Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Gnosticizmas. Mirties kultūros, satanizmo ir ezoterinio bei okultinio nacizmo istorinės šaknys

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvoje ir pasaulyje egzistuojančios (ir egzistavusios) religijos bei sektos » Pasaulyje egzistuojančios (ir egzistavusios) religijos bei sektos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Gnosticizmas. Mirties kultūros, satanizmo ir ezoterinio bei okultinio nacizmo istorinės šaknys

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Tylenis

Pranešimo tema: Gnosticizmas. Mirties kultūros, satanizmo ir ezoterinio bei okultinio nacizmo istorinės šaknys

Parašytas: 31 Gru 2011 03:30

Užsiregistravo: 15 Geg 2010 00:02
Pranešimai: 246

I. Gnosticizmas. Šiuolaikinės vakarų pasaulio postmodernistinės mirties kultūros, satanizmo ir ezoterinio bei okultinio nacizmo istorinės šaknys.

II. Ultragnosticizmas ir Rytai.

III. Ultragnosticizmas šiuolaikinėje civilizacijoje.

IV. Gnostinis okultizmas kaip Vokietijos nacionalsocializmo ideologijos šerdis.

Tarptautinio seminaro „Fundamentalūs konfliktai ir jų vaidmuo šiuolaikiniame politiniame procese“ medžiaga. Delfai, Graikija, 2002m. lapkričio 15-17d.

I.Gnosticizmas. Šiuolaikinės vakarų pasaulio postmodernistinės mirties kultūros, satanizmo ir ezoterinio bei okultinio nacizmo istorinės šaknys.

1. Gnosticizmas kaip reiškinys.

Okultinis hitlerizmas ir jo neofašistinės variacijos atsirado, savaime suprantame, ne iš nieko. Teiginys, jog A. Rozenbergo knyga „XX amžiaus mitas“ - bjaurus ir netikėtas TIK vokiškojo nacizmo „kūdikis“ – irgi mitas. Iš tikro XXa. nacizme jau yra visi tie pagrindiniai ideologiniai motyvai, kurie buvo pas ankstyvuosius gnostikus. Ir todėl gnostinių nacizmo šaknų analizė yra labai svarbi, kad geriau suprasti šį reiškinį, nusinešusį didelį skaičių gyvybių ir vėl naujai atgimstantį paskutiniu metu.

Nesismulkindami į gnosticizmo ypatybes (mokymas apie Pleromą, eonų ir archontų hierarchijas ir kt.), pabrėšime sekančius dalykus.

Pirma, visos pagrindinės gnosticizmo versijos teigia fundamentalų žmonijos pasidalijimą. Žmonija yra padalinta į

a) Žmones, kurie vienaip ar kitaip iš pradinės aukščiausios neišreikštybės, nebūties, (Pleromos) yra gavę dieviškąsias Pleromos kibirkštis (pneumatikai);

b) Pusžmogius, kurie neturi dieviškųjų kibirkščių, tačiau turi protą ir sielą (psichikai);

c) Nežmones, kurie neturi nei to, nei to (gilikai arba hilikai);

Antra, beveik visi gnosticizmo variantai akcentuoja materialaus, išreikšto „blogo“ pasaulio (kurį sukūrė niekinga ir išdavikiška tikrojo, neišreikštojo,Vieningojo, nevykusi emanacija - Demiurgas) priešpastatymą „geram“ idealiam, neišreikštam dieviškosios vienybės aukščiausiąjam dvasiniam pasauliui. Ir buvo ieškoma slaptų žinių (gnozis) tam, kad sėkmingai veikti „piktame“ materialiame pasaulyje ir tam, kad išeiti iš jo į „idealųjį“.

Įsiskverbimas į aukščiausią, slaptą pažinimą („gnozis“ ), kaip taisyklė, buvo vykdomas okultinių ritualų metu, kurių teisingo atlikimo rezultate buvo pasiekiamas „nušvitimas“ ir aukščiausiųjų žinių „apreiškimas“. Tam buvo aktyviai naudojama numerologija, astrologija, alchemija ir t.t., o taip pat įvairios magijos formos.

2. Istorinės gnosticizmo bandymų įsiskverbti į krikščionybę šaknys

Mes žinome, kad magija plačiąja to žodžio prasme, įskaitant orgijų kultus, ritualines savižudybes, ir žmonių aukojimą, buvo praktikuojama daugumoje senovinių Eurazijos kultūrų. Eilės specialistų hipotezėmis- nuomone, protognostinė pasaulėžiūra atsirado perėjimo iš matriarchato į patriarchatą metu ir buvo labai tampriai susijusi su „Didžiosios Dievybės-Motinos-Žemės“ garbinimu o taip pat ir su chtoniniais (požemio, plačiau - http://lt.wikipedia.org/wiki/Chtonin%C4 ... vyb%C4%97s - T. ) gyvatės kultais (vėliau ryškiausiai matomais pas graikų ir Mažosios Azijos ofitus).

Nugalinčiojo patriarchato epochoje viskas, kas įėjo į minėtus archaiškus kultus ir buvo iš esmės pašvęsta „žemiškąjam“ ir „kūniškąjam“ (dievai, magija, ritualai) buvo represuojama ir verčiama trauktis „į šešėlį“, o toliau tapdavo šventomis paslapčių žiniomis, t.y. „gnozisu“. Tuo būdu , kaip taisyklė, pasirodė, jog ir aukščiausiosios senojo matriarchato panteono esybės (dievai) ir visos su jais susijusios slaptos maginės žinios tapo kaip ir „nuosavybe“ tų politinių, socialinių ir religinių grupių , kurios buvo bendra egzistuojančios valdžios (su jos nauju patriarchato tipo dievybių panteonu) opozicija . Ir tokiu būdu tos žinios tapo tam tikra kontrelitų „ezoterine ideologija“.

Deivės-Motinos kultai ir atitinkama “protognostika“ buvo gana paplitusi Kretos-Minojo Graikijoje, Mesopotamijoje, Mažojoje Azijoje, Indijoje , beje būtent rytuose tie kultai išsilaikė ypatingai ilgai. Taip eilė tyrinėtojų teigia, jog didžiulę įtaką Helenistinei Graikijai tos kultūros padarė karų prieš Persiją epochoje, o taip pat Aleksandro Makedoniečio žygių metu ir Diadochų epochoje.

Protognostinius motyvus filosofijoje galime gana aiškiai stebėti jau pas senovės graikų orfikus su jų žmogaus padalijimu į žemąją ( „kūniškąją“, „titaniškąją“) ir aukštąją ( dvasiškąją bei ypatingu būdu suprantamą „dionisiškąją“) žmogiškosios esybės puses. Bei taip pat jų formulėse „kūnas-sielos kapas“, „gyvenimas-sielos kančia“.

Po to Roma – ir kaip helenizmo tąsa, ir kaip pasaulinė imperija su neišvengiamu plačiausiu „religiniu pliuralizmu“ pakraščiuose,- sugėrė „protognostines“ nugalėtųjų priešininkų (pradedant Kartagena) bei prijungiamų naujų provincijų (Sirija, Britanija, Germanija ir kt.) filosofijas, ideologijas ir praktikas. Taip, pvz. graikų o po to romėnų stoikų doktrinos centre – žmogaus sielos ir materialaus kūno antagonizmas (priešybė), o taip pat „pabėgimo į save“ praktika idealios „pagrindinės esmės, pradžios“ išsaugojimo ir apvalymo vardan.

Viso šito rezultate, krikščionybės atsiradimo metu bei pirmaisiais jos gyvavimo amžiais gnostinė ideologija ir praktika buvo gana plačiai paplitusi ir netgi, kaip yra žinoma, darė nemažą įtaką polemikai bažnyčios viduje, kai dar buvo tik formuojamas krikščioniškasis kanonas. Pvz. pirmaisiais krikščionybės amžiais buvo gana paplitusi versija apie „emanacinę“ gerojo Jėzaus, kaip piktojo Demiurgo priešininko, prigimtį.

Pirmaisiais krikščionybės amžiais gnostinę pasaulėžiūrą reiškė tokie vardai kaip Simonas Magas ( http://en.wikipedia.org/wiki/Simon_Magus ) ir jo mokiniai Menandras ir Saturninas Sirijietis ( http://dic.academic.ru/dic.nsf/brokgauz ... 0%B8%D0%BD ), taip pat Karpokratas iš Aleksandrijos ( http://mystudies.narod.ru/library/d/duc ... 1/11_2.htm ) , Vasilidas Sirijietis ( http://www.mystudies.narod.ru/library/p ... sm/a_3.htm ), Valentinas Egiptietis ( http://en.wikipedia.org/wiki/Valentinus_%28Gnostic%29 ) , Markijonas Pontietis ir t.t.

Būtent tuo metu formavosi tas klasikinės gnostikos tekstų klodas, kuris šiuo metu yra žinomas pagrinde iš „antignostinių“ krikščioniškų autorių, tokių kaip Irenėjus ( http://lt.wikipedia.org/wiki/Iren%C4%97jus ) citavimo, iš išlikusių iki mūsų dienų gnostinių krikščioniškų apokrifų ((gr. απόκρυφα – paslėptasis, slaptingasis, slaptasis) – abejotinos autorystės arba abejotino autentiškumo veikalas )) , o taip pat iš atskirų autentiškų tekstų (Nag-Chammadi, Kumrano Negyvosios jūros rankraščiai ir kt. ).

Šitos gnostikų linijos įtaka buvo įveikiama, kaip mes gerai žinome, labai karštuose ginčuose ir konfliktuose bažnyčios viduje ir galų gale buvo iš esmės nugalėta ( o atitinkamos figūros prarado bažnytinę paramą) tik IV amžiuje. Tačiau gnostiniai ezoteriniai centrai, „šerdys“ europos krikščionybėje išsilaikė ir net dauginosi (pvz. diskusijose apie neoplatonizmą, ypatingai jo ankstyvosiose Aleksandrijos ir Sirijos mistinėse versijose ).

O toliau beveik visa krikščionių bažnyčios kovos su erezijomis istorija – tai visų pirma kovos prieš gnosticizmą istorija. Čia užtektų įvardinti bogomilizmą ( http://en.wikipedia.org/wiki/Bogomilism ), paulikianizmą ( http://en.wikipedia.org/wiki/Paulicianism ) o taip pat albigoniškas (katarizmo) valdensų ir katarų erezijas ( http://en.wikipedia.org/wiki/Cathar ).

Aprašyto proceso schema būtų tokia :

Dabartinės Europos ir Vakarų „Mirties Civilizacijos“ ideologinės ir prasminės bazės ikikrikščioniškojo formavimosi schema:

Matriarchatas-Patriarchatas
I
Patriarchatas ( jo periferijoje – atėję iš matriarchato „Didžiosios motinos“ kultai)
I
Protognostiniai klodai
Besiformuojanti krikščionybė
I
Krikščioniška Europos Civilizacija (jos ideologijos periferijoje – gnostiniai ezoteriniai prasminiai centrai, šerdys)

3. Nuo Hermetizmo link Ultragnosticizmo

Visą šitą turint omenyje , savaime aišku, kad negalima kalbėti apie tai, jog gnosticizmas kažkada buvo vieningas kultas. Gnostinių konstrukcijų kosmogonija, antropologija, teogonija ir logika skirtingose gnostikų mokyklose buvo labai skirtinga ir privedanti prie skirtingų filosofinių išvadų, bei skirtingų ezoterinių ritualų bei magijos praktikų.

Pačiame kairiausiame, „švelniausiame“ flange gnosticizmas labai supanašėja su hermetizmu ( http://en.wikipedia.org/wiki/Hermeticism ) , kur paslapčių pažinimas, įskaitant magiją, yra skirtas tiek adepto (išpažintojo) prašviesėjimui, tiek ir materialinio pasaulio gerinimui, tobulinimui. O štai dešiniame, radikaliąjame sparne – gnosticizmas tampa atvira „mirties magija“.

Fundamentalus skirtumas čia eina palei pagrindinę, ontologinę (Ontologija (Graikiškai ων „būtis“, λόγος „žodis“ ar „kalba“) — filosofijos skyrius, svarbiausia metafizikos šaka. Nagrinėjama būtis ir egzistencija, taip pat pagrindinės kategorijos, bandant išsiaiškinti, kokios ir kokių tipų esybės egzistuoja. Pagrindinis ontologijos klausimas — „Kas egzistuoja? ) žmogaus apsisprendimo liniją:

Daugumoje hermetizmo ir „kairiojo“ gnosticizmo variantų – paskendęs blogyje materialusis, „išreikštasis“ pasaulis GALI BŪTI PAKEISTAS, PAGERINTAS IR IŠTAISYTAS. Pakeistas kaip ir per asmeninį „gnostinį“ tobulėjimą, taip ir per kolektyvines maginess pastangas.

„Dešiniajam“ gnosticizmui „žemasis“ materialusis pasaulis – iš pat pradžių, savo prigimtimi ir iš esmės yra paniręs į blogį. PANIRĘS Į BLOGĮ GALUTINAI IR NEPATAISOMAI. Ir todėl gnostinius magiškus veiksmus reikia nukreipti arba asmeniniam išėjimui iš šito „išreikšto“ pasaulio, arba kad užvaldyti šitą blogio pasaulį,arba tam, kad VISIŠKAI SUNAIKINTI MATERIALŲ PASAULĮ (VISATAS) KAIP ABSOLIUTŲ BLOGĮ.

Taigi, pirmoji iš bazinio „dešiniojo“ gnostinio modelio filosofinių išvadų (variantų):

Neišreikštojo ir išreikštojo pasaulių pasidalijimas – maginio išėjimo iš „ nepataisomo Išreikštojo blogio Pasaulio “ į „tikrąjį, Neišreikštąjį gėrio Pasaulį“ būtinybė – įskaitant ir ritualinę mirtį – ritualinę savižudybę kaip magišką priemonę tikslui pasiekti. Praktinis šios „dešiniojo“ gnosticizmo filosofinės išvados panaudojimas realiame gyvenime - teroristų-mirtininkų psichologinio ruošimo ideologinis fundamentas, ideologinė bazė.

Antroji iš bazinio „dešiniojo“ gnostinio modelio filosofinių išvadų (variantų):

Žemiškojo „gyvenimo blogyje“ būtinumas ir neišvengiamumas. O tai reiškia ir šio išreikšto, materialaus žemiškojo gyvenimo šeimininko, „Blogio kunigaikščio= Demiurgo“ (kitur - Demiurgo paskirto valdyti Visatą (Visatas) „Blogio kunigaikščio“) garbinimo, tarnavimo jam būtinumą (tikslas – šio Žemojo pasaulio užvaldymas, valdžia). Bei būtinumą tarnauti jo tarnams – demonams ( Šėtonas ( http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0%C4%97tonas ), Ialdabaofas ( http://slg-nil.narod.ru/w-apokr01.htm ), Abraksas ( http://myfhology.narod.ru/monsters/abraksas.html , http://en.wikipedia.org/wiki/Abraxas ) ir kt. ) tame tarpe – ir atitinkamų Blogio apeigų, Blogio magijos formose, evangelijos priesakų apvertime (inversijoje) , (t.y. daryme atvirkščiai viso to, kas yra siūloma daryti evangelijose), o taip pat ritualiniame žmonių aukojime.

O pačiame dešiniojo flango krašte, tame krašte, kuris yra pavadintas „ultragnosticizmu“, adepto uždavinys – savo veiksmais padėti priartinti visišką ir galutinį išreikšto, materialaus Kosmoso (Visatų ) sunaikinimą , ar, ideale, pačiam jį sunaikinti (savaime aišku, su viskuo, kas tą Kosmosą sudaro, tame tarpe ir žmoniją ), laiko ( istorijos progreso (gnostikams-regreso) ) tėkmės pasukimas atgal ir Absoliuto sugrąžinimą atgal į jo tobulą pradinę, bematerialinę vienybę taip kaip buvo pradžioje, iki jo padalijimo į materialinį ir nematerialinį pasaulius, kurį atliko piktas ir niekingas Demiurgas – „nupuolusi“ Absoliuto emanacija.

Tačiau visuose „dešiniuose“ gnostiniuose filosofinių ir ontologinių interpretacijų variantuose - Mirtis yra pagrindinis „gnoziso“ instrumentas.
Ir todėl tuo pačiu metu – ir vienas iš pagrindinių ritualinio garbinimo objektų.

Pagrindinės ontologinių ir teleologinių (nuo gr. τέλειος, «galutinis, tobulas, pabaiga, tikslas» + логос – mokymas apie kūrinijos tikslą, jo uždavinys – atsakyti į klausimus „kodėl“, „kokiu tikslu“, „kokia viso šito prasmė“) gnosticizmo krypčių schema:

Pagrindiniai skirtingų gnosticizmo versijų prasmių ir tikslų mito-ezoteriniai kompleksai ( scheminės poros):

Hermetizmas-Gnosticizmas

a) Hermetizmas (Progresyvus „maginis šuolis“ per „slaptąjį pažinimą“ pirmyn per laiką (istoriją)) – Gnosticizmas ( Maginis Žemojo pasaulio sugrąžinimas jo tikriesiems ir teisėtiems dievams – „senųjų dievų“ rasėms)

b) Hermetizmas (Asmeninis arba kolektyvinis magiškas susijungimas ( prarasto ryšio atnaujinimas) su Dievu (dievų pasauliu) ); ( Maginis idealaus (viršutinio) gero pasaulio ir materialaus (žemojo) pikto,blogo pasaulio padalijimo įveikimas ); - Gnosticizmas ( Maginis regresyvaus kosminio ciklo ( Nuo aukso amžiaus – žemyn į degradaciją) sustabdymas ir laiko ( netikro istorijos progreso ) pasukimas atgal tam, kad grįžti į (naujo) ciklo pradžią, į (naują) Aukso amžių );

c) Hermetizmas,gnosticizmas ( Valdžios Žemajam pasauliui įgavimas per maginį susijungimą su „šio pasaulio Kunigaikščiu“ ir jo tarnais – demonais );

d) Gnosticizmas (likvidacinis ultragnosticizmas) ( Absoliutus maginis materialaus pasaulio (blogio), su jo kosminiu ciklišku laiku likvidavimas tam, kad grįžti į Amžinąją Nepadalintąją Dieviškąją Idealią Vienybę;

Būtent dešiniąjame gnosticizme , Mirties kultų gnosticizme yra įvairių „Mirties Civilizacijos“ adeptų grupių istorinės šaknys ir ištakos. Tame tarpe ir tokių mistinių nacistų ir okultinių hitleristų kaip Alisteris Krouli ( http://en.wikipedia.org/wiki/Aleister_Crowley ) bei Migelis Serano ( http://en.wikipedia.org/wiki/Miguel_Serrano ) ir jų šokiruojančių ontologinių, kosmologinių ir antropologinių konstrukcijų ištakos. Taigi, okultinis nacizmas yra visiškai ne naujas reiškinys, o gana senų ir išsamiai sukonstruotų doktrinų sistema. (Plačiau – IV dalyje).

4. Ultragnosticizmas ir Okultinio nacizmo ontologija.

Kad įrodyti, jog aukščiau minėtos doktrinos tarpusavyje susijusios, aš norėčiau pateikti eilę tekstinių ir prasminių sulyginimų.

4.1 Faktiškai visi reikšmingiausi ankstyvieji gnostikai išpažįsta principinį tikrojo, neišreikštosios (geros) Visatos Dievo skirtumą nuo išreikštosios ( blogos) materialios Visatos kūrėjo – Demiurgo, o taip pat nepataisomai „blogą“ materijos būklę. Valentino „Tiesos Evangelijoje“ skaitome: „ Pasaulis yra trūkumo forma... Kas pažino pasaulį – rado lavoną... Kosmoso tvarka – kalėjimo tvarka“.

Beje, DAUGUMAI GNOSTIKŲ ( tai ypač aiškiai išdėstyta pas Simoną Magą ir Markioną) MENKAS, NIEKINGAS IR PIKTAS DEMIURGAS, BLOGIO VISATOS (VISATŲ) KŪRĖJAS – TAI JUDĖJŲ DIEVAS JEHOVA (JAHVĖ). O ŽYDAI, KAIP IŠRINKTOJI JO TAUTA – PAGRINDINIAI JO (BLOGIO) TARNAI ( GOLEMAI), KURIŲ TIKSLAS IR PRASMĖ – KOVOTI DEMIURGO PUSĖJE IR PADĖTI JAM IR TOLIAU PALAIKYTI ŠIĄ KONCENTRACIJOS STOVYKLĄ.

Kaip matome, šitos idėjos – ir tezė apie „piktą Demiurgą“, kuris iškreipė tikrąją neišreikštąją Visatą , ir apie judėjus, kurie yra Demiurgo, įstūmusio visą materialinį pasaulį į Blogį, įrankis, - visos šitos idėjos yra atrandamos okultinio nacizmo ideologijoje, iš dalies pas Alisterį Kroulį, o ypač atvirai ir išsamiai - pas Migelį Serano („išreikšta materiali Visata – kalėjimas“).

4.2 Ir kaip kažkada Vasilidas ir Valentinas , Kroulis ir Serano pabrėžia aukščiausių dieviškųjų būtybių (Dievo, Eonų, Archontų) lytinį neatskirumą , androgeniškumą arba hermafroditiškumą. Kaip ir ankstyvieji gnostikai, šiuolaikiniai ezoteriniai nacistai teigia, jog sukurtasis materialusis pasaulis absoliučiai, pilnai ir visiškai priklauso blogiui („Kosmosas- aklųjų dievo kūrinys“ Simonui Magui arba „ niekingas persileidimas“ Vasilidui – pagal prasmę tas pats kaip ir „Demiurgo abortuotas išsigimėlis“ Seranui )

4.3 Pas Simoną Magą ir Valentiną aukščiausioji dievybė emanuoja Mintį ( Sofiją). Mintis, norėdama pati išreikšti kūrybinę potenciją, išreiškia savo valią, kuri nėra suderinama su Absoliutu ir yra išreiškiama savavališkai (ta valia pavirsta į savimi pasitikintį padarą – gyvatę su liūto snukiu – Ialdabaofą, kuris tampa savarankiškas ir pasitraukia) ir taip padeda Demiurgui pagimdyti materialų pasaulį, tačiau po to tampa įkalinta savo pačios pagimdytais kūriniais. Pas Seraną „velniškas plagiatorius Demiurgas“ , pasinaudojęs Saturno-Kronoso-Laiko silpnumu arba klaida, sudaužo pradinį Vienį (pradinę vienybę) , pradinį nepadalintą kosmoso Kiaušinį, ir sukuria materialią, mechaninę, gravitacinę „Visatą-koncentracijos stovyklą“, kiurioje įkalinamas ir pats Saturnas-Kronosas-Laikas.

4.4 Ir Simonas Magas , ir Karpokratas, ir Valentinas, ir Markionas (ir lygiai taip pat Kroulis ir Serano) pabrėžia, jog piktas nuodėmingas pasaulis atsirado būtent pradinio nenuodėmingo dieviškojo vientisumo padalijimo rezultate. Kritimas – iš androgeniškumo į lyčių padalijimą, į dvasios ir materijos padalijimą, gyvenimo ir mirties, šviesos ir tamsos padalijimą – štai patys pikčiausi Demiurgo kūrybos darbai , pagrindiniai Demiurgo nusikaltimai.Išeitis iš šito blogio – per apreiškimo ir nušvitimo perduodamą slaptą išmintį ir slaptos tiesos pažinimą, ir visų pirma, vienybės ( nepadalijimo) ir polių buvimo vienas kitame tiesos pažinimą.

Gnostinėje „Pilypo Evangelijoje“ skaitome: „Šviesa ir tamsa, gyvenimas ir mirtis, gėris ir blogis, kairė ir dešinė – vienas kito broliai“.“Kada Ieva buvo Adome – mirties nebuvo. Atsiskyrė nuo jo – atsirado mirtis. Vėl grįš į jį – mirties nebebus.“ O Kroulis „Įstatymo Knygoje“ rašo apie neatskiriamą aukščiausių vyriškos ir moteriškos dieviškųjų esybių – Hadit ir Niujit dvejybės vienybę ir pabrėžia, kad pažinusiems šitą vienybę – „nėra gėrio ir blogio“.

4.5 Simono Mago „Traktatas apie sielą“ praneša mums, jog „gnozis“- ypatingas žinojimas,yra perduodamas per mistinį seksualinį aktą. O Kroulis savo darbuose , įskaitant ir pagrindinę „Įstatymo Knygą“ skiria didžiulį dėmesį seksualiai (tame tarpe ir homoseksualiai) magijai. Kroulis, kaip ir jo pirmtakas Simonas Magas prieš 2000 metų, visada vežiojosi su savimi Didžiąją ištvirkėlę. Simonas šitą ištvirkėlę, vardu Elena, vadino Kritusios Dieviškosios Minties (Sofijos) įsikūnijimu bei vieninteliu būdu susijungti su tikruoju Dievu. O Kroulis pabrėždavo, jog dieviškasis Saulės Žodis yra priimamas ir perduodamas žynio-Žvėries ne tiesiogiai, o per Purpurinę Žmoną (ji gi ir Apokalipsės Babilono Ištvirkėlė, arba Babalonas, arba Papessa) lytinio akto metu , „nes be moters nėra jėgos pas vyrą“. Valentino ( bent jau teigiama kad ji yra Valentino) „Tiesos Evangelija“ teigia: „Tas, kuris pažino tiesą- laisvas. Jis nekuria nuodėmės“. Kroulis jam antrina: „Gyvenantis pagal valios įstatymą – nekuria nuodėmės. Daryk, ką nori“.

4.6 Simono Mago pasekėjų pagrindinis uždavinys , kurį sprendžia pašvestasis- surinkti dieviškosios Pneumos kibirkštis į Pleromą, į vienį.

Pasak Kroulio, tik paslėptų Niujit ir Hadit dalelių pasireiškimas paverčia žmogiškąją menkystą į mikrokosmosą, kuris atitinka makrokosmosą , į Vienį, Vienybę. Pas Seraną, kaip ir pas jo pirmtakus ezoteriniame hitlerizme, pagrindinė Pašvęstųjų užduotis – rinkti, koncentruoti ir neištaškyti šventojo arijų kraujo,kylančio į Vienybę, lašų, kurie yra išmėtyti po visas žmonių aukštąsias(dauguma lašų) bei žemąsias(mažuma lašų) rases.

4.7 Kaip yra surenkama „išmėtyta šventenybė“ (ar tai būtų pneuma, šventasis kraujas ar dieviškoji sėkla) į vienį, į pilnatvę, į vienybę? Kaip taisyklė – per ypatingu maginiu ir ritualiniu būdu organizuotą mirtį. Pas Markioną ir jo pasekėjus tai paprastai yra visa ko materialaus, kūniškojo, mirtis. Mirtis, vardan idealaus, dvasinio – per giminės pratęsimo nutraukimą, per asketinę magiją ir gyvybės būsimosiose kartose nutraukimą (kas ir atveda prie pneumatinių žmogiškųjų sielų kibirkščių rinkimą Neišreikštoje Būtyje). Iš čia ir nevedybinio gyvenimo principas pas Markioną ir pas daugelį kitų radikalių gnostikų ( įskaitant ir didžiąją dalį bogumilų, katarų ir kt.) Tačiau iš čia taip pat ir ritualinis homoseksualizmas daugelyje gnostinių sektų pradedant pirmaisiais krikščionybės amžiais per viduramžius iki dabartinių laikų.

Gnostinis apokrifas „Marijos Magdelietės Evangelija“ praneša: „Pagrindinis darbas- išsilaisvinti iš piktos materijos naštos ir išeiti į palaimingąją nebūtį“. Vasilidas rašo, kad „pneumatikas, nusimesdamas nuo savęs laikinuosius kūno drabužius, atiduoda savo materijos negatyvias savybes planetoms ir kyla Archontinėmis sferomis, kol jo pneumatinė kibirkštis nesusijungia su Pleroma“. Kroulis sako; „ Mirtis – tai ir yra palaimingasis Hadit ir Niujit susiliejimas... Vergams geriausiai yra numirti – tada jie gaus šansą vėl atgimti iš naujo – laisviems. Todėl iš pačių geriausių paskatų, su visu gerumu – krikščionis – liūtams“.

O vienoje iš populiarių tarp šiuolaikinių satanizmo sektų ( neslepiančių savo gnostinių šaknų) „Liuciferio ( http://lt.wikipedia.org/wiki/Liuciferis ) Evangelijos“ versijų – sakoma : „ Mirtie, sese mūsų, ateik ir paimk geriausiuosius mūsų iš laiko į amžinybę“.

Pabrėšiu, jog išreikštojo pasaulio laiko bei neišreikštojo pasaulio amžinybės priešpastatymas pas gnostikus visą laiką yra suderinamas su mirties tema.

Pas Vasilidą sutinkamas tikslas – mirtimi sutraukyti likimo grandinę ir nuodėmingojo pasaulio įstatymus, nugalėti laiką vardan amžinybės.

Pas Seraną ezoterinio hitlerizmo tikslas – išvaduoti Saturną-Kronosą iš besikartojančių laiko ratų sekos, sunaikinti „išreikštąjį gyvenimą“ vardan amžinybės.

4.8 Tokiu būdu, radikalaus gnosticizmo „paralelinėje civilizacijoje“ mirties, kaip vienintelės tikrosios „gyvenimo civilizacijų“ antitezės, kultas yra atkūrinėjamas ir gyvuoja štai jau du tūkstančius metų. Ir, kaip man atrodo, aukščiau pateikti palyginimai parodo , kokia yra Vakarų gnostinių prasminių centrų (šerdžių) į kurias bei per kurias ir vyksta „Mirties kultūros“ viruso infiltracija į Krikščioniškąją Vakarų Civilizaciją, ontologinė esmė, prasmė bei pagrindiniai bruožai.

I dalies pabaiga.

Tęsinys - viewtopic.php?p=20513#20513

_________________
Tai, ką mes darome gyvenime, nuskamba aidu amžinybėje.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: