metu atrodys taip.

Turesime tik viena ES prezidenta, Lietuvos prezidentas bus tik fasadas. Lietuva nespres jokios uzsienio ir monetarines politikos ( jau ir dabar nesprendzia ). Turesime viena ES armija, pagrindinis bankas bus
TVF. Mokesime tiesiogiai globalistams air tax. Gal jau busime su cipukais po desine ranka, nebebus korteliu ir pinigu. Paprasciausiai bus nuskenuota ranka ir viskas matysis ekrane.

Totaline diktatura su minciu policija. Zmoniu bus zymiai pamazinta, nes mirtini skiepai bus privalomi. Maistas bus tik genetinis, organinis bus uzdraustas, nes ta issikovos tarptautines korporacijos. Cia google MONSANTO CRIMES.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Marius Kundrotas. Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Kiti Mariaus Kundroto darbai

Parašytas: 12 Kov 2013 21:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuvių Tautinio Centro narių straipsniai

Marius Kundrotas: Nepriklausomybės eisena: čia tik pradžia

2009.03.16 10:05

http://www.balsas.lt/naujiena/243260

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/243260

Kalbėjosi Marius Kundrotas - Vladas Genys: Prisitaikymas niekur neveda

2009.03.31 12:04

http://www.balsas.lt/naujiena/245801/vl ... evisuomene

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/245801

Marius Kundrotas: Jei nori būti geras lietuvis, turi būti geras žmogus

10 kovo 2010

http://www.patriotai.lt/straipsnis/mari ... ras-zmogus

Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/mari ... ras-zmogus

Marius Kundrotas: O vis dėlto Lietuva – lietuviams

http://www.balsas.lt/naujiena/383554/m- ... lietuviams

2010.04.09 13:56

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/383554/ ... i-apacioje

Marius Kundrotas: Kada bus laikas demokratijai?

2010.07.11 06:40

http://www.balsas.lt/print/432648
http://www.balsas.lt/naujiena/432648/ka ... mokratijai

viewtopic.php?t=6201

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/432648/ ... i-apacioje

Marius Kundrotas. Tolerancija - dorybė, yda ar mitas?

viewtopic.php?t=5392

Marius Kundrotas: Pilvažmogių sugrįžimas

2 spalio 2010

http://www.patriotai.lt/straipsnis/pilv ... sugrizimas

Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/pilv ... sugrizimas

Marius Kundrotas: Drąsius Kedys ir simbolių jėga

2010 lapkričio mėn. 09 d.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... oliu_jega/

viewtopic.php?t=5444

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... komentarai

Marius Kundrotas: Ką išgelbėtų pasileidęs seimas?

2010 lapkričio mėn. 19 d.

http://www.patriotai.lt/straipsnis/k-i- ... d-s-seimas

http://www.balsas.lt/naujiena/511737/ka ... tas-seimas

viewtopic.php?t=5601

Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/k-i- ... d-s-seimas

http://www.balsas.lt/komentarai/511737/ ... i-apacioje

Marius Kundrotas: Ar subrendome Švietimo reformai?

2010.11.27 09:09

http://www.balsas.lt/naujiena/513043/ar ... o-reformai

http://www.balsas.lt/print/513043

viewtopic.php?t=5598

http://www.patriotai.lt/straipsnis/ar-s ... o-reformai

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/513043/ ... i-apacioje

http://www.patriotai.lt/straipsnis/ar-s ... o-reformai

Marius Kundrotas: Jeigu nebūtų ekstremistų, juos reiktų išgalvoti

24 gruodžio 2010

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2010 ... -isgalvoti

viewtopic.php?t=5866

http://www.balsas.lt/print/520217
http://www.balsas.lt/naujiena/520217/je ... -isgalvoti

Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2010 ... -isgalvoti

http://www.balsas.lt/komentarai/520217/ ... i-apacioje

Marius Kundrotas: Sociokultūrinė raida: evoliucija ar evoliucijos?

2010 gruodžio mėn. 28 d.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... oliucijos/

viewtopic.php?t=5863

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... komentarai

Marius Kundrotas: Partijos ir ideologijos Lietuvos politikoje

9 sausio 2011

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... politikoje

viewtopic.php?t=5932

Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... politikoje

Marius Kundrotas: Ksenofobija ir “ksenofobija”

2011 sausio mėn. 17 d. 15:20:28

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... senofobija

viewtopic.php?t=6000

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... komentarai

Marius Kundrotas: Tautos dekonstrukcija: pelėdos nėra pelėdos?

2011 sausio mėn. 31 d. 16:23:09

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... a_peledos/

viewtopic.php?t=6084

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... komentarai

Marius Kundrotas: Tautiškumas vertybinėje plotmėje

2011-02-14

http://www.tautos-balsas.lt/straipsniai ... e-plotmeje

viewtopic.php?t=6131

Marius Kundrotas: Baltų vienybė: istorija ir perspektyvos

2011-02-15 12:34

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... rspektyvos (komentarai)

viewtopic.php?t=6109

http://alkas.lt/2011/02/15/m-kundrotas- ... spektyvos/ (komentarai)

http://blogorama.lt/2011/02/15/baltu-vi ... spektyvos/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Marius Kundrotas. Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Kiti Mariaus Kundroto darbai

Parašytas: 12 Kov 2013 23:54

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas: Lietuva – lietuviams. Lūžis įvyko?

http://www.balsas.lt/naujiena/722072/li ... is-ivyko/1

Marius Kundrotas,
2013.03.12 18:00

2009-aisiais metais skelbdami šūkį „Lietuva – lietuviams“ Nepriklausomybės maršo pirmeiviai įprasmino jį trimis kryptimis.

1. Lietuvių tauta – Lietuvos valstybės pagrindas. Pirminis Lietuvos valstybės gyvavimo tikslas – lietuvių tautos gyvavimas. Istorinės tautinės bendrijos – lietuvių tautos bendražygės ir bendradarbės. Istoriškai susiklosčiusi tautinė valstybės struktūra – bendra jos piliečių vertybė. Lietuva – lietuvių tautos namai, o ne pereinamasis kiemas.

2. Lietuvos piliečiai, kurių pagrindą sudaro lietuvių tauta – laisva ir savivaldi politinė bendruomenė. Lietuvos politikos ir kultūros, teisės ir ūkio klausimai sprendžiami Lietuvoje – ne Maskvoje, Varšuvoje ar Briuselyje.

3. Lietuvos piliečiai – aukščiausia savos valstybės valdžia. Svarbiausi klausimai sprendžiami tiesioginės ir dalyvaujamosios demokratijos keliu, atstovaujamoji valdžia – tik pagalbinė, jos vaidmuo – piliečių tarnaitės, o ne šeimininkės.

Šis daugiaprasmiškumas leidžia vieniems labiau akcentuoti vieną prasmę, kitiems – kitą, bet nė karto nuo 2009-ųjų metų Nepriklausomybės marše neskambėjo kokios nors kitos prasmės, dažnokai priskiriamos iš šalies.

Pirmoji prasmė – tautinė, kitos dvi – pilietinės, suverenumo ir demokratijos prasmės.

Zuokai ir paleckiai, sutartinai priskiriantys Nepriklausomybės maršo judėjimui izoliacines prasmes, demonstruoja prastą išsilavinimą.

Lietuvių tautininkai palaiko glaudžius ryšius su tais, kurie teigia: Latvija – latviams, Baltarusija – baltarusiams, Ukraina – ukrainiečiams.

Vakarų Europoje pergalingai žygiuoja jėgos, skelbiančios: Prancūzija – prancūzams, Danija – danams, Norvegija – norvegams.

Net imperinėje Rusijoje gimsta tautinis judėjimas, skelbiantis rusišką Rusiją istoriškai etninėje erdvėje ir tautų apsisprendimo teisę istorinėse kitataučių erdvėse.

Lietuvių tautininkai šiandien priklauso gausiai Europos ir pasaulio tautinių judėjimų šeimai, kurioje mezgasi vis glaudesni tarpusavio santykiai.

Tik su lenkų ir žydų tautininkais jie dar problemiški – už tai tenka dėkoti šių tautų atstovais apsiskelbusiems spekuliantams, o taip pat – lietuvių kilmės mankurtams, piešiantiems lietuvių tautininkus antisemitinėmis, polonofobinėmis, apskritai šovinistinėmis spalvomis.

Vis gi po truputį ledai tirpsta – lietuviškose tautinėse iniciatyvose pasirodo ir šių tautų nariai, kas aiškiai atskleidžia bendrystės galimybes visuotiniu tarptautiniu mastu.

Jei zuokams ir paleckiams galima prikišti išsilavinimo stygių, tai kluoniai su vasiliauskaitėmis sąmoningai meluoja.

Žinodami tikrąsias Nepriklausomybės maršo ir jo šūkio intencijas, jie iš piršto laužia autoritarines ir ksenofobines prasmes.

Įspūdingiausiai šiame kontekste skamba zingerių ir vinokurų pareiškimai: anot jų – lietuviai tautininkai viena kalba, kita galvoja – suprask, skelbiami ir tikrieji siekiai – skiriasi.

Pasirodo, kažkas geriau žino tautininkų tikslus už pačius tautininkus – kokiais telepatiniais ar psichoanalitiniais metodais šie tikslai identifikuojami, patiems tautininkams kol kas paslaptis.

Vargšai kosmopolitai!

2012-aisiais jie bandė rengti alternatyvų maršą – susirinko saujelė margaspalvių – tiesiogine ir perkeltine prasme.

2013-aisiais bandė uždrausti patriotų maršą – skirtingais skaičiavimais susirinko nuo 5 000 iki 10 000.

Už gerus darbus teistam merui sugalvojus patriotams aiškinti – kur, ką ir kaip švęsti – protestas sutraukė dar neregėtas mases. Žmonės pajuto Kalantinių dvasią. Renginiai iš viršaus paskendo pilietinės iniciatyvos jūroje.

Ką bedarytų kosmopolitinė sistema – tautinis judėjimas tiktai stiprėja.

Skeptikas vyptels: vienas renginys per metus – dar ne Sąjūdis! Vyptels ir bus teisus.

Judėjimas reiškiasi plačiau – kai žmonės jungiasi į ilgalaikes iniciatyvas ir struktūras. Bet juk iš tiesų tai ir vyksta.

Daugelis dalyvavusių patriotų jau priklauso įvairioms organizacijoms ir grupėms, kas iš tiesų naujo – tai, kad jos ėmė žygiuoti kartu. Panašu, jog ne tik žygiuoti, bet ir veikti.

Antra vertus – renginys, sutraukęs beprecedentį skaičių nuo Sąjūdžio laikų – puiki proga įsilieti naujiems veikėjams.

Dabar lemtingas uždavinys – išlaikyti pusiausvyrą.

Ekstremalaus, marginalizuojančio radikalumo – vis mažėja, tai – teigiamas reiškinys. Jau 2009-aisiais, tautinėms organizacijoms perėmus lig tol spontaniškas radikalaus jaunimo eitynes, išbraukti ekstremalūs šūkiai, o 2013-aisiais dingo ir iššaukiantys simboliai.

Plečiantis gretoms, įsitraukiant nuosaikesnėms jėgoms, svarbu nenukrypti į priešingą pusę – perdėtą nuosaikumą.

Jau pasirodė geranoriškų patarėjų – geranoriškų kabutėse ir be jų – kurie siūlo atsisakyti tautinės šūkio prasmės, palikti vien pilietinę.

Toks judėjimas ilgainiui prarastų savo tikslą. Šią klaidą kažkada padarė Sąjūdžio vadovai, dėl ko Sąjūdis išsibarstė ir atgimimas užgeso.

Šiandien kylančiam judėjimui kyla tas pats iššūkis, sąlygojantis uždavinį – suderinti tautinius, valstybinius, pilietinius akcentus. Kol kas tai sekėsi.

Lieka tik palinkėti, jog sektųsi ir ateityje.

1972-ųjų Kalantinės, 1987-ųjų Lietuvos Laisvės Lygos mitingas, 1989-ųjų Baltijos kelias – lūžiniai taškai mūsų istorijoje. Išlaikius idėjinę darną, organizuotumą ir aktyvumą, tokiu tašku gali tapti 2013-ųjų Nepriklausomybės žygis.

Pradžia – puiki. Nesustokime.

Marius Kundrotas
Tautininkų sąjungos Tarybos narys

Šaltinis: Politikų tribūna

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/lietuva ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Marius Kundrotas. Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Kiti Mariaus Kundroto darbai

Parašytas: 14 Kov 2013 17:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)

1. Garbingas jubiliejus – trumpa istorinė apžvalga

1892 m. įsisteigė pirmoji lietuviška politinė partija – Lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė.

2. E. Berko konservatizmas ir liberalizmas

http://alkas.lt/2013/01/04/m-kundrotas- ... atoriai-i/

Marius Kundrotas, http://www.alkas.lt
2013 01 04 10:54

Komentarai
http://alkas.lt/2013/01/04/m-kundrotas- ... s#comments

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (II)

3. E.Berko konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija

http://alkas.lt/2013/01/15/m-kundrotas- ... toriai-ii/

Marius Kundrotas, http://www.alkas.lt
2013 01 15 18:00

Komentarai
http://alkas.lt/2013/01/15/m-kundrotas- ... s#comments

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III)

4. E.Berko konservatizmas ir socializmas

http://alkas.lt/2013/01/24/m-kundrotas- ... oriai-iii/

Komentarai
http://alkas.lt/2013/01/24/m-kundrotas- ... i/#respond

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)

5. E.Berko konservatizmas ir tautininkystė

alkas.lt/2013/01/29/m-kundrotas-edmundo-berko-konservatizmas-ir-siuolaikiniai-lietuviskieji-konservatoriai-ivi/

Marius Kundrotas, http://www.alkas.lt
2013 01 29 03:00

Komentarai
http://alkas.lt/2013/01/29/m-kundrotas- ... =#comments

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V)

6. Konservatyvioji pasaulėžiūra – įvaizdžiai ir stereotipai

http://alkas.lt/2013/02/07/m-kundrotas- ... atoriai-v/

Marius Kundrotas, http://www.alkas.lt
2013 02 07 16:15

Komentarai
http://alkas.lt/2013/02/07/m-kundrotas- ... s#comments

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VI)

7. Tėvynės sąjunga

http://alkas.lt/2013/02/13/m-kundrotas- ... toriai-vi/

Marius Kundrotas, http://www.alkas.lt
2013 02 13 15:00

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VII)

8. Krikščionių partija (Vagnoriaus)

http://alkas.lt/2013/02/24/m-kundrotas- ... oriai-vii/

Marius Kundrotas, http://www.alkas.lt
2013 02 24 10:00

Komentarai
http://alkas.lt/2013/02/24/m-kundrotas- ... s#comments

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VIII)

9. „Tvarka ir teisingumas“

http://alkas.lt/2013/03/04/m-kundrotas- ... riai-viii/

Marius Kundrotas, http://www.alkas.lt
2013 03 04 11:00

Komentarai
http://alkas.lt/2013/03/04/m-kundrotas- ... s#comments

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)

10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias

http://alkas.lt/2013/03/13/m-kundrotas- ... atoriai-x/

Marius Kundrotas, http://www.alkas.lt
2013 03 04 11:00

Komentarai
http://alkas.lt/2013/03/04/m-kundrotas- ... s#comments

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (X)

11. Tautininkų sąjunga: dabartis ir ateities uždaviniai

http://alkas.lt/2013/03/19/m-kundrotas- ... oriai-x-2/

Marius Kundrotas, http://www.alkas.lt
2013 03 19 09:06

Komentarai
http://alkas.lt/2013/03/19/m-kundrotas- ... s#comments

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Marius Kundrotas. Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Kiti Mariaus Kundroto darbai

Parašytas: 19 Kov 2013 22:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas: Kas yra kas Lietuvos dešinėje?

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2013 ... s-desineje

2013-03-19 15:37

Marius Kundrotas

Prieš gerą mėnesį politologas Laurynas Kasčiūnas iškėlė fundamentalų klausimą: kairieji visoje Europoje gerai žino, ko nori – ar tai žino konservatoriai ir krikščionys demokratai?

Iš tiesų galima papildyti: ne tiktai kairieji, bet ir liberalai gerai žino, ko nori, o dėl konservatorių ir iš dalies – krikščionių demokratų klausimas lieka atviras.

Pagrindinė problema tai, jog libertarinės jėgos, moralės ir kultūros srityse apimančios tiek liberalus, tiek socialistus, užima puolimo pozicijas, o konservatyviosios, krikščioniškosios ir iš dalies – tautinės jėgos – gynybos pozicijas.

Liberalai ir socialistai aiškina, kas jie yra, o kartu – kas yra jų ideologiniai ir politiniai oponentai.

Konservatoriai, krikdemai ir dalis tautininkų aiškinasi, kas jie patys nėra. Libertarinės jėgos žengia du žingsnius į priekį, konservatyviosios jėgos – žingsnį atgal.

Dabartinėje politinėje sistemoje libertarai nustato taisykles, o konservatoriai pagal jas žaidžia. Bet koks platesnis žingsnis į dešinę nuo libertarizmo traktuojamas kaip kraštutinumas.

Šeimos instituto stiprinimas, lyties ir gyvybės etikos reglamentavimas – tai fašizmas.

Tautinės valstybės ir pačios tautos stiprinimas – nacizmas.

Religija viešosiose erdvėse – klerikalizmas.

Dorybių dimensija politikoje apskritai – autoritarizmas, jei ne totalitarizmas.

Libertarai primeta apibrėžimus, o konservatoriai neriasi iš kailio žodžiais ir darbais įrodinėdami, kad jie – ne tokie.

Jei dešinieji šiandien su kuo nors kariauja puolamuosius karus, tai daugiausiai – vieni su kitais. Iš esmės tai karai tarp nuosaikiųjų ir nuosekliųjų, krikštijamų radikalais ar net ekstremistais.

Tai karai, kuriuose nuosaikieji siekia įrodyti savo nuosaikumą. Konservatyviosios pozicijos kruopščiai dozuojamos, o dozė vis mažėja. Libertarizmo dozė – priešingai – auga.

Galiausiai nuosaikieji, gal net patys nepastebėdami, jau kariauja priešų pusėje, už libertarines ir kairiąsias pozicijas prieš savo nuoseklesnius idėjinius brolius ir seseris.

Daugelyje Europos šalių, pradedant Didžiąja Britanija ir Prancūzija, baigiant Skandinavija, Italija, Graikija, istorinės konservatyviosios partijos taip suliberalėjo, kad jau sunku jas skirti nuo įprastų liberalų.

Vis dėlto konservatizmo niša politinėje sistemoje egzistuoja objektyviai ir natūraliai.

Nenuostabu, jog sisteminėms konservatorių partijoms šią nišą užleidžiant, jas perima kitos jėgos – dažniausiai tai nacionalkonservatoriai ir socialkonservatoriai, krikštijami dešiniaisiais radikalais. Šis procesas jau įsibėgėjo Danijoje ir Norvegijoje, įpusėjo Graikijoje, prasideda Prancūzijoje.

Yra ir priešingų pavyzdžių – Vengrijoje ir Lenkijoje senosios kartos konservatoriai drąsiai radikalizavo savo pozicijas, Lenkijoje sėkmingai susiurbdami dešiniųjų radikalų elektoratą, o Vengrijoje nustumdami juos į kraštutiniąją dešinę, patys išsaugodami konservatyviąją nišą.

Pagrindinės konservatizmo vertybės nuo Edmundo Berko laikų – dora, asmens ir visuomenės darna, šeima, bendruomenė, pagarba ir laisvė religijai, tautinis tapatumas, pilietinis patriotizmas.

Dabartinių „konservatorių“ vertybės – laisvė be jokių doros varžtų (E. Berkui – didžiausias įmanomas blogis), ekonominė gerovė (E. Berkas bjaurėjosi ekonomistiniu būties įcentrinimu), savaiminė ir beribė tolerancija (E. Berkui tolerancija reiškė vienybę bendrų vertybių pagrindu), globalizacija ir kosmopolitizmas (E. Berkas pasisakė už tautų savastį ir valstybių suverenumą).

Žvelgiant į dešiniųjų Lietuvos partijų programas, politinius sprendimus ir veiksmus, dabartinė Tėvynės sąjunga – nuosaikūs liberalai, Liberalų ir centro sąjunga su TAIP sąjunga – liberaliosios erdvės vidurys, Liberalų sąjūdis – kraštutiniai liberalai.

„Tvarka ir teisingumas“ – liberalūs konservatoriai su socialiniu atspalviu.

Tautininkų sąjunga – tvirti tautiniai konservatoriai su socialiniu atspalviu. Plačiau apie tai – straipsnių cikle „Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai“.

Dabartinės Tėvynės sąjungos vadovybė – aiškiai liberali, bet joje dar esama konservatorių. Jos santykiai su tautininkų judėjimu, palaipsniui perimančiu konservatizmo nišą – probleminiai.

Viena vertus – desperatiškai siekiama šią nišą išsaugoti, antra vertus – vis labiau slystama į kitą politinę nišą – liberalizmo nišą.

Dabartinė Tėvynės sąjunga stovi taip stipriai išsiskėtusi, jog rimtai gresia persiplėšti.

Suvokdami tokios padėties beviltiškumą ir savo bejėgiškumą joje, šios partijos apologetai nesugalvoja nieko geriau kaip tik demonizuoti tautininkus bendro elektorato akyse, siekdami bent jau taip išstumti juos iš politinės konkurencijos lauko.

Tautininkams priskiriamas flirtas su fašizmu ir nacizmu – faktiškai kartojant liberalų, „Naujosios kairės“ ir panašių judėjimų frazeologiją.

Ką gi – pripažinkime: Lietuvoje yra žmonių, simpatizuojančių atskiroms fašizmo arba nacizmo detalėms, ar net jiems in corpore. Atviriausi iš jų turi savo organizacijas ir su vyraujančia tautinio judėjimo srove nieko bendro neturi. Kiti savo pažiūras deklaruoja savuose ratuose, o viešumoje dalyvauja bendro tautinio judėjimo sudėtyje.

Kas gi su jais vyksta?

Daugelis, ypač jaunesnių, palaipsniui persiauklėja, perimdami civilizuotos tautininkystės pažiūras. Kiti gi priverčiami taikytis prie tokios tautininkystės taisyklių – dalyvaujant civilizuotame tautininkų judėjime jiems surišamos rankos. Taigi, tautininkai ne flirtuoja su fašizmu ar nacizmu, bet juos neutralizuoja. Faktiškai tautininkai atlieka antifašistų ir antinacistų funkcijas, užkirsdami kelią praktinei fašizmo ir nacizmo raiškai.

Nuosaikiųjų konservatorių stovykloje vyksta priešingas procesas – flirtuodami su liberalais, nuosaikieji konservatoriai patys perima liberalizmo normas ir koncepcijas, jie tampa liberalais.

Tėvynės sąjungos liberalėjimas atveria konservatizmo nišą kitoms politinėms jėgoms. Iš dalies ją galėtų užimti „Tvarka ir teisingumas“, bet šios partijos vadovybė jau pasirinko susinaikinimo kelią, jungiantis su Darbo partija.

Iš dabartinių politinių jėgų rimčiausi kandidatai į konservatizmo nišą – tautininkai. Apsibrėžimas konservatyvia ideologija ir augantis aktyvumas žada jiems perspektyvas, kurias jau išsikovojo Danijos, Prancūzijos ir Graikijos tautininkai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema: Re: Marius Kundrotas. Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje. Kiti Mariaus Kundroto darbai

Parašytas: 29 Geg 2014 21:04

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Tautininkai auga lėtai, bet užtikrintai

http://www.ekspertai.eu/tautininkai-aug ... tikrintai/

Paskelbta: 2014-05-28 18:51
Autorius: Marius Kundrotas

2014 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento rinkimuose Tautininkų Sąjungos ir visuomenininkų sąrašas gavo 22 812 balsus, kas sudaro 1,89% dalyvavusių rinkėjų ir 2% galiojančių biuletenių.

Nors DELFI apklausa žadėjo 5%, o paskutinėmis dienomis prieš rinkimus – 5,4% balsų, solidusis VILMORUS tautininkams pranašavo tik 0,6%. Iš tiesų gauti rezultatai leidžia darytis keletą išvadų.

Jei žiūrėsime ne į procentus, bet į grynuosius skaičius, tautininkai surinko daugiausiai per 18 metų – nuo 1996 m. Seimo rinkimų, kuriuose dalyvavo drauge su Demokratų partija.

Šiais metais surinkta dvigubai daugiau, nei praeituose Seimo rinkimuose, dalyvaujant keturių partijų koalicijoje.

Žvelgiant į praeitus Europos Parlamento rinkimus, pagal juose dalyvavusių rinkėjų skaičių gauti 4%, o tai viršijo minimalius lūkesčius – surinkti 3% ir mažai atsilikta nuo maksimalaus plano – surinkti 5%, peržengiant rinkimų barjerą ir išsiunčiant atstovą į Europos Parlamentą.

Nežiūrint informacinės blokados ir tendencingos, priešiškos, kartais net melagingos informacijos, tautininkai surinko reikiamus rinkėjų parašus ir peržengė dirbtinai sukurtą barjerą į rinkimus, už jo palikdama parlamentinę „Drąsos kelio“ partiją, Liaudies partiją ir Socialistinį liaudies frontą.

Maža to – rinkimuose pralenkta įtakinga, savivaldybėse atstovaujama, gausiais finansiniais ir administraciniais ištekliais disponuojanti Liberalų ir centro sąjunga, kurios sąraše dalyvavo sostinės meras Artūras Zuokas.

Susiklosčiusią padėtį, jog tautininkai šįsyk vis dėlto liko už rinkimų barjero, galima aiškinti keliais veiksniais:

1. Tautininkams iš savo biudžeto dar sunku varžytis su turtingomis sisteminėmis partijomis, gaunančiomis finansavimą iš mokesčių mokėtojų kišenių. Juolab kad privati parama ribojama. Dėl to agitacijos apimtys ir administraciniai ištekliai šiose varžybose aiškiai nėra lygiaverčiai.

2. Tautininkai daugiausiai laiko ir jėgų skyrė piliečių referendumui, kai pagrindiniai varžovai šioje plotmėje dirbo tam, kad prisitrauktų šio referendumo šalininkus. Maža to – tautininkai principingai laikėsi pozicijos „Nei Rytams, nei Vakarams“, dėl to atkrito dalis referendumo šalininkų, remiančių Rytus.

3. Atskirus tautininkų akcentus naudojo kitos partijos. Šeimos ir nacionalinio suverenumo akcentus – „Tvarka ir teisingumas“, o žemės ir referendumo akcentus – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tautininkams pritrūko išteklių atskleisti savo pozicijų nuoseklumą, lyginant su kitomis partijomis – ypač „Tvarka ir teisingumu“.

4. Daliai eurokritiškai nusiteikusių rinkėjų pritrūko sąmoningumo, dėl to jie rinkimus boikotavo.

5. Šie Europos Parlamento rinkimai sutapo su antruoju prezidento rinkimų turu, į kurį išsiveržė Dalia Grybauskaitė (dauguma rinkėjų – Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio šalininkai) su Zigmantu Balčyčiu (dauguma rinkėjų – socialdemokratų ir jų koalicinių partnerių šalininkai). Neproporcingai išaugo tiek bendras dalyvavusių rinkėjų skaičius, tiek priešingų politinių partijų rinkėjų skaičius.

6. Žinant ankstesnes Vyriausios rinkimų komisijos manipuliacijas referendumo byloje, o taip pat – sugadintų biuletenių skaičių (net 5,55% pripažinta negaliojančiais) tikėtina, kad apie 1% – 2% tautininkų balsų galėjo tiesiog „dingti“.

Dauguma veiksnių susiveda į tai, jog didelei daliai rinkėjų tiesiog pritrūko informacijos, nors tautininkų idėjoms jie pritaria. Ši problema išsprendžiama, aktyviau bendraujant su giminingomis organizacijomis, bendruomenėmis, interesų grupėmis, o taip pat – stiprinant alternatyviuosius žiniasklaidos išteklius, bet tai reikalauja laiko.

Jau dabar Tautininkų Sąjunga – akivaizdi tautinių jėgų lyderė.

2012 m. Seimo rinkimuose Nacionalinio susivienijimo koalicija ir „Jaunosios Lietuvos“ partija kartu gavo 21 486 balsus (1 326–ais mažiau).

2004 m. Europos Parlamento rinkimuose dvi eurokritinei linijai atstovavusios partijos – Tautos pažangos partija ir Nacionalinė centro partija – bendrai gavo 17 957 balsus (4 855 mažiau), o 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos centro partija ir „Lietuvos kelias“ – 18 572 balsus (4 240 mažiau).

Bendros Europos tendencijos tiesiog stulbina.

Prancūzų Tautinis frontas, Danų tautos partija ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija pirmąsyk istorijoje išsikovojo pirmąsias vietas. Prancūzų tautininkams teko 24,95% ir 24 mandatai, danų tautininkams – 26,60% ir 4 mandatai, britų nepriklausomybininkams – 26,77% ir 24 mandatai. Pirmąją vietą užėmė ir vengrų tautinių konservatorių partija Fidesz, gavusi 51,49% ir 12 mandatų.

Atstovus į Europos Parlamentą taip pat siunčia vokiečių euroskeptikų partija „Alternatyva“, Austrijos laisvės partija, latvių Nacionalinis susivienijimas, Tikrieji suomiai, Švedijos demokratai ir kitos tautinės bei euroskeptinės partijos. Nors tarp jų aiškiai skiriasi dvi srovės – radikalesnė (kur lyderiauja prancūzų Tautinis frontas) bei nuosaikesnė (daugiausiai – Vokietijos ir Šiaurės šalių partijos), jau dabar užtenka narių kurti ne vienai, o dviems tautininkiškoms euroskeptinėms frakcijoms. Lietuva kol kas atsilieka nuo europinių procesų, jos rinkėjai dar skiria pirmenybę idėjoms, kurių didžiuma Europos palengva atsisako.

Laikinos ir sąlyginės nesėkmės mus tik užgrūdina.

Prancūzų Tautinis frontas į rimtas politines pozicijas veržėsi 12-ą metų, ukrainiečių „Laisvės“ partija – 21-erius metus. Tautininkų Sąjungai nuo atsikūrimo šie rinkimai – tiktai antri ir kartu – pirmi rinkimai, kuriuose dalyvauta be kitų partijų.

Neabejotina, kad su Jūsų pagalba tautininkai pagerins savo rinkimų rezultatus ir principingai stos Jūsų tarnybon. Tautininkų Sąjunga – pagrindinė politinė jėga, nuosekliausiai kovojanti už dorą ir šeimą, tautą ir valstybę, žemę ir litą, kalbą ir kultūrą, dalyvaujamąją demokratiją ir socialinį solidarumą. Dirbkime kartu. Priešakyje – referendumas, savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimai.

Kalba redaguota ekspertai.eu

Komentarai
http://www.ekspertai.eu/tautininkai-aug ... tikrintai/

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

Puslapis 2 iš 2

[ 90 pranešimai(ų) ]

Eiti į Ankstesnis 1, 2

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Nacionalisto-tautininko-patrioto biblioteka

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: