Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Ultragnosticizmas šiuolaikinėje civilizacijoje

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvoje ir pasaulyje egzistuojančios (ir egzistavusios) religijos bei sektos » Pasaulyje egzistuojančios (ir egzistavusios) religijos bei sektos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ultragnosticizmas šiuolaikinėje civilizacijoje

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Tylenis

Pranešimo tema: Ultragnosticizmas šiuolaikinėje civilizacijoje

Parašytas: 06 Sau 2012 18:15

Užsiregistravo: 15 Geg 2010 00:02
Pranešimai: 246

III. Ultragnosticizmas šiuolaikinėje civilizacijoje

Tęsinys. Pradžia:

viewtopic.php?t=7492 (I dalis)

http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=7509 (II dalis)

Visame tame, kas liečia šiuolaikinę Vakarų civilizaciją, radikalus gnosticizmas įgyja ypatingas pozicijas tiek , kiek griūna pagrindiniai galingiausi prasminiai-ideologiniai bendro „Vakarų Moderno“ projekto statiniai ir tiek , kiek jie griūdami nepalieka ir nenurodo kitos ideologinės alternatyvos bei istorinės perspektyvos.

Jeigu mūsų akyse griūna liberalaus pasaulinio projekto perspektyvos, jeigu mums matant vyksta krikščionybės marginalizacija (Marginalas (nuo lot. margo – kraštas) – laisvai traktuojama ir suprantama sąvoka, apibrėžiantį žmogų , kurio padėtis visuomenėje, gyvenimo būdas, pasaulėžiūra ir kt. neatitinka bendros žmonių masės (daugumos), „neįsipaišo“ į daugumą. Taip pat tuo terminu vadinami visuomenės subjektai, kurie faktiškai prarado savo funkcijas, nors iš inercijos dar skaitosi kaip atliekantys tas funkcijas), jeigu su rojaus žemėje statymu (komunizmo projektu) visi žino, kas įvyko, - ultragnosticizmas negali neįgyti naujo kvėpavimo ir naujų galimybių.

Naujausiųjų laikų idėjos – žemojo pasaulio aplamai ir žmogaus atskirai visiškas nuodėmingumas, o taip pat ir „išėjimo iš blogio“, „blogio garbinimo“ atitinkamos mitologijos ir praktikos, bei ne moralės ribose vykstantis žaidimas tarp gėrio ir blogio – tapo beveik kasdieniška XX a. filosofavimų, humanitarinių mokslų ir kultūros ( tame tarpe – masinės kultūros) tema.

Žinoma, tokios temos aiškiausiai apibrėžiamos pas neofašizmo ideologus. Tačiau tai visiškai ne marginalus reiškinys. Pastebėsiu, pvz., jog dvi populiarios ir gerbiamos XX a. asmenybės – Karlas Jungas ir Hermanas Hesė – palaikė gana artimus santykius su Migeliu Serano ir buvo gnostikais.

Jungas rašė apie principinį arijų ir žydų archetipų poliariškumą, naujos epochos dievu laikė gnostikų demoną Abraksą, o magiškuose ritualuose kviesdavosi Vasilido dvasią. Hesė parašė pabrėžtinai gnostinį romaną „Demianas“, kur jis aprašo pagrindinio herojaus kelią nuo Kristaus iki Abrakso , kurį ir dera garbinti. Serano žavisi romanu „Demianas“ ir rašo, jog būtent per tą romaną pajuto savo išrinktumą.

Ne mažiau įdomu ir tai, jog , pvz., skandalingasis kultinis rusiškas Valentino Sorokino romanas „Goluboje salo“ – beveik visiškai sukonstruotas ultragnostinės ezoterikos motyvais.

Tai yra, šiuolaikinio okultinio gnosticizmo kaip „mirties kultūros“ renesansas , savaime aišku, yra tiesiogiai susijęs su pagrindinių humanizmo kaip „gyvenimo kultūros“ pagrindinių pasaulinių projektų gilia krize. Ir šitame fone gnostinės idėjos auga kaip grybai po lietaus eilėje šiuolaikinių politinių ir ideologinių srovių.

Tai, pvz., neomaltusinės idėjos, social-darvinizmas ir radikalus antihumanistinis ekologizmas „Stabilaus vystymosi“ koncepcijos rėmuose. Pvz., nesenai iš JTO stabilaus vystymosi forumo tribūnos nuskambėjo tokia frazė: „Žmonija- nuodingas pelėsis ant Didžiosios Motinos-Žemės kūno“ ( pastebėsiu, jog kažin ar atsitiktinai čia figūruoja Didžioji Motina). O dar labiau žinomas labai ryškus savo kategoriškumo pasisakymas, kuris priskiriamas vienam iš „Pasaulinio laukinės gamtos fondo“ įkūrėjui ir vadovui – princui Filipui Edinburgiečiui ( http://lt.wikipedia.org/wiki/Princas_Filipas ): „Būsimoje reinkarnacijoje aš norėčiau atgimti maro bacila, kad sunaikinti žmoniją“.

