Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 08 Geg 2024 07:57

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 19 Lie 2012 16:17 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Visuomeniniai judėjimai: tautai galėsime atstovauti tik būdami kartu


http://www.balsas.lt/naujiena/609898/su ... dami-kartu

2012.07.19 11:37
Audrius Bareišis

Judėjimo „Už teisingumą“ iniciatyvinės grupės, parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ ir nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“, atstovai šiandien tvirtina, kad jau užteks pavienių pasisakymų, o pats metas sėsti prie bendro derybų stalo.

Toks „Vieningo nacionalinio sąrašo“ siekis yra būtinybė, priešingu atveju per ateisiančius rinkimus grėstų patirti visišką fiasko. Anot jų, tik kartu įmanoma pasiekti užsibrėžtų tikslų. O šiuo metu kaip oras reikalingi susitikimai nevyksta.

Stipri kontrolė


Spaudos konferencijoje dalyvavo minėtų organizacijų atstovai, prisistatantys kaip nuolat veikiančio „Apskritojo stalo pasitarimo“ nariai Romualdas Ozolas, Alvydas Medalinskas, Gediminas Navaitis, Arvydas Akstinavičius, informavo, kad praėjusį trečiadienį vykusiame pasitarime konstatuota, jog visuomenė pagrįstai nerimauja dėl demokratinių jėgų skaldymosi į pavienius politinius projektus.

Tuos pačius tikslus deklaruoja keletas junginių, kurie iš esmės skiriasi tik rinkiminės taktikos supratimu ir pavadinimais. Tuo metu „Apskritojo stalo“ dalyviai siekia toliau kurti bendrą demokratinių jėgų centrą, vienijantį visas antisistemines jėgas.

R. Ozolas pasakojo, kad ketinama griežtai kontroliuoti partijos narius. „Sutelksime visuomenės pajėgas, tačiau ketiname jas griežtai kontroliuoti. Jeigu mūsų partiečiai dirbs gerai, tada juos girsime. Tačiau priešingu atveju – mušime. Arba imsimės kitų griežtų priemonių“, – užtikrintai kalbėjo R. Ozolas.

Užteks kalbėti


A. Medalinskas pridūrė, kad jį stebina visuomenininkų, kilusių iš tų pačių gelmių, nesusikalbėjimas. „Tuose junginiuose, kurie atsiskleidžia – trūksta tarpusavio ryšio. Būtina užmiršti asmenines ambicijas. Priešingu atveju, pasiekti užsibrėžtų tikslų nepavyks“, – sakė A. Medalinskas.

Anot jo, darbai šiuo metu užtsrigo: „Emocijų banga po įvykių Garliavoje atslūgo. Tačiau taip neturėtų būti. Užteks pavienių pareiškimų, reikia sėsti prie bendro derybų stalo.“

A. Akstinavičius pridūrė, kad praėjo daugiau kaip penki mėnesiai (nuo idėjos sukūrimo), tačiau darbų dar laukia labai daug. „Tautos tikėjimas išsikeltais tikslais yra didelis, todėl žmonės aktyviai dalyvaus rinkimuose. Svarbiausia – išvengti blaškymosi. Todėl ir kviečiame į dialogą“, – pabrėžė A. Akstinavičius.

Anot jo, šiandien rinkėjas sako, kad yra už ką balsuoti, tačiau reikia tik susitarti: „Laikai kai žmonės neturėjo už ką balsuoti praėjo. Tada žmonės buvo nusivylę ir jiems rinkimai tiesiog nerūpėjo. Bet dabar trūksta tik sutarimo ir žmogus matys aiškius tikslus ir siekius.“

"Balsas.lt"

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/609898/ ... i-apacioje

Žygeivis
2012-07-19 16:35:33


Vienytis būtina, bet būtina ir labai aiškiai apibrėžti vienijimosi esminius tikslus: tautinius ar antitautinius-kosmopolitinius, antipederastrinius ar pederastinius, antioligarchinius ar oligarchinius ir kt.

Nes akivaizdu, jog, pvz., dabar labai intensyviai "keliamas į padanges" Kuolys ir jo "pasekėjai" (ypač Švietimo ministerijoje) yra antilietuviški kosmopolitai, gausiai remiami pasaulinių ir vietinių oligarchų pinigais - kasmet gauna iš jų (ir jų dėka iš kitų šaltinių - įvairių neaiškių fondų) milijonines sumas.

Tiems, kam vis dar neaišku, kokiam būtent antilietuviškam klanui priklauso Kuolys ir jo suburti "padchalimai" Švietimo ministerijoje, siūlau pasiskaityti Zigmo Zinkevičiaus prisiminimų knygą „Kaip aš buvau ministru“ (Kaunas, Judex, 1998 m.).

Ištraukos iš šios knygos yra ir internete, pvz.:

Zigmas Zinkevičius. Kosmopolitai puola (I)
2012/04/18
http://propatrialt.wordpress.com/2012/0 ... i-puola-i/

Zigmas Zinkevičius. Kosmopolitai puola (II)
2012/04/19

Zigmas Zinkevičius. Kosmopolitai puola (III)
2012/04/23

Labai panašus veikėjas yra ir Povilas Gylys - aršus eldėdėpistas brazauskininkas, šiuo metu savo senų draugelių nustumtas nuo "lovio", todėl bandantis iškilti prisilipdydamas prie naujų judėjimų (faktiškai jis jau uzurpavo valdžią Nepartiniame demokratiniame judėjime, kada labai neaiškiomis aplinkybėmis numirė jo įkūrėjas Kęstutis Čilinskas).

--------------------------------------

Kalbant trumpai, gyvybiškai būtina susivienyti visiems visų politinių, ekonominių, socialinių, antipederastinių-antipedofilinių pažiūrų Lietuvybės gynėjams ir puoselėtojams - žūtbūtinei kovai už Lietuvių Kalbos, Lietuvių Tautos ir nepriklausomos Lietuvos Valstybės išlikimą bei suklestėjimą.

....
2012-07-19 17:10:28


koks klykimas to ko nebus

Žygeivis
2012-07-19 17:42:53


Ne tik bus, bet jau ir yra.

Ir mūsų gretos kasdien plečiasi bei auga, nepaisant milžiniško visokių "spalvų" bei "atspalvių" kosmopolitų: "kuolininkų" - sorošistų - kubilistų - brazauskistų - paksistų ir visokių kitų -istų kaišiojamų pagalių bei bandymų infiltruotis į mūsų gretas. :)

Ir jau ne už kalnų ta džiugi diena, kai visokiausios šiukšlės - kosmopolitai - pederastai - pedofilai klykdami lėks iš Lietuvių Tautos žemės.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 21 Lie 2012 20:28 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Romualdas Ozolas. „Lietuvos sąrašas“: kontekstai


http://alkas.lt/2012/07/19/r-ozolas-lie ... ontekstai/

Romualdas Ozolas, http://www.alkas.lt
2012 07 19 22:48

Galime būti dėkingi Kęstučiui Girniui už įžvalgų analitinį straipsnį „Lietuvos sąrašas“ – kiek jų bus?“ http://www.alfa.lt/straipsnis/14975167/ ... -09_10-10/ – apibendrinimai, kaip įprasta gerbiamajam filosofui ir politologui, daromi remiantis visų pirma faktais, o spekuliacijos dažniausiai įgyja klausimo formą. Bendrauti tokio teksto pagalba – tikras malonumas.

Noriu įnešti savo indėlį į ikirinkiminės situacijos Lietuvoje aiškinimąsi, kai ką iš pirmų lūpų patikslindamas, o kai ką papildydamas.

Šiemetiniai rinkimai skirsis iki šiol neregėtu visuomeninių judėjimų protrūkiu. Būtų tikrai tikslinga sutarti, koks yra judėjimo santykis su partija. Judėjimu vadintina iki partijos įsteigimo viešam veikimui susibūrusi piliečių santalka. Iš jos susikūrus partijai judėjimas paprastai išnyksta. Tais atvejais, kai partiją ar partijas įsteigti padėję judėjimai išlaiko savo pavadinimus, jie paprastai egzistuoja kaip partijų prielipai ar palydovai, nebeatlikdami svaresnio nei visuomeninio, nei politinio vaidmens, dažniausiai tik miglindami politinį procesą.

Jau nuo praėjusiųjų metų Mokslų akademijoje telkęsis A. Medalinsko vedamas visuomeninis judėjimas vasario 22 dieną viešumon prasiveržė mitingu „Už teisingumą“ prie Prezidentūros.

Po D. Kedytės „paėmimo“ irgi ne pirmas mėnuo Kaune Klonio gatvėje telkęsi budėtojai ir jiems talkinantys visuomenės rėmėjai atvyko Vilniun ir pradėjo nuolatinę akciją Daukanto aikštės prieigose.

Politinių debatų dėl jėgų suvienijimo įkarštyje gimė Nacionalinio sąrašo idėja, kurią iniciatyvos ėmęsis D. Kuolys realizavo „Lietuvos sąrašo“ vardu. Kurį laiką, pats būdamas ir judėjimo „Už teisingumą“ iniciatyvinės grupės nariu, D. Kuolys nebuvo apsisprendęs, kas yra tas „Lietuvos sąrašas“ – judėjimo „Už teisingumą“ pumpuras ar savarankiško veiksmo židinys.

Į „Sąrašą“ žmonės siūlė savo atstovus, sudarinėjo „dešimtukus“, organizatoriai leido „Aikštės žinias“, rengė įvairius pasivaikščiojimus, vadindami tai postmoderno politika ar paprasčiausiai politiniu fliuksavimu.

Tik po to, kai V. Vasiliauskas ir N. Venckienė paskelbė imą „Lietuvos sąrašą“ į „Drąsos kelio“ partiją, D. Kuoliui nebeliko nieko kito, kaip paskelbti „nepartinės partijos“ kūrimą, nes daug kas iš „Lietuvos sąraše“ atsidūrusiųjų nemanė galį būti „Drąsos kelio“ partijos sąraše.

Liepos 5 d. Daukanto aikštėje įvyko „postmodernus suvažiavimas“, kuriame ir buvo deklaruotas partijos kūrimas. Nuo to momento „Lietuvos sąrašas“ tapo nebeprieinamas „Drąsos keliui“, o pats „Sąrašas“ nustojo egzistuoti kaip judėjimas.

Visų tų judesių galėjo nebūti, jeigu Lietuvoje kandidatuoti į rinkimus galėtų ir visuomeninės politinės organizacijos. Tačiau tokios teisės nėra. Kandidatuoti kolektyviškai galima tik partijų sąrašuose. Individualiai gali kandidatuoti ir nepartiniai. Tačiau tai reikalauja rimtų asmens pastangų ir finansų.

Koks visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“ santykis su partijomis?

Iš pat pradžių apsibrėžęs kaip nepartinių visuomenės atstovų susibūrimą ir telkimą visų valdžių priežiūrai taip pat ir po rinkimų, Judėjimas pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su partijų susivienijimu (o ne judėjimu, kaip sako K. Girnius) „Už Lietuvą Lietuvoje“, pagal kurį į rinkimus eiti norinčius visuomenininkus judėjimas „Už teisingumą“ galėtų rekomenduoti į bendrą susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ sąrašą.

Kadangi susivienijimą sudarė trys neparlamentinės partijos – Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautininkų sąjunga – idėjų spektras visuomenininkams buvo optimalus, nuo dešinės iki kairės.

Tačiau šios partijos turėjo vieną bendrą bruožą – tautinę orientaciją, rūpinimąsi visų pirma Lietuvos reikalais, o ne vien Europos Sąjungos direktyvų vykdymu.

K. Girnius visiškai teisus: sąvokos „lietuvių tauta“ ir „Lietuvos tauta“ yra skirtingi dalykai, ir galėjo būti idėjinė „Lietuvos sąrašo“ pumpuravimo bazė.

Nedėstysiu čia filosofinių argumentų, pakaks paaiškinimo pagal analogiją: iki šiol Europa buvo lietuviai, latviai, vokiečiai, italai ir kitos tautos, dabar jie per „būk europiečiu“ yra vedami į „Europos tautą“, kaip kažkada per „tarybinį žmogų“ buvo vedami į homo sovieticus.

Lietuvos tautą istoriškai jau irgi esame turėję – ji gyveno pagal Lietuvos Statutus, ir žinom, kas iš to išėjo: lietuvių teko ieškoti šiaudinėse pastogėse. Lietuvą 1918 metais atkūrė lietuvių tauta, pakartotinai atstatė 1990-aisiais.

Ar priminti, kiek „Lietuvos tautos“ atstovų Aukščiausiojoje Taryboje nebalsavo už Lietuvos atkūrimą? Bet lietuviai visus pakvietė gyventi Lietuvoje. Kiek jų dar ir šiandien nesutinka?

Kai buvo paskelbta „Lietuvos tautos“ memorija, idėjinė skirtis buvo išreikšta pakankamai aiškiai. Tapo suprantama, kodėl D. Kuoliui iš tiesų netiko bendradarbiavimas su susivienijimu „Už Lietuvą Lietuvoje“, nors viešai buvo aiškinama, kad susivienijimas esąs nepopuliarus ir per jį pasiekti daugumos Seime nebus įmanoma.

Vienu metu buvo galima viltis, kad vedant N. Venckienei bus galima sukelti didelę bangą, tačiau po jos pareiškimo, kad į jokias koalicijas ji neisianti, netgi didžiausių entuziastų viltys ėmė blėsti.

Kita vertus, kol „Lietuvos sąrašu“ buvo fliuksuojama įvairūs sceniški vaizdai, jis žavėjo mūsų individualistus, tačiau priverstinis pasiskelbimas partija D. Kuolį daro labiau panašų į Jogailą Krokuvoje, kai šis, per Jadvygą vylęsis prijungti Lenkiją prie Lietuvos, pasijuto geležinės krikščioniškai organizuotos karalystės užspeistas pilyje su visa savo palyda. Geležinė Lietuvos rinkimų tvarka reveransų pagoniškam rinkiminiam fliuksavimui vargu bau darys. Nebent už viso to slypėtų dar koks nors supersumanymas.

Šalia viso to turime jau metus kartu dirbantį daugiametes istorijas skaičiuojančių partijų susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“, į savo sąrašą ir toliau kviečiantį visus norinčiuosius eiti rinkimų kovon, rinkimų metu laimint jei ir ne daugumą, tai pajėgią jungtinę frakciją. Galima tik apgailestauti, kad nacionalinis pasipriešinimo konjunktūrai frontas suskilo į tris šakas.

Ar galimi bendri tų trijų sąrašų veiksmai?

Viskas priklausys nuo vedančiųjų asmenų ambicijų. Kadangi „Už Lietuvą Lietuvoje“ susivienijo būtent dėl to, jog įveikė vadovų ambicijas, susivienijimas derasi dar dėl vienos ar dviejų partijų prisijungimo.

Su naujosiomis – „Drąsos kelio“ ir „Lietuvos sąrašo“ – partijomis visiškai įmanomas bendradarbiavimas nekonkuruojant vienmandatėse ir susitarimas dėl keleto nacionalinio masto darbų (emigracijos stabdymo, bedarbystės mažinimo, energetinio saugumo ir kt.) ir rinkimų metu, ir po rinkimų. Toks bendradarbiavimas gali būti anaiptol ne paviršutiniškas.

Judėjimas „Už teisingumą Lietuvoje“ ir toliau lieka veikti kaip visuomeninis judėjimas, kurio nariai patys neis į rinkimus, o Judėjimas turės ryžto ir ištvermės tęsti savo darbą nesitapatindamas su jokia partija.

Susiję straipsniai:
http://alkas.lt/2012/07/19/r-ozolas-lie ... ontekstai/

R.Ozolas apie „Lietuvos sąrašą“ (audio)
Spaudos konferencijoje pristatytas „Lietuvos sąrašas“ (video)
Iniciatyvinė grupė „Už teisingumą“ kviečia į forumą padėčiai Lietuvos teisėsaugoje aptarti (tiesioginė transliacija)
Š.Navickis: Trečio šanso istorija gali nebesuteikti
Partija „Drąsos kelias“ prisistatė visuomenei (video)
Šiandien prie Prezidentūros vyks visuomeninė akcija „Išvykime iš Lietuvos neteisingumo įšalą“ (audio, video)
S.Daukanto aikštėje įvyko pilietinės vaikštynės „Už laisvą žodį“ (nuotraukos, video)

Komentarai
http://alkas.lt/2012/07/19/r-ozolas-lie ... ontekstai/

Pensininkas:
2012 07 20 09:23


Šiuo lemtingu Lietuvai momentu, manau, blaiviausiai masto R.Ozolas. Manau, kad antiklaninėms jėgoms einant į rinkimus trimis blokais, tai tik 10-15 proc. balsų ir šie išrinkti asmenys, tame tarpe ir Venckienė, taps tikrais pastumdėliais Seime, kaip kad prisikėlialiai dabar..

Nesuprantu, kaip Drąsos kelio vadovė to nesupranta. Ir Kuolys su Medalinsku kažko blaškosi. Norėjosi kaip geriau, o gali išeiti taip, kaip visada. Na kas dabar? Liko dvi savaitės kiekvienos partijos sąrašų ir vienmandatininkų rinkimams įregistravimui. Po to liks dar keturios savaitės koalicinių rinkiminių sąrašų sudarymui.

Tikiuosi, kad visų antisisteminių ir antiklaninių partijų vadovų ambicijos baigsis, sveikas protas nugalės ir jie sudarys vieną koalicinį rinkiminį sąrašą, kad ir pavadinimu LIETUVOS SĄRAŠAS DRĄSOS KELIU UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE. Tik tuomet turėsite daugumą Seime, savo pirmininką ir premjerą. Sėkmės.

Alvydas Medalinskas - Pensininkui:
2012 07 20 10:03


Kad Kuolys blaškosi ir įneša sumaištį, tai aš sutinku, bet nelabai supratau, kur Jūs įžvelgėte mano blaškymąsi. Priešingai, tai buvo nuoseklus darbas, budinant žmones dar nuo Visuomeninio diskusijų Forumo Mokslų Akademijoje “Tauta, piliečiai, valstybė” laikų apie ką užsimena ir R.Ozolas, tuo pačiu rašant straipsnius tais, klausimais, kurie man atrodė svarbūs valstybei, akcentuojant tautiškumo, pilietiškumo ir teisingumo problemas. Vėliau gimė judėjimas Už teisingumą, kur irgi nebuvo jokio blaškymosi.

Klaida buvo tik Kuolio pakvietimas, nes jis panašu jau tada turėjo visiškai skirtingus siekius šio judėjimo atžvilgiu, nei dauguma kitų iniciatyvinės grupės narių.

Vėliau visas tas jo darbas už judėjimo Už teisingumą iniciatyvinės grupės narių nugarų davė savo vaisius. Apie juos dar bus galima vėliau daugiau pašnekėti, nes po paskutinių Kuolio žingsnių dabar jau žmonėms galima paaiškinti, kas yra kas.

Viena galiu tik pasakyti: kosmopolitinėmis pažiūromis garsėjančio Kuolio susėdimas prie bendro stalo su tautos ir valstybės vertybės išpažįstančiais žmonėmis, Sąjūdžio vertybes, buvo tik laikinas kompromisas, tikintis šio judėjimo sąskaitą vėliau realizuoti savo asmeninius siekius.

Garliavos įvykiai iš tikrųjų, visus mus užtiko labai staiga. Apie jų kontekstą taip pat dar bus galima pašnekėti, bet galiu pasakyti tik viena: ir šių įvykių metu nei aš, nei dauguma kitų judėjimo iniciatyvinės grupės narių nesiblaškėme: pasisakėme už tai, kad nebūtų naudojamas smurtas mergaitės atžvilgiu, bet ne vienam iš mūsų, taip pat ir man, nepatiko tas mergaitės tragedijos suvedimas į politinės partijos formatą ir juo labiau viso judėjimo Už teisingumą darymas tų įvykių įkaitu, kur, kaip dabar paaiškėjo Kuolys irgi savo ranką stipriai prikišo, darydamas žingsnius, rodant judėjimą tarsi Venckienės šalininkais, o po to staiga pasukdamas priešinga kryptimi.

Kodėl Kuolys tokius žingsnius galėjo daryti ir visą judėjimą pavertė savo asmeninių iniciatyvų įkaitais?

Atsakymas labai paprastas: jis vienas turėjo, matyt, iš anksto sutartą tam tikros žiniasklaidos palaikymą.

Sąjūdininkams, judėjimo Už teisingumą iniciatyvinės grupės nariams ta žiniasklaida žingsnis po žingsnio užsivėrė, jeigu tik jie nekalbėjo Garliavos įvykių link.

Net ir esant tokioms nepalankioms aplinkybėms, nei, aš nei kiti mano kolegos sąjūdininkai nesiblaškėme ir laikėmės susitarimo dėl bendradarbiavimo su jau R.Ozolo minėtu Nacionaliniu neparlamentinių partijų susivienijimu ”Už Lietuvą Lietuvoje”, kur susibūrė tautininkai, centristai ir Socialdemokratų sąjunga.

Po tuo susitarimu beje yra ir Kuolio, Nako bei Puteikio pavardės. Taip, kad nesiblaškant tiesiog reikėjo kurti Nacionalinį sąrašą, remiantis šiuo susitarimu, kurį parėmė ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, ir Nepriklausomybės Akto signatarai sąjūdininkai, tačiau, matyt, ambicijos ir kai kurie mums dar nežinomi interesai paėmė viršų ir imti kurti nauji dariniai: taip vadinamas Lietuvos sąrašas, Kuoliui pasiėmus vienasmeniškai realizuoti taip, kaip jis supranta Nacionalinio sąrašo idėją ir Drąsos kelio sąrašas, bandant įtraukti visuomenininkus, kas neretai virsta jau bandymu ištraukti visuomenininkus, jau davusius žodį dalyvauti Nacionalinio susivienijimo ”Už Lietuvą Lietuvoje” sąraše.

Visa tai yra labai neigiamos tendencijos, galinčios pakirsti Lietuvos žmonių norus turėti vieningą tautinių, pilietinių, antikorupcinių jėgų bloką Seime, todėl judėjimo Už Teisingumą iniciatyvinės grupės nariai sąjūdininkai: Ozolas ir aš, o taip pat Nacionalinio susivienjimo “Už Lietuvą Lietuvoje” politinių partijų vadovai pasiūlė būdą, kaip sėsti prie bendro stalo ir tartis dėl vieningo sąrašo, netampant žmonių iš Nacionalinio susivienijimo sąrašo į kitų partijų sąrašus.

Aišku, turėtų būti suprantama ir dar vienas dalykas: apie vieningą Nacionalinį sąrašą kalbame kaip apie vertybę tik tada, jeigu jo nariai įsipareigos netapti po rinkimų kokių nors dabartinių Seimo partijų, tiek esančių valdžioje, tiek opozicijoje satelitais.

Rytas:
2012 07 20 10:26


Manau liko galimybė tik:

DRĄSOS KELIU UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE.

O Kuolio sąrašas nufliuktuos arba jau nufliuktavo į Liberalų sąjūdį (Gailius esantis abiejuose sąrašuose, Steponavičiaus finansavimas, įdomu, kas tie 1000 Lietuvos sąrašo sąrašinių?, ir t.t.).

priminsiu tamstai:
2012 07 21 14:50


kai Kuolys dirbo Prezidento Adamkaus patarėju pirmoje jo kadencijoje, Adamkumi niekas nesiskundė. Ir užsienio politikoje jis kone sublizgėjo. Reikalai pasikeitė, kai Kuolio vietą užėmė tokie kaip Bielinis ir kai kurios mergaitės lenkiškom pavardėm.

Kuolys tikrai yra nuoširdus TIKROS demokratijos gynėjas. Idealistas.

Žygeivis:
2012 07 21 20:47


Taip, jis tikrai “labai demokratiškai” organizavo “užkulisinius žaidimus” ir Zigmo Zinkevičiaus išvarymą iš Švietimo ministerijos.

Ir visi dabar puikiai matome Kuolio “demokratiškos veiklos” baisią pasekmę Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei – Vilniaus ir Šalčininkų rajonų klaikų sulenkėjimą per pastaruosius kelioliką metų bei šios realijos geopolitinę išdavą – vis blogėjančius santykius su Lenkija.

LS sekretoriatas:
2012 07 21 01:29


Pranešimas spaudai 2012.07.21

„Lietuvos sąrašo“ partija dar kartą pateikė steigimo dokumentus Teisingumo ministerijai

Liepos 20-osios, penktadienio, rytą „Lietuvos sąrašo“ partijos nariai iš žiniasklaidos sužinojo, kad Teisingumo ministerija atsisakė patvirtinti liepos 5-ąją pateiktus partijos steigimo dokumentus.

Partijos sekretorei Saulei Matulevičienei paskambinus į Ministeriją ir paprašius atsiųsti žurnalistams suteiktą informaciją, atsisakyta tai padaryti. Tik nuvažiavus į Teisingumo ministeriją buvo gautas viceministro Tomo Vaitkevičiaus pasirašytas raštas „Dėl steigiamos politinės partijos ‘Lietuvos sąrašas’ dokumentų“. Rašte nurodyta, kad steigiamos partijos dokumentus atsisakyta patvirtinti. Mat, Ministerijos teigimu, Partijos įstatų nuostata, kad partijos pirmininkas be išankstinio Tarybos sutikimo negali sudaryti sandorių, kurių vertė didesnė nei tūkstantis litų, o priešingu atveju sandoris laikytinas niekiniu, prieštarauja atitinkamiems Civilinio kodekso straipsniams.

Susipažinusi su Ministerijos raštu ir aptarusi Ministerijos viešųjų ryšių žingsnius, partijos Tarybos narių grupė konstatavo:

 Ministerijos politinio pasitikėjimo pareigūnai atmetė „Lietuvos sąrašo“ siekį nusistatyti aukštesnius skaidrumo standartus už tuos, kurių laikosi dabartinės parlamente esančios partijos, leidžiančios savo vadovams vieniems, net be viešųjų konkursų disponuoti iš biudžeto gaunamomis milijoninėmis lėšomis;

 Ministerija, pranešusi apie savo atsisakymą patvirtinti partijos steigimo dokumentus per žiniasklaidą, o ne tiesiogiai pareiškėjui, sudarė įspūdį, kad „Lietuvos sąrašo“ registravimas yra ne teisinių procedūrų reikalas, o politinis, viešaisiais ryšiais grindžiamas, procesas;

 nors teisingumo viceministro Tomo Vaitkevičiaus pateikta Civilinio kodekso interpretacija kelia nemaža teisinių abejonių, dėl šios interpretacijos neverta diskutuoti.

Tą pačią penktadienio popietę Vilniuje buvo sušauktas partijos „Lietuvos sąrašas“ pakartotinis Steigiamasis susirinkimas. Jis patvirtino pagal Teisingumo ministerijos pastabas pataisytus Partijos įstatus. Darbo dienos pabaigoje visi partijos steigimo dokumentai buvo dar kartą pateikti Teisingumo ministerijai.

Daugiau informacijos:

Saulė Matulevičienė tel. 8 652 33311.

Naglis Puteikis:
2012 07 21 15:44


Dėl vienmandačių, manau, kad susitars, nes visi oponuojantys dabartinei pozicijai/opozicijai kažin ar visi kartu turi bent 35 kandidatus vienmandatėse, kurie pajėgtų praeiti į antrą turą.

Aišku, tai yra šiandien, dar yra laiko parinkti žmonių ir daugiau, kurie galėtų kautis kaip lygūs su lygiais su dabartinių “sisteminių” partijų kandidatais, ką viešoje erdvėje ir matome – mėginimus telkti įmanomai daugiau žmonių, kas yra sveikintina.

Tačiau nesuprantu, kaip įmanoma vienu metu iš visų jėgų kritikuoti ir kartu dar su riebiais epitetais, pvz. Darių Kuolį ir čia pat raginti vienytis?

Tai ne tik negražu, bet ir neprotinga, nes kaip tik ir nustumia tą vienijimąsi į šoną.

Gal geriau kalbėtis visiems už vieno stalo, o ne švaistyti energiją straipsniuose ir jų komentaruose ieškant potencialaus sąjungininko blogybių?

Žygeivis:
2012 07 21 21:24


Nagli, vienytis būtina ne kažkokiai abstrakčiai “opozicijai” (beje, daugeliu atvejų visai neaišku, ką šiuo metu galima laikyti opozicija – ir kam būtent ta opozicija oponuoja), o vieningas esmines sistemines vertybes išpažįstantiems asmenims bei organizacijoms.

Sąjūdžio laikais tokia visiems bendra esminė vertybė buvo tik viena – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, todėl tada į Sąjūdį ir susivienijo labai skirtingų pažiūrų ir skirtingus tikslus turintys asmenys – tiek ir tikri Lietuvybės gynėjai, tiek ir įvairūs kosmopolitai – būsimi “jievrosojuzininkai”, tiek ir tiesiog merkantilinius interesus turėję (kalbant paprastai – tiesiog siekę praturtėti).

Dabar situacija visai kita nei 1988-1990 m., ir įvairių visuomenės grupių interesai žymiai labiau “išsibarstę”.

Todėl kalbant apie bet kokį vienijimąsi visų pirma būtina pakankamai aiškiai apibrėžti tuos interesus ir numatyti, kokių būtent interesų pagrindu, kam su kuo verta vienytis.

Pvz., Kuolio “vertybės” yra antilietuviškos, kosmopolitinės – jis nori sukurti “pilietinę Lietuvos tautą”, o Lietuvių Tautą – sunaikinti. Todėl akivaizdu, kad jis tikrai gali vienytis tik su savo bendraminčiais Lietuvos liberalų sąjūdyje ir įvairiais “donskiais”, “bielskiais” bei “vasiliauskaitėmis”…

O Lietuvybės idėjų pagrindu besivienijantys jau dabar yra sudarę trijų partijų koaliciją “Už Lietuvą Lietuvoje” ir siūlo prie jos jungtis visiems, kam svarbi Lietuvių Kalba, Lietuvių Tauta ir tikrai nepriklausoma Lietuvos Valstybė.

Kadangi šios koalicijos nariai yra taip pat ir labai aiškių antipederastinių-antipedofilinių pažiūrų, todėl ir “Drąsos kelias” yra natūralus sąjungininkas koalicijai “Už Lietuvą Lietuvoje” – “Drąsos kelio” vadovai turėtų tai suvokti.

Taip pat ši koalicija yra labai aiškių antioligarchinių pažiūrų (kurioms Seime jau daug metų atstovauja dabartinės “sisteminės” partijos – konservatoriai, socdemai, “darbiečiai”, “tvarkiečiai”, visų rūšių “liberalai”), vadinasi yra bendri interesai ir su kai kuriomis kitomis “nesisteminėmis” partijomis bei judėjimais, pvz., Matulevičiaus partija.

Koalicija “Už Lietuvą Lietuvoje” yra ir “žalioji”, kadangi visiems akivaizdu, jog tik švarioje Lietuvoje gali išlikti ir klestėti Lietuvių Tauta. Vadinasi yra bendri interesai su tikrais “žaliaisiais”.

Koalicija “Už Lietuvą Lietuvoje” yra už besąlyginį Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorijos ir kultūros paveldo (tiek žodinio, tiek kilnojamo, tiek ir nekilnojamo) išsaugojimą Lietuvoje ir Lietuvių Tautos etninėse žemėse bei išeivijoje, nes jokia tauta negali sėkmingai gyvuoti be savo istorijos ir paveldo, todėl ir su tikrais įvairių tipų (žodinio ir materialaus) paveldo saugotojais yra šis labai akivaizdus bendras interesas.

Įvairių bendrų interesų sąrašą galima būtų pratęsti (pvz., įvairiomis gana abstrakčiomis sąvokomis – teisingumo, tiesos ir pan.), bet manau, kad kol kas pakaks ir aukščiau išvardytųjų, o dėl kitų galimų bendrų interesų galima būtų atskirai padiskutuoti išsamiau ir konkrečiau.

Štai šios įvairios grupės ir galėtų sudaryti realią Tautos partiją ar bent jau koaliciją, paremtą labai konkrečiais bendrais interesais, o ne abstrakčiomis kalbomis apie nežinia ko vienybę, siekiant nežinia kokių tikslų.

Kemblys:
2012 07 21 18:18


Kęstutis Girnius:
“Net geriausiomis aplinkybėmis šioms grupuotėms būtų buvę sudėtinga susitarti dėl programos. Birželio 6 d. Kuolys ir Valdas Vasiliauskas paskelbė steigią visuomeninį judėjimą „Lietuvos Tautai“. Turbūt neklystų teigdamas, kad Ozolui “Lietuvos tautos” sąvoka yra oksimoronas. Yra lietuvių tauta ir Lietuvos piliečiai, bet nėra tokio darinio kaip “Lietuvos tauta.””
http://www.alfa.lt/straipsnis/14975167/ ... -09_10-10/

oksimoronas [gr. oxymōron – sąmojingai kvaila], objekto apibūdinimas jo įprastinei sampratai prieštaraujančiais požymiais, ppr. epitetas, logiškai nesuderinamas su pažymimuoju žodžiu, pvz., „skaudus …

Romualdas Ozolas:
“K. Girnius visiškai teisus: sąvokos „lietuvių tauta“ ir „Lietuvos tauta“ yra skirtingi dalykai, ir galėjo būti idėjinė „Lietuvos sąrašo“ pumpuravimo bazė. Nedėstysiu čia filosofinių argumentų, pakaks paaiškinimo pagal analogiją: iki šiol Europa buvo lietuviai, latviai, vokiečiai, italai ir kitos tautos, dabar jie per „būk europiečiu“ yra vedami į „Europos tautą“, kaip kažkada per „tarybinį žmogų“ buvo vedami į homo sovieticus. Lietuvos tautą istoriškai jau irgi esame turėję – ji gyveno pagal Lietuvos Statutus, ir žinom, kas iš to išėjo: lietuvių teko ieškoti šiaudinėse pastogėse.”

Marius:
2012 07 11 19:29
“Nemaniau, jog teks pradžiamokslį dėstyti, bet iš kemblių galima visko tikėtis :) Nors su jais diskutuoti prasmės nėra, kas ne kartą įrodyta, bet pamaniau – gal bus įdomu ir kitiems.

Pirmiausiai – žodis “tauta” yra viena seniausių ariškų sąvokų, turinti atitikmenis keltų kalbose (teut, tuath), germanų (?) kalbose (theuda, thiud), o taip pat – ilyrų, trakų, umbrų ir oskų kalbose. Šiais laikais tauta vadinama etninė bendruomenė, stipriai išsiskirianti kalba, kultūra ar kilme iš kitų giminingų bendruomenių.”
http://alkas.lt/2012/07/10/m-kundrotas- ... iesoje-ii/

Jei M.Kundrotas teigia, kad ‘etninė bendruomenė’ vadinama ‘tauta’, tai bet koks organizacijų, partijų ar judėjimų kūrimas skaldo ‘bendruomenę’, t.y., tautą. Bendruomenę reikia suprasti, kaip visuomenės darinį.

Šiuo pastebėjimu noriu atkreipti dėmesį į beprasmišką tautos žodžio kaišiojimą siekiant keisti valstybės piliečių santykius. Rinkimuose viską lemia ‘balsuotojai’, o jie nesupras tokio išsireiškimo: “Nedėstysiu čia filosofinių argumentų…”.

Lyginant su tiksliųjų mokslų mokslininkais, istorikai, filosofai ir sociologai liko viduramžių lygyje – pasekmes matome visuomenės santykiuose :(

Žygeivis:
2012 07 21 21:41


Jei M.Kundrotas teigia, kad ‘etninė bendruomenė’ vadinama ‘tauta’, tai bet koks organizacijų, partijų ar judėjimų kūrimas skaldo ‘bendruomenę’, t.y., tautą.
————————————————————-

Deja, būtent taip ir yra. :)

Ir kaip tik todėl “amerikoniška betautė demokratija” turi labai daug minusų, kada ji taikoma tautinėse valstybėse.

Iš kitos pusės, jokia tauta nėra vieno asmens “klonas” – ir kiekvienas asmuo turi labai įvairių interesų – todėl įvairių interesų grupių egzistavimas yra natūralus dalykas ir tautinėse valstybėse.

Svarbu tik, kad tie grupiniai interesai “nesipjautų” su visos tautos išlikimo bei klestėjimo interesais.

O Kuolio, Donskio, Bielskio, Vaisliauskaitės “idėjos” kaip tik ir “pjaunasi” su pagrindine idėja – Lietuvių Tautos išlikimo bei suklestėjimo idėja.

Oligarchinių partijų (konservatorių, socdemų, “darbiečių, “tvarkiečių”, visokių liberalų) “vadai” Seime ir vyriausybėje taip pat įgyvendina idėjas, kaip taisyklė, naudingas toli gražu ne Lietuvių Tautai, ir netgi ne atskiroms Lietuvių Tautos grupėms, o įvairioms užsienio jėgoms tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose, kurios tarnauja tam tikroms oligarchinėms transnacionalinėms grupuotėms.

Žygeivis:
2012 07 22 16:09


Turiu labai paprastą klausimą – jei jau taip aktyviai tautininkams siūloma vienytis su kosmopolitu Kuoliu, tai kodėl niekas nepasiūlo susivienyti su šovinistu Tomaševskiu ir jo Lenkų rinkimų akcija bei Rusų aljansu? :)

P.S. Įdomu, kas gali paaiškinti, kodėl kai kuriems čia rašinėjantiems anonimams taip miela pasaulinė žydų mafija ir jos “padchalimai” bei jų įtakos plėtimas Lietuvoje, o pasaulinės lenkų ir rusų mafijos kažkodėl jau neįtinka? :) :) :)

Marta -:
2012 07 22 14:17


Manau, kad teisingai mąsto Elenytė ir Marija, o Žygeivis greičiausiai atstovauja fundamentalistinę Murzos partiją. Niekam ne paslaptis, kad tokie fundamentalistai ir yra tarsi Trojos arklys nacionalinei valstybei. bet kokie “kosmopolitai” kaip tik jais būtent ir remiasi, pavadindami visą valstybę “nacistine”, “fašistine”.

Žygeivis:
2012 07 22 17:09


1. Dabartinę Mindaugo Murzos kuriamą partiją neatstovauju, nes jai nepriklausau.

2. Sovietai visada lietuvių nacionalistus vadino fašistais, bet tai nesutrukdė mums atkurti Lietuvos Valstybę, o po to – kaip to pasekmė – sugriuvo ir visa Sovietų imperija. :)

3. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei pasaulyje šiuo metu yra tik dvi labai aiškios ideologinės kryptys – nacionalizmas ir kosmopolitizmas.

Visos kitos ideologijos yra tik šių dviejų ideologijų atmainos ar srovės.

Nacionalizmo esminis principas – kiekviena pasaulio tauta yra savo istorinių-etninių žemių šeimininkė ir turi besąlyginę teisę joje puoselėti savo kalbą, kultūrą, istoriją, paveldą, ekonomiką ir kt.

Būtina išsaugoti visas pasaulio tautas, jų kultūras, paveldą, religijas, tradicijas jų istorinėse etninėse žemėse, nes tai yra visos Žmonijos tūkstantmečius kauptas “duomenų bankas”.

Kosmopolitizmas – pasaulyje galų gale turi likti viena tauta, kalbanti viena kalba, išpažįstanti vieną religiją ar turinti vieną bendrą “kultūrą”.

Kosmopolitizmo pagrindinės atmainos:

- liberastizmas (viena pasaulinė valstybė su viena pasauline oligarchų vyriausybe, valdančią “mobilią darbo jėgą” , kalbančią bendra kalba, turinčią bendrą “kultūrą”),.

– bolševizmas (viena sovietinė pasaulinė “proletariato” valstybė ir viena “sovietine tauta” – pvz., rusakalbė ar kinakalbė),

- nacizmas (viena pasaulinė kurios nors “dievo išrinktosios” ar “arijų” tautos valstybė, visas kitas tautas išnaikinant arba paverčiant jas “išrinktosios tautos” tarnais ir vergais),

- religinis fundamentalizmas (pvz., viduramžių krikščioniškas – visi yra “Kristaus tauta”, todėl visus pagonis būtina arba išnaikinti arba nukariauti ir pakrikštyti; musulmoniškas – visi pasaulio žmonės turi tapti musulmonais, o pasaulyje turi būti įkurtas vienas Islamo kalifatas; yra ir daugiau įvairių religinių atmainų).

Žygeivis:
2012 07 22 17:17


Akivaizdu, kad čia besireiškiančios Marta, Marija ir Elenytė atstovauja kosmopolitizmo atmainą liberastizmą, kaip ir jų garbinamas Kuolis.

Beje, nenustebsiu, jei jos visos yra vienaip ar kitaip susijusios ir su “dievo išrinktaisiais” bei jų valdomais fondais, kaip ir jų “kumiras” Kuolis. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 29 Lie 2012 17:35 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Respublikai atgaivinti reikia plačios demokratinės bangos

http://uzteisinguma.lt/respublikai-atga ... mment-2588

Paskelbta 2012-07-28 by Darius

Darius Kuolys atsako į viešumoje keliamus klausimus, kuriuos apibendrino ir pateikė Ramutė Bingelienė

Komentarai
http://uzteisinguma.lt/respublikai-atga ... mment-2588

Žygeivis - 2012-07-29 17:18:

Naglis Puteikis: „D.Kuolys nėra ir joks kosmopolitas,…“

Nagli, jei jau tu manimi nebetiki, tai galų gale paskaityk, ką apie poną Darių Kuolį rašo savo knygoje pats žymiausias Lietuvių kalbininkas ir nepailstantis kovotojas už Lietuvybę lenkinamoje Rytų Lietuvoje, akademikas Zigmas Zinkevičius .

Paskaityk ir tai, ką pats ponas Kuolys rašo apie Lietuvių kalbą:

„Sovietų laikais tautos tapatybę daugiausia mėginta sieti vien su kalba ir etniniais papročiais. Tai labai svarbūs, bet nepakankami tautinio tapatumo dėmenys. Lietuvių kalba buvo reiškiama ir parklupdytos sovietinės visuomenės tapatybė. Būtent tokia – vergiška – lietuvio tapatybė lieka ryški šiandien. Ją įveikti, suteikti lietuvybei kilnesnį turinį – vienas svarbiausių dabarties uždavinių“.

(šaltinis – Darius Kuolys atsako į Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos klausimyną)

Tokių ir panašių jo pasisakymų apie Lietuvių Tautą, Lietuvių Kalbą, galiu pririnkti visą knygą. O visi jo „tyrinėjimai“ kaip tik ir nukreipti „pateisinti“ jo peršamą „vergų ir baudžiauninkų lietuvių, nepanorusių tapti kultūringais ir civilizuotais“, įvaizdį.

Aš jau nekalbu apie jo realius darbus, kurių dėka Lietuvoje (ir ypač Rytų Lietuvoje) Lietuvybė virsta niekinamu dalyku.


Žygeivis - 2012-07-29 17:26:

Zigmas Zinkevičius. Kosmopolitai puola (I)
2012/04/18

http://propatrialt.wordpress.com/2012/0 ... i-puola-i/

Ištraukos

„Prieš mano pastangas ugdyti jaunąją kartą lietuviška dvasia, prisilaikant krikščioniškų idealų, piestu stojo priešiškai nusistačiusi pedagogų (ir save tokiais laikančių) grupė. Pradžią davė Darius Kuolys, iš profesijos net ne pedagogas, bet lituanistas, pats mokykloje nedirbęs. [...]

Sorošo (Atviros Lietuvos) fondą stebėjau, man ji ne visais atžvilgiais patiko: buvo remiami bemaž vien kosmopolitizmu dvelkiantys projektai, ignoruoti lietuvių tautiniai reikalai. Pakanka susipažinti su Fondo pompastiškai pristatyta 100-ąja knyga „Dievo žaislas: Lenkijos istorija“, tipišku beviltiškai pasenusios unijinės ideologijos veikalu, dabar brukamu mūsų skaitytojams. Matyt, ir aš Fondui buvau neparankus, nors prieš jį niekur nepasisakiau. Tarp kitko, po trijų mėnesių (1997.03.21) Kuolio organizuoti debatai „Švietimo reforma ir Lietuvos visuomenės kaita“ – puolimas prieš mane, kuomet atsirado priešprieša „mes“ ir „jūs“ (žr. „Dialogas“, 1997.03.28) – vyko būtent Atviros Lietuvos fondo patalpose. Tiek Kuolys, tiek jo bendrininkai Fondą visą laiką garbino, buvo su juo artimai susiję. Daugiau priežasčių pykti ant manęs turėjo eldėdėpistai, jau vien dėl mano griežto nusistatymo prieš partinių diplomų galiojimą, be to, bolševikinio mąstymo žmonės bijojo tautinės mokyklos atgimimo. [...]

1996.12.20 mokytojų laikraštyje „Dialogas“ pasirodė prieš mane nukreiptas Kuolio straipsnis, kuriame buvau kaltinamas visomis galimomis „nuodėmėmis“: esą nutraukiu švietimo reformą, kuri buvo iki tol vykdyta (kieno vykdyta? LDDP valdžios laikais vykdyta?), į mokyklas įvedu archaišką lietuvybę (ar lietuvybė gali būti archaiška?), nepaisau rinkiminės krikščionių demokratų programos (iš tikrųjų laikiausi Vyriausybės programos) ir t.t. Aš tuomet dar nebuvau nė pradėjęs dirbti. Buvo praėję visai nedaug laiko nuo Ministerijos perėmimo, per kurį dar nespėjau net susipažinti su esama padėtimi. Apie kokį nors tos padėties keitimą negalėjo būti ir kalbos. Kuolys puolimą pradėjo aiškiai per anksti ir tuo pats save demaskavo.

Vėlesniuose straipsniuose jis visą laiką plėtojo iš esmės tas pačias puolamąsias mintis. Jos buvo iš naujo kartojamos didžiųjų dienraščių vedamuosiuose, pvz., „Laiko ženklai“ 1997.09.19 „Lietuvos ryte“. Puolimo tonas vis įžūlėjo. Buvo žongliruojama visokiais kaltinimais nenurodant nė vieno konkretaus fakto, nes tokių nebuvo. Kaltinimai nieku neparemti, be jokių įrodymų. Iš tikrųjų tai buvo šmeižtas. Štai kelios būdingesnės straipsnių antraštės: „Švietimo ministerijoje padėties pabloginti jau nebeįmanoma“ („Veidas“, 1997.09.20-26, „Dialogas“, 1997.09.26), „Švietimas atsidūrė krizėje“ („Lietuvos rytas“, 1998.01.23), „Z. Zinkevičiaus „švietimo reforma“ priėjo liepto galą“ („Respublika“, 1998.01.24), „Skersvėjai švietime“ („Kauno diena“, 1998.02.02) ir pan.

Sensacijų ieškanti spauda (suprantama, ne visa) mano atžvilgiu buvo aiškiai negeranoriška. Matyt, tam būta kažkokių giluminių priežasčių.“

„Ypač atkakliai buvau puolamas didžiųjų dienraščių – „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“, nekalbant jau apie dviejų partinių diplomų turėtojos „pedagogės“ Elenos Tervidytės redaguojamą „Dialogą“, kuris tapo pagrindiniu Kuolio ruporu, klaidinusiu mokytojus.

Ilgainiui Kuolys su savo puolimais taip plačiai užsimojo, jog ėmė kaltinti ir įžeidinėti ne tik mane, kitus Ministerijos vadovus, bet ir visus jos darbuotojus, naudodamas tokius apibendrinimus, kaip „isteriška būsena ir ministerijoje, ir visame švietime“ (iš tikrųjų jokios isterijos nebuvo), „ministerijoje jau seniai suirutė“ (iš tikrųjų visi skyriai dirbo normaliai), „ministerijoje dabar vyrauja tikras chaosas“ (nebent Kuolio vaizduotėje) ir pan.

Kodėl jis taip elgėsi? Kaip galėjo pavyzdingas jaunuolis, gabus studentas (tuo pats įsitikinau jam dėstydamas Vilniaus universitete) virsti tokiu piktu žmogumi?

Senesni Ministerijos darbuotojai sakė, kad iki mano atėjimo Kuolys darė didelę įtaką Ministerijai, Pedagogikos institutui, ypač Ministerijos ugdymo turinio skyriui, per darbą tarybose, grupėse, taip pat individualų darbą su Ministerijos tarnautojais. Kontrolės praradimas, jų nuomone, ir sukėlė Kuolio desperacinę būseną, išreiškiamą šmeižikiškomis priemonėmis. Bet iš tikrųjų aš tada dar nė nesistengiau Kuolio įtakos mažinti, netrukdžiau jam lankytis Ministerijoje, kur jis, matyt, turėjo savo šalininkų.

Kai kurie Vyriausybės nariai, anksčiau dirbę kartu su Kuoliu, buvo linkę kaltę prisiimti sau. „Mes patys, – sakė jie, – esame kalti, kad jis toks. Nepatyrusį jaunikaitį išpaikinome. Jis net organizavo premjero Gedimino Vagnoriaus nuvertimą!“

Man šie aiškinimai neatrodė pakankamai įtikinantys, nors tam tikrą pagrindą gal ir turėjo.

Intuityviai jutau, kad už Kuolio nugaros stovi kažkokia didelė jėga, kuriai nepatinka mano pareikštos švietimo nuostatos. Kuolys greičiausiai tebuvo tos jėgos įrankis.

Galbūt jam buvo pažadėta ministro vieta ar koks kitas svarbus postas, dėl kurių taip labai stengėsi. Ar gali žmogus būti savaime toks piktas? Greičiausiai jis kažkam (tik ne Lietuvai) tarnauja arba nesupranta, kad tarnauja.

Šiaip ar taip, man iš pat pradžių buvo aišku, kad mane puola ne Kuolys, bet už jo slypintis monstras.

Darius Kuolys mane puolė anaiptol ne vienas.

Anksčiausiai jam ėmė talkinti Žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas Laimonas Tapinas, komunistine dvasia išauklėjęs ištisą žurnalistų kartą (na, ir kompanija!), bei toliau juos nepriklausomoje Lietuvoje tebeauklėjantis. Apie bolševikmečiu kenksmingą Lietuvai Tapino veiklą rašė laikraščiai „Europa“, „Europa Ekspres“ (žr. „Valstiečių laikraštis“, 1997.04.05 ir 1998.01.24). Tapinas savo rašiniuose „Lietuvos ryte“ (pvz., 1997.12.09) tiek nusišnekėjo, jog nepatogu apie tai net rašyti. E. Tervidytė pasistengė savo „Dialoge“ tuoj pat atpasakoti pagrindines Tapino mintis. Laimei, dori skaitytojai patys davė Tapinui atkirtį, žr. mokytojo Leono Kurklėno ir dr. Vlado Voverio straipsnius „Valstiečių laikraštyje“ (1996.12.17, 1997.01.04), Jono Barcio – „Kauno dienoje“ (01.28). Apie Tapiną kaip skaitytojų dezinformatorių dar rašė Arūnas Žebriūnas ir dr. Gražvydas Kirvaitis „Lietuvos aide“ (03.13, 05.23).

[Praleista dalis, kur rašoma apie atskiras personalijas - Meilės Lukšienės, Žibarto Jackūno, situaciją LKDP]

Kosmopolitų kaltinimai ir užsipuolimai spaudoje buvo tiesiog absurdiški. Paminėsiu tik svarbesnius:

Aš per senas būti ministru. Tačiau tik vieneriais metais už mane jaunesnis Valdas Adamkus, ne per senas būti prezidentu.

Esu geras mokslininkas, bet prastas ministras. Populiarinta nesąmonė, kad mokslininkas negali būti ministru, geriau bemokslis.

Esą nedirbęs mokytoju ir nepažįstąs mokyklos. Kiek mokytoju išdirbo mano kritikuotojai Kuolys, Lukšienė, Jackūnas, Zuoza? Aš 50 metų ruošiau mokytojus Vilniaus universitete.

Esą prastas administratorius. Administracinį darbą Vilniaus universitete dirbau kelis dešimtmečius, po to buvau Lietuvių kalbos instituto direktorius. Bet juk ministras turi duoti politinę kryptį, o ne užsiimti administravimu.“

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 14 Rgp 2012 19:23 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Rimas Armaitis: „SUVIENYTI gali tik bendri tikslai, aiški veiksmų programa, o apie tai vienybės idėjos puoselėtojai praktiškai beveik nieko nekalba!..”


http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/964/53/d,detalus/

2012-08-02

Rimas Armaitis: „SUVIENYTI gali tik bendri tikslai, aiški veiksmų programa, o apie tai vienybės idėjos puoselėtojai praktiškai beveik nieko nekalba!..”

Juozas IVANAUSKAS

„Kiekvieną kartą, kalbant apie naujus rinkimus, viskas kartojasi ir man labai primena A. Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis“: „DAR NAKTIS, TAMSU, O NUO PAT ANKSTYVO RYTO KVAILIŲ ŠALYJE VIRTE VERDA DARBAS, PINOKIS KASA DUOBĘ IR RUOŠIASI SODINTI AUKSINIUS“, tiktai rezultatų, taip trokštamo derliaus vis nėra ir nėra!..

Kiekvieną kartą prieš rinkimus „Kvailių šalyje“ darbas virte verda: tai auksines monetas sodina „Tvarka ir teisingumas“, tai darbiečiai, tai prisikėlėliai, o laimi socialdemokratai arba konservatoriai.

Sprendžiant pagal Lietuvoje nusistovėjusią daugiametę rinkimų praktiką, dabar „atėjo eilė“ socialdemokratams laimėti rinkimus. TAČIAU praeina rinkimai, paskui ateina nykus rudenėlis ir tos šaltos naktys, o viso to rezultatas bei PASEKMĖ - visada buvo, yra ir bus alkani pensininkai, „basi“ pareigūnai, streikuojantys mokytojai, medikai, korupcija, bedarbystė, ubagystė, migracija ir visos kitos bėdos!..”, - interviu LL teigia Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) tarybos narys, portalo www. demokratija.eu administratorius Rimas ARMAITIS, gan šokiruotas skubotai priimtu kolegų sprendimu - dalyvauti Seimo rinkimuose išvien su politine partija „Drąsos kelias“ – „Kad NDJ aktyvas kandidatuos į Seimą - netikėtumas ne vien tik man. Aš pats šią naujieną sužinojau iš spaudos.

Realiai demokratiniame judėjime viską sprendžia dauguma, būtent taip numatyta ir NDJ įstatuose. Tai yra, prieš save iškeliant kandidatais į Seimą, visų pirma, turėjo įvykti NDJ visuotinis susirinkimas, kurio metu turėjo būti pritarta arba nepritarta konkrečioms kandidatūroms. Visa tai turėjo nuspręsti dauguma, o NDJ suvažiavimas patvirtinti iškeltus kandidatus. Netgi taip vadinamos „tradicinės“ partijos tokiais atvejais elgiasi žymiai demokratiškiau, bent jau imitacine prasme!.”, - stebisi R.Armaitis.

- Pastaruoju metu, ypač po „sorošinio visuomenininko“ D.Kuolio paskubomis, klastingai įsteigtos „Lietuvos sąrašo“ politinės partijos, pasigirsta nemažai kalbų apie VIENYBĘ. Tad mano klausimas būtų toks – kas su kuo ir prieš ką turėtų vienytis? Ar tokiomis sąlygomis, kai buvusieji bendražygiai, tarkim, V.Vasiliauskas - D.Kuolys, lengvabūdiškai išduoda vieni kitus, apskritai įmanoma kažkokia tai pilietinių jėgų vienybė „Vardan tos Lietuvos“?

- Prieš pat rinkimus, kaip grybai po lietaus, dygsta įvairios partijos, susivienijimai, kurie deklaruoja esantys nesisteminiai ir yra pasiruošę aukotis „Vardan tos Lietuvos“. Atrodytų, viskas lyg ir puiku. Buvo deklaruojama daug ryžto, atkaklumo, vienybės, o susivienijus ir veikiant sistemiškai būt buvę daugiau šansų inicijuoti kardinalius pokyčius valstybėje. Tai buvo tarsi kažkokia vilties švieselė tamsaus tunelio gale.

Bet aš manau, kad dauguma bendrapiliečių sutiks - SUVIENYTI gali tik bendri tikslai, aiški veiksmų programa, o apie tai vienybės idėjos puoselėtojai praktiškai beveik nieko nekalba. Nesimato ir nesigirdi jokio bendro, aiškaus projekto jų taip entuziastingai „gelbėjamos“ Lietuvos ateičiai.

Tiesiog bandoma veikti pagal tą patį nuvalkiotą principą – jūs tiktai išrinkite mus, duokite mums valdžią, o mes jau žinosime, ką su ta valdžia daryti. Mes pašalinsime visą per 22 metus šalyje susikaupusį blogį, pagerinsime pragyvenimo lygį, sustabdysime emigraciją, valdininkus priversime dirbti geriau ir sąžiningiau, teisėtvarką ir teisėsaugą padarysime teisingesne...

Betgi čia tiktai viešųjų ryšių efektai, taikomi patikliam, menkiau informuotam elektoratui mulkinti!..

Tokius ir panašius pažadus mes nuolat girdime prieš kiekvienus savivaldybių ar Seimo rinkimus. Nesimato išsamaus, konkretaus veiksmų plano. O juk reikia ne tik mokėti gražiai kalbėti ir daug žadėti, pūsti miglą rinkėjams į akis, bet reikia puikiai žinoti - ką ir kaip daryti, atėjus į valdžią. Būtent tokio aiškumo žmonėms labiausiai ir trūksta tariamai laisvoje, nepriklausomoje, demokratinėje Lietuvoje!..

Šiandien bendrame fone, kas daugiau, o kas mažiau, visi šitie nesisteminiai, tariami Lietuvos „gelbėtojai“, opozicijos lyderiai, pasisako lyg ir UŽ VIENYBĘ, bet tuo pačiu bado pirštais vieni į kitus, piktindamiesi - esą mes tai tikrai už vienybę, bet va tie kiti, nenaudėliai, viską griauna!..

Tokios pozicijos rezultatas – visa tariamoji vienybė tapo suskaldyta į mažas kunigaikštystes. Faktiškai būtent tie, kurie garsiausiai kalbėjo apie taip trokštamą vienybę, tie daugiausiai ir skaldė, kadangi net nesitardami su savo bendražygiais, čia pat jiems už nugaros kūrė besidubliuojančią partiją „Lietuvos sąrašas“.

Bet argi tokie prieštaringi veiksmai gali ką nors suvienyti?!..

Po viso to, kas jau įvyko ir kiek buvo visokiausių viešųjų ryšių efektų veikti kartu, manau, kad bendro Nacionalinio sąrašo idėją galima palaidoti!..

Kam toks susiskaldymas buvo naudinga ir kieno rankomis visa tai buvo padaryta - nuspėti nesudėtinga.

Kam didžiausią grėsmę kėlė nesisteminių jėgų vienybė, tas jas ir suskaldė.

„Trojos arklys“ – D.Kuolio „Lietuvos sąrašas“ padarė savo juodą darbą.

Galėčiau drąsiai konstatuoti, kad praktiškai visi politiniai bei visuomeniniai dariniai VIENYBĘ, daugiausia kaip viešųjų ryšių efektą, paprasčiausiai išnaudojo savireklamai, bet ne tikros vienybės siekiams.

Aš, asmeniškai, manau, kad Seimo rinkimuose dalyvaus trys, taip ir nesugebėję susitarti, susivienyti nesisteminiai politiniai-visuomeniniai dariniai:

• žinantis, kas yra politika, pasakyčiau, daugiau kairiųjų pažiūrų susivienijimas - „Už Lietuvą Lietuvoje“ su savo „nacionaliniu sąrašu“;

• dar besiformuojantis politinės partijos „Drąsos kelias“ sąrašas;

• o taip pat dar besiformuojanti neokonservatorių kuopelė - Dariaus Kuolio vedama “Lietuvos sąrašo” partija, kuri, manau, visoje šitoje nacionalinio vienijimosi idėjoje ir suvaidino pagrindinį „Trojos arklio“ vaidmenį!..

Šiuo metu aš manau, kad šitiems trims nesisteminiams susivienijimams jungtis į rinkiminį bendrą bloką ar sėsti prie apskrito derybų stalo yra tik laiko ir jėgų švaistymas!..

Kaip jau minėjau, iš tikrųjų suvienyti gali bendri tikslai, kruopščiai suderinta ir aiški veiksmų programa. Juk būtent to jau prasidėjusiame Seimo rinkimų vajuje labiausiai ir pasigendama. Deja, apie tai niekas garsiai nekalba.

- Na, o koks būtų paties požiūris į kiek netikėtą posūkį Nepartinio demokratinio judėjimo raidoje – apsijungimą su „Drąsos kelio“ politine partija?

Jeigu prisimintume, jog buvęs JDJ-NDJ pirmininkas, šviesios atminties Kęstutis Čilinskas gan skeptiškai vertino visuomenines-politines peripetijas, susijusias su rezonansine Kauno pedofilijos ir žudynių byla, o portale www. demokratija.eu, jam gyvam esant, netgi būdavo „blokuojami“ mano interviu su buvusia teisėja N.Venckiene, dabartinis NDJ posūkis „veidu į Garliavą“, švelniai tariant, atrodo keistokas?

O gal visa tai tėra naujojo NDJ lyderio P.Gylio gerai apgalvotas, gudrus taktinis manevras, pasinaudojant Lietuvos Žana d‘ Ark šeimos tragedija, patekti prie valdžios lovio?


- Kad NDJ aktyvas kandidatuos į Seimą - netikėtumas ne vien tik man. Aš pats šią naujieną sužinojau iš spaudos.

Realiai demokratiniame judėjime viską sprendžia dauguma, būtent taip numatyta ir NDJ įstatuose. Tai yra, prieš save iškeliant kandidatais į Seimą, visų pirma, turėjo įvykti NDJ visuotinis susirinkimas, kurio metu turėjo būti pritarta arba nepritarta konkrečioms kandidatūroms.

Visa tai turėjo nuspręsti dauguma, o NDJ suvažiavimas patvirtinti iškeltus kandidatus. Netgi taip vadinamos „tradicinės“ partijos tokiais atvejais elgiasi žymiai demokratiškiau, bent jau imitacine prasme!..

Bet šiam momentui viskas jau yra taip, kaip yra. Aš, asmeniškai, nemanau, kad tokį NDJ aktyvo apsisprendimą reiktų smerkti, nes nematau tame jokios tragedijos. Manau, kad tie, kurie ryžosi eiti į Seimą, yra įsitikinę, kad kažkiek pakoregavus įstatymus, perstumdžius biurokratinės valdžios kėdes, galima kažką Lietuvoje, bent dalinai, pakeisti, pagerinti, patobulinti.

Manau, kad tie, kurie palaiko kai kurių NDJ narių apsisprendimą eiti į Seimą, tikisi, kad šie, galbūt, kažkiek tai SULĖTINS tautiečių išsibėgiojimą, emigraciją, mūsų krašto subyrėjimą, nuskurdinimą ir galutinį valstybinio turto išparceliavimą.

Yra tikimybė, kad nesisteminei opozicinei jėgai atėjus į Seimą ir paėmus valdžią, jiems pavyks, kažkuria prasme, susitarti ir galbūt tada, veikiant išvien bendromis pastangomis, bent dalinai PRISTABDYTI mūsų Tautos subyrėjimą, išsivaikščiojimą ir nors kažkiek pasukti, nukreipti politinius procesus visuomenei palankesne kryptimi.

Kaip sakoma, viltis - kvailių motina, ji miršta paskutinė...

- Jūsų nuomone, ar projekto „DK-LT sąrašas“ politinis branduolys, toks koks jis buvo paskelbtas žiniasklaidoje, įgalus konstruktyviam partiniam darbui formuojant opozicinę jėgą, pajėgsiančią mesti rimtą iššūkį 2K+ korupcinei melo sistemai?

Ar čia nebus taip (kaip jau ne kartą yra buvę), kad su „DK-LT sąrašo“ rinkimine banga išrinkti į Seimą naujieji kandidatai, labai „šauniai“ ir skubiai absorbuosis toje pačioje korupcinėje melo SISTEMOJE, kuri per 22 metus tvirtai apraizgė visas valdžios, teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijas Lietuvoje?


- Kiekvieną kartą, kalbant apie naujus rinkimus, viskas kartojasi ir man labai primena A. Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis“: „DAR NAKTIS, TAMSU, O NUO PAT ANKSTYVO RYTO KVAILIŲ ŠALYJE VIRTE VERDA DARBAS, PINOKIS KASA DUOBĘ IR RUOŠIASI SODINTI AUKSINIUS“, tiktai rezultatų, taip trokštamo derliaus vis nėra ir nėra!..

Kiekvieną kartą prieš rinkimus „Kvailių šalyje“ darbas virte verda: tai auksines monetas sodina „Tvarka ir teisingumas“, tai darbiečiai, tai prisikėlėliai, o laimi socialdemokratai arba konservatoriai.

Sprendžiant pagal Lietuvoje nusistovėjusią daugiametę rinkimų praktiką, netgi savotišką „tradiciją“, dabar „atėjo eilė“ socialdemokratams laimėti rinkimus.

TAČIAU praeina rinkimai, paskui ateina nykus rudenėlis ir tos šaltos naktys, o viso to rezultatas bei PASEKMĖ - visada buvo, yra ir bus alkani pensininkai, „basi“ pareigūnai, streikuojantys mokytojai, medikai, korupcija, bedarbystė, ubagystė, migracija ir visos kitos bėdos!..

Kaip statistinis Lietuvos pilietis, manau, kad šiuo itin kritišku momentu valstybėje - asmenybės, partijos ir jų lyderiai nedaug ką lemia.

Mūsų visų tragedija - sukurtoje SISTEMOJE reikalingi kardinalūs, esminiai, sisteminiai pokyčiai, o būtent apie tai niekas iš vadinamųjų nesisteminių politinių-visuomeninių susivienijimų, deja, nieko rišlaus nekalba!..

Lietuvoje funkcionuojanti kapitalistinė - ekonominė ir socialinė sistema savo jau atgyveno. Tariama demokratija, kaip valdymo forma, virto kapitalokratija.

Žmonių išrinktieji „valdytojai“ jau seniai atstovauja ne Tautos, ne visuomenės interesus, o finansiškai stiprių monopolijų interesus. Pasaulį valdo monopolijos. Mums tiesiog reikia atvirai tai pripažinti ir tai turėtų tapti politiniu atskaitos tašku vykdant šalyje reformas.

Šiai dienai pastebima tendencija - pasaulinės monopolijos pradeda byrėti. Nors ir lėtai, bet jos byra.

Visame pasaulyje vis didėjančių skolų poveikis, maisto ir energetikos kainų augimas, atotrūkio tarp turtingiausių ir skurdžiausių didėjimas, užimtumo-darbingumo problemos – visos šios problemos iššaukia politinį nestabilumą daugelyje pasaulio šalių ir tampa visuotiniu reiškiniu.

Aš manau, kad nesiliaujančios pasaulinės krizės, galų gale, pražudys visą šią pragaištingą, jau atgyvenusią valdymo SISTEMĄ.


Kolosalus socialinis atotrūkis, vidurinės klasės nuskurdinimas, sunaikins pačias monopolijas. Per pasaulį viena po kitos riedančios krizės niekada nesibaigs, nes reikalingi kardinalūs pokyčiai, kurių niekas nesiima, kadangi niekas nenori eiti prieš kapitalokratiją.

Pasaulio krizės skurdina tautas, paskolos nedaug tepadeda, investicijos neatsiperka, nes kuo didesnis skurdas, tuo mažesnė gyventojų perkamoji galia, gamyba viršija paklausą ir neatsiperka.

Darbo vietų robotizavimas ir kompiuterizavimas sukuria bedarbystę, atsirado socialiai remtinas bedarbių sluoksnis, kuris tesugeba gyventi vien tik iš pašalpų.
Susiformavo uždaras ratas, be jokios išeities: kiek neduok, vis vien bus mažai!..

Mes patys Lietuvoje didžiąją dalį savo gamybos sunaikinome, gyvename iš paskolų ir toliau grimztam į vis didesnes skolas, nes niekas nesupranta vieno paprasto dalyko: mums paskolos duodamos tik tam, kad pirktume svetimą produkciją!..

Tokiu būdu mes palaikome ne savo, o svetimą ekonomiką. Juolab, kad visą gamybą (Ignalinos atominę elektrinę, pramonę, gamyklas, žemės ūkį) praktiškai sunaikinome savo rankomis.

Todėl mūsų skolos ir ne tik mūsų neišvengiamai didėja. Turėtų atsirasti naujos valdymo formos, naujos ekonominės, socialinės sistemos. Kokios jos bus ir kokios turėtų būti, apie tai niekas nekalba.

Akivaizdu, jog praktiškai niekas nežino atsakymo.

Kai kas iš NDJ bando startuoti į Seimą. Tačiau, kas bebūtų išrinktas, esminių pokyčių šalyje tikrai nebus!..

Kol mes esame šioje socialinėje ir ekonominėje sistemoje, kol egzistuoja kapitalokratija, rimtesni pokyčiai praktiškai neįmanomi – sistema priešinsis iš paskutiniųjų.

Tai SISTEMINĖ krizė, apie kurią mūsų šalyje beveik niekas nekalba.

Lietuvai vienai, kad ir kokia valdžia bebūtų išrinkta, naujiems esminiams pokyčiams atsirasti NIEKAS NELEIS, kadangi čia susikerta per daug pačių įvairiausių interesų. O be to, mano nuomone, sisteminių pokyčių paankstinimas sukeltų chaosą mūsų valstybėje.

Todėl aš manau, kad būsimi Seimo rinkimai, į kuriuos dauguma tautiečių deda dideles viltis, jokių kardinalių pokyčių Lietuvai neatneš - mat funkcionuojanti sistema, nors savo jau atgyveno ir leidžia paskutinį kvapą drauge su paskutinėmis konvulsijomis, tačiau pasiduoti be kovos tikrai neketina!..

O pabaigai norėčiau pasakyti, kad Lietuvos „gelbėtojams“ reikėtų mažiau kalbėti ne apie tai, kaip paimti valdžią.

Reikėtų aiškintis, daugiau kalbėti apie tai, kas mūsų šalyje iš tikrųjų yra negerai, ką pirmiausia reikėtų keisti, kokia turėtų būti socialinė-ekonominė sistema ir jos valdymo formą, galų gale, kaip ir kokiomis pajėgomis visa tai įgyvendinti.

Komentarai
http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/964/53/d,detalus/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007