Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 09 Geg 2024 13:44

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 03 Rgs 2012 19:18 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Š.Navickis. Po lietaus…


http://alkas.lt/2012/09/03/s-navickis-po-lietaus/

Šarūnas Navickis, http://www.alkas.lt
2012 09 03 15:35

Parašęs straipsnį apie labiausiai sistemines iš sisteminių partijų, imuosi rašyti ir apie tas, kurias apibendrinant tiktų vadinti antisisteminėmis. Nuoširdžiai gaila, tačiau be šito „anti“ jokio kito jungiančio apibendrinimo nesugalvoju. Taip pat negaliu rašyti apie tai neutralaus apžvalgininko stiliumi, kadangi gyvenu Lietuvoje ir tiek mano pilietinė pozicija, tiek ir politinės simpatijos yra kaip tik šių jėgų pusėje – todėl ir liūdna, nes norėtųsi džiaugtis jų vienybe, kurios pasigendu, o tuo tarpu ant širdies akmuo…

Vargu ar yra didesnė bėda kariuomenei, nei ta, kai jos pulkų vadai prieš pat lemiamą mūšį pradeda aiškintis, kuris tiesiau sėdi balne ir kurio diržo sagtis gražiau blizga. Taip ir iki vidaus rietenų visai netoli.

Atrodo, kaip tik tokiu būdu LDK didikai kitados „prakišo“ valstybę… Dabar gi ir mes iš paskutiniųjų įrodinėjame, kad nesimokėme istorijos. Užtat priešų armijai – beveik garantuota pergalė be jokio mūšio, tik eik darnia rikiuote ir be vienintelio šūvio švęsi pergalę. O juk tai irgi istoriškai jau yra buvę.

Štai todėl žemiau esantis tekstas sudėtas taip, kaip įsivaizduočiau anų jėgų atstovą, rašantį ataskaitą savo darbdaviams, kurių nė vardo mes dorai nežinome:

„Nuostabu, kaip lengvai ir greitai pavyko sukiršinti tuos antisisteminius mulkius. Pirmiausia sudygo mūsų pasėta nepasitikėjimo vieni kitais sėkla, kurią įbėrėme Garliavoje dar gerokai iki kuriantis „Drąsos kelio“ partijai. Tam labai pasitarnavo visi tie girtuokliai ir kiti kalėjimo oru net ir laisvėje alsuojantys nevykėliai, visuomenės akyse gadinę mergaitės gynėjų įvaizdį bei vardą. Šis metodas tebenaudojamas iki šiol ir vis dar tebeduoda savų vaisių, ypač gerai tai veikia interneto platybėse, kur jie kasdien pykstasi vieni su kitais.

Tačiau didžiausia pergale laikytina tai, kad pavyko įkalti pleištą tarp D.Kuolio ir N.Venckienės, nes šiųdviejų srovių susijungimas jau būtų grėsęs dideliais nemalonumais – tik pagalvokime, kas galėjo nutikti, jei jos teisinių dalykų išmanymas ir neįtikėtinas atkaklumas, kurį teisėja išlaiko nepaisant visų mūsų pastangų, būtų susivienijęs su jo akiračiu, nuovoka ir aukštosios politikos taisyklių išmanymu. Tokiai jungčiai įvykus jie tikrai galėjo laimėti rinkimus ir formuoti Seimo daugumą – o kur tokiu atveju būtume mes? Kas galėtų garantuoti, kad patys neatsidurtume teisiamųjų suole arba turėtume susikeisti vietomis su dabartiniais mūsų pačių iš Tėvynės išgrūstais emigrantais. Baisu, baisu.

Todėl ir vertėjo dėti visas pastangas, kad šios dvi srovės nesusitartų, o dar geriau – kad imtų nekęsti viena kitos. Tuo tikslu ir rodėme D.Kuolį kaip atsiribojusi intelektualą, nevengdami sutirštinti spalvų, o N.Venckienę ir ypač jos aplinką – kaip prasčiokų gaują. Ką tokie gali pasiūlyti vieni kitiems? Juk tarp jų – gryniausia klasių kova, kaip mokė marksizmo klasikai.

Tenka konstatuoti, kad ši kiršinimo plano dalis pavyko tik pusiau – D.Kuolys provokacijai nepasidavė ir toliau palaiko Tiesos žygį, o kartu ir „Drąsos kelią“ per ten esančius žmones, kuriuos nuspręsta remti.

Užtat „Drąsos kelias“, per į jį infiltruotus mūsiškius, prarijo mestą jauką su visu kabliuku ir dar taip giliai, kad dabar jau jiems patiems atrodo, kad tik jie vieni yra tikrieji ne tik mergaitės, bet ir visos Lietuvos gelbėtojai, o kiekvienas norintis ir galintis jiems padėti yra Tėvynės ir kiekvieno jų asmeninis priešas.

D.Kuolys, žinoma, pats pikčiausias iš jų, o N.Puteikis, nepaisant visų pastangų ginant N.Venckienę ją puolusioje (kitaip nepavadinsi) Seimo komisijoje, pagal šią gradaciją turėtų būti antras.

Tiesa, nepavyko pakankamai apdrėbti purvu toje pačioje komisijoje ją gynusio Ryto Kupčinsko ir tai neabejotinas agentūrinio darbo brokas, bet ką padarysi – pasitaiko ir nesėkmių.

Dar blogiau, kad minėtasis R.Kupčinskas mėgaujasi ne tik „Drąsos kelio“, bet ir „Už Lietuvą Lietuvoje“ palankumu, o tai jau pavojingas precedentas.

Reikalas tas, kad tokie abiejų antisisteminių politinių jėgų palaikomi kandidatai parodo, kad yra reali galimybė toms jėgoms tarpusavyje susitarti ir pradėti veikti išvien. Baisu pagalvoti, kas bus, jei dar ir „Lietuvos sąrašas“ jį parems.

Ko tada bus vertos mūsų pastangos dėliojant vieną prieš kitą stipriausius abiejų partijų vienmandatininkus?

Manote, savaime taip atsitiko, kad A.Nakas iš „Drąsos kelio“ atsirado priešais tautininką ir vieną ir pagrindinių „Už Lietuvą Lietuvoje“ lyderių G.Songailą?

O kiek reikėjo stengtis, kad prieš N.Puteikį savo kandidatus iškeltų tiek į ULL įsiliejusi „Tautos vienybės sąjunga“, tiek ir DK?


Bet pavyko! Dabar tegu kapojasi, tegu naikina patys save. Tokių priveltų vienmandatinių apygardų, kur šių antisisteminių jėgų kandidatai bus priversti kautis vieni prieš kitus arba prieš galimus savo sąjungininkus, kaip kad N.Puteikio atveju, yra ir daugiau.

Tačiau tai vis dėl to neatperka to fakto, kad minėtasis Rytas Kupčinskas neturi priešininko nei iš vienos antisisteminės jėgos pusės, dar blogiau – jis turi abiejų palaikymą. Tokie liapsusai neatleistini, juo labiau, kad yra ir dar bent vienas toks atvejis, kur šios dvi jėgos – ULL ir DK – ne tik nekonfliktuoja, bet net ir palaiko tą patį žmogų (čia turiu padaryti stiliaus išlygą ir trumpai ir aiškiai prisipažinti, kad tas antrasis kandidatas rinkimuose, prieš kurį nekelia kitų žmonių nei viena, nei kita partija, esu aš).

Tačiau rankų nenuleidžiame ir toliau rezgame prieš abu visokias pinkles. Laiko dar šiek tiek yra ir tikimės, kad mūsų skundikai, šmeižikai ir kitokie įdarbinti pašlemėkai savo nešvarų darbą atliks iki galo ir bent vienam iš jų pavyks įkišti priešininką – o gal net ir abiem. Žinoma, tie iškelti priešiniai kandidatai nieko nelaimės, bet gal bent jau šituos du žemyn nusitemps?

Kita vertus, labai gerai veikia pačių lyderių nustatinėjimas vienų prieš kitus – juk visi jie yra tik žmonės ir reaguoja į išpuolius ir šmeižtą. O kaip kitaip? Šiomis dienomis vėl suaktyvinome išpuolius visų prieš visus ir visų prieš D.Kuolį, mat jis mums ypač pavojingas. Štai A.Matulevičius ima ir viešai pasisako prieš N.Venckienę – mums labai gerai. Tuoj pat organizuojame viešą atkirtį. Tuo pačiu svetimomis rankomis paleidžiame strėlių ir „Lietuvos sąrašo“ pusėn – girdi, neetiška remti DK. Suprantama, toks pareiškimas lygus pasakymui „negražu padėti kitam žmogui“, bet visada atsiras kvailių, kurie tokią nesąmonę pakartos, todėl šį metodą naudosime ir toliau.

Tačiau svarbiausias dalykas, be abejo, yra tas, kad taip tarpusavyje sukiršinti ir vienas į kitą dantis šipindami mūsų priešininkai iš „Už Lietuvą Lietuvoje“, iš „Drąsos kelio“ ir iš „Lietuvos sąrašo“ atrodo bus galutinai pamiršę mus, tikruosius savo priešus. Na, o mes per tą laiką ramiai išsirikiuosime savo pulkus ir koja kojon nužygiuosime į rinkimų antrąjį turą. Todėl į visus dar neemigravusius Lietuvos piliečius, turinčius rinkimų teisę, kreipiamės šiais žodžiais:

- Balsuokite už tuos, kurie valdžioje, nes mes mokame ja naudotis. Primename, kad didinant valstybės skolą bei mokesčius ir tremiant iš namų emigrantus geriausiai užsirekomendavo dabartinę daugumą sudarančios partijos – konservatoriai ir abejų porūšių liberalai. Beje, pildydami biuletenius nepamirškite, kad kraštutinės prievartos, vykdytos Garliavoje gegužės septynioliktą dieną, akivaizdoje, vieni jų „turėjo“ Teisingumo, o kiti Vidaus reikalų ministrus – tik „raudonoji“ antstolė ten veikė privačiai.

- Emigrantams primename atskiru punktu: balsuokite tik už I.Degutienę. Pakartojame – už I.Degutienę, nes N.Venckienė mums yra baisiau nei mirtis.“

Baigdamas ir jau sugrįžęs į kasdienį, o ne alegorinį pasakojimo stilių, noriu paklausti mūsų visų:

- Ar tikrai dantimis ir nagais turime akėti vieni kitus net ir tada, kai toks elgimasis gali mums ir vėl kainuoti valstybingumą? O gal tai nebeturi jokios vertės?

O juk geriausias laikas pagaliau peržengti per savo išsipūtusius ego visada yra būtent dabar. Po tokio poelgio visi pasijustume taip, tarsi švarus gaivinantis lietus būtų nuplovęs nuo mūsų per šitiek metų susikaupusias dulkes…

Komentarai
http://alkas.lt/2012/09/03/s-navickis-p ... /#comments

Žygeivis:
2012 09 03 19:07


Kaip ten bebūtų, bet suderinti savo kandidatų kėlimą vienmandatėse apygardose “antisistemininkams” tikrai vertėjo,nepaisant visų savo simpatijų-antipatijų – tai juk elementaru ir akivaizdu bet kuriam nors kiek mąstančiam žmogui.

O dabar tikrai labai keista situacija – beveik visur, kur “Už Lietuvą Lietuvoje” iškėlė ryškų žmogų, prieš jį atsirado ir “Drąsos kelio” rimtas konkurentas, ir Kuolio sąrašo žmogus.

O daug rinkiminių apygardų, galima sakyti, liko “tuščios” – tačiau ten “atsirado” rimti “sistemininkai”…

Kažkas čia tikrai žaidžia užkulisiuose labai nešvarų žaidimą, “traukydamas virvutes” ir manipuliuodamas šiais “kandidatų kėlimais ir paskirstymais”.

P.S. Beje, radikalūs “persistumdymai” Drąsos kelio sąraše, nežinia kieno dėka įgyvendinti, irgi atrodo labai įdomiai („Drąsos kelio“ sąraše A.Nakas iš 6-os pozicijos nustumtas į 40-ą http://www.delfi.lt/news/balsuok2012/na ... d=59405245 )

Kažin:
2012 09 03 19:44


“Virvučių traukymas” yra akivaizdus, matėsi, kad tas pradėta daryti jau nuo garliavinių įvykių. Naivu manyti, kad Seimo partijos imtų ir lengvai atsisakytų valdžios.

Gaila tautelės, kuria ir pats esi, taip žemos dvasios ir lygio asmenų vedžiojamos už nosies…

Žygeivis:
2012 09 03 19:57


Visų pirma, nedera save gerbiančiam Lietuviui savo Tautą vadinti “tautele” ir apskritai užsiiminėti savinieka.

Ir antra – kiekvienoje tautoje visada yra ir kvailių, bet tam ir reikalingi mąstantys, kad tuos kvailius nuvestų teisingu keliu.

19 amžiaus gale Lietuvių Tautos ir Lietuvių Kalbos padėtis buvo daug kartų baisesnė nei dabar, tačiau užteko kelioms dešimtims savo garbę ir sąžinę išsaugojusių Lietuvių susivienyti, ir Lietuvos Valstybė ne tik buvo atkurta, bet gana greitai tapo tikrai Lietuviška.

Ir dabartinė kosmopolitų įsigalėjimo Lietuvos Valstybėje padėtis ilgai nebesitęs…

Žygeivis:
2012 09 03 19:48


Sąjūdžio dvasia buvo Lietuvybė – Lietuvių Kalba, Lietuvos Istorija ir Gamta, Paveldas, ir viso to įgyvendinimo reali prielaida – Nepriklausomos bei Lietuviškos Lietuvos Valstybės Atkūrimas.

Tačiau jau 1991 metų viduryje šią Sąjūdžio dvasią Seime nugalėjo visai kita “dvasia” – merkantilizmas ir padlaižiavimas pasaulio galingiesiems, o Lietuvybę oficialioje propagandoje pakeitė kosmopolitinis “pilietiškumas”.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007