Panašios ideologijos prisilaiko ir taip vadinamas Europos „juodasis anarchizmas“, kuriam labai artimas ultragnostinis visuotinės tvarkos sugriovimo patosas. Aiškūs gnostiniai motyvai randami ir kai kuriose antiglobalizmo versijose, kurios agituoja grįžti į „primordialinę archaiką (pradinį dvasingumą)“ ir yra persmelktos antisemitiniu kovos su „pasauliniu žydų kapitalu“ užtaisu.

Per paskutinius dešimtmečius gnosticizmas sugebėjo labai išplėsti savo buvimą kultūriniame, moksliniame, politiniame, moraliai-normatyviniame „Vakarų civilizacijos“ lauke. Jis įgavo labai svarbų realios masinės pagarbos (respektabilumo) ar net „madingumo“ statusą.

Kas yra šiuolaikinė satanistinė masinė kultūra, politkorektiškumas homoseksualizmui ir jo propaganda masinėje kultūroje? Pabrėždamas savo kategorišką nepriešiškumą homoseksualams kaip žmonėms, nurodysiu, jog homoseksualizmas, kaip sisteminis institutas, kartu su feminizmo ir juvenalinės justicijos institutais – yra pagrindiniai įrankiai, kuriais yra naikinamas šeimos institutas, tiksliau šeimos turinys, paliekant tik formą (Postmodernizmas niekada nesikėsina į formą, o visada tik į esmę, prasmę – ar tai būtų šeima, religija, ar menas ar kiti dalykai, kuriuos reikia sunaikinti, numarinti, paliekant tik formą, tuščią kevalą) – tai dar viena priežastis, kodėl postmodernizmo kultūra ir yra vadinama „mirties kultūra“.

Teigiant, jog Postmodernizmo, kaip naujo pasaulinio projekto, kuris pergalingai keičia projektą „Modern“, esmė – žmogaus sugyvulinimas, amerikų neatrandama – tai tiesiog iš visų masinės kultūros kampų bado akis. O įdomu yra tai, jog šį reiškinį įdėmiai tiriantys specialistai teigia, kad Postmodernas – tai tik ilgalaikė pirminė fazė, šalia kitų pirminių fazių, daug didesnio ir daug ilgalaikiškesnio pasaulinio projekto, kurio tikslas – išspręsti žmonijos demografinę ir iš jos išplaukiančią resursų problemą.

O tam tikslui pasiekti būtina sukurti moralinę, ideologinę, teisinę ir kt. bazę, leidžiančią nesutinkant žmonių pasipriešinimo, ar net jiems pritariant, koreguoti žmonių populiacijos skaičių. O tokios moralės, filosofijos ir ideologijos sukūrimas yra neįmanomas humanizmo filosofijos ir pasaulėžiūros rėmuose. Ir čia nesvarbu, ar humanizmas religinis (krikščioniškasis ar kitų monoteistinių religijų), ar pasaulietinis (projekto „Modern“). Tik gnosticizmo religija bei filosofija gali duoti tą reikiamą pasaulėžiūrą, ideologinę bei moralinę bazę, su iš jos išplaukiančia teisine baze, kuri yra tiesiog būtina būsimam pusžmogių (psichikų) arbe nežmonių (gilikų) skaičiaus koregavimui.

O moralės normų pripažinimas asmeniniu kiekvieno žmogaus reikalu? Kokia yra pagrindinė šiuolaikinės ultragnostinės-okultinės bei atvirai satanistinės kino produkcijos dalis ir tikslas? O taip vadinamas „satanistinis rokas“ arba didžiulė dalis „science fiction“ ir „fentezi“ literatūros ,ta dalis, kuri savo prasme yra gnostinė?

O kas yra narkotikų legalizacija bei platinimas? (Čia vėlgi pažymėsiu, kad su jais lyg ir kovojama, tačiau kažkodėl po JAV invazijos į Afganistaną iš ten tekantys narkotikų srautai padidėjo, skirtingų specialistų duomenimis nuo dešimties iki kelių dešimčių (!) kartų ir tai tik vienas pavyzdys). Narkotikai, šalia jų atliekamos žmonių vedimo į degradaciją funkcijos (bei, savaime aišku, su iš to išplaukiančiu žmonių skaičiaus mažėjimu – žr. pvz Kinijos opiumo karų istoriją, kai ji buvo „pasodinta ant opiumo“ – tada kiniečių skaičius per gana trumpą laikotarpį sumažėjo, skirtingais duomenimis – keliais šimtais milijonų(!) ) – tai ir beveik būtini daugelio ultragnostinių okultinių praktikų elementai.

O dabartinė „narkotikų kultūra“?

O štai kai kurie masinės informacijos priemonių nutylimi bei iškraipomi mūsų dabartinės realybės principai:

1. Pagrindinė pasaulio narkorinka yra padalinta tarp šio pasaulio galingųjų, tame tarpe ir tarp valstybių;

2. Jokios „Jakudzos“, „Triados“ ir panašūs organizuoto nusikalstamumo dariniai šiuo reikalu neužsiima be tiesioginės kontrolės iš šio verslo pagrindą sudarančių specstruktūrų pusės, o pastarosios gina tam tikrų istorinių subjektų resursinius bei kitus interesus;

3. Pagrindinės narkotikų rinkos pačiu tampriausiu būdu yra susijusios su pagrindinėmis ginklų rinkomis;

4. Nėra prekybos tik narkotikais šiose rinkose, o yra barteris: narkotikai - ginklai;

5. Kiekvienas iš istorinių subjektų „tempia antklodę į save“, stengdamasis atsiplėšti kuo didesnį šio produkto pyrago gabalą savajai uždaro finansavimo sistemai (gynybinei ir kitokiai) remti;

6. Nuo 50-ųjų metų taip vadinamose demokratinėse šalyse (JAV, Vakarų Europa ir kt.) o paskui jas – ir aplamai visose šalyse, prasidėjo „Specoperacijų savifinansavimo epocha“;

7. Šitos savifinansavimo sistemos rėmuose buvo sukurti atitinkami specžinybų poskyriai ir jų kontrolės skyriai;

8. Pagrindinės šio žaidimo figūros anksčiau ar vėliau papuola į viešojo aptarimo sferą: vakaruose jau buvo aptariamas tokių savifinansavimo sistemų legendinis vadovas amerikietis Tedas Šekli, visus 60-uosius išdirbęs pietryčių kryptimi; Buvo aptariama ir dabar yra aptariama kaip ir atitinkamos gamybinės struktūros (pvz. heroino laboratorijos, kurių realizuojamos produkcijos pelnas ėjo specoperacijai prieš SSRS Afganistane remti), taip ir atitinkamos finansinės struktūros (pvz. žymusis „specbankas“ BCCI, kuris bankrutavo iškart po SSRS-Vakarų priešpriešos Afganistane pabaigos);

9. Specialistams žinomos (o jos labai ir nesislepia) kompanijos, kurios tiekia transporto ir kitas paslaugas šio verslo rėmuose; Labai dažnai patys rimčiausi šio verslo segmentai naudojasi valstybinėmis specpaslaugomis. Ir tai taip pat mažai afišuojama, tačiau akivaizdi tarptautinė praktika;

10. Povandeninėje aprašytojo aisbergo dalyje išsidėsčiusios daugialypės finansinės „palydos“ sistemos (pinigų plovimo bankai ir pan.), didžiulių sumų laikymo sistemos ir susijusio verslo rūšys, kurios taip pat yra kontroliuojamos (azartinių žaidimų biznis, šou biznis ir daug kitų rūšių);

11. Visa tai negali nebūti transnacionalizuota. Transnacionalizacijos eigoje atsiranda daugybė prieštaringiausių, egzotiškiausių interesų persipynimų, kuriamos transvalstybinės schemos, kurios remiasi tiek ir tam tikra toli siekiančia ideologija bei pasaulio tvarkos keitimo projektais, tiek ir paprasčiausiu godumu. Ir kartais būna labai sunku atskirti, kur baigiasi viena ir prasideda kita;

12. Visa tai kartu paėmus jau senai pavirto į tarptautinio elitinio, jau galima teigti kad globalaus, žaidimo erdvę;

13. Pačios rimčiausios pasaulinės grupės ne tik kad nesišlykšti panašiu žaidimu, o priešingai, mano, jog TIK POZICIJOS ŠITAME ŽAIDIME NULEMIA PRIKLAUSYMĄ TIKRAM PASAULINIUI ELITUI o ne pseudo elitui, kurį laiko elitu tik nieko nežinantys apie tikrąją padėtį žmonės;

14. Didžiosios pasaulinių konfliktų dalies ištakos – būtent tokie žaidimai. Šito žaidimo reikšmė (o konkrečiai – albaniškosios „figūros“ kaip narkotikų šliuzo į Europą) Serbijos bombardavimuose yra labai gerai žinoma „siaurame rate“. Ir tai tik pats akivaizdžiausias pavyzdys, kurių begalė.

15. Kitą pasaulinių konfliktų dalį sudaro grupių, gaminančių energiją (visų pirma transnacionalinių energetinių kompleksų) interesai, taip pat bankų megagrupių, su trilijoniniais (ne milijardiniais) doleriniais aktyvais, naujosios ekonomikos grupių ir taip vadinamų karinio pramoninio komplekso mega grupių interesai.

16. Kur šitos grupės konfliktuoja, o kur persipina – sudėtingiausias klausimas, į kurį (ir tai tik iš dalies) gali atsakyti tik specialistai.

17. Kiekvienas konkretus atsakymas į tokį klausimą pasensta metų bėgyje ar net greičiau, todėl kad grupių persipynimų bei konfliktų teritorijos greitai keičiasi.

Ultragnosticizmas bando remtis ir rasti sau pateisinimą tame tarpe ir naujose mokslo žiniose. Pvz., naujoje kosmologijoje, kur „juodosios skylės“, „Didžiojo sprogimo“ arba „besiplečiančių Visatų“ modeliai kartu su antropiniu principu – interpretuojami kaip „Kūrinijos blogio“ iliustracijos ir kaip „būties už prakeikto materialinio pasaulio ribų“ iliustracijos (pvz. Tamsioji Materija, beribė ir begalinė Tamsa už Visatos(Visatų) ribų kaip pagrindinė, šventoji beribė būtis (nebūtis), į kurią reikia sugrąžinti materiąlųjį pasaulį). Arba, pvz. , naujausioje genetikoje, kur vieningųjų genotipinių žmonijos šaknų (vienintelės Afrikos pro-Ievos) atradimas yra interpretuojamas kaip „Pradinės dieviškosios rasės kraujo regresyvus atskiedimas mišriomis santuokomis su ne-žmonėmis“, o todėl, ir tik todėl – visoje žmonijoje yra aukščiausios rasės kraujo pėdsakų, vienose rasėse daugiau, kitose – daug mažiau.

O Europos šaliagnostinė ezoterika vėl yra užkrečiama galinga įtaka iš Rytų. Vyksta šios ezoterinės tradicijos vis didėjantis (ir dar labiau skatinamas mados) susiliejimas su giminingomis radikaliomis Rytų tradicijomis – šaliagnostinėmis budizmo, induizmo, islamo magijos sektomis ir „mirties kultais“. Vyksta bandymai sujungti maginį (ir rytų, ir vakarų) gnosticizmą su naujausiais mokslo atradimais (mokslinės ir gnostinės pasaulėžiūrų sinkretizmas).

Patys ryškiausi šito pavyzdžiai – Fritjofo Kapros ( http://en.wikipedia.org/wiki/Fritjof_Capra ) “Fizikos Dao” ir “Išminties pamokos”. Kur, kartu su „moksline“ rytų magijos praktikų interpretacija tuo pačiu metu vyksta ir aiški „narkotikų kultūros“, kaip sąmonės išlaisvinimo ir jos pakėlimo į naują dvasingumo lygmenį, apologija (gynimas), bei Matriarchato kultų ideologinių pagrindų apologija.

Ir visiškai neatsitiktinai gnostinių tendencijų legalizacija ir stiprinimas „Vakarų civilizacijų“ ribose yra lydimas vis labiau stiprėjančio teigiamo požiūrio į radikaliąsias islamo sroves bei vis labiau atviro antisemitizmo.

Gnostikų ezoterikoje šitie reiškiniai yra labai tampriai susiję. Pvz., Kroulis, kuris savo knygose vadina krikščionis, o ypač žydus, pagrindiniais ontologiniais priešais (kadangi šios dvi grupės labiausiai priešinasi perėjimui iš „senųjų gyvybės diebų“ eono – Ozirio eono į naująjį Goro eoną) ir ne kartą nurodo, jog būtent pranašas Mahometas pranašauja „dievų lygiadienį“.

Ir todėl pasak Kroulio, islamas yra arčiausiai „Goro eono pergalės“. Ir yra iškelta hipotezė, jog vienas iš pagrindinių neafišuojamų artimo „Musulmonų brolijos“ ir „Žaliamarškinių“ bendradarbiavimo su nacistais prieš ir po 2 Pasaulinio karo motyvų – buvo, šalia tradicinio antisemitizmo, gnostinis okultizmas.

Tokiu būdu, galima teigti, jog bendra Vakarų civilizacija visada turėjo ir turi nuosavas ezoterines „mirties civilizacijų“ šerdis , ideologinius centrus, kurių pagrindas – ultragnosticizmas. Ir būtent padedant tiems centrams bei jų ribose ir vyksta Vakarų prasminis dialogas su „giminingais“ Rytais. Tame tarpe ir aukščiau aprašyto „mirties viruso“ infiltracija į Vakarus.

III dalies pabaiga. Bus daugiau.

_________________
Tai, ką mes darome gyvenime, nuskamba aidu amžinybėje.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 19 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